Ar seniau galvojome apie tai, kad telefonu užfiksuota nuotrauka, garso ar vaizdo įrašas gali tapti lemiamu įrodymu teisme? Skaitmeniniame amžiuje, kai kiekvienas iš mūsų nešiojasi bent vieną išmanųjį telefoną, tokios situacijos nebėra tik teorinės – jos tampa realybe. Išmanieji telefonai, turintys pažangiausias kameras ir įrašymo technologijas, leidžia tiksliai užfiksuoti kiekvieną detalę. Net atsitiktinai užfiksuota nuotrauka, padarytas garso ar vaizdo įrašas kilusio teisinio ginčo atveju gali tapti svarbia įrodinėjimo priemone, kuri būtų panaudota teisme civilinės bylos nagrinėjimo metu, siekiant patvirtinti ar paneigti faktus, turinčius teisinės reikšmės bylos teisingam išnagrinėjimui.

Jokia paslaptis, kad šiuo metu naudojant įvairius elektroninius įrenginius ir / ar elektroninių ryšių priemones parengiamos bei sudaromos įvairios sutartys, parengiami, pasirašomi (ar patvirtinami) įvairūs rašytiniai dokumentai bei atliekami kiti teisinę reikšmę turintys veiksmai. Po tokiu būdu atitinkamų veiksmų atlikimo priemonės (įrenginiai), kuriomis naudojantis tokie veiksmai buvo atlikti, paprastai išsaugo visą eilę faktinių duomenų, kurie, pavyzdžiui, leidžia identifikuoti atitinkamą veiksmą atlikusį asmenį, veiksmo atlikimo faktą ir laiką, apibūdina paties atlikto veiksmo turinį bei pobūdį.

Nėra abejonės, kad skaitmeninės priemonės (elektroniniai įrenginiai) pasižymi didele jų naudojimo bei tobulėjimo sparta, tokių priemonių (įrenginių) paplitimu. Atitinkamai teisinėje sistemoje auga vadinamųjų elektroninių įrodymų svarba. Šiame straipsnyje ketinama aptarti kai kuriuos elektroninių įrodymų (Autorės pastaba – šio straipsnio kontekste elektroniniai įrodymai apima tokias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas įrodinėjimo priemones, kaip nuotraukos, vaizdo įrašai ir kitos įrodinėjimo priemonės) ypatumus bei jų pranašumus prieš kitus rašytinius įrodymus, kurie negali būti priskiriami prie elektroninių įrodymų ir kuriuos sąlygiškai šiame straipsnyje vadinsime tradiciniais įrodymais.

Norint suprasti elektroninių įrodymų reikšmę, visų pirma, svarbu suprasti bendrąją įrodymų sampratą. Įrodymais civilinėje byloje laikomi informacija ar duomenys, kurie padeda teismui nustatyti civilinės bylos baigčiai reikšmingas aplinkybes, pagrindžiančias šalių reikalavimus ir/ar atsikirtimus į juos, taip pat kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamam bylos išsprendimui. Įrodymų civilinėje byloje samprata pateikta CPK 177 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog įrodymų civilinėje byloje paskirtis iš esmės yra nustatyti bylos baigčiai reikšmingas faktines aplinkybes. Tai reiškia, kad įrodymai – tai tam tikri faktiniai duomenys, informacija ar žinios apie faktus, turinčius teisinės reikšmės civilinės bylos baigčiai. Antra vertus, įrodymai – tai tam tikros priemonės ar (informacijos) šaltiniai, kurie padeda, kad civilinėje byloje taptų žinomi bei aiškūs atitinkami faktiniai duomenys, informacija ar žinios, siekiant bylą išspręsti teisingai.

Lietuvos įstatymų leidėjas CPK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtino civiliniame procese naudojamų įrodinėjimo priemonių sąrašą. Toks sąrašas pirmiausia reiškia, jog civilinės bylos baigčiai reikšmingos aplinkybės gali būti įrodinėjamos tik bylos ginčo šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims naudojant CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodinėjimo priemonėmis, t. y. šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Be to, CPK 177 straipsnio 2 dalies turinys patvirtina, kad jame nurodytas įrodinėjimo priemonių sąrašas nėra baigtinis (pavyzdinis), nes CPK 177 straipsnio 2 dalies prasme civilinės bylos baigčiai reikšmingos faktinės aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, prireikus šalims ir kitiems dalyvaujantiems asmenims savo reikalavimams ar atsikirtimams į juos pagrįsti naudojant elektroninius įrodymus. Vadinasi, CPK 177 straipsnio 2 dalies prasme elektroniniai įrodymai, kuriuos šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys pateikia civilinę bylą nagrinėjančiam teismui, taip pat gali būti esminiai ir nulemti bylos baigtį (jos teisminio išnagrinėjimo rezultatą).

Bendrąja prasme elektroniniais įrodymais gali būti pripažįstami tam tikri skaitmeniniai duomenys, kurie gali būti panaudoti siekiant patvirtinti ar paneigti faktus, turinčius teisinės reikšmės civilinės bylos nagrinėjimui, ir kurie apima įvairius skaitmeninius šaltinius, pavyzdžiui, elektroninius dokumentus, elektroninius laiškus, garso ir vaizdo įrašus, balso pašto pranešimus, SMS žinutes bei pranešimus iš pokalbių programėlių, pavyzdžiui, „WhatsApp“, „Messenger“ ir kt. Elektroniniai įrodymai pasižymi tam tikrais ypatumais, jeigu šios rūšies įrodymus lygintume su tradiciniais įrodymais.

Pirma, greitesnis ir efektyvesnis įrodymų rinkimas. Dėl skaitmeninių technologijų pažangos įrodymų rinkimas tampa vis greitesnis ir efektyvesnis. Skirtingai nei tradiciniai įrodymai, kuriuos reikia fiziškai surasti, rinkti, kopijuoti ir netgi transportuoti iš vienos vietos į kitą, elektroniniai įrodymai yra patogesni ir lengviau prieinami. Elektroniniai laiškai, pranešimai iš pokalbių programėlių ir kitų rūšių elektroniniai įrodymai gali būti perduodami civilinę bylą nagrinėjančiam teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (CPK 1751 straipsnis) vos per kelias minutes (jų neperkeliant į rašytinę ar kitą tradicinę jų turinio užfiksavimo formą), o tradicinių įrodymų rinkimas gali užtrukti ilgiau ir reikalauti daugiau pastangų. Pavyzdžiui, civilinėje byloje dėl nuomininko iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo nuomotojas turi pateikti teismui nuomos sutartį, kurioje nurodytos nuomos sąlygos ir mokėjimo tvarka. Dažnai tokios sutartys laikomos popierinėje formoje, todėl nuomotojas turi fiziškai susirasti dokumentą, padaryti jo kopiją ir pristatyti jį teismui pats arba pasitelkiant advokatą ar advokato padėjėją. Išeitis – elektroninė nuomos sutartis, saugoma skaitmeninėje erdvėje – ji gali būti surasta ir perduota teismui vos per kelias sekundes, o naudojant elektroninį parašą sutarties autentiškumas gali būti patvirtintas greitai ir efektyviai. Taigi elektroninių įrodymų naudojimas teismuose įgalina ne tik sutrumpinti įrodymų rinkimo laiką, bet ir palengvinti dokumentų perdavimą, kas atitinkamai sudaro sąlygas pagreitinti visą teisminį procesą.

Antra, didesnis įrodymų tikslumas bei patikimumas. Dvidešimt pirmajame amžiuje beveik kiekvienas žmogus turi išmanųjį telefoną, kuris ne tik leidžia tiksliai ir greitai užfiksuoti nuotraukas ar vaizdo įrašus, bet ir suteikia galimybę šią užfiksuotą informaciją panaudoti kaip įrodymą teisme. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.493 straipsnis įtvirtina nuomininko pareigą išlaikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą, o CK 6.489 straipsnis – naudotis išsinuomotu daiktu pagal jo paskirtį. Jei nuomotojas pastebi, kad turtas yra pažeistas ar yra kitaip netinkamai naudojamas, jis gali šiuos trūkumus užfiksuoti telefonu. Vėliau, kilus teisminiam ginčui teisme, nuomotojas gali panaudoti šias nuotraukas kaip įrodymus civilinėje byloje, siekdamas įrodyti, jog nuomininkas nevykdė savo pareigų pagal CK 6.493 straipsnį ir / ar pagal CK 6.489 straipsnį ir dėl to padarė nuostolių. Jeigu nuomotojas informuotų nuomininką apie netinkamą savo pareigų vykdymą ir elektroniniu paštu, tai tokį susirašinėjimą nuomotojas taip pat galėtų naudoti kaip įrodymą, tokioje byloje siekdamas apginti savo, kaip nuomotojo, teises. Taigi tiek nuotraukos ar vaizdo įrašai, užfiksuoti telefonu, tiek elektroniniai laiškai tarp ginčijamo teisinio santykio dalyvių gali būti laikomi pranašesniais už tradicinius įrodymus, nes jie turi tikslias laiko žymes, kurios nurodo, kada jie buvo sukurti ar išsiųsti, taip pat koks yra jais užfiksuotų duomenų, informacijos ar žinių turinys. Tai padeda patvirtinti, ar atitinkami faktai (aplinkybės), atitinkamai šaliai nesąžiningai siekiant nuslėpti tikruosius (realiai egzistavusius) faktus (aplinkybes), vėliau atitinkamu būdu nebuvo dirbtinai pakeisti. Tokiu būdu priemonės, skirtos elektroniniu būdu sukurti atitinkamą informaciją (faktinius duomenis) ir/ar ją elektroninių ryšių priemonėmis perduoti kitiems asmenims, įprastai padeda užtikrinti tokios informacijos (duomenų), esančių atitinkamų priemonių atmintyje, tikslumą, jos realumą bei teisingumą (jos atitikimą tikrovei), iš esmės atgraso nesąžiningą ginčo šalį imtis neteisėtų veiksmų, siekiant atitinkamai suklastoti įrodymus ar kitaip iškreipti jų turinį.

Trečia, paprastesnis ir ekonomiškesnis įrodymų laikymas ir saugojimas. Daiktinių įrodymų laikymo tvarką reglamentuoja CPK 208 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad daiktiniai įrodymai laikomi byloje arba pagal specialų aprašą perduodami į teismo daiktinių įrodymų saugojimo kamerą. Šis reglamentavimas užtikrina, kad teismo išreikalauti įrodymai būtų tinkamai saugomi, išliktų nepakitę ir juos būtų galima ištirti teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės. Perduodant daiktinį įrodymą saugoti į tam pritaikytą kamerą, yra sudaromas aprašas, kuriame įrodymas yra smulkiai aprašomas nurodant jo pavadinimą, matmenis, spalvą, svorį, tam tikras ypatybes ir kitus požymius, leidžiančius identifikuoti konkretų įrodymą. Pažymėtina ir tai, kad CPK 208 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su daiktinių įrodymų saugojimu susijusios išlaidos tenka šių įrodymų saugojimu suinteresuotam asmeniui. Skirtingai nei tradiciniai daiktiniai įrodymai, kuriuos reikia laikyti byloje arba specialiai parengtose daiktinių įrodymų saugojimo kamerose, elektroniniai įrodymai, tokie kaip elektroniniai laiškai ir skaitmeninės nuotraukos, gali būti saugomi skaitmeninėse laikmenose ar kituose informacijos atminties šaltiniuose (diskuose). Skaitmeniniai įrankiai suteikia galimybę laikyti didelius kiekius informacijos, neužimant fizinės vietos, todėl atitinkamai nepatiriami papildomi kaštai investuojant į saugojimo patalpas. Be to, tradicinių įrodymų laikymas reikalauja tam tikros priežiūros, kad būtų išvengta jų būklės pablogėjimo, t. y. tais atvejais, kai civilinė byla tęsiasi ne vienerius metus, daiktinių įrodymų būklę reikia periodiškai tikrinti ir saugoti juos nuo drėgmės, šviesos bei kitų išorinių veiksnių. Naudojant elektroninius įrodymus, nėra būtinybės nuolat juos fiziškai tvarkyti bei tikrinti jų būklę. Tai leidžia išvengti su įrodymų priežiūra, laikymu ir saugojimu susijusių išlaidų.

Ketvirta, įrodymų atkūrimo galimybė. Tarp elektroninių įrodymų pranašumų galima išskirti ir tai, kad šios rūšies įrodymų atveju yra paprastesnis jų atkūrimas. Elektroniniai dokumentai, tokie kaip skaitmeninės nuotraukos ir skaitmeniniai įrašai, gali būti automatiškai kopijuojami, t. y. daromos jų atsarginės kopijos naudojant debesų saugyklas. Tai suteikia galimybę išsaugoti kelias to paties dokumento kopijas, kurios gali būti greitai atkurtos net ir praradus pradinį dokumentą dėl tam tikrų techninių problemų, žmogiškosios klaidos, kibernetinių atakų ar force majeure. Priešingai – popieriniai (rašytiniai) dokumentai gali būti prarasti dėl gaisro, vagystės ar kitų priežasčių, o jų atkūrimas gali būti sudėtingas arba tam tikrais atvejais – neįmanomas. Reikalinga pažymėti ir tai, kad elektroninių įrodymų atkūrimo galimybė padeda sutaupyti ginčo šalių laiką bei teismo darbo laiką bandant atkurti tradicinius įrodymus, jeigu tam atsiranda būtinybė.

Penkta, paprastesnė įrodymų paieška. Skaitmeniniai dokumentai, palyginti su tradiciniais įrodymais, suteikia galimybę greitai ir efektyviai rasti reikiamą informaciją naudojant paieškos funkciją. Ypatinga elektroninių įrodymų savybė yra tai, kad jie gali būti klasifikuojami pagal įvairius raktažodžius ar frazes. Pavyzdžiui, jeigu reikia surasti konkretų įrodymą ir yra žinoma dokumento data ar pavadinimas, pasinaudojus klasifikavimo įrankiais, tai galima paprastai padaryti. Daugelis dokumentų valdymo sistemų siūlo dokumentų klasifikavimą pagal datą, dokumento tipą ar kitus kriterijus, kas atitinkamai dar labiau paspartina dokumento paieškos procesą. Taigi naudojantis klasifikavimo įrankiais elektroninius dokumentus surasti tarp didelės gausos dokumentų yra paprasta ir greita. Priešingai, tradicinius įrodymus reikia fiziškai peržiūrėti, rūšiuoti ir rankiniu būdu surasti reikiamą dokumentą. Lengvesnė elektroninių įrodymų paieška pagreitina teismo ir ginčo šalių laiką ieškant konkretaus įrodymo.

Apibendrinant, elektroninių įrodymų naudojimas atveria daugybę galimybių civilinių bylų procesuose. Šios rūšies įrodymų privalumai, manoma, yra akivaizdūs: jie leidžia greičiau ir tiksliau surinkti reikalingus duomenis (informaciją), užtikrina jų tikslumą bei patikimumą, įgalina juos paprasčiau ir ekonomiškiau saugoti, sudaro sąlygas, esant būtinybei, atkurti prarastus ar pirminius duomenis (informaciją) jų praradimo arba modifikavimo (klastojimo) atveju. Galima teigti, kad elektroniniai (skaitmeniniai) įrodymai, leidžiantys greitai ir tiksliai surinkti bei saugoti informaciją, kartu sumažina įrodymų praradimo riziką, sutaupo teismo ir proceso dalyvių laiką bei sudaro prielaidas paspartinti visą teisminį procesą. Elektroninių įrodymų integracija į teisinę sistemą yra svarbus žingsnis link šiuolaikiškos, technologiškai pažangios teisinės sistemos, atitinkančios dabarties poreikius ir lūkesčius. Aptarti elektroninių įrodymų privalumai neabejotinai atveria naujas galimybes teismams, tačiau nepaisant jų naudos, būtina atkreipti dėmesį ir į jų trūkumus, kurie bus aptariami antroje straipsnio dalyje.