Nors per pastaruosius du dešimtmečius Europos Sąjungoje ir kitose valstybėse įvairiais pavadinimais piliečių valdomos energetikos modelių nuolat daugėja (jų ypač gausu Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose), tačiau Lietuvoje šie modeliai tik dabar įgauna pagreitį. Lietuvoje energetikos bendrijos pradėtos reguliuoti visai neseniai galimybė kurti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas Lietuvoje atsirado tik 2019 m., o piliečių energetines bendrijas - 2021 m. Šio straipsnių ciklo Bendruomeninė energetika ateities vizija tikslas supažindinti su energetinių bendrijų Lietuvoje taikomais modeliais, dalyvavimo juose perspektyvomis bei esminiais teisiniais aspektais.
Antroje straipsnių ciklo dalyje apžvelgėme populiariausią energetinių bendrijų modelį Lietuvoje piliečių energetines bendrijas. Šioje dalyje dėmesį skirsime mažiau populiariam atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų (toliau AIEB) modeliui, kurių Lietuvoje veikia vos 3 (VERT tinklapio nuoroda
čia), t. y. 4 kartus mažiau nei piliečių energetinių bendrijų. Rinkoje vyraujanti disproporcija gali rodyti esminius energetinių bendrijų modelių reguliavimo skirtumus. Pagrindinius AIEB teisinio statuso klausimus kaip tikslą, keliamus reikalavimus, veiklos sritis, juridinio asmens veiklos organizavimo klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas.
Kas yra AIEB?
AIEB yra ne pelno siekiantiems juridiniams asmenims suteikiamas teisinis statusas. Jį turintys juridiniai asmenys nuosavybės teise valdo ir plėtoja energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius ir turi teisę juose gaminti energiją, ją vartoti, kaupti energijos kaupimo įrenginiuose ir (ar) parduoti. Energetinės bendrijos statusas nėra savarankiška juridinio asmens forma, tokia kaip viešoji įstaiga, asociacija ar bendrija, o papildomas teisinis statusas, kurį gali įgyti esami juridiniai asmenys, siekiantys dalyvauti energetikos rinkose.
Įstatyme yra įtvirtintas konkretus veiklų sąrašas, kuriomis gali užsiimti AIEB statusą įgijęs juridinis asmuo. Pažymėtina, kad įgydamas AIEB statusą juridinis asmuo nepraranda tai juridinio asmens veiklos formai priskiriamų teisių ir pareigų, pavyzdžiui, sodininkų bendrija ir toliau gali spręsti bendrijos turto valdymo klausimus ar atstovauti jos narių interesus. Su AIEB statusu susijusios veiklos yra šios:
1) elektros ir šilumos energijos gamyba išimtinai iš atsinaujinančių energijos šaltinių. AIEB išskirtinumas atitinkant teisės aktuose nustatytus reikalavimus yra galimybė gaminti šilumos energiją.
2) šilumos teikimas dalyviams ar kitiems vartotojams. Pagaminta energija gali būti naudojama dalyvių individualių ūkių ir (ar) bendrosioms reikmėms, taip sėkmingai sumažinant elektros suvartojimo kaštus. Siekdama atlikti šią veiklą, AIEB turi atitikti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir kituose teisės aktuose šilumos tiekėjui nustatytus reikalavimus, o šiluma turi būti pagaminta AIEB nuosavybės teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose.
3) pagamintos energijos kaupimas. Kaupimo veikla AIEB gali verstis tais atvejais, kai infrastruktūroje yra integruoti energijos kaupimo įrenginiai ir yra atitinkami teisės aktuose nustatyti kriterijai;
4) pagamintos elektros energijos pardavimas savo dalyviams ir kitiems vartotojams. Kaip ir piliečių energetinių bendrijų atveju, AIEB tikslas nėra komercinės naudos siekimas. Nepaisant to, bendrija turi galimybę dalyvauti energijos rinkoje bei tokiu būdu generuoti pelną. Įstatymas numato galimybę parduoti elektros energiją AIEB nariams už kainą, lygią nuliui.
Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus įstatymo pakeitimams ši veikla gali būti vykdoma tik su iš AIEB nuosavybės teise turimų įrenginių pagaminta elektros ar šilumos energija. Tuo tarpu tokia galimybė nėra suteikiama, jeigu įrenginiai AIEB yra valdomi kitas pagrindais.
Kokie reikalavimai keliami siekiant gauti AIEB teisinį statusą?
Iš principo piliečių energetinėms bendrijoms ir AIEB yra taikomi beveik vienodi reikalavimai:
1) AIEB teisinį statusą planuojančiam įgyti asmeniui yra privaloma pelno nesiekiančio juridinio asmens teisinė forma. Tokioms formoms priskiriamos viešosios įstaigos, asociacijos, sodininkų bendrijos ir pan. Toks juridinis asmuo privalo būti tinkamai įsteigtas pagal tam tikrai juridinio asmens formai keliamus kriterijus.
2) Juridinio asmens steigimo dokumentuose pagrindiniu tikslu turi būti numatytas aplinkos, ekonominės arba socialinės visuomeninės naudos savo dalyviams ar tos naudos teikimo vietose, kuriose ji vykdo veiklą, teikimas.
3) Juridinio asmens veikla turi būti pagrįsta laisvu ir savanorišku dalyvių dalyvavimu. Tai reiškia, galimybė tapti juridinio asmens nariais turi būti sudaryta visiems juridiniams asmenims, kurie atitinka kriterijus..
4) Siekdamas įgyti AIEB teisinį statusą, juridinis asmuo turi savo dokumentuose patvirtinti tvarkas dėl elektros energijos realizavimo, gamybos įrenginių priežiūros ir pajamų paskirstymo.
Kas gali būti AIEB dalyviais?
Skirtingai nei piliečių ekonominės bendrijos, AIEB dalyvių ratas yra labiau apribotas. Jos dalyviais gali būti: (i) visi fiziniai asmenys; (ii) vidutinės įmonės; (ii) mažos įmonės; (iii) labai mažos įmonės; (iv) kiti pelno nesiekiantys asmenys; (v) savivaldybės; (vi) savivaldybės įstaigos. Siekdami išsiaiškinti, kokio dydžio kategorijai priskiriama įmonė, galite pasitikslinti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus įstatymo pakeitimams AIEB veikloje nebegali dalyvauti savivaldybės valdomos įmonės.
Svarbu paminėti, kad AIEB atveju ne mažiau kaip 51 procentas balsų dalyvių susirinkime turi priklausyti dalyviams, gyvenantiems ar veikiantiems apskrityje, kurioje planuojama statyti ar įrengti energijos gamybos įrenginį. Todėl AIEB dalyvių gyvenamoji vieta ar buveinė yra ypač svarbi renkant AIEB priklausančių įrenginių lokaciją.
Kaip įgyjamas AIEB teisinis statusas?
Statuso suteikimo tvarką reglamentuoja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Kaip ir už veiklos kontrolės vykdymą, už PEB statuso suteikimą yra atsakinga Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. AEIB teisinio statuso įgijimo tvarka priklauso nuo leidimo poreikio ir jo įgijimo momento:
1) Pagal bendrąją tvarką AIEB statusas yra įgyjamas leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu. Tokiu atveju šio statuso siekiančiam juridiniam asmeniui yra būtina atitikti visus keliamus reikalavimus. Taip siekiama kuo labiau supaprastinti AIEB statuso suteikimo procedūrą.
2) Siekiant įgyti AEIB statusą jau turint leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimą gaminti elektros energiją, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai yra pateikiama deklaracija dėl atitikties AEIB reikalavimams, kada juridinis asmuo veiklą planuoja vykdyti elektros energetikos sektoriuje, arba šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimo metu, kada veiklą planuoja vykdyti šilumos sektoriuje.
3) Kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimas gaminti elektros energiją nėra reikalingas, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusas suteikiamas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka. Nepaisant to, kad ši tvarka dar nėra patvirtinta (teisės akto projektą galima rasti
čia), matyti, kad siūloma, jog AEIB statusą siekiantis įgyti juridinis asmuo turėtų pateikti deklaraciją apie reikalavimų atitikimą ir pateiktų tinklų operatoriaus išduotų išankstinių prijungimo prie elektros tinklų sąlygų kopiją arba rangovo deklaracijos kopiją, kuri patvirtintų elektrinės įrengimo faktą. Tokiu atveju AIEB statusas būtų suteikiamas per 30 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų pateikimo.
AIEB privalumai
• AIEB suteikia galimybę gaminti ir naudoti šilumos energiją. Manytina, kad šis AIEB privalumas gali būti puikiai išnaudojamas dalyvių savivaldybių sprendžiant aukštų šildymo kainų problemą.
• Dalyvavimas AIEB veikloje nepanaikina dalyvių turimų elektros energijos vartotojo teisių ir pareigų (išskyrus vartotojo teisę rinktis energijos tiekėją, kuri gali būti ribojama teise rinktis AIEB tiekėją). Dėl to net ir AIEB veiklos metu jos dalyviams gaunant naudą, šiems subjektams taikoma apsauga nesumažėja. Tokiu būdu siekiama paskatinti energetinių bendrijų kūrimąsi Lietuvoje.
• Didesnis dalyvių skaičius AIEB suteikia galimybę sukaupti daugiau lėšų, todėl galima greičiau įsigyti elektros energijos, šilumos gamybai ar kaupimui skirtą įrangą, kurios savarankiškai vienas ūkis negalėtų įsigyti. Pavyzdžiui, AIEB modelis gali būti naudingas sodininkų bendrijai, ketinančiai įsigyti ir savo veiklos vietovėje įrengti vėjo energijos jėgainę, užtikrinti jos priežiūrą ir tinkamai paskirstyti pagamintą elektros energiją arba ją parduoti kitiems.