Gyvenime neretai pasitaiko situacijų, kai skolininkas dėl įvairių priežasčių atsisako grąžinti skolą ir nereaguoja į jūsų raginimus įvykdyti savo prievolę. Tokiais atvejais gali pasirodyti, kad vienintelė išeitis – kreiptis į teismą, tačiau bylinėjimasis dažnai būna ilgas ir brangus. Siekiant užtikrinti greitesnį ir paprastesnį skolų išieškojimo būdą, Civilinio proceso kodekse įtvirtintas teismo įsakymo institutas. Apie jo tikslus ir privalumus kalba advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkas Rokas Puodžiūnas.

Kuo pasižymi teismo įsakymo išdavimo procesas? Čia yra pateikiamas vienodos formos pareiškimas. Prie pareiškimo nepridedami jokie įrodymai. Šias bylas nagrinėja apylinkių teismai. Žyminis mokestis sudaro ketvirtadalį ieškinio mokesčio, bet ne mažiau kaip 10 eurų. Nėra pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijos.

Teismo įsakymas – tai procesinis dokumentas, kurį teismas išduoda kreditoriui. Jei skolininkas per 20 dienų nuo įsakymo įteikimo nepateikia prieštaravimų arba nesumoka skolos, įsakymas įsiteisėja ir tampa vykdomuoju dokumentu, kurį galima pateikti antstoliui. Pažymėtina, kad teismo įsakymas gali būti išduodamas tik dėl piniginių reikalavimų, nepriklausomai nuo jų atsiradimo pagrindo.

Kaip pateikti prašymą dėl teismo įsakymo? Asmuo, siekiantis gauti teismo įsakymą, turi pateikti pareiškimą. Jo turinys nustatytas Civilinio proceso kodekso 433 straipsnyje. Tačiau patogiausia naudoti Teisingumo ministro patvirtintą standartinę formą, kurią galima pateikti teismui pagal skolininko gyvenamąją vietą tiek popieriniu, tiek elektroniniu būdu.

Kada pareiškimas gali būti nagrinėjamas? Tam reikalingos būtinosios sąlygos, kad kreditorius įvykdė savo prievoles (kai prievolė yra dvišalė), kad reikalaujama prievolės dalis (kai prievolė daloma), skolininkas gyvena Lietuvoje arba turi čia buveinę. Teismo įsakymas negalimas, jei reikalavimas kyla iš vartojimo kredito sutarties, kurios metinė bendros kainos norma neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų ir jei prašomi delspinigiai viršija įstatymu nustatytą maksimalią pavėluoto mokėjimo palūkanų normą (pagal Komercinių sutarčių įstatymą).

Ar būtina teikti įrodymus? Formaliai – ne. Kreditorius neprivalo pagrįsti reikalavimo įrodymais, o teismas jų pagrįstumo netikrina. Tačiau teismas atsisakys priimti akivaizdžiai nepagrįstą pareiškimą. Todėl rekomenduojama kartu su pareiškimu pridėti bent pagrindinius dokumentus, patvirtinančius piniginį reikalavimą.

Teismo procesas vyksta tokia tvarka: teismas pirmiausiai išduoda teismo įsakymą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo pareiškimo priėmimo. Kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos išsiunčiamos skolininkui. Skolininkas per 20 dienų gali: sumokėti skolą ir informuoti teismą arba pateikti prieštaravimus (be motyvavimo). Jei prieštaravimų nepateikiama – įsakymas įsiteisėja ir perduodamas antstoliui vykdyti. Jei skolininkas pateikia prieštaravimus – kreditorius turi per 14 dienų pateikti ieškinį pagal bendrąsias taisykles ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

Didžiausia grėsmė inicijuojant procesą dėl teismo įsakymo išdavimo yra ta, kad skolininkas, nors ir žinodamas, kad iš jo reikalaujama skola yra pagrįsta, sąmoningai gali pareikšti prieštaravimus teismui ir taip pradėti ilgą bylinėjimosi procesą. Todėl, pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo patartina teikti tik „aiškiose“ bylose dėl piniginių reikalavimų t. y. tokiuose ginčuose, kuriuose mažai tikėtina, kad skolininkas turi įrodymų, kuriais galėtų atsikirsti į reikalavimą įvykdyti prievolę. Jeigu abejojama ar jūsų situacijoje verta kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo, o ne iškarto teikti ieškinį teismui, patartina pasitarti su teisininkais.