Nors per pastaruosius du dešimtmečius Europos Sąjungoje ir kitose valstybėse įvairiais pavadinimais piliečių valdomos energetikos modelių nuolat daugėja (jų ypač gausu Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose), tačiau Lietuvoje šie modeliai tik dabar įgauna pagreitį. Lietuvoje energetikos bendrijos pradėtos reguliuoti visai neseniai galimybė kurti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas Lietuvoje atsirado tik 2019 m., o piliečių energetines bendrijas 2021 m. Šio straipsnių ciklo Bendruomeninė energetika ateities vizija tikslas supažindinti su energetinių bendrijų Lietuvoje taikomais modeliais, dalyvavimo juose perspektyvomis bei esminiais teisiniais aspektais.
Pirmoje straipsnių ciklo
dalyje buvo aptartas energetinių bendrijų konceptas, jų teikiamos naudos bei ateities perspektyvos Lietuvoje. Šiame straipsnyje bus plačiau aptartas vienas iš dviejų Lietuvoje egzistuojančių energetinių bendrijų modelių piliečių energetinė bendrija (toliau PEB). Pagrindinius šio teisinio statuso klausimus kaip tikslą, veiklos sritis, juridinio asmens veiklos organizavimo klausimus, keliamus reikalavimus, reguliuoja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas.
Šiuo metu iš viso Lietuvoje yra įsteigta 16 energetinių bendrijų, iš kurių netgi 13 pasirinko PEB formą (VERT tinklapio nuoroda
čia ir
čia). Dažnesnis PEB modelio pasirinkimas kelia pagrindinį klausimą ar PEB yra patogesnis nei Atsinaujinančių išteklių bendrijos teisinis statusas, o gal tokia disproporcija atsirado tik dėl skirtingos šių energetikos bendrijų veiklos? Tikimės, kad straipsnių ciklas padės atsakyti į šį klausimą, o svarstantiems apie energetinės bendrijos statuso įgijimą padės pasirinkti tinkamiausią energetinės bendrijos formą.
Kas yra PEB?
PEB yra ne pelno siekiantiems juridiniams asmenims suteikiamas teisinis statusas, leidžiantis gyventojams, kaimynams, vietos bendruomenėms, verslo įmonėms, viešosioms įstaigoms burtis į bendrijas, skirtas vykdyti energetikos veiklą elektros rinkoje. Atkreiptinas dėmesys, kad energetinės bendrijos statusas nėra atskira juridinio asmens teisinė forma (kaip viešoji įstaiga, asociacija, bendrija), o šiems juridiniams asmenims suteikiamas teisinis statusas, leidžiantis asmenims veikti energetikos rinkose. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, PEB teisinį statusą įgijusi daugiabučių gyvenamųjų namų bendrija išlaikytų savo kaip daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos teises ir pareigas, tačiau įgytų teisę kartu veikti energetikos srityje.
PEB statusą turintis juridinis asmuo gali vykdyti veiklą šiose srityse, jeigu jos yra nustatytos PEB įstatuose ar kituose dokumentuose:
1) elektros energijos gamyba ir tiekimas. Pastebėtina, kad elektra gali būti gaminama iš visų rūšių, įskaitant gamybą iš atsinaujinančių išteklių, energijos išteklių;
2) pagamintos elektros energijos vartojimas dalyvių reikmėms. Pagaminta energija gali būti naudojama dalyvių individualių ūkių ir (ar) bendrosioms reikmėms, taip sėkmingai sumažinant elektros suvartojimo kaštus;
3) pagamintos elektros energijos kaupimas. PEB, įsirengusi elektros energijos kaupimo įrenginius, turi galimybę kaupti pagamintos ir nesuvartotos energijos perteklių;
4) pagamintos elektros energijos pardavimas savo dalyviams ir kitiems vartotojams. Nors PEB tikslas nėra komercinės naudos siekimas, bendrija turi galimybę dalyvauti elektros energijos rinkoje bei tokiu būdu generuoti pelną. Energijos pardavimo PEB dalyviams ir kitiems asmenims sąlygos yra įtvirtintos Elektros energijos įstatyme;
5) paklausos telkimo. PEB turi galimybę derinti savo paties ir (ar) grupės kitų vartotojų elektros energijos paklausos pokyčių ir (ar) elektros energijos pasiūlą, siekiant disponuoti nesuvartota energija arba galia;
6) energijos vartojimo efektyvumo ir elektromobilių įkrovimo paslaugos, kitų su veikla elektros energetikos sektoriuje susijusių paslaugų teikimas savo dalyviams bei dalyvavimas elektros energijos rinkos segmentuose. Šių veiklų praktinio įgyvendinimo ribos nėra aiškios dėl dviejų priežasčių įstatyminio reguliavimo aiškumo ir susiformavusios praktikos trūkumo.
Kokie reikalavimai keliami siekiant gauti PEB teisinį statusą?
Iš esmės visi PEB taikomi kriterijai išplaukia iš jos pagrindinio tikslo teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalininkams, nariams ar dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą. Taigi PEB veikla yra tiesiogiai susijusi su jos veikloje dalyvaujančių asmenų interesų tenkinimu, kurie ne visada pasižymi vien ekonomine išraiška.
Iš šio tikslo išplaukia keli šalutiniai reikalavimai PEB:
1) PEB statusas suteikiamas tik pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui. Vadinasi, šį kriterijų atitinkantys juridiniai asmenys kaip asociacija, viešoji įstaiga, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrija galės nesunkiai įgyti šį statusą pateikdami prašymą. Pelno siekiantis juridinis asmuo kaip uždaroji akcinė bendrovė (UAB) PEB statuso įgyti negalėtų, nebent pertvarkytų juridinį asmenį į pelno nesiekiančio juridinio asmens formą.
2) PEB veikla grindžiama laisvu ir atviru dalininkų, narių ar dalyvių dalyvavimu. Tokiam juridinio asmens veiklos modeliui yra būdingas gerokai didesnis jame dalyvaujančių asmenų įsitraukimas į juridinio asmens veiklą nei uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) ar akcinių bendrovių (AB) statusą turinčių juridinių asmenų.
3) PEB veikla yra susijusi su elektros energijos vartojimu (jos dalinimusi), elektros energijos kaupimu, gamyba ar elektromobilių įkrovimo paslaugų teikimu. Šiai veiklai vykdyti PEB privalo būti įtvirtintos tvarkos, susijusios su elektros energijos realizavimu, gamybos įrenginių priežiūra ir pajamų paskirstymu.
Kas gali būti PEB dalyviais?
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2023 m. gruodžio 1 d. įstatymas išplėtė PEB dalyvių sąrašą, panaikindamas anksčiau įtvirtintą sąrašo principą. Šiuo metu PEB dalyviais gali būti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kai to nedraudžia jų veiklą reguliuojantys įstatymai. Toks reguliavimo pakeitimas atitinka
Elektros energijos direktyvą (2019/944), kadangi ankstesnė įstatymo redakcija nepagrįstai sumažino PEB galinčių dalyvauti asmenų ratą.
Pažymėtina, kad PEB dalyviai nesutampa su asmenimis, kuriems suteikiama teisė priimti sprendimus įgyvendinant PEB teises ir pareigas. Pastarųjų ratas yra sumažintas pagal
Elektros energijos direktyvą (2019/944), todėl priimti sprendimus PEB veikloje gali tik (i) fiziniai asmenys; (ii) labai mažos ir mažos įmonės; (iii) savivaldybių tarybos. Siekdami išsiaiškinti, kokio dydžio kategorijai priskiriama įmonė, galite pasitikslinti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.
Atkreiptinas dėmesys, kad dalyvavimas konkrečios PEB veikloje turi būti atviras visiems subjektams arba apibrėžtas tam tikrais nediskriminacinio pobūdžio kriterijais. Nors PEB nėra pagrįsta asmeninio dalyvavimo principu, tačiau pastaroji sąlyga gali būti aktuali, kada PEB siekiama apjungti tam tikru kriterijumi pasižyminčius asmenis kaip konkretaus gyvenamojo namo ar gatvės gyventojai.
Kaip įgyjamas PEB statusas?
PEB esant ne pelno siekiančiam juridiniam asmeniui, šiuo metu galimybė įgyti PEB statusą yra numatyta tik viešajai įstaigai, asociacijai, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijai, sodininkų bendrijai ar kitų teisinių formų juridiniams asmenims, kurie pagal tą teisinę formą reglamentuojančius įstatymus yra pelno nesiekiantys asmenys. Taigi įstatymas nedraudžia įgyti PEB teisinį statusą visiems ne pelno siekiantiems juridiniams asmenims. Be formaliųjų reikalavimų užtikrinimo, itin svarbu įsivertinti projekto viziją, elektrinės galingumą, vietą ir kitus techninius projekto bei ateities veiklos klausimus.
Kaip ir už veiklos kontrolės vykdymą, už PEB statuso suteikimą yra atsakinga Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau VERT). Šią procedūrą detaliai reglamentuoja
Piliečių energetikos bendrijos statuso suteikimo ir informacijos apie piliečių energetikos bendriją teikimą tvarkos aprašas.
Pagal aprašą juridinio asmens, siekiančio įgyti PEB statusą, atstovas VERT pateikia nustatytos formos prašymą, steigimo dokumentus bei kitus VERT prašomus dokumentus. PEB statusas suteikiamas per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamų dokumentų pateikimo.
Pelno siekiantys asmenys pagal esamą reguliavimą negali įgyti PEB teisinio statuso, todėl siekdami tai padaryti jie turėtų pertvarkyti juridinį asmenį į pelno nesiekiančio juridinio asmens formą. Todėl pelno siekiantys juridiniai asmenys PEB veikloje galėtų veikti tik kaip dalyviai, o atitinkant labai mažos ar mažos įmonės kriterijus turėtų teisę dalyvauti PEB sprendimų priėmime.
PEB privalumai
• Dalyvavimas PEB veikloje nepanaikina buitinių vartotojų, gaminančių vartotojų arba aktyviųjų vartotojų turimų teisių ir pareigų (išskyrus vartotojo teisę rinktis energijos tiekėją, kuri gali būti ribojama teise rinktis PEB tiekėją). Todėl net ir dėl PEB vykdomos veiklos jos dalyviams gaunant naudą nesumažėja taikomos apsaugos apimtis. Vertintina, kad tokiu būdu siekiama paskatinti PEB kūrimąsi Lietuvoje.
• Numatyta skirstomųjų tinklų operatoriaus pareiga bendradarbiauti su PEB, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos persiuntimui PEB, taikant VERT nustatytus nediskriminuojančius paslaugų tarifus ar kainas.
• Dėl didesnio asmenų skaičiaus PEB padeda sukaupti didesnį kiekį lėšų ir leidžia įsigyti elektros energijos gamybai ar kaupimui pritaikytą įrangą, kurios vienas ūkis nebūtų pajėgus įsigyti arba ją įsigyti greičiau. Pavyzdžiui, PEB modelis gali būti naudingas daugiabučių namų bendrijai siekiant įsigyti saulės elektrines, jas prižiūrėti ir tinkamai paskirstyti pagamintą elektros energiją arba ją parduoti kitiems asmenims.
Kitame straipsnyje advokatų profesinės bendrijos Constat ekspertai apžvelgs atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos modelį, veiklos galimybes bei aktualiausius teisinio reguliavimo aspektus.