Ankstesniame straipsnyje jau aptarta, kad dėl naujausių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) Statuto pakeitimų nuo š. m. spalio 1 d. dalies prejudicinių sprendimų nagrinėjimas keliasi į Bendrąjį Teismą.

Nuo šiol prejudicinius sprendimus šešių specifinių sričių bylose, susijusiose su: (i) bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema, (ii) akcizais, (iii) muitinės kodeksu, (iv) tarifiniu prekių klasifikavimu pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, (v) keleivių kompensavimu ir pagalba atsisakymo vežti ar transporto paslaugų atidėjimo ar atšaukimo atvejais, taip pat su (vi) šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, nagrinės Bendrasis Teismas, o ne ESTT.

ESTT Statute įtvirtintas kompetencijos perdalijimas kelia klausimą, ar perdavus dalį prejudicinių sprendimų procedūros Bendrajam Teismui, keisis prejudicinių sprendimų priėmimo tvarka nuo buvusios ESTT, pvz. kokia bus pagrindinė procedūros kalba, ar generalinis advokatas irgi teiks išvadas?

Iš tiesų, reformos siekta, kad ESTT ir Bendrasis Teismas prašymus priimti prejudicinius sprendimus nagrinėtų laikydamiesi tos pačios procedūros. Vis dėlto, tam tikrų praktinių skirtumų bus. Šis straipsnis skirtas procedūriniams prejudicinių sprendimų nagrinėjimo Bendrajame Teisme aspektams.


Kaip ir anksčiau, visi prašymai priimti prejudicinius sprendimus pirmiausia keliaus į ESTT

Nacionaliniai teismai ir toliau įpareigoti prašymus priimti prejudicinius sprendimus teikti tiesiogiai ESTT.

Tik ESTT spręs, ar tam tikras prašymas priimti prejudicinį sprendimą perduotinas Bendrajam Teismui. Kaip nurodyta aukščiau, Bendrajam Teismui bus perduodamas tik toks prašymas priimti prejudicinį sprendimą, kuris išimtinai patenka į vieną ar kelis iš šešių konkrečių jo kompetencijai priskirtų klausimų.

Tik prejudiciniams sprendimams nagrinėti sudarytos kolegijos

Numatoma, kad Bendrajame Teisme prašymus priimti prejudicinius sprendimus nagrinės specialios, tik šiems prašymams nagrinėti sudarytos kolegijos, susidedančios iš esmės iš penkių teisėjų (arba trijų teisėjų, jei sprendžiami nesudėtingi klausimai).

Esant valstybės narės, kuri yra bylos šalis, ar ES institucijos prašymui, prejudicinio sprendimo bylai nagrinėti gali būti suformuota didesnė nei penkių teisėjų kolegija. Tam Statute numatytos taip vadinamos „tarpinės“ kolegijos, susidedančios iš devynių teisėjų. Tarpinės kolegijos suformavimo nacionalinės bylos šalies (ieškovo, atsakovo) prašymo pagrindu Statutas nenumato.

Palyginimui, ESTT prejudicinius sprendimus gali priimti taip pat ir didžioji kolegija (penkiolika teisėjų) bei plenarinė sesija (visi ESTT teisėjai). Tokia galimybė Bendrajame Teisme nenumatyta motyvuojant tuo, kad Bendrajam Teismui neturėtų tekti nagrinėti tų prašymų priimti prejudicinius sprendimus, kuriuose keliami sudėtingi ES teisės klausimai.


Galimybė teikti rašytinius paaiškinimus

Panašiai kaip ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą nagrinėjant ESTT, bylos šalys, valstybės narės, Komisija ir Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Centrinis Bankas, turės teisę per du mėnesius nuo informacijos gavimo apie naują prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikti Bendrajam Teismui savo rašytinius paaiškinimus dėl byloje keliamų klausimų. Teisę pateikti rašytinius paaiškinimus taip pat turės institucija, įstaiga ar kitas subjektas, priėmęs teisės aktą, dėl kurio galiojimo ar aiškinimo kyla klausimų.

Kaip ir ESTT, rašytinių pastabų apimtis bus ribojama 20 lapų apimtimi.


Kalba, kuria bus nagrinėjami prašymai priimti prejudicinius sprendimus

Nagrinėjant prašymus priimti prejudicinius sprendimus ESTT pagrindinė taisyklė buvo ta, kad byla nagrinėjama tos valstybės, kurios teismas kreipėsi į ESTT, oficialia kalba. Pavyzdžiui, jei Lietuvos teismas kreipdavosi į ESTT, pagrindinė bylos kalba būdavo lietuvių ir prancūzų (pagrindinė teismo kalba).

Dalį prejudicinio sprendimo procedūros perkėlus į Bendrąjį Teismą ši taisyklė nesikeis. Todėl, jeigu Lietuvos teisme nagrinėjamoje byloje, kurioje dalyvaujate, sprendžiami klausimai bus perduoti ESTT arba Bendrajam Teismui su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, tokioje byloje paaiškinimus privalėsite teikti taip pat lietuvių kalba.

Tačiau, esant pagrįstam vienos iš pagrindinių bylos šalių prašymui (ir išklausius kitą pagrindinę bylos šalį bei generalinį advokatą), žodinėje proceso dalyje gali būti leista vartoti vieną iš kitų oficialių ES kalbų.

Generaliniai advokatai irgi teiks išvadas

Numatoma, kad Bendrasis Teismas kiekvienoje jo nagrinėjamoje byloje dėl prejudicinio sprendimo priėmimo paskirs generalinį advokatą, lygiai kaip ir bylą nagrinėjant ESTT.

Tačiau kaip ESTT, tai nereikš, kad generalinis advokatas išvadas teiks kiekvienoje byloje. Kaip ir ESTT, byla gali būti nagrinėjama be generalinio advokato išvados ir neorganizuojant žodinio posėdžio, jeigu joje nekeliamas naujas ES teisės klausimas (t. y. tais atvejais, kai egzistuoja jau tuo pačiu ar labai panašiu klausimu suformuluota ESTT praktika).

Tačiau numatoma, kad tokiu atveju (kai išvada nebus teikiama) generalinis advokatas padės Bendrajam Teismui atlikti išsamią analizę, nes kiekvienos bylos medžiaga bus vertinama papildomai: generalinis advokatas galės naudingai papildyti, patikslinti ar išplėsti teisėjo pranešėjo preliminariame pranešime (skirtame susipažinti su bylos esme) pateiktą analizę.

Bendrajame Teisme generalinis advokatas bus renkamas iš Bendrojo Teismo teisėjų – Bendrojo Teismo teisėjai iš savo tarpo išsirinks narius, kuriems bus pavedama atlikti generalinio advokato pareigas. Laikotarpiu, kuriuo tie nariai atliks generalinio advokato pareigas, bylose dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą, jie neposėdžiaus kaip teisėjai.


Naujovė – pasibaigus prejudicinio sprendimo nagrinėjimo procedūrai šalių pastabos taps viešos

Nagrinėjamos reformos kontekste įvesta viena naujovė – pasibaigus prejudicinio sprendimo bylos nagrinėjimui, byloje dalyvavusių asmenų teikti rašytiniai paaiškinimai taps vieši ir bus skelbiami ESTT svetainėje. Pažymėtina, kad ši taisyklė bus taikoma tik prašymo priimti prejudicinį sprendimą procedūrai, tačiau ne kitoms, pvz. tiesioginio ieškinio, procedūroms.

Vis dėlto, kai kuriuose valstybėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Graikijoje, Austrijoje, Italijoje (taip pat ir Lietuvoje), nėra teisės tradicijų viešinti bylos šalių pareiškimus. Priešingai, bylos šalims yra užtikrinamas bylos šalių procesinių dokumentų konfidencialumas. Atsižvelgiant į tai, buvo numatyta išimtis, kad asmens rašytinės pastabos, pateiktos byloje dėl prejudicinio sprendimo, nebus viešinamos, jei tas asmuo tokiam viešinimui prieštarauja.

Galimybė skųsti Bendrojo Teismo prejudicinius sprendimus

Galiausiai, tikriausiai ne vienam byloje dalyvaujančiam asmeniui, kurio byla prejudicinio sprendimo priėmimui buvo perduota Bendrajam Teismui, kils klausimas, ar po Bendrojo Teismo prejudicinio sprendimo, kuriuo viena iš bylos šalių nėra patenkinta, galima apskųsti ar kaip nors perduoti pakartotiniam svarstymui ESTT. Tam tikrų kategorijų bylose Bendrasis Teismas nagrinėja bylas kaip savotiškas pirmos instancijos teismas, kurio sprendimai apeliacine tvarka skundžiami ESTT. Ar tokia galimybė bus suteikta ir prejudicinio sprendimo bylose?

Atsakymas į šį klausimą neigiamas – galimybės skųsti Bendrojo Teismo priimtus prejudicinius sprendimus nebus. Bendrojo Teismo priimti išaiškinimai bus galutiniai ir neskundžiami.