Gerbiami kolegos,

Šį sykį puikus rezultatas – iš aštuonių nutarčių cituoju penkias. Turime nutartį dėl ES sankcijų taikymo Baltarusijos subjektams (akcentuojama, kad jos gali būti taikomos ne tik tiesiogiai reglamente nurodytiems, bet ir su jais susijusiems, subjektams). Kitoje nutartyje analizuojamas konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties santykis (akcentuojami skirtumai bei skirtingos gynybos apimtys). Trečiojoje nutartyje konstatuojama, kad be sklypo savininko sutikimo, sklype negali būti nustatoma apsauginė zona elektros trasoms. Jeigu sutikimas nėra duodamas, turi būti kreipiamasi į teismą dėl servituto nustatymo. Ketvirtojoje nutartyje analizuojamos daugiabučių namų savininkų griežtosios deliktinės atsakomybės sąlygos (konstatuojama, kad ši atsakomybė g. b. taikoma tik tuomet, kai žala padaroma tretiesiems asmenims, o ne kitiems savininkams). Ir paskutinėje nutartyje pasisakoma dėl atsakomybės apimčių už preliminariosios sutarties nevykdymą. Viskas tikrai ir įdomu, ir aktualu. Tad gerų skaitinių. :)


Pagarbiai
Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mieli kolegos,

Šią savaitę apžvelgiame gausų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių kriminalinės justicijos tematika derlių – net 14 nutarčių. Žiūrint apibendrintai, daugumoje jų yra primenama ar pakartojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota (nusistovėjusi) praktika. Žinoma, vien dėl to šios nutartys ir jose išryškinta teisinė pozicija nepraranda aktualumo. Gal net priešingai, tai sustiprina tam tikros teisinės pozicijos precedentinę galią (reikšmę). Net poroje šią savaitę apžvelgiamų nutarčių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išsakė nuomonę dėl viešajame diskurse aktualaus nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, „pasidalinimo jomis“ ir pan. Galima spėti, jog ši – griežta ir kategoriška – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija dar labiau pakurstys aistras ir bus naudojama kaip reikšmingas teisinis argumentas, siekiant tokio elgesio dekriminlizavimo. Dėmesio – kartais ir didžiulės nuostabos – vertos ir kai kurios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įžvalgos procesiniais klausimais.

Materialiosios baudžiamosios teisės požiūriu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę: (a.) net kelis kartus in abstracto pakartojo tęstinės nusikalstamos veikos (BK 63 str. 10 d.) sampratą bei priminė principus, kada tęstiniu gali būti pripažintas narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas (BK 260 str.), (b.) detalizavo bausmių subendrinimo taisykles (BK 63 ir 64 str.), atskirai imant ir BK 64 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad galutinė subendrinta bausmė negali viršyti 25 metų laisvės atėmimo, (c.) konkretizavo BK 176 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos („darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas“) subjektą, (d.) išsamiai paaiškino nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje („viešosios tvarkos pažeidimas“), sudėtį („kelio nepasidalinusių“ vairuotojų konflikto kontekste) bei išaiškino šios nusikalstamos veikos (BK 284 str.) santykį su BK 140 straipsnį („fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“) kvalifikuojančia sudėtimi (BK 140 str. 3 d.) – fizinio skausmo sukėlimu mažamečiam asmeniui, (e.) nurodė situacijos, kai pasisavinami į banko sąskaitą nepagrįstai (atsitiktinai) pervesti pinigai, teisinį kvalifikavimą, (f.) net porą kartų pakartojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo (BK 260 str.) sampratą – narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas net ir neatlygintinas davimas pavartoti, nepriklausomai nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekio bei (g.) priminė užsienio valstybės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės derinimo su Lietuvos Respublikos teise esmę ir pagrindus (principus).

Baudžiamojo proceso požiūriu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę: (a.) ne kartą tradiciškai priminė įrodymų ir įrodinėjimo ribų sampratą bei su tuo susijusį nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų, inter alia skirti ekspertizę, išsprendimo procesinį standartą, (b.) net porą kartų aptarė kriminalinės žvalgybos trukmės įtaką ir reikšmę šiuo būdu gautų faktinių duomenų leistinumui, tikrumui ir patikimumui, taip pat jų, kaip pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, naudojimui, (c.) paaiškino (tiesa, motyvavimas yra gana skurdus ir paviršutiniškas, o, žiūrint iš esmės, ir abejotinas, vargiai leidžiantis šį išaiškintą standartą taikyti in abstracto), kaip derėtų vertinti situaciją, kai liudytojui rašant pareiškimą policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, policijos pareigūnas „paaiškina liudytojui, ką būtina nurodyti pareiškime, aprašant aplinkybes, kurias jis matė stebėdamas <...> vairuojamą automobilį <...>, taip pat ir iš jo aikštelėje išlipusį <...>, bei požymius, sukėlusius jam įtarimą, kad vairuotojas yra neblaivus“, (d.) priminė liudytojų, kurie patys buvo įtariamieji (kaltinamieji), vėliau buvo išteisinti ar atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymų įrodomąją reikšmę, (e.) ne kartą konkretizavo kaltinimo pakeitimo teisme, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme (BPK 255, 256 str.) procesinę tvarką ir kriterijus (sąlygas), (f.) išaiškino BPK 347 straipsnio taikymo pagrindus, bei (g.) pažymėjo kasacinės instancijos teismui suteiktas procesines galimybes švelninti ar griežtinti bausmę (BPK 376 str. 3 d.) – kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos.

Skaitykim, apgalvokim, vertinkim ir patobulėkim kartu su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu.


Pagarbiai
Doc. dr., advokatas Remigijus Merkevičius

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Naujausioje „Savaitės apžvalgoje (Nr. 239)“ skaitykite:

• Finansai. Papildytas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas.
   
• Subsidijos. Patvirtinta Subsidijos įmonėms, veikiančioms itin paveiktuose sektoriuose, siekiant sušvelninti energijos kainų padidėjimo padarinius, paraiškos forma.
   
• Nemokumas. Pakoreguotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas.
   
• Civilinės bylos. LAT pasisakė dėl ES sankcijų taikymo Baltarusijos subjektams, dėl konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties santykio, dėl daugiabučių namų savininkų griežtosios deliktinės atsakomybės sąlygų, dėl atsakomybės apimčių už preliminariosios sutarties nevykdymą ir kt.
   
• Baudžiamosios bylos. LAT detalizavo bausmių subendrinimo taisykles, konkretizavo BK 176 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektą, išsamiai paaiškino nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje sudėtį, priminė užsienio valstybės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės derinimo su Lietuvos Respublikos teise esmę, pagrindus ir kt.
   
• Administracinės bylos. LVAT nagrinėjo ginčą dėl Užsienio reikalų ministerijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
   
• Teisėkūra. Siūloma pakoreguoti teisės į nedarbo draudimo išmoką sąlygas bei atnaujinti nuostatas Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatyme.
   
• Teisininkų komentarai. Kainų svyravimai baugina viešųjų pirkimų dalyvius: rizikuoja neįvykdyti įsipareigojimų ir netekti galimybės dalyvauti konkursuose; Plonoji kapitalizacija – VMI vėl keičia žaidimo taisykles?; Valstybinės žemės nuomos sutartis - nepajudinama. Netiesa.; Verslo angelai ir kiti investuotojai Kalėdoms dovanų norėtų gauti investicines sąskaitas; Neištikimybės nustatymas dažnai neturi jokios reikšmės turto dalybų procesui; Tabako ir alkoholio reklama: takoskyra tarp „leidžiama“ ir „draudžiama“ – siaura ir vingiuota.