Dominuojantys žaidėjai nelinkę nusileisti

Įsivaizduokite, kad vienas degalinių operatorius įsigyja visus jų tinklus. Tuomet jis gali nieko nevaržomas kelti kainas ir net nebeatnaujinti infrastruktūros – juk vartotojai vis tiek pirks, nes nebus iš ko rinktis.

Lietuvoje tokių monopolinės rinkos, kurioje paslaugas teiktų viena įmonė, struktūrų privačiame sektoriuje neturime. Visgi tikrai galime rasti piktnaudžiavimo rinkos galia požymių, kur ryškiai dominuoja vienas žaidėjas, kuris gali elgtis pakankamai nepriklausomai nuo kitų.

Dominuojantis verslas savaime nėra blogas, tačiau dominuojanti pozicija, kaip ir  monopolio atveju, sudaro galimybes piktnaudžiauti padėtimi. Pavyzdžiui, didelę rinkos dalį turintis žaidėjas gali kurį laiką mažinti kainas, kad iš rinkos išstumtų mažesnius. O vėliau, šiems bankrutavus, už sumažintas kainas atsigriebti su kaupu.

Dominuojantis verslas niekuomet nelinkęs užleisti savo pozicijos – įprastai tokie verslai priešinasi konkurencijai ir siekia sutrukdyti į rinką įeiti naujiems žaidėjams.

Nėra galimybių konkuruoti

Atvejų, kai dominuojantys rinkos senbuviai priešinasi naujų žaidėjų atėjimui, toli ieškoti nereikia. Vienas pavyzdžių – fiksuoto interneto tiekimo rinkoje dominuojanti „Telia Lietuva“, kuri siekia užkirsti kelią „Bitei Lietuva“ įsigyti radijo dažnius, reikalingus „Mezon“ verslo tęstinumui, bei sutrukdyti savo esme identiškos „Telia Lietuva“ teikiamos fiksuoto interneto paslaugos teikimą.

„Telia Lietuva“, kuri savo laiku privatizavo „Lietuvos telekomo“ infrastruktūrą, fiksuoto interneto tiekimo rinkoje jau ilgą laiką turi dominuojančią poziciją ir ją palaipsniui stiprina: nuo 2006-ųjų bendrovės rinkos dalis išaugo penktadaliu iki 60 proc. visos rinkos.

Tuo metu bendras fiksuoto interneto prieigos paslaugų teikėjų skaičius per pastaruosius penkerius metus sumažėjo nuo 86 iki 78, o „Telia Lietuva“ konkurento valstybės valdomo Radijo ir televizijos centro („Telecentro“) rinkos dalis –  septintadaliu iki 3,4 procento.

Negana to, „Telia Lietuva“ dominuoja ne tik mažmeninėje fiksuoto ryšio rinkoje – jai priklauso ir didžioji dalis fiksuoto interneto tiekimo infrastruktūros.

Teoriškai, įmonės iš bendrovės gali įsigyti prieigą prie infrastruktūros ir teikti paslaugas kitiems, tačiau realybė yra kitokia. Vos 1 proc. viso fiksuoto interneto mažmeninių klientų interneto paslauga tiekiama per „Telia“ infrastruktūrą. Bendrovė palaiko dideles kainas kitiems didmenininkams, kurie teoriškai galėtų perparduoti interneto paslaugas savo klientams. Tai reiškia, kad įmonės praktiškai neturi galimybės konkuruoti su „Telia Lietuva“.

Svarbu paminėti ir tai, kad, vertinant 2019 m. duomenis, matyti, jog „Telia Lietuva“ per penkerius metus nuo 23,5 iki 36 proc. padidino rinkos dalį televizijos paslaugų rinkoje. Kadangi televizijos paslaugų teikimui didžia dalimi yra naudojamas fiksuotas internetas, toks „Telia Lietuva“ rinkos dalies augimas nestebina. Galima numanyti, kad, jeigu situacija fiksuoto interneto rinkoje nesikeis, situacija televizijos rinkoje tik blogės kompanijos rinkos dalis ir toliau augs.

Išloštų tik vienas

„Telia Lietuva“ trečiadienį kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl radijo dažnių, kurie su „Mezon“ interneto verslu buvo parduoti „Bitei“. Ankstesnysis bendrovės skundas žemesnės instancijos teismui buvo atmestas.

Bendrovė sako, kad tokiu būdu tik nori išsiaiškinti, ar dažniai kartu su „Mezon“ verslu buvo paskirti pagrįstai. Tačiau pažvelgus į bendrą paveikslą susidaro įspūdis, kad bendrovė tokiu būdu tik mėgina apginti dominuojančias pozicijas.

„Telia Lietuvos“ pirmtakės „Teo Lt“ ir Lietuvos telekomas jau tris kartus – 2000 m., 2002 m. ir 2006 m. – buvo nubaustos Konkurencijos tarybos už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.

Akivaizdu, kad „Bitė“, turėdama ilgalaikę patirtį telekomunikacijų rinkoje, sustiprintų „Mezon“ verslą, padidintų konkurenciją tiek fiksuoto interneto tiekimo, tiek ir mokamos televizijos rinkose. O tai reikštų, kad „Telia Lietuva“ susidurtų su didesne konkurencija ir negalėtų elgtis tiek su savo klientais, tiek su kitais rinkos dalyviais kaip užsimaniusi.

Jei sandoris visgi neįvyktų, „Mezon“ verslas, kuriam būtinos investicijos į infrastruktūrą, prarastų pozicijas rinkoje, o jo komercinė vertė stipriai sumažėtų. Žvelgiant į istorinę perspektyvą, tampa akivaizdu, kad esant tokioms aplinkybėms praktiškai vienvaldis rinkos lyderis „Telia Lietuva“ nejausdamas konkurencijos ir toliau stiprintų dominuojančias pozicijas.

Vienas žaidėjas ir toliau augtų, o kitiems tektų ir toliau spaustis. Kitaip tariant, praloštų ir rinka, ir visi mes – vartotojai. 

Daugiau informacijos:

Daivis Švirinas

„Sorainen“ partneris

M. +370 68 756 590

El. p. [email protected]