2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymas (ĮĮGAĮ), įgyvendinantis Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvos (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive) (CSRD), Komisijos deleguotosios direktyvos (ES) 2023/2775 ir kitų ES teisės aktų nuostatas. CSRD nuostatas perkėlus į nacionalinę teisę, įtvirtinta nauja, ES lygiu unifikuota priemonė – tvarumo ataskaita – ir nustatyti jos rengimo, teikimo ir skelbimo interneto svetainėse bei atskaitomybės užtikrinimo reikalavimai. Nors ĮĮGAĮ nustato palaipsninį tvarumo ataskaitų rengimą, siekdamos pasiruošti tinkamam ĮĮGAĮ reikalavimų įgyvendinimui, įmonės turės skirti pakankamai laiko ir resursų. Toliau straipsnyje aptariami esminiai ĮĮGAĮ įtvirtinti reikalavimai ir pateikiama informacija apie tvarumo ataskaitas, kurią svarbu žinoti įmonėms.

Kas ir nuo kada turės rengti tvarumo ataskaitas?

Pirmiausiai, už 2024 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančius ataskaitinius laikotarpius tvarumo ataskaitas turės rengti didelės viešojo intereso įmonės (listinguojamos bendrovės, bankai, draudimo įmonės ir kt.) ir didelės įmonių grupės patronuojančiosios viešojo intereso įmonės, kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus viršija 500 ir kurių balanse nurodyto turto vertė viršija 25 mln. eurų arba pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus viršija 50 mln. eurų.

Už 2025 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančius ataskaitinius laikotarpius tvarumo ataskaitas turės pradėti rengti kitos nei aukščiau nurodytos didelės įmonės ir didelės įmonių grupės patronuojančiosios įmonės, kurių bent 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną atitinka dydžius: (i) balanse nurodyto turto vertė viršija 25 mln. eurų, (ii) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus viršija 50 mln. eurų, (iii) vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus didesnis nei 250 darbuotojų.

Už 2026 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančius ataskaitinius laikotarpius tvarumo ataskaitas turės pradėti rengti mažos ir vidutinės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Mažos įmonės – įmonės, kurių ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną atitinka šiuos dydžius: (i) balanse nurodyto turto vertė neviršija 7,5 mln. eurų, (ii) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus neviršija 15 mln. eurų, (iii) vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus neviršija 50 darbuotojų. Vidutinės įmonės – įmonės, kurių ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną atitinka šiuos dydžius: (i) balanse nurodyto turto vertė neviršija 25 mln. eurų, (ii) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus neviršija 50 mln. eurų, (iii) vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus neviršija 250 darbuotojų.

Numatoma, kad Lietuvoje informacijos tvarumo klausimais teikimas bus privalomas apie 250 įmonių.

Tvarumo ataskaitos apimtis ir reikalavimai

Tvarumo ataskaita – tai įmonės nefinansinė ataskaita, kurioje atskleidžiama informacija apie įmonės reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes, susijusius su aplinkosauginiais, socialiniais ir valdymo tvarumo klausimais.

Pagal ĮĮGAĮ, informacija tvarumo klausimais turės būti pateikiama (konsoliduotoje) vadovybės ataskaitoje, kuri iki šiol buvo vadinama metiniu pranešimu. Tvarumo ataskaita turės būti aiškiai išskirta vadovybės ataskaitos sudėtinė dalis ir pakeis iki šiol tam tikrų įmonių rengtą socialinės atsakomybės ataskaitą.

Siekdama užtikrinti informacijos kokybę, patikimumą ir palyginamumą, įmonė, pateikdama informaciją tvarumo klausimais, privalės vadovautis Europos tvarumo atskaitomybės standartais (angl. European Sustainability Reporting Standards) (ETAS).

Įmonės turės vadovautis ETAS apibrėžtu dvejopo reikšmingumo principu ir tvarumo ataskaitoje ne tik pateikti informaciją apie reikšmingą įmonės poveikį žmonėms ir aplinkai, bet ir atskleisti reikšmingą tvarumo klausimų poveikį įmonės veiklos pokyčiams, veiklos rezultatams ir būklei.

Tvarumo ataskaitoje įmonės turės atskleisti plačios apimties informaciją, įskaitant informaciją apie įmonės verslo modelį ir strategiją, tikslus, susijusius su tvarumu, ir padarytą pažangą siekiant šių tikslų, tvarumo politikas, tvarumo rizikas ir jų valdymą bei neigiamą poveikį, susijusį su įmonės veikla ir jos vertės grandine, bei kitą informaciją tvarumo klausimais.

Vadovybės ataskaita, kurios atskiroje dalyje pateikiama tvarumo ataskaita, turės būti parengta ir skelbiama Europos Sąjungos (ES) vienu elektroninio ataskaitų teikimo formatu.

Palengvinimai rengiant tvarumo ataskaitas

Siekiant palengvinti įmonių pareigą teikti tvarumo ataskaitoje reikalaujamą informaciją ir prie nustatyto jos teikimo pereiti palaipsniui, ĮĮGAĮ numatyta, kad:
• kai informaciją tvarumo klausimais pradėjusi teikti įmonė pirmuosius 3 metus neturi visos reikiamos pateikti informacijos apie savo vertės grandinę, ji tvarumo ataskaitoje paaiškina, kokias pastangas deda siekdama gauti informaciją, kodėl nebuvo gauta ir kaip ateityje ketina gauti reikiamą informaciją apie savo vertės grandinę;
• mažos ir vidutinės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, gali nuspręsti vadovybės ataskaitoje neteikti informacijos tvarumo klausimais už iki 2028 m. sausio 1 d. prasidedantį ataskaitinį laikotarpį. Tokiais atvejais įmonė savo vadovybės ataskaitoje trumpai paaiškina, kodėl informacija apie tvarumą nebuvo pateikta.

Tvarumo atskaitomybės užtikrinimas ir skelbimas interneto svetainėse

Tvarumo ataskaitą turės patikrinti auditoriai, audito įmonės ar nepriklausomi užtikrinimo paslaugų teikėjai, kurie tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadoje pateiks nuomonę, ar įmonės pateikta informacija tvarumo klausimais parengta laikantis ĮĮGAĮ nustatytų reikalavimų.

Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas galės teikti kitas auditorius arba audito įmonė, turintys teisę teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, nei tie, kurie atliko įmonės finansinių ataskaitų auditą, ar nepriklausomas užtikrinimo paslaugos teikėjas. Tačiau paslaugos teikėjas negalės rengti įmonės, kuriai teikia tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, tvarumo atskaitomybės.

Įmonės, kurios privalės rengti tvarumo ataskaitas, savo finansines ataskaitas ir vadovybės ataskaitą kartu su auditoriaus išvada ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada turės ne tik per 5 mėnesius nuo ataskaitinių metų paskutinės dienos pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, bet ir finansines ataskaitas ir vadovybės ataskaitą kartu su auditoriaus išvada ir užtikrinimo išvada turės skelbti jų interneto svetainėse mažiausiai 5 metus iš eilės.

Tvarumo atskaitomybės reikšmė ir nauda

Informacijos apie tvarumą atskleidimas pagal bendrus ETAS užtikrins, kad tvarumo ataskaitų vartotojai gautų patikimą, palyginamą ir patikrinamą informaciją apie tvarumą, mažins įmonių ekomanipuliavimo (angl. greenwashing) riziką, padės didinti investuotojų, klientų, partnerių pasitikėjimą, gerins įmonės reputaciją, prisidės prie darbdavio įvaizdžio gerinimo.

Kaip minėta, įmonės, rengiančios tvarumo ataskaitas, iš savo partnerių prašys informacijos, susijusios su verslo santykiais ir vertės grandine. Todėl neprivalančios rengti tvarumo ataskaitos įmonės, teikiančios verslo grandinei reikiamą informaciją, susijusią su tvarumo klausimais, taip pat didins savo konkurencinį pranašumą rinkoje ir partnerių pasitikėjimą jomis.

Jeigu įmonės, kurios turės rengti tvarumo atskaitas, pateiks neteisingą tvarumo ataskaitą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar nepateiks jos laiku, taip pat jei įmonės tvarumo ataskaitų nepaskelbs savo interneto svetainėje, įmonės vadovams bus taikomos Administracinių nusižengimų kodekse numatytos baudos. Visgi neteisingos informacijos apie tvarumą pateikimas ar tik formalus tvarumo atskaitomybės reikalavimų laikymasis gali sukelti įmonėms reikšmingesnių pasekmių nei administracinė atsakomybė: tai gali neigiamai paveikti įmonių santykius su partneriais, kreditoriais, mažinti investuotojų pasitikėjimą, didinti draudimo kaštus, kelti iššūkių siekiant pritraukti darbuotojus, kenkti įmonės reputacijai ar net lemti atstūmimo kultūrą (angl. cancel culture) – masinį įmonės pasmerkimą, gėdinimą ar puolimą viešojoje erdvėje.

Apibendrinimas

CSRD nuostatas perkėlus į nacionalinę teisę ir įmonėms pradėjus rengti tvarumo ataskaitas, šios ataskaitos ataskaitų vartotojams taps tokios pat svarbios kaip ir įmonės finansinės ataskaitos.

Tvarumo atskaitomybė yra sudėtingas, daug žinių, informacijos, žmogiškųjų ir finansinių resursų reikalaujantis procesas. Įmonės, kurioms numatyta pareiga teikti informaciją tvarumo klausimais, turės paskirti ar pasamdyti kompetentingus asmenis, atsakingus už tvarumo ataskaitos rengimą, teikimą ir skelbimą, turės surinkti didelį kiekį reikalingų duomenų, atlikti dvejopo reikšmingumo vertinimą, parengti ar peržiūrėti politikas, strategiją, verslo modelį. Tvarumo ataskaitą taip pat turės patikrinti įmonės pasirinktas auditorius, audito įmonė ar nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas.

Nauji reikalavimai palies ir įmones, kurios neturės rengti tvarumo ataskaitų, – įmonės, turinčios verslo santykius su rengiančiomis tvarumo ataskaitas įmonėmis, bus prašomos pateikti informaciją, reikalingą tvarumo ataskaitoms parengti (tiekimo grandinės, naudos grandinės).

Nors ĮĮGAĮ nustato laipsnišką tvarumo ataskaitų teikimo įsigaliojimą ir pirmiausiai tvarumo ataskaitas turės teikti įmonės, kurios jau turėjo pareigą teikti informaciją tvarumo klausimais pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą, rekomenduojama įmonėms, kurioms ateityje reikės teikti tvarumo ataskaitas, ruoštis jau dabar – paskirti atsakingus asmenis, parengti (peržiūrėti) reikiamus dokumentus, identifikuoti savo poveikius, atlikti dvejopo reikšmingumo vertinimą ir nustatyti, kokią informaciją apie rodiklius turės atskleisti, kad nedelsdamos galėtų rinkti atitinkamus duomenis, kuriuos turės pateikti tvarumo ataskaitoje.