Pagal viešai skelbiamą statistiką, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2023 m. nagrinėjo 821 naują bylą. Daugiau nei 60 proc. (518) šių bylų – nacionalinių teismų prašymų priimti prejudicinius sprendimus dėl ES teisės aiškinimo pagrindu pradėtos bylos. Pastaraisiais metais ESTT tiek nagrinėjamų bylų, tiek ir prašymų priimti prejudicinius sprendimus skaičius kasmet auga, o šio skaičiaus nesumažino net Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES. Jau gerą dešimtmetį buvo kalbama apie poreikį mažinti ESTT krūvį, kas galiausiai buvo padaryta 2024 m. rugpjūčio 12 d. ES Oficialiajame leidinyje paskelbtais reikšmingais ESTT Statuto pakeitimais. Šie pakeitimai įneša svarbių pokyčių prejudicinio sprendimo procedūroje, ypač dėl jurisdikcijos perskirstymo ir procedūros viešinimo.

Prejudicinio sprendimo procedūra – jau ir Bendrajame Teisme

Kaip žinia, iki šiol kompetenciją priimti prejudicinius sprendimus turėjo išimtinai tik ESTT. Nuo šiol prejudicinius sprendimus šešių specifinių sričių bylose, susijusiose su: (i) bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema, (ii) akcizais, (iii) muitinės kodeksu, (iv) tarifiniu prekių klasifikavimu pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, (v) keleivių kompensavimu ir pagalba atsisakymo vežti ar transporto paslaugų atidėjimo ar atšaukimo atvejais, taip pat su (vi) šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, nagrinės Europos Sąjungos Bendrasis Teismas, o ne ESTT. Šie pakeitimai bus taikomi nuo š. m. spalio 1 d.

Per pastaruosius penkerius metus buvo pastebimas reikšmingas ginčų skaičiaus struktūrinis augimas. Ši plėtra buvo lydima ne tik ginčų gausėjimo, bet ir didėjančio bylų sudėtingumo bei jautrumo, ypač kai jos susijusios su konstituciniais valstybių narių klausimais ar pagrindinėmis asmenų teisėmis. Todėl prejudicinio sprendimo reformos tikslas buvo sumažinti ESTT darbo krūvį prejudicinio sprendimo srityje, paliekant galimybę ESTT koncentruotis ir spręsti pačias sudėtingiausias bylas. ESTT duomenimis, prejudiciniai sprendimai minėtose šešiose srityse sudarė apie 20 proc. visų prejudicinių sprendimų, todėl pagrįstai tikimasi, kad Statuto pakeitimai prisidės prie reikšmingo ESTT krūvio sumažinimo.

Nepaisant šių pokyčių, prašymai priimti prejudicinį sprendimą toliau bus teikiami ESTT, kuris paskirstys jų nagrinėjimą, atsižvelgdamas į klausimų pobūdį. Bendrasis Teismas nagrinės tik tokias prejudicinio sprendimo bylas, kuriose kilę klausimai bus susiję išimtinai su minėtomis šešiomis sritimis. Todėl ESTT veiks kaip „filtras“ ir garantas, kad Bendrajam Teismui būtų perduotos tik griežtai jo naujajai kompetencijai priskirtos bylos ir jokios bylos, kuriose keliami ir kiti klausimai, nesusiję su minėtomis šešiomis sritimis, nebūtų perduotos Bendrojo Teismo nagrinėjimui. Dėl šios priežasties nacionaliniai teismai prašymus priimti prejudicinį sprendimą ir toliau pateiks ESTT, kuris, patikrinęs konkretų prašymą, spręs dėl jo perdavimo Bendrajam Teismui.

ESTT ir toliau išsaugos jurisdikciją nagrinėti prašymus priimti prejudicinį sprendimą, kuriuose keliami savarankiški pirminės teisės, tarptautinės viešosios teisės, bendrųjų Sąjungos teisės principų ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos aiškinimo klausimai bei prejudicinius sprendimus dėl visų likusių sričių, neperduotų Bendrojo Teismo kompetencijai.

Be to, kadangi minėtose šešiose srityse jau yra suformuota reikšminga ESTT praktika, tikimasi, kad net ir perdavus prejudicinių sprendimų priėmimo kompetenciją minėtose srityse Bendrajam Teismui ir toliau pavyks išlaikyti aukštą prejudicinių sprendimų kokybę ir suformuotos praktikos tęstinumą.

Kiti svarbūs susiję procedūros pakeitimai

ESTT Statuto pakeitimais taip bus įtvirtinta naujovė, kad apie kiekvieną prašymą priimti prejudicinį sprendimą bus pranešama Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Centriniam Bankui, siekiant suteikti šioms institucijoms galimybę pateikti savo pastabas ar pareiškimus. Ši informavimo sistema užtikrins, kad suinteresuotos šalys turėtų galimybę aktyviai dalyvauti procese ir pareikšti savo poziciją. Kaip ir iki šiol, savo paaiškinimus galės teikti ir Europos Komisija.

Prejudicinis sprendimas ir Lietuvos praktika

Analizuojant oficialią statistiką, matyti, kad Lietuvos teismai dėl prejudicinio sprendimo į ESTT pastaraisiais metais kreipiasi sąlyginai retai. Pavyzdžiui, 2023 metais buvo pateikti 6 prašymai, o 2022 metais – taip pat 6 kreipimaisi. 2021-ieji metai buvo tam tikra prasme išskirtiniai, nes tais metais Lietuvos teismai kreipėsi net 15 kartų. Tačiau net ir šis skaičius, lyginant su bendrai ES nagrinėjamų prejudicinių sprendimų bylų metiniu vidurkiu, kuris vidutiniškai siekia daugiau nei 500 bylų, rodo, kad Lietuva priklauso prie valstybių narių, kurios retai kreipiasi į ESTT.

Nors pastarųjų metų statistika rodo, kad Lietuva nėra aktyviai į ESTT besikreipianti valstybė narė, 2024 metai gali tapti išimtimi. Jau šiai dienai, remiantis viešai prieinamais duomenimis, Lietuvos teismai pateikė 7 prašymus dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Kreipimaisi susiję su ES teisiniu reglamentavimu mokesčių, azartinių lošimų, sankcijų, migracijos ir kt. sritimis.

Tokie skaičiai gali būti vertinami įvairiai. Viena vertus, mažesnis pastarųjų metų kreipimųsi skaičius gali rodyti didesnį nacionalinių teismų pasitikėjimą savo kompetencija aiškinti ES teisę, norą greičiau išspręsti nagrinėjamas bylas(nors praktika rodo, kad ES teisės klausimų nagrinėjimas nacionalinėse bylose nėra retenybė). Kita vertus, dažnesni kreipimaisi galėtų reikšti didesnį atvirumą ES teisinės sistemos integracijai ir norą užtikrinti, kad Lietuvos teisinė praktika atitiktų ES teisės standartus. Tikėtina, kad augantis prašymų skaičius 2024 metais signalizuoja apie Lietuvos teismų norą vis labiau įsitraukti į ES teisinį diskursą ir užtikrinti, kad nacionalinė teisė būtų aiškinama bei taikoma laikantis ES teisės nuostatų.

Tarp besikreipiančių teismų pirmauja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vien šiais metais pateikęs 3 prašymus dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Antrąją vietą dalinasi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Mokestinių ginčų komisija (kuri anksčiau ESTT buvo pripažinta atitinkančia teisminei institucijai, galinčiai pateikti prašymus priimti prejudicinius sprendimus, keliamus kriterijus), pateikę po 2 prašymus priimti prejudicinį sprendimą.