Šiemet įsigaliojo Saugomų teritorijų įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų pakeitimai. Šie teisiniai pokyčiai aplinkosaugoje reiškia būtinybę įsigilinti – griežtesni reikalavimai ir papildomi apribojimai gali paveikti veiklą saugomose teritorijose ar šalia jų. Tačiau teikiamos kompensacijos ir parama kartu gali būti naudingos privačios žemės savininkams bei verslui, įgyvendinančiam biologinės įvairovės apsaugos priemones.

Advokatų profesinės bendrijos „Constat“ vyresnioji teisininkė Edita Laumelė „Countline“ mokymuose suinteresuotiems dalyviams išsamiai pristatė svarbiausius pokyčius ir jų reikšmę. Pateikiame santrauką, į ką svarbu atkreipti dėmesį su minėtų įstatymų pakeitimais susijusiems verslams bei asmenims.

1. Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimai

Įvedamos privačios saugomos vietovės:

Įstatymas numato galimybę steigti privačias saugomas vietoves, kuriose gamtos apsaugos veikla būtų vykdoma bendradarbiaujant su privačiais žemės savininkais. Šios vietovės bus reguliuojamos individualiomis apsaugos sutartimis tarp savininkų ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Numatytos kompensacijos ir valstybės parama už įsipareigojimus saugoti biologinę įvairovę.

Naujai reguliuojamas Saugomų teritorijų planavimas ir veikla:

Pakeitimai numato detalesnį saugomų teritorijų planavimą, suderinamą su Europos žaliuoju kursu. Reglamentuojamos statybos ir kitos veiklos sąlygos, privalomi saugomų teritorijų planavimo dokumentai, nurodantys gamtos ir kultūros paveldo apsaugos zonas ir priemones, kad būtų užtikrinta tvari plėtra ir apsaugotas kraštovaizdis.

Sustiprintas apsaugos režimas jautriose zonose:

Pokyčiai apima griežtesnes lankymo sąlygas tam tikrose saugomose vietovėse, siekiant mažinti žmogaus veiklos poveikį natūralioms buveinėms. Saugomų teritorijų tarnyba turi įgaliojimus apriboti kirtimus ir įgyvendinti gamtos atkūrimo priemones visoje šalies teritorijoje.

Numatomos kompensacijos ir supaprastinamos lankymo sąlygos:

Įteisintos kompensacijos privačių teritorijų savininkams, jei jų žemėje įvedami apsaugos apribojimai arba statybos draudimai. Savininkams privaloma išmokėti kompensacijas už apribojimus tam tikrose saugomose teritorijose, taip pat numatyta galimybė atlyginti nuostolius dėl biologinės įvairovės apsaugos priemonių taikymo.

2. Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimai

Gamtinio karkaso ir žaliosios infrastruktūros stiprinimas:

Gamtinis karkasas įtraukiamas į aplinkos apsaugos infrastruktūrą, sujungiant natūralias ir žmogaus sukurtas žaliąsias zonas. Pakeitimais siekiama išsaugoti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Dėl to svarbu įsiminti, kad Įstatyme nelieka tokios sąvokos kaip Gamtinis karkasas. Vietoj jos, susijusią funkciją ir ekologinę reikšmę dabar atspindi sąvoka „žalioji infrastruktūra“, kuri reglamentuojama Aplinkos apsaugos įstatyme.

Griežtesnė atsakomybė ir kontrolė:

Institucijoms suteikiami platesni įgaliojimai aplinkos apsaugos pažeidimų kontrolei ir sankcijoms taikyti, įskaitant didesnes baudas ir turto konfiskavimą už sunkius pažeidimus. Taip pat stiprinamas juridinių asmenų atsakomybės institutas aplinkosauginių pažeidimų atveju.

Plečiami savivaldybių įgaliojimai:

Savivaldybės gauna platesnius įgaliojimus kontroliuoti aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą savo teritorijose, taip pat nustatyti papildomus regioninius aplinkosaugos reikalavimus, prisidedant prie regioninių aplinkosaugos strategijų stiprinimo.

3. Biologinę įvairovę reglamentuojančių teisės aktų pokyčiai

Papildomos apsaugos priemonės saugomoms rūšims:

Biologinės įvairovės apsaugos teisės aktai išplečia Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos funkcijas, įskaitant planų rengimą ir rūšių bei natūralių buveinių apsaugos priemonių įgyvendinimą. Nauji reikalavimai numato griežtesnę rūšių apsaugą ir kontrolę hibridų apsaugos srityje.

Invazinių rūšių kontrolė:

Numatytos priemonės invazinių rūšių valdymui, suteikiant vietos institucijoms ir aplinkosaugos tarnyboms daugiau įgaliojimų veiksmingai valdyti ir naikinti invazines augalų bei gyvūnų rūšis.

4. Poįstatyminių teisės aktų pokyčiai

Specialiojo planavimo dokumentai:

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba įgaliota rengti specialiojo planavimo dokumentus, kurie apibrėžia saugomų teritorijų naudojimo ir apsaugos sąlygas. Šie dokumentai leis tiksliau valdyti veiklas, suderinant jas su ilgalaikiais gamtos ir kraštovaizdžio išsaugojimo tikslais.

Finansavimas ir kompensacijų mechanizmai:

Nauji teisės aktai įteisina galimybę gauti kompensacijas už ribojimus privačiose saugomose vietovėse ir suteikia aiškesnius finansavimo principus iš ES fondų ir valstybės biudžeto. Už gamtos vertybių apsaugą privačioje žemėje savininkai gali tikėtis vienkartinių ar kasmetinių kompensacijų, jei jų žemėje įvedami veiklos apribojimai.