Prieš beveik trejus metus prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva ėmėsi itin griežtų priemonių, kad užsieniečiai, turėję bet kokį ryšį su Rusija ar Baltarusija, nebegalėtų gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokie asmenys iš esmės yra būtent Rusijos ar Baltarusijos piliečiai, daug metų gyvenantys Lietuvoje, čia sukūrę šeimas ir įsitvirtinę.

Valstybės interesas panaikinti leidimus gyventi Lietuvoje grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui keliantiems gyventojams – suprantamas, tačiau realybėje nemaža dalis leidimų netekusių užsieniečių savo teises gina teisme, taip kartu atveria susijusių įstatymų spragas. Viena tokių – teisė į sveikatos priežiūrą, kurią užsieniečiai praranda tą pačią akimirką, kai jiems panaikinamas leidimas gyventi Lietuvoje.

Skundas teismui neišsaugo teisės į gydymą

Migracijos departamentas bei Valstybės saugumo departamentas leidimus gyventi Lietuvoje turintiems užsieniečiams atsisako išduoti arba pakeisti leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje. Tai daroma Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ĮUTP) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui.

Į tokią situaciją patekę užsieniečiai skundą dėl Migracijos departamento sprendimo gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Visgi, nepaisant to, kad skundas paduodamas teismui ir užsienietis per jo nagrinėjimo laiką gali gyventi Lietuvoje, iš karto kyla jo gyvenimo kokybę bloginančių padarinių.

Vienas tokių – Lietuvoje nuolat ar laikinai gyvenantys draudžiamieji užsieniečiai, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, išregistruojami iš Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro. Tai įvyksta automatiškai – vos panaikinus leidimą nuolat ar laikinai gyventi. Ši tvarka Lietuvoje nėra nauja ir nustatyta dar 2007 m. rugsėjo 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 968.

Išbraukiami iš esveikatos

Leidimo gyventi Lietuvoje netekusių asmenų duomenų nebelieka elektroninėje sveikatos sistemoje esveikata, dėl to užsieniečiai negali gauti sveikatos priežiūros paslaugų ir įsigyti gyvybiškai būtinų, sergant tam tikromis ligomis, vaistų. Dažnu atveju tokie vaistai parduodami tik pagal receptą, kurį gali išrašyti tik specialios gydymo įstaigos gydytojai.

Šiuo aspektu labai svarbi šių metų liepos 10 d. vienam leidimo netekusiam (ir sprendimą apskundusiam) užsieniečiui priimta palanki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegijos nutartis, kuria pareiškėjo atskirasis skundas tenkintas, Regionų administracinio teismo nutartis pakeista, panaikinant jos dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Apie bylos esmę

Teikdamas teismui atskirąjį skundą, pareiškėjas siekė turėti teisėtą galimybę bent laikinai gauti gyvybiškai būtinas sveikatos priežiūros paslaugas, kurias 15 metų būdamas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ir privalomojo sveikatos draudimo dalyviu, mokėdamas sveikatos draudimo įmokas, susirgęs turi teisę gauti, taip pat ir vaistus, kurie gyvybiškai būtini.

LVAT ne tik tenkino pareiškėjo prašymą sustabdyti Migracijos departamento sprendimo galiojimą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas galutinis teismo sprendimas, bet ir papildomai uždraudė pareiškėją išregistruoti iš Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Kitaip tariant, įvertinti atitinkamus pirmiau minėtus Vyriausybės dar 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintus Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatus, pagal kuriuos leidimo Lietuvoje gyventi netekę užsieniečiai išbraukiami iš šio registro ir pašalinami iš esveikatos.

Lūžis administracinių teismų praktikoje

Ši LVAT nutartis tapo esminiu teigiamu lūžiu formuojamoje administracinių teismų praktikoje. Nutartimi apsaugotos pamatinės prigimtinės žmogaus teisės į gyvybę ir kuo geresnę sveikatą, kurios yra Konstitucijos ginamos svarbiausios visuomenės vertybės, ir užtikrintas Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto konstitucinio valstybės rūpinimosi žmonių sveikata principo įgyvendinimą.

Aptariamoje LVAT nutartyje nurodytu teisėjų kolegijos sprendimu, byloje siekiant apsaugoti akcentuotų vertybių apsaugą ir nesukelti joms didelės neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos, kol byloje nepriimtas baigiamasis teismo aktas dėl ginčo esmės – Migracijos departamento ir Valstybės saugumo departamento išvadų dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui pagrįstumo ir teisėtumo – sustabdytas Migracijos departamento sprendimo galiojimas ir uždrausta išbraukti pareiškėją iš Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro.

Leidimas gyventi Lietuvoje grąžintas

Šių metų spalio 14 d. priimtas ir teismo sprendimas dėl ginčo esmės – pareiškėjo tolesnių galimybių teisėtai gyventi Lietuvoje. Regionų administracinis teismas tenkino pareiškėjo prašymą: panaikino Migracijos departamento sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje dėl asmens tariamai keliamos grėsmės valstybės saugumui. Sprendimas nebuvo apskųstas ir įsigaliojo per 14 d. nuo jo paskelbimo.

Prašymą teismui dėl teisės į sveikatos priežiūrą Lietuvoje gyvenantis pareiškėjas pateikė dar balandį, taigi byla truko 6 mėnesius, o teisės į sveikatos priežiūros paslaugas užsienietis neturėjo nuo sausio iki liepos mėnesio, kol buvo priimta minėta LVAT nutartis.