Šiaulių apylinkės teismas dėl patirto psichologinio smurto darbe nusižudžiusios medikės artimiesiems priteisė 70 000 Eur žalai atlyginti. Sprendimas dar gali būti apskųstas, bet neša svarbią žinutę – darbdavys yra atsakingas už saugias darbo sąlygas ir į tai įeina saugus psichosocialinis klimatas.

Teismas konstatavo, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos darbuotojams, neužkirto kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis ir nesiėmė efektyvių priemonių psichosocialiniam klimatui gerinti, t. y. nesudarė saugių darbo sąlygų.

Labai apmaudu, kad reikėjo medikės netekties tam, kad pagaliau būtų priimtos Darbo kodekso pataisos, draudžiančios smurtą ir priekabiavimą. Ir visgi, niekas nepasikeičia per dieną, atsiradus naujam įstatymui ar priėmus naują įmonės vidinę tvarką. Svarbu, kad darbdaviai numatytas priemones ne tik formaliai priimtų, bet ir faktiškai įgyvendintų.

Toliau pateikiamos prevencinės priemonės, kurias taikydamos įmonės ir organizacijos galėtų užtikrinti saugią ir sveiką aplinką darbe.

Aiški smurto ir priekabiavimo politika. Lietuvos Darbo kodeksas reikalauja turėti vidinę smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, kurioje apibrėžiami smurto ir priekabiavimo atpažinimo būdai, galimos smurto ir priekabiavimo formos, supažindinimo su smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonėmis tvarka, pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarka, apie smurtą ir priekabiavimą pranešusių asmenų ir nukentėjusių asmenų apsaugos priemonės ir jiems teikiama pagalba, darbuotojų elgesio (darbo etikos) taisyklės ir kita informacija, susijusi su smurto ir priekabiavimo prevencija. Nors tokio dokumento turėjimas privalomas įmonėms, įdarbinančioms virš 50 darbuotojų, aiškias prevencijos priemones verta apsibrėžti ir kitiems darbdaviams.

Prevencijos ir kontrolės priemonės. Kiekvienas darbdavys privalo įvertinti galimus smurto ir priekabiavimo pavojus bei imtis jų šalinimo ir (ar) kontrolės priemonių. Pagal naujausius Darbo kodekso pakeitimus, nuo 2025 m. sausio 1 d. galimus smurto ir priekabiavimo pavojų šalinimo ir (ar) kontrolės priemonių aprašą patvirtins Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius.

Konfidencialūs pranešimo kanalai ir skundų nagrinėjimo tvarkos nustatymas. Darbo kodeksas reikalauja, kad kiekvienas nustatytų pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindintų su ja darbuotojus. Rekomenduojama įdiegti anoniminius ar konfidencialius pranešimo kanalus, leidžiančius darbuotojams pranešti apie netinkamą elgesį. Darbuotojai turėtų žinoti, kad pranešus apie netinkamą elgesį bus imtasi veiksmų ir užtikrinta apsauga nuo galimo persekiojimo.

Mokymai darbuotojams. Lietuvos Darbo kodeksas numato reikalavimą darbdaviams pravesti mokymus darbuotojams apie smurto ir priekabiavimo prevenciją. Mokymuose darbuotojai supažindinami su psichologinio smurto ir priekabiavimo formomis, mokomi atpažinti netinkamą elgesį bei reaguoti į netinkamą elgesį, bei kaip atskirti, kas yra netinkamas elgesys. Nuo 2025 m. sausio 1 d. tokių mokymų periodiškumo tvarką nustatys Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius.

Vadovų atsakomybė ir kompetencijos ugdymas. Vadovai turėtų būti mokomi atpažinti priekabiavimo ir smurto atvejus, taip pat imtis prevencinių priemonių, pavyzdžiui, padėti spręsti konfliktus. Vadovų emocinis intelektas yra labai svarbus užtikrinant pagarbią darbo kultūrą įmonėje.

Darbo aplinkos ir vidinės kultūros kūrimas. Įmonės turėtų skatinti pagarbią ir palaikančią darbo kultūrą, kurioje darbuotojai jaučiasi saugūs ir gerbiami. Svarbu, kad būtų stiprinamos vertybės, tokios kaip pagarba, sąžiningumas ir bendradarbiavimas.

Reguliarus psichosocialinių rizikų vertinimas. Įmonės turėtų reguliariai vertinti psichosocialinę aplinką, siekiant nustatyti rizikos faktorius, galinčius prisidėti prie smurto ir priekabiavimo. Šie vertinimai padeda laiku identifikuoti galimus pavojus ir imtis prevencinių veiksmų.

Emocinės pagalbos paslaugos. Kai kurie darbdaviai siūlo darbuotojams galimybę kreiptis į psichologus ar kitus specialistus. Tokia pagalba gali būti vertinga, siekiant palaikyti darbuotojų emocinę gerovę ir padėti spręsti kylančius sunkumus.

Svarbu, kad smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonių taikymas neturėtų būti priimtas siekiant tik formaliai atitikti įstatymo reikalavimus ar apsiginti nuo didelės vertės ieškinių. Teigiamas vidinis klimatas gali tapti įmonės vizitine kortele siekiant pritraukti talentingus darbuotojus. Tyrimai rodo, kad gera atmosfera darbe didina darbuotojų kūrybiškumą ir iniciatyvumą, kurie yra būtini inovacijoms ir konkurenciniam pranašumui sustiprinti. Taigi darbuotojų emocinė gerovė gali tiesiogiai prisidėti ir prie įmonės finansinės sėkmės.