Žemės sklypų savininkai turi būti informuoti apie bet kokius pasikeitimus jų sklype, kurie gali paveikti jų nuosavybės naudojimo tvarką. Tačiau pasitaiko situacijų, kai savininkai nežino apie žemės sklypuose esamus įrašus (pvz. miško žemės registraciją) ir savavališkai įregistruotą miško plotą žemės sklype, kurio ten iš tiesų nėra.
Įregistruotas miško plotas turi reikšmingą įtaką sklypo naudojimo galimybėms bei gali lemti žemės sklypo vystymo galimybes ar jo vertę. Todėl bet kokie inventorizacijos procesai turi būti atlikti teisingai. Tik tokiu būdu galima išvengti nesusipratimų, kurie gali sukelti teisinių ginčų ir finansinių nuostolių.
Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos, ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai).
Sprendžiant iš teisinio reguliavimo miškui keliami reikalavimai:
• Žemės plotas apaugęs medžiais turi būti ne mažesnis kaip 0,1 ha.
• Skalsumas (medžių tankis) neturi būti mažesnis kaip 0,3.
• Medžių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje turi siekti ne mažiau kaip 5 metrus.
Tai reiškia, kad jei žemės sklype esantis miško plotas ir pavieniai medžiai neatitinka minėtų kriterijų bei minimalaus miško ploto reikalavimo (kai miškas ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas apaugęs medžiais), teritorija negali būti laikoma mišku. Tokiu atveju, jei miško plotas buvo nepagrįstai įregistruotas į miškų kadastrą, ši klaida turi būti ištaisyta.
Valstybinė miškų tarnyba duomenis apie miškų valstybės kadastre registruotus miško žemės plotus Nekilnojamojo turto registrui pradėjo teikti tik nuo 2020 metų, dėl to kai kurie žemės savininkai gali nežinoti apie jų sklype, po atliktos inventorizacijos, registruotą miško žemės plotą.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nekilnojamojo turto savininkai turi teisę ginti savo interesus ir reikalauti, kad būtų tikslinami klaidingai įregistruoti miško plotai. Valstybinė miškų tarnyba, kaip atsakinga institucija, turi užtikrinti, kad būtų registruota tiksli ir teisinga informacija. Vadovaujantis Miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255 Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo 30 ir 33 p. padarytos miško inventorizacinės klaidos turi būti ištaisytos, taip užtikrinant žemės savininkų teisių gynimą ir teisėtumą.
Teismai yra suformavę praktiką, susijusią su miško žemės registravimu ir žemės savininkų teisių gynimu. Viena iš tokių bylų yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau LVAT) administracinė byla Nr. eA-490-502/2023. Šioje byloje pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Valstybinės miškų tarnybos sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta ištaisyti 20092010 m. padarytas miško inventorizacines klaidas. Pareiškėjai reikalavo, kad miškų kadastre būtų atlikti atitinkami įrašai, patvirtinantys, jog sklype yra žemės ūkio paskirties žemė.
Teismas 2023-05-24 nutartyje akcentavo, kad pareiškėjų ginčijamo sprendimo turinys patvirtino, jog Valstybinė miškų tarnyba nevertino kartu su prašymu tikslinti duomenis pateiktų dokumentų, t. y. įrodymų, kad žemės sklype miško nėra. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, LVAT sprendė panaikinti Valstybinės miškų tarnybos sprendimą ir įpareigojo ją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
Apibendrinant, jei miško žemės plotas yra įregistruotas remiantis nepagrįstais ar klaidingais inventorizacijos duomenimis, tai gali lemti neteisėtų administracinių sprendimų panaikinimą. Įvertinus galimas problemas, žemės sklypų savininkai turėtų būti itin atidūs, - paaiškėjus, kad žemės sklype yra įregistruotas miško plotas, kuris realiai neegzistuoja, rekomenduojama imtis šių veiksmų:
1. Pasitelkti miškotvarkos projektų specialistą, kuris atliktų sklypo apžiūrą, specialistas galės parengti inventorizacijos duomenų tikslinimo bylą, atlikti ribų matavimus, kurie gali tapti svarbiais įrodymais ginčijant miško žemės registraciją;
2. Jei miškotvarkos projektų specialisto inventorizacijos duomenų tikslinimo byla patvirtina, kad miško nėra, kadangi susiformavę krūmai ir pavieniai medžiai neatitinka nustatytų kriterijų, rekomenduojame kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą su prašymu patikslinti arba panaikinti klaidingą įrašą miškų kadastre;
3. Jei Valstybinė miškų tarnyba atsisako ištaisyti klaidingą įrašą, žemės savininkai turi teisę kreiptis į teismą, siekdami šio įrašo panaikinimo.
Imantis šių veiksmų, žemės savininkai gali užtikrinti savo teisių apsaugą ir išvengti nesusipratimų, susijusių su žemės sklypo naudojimo galimybėmis. Tai itin svarbu tiek žemės ūkio, tiek statybų ar kitų planuojamų veiklų kontekste. Tokiu būdu užtikrinama, kad žemės sklypai būtų tvarkomi ir valdomi pagal teisės aktus.