2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo dar vieni itin svarbūs Lietuvos Respublikos Statybų įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimai, leidžiantys dar labiau supaprastinti statybos procesus, sumažinti perteklinį reguliavimą, pagerinti statybų kokybę ir užtikrinti tvarumą. Toliau plačiau apie pagrindinius pakeitimus dalinasi advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatė Sandra Akelaitienė.

Iki šiol statinių projektavimas apėmė tris etapus, t. y. (1) projektinių pasiūlymų parengimą, (2) techninio projekto ir (3) darbo projekto rengimą. Nuo lapkričio 1 d. atsisakoma techninio projekto rengimo ir statinio projektas rengiamas dviem etapais, t. y. projektinių pasiūlymų ir techninio darbo projektu.

Advokatė Sandra Akelaitienė primena, kad projektinių pasiūlymų sudėtis tampa aiškiai reglamentuota, numatant, kad juose turi būti pateikiami pagrindiniai statinio architektūros, infrastruktūros ir kiti Aplinkos ministro nustatyti sprendiniai. Juose turės būti numatomi esminiai architektūros, infrastruktūros, želdynų sprendiniai, kuriuos svarstant svarbus visuomenės bei institucijų dalyvavimas. Tuo tarpu techniniame darbo projekte – jau numatomi detalesni statybos darbų sprendiniai, būdingi darbo projektui – ir jau visiškai pavedama įgyvendinti statinio projektuotojams bei projekto ekspertams. Paminėtina, jog techninio darbo projekto ir jo dalių sudėtis nustatoma vadovaujantis STR “Statinio projektavimas, projekto ekspertizė” 9 priedu ir gali būti tikslinama įvertinus konkrečių statinių paskirties specifiką.

Svarbu tai, kad statybą leidžiantis dokumentas (kai jis reikalingas) bus išduodamas jau iš karto po projektinių pasiūlymų stadijos, t.y., nebereikės savivaldybėse tvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduoties ir atskirai pačių projektinių pasiūlymų.‎ Tokiu būdu yra siekiama ženkliai sutrumpinti projektavimo stadiją bei išvengti besidubliuojančių tikrinimų savivaldybėse ir kitose institucijose.

Visgi keičiasi ne tik Statybos leidimų išdavimo tvarka, bet ir statybą leidžiančių dokumentų sąrašas. Pagal naująją tvarką, mažesnės apimties statiniams (pagalbiniams statiniams, kurių plotas neviršija 50 m² ir 5 m aukščio) nebereikės gauti statybos leidimo ir pakaks tik pranešimo savivaldybei apie pradėtus statybų darbus. Tuo tarpu statybos leidimas tampa reikalingas visais atvejais statant naują nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties statinį ar jį rekonstruojant.

Advokatė taipogi atkreipia dėmesį, kad dėl įsigaliojusio pakeitimo – sodo nameliai be statybos leidimo taip pat turės išlaikyti maksimalų bendrą vidaus plotą 50 m² ir 5 m aukštį. Tiems, kurie statybas pradėjo iki lapkričio 1 d., pagal senąją tvarką namelius statė iki 80 m² ploto, ir 8,5 m aukščio, numatyta galimybė užbaigti statybas pagal iki šiol galiojusią tvarką, svarbiausia – užfiksuoti, kad statyba prasidėjo laiku. Tam Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) pristatė naują elektroninę priemonę, leidžiančią greitai ir patogiai užfiksuoti sodo namelių statybų pradžią iki lapkričio 1 d. To nepadarius ir statiniui viršijus pasikeitusius ploto bei aukščio ribojimus – bus reikalingas statybą leidžiančio dokumento.

Toliau paminėtina, jog pasikeitė reikalavimai ir dėl statybos leidimo būtinumo atliekant paprastą ar kapitalinį statinio remontą. Iki šiol buvo reikalavimai buvo taikomi atsižvelgiant į statinio paskirtį ir jo vietą (mieste ar ne), dabar gi bus vertinama ar statinys yra ypatingas ar ne neypatingasis statinys, taip pat į tai - ar jis priskirtas saugotiniems objektams ir/ar teritorijoms.

Naujais pakeitimais ypatinga svarba suteikiama ir statytojo pranešimo apie statybų pradžia informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Jau iki šiol šioje sistemoje statytojai turėjo pareigą teikti visus su statybomis susijusius dokumentus – projektus ir jų pakeitimus. Advokatė Sandra Akelaitienė paaiškina, kad siekiant dar labiau įtvirtinti pranešimo apie statybų pradžią svarbą – administracinių nusižengimų kodekse planuojama nustatyti sankcijas dėl pranešimo apie statybos pradžią, atitinkančio Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus, nepateikimo.

Naujieji pakeitimai apima ir griežtesnę statybų priežiūrą. Nuo šiol, statybos darbų užbaigimo akto tikrinimas tampa dar išsamesnis, siekiant užtikrinti, kad darbai būtų atlikti pagal patvirtintus projektus ir atitiktų teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu už netinkamai atliktus darbus – numatoma griežtesnė atsakomybė, kuria siekiama padidinti statybų kokybę ir užtikrinti, kad neišvengiama rizika būtų sumažinta iki minimumo.

Paminėtina, jog nuo lapkričio 1 d. pagal nustatomus naujus įstatymo pakeitimus, statybos projektų ekspertizės ir patikrinimų procedūros tampa išsamesnės. Tai reiškia, kad nuo šiol projektai bus vertinami pagal aukštesnius standartus, kad būtų užtikrinta ne tik jų atitiktis teisės aktams, bet ir kokybės standartams. Ekspertai turės atlikti išsamesnes ir detalesnės analizes, kad būtų užtikrinta, jog visi aspektai, nuo struktūrinės kokybės iki saugos, būtų tinkamai įvertinti. Tai neabejotinai sumažins nepageidaujamas rizikas, klaidas ir vėlesnes projekto korekcijas statybos metu, kadangi būtent per ekspertizę galima nustatyti galimas vėliau kilti problemas ankstyvose stadijose.

Taigi, pasak advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatės Sandros Akelaitienės, naujais įsigaliojusiais Statybų įstatymo pakeitimais siekiama ne tik dar labiau supaprastinti statybų procesus ir biurokratinį mechanizmą, bet ir užtikrinti vis didesnę statybų kokybę, saugumą ir tvarumą pagal naujausias tendencijas. Visgi, nors naujieji Statybos įstatymo pakeitimai orientuoti į statybų procesų supaprastinimą, biurokratijos mažinimą ir kokybės gerinimą, jie taip pat gali sukelti ir tam tikrų iššūkių statytojams, projektuotojams ir institucijoms dėl prisitaikymo prie pokyčių, padidėjusios atsakomybės bei technologinių sprendimų integravimo.