Dažnai girdime apie užsitęsusius ilgus ir sudėtingus skyrybų procesus. Vienas iš būdų palengvinti šį nemalonų procesą - vedybų sutartis. Dauguma žmonių vengia šio raštiško susitarimo, nes neva tai reiškia skyrybas. Ypatingai šis mąstymas būdingas vyresniajai kartai. Tačiau, pasak teisininkų, taip mąstyti yra klaidinga. Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkas Rokas Puodžiūnas pažymi, kad vedybų sutartis yra puikus įrankis, leidžiantis sureguliuoti turtinius klausimus santuokoje ir nedarantis jokios įtakos sutuoktinių asmeniniams santykiams. Taigi, kokia yra vedybų sutarties esmė ir ką ja galima nustatyti bei kokios yra tokios sutarties sudarymo pasekmes?

Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant atskirai. Vedybų sutarties esmė yra savo nuožiūra nustatyti kitą savo turto teisinį režimą, nei numatyta įstatyme, taip pat nustatyti ir apibrėžti kitas sutuoktinių turtines teises, kurios yra įgyvendinamos sutuoktinių sutarimu.

Taigi, įstatymas leidžia sutuoktiniams patiems spręsti dėl savo turtinių santykių. Vedybų sutartimi galima išspręsti 3 grupes turtinio pobūdžio klausimų:
• Turto teisinio režimo.
• Sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.
• Turto padalinimas santuokos nutraukimo arba separacijos atveju.

Turto teisinis režimas

Įstatymas numato, kad jeigu nėra sudaryta vedybų sutartis, kuri numatytų kitokį teisinį režimą, sutuoktinių turtas įgytas iki santuokos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o po santuokos sudarymo įgytas turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vedybų sutartis leidžia nustatyti kitokį turto teisinį režimą negu nustato įstatymas.

Bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei priskiriamas:
1) tiek vieno, tiek abiejų sutuoktinių vardu po santuokos sudarymo įgytas turtas;
2) pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;
3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;
4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos;
5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Bendruoju sutuoktinių turtu sutuoktiniai disponuoja bendru sutarimu. Į sutuoktiniui tenkančią dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gali būti nukreipiamas išieškojimas pagal asmenines sutuoktinio prievoles. Santuokos nutraukimo atveju teismas turi išspręsti klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Vedybų sutartyje galima numatyti, kad:
• Turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal šį režimą netik įgytas turtas iki santuokos lieka kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, tačiau taip pat turtas, kuris yra įgyjamas po santuokos sudarymo tampa kiekvieno iš sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pažymėtina, kad šio tipo režimo pasirinkimas nedaro įtakos pareigoms, susijusioms su šeimos poreikių tenkinimu. (Pvz. vaiko išlaikymas; išlaidos namų priežiūrai) Už tokio tipo išlaidas atsakyti turi abudu sutuoktiniai. Taip pat turi būti laikomasi įstatyme nustatytų ribojimų, susijusių su šeimos turtu. Esant šiam režimui, antstolis negalės nukreipti išieškojimo į kito sutuoktinio turimą turtą.
• Turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Pasirinkus šį turto režimą kiekvieno sutuoktinio įgytas turtas iki santuokos, po santuokos sudarymo taip pat tampa bendru turtu. Tokiu atveju turtą, įgytą iki santuokos sudarymo, sutuoktinis gali perleisti tik esant kito sutuoktinio sutikimui ar įgaliojimui, į šio turto dalį gali būti nukreipiamas išieškojimas pagal kito sutuoktinio asmenines prievoles. Santuokos nutraukimo atveju šis turtas patenka į tarp sutuoktinių dalytino turto masę.
• Turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal šį režimą santuokos metu sutuoktinių įgytas turtas jiems priklausys iš anksto nustatytomis dalimis. Vedybų sutartyje būtina aiškiai nustatyti kokiomis dalimis sutuoktiniai įgyja nuosavybę, arba aiškiai turi būti aptariamos dalių nustatymo taisyklės (Pvz. turtas kiekvienam sutuoktiniui priklausys proporcija 50:50).

Vedybų sutartimi sutuoktiniai taip pat gali susitarti taikyti mišrų turto teisinį režimą. Tarkime, kad vienas iš viršuje paminėtų režimų bus taikomas vienai turto daliai, o likusiai daliai bus taikomas kitas turto režimas.

Kaip buvo minėta aukščiau, be turtui taikomo režimo sutuoktiniai taip pat gali nusistatyti kokiu būdu bus dalijimas turtas santuoką nutraukus bei įtvirtinti nuostatas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Vedybų sutarties sudarymas

Vedybų sutartį gali sudaryti tik sutuoktiniai, arba asmenys ketinantys susituokti. Todėl vedybų sutartis pagal laiko momentą kada ji buvo sudaryta yra skirstoma į:
• ikivedybinę sutartį;
• povedybinę sutartį.

Kaip galima spręsti iš pavadinimo, ikivedybinę sutartį asmenys sudaro iki santuokos sudarymo, po povedybinę sutartį po santuokos sudarymo. Povedybinė sutartis sutuoktiniams galioja nuo jos pasirašymo momento arba nuo sutuoktinių sutarto momento ateityje. Jų skirtumą lemia tik sudarymo momentas. Todėl asmenys gali būti susituokę virš 10 metų ir nutarti sudaryti povedybinę sutartį. Šalys taip pat gali sutarti, kad tam tikros sutarties nuostatos bus pradėtos taikyti po tam tikro laiko (pvz. išgyvenus santuokoje 3 metus) arba, kad po tam tikro laiko atitinkamos nuostatos nustos galioti. Bet kokiu atveju, ikivedybinė sutartis įsigalioja ne anksčiau nei iki santuokos sudarymo.

Vedybų sutartis privalo būti sudaryta raštu ir patvirtinta notaro, nesilaikant nustatytos formos sutartis bus laikoma negaliojančia. Sudaryta ir notaro patvirtinta sutartis privalo būti įregistruota vedybų sutarčių registre, tik sutartį įregistravus ji gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis.

Vedybų sutartis bet kuriuo metu gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių sutarimu. Vedybų sutarties nutraukimui taikomas toks pats reikalavimas kaip ir jos sudarymui, t. y. sutarties nutraukimas turi būti tvirtinamas notaro. Nutraukus vedybų sutartį, sutuoktinių turtui toliau taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Vedybų sutartis taip pat gali būti keičiama sutuoktinių sutarimu, tvirtinamu notaro. Iki sutarties pakeitimo ar nutraukimo įgyto turto teisinis režimas nėra keičiamas.

Taigi, pasak AVOCAD teisininko Roko Puodžiūno, vedybų sutartis nėra nepasitikėjimo vienas kitu išraiškos forma, o tik puiku priemonė subalansuojanti tarpusavio turtinius interesus santuokoje. Didelę dalį kylančių ginčų (tiek santuokoje, tiek ne) lemia piniginiai nesutarimai, todėl patartina siekti išvengti tokių ginčų kilimo priežasčių.