Pradžia Savaitės apžvalga Teisės aktai Teismų praktika Mano
Prisijungimas
Šiandien portale
Kas ką veikia
Teisės aktai
Teismų praktika
Susipažinkite
 

android ios ios

Kokiais atvejais rangovas privalo atlyginti netiesioginius užsakovo patirtus nuostolius?
2024-06-12 , Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatė Sandra Akelaitienė
 Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatė Sandra Akelaitienė/Autoriaus nuotr.

Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas (išskyrus konkrečius atvejus, numatytus įstatyme ar sutartyje, kai šalys susitaria dėl ribotos atsakomybės), kuris reiškia, kad jei asmuo dėl kito asmens veiksmų patyrė žalą – turi būti siekiama grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę kaltojo asmens žalingų veiksmų.

Įstatyme numatyta žala yra vertinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra laikoma nuostoliais (LR Civilinis kodeksas 6.249 str. 1 dalis).

Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatė Sandra Akelaitienė pažymi, kad žalos atlyginimas, priteisiant ją iš kaltojo asmens, turi atlikti ne baudinę, o kompensacinę funkciją. Vadinasi, sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis nukentėjusiajam asmeniui padarytos žalos dydis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai yra priteisiamas žalos atlyginimas, mažesnis už tikruosius nuostolius, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės. Tuo tarpu, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita. Abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018; 2019 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019 ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Advokatė nurodo, kad tiesioginius nuostolius, patirtus dėl kalto asmens veiksmų, įrodyti nėra sudėtinga. Pavyzdžiui, rangovui netinkamai atlikus statybos darbus ir neištaisius nustatytų defektų, tiesioginiais nuostoliais laikomos užsakovo patirtos lėšos šiems defektams pašalinti. Žinoma, defektų taisymo darbai ir užsakovo patirtos lėšos turi būti patvirtintos rašytiniais įrodymais, atliktų darbų aktais, sąskaitomis ir pavedimais. Tačiau ne retais atvejais, be tiesioginių nuostolių, nukentėjusioji šalis patiria ir netiesioginius nuostolius, kurie dažniausiai yra negautos pajamos dėl kaltosios šalies veiksmų.

Kasacinis teismas, spręsdamas bylas dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, yra išaiškinęs, jog negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Advokatė Sandra Akelaitienė atkreipia dėmesį, kad jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos iš asmens veiklos gauti sumos, neatskaičius sąnaudų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; kt.).

Pavyzdžiui, vienoje naujausių savo bylų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024 išnagrinėjo ieškovės (užsakovės) ieškinį, pareikštą rangovui, statinio projektuotojui ir techninę priežiūrą atlikusiai įmonei dėl žalos atlyginimo, už tai, kad ieškovė (užsakovė) negalėjo naudotis komercinės paskirties pastatu (jo nuomoti) dėl atsiradusių pastato defektų, iki kol jie buvo ištaisyti. Taigi pareikštu ieškiniu užsakovė prašė teismo iš atsakovų, atsakingų už statinio defektus, priteisti negautas nuomos pajamas statinio eksploatavimo sustabdymo laikotarpiu.

Aptariamoje byloje, kasacinis teismas laikėsi pozicijos, jog negautas pelnas reiškia sumą, kuria nukentėjusios šalies turtas potencialiai padidėtų, jei pažeidimas nebūtų įvykęs. Tačiau tuo pačiu teismas pažymėjo, jog iš negautų pajamų turi būti atimami tie nukentėjusio asmens sutaupymai, tos sąnaudos, kurių nukentėjęs asmuo išvengė dėl to, kad dėl neteisėtų kito asmens veiksmų nevykdė įprastinės veiklos. Tai yra žalos apskaičiavimas ekonomine, ne buhalterine prasme.

Minimoje byloje netiesioginiams nuostoliams įrodyti, ieškovė pateikė įrodymus, jog buvo sudariusi nuomos sutartį, kurios negalėjo vykdyti, iki komercinio pastato defektai nebuvo ištaisyti, dėl ko patyrė nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė užsakovės pozicijai, tačiau spręsdamas dėl nuostolių dydžio pažymėjo, kad apskaičiuojant negautą pelną yra reikšmingos ir bet kokios sąnaudos, susijusios su naudojimusi nekilnojamuoju turtu. Tai reiškia, kad turto nusidėvėjimas, amortizaciniai atskaitymai, darbuotojų darbo sąnaudos nuomos sutarčiai administruoti ir kitos, susijusios su naudojimusi turtu, taip pat turto išlaikymo sąnaudos, iš principo gali būti priskiriamos sąnaudoms, susijusioms su tokio nekilnojamojo turto naudojimu. Teismas taip pat pažymėjo, jog nėra pagrindo turto išlaikymo sąnaudas sieti tik su komunalinėmis paslaugomis, į jas, taip pat turėtų būti įtrauktos ir turto draudimo, žemės mokestis bei nekilnojamojo turto mokestis ir kitos panašios sąnaudos, – nurodo advokatė Sandra Akelaitienė.

Teismas taip pat pažymėjo, jog negautas pelnas yra apskaičiuojamas, išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą. Tokiu būdu nustatoma, kiek nukentėjusios šalies turtas potencialiai padidėtų (pagerėtų asmens turtinė padėtis), jei pažeidimas nebūtų įvykęs. Gaudamas nuomos pajamas įprastomis sąlygomis, nukentėjęs asmuo būtų mokėjęs pelno mokestį. Jei tokio pelno mokesčio nukentėjęs asmuo nemoka sutarties pažeidimo sąlygomis, tai reiškia, kad šį pelno mokestį jis sutaupo ir šis mokestis turėtų būti atimtas iš gautinos pajamų sumos.

Visos šios aplinkybės, anot kasacinio teismo, yra svarbios, siekiant apskaičiuoti ne tik nukentėjusio asmens patirtus nuostolius, bet ir jo sutaupytas lėšas, kurias pastarasis sutaupė (ar išvengė prievolės mokėti) dėl neteisėtų kito asmens veiksmų ir negalėjimo naudotis tuo statiniu. Teismas taip pat pažymėjo, jog būtent ieškovas, siekdamas įrodyti negautų pajamų, kaip savo nuostolio, dydį, turėtų pateikti įrodymus, pagrindžiančius skirtumą tarp jo sąnaudų, kurias jis patyrė eksploatuodamas pastatą įprastomis sąlygomis, ir sąnaudų, patirtų sutarties pažeidimo sąlygomis – laikotarpiu, kai nukentėjęs asmuo negalėjo eksploatuoti pastato. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pateiktu negauto pelno dydžiu, įskaitant ir sąnaudų apskaičiavimą, turėtų pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus.

Taigi, esant visoms trims sąlygoms: 1) negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto (pvz.: yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys sutartinius įsipareigojimus), 2) nukentėjusioji šalis turėjo pagrįstus lūkesčius juos gauti, t. y., jie buvo realūs, 3) egzistuoja priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir patirtų nuostolių, tokiu atveju nukentėjusioji šalis turi pagrįstą teisę kreiptis dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, – teigia advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatė Sandra Akelaitienė.

00
Teisininkų komentarai
Patalpų nuoma aukštos infliacijos sąlygomis – kas teisus?
2024-07-19, Aušrys Šliavas, advokatų kontoros COBALT patarėjas
Paulius Sartatavičius. Dirbtinio intelekto poveikis darbo rinkai: ar turėsime mokytis visą gyvenimą?
2024-07-18, Paulius Sartatavičius, „CEE Attorneys“ vadovaujantis teisininkas
Netikėti teisėsaugos institucijų patikrinimai: ką svarbu žinoti?
2024-07-17, Tautvydas Šernas, advokatų profesinė bendrija „Constat“
Kada darbuotojui gali tekti grąžinti iš Sodros gautas ilgalaikio darbo išmokas?
2024-07-17, Akvilė Stoškutė-Bendorienė, WIDEN vyresnioji teisininkė

Prenumeruoti Infolex savaitės apžvalgą

Kas savaitę gausite koncentruotą svarbiausių pokyčių teisėje ir teismų praktikoje apžvalgą, parengtą teisės ekspertų. Atsisakyti galite bet kada. Susipažinkite su Infolex privatumo politika.
Naujienlaiškis siunčiamas pirmadieniais. Jeigu naudojatės „Gmail“ paštu, prašome patikrinti katalogą „Šlamštas“ („Spam“) ir paspausti „Pranešti, kad tai ne šlamštas“ taip įtraukiant „Infolex“ į patikimų siuntėjų sąrašą.
Infolex paslaugos
Skaičiuoklės
Išeitinės išmokos
Žyminio mokesčio
Notarų paslaugų
Ligos išmokos
Dienpinigių skaičiuoklė
Advokato paslaugų
Kitos skaičiuoklės
Naujausios konsultacijos
Naujausios diskusijos
16:19
13:12
13:01
12:15
19:54
Naujausi darbo pasiūlymai
Rodyti visus >>
Įkelti naują „Siūlo darbą“ skelbimą >>
Įkelti naują „Ieško darbo“ skelbimą >>
registruotis prisijungti