Pradžia Savaitės apžvalga Teisės aktai Teismų praktika Mano
Prisijungimas
Šiandien portale
Kas ką veikia
Teisės aktai
Teismų praktika
Susipažinkite
 

android ios ios

Noriu prenumeruoti Infolex savaitės apžvalgą


Grynieji pinigai, darbo rinka, kibernetinės atakos, Sausio 13-osios byla, statybos
2022-07-11 , Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius | Doc. dr., advokatas Remigijus Merkevičius | Infolex

InfolexGerbiamieji kolegos,

Šią savaitę iš šešių nutarčių cituoju dvi. Vienoje pasisakoma dėl teismo atsisakymo iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui, kai šis tapo nemokus dėl FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir tapimo nemokiu laikas nesutampa. Antrojoje nutartyje nagrinėjama neteisėtos statybos įteisinimo problematika, kai nesilaikoma įstatyme numatytų minimalių atstumų nuo gretimų pastatų. Taigi, viskas labai tinka atostogų režimui – svarbu, bet nedaug. :)


Pagarbiai
Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mieli kolegos,

InfolexŠios savaitės akcentas neabejotinai yra vadinamoji „Sausio 13-osios byla“, kurioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų ir Civilinių bylų skyrių išplėstinė septynių teisėjų kolegija laikė itin svarbų Lietuvos valstybingumo ir Lietuvos žmonių savivertės sampratos egzaminą, itin plačiai ir motyvuotai atsakė į daugybę gana komplikuotų teisinių klausimų, kurie, pasirodo, tampa aktualūs ir XXI amžiaus Europos geopolitinėje istorijoje. Žinoma, ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis ir joje išaiškinti tarptautinės ir nacionalinės baudžiamosios teisės sąlyčio taškai nėra vieninteliai, kurie turėtų pritraukti Jūsų dėmesį. Tiek šioje, tiek kitose šios savaitės apžvalgai pateiktose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išplėtoti ir kai kurie tradiciniai (kasdieniai) materialiosios baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso aspektai.

Materialiosios baudžiamosios teisės požiūriu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę: (a.) paaiškino, kad terminuotas laisvės atėmimas, paskiriamas atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 str.), nėra atskira bausmės rūšis, todėl baudos bausmės paskyrimas vietoj pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės nepablogina nuteistojo teisinės padėties (tad tokį sprendimą gali priimti ir apeliacinės instancijos teismas), (b.) detalizavo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas ir (c.) pernelyg ilgos proceso trukmės reikšmę parenkant bausmės rūšį ir dydį, (d.) išaiškino BK 76 straipsnio 1 dalies (atleidimas nuo bausmės dėl ligos) taikymo pagrindus, (e.) pažymėjo BK 95 straipsnio 8 ar (ir) 9 dalių santykį su CK 1.134 straipsnio 3 punktu (senaties netaikymas reikalavimams atlyginti žalą, padarytą tarptautiniais nusikaltimais), (f.) itin išsamiai ir visapusiškai atskleidė svarbiausias teisines sąvokas, reikšmingas nusikalstamoms veikoms, apibrėžtoms BK 100 ir 101 straipsniuose, 103 straipsnio 1 dalyje, 111 straipsnio 1 dalyje ir 112 straipsnyje, tokias kaip „agresijos aktas“ ir už jį atsakingas subjektas, „karo nusikaltimai“, „nusikaltimai žmonijai“ ir „genocidas“ bei už juos atsakingi subjektai, „užpuolimas“, „tarptautinis ginkluotas konfliktas“, „agresija“, „uždrausta karo priemonė“, „karo belaisvis“ ir t. t., (g.) konkretizavo bendrininkavimo sampratą, kai dalyvaujama vykdant karines užduotis, susijusias su represinių priemonių panaudojimu prieš civilinius asmenis, darant tarptautinius nusikaltimus, (h.) išsamiai atskleidė baudžiamosios atsakomybės dėl 1991 m. sausio mėnesio įvykių teisinį pagrindą, pažymėjo (i.) įsakymo žudyti, kankinti ar daryti nusikaltimus žmoniškumui reikšmę kareivio baudžiamajai atsakomybei bei (j.) tai, kad civilizuotų tautų pripažįstami bendrieji teisės principai ir baudžiamoji atsakomybė už tarptautinius nusikaltimus, kuriais itin pavojingai kėsinamasi į pagrindines žmonių bei jų grupių teises ir daroma didelio masto žala, negali būti paneigiami dėl tokios formalios kliūties baudžiamajam procesui, kaip funkcinis valstybės pareigūnų imunitetas, (k.) apibrėžė sistemingo žmogaus bauginimo, naudojant psichinę prie-vartą (BK 145 str. 2 d.), sudėtį, (l.) konkretizavo nusikalstamo sukčiavimo (BK 182 str.) kriminalizavimo kriterijus: pagrindinis jų – „esminės apgaulės“ kriterijus, pagalbiniai – (i.) „kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo“ ir (ii.) „nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio“, o atskirais atvejais ir (iii.) „verslo rizikos“ kriterijai, (m.) vėl sprendė civilinės teisės atribojimą nuo nusikalstamo pasisavinimo (BK 183 str. 2 d.), šiame kontekste paaiškino darbuoto sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties reikšmę apibrėžiant šios nusikalstamos veikos dalyką, (n.) išaiškino bankroto administratoriaus nusikalstamo piktnaudžiavimo (BK 228 str. 2 d.) sampratą, kai „dalis bendro kaltininko sumanymo“ yra „formaliai civilinės teisės požiūriu teisėti veiksmai“, bei atskleidė „kitokios asmeninės naudos“ ir „didelės neturtinės žalos“ (BK 228 str. 2 d.) turinį – vien siekimas įvykdyti susitarimą su kitu asmeniu pats savaime nesuteikia kaltininkui jokios „kitokios asmeninės neturtinio pobūdžio naudos“, o „didelės neturtinės žalos“ požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą, dar kartą priminė (o.) valstybės tarnautojui prilyginto asmens (BK 230 str. 3 d.) požymius, inter alia „viešojo intereso“ sampratą.

Baudžiamasis procesinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėmesys šią savaitę buvo sufokusuotas į šiuos svarbiausius klausimus: (a.) teismo precedento sampratą ir argumentavimo teismo precedentu (precedentinio teisės aiškinimo metodo taikymo) sąlygas, (b.) išaiškino, kada baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas privalo ar gali kreiptis į Konstitucinį Teismą, šį aspektą iš esmės suvesdamas į baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo diskreciją, (c.) pakartojo kaltės įrodinėjimo baudžiamosiose bylose standartą – apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos „įrodymais, patikimai patvirtinančiais“ kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes; „duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti“, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, (d.) net trijose iš devynių šios savaitės analizei pateiktų nutarčių aiškino (iš esmės tapačiai) teismo nešališkumo sampratą (kasacijos argumentą, kad žemesnės instancijos teismas ar teismai nebuvo nešališki, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendžia beveik kiekvieną savaitę, tad, galima drąsiai teigti, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje jau yra suformuota teismo nešališkumo samprata, todėl nuolatinis to akcentavimas kasaciniuose skunduose natūraliai kelia susirūpinimą to priežastimis: ar ši tema Lietuvos teismuose yra tokia aktuali? ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota teismo nešališkumo samprata vis dėlto neatitinka tokio teismo nešališkumui keliamo standarto, kokio iš teismo tikisi proceso šalys ir bendruomenė? ar yra kokios kitos priežastys?), (e.) teisiškai kvalifikavo baudžiamojo persekiojimo institucijų praktikoje itin paplitusį pareigūnų norą „pasikalbėti“ su sulaikytais asmenimis „neformaliai“, „ne protokolui“, (f.) paaiškino asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką, už kurią formaliai nebuvo išduotas ar perduotas (BPK 70 str. 1 d.), ribas – jei baudžiamojo proceso metu buvo patikslintos faktinės bylos aplinkybės ir inkriminuota didesnė pasisavinto turto vertė, bet apkaltinamajame nuosprendyje liko tas pats veikos kvalifikavimas, tai nevertinama kaip nuteistojo baudžiamosios atsakomybės ribų pažeidimas; be to, BPK 70 straipsnio 1 dalis sietina su nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir jos faktinių aplinkybių aprašymu, bet ne su nusikalstamos veikos padarymo teisinėmis pasekmėmis, tarp jų ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymu, (g.) priminė BPK 167 straipsnio 1 dalies, o kartu ir privačiai viešo kaltinimo bylų proceso fundamentalią prasmę – tai nėra išimtis iš bendros baudžiamojo proceso tvarkos ar specifinė baudžiamoji procesinė forma, o nukentėjusiojo skundo atsiėmimas (atšaukimas) nėra pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąjį procesą, (h.) atskleidė santykį tarp BPK 212 straipsnio 4 punkto ir BK 37 straipsnio, pabrėždamas, kad BPK 212 straipsnio 4 punktas neturi teisinio savarankiškumo ir tarp šių skirtingų įstatymų nuostatų nėra teisės normų kolizijos, (i.) pakartojo apeliacinės instancijos teismo pareigos išnagrinėti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.), apimtį, (j.) išaiškino BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d) papunkčio taikymo sąlygas ir (k.) išsamiai atskleidė baudžiamojo proceso in absentia (kaltinamajam nedalyvaujant) (BPK XXXII skyrius) taikymo pagrindus ir sąlygas.

Skaitykim, apgalvokim, vertinkim ir patobulėkim kartu su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu.


Pagarbiai
Doc. dr., advokatas Remigijus Merkevičius

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _


Naujausioje „Savaitės apžvalgoje (Nr. 221)“ skaitykite:

  • Atsiskaitymai. Priimtas Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas.
  • Užimtumas. Patvirtintas Darbo rinkos paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams tvarkos aprašas.
  • Parama. Nustatyti paramos verslui kurti (darbo vietoms steigti) teikimo 2022 metams prioritetai.
  • Vaiko teisės. Pateiktos naujos įvaikinimo organizavimui reikalingos formos.
  • Civilinės bylos. LAT pasisakė dėl teismo atsisakymo iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui, kai šis tapo nemokus dėl FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir tapimo nemokiu laikas nesutampa.
  • Baudžiamosios bylos. LAT paaiškino, kad terminuotas laisvės atėmimas, paskiriamas atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 str.), nėra atskira bausmės rūšis, todėl baudos bausmės paskyrimas vietoj pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės nepablogina nuteistojo teisinės padėties (tad tokį sprendimą gali priimti ir apeliacinės instancijos teismas), teisiškai kvalifikavo baudžiamojo persekiojimo institucijų praktikoje itin paplitusį pareigūnų norą „pasikalbėti“ su sulaikytais asmenimis „neformaliai“, „ne protokolui“.
  • Konstitucinė teisė. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostata prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
  • Teisėkūra. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma naujai reglamentuoti prekes iš kitos valstybės narės įsigyjančių asmenų registravimą PVM mokėtojais. Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo projektu siūloma pakeisti nukentėjusiojo apibrėžtį.
  • Teisininkų komentarai. Kibernetinės atakos iš teisės požiūrio: verslui gali grėsti ir milžiniškos baudos. Viešas pareiškimas teisėjų atlyginimų klausimu. Turite el. parašą? Tam tikrus įgaliojimus savo vardu galite išduoti ir be notaro patvirtinimo. Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai leis verslui neraudonuoti prieš investuotojus.

00
Metinės sektorių teisės apžvalgos

Svarbiausi 2019 m. pokyčiai sektorių teisėje ir 2020 metų prognozės
12/3/2019 , Infolex

Jūsų dėmesiui pristatome Infolex rengtas metinių sektorių teisės apžvalgas:

Rekomenduokite Savaitės apžvalgas kolegoms ir bičiuliams – nuo šiol jas gali prenumeruoti visi (ne tik Infolex klientai). Paprasčiausia užsisakyti palikus savo el. pašto adresą čia.

Plačiau >>
Infolex paslaugos
Skaičiuoklės
Išeitinės išmokos
Žyminio mokesčio
Notarų paslaugų
Ligos išmokos
Dienpinigių skaičiuoklė
Advokato paslaugų
Kitos skaičiuoklės
Naujausios konsultacijos
Lietuvos transporto saugos administracija
2024-06-18
Lietuvos transporto saugos administracija
2024-06-18
Naujausios diskusijos
10:27
09:50
00:18
05:50
10:33
Naujausi darbo pasiūlymai
Rodyti visus >>
Įkelti naują „Siūlo darbą“ skelbimą >>
Įkelti naują „Ieško darbo“ skelbimą >>
registruotis prisijungti