Privalomoji mediacija Lietuvoje skaičiuoja jau penktuosius metus. Per šį laikotarpį mediatorių, ginčo šalių ir kitų sričių specialistų bendromis pastangomis nemaža dalis ginčų, turėjusių potencialą pasiekti teismą buvo išspęsti mediacijos būdu.
Per pirmuosius ketverius privalomosios mediacijos taikymo šeimos ginčuose metus, neskaičiuojant privačių kreipimųsi tiesiogiai į mediatorius, vien tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai buvo pateikta virš 28 tūkstančių prašymų dėl privalomosios mediacijos vykdymo. Visgi, apie pusė atvejų, 2020 m. - 50,70 %, 2021 m. - 49,27 %, 2022 m. 53,03 %, 2023 m. 52,47 %, pasibaigdavo dar inicijavimo stadijoje kitai šaliai nesutikus dalyvauti mediacijoje arba per nustatytą terminą nepateikus jokio atsakymo.
Šiuo metu privalomąją mediaciją galima inicijuoti pateikiant prašymą dėl mediacijos vykdymo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai arba tiesiogiai bet kuriam pasirinktam Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše esančiam mediatoriui. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba gavusi vienos šalies prašymą dėl privalomosios mediacijos inicijavimo, siunčia kvietimą kitai šaliai dalyvauti mediacijoje ir atsakymui pateikti nustato 14 dienų terminą. Jeigu per šį laikotarpį kita šalis pateikia sutikimą dalyvauti mediacijoje, procesas tęsiamas siunčiant kvietimą mediatoriui, o šiam sutikus priimamas sprendimas dėl mediatoriaus skyrimo.
Kviečiamajai šaliai nesutikus dalyvauti mediacijoje arba per nustatytą laikotarpį nepareiškus jokios valios, fiksuojama, jog procesą inicijavusi šalis realizavo pareigą pasinaudoti privalomąja mediacija. Tokia pati kvietimo tvarka taikoma ir kreipiantis privačiai į bet kurį Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše nurodytą mediatorių.
Būtent diskutuojant su kolegomis mediatoriais į kuriuos šalys kreipiasi tiesiogiai, pastebėtina, kad dalis jų siųsdami kvietimą dalyvauti mediacijoje bando susisiekti su kviečiamąja šalimi ir pasikalbėti tiesiogiai. Ką tai duoda? Esminis skirtumas tas, kad pats mediatorius susisiekęs su šalimi gali jai paaiškinti mediacijos esmę ir tvarką, ko galima tikėtis iš mediatoriaus, koks apskritai jo vaidmuo, kokia tolimesne linkme galima judėti šalims pavykus rasti sprendimus ir priešingai, kas laukia nepavykus susitarti. Būtent toks pokalbis gali padėti išsklaidyti šalies abejones, baimes, nerimą ir tiesiai iš pirmų lūpų gauti atsakymus į rūpimus klausimus apie šį ginčų sprendimo būdą, bei padėti priimti sprendimą dėl sutikimo arba atsisakymo dalyvauti mediacijoje.
Rudenį įsigaliosiantys Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo pakeitimai susiję su privalomosios mediacijos inicijavimo tvarka orientuoti būtent į didesnį dėmesį kvietimą dalyvauti mediacijoje gaunančiai šaliai. Mediatorius, kaip specialistas turintis žinių apie mediaciją, gali kvalifikuotai, profesionaliai, išsamiai ir aiškiai pristatyti šalims šį ginčų sprendimo būdą ir motyvuoti jas dalyvauti.
Nuo šių metų Rugsėjo 1 d. vienai iš šalių pateikus prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl privalomosios mediacijos inicijavimo, kitaip nei anksčiau visų pirma bus paskiriamas mediatorius, kuris kitai šaliai išsiųs kvietimą dalyvauti mediacijoje. Mediatorius atsižvelgdamas į konkrečią situaciją pats spręs dėl kviečiamosios šalies edukavimo ir motyvavimo priemonių, siekdamas jai padėti priimti sprendimą dėl dalyvavimo mediacijoje.
Greta to, mediaciją siekiančioms išbandyti šalims bus skiriamas didesnis valstybės finansuojamų valandų skaičius privalomajai mediacijai. Šiuo metu valstybės lėšomis yra finansuojamos keturios mediatoriaus darbo su šalimis valandos, bei po vieną valandą mediacijos proceso pasirengimui ir rezultato įforminimui. Pagal naująjį reguliavimą šalims iš valstybės biudžeto lėšų bus finansuojamos 8 privalomosios mediacijos valandos. Taigi, šalims suteikiamos dvi papildomos valstybės lėšomis finansuojamos valandos.
Tikėtina, kad šie pokyčiai dar labiau prisidės prie mediacijos populiarinimo Lietuvoje ir paskatins konfliktuojančias šalis dar labiau domėtis šiuo ginčų spendimo būdu ir jį praktiškai išbandyti.
