Gerbiami kolegos,
Vėl iš keturių nutarčių cituoju vieną. Kaip ir praeitą savaitę, įdomiausia man pasirodė nutartis dėl sandorio negaliojimo. Tik šį kartą kiek kiti aspektai teismo teisė (pareiga) pripažinti sutartį niekine ex officio (akcentuojama, kad pagrindas tam turi būti akivaizdus ir nurodoma kada taip yra) bei teismo teisė mažinti aiškiai per dideles netesybas (detalizuojama aiškiai per didelių netesybų sąvoka). Nutartyje taip pat pasisakoma dėl teismo pareigos pasisakyti dėl atsiliepime nurodytų argumentų apimties (akcentuojama, jog ši pareiga nėra absoliuti). Taigi, vėl skaitymo gana nedaug, bet užtikrinu, kad laiką praleisite naudingai. :)
Pagarbiai
Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Mieli kolegos,
Iš šios savaitės apžvalgai pateiktų šešių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių kriminalinės justicijos temomis ryškiausia ir rimčiausio dalykinio dėmesio verta yra viena nutartis, padėjusi formalų juridinį tašką itin garsiai pradėtoje, ambicingais, viltingais ir net mįslingais kaltintojų pareiškimais lydėtoje, didelį erzelį visuomenėje kursčiusi, tad ir didelius teisingumo įgyvendinimo lūkesčius kėlusi, tačiau taip tyliai be baudžiamojo persekiojimo institucijų taip pamėgtų viešų pranešimų ar spaudos konferencijų, net be viešo pasididžiavimo bylos rezultatu užbaigtoje vadinamojoje Neringos Venckienės baudžiamojoje byloje. Žiūrint iš esmės, šios bylos materialųjį teisinį praktinį rezultatą pripažinimą kalta ir nubaudimą tam tikro pobūdžio ir turinio bausme buvo galima prognozuoti nuo pat kaltinamosios ekstradicijos į Lietuvą įvykdymo pradžios, tad šiuo aspektu galutinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis niekuo nenustebino. Įdomesnis yra šioje byloje aktualios teisės interpretavimas, kuris ilgainiui įgis teismo precedento reikšmę ir bus cituojamas kitose bylose. Šiuo aspektu ypač išskirčiau šioje nutartyje apibrėžtą teisėjo imuniteto sampratą ir turinį. Apžvalgoje taip pat primenamos ir kitose šią savaitę pristatytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išskirtos aktualios teisinės taisyklės.
Materialiosios baudžiamosios teisės požiūriu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę: (a.) pakartojo savo jurisprudencijoje apibrėžtus esminius bendrininkavimo sudėties (BK 24, 25 str.) požymius, (b.) pažymėjo BK 55 straipsnio taikymo principus, (c.) aptarė bausmių bendrinimui aktualią nusikalstamų veikų, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 63 str. 5 d. 2 p.) sampratą, (d.) priminė tęstinės nusikalstamos veikos požymius, (e.) konkretizavo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties (BK 95 str.) terminų skaičiavimą, inter alia pabaigos momentą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis siejama su nuosprendžio priėmimu, ne su jo įsiteisėjimu, bei (f.) suformulavo asmens pasislėpimo (BK 95 str. 4 d.) sąvoką, (g.) atskleidė tyčiai nužudyti du ar daugiau žmonių būdingo sumanymo ir tyčios turinį, (h.) BK 281 straipsniui būdingos kaltės kontekste konkretizavo kelių eismo dalyvių tarpusavio pareigas, pažymėjo vairuojant transporto priemonę galiojantį pasitikėjimo principą, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui, (i.) detalizavo trukdymo antstoliui vykdyti teismo sprendimą (BK 231 str.) požymį, (j.) plačiau paaiškino BK 245 straipsnyje apibrėžtos nusikalstamos veikos (teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas) sudėtį, esminių požymių santykį su administracine ir civiline teisena bei jose priimamomis (taikomomis) teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, (k.) aptarė esminius BK 284 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos nusikalstamos veikos (viešosios tvarkos pažeidimas) sudėties požymius: viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymą, viešąją vietą ir t. t.
Baudžiamojo proceso požiūriu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę: (a.) pakartojo teismo nešališkumo sampratą ir (b.) išdėstė požiūrį į teisėjų imunitetą nesigilinant į teisėjo imuniteto turinio esmę, negalima neatkreipti dėmesio į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentaciją, inter alia argumentą, kad 2012 m. norėdama patekti į teisėjos gyvenamąsias patalpas, antstolė neturėjo gauti Seimo ar Respublikos Prezidento sutikimo, nes toks reikalavimas prieštaravo Konstitucijai (prisimintina, kad Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies prieštaravimą Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, 114 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui Konstitucinis Teismas pripažino tik 2020 m.). Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo ir galiojimo (taikymo) principus, norisi tikėti, kad šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentavimo algoritmas netaps naująja procesine paradigma visais kitais atvejais, kai Konstitucinis Teismas po ilgo laiko pripažins tam tikros in concreto aktualios teisinės nuostatos prieštaravimą Konstitucijai, Lietuvos Aukščiausiais Teismas nenaudos tokio argumentavimo algoritmo.
Skaitykim, apgalvokim, vertinkim ir patobulėkim kartu su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu.
Pagarbiai
Doc. dr., advokatas Remigijus Merkevičius
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Naujausioje Savaitės apžvalgoje (Nr. 243) skaitykite:
- Plastikiniai pirkinių maišeliai. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse atnaujinta nuostata dėl draudimo nemokamai dalyti labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius prekių ar produktų pardavimo vietose.
- Vartotojų apsauga. Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos įgyja teisę ir pareigą nagrinėti reikalavimus dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo.
- Tabako gaminiai. Numatomas ribojimas, mažmeninės prekybos vietose, draudžiantis viešai eksponuoti (demonstruoti) tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius ir įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti, taip pat nustatomos šio ribojimo išimtys.
- Civilinės bylos. LAT pasisakė dėl sandorio negaliojimo.
- Baudžiamosios bylos. LAT aptarė bausmių bendrinimui aktualią nusikalstamų veikų, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 63 str. 5 d. 2 p.) sampratą, atskleidė tyčiai nužudyti du ar daugiau žmonių būdingo sumanymo ir tyčios turinį, detalizavo trukdymo antstoliui vykdyti teismo sprendimą (BK 231 str.) požymį, pakartojo savo jurisprudencijoje apibrėžtus esminius bendrininkavimo sudėties (BK 24, 25 str.) požymius ir kt.
- Administracinės bylos. LVAT nagrinėjo ginčą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo.
- ES bylos. ESTT pasisakė dėl imperatyvo nutraukti viešojo pirkimo procedūrą bei dėl advokato įpareigojimo pateikti informaciją. Taip pat ESTT aptarė prašymą pateikusio asmens pareigą įrodyti profesinių duomenų, paskelbtų internete, netikslumą.
- Teisėkūra. Siūloma koreguoti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą ir nurodyti naują valstybinių pensijų rūšį. Taip pat siekiama pakoreguoti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą.
- Teisininkų komentarai. Kriptovaliutų era: kada investavimas į šią turto klasę bus apmokestintas; Vaikų dalybos sutuoktinius gąsdina, bet išvengti klaidų ir sutaupyti pinigų galima ir skiriantis; Nuo Naujų metų santuoką bus galima nutraukti greičiau ir paprasčiau ką reikia žinoti?
