Pradžia Savaitės apžvalga Teisės aktai Teismų praktika Mano
Prisijungimas
Šiandien portale
Kas ką veikia
Teisės aktai
Teismų praktika
Susipažinkite
 

android ios ios

Noriu prenumeruoti Infolex savaitės apžvalgą


Sukčiavimas, servitutai, įrodymų tyrimas, transportas, nešališkumas
2023-04-24 , Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius | Advokatas dr. Remigijus Merkevičius | Infolex

Vytautas NekrošiusGerbiami kolegos,

Praeitą savaitę LAT paskelbė nutartį byloje dėl garbės ir orumo gynimo. Ji yra susijusi su VSD veikla renkant ir pateikiant pažymose įvairią informaciją bei atsakomybę už jos teisingumą. Aš visada buvau, esu ir būsiu įsitikinęs, kad svarbiausia teismo paskirtis yra apginti žmogų nuo galimos valstybės ar jos institucijų savivalės ir neatsakingo elgesio, o ne atvirkščiai. Nenoriu šios nutarties plačiau komentuoti, todėl tik pateiksiu kelias citatas. Tačiau visiems labai rekomenduoju perskaityti visą nutartį – išvadas pasidarysite patys. Man ši nutartis, švelniai tariant, atrodo labai keistai, nes visada buvau įsitikinęs, kad esant privataus asmens ir valstybės institucijos (ypatingai spec. tarnybų) ginčui, bet kokios abejonės turėtų būti aiškinamos asmens naudai, nes jis visada yra silpnesnioji šalis.


Pagarbiai
Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Remigijus Merkevičius Mieli kolegos,

Šią savaitę apžvelgiamos penkios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kažkiek, žinoma, išplečia „teismo jurisprudencijos“ kaip teisės šaltinio turinį. Tiesa, ar jį kokybiškai praturtina, ar vis dėlto nuskurdina, išlieka rimtų abejonių. Neabejotina yra tai, jog ir toliau yra atkartojamos kriminalinei justicijai gana grėsmingos baudžiamųjų įstatymų aiškinimo ir taikymo bendrosios tendencijos. Kiek šaržuojant galima pastebėti, jog greitai baudžiamajame procese turbūt nebeliks nė vienos Baudžiamojo proceso kodekse, atrodytų, kategoriškai (imperatyviai) suformuluotos teisinės nuostatos, kurios Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepaverstų „priklausoma nuo teismo diskrecijos“, „in concreto“ neįvertintų kaip „neesminės“, nesukuriančios negatyvių procesinių padarinių (žinoma, tokių, kurie yra nenaudingi baudžiamajai valdžiai), ir pan. Kartais kyla klausimas, ar teismui apskritai yra reikalingas baudžiamojo proceso įstatymas? Iš aptariamų nutarčių gana akivaizdu ir tai, jog didžiausią dėmesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir toliau skiria ankstesnėje savo jurisprudencijoje suformuluotų teorinių nuostatų pakartojimui (citavimui), o ne šių nuostatų pritaikymui konkrečiai analizuojamai situacijai. Konkrečią analizuojamą situaciją liečianti motyvacija neretai yra gana paviršutiniška ir skurdi, tuo gerokai apribojanti ir galimybę suvokti konkrečios teismo nutarties precedentinę reikšmę.

Materialiosios baudžiamosios teisės
požiūriu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę: (a.) detaliai aptarė nusikalstamai veikai, nurodytai BK 132 straipsnio 3 dalyje, padarytai statybose, būdingą „atsakingą subjektą“ ir „teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį“ bei (b.) konkretizavo kriterijus, pagal kuriuos yra vertinamas sukčiavimas (BK 182 str.) draudimo teisiniuose santykiuose, „inter alia“ „nelaimingo atsitikimo inscenizavimo“ samprata ir pan.

Baudžiamojo proceso požiūriu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę: (a.) net poroje nutarčių vertino teismo nešališkumą, didžiausią dėmesį tradiciškai skirdamas teorinėms citatoms, tačiau kartu ir apibrėžė tam tikras tipines situacijas, kurios automatiškai (savaime) nesuponuoja teismo šališkumo, (b.) pakartojo kaltinamojo akto reikšmę ir jo turiniui keliamus reikalavimus (BPK 219 str.), (c.) priminė apeliacinės instancijos teismo teisės ir kartu pareigos atlikti savarankišką įrodymų tyrimą ribas (BPK 324 str. 6 d.) bei (d.) keletą kartų (kaip, beje, kiekvieną savaitę) sprendė išteisintajam priteistinų išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, dydžio nustatymo klausimą (BPK 106 str. 3 d.), tačiau pagal kokius kriterijus teismas nusprendžia, ar išlaidos advokatui yra „būtinos“ ir nėra „nepagrįstai per didelės“, kodėl in concreto advokato darbą įvertina ne, pavyzdžiui, tūkstančiu eurų, o septyniais šimtais penkiasdešimt, taip ir išlieka neaišku (nors nuo BPK 106 straipsnio 3 dalies pakeitimo jau praėjo beveik metai laiko).

Skaitykim, apgalvokim, vertinkim ir patobulėkim kartu su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu.


Pagarbiai
Advokatas dr. Remigijus Merkevičius


_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _


Savaitės apžvalgą galite klausyti: (įrašo trukmė ~ 1 val. 20 min >>

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _


Naujausioje „
Savaitės apžvalgoje (Nr. 261)“ skaitykite:

  • Servitutas. Pakoreguotas Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Įstatyme įtvirtinta, jog procesą dėl tinkamo pagal paskirtį žemės sklypo naudojimo užtikrinimo sudaro dvi stadijos: 1) aplinkybių nustatymas, kad pradinėje žemės sklypo formavimo stadijoje nebuvo numatyti (suprojektuoti) patekimo į žemės sklypą būdai ir kad sprendimo priėmimo metu žemės sklypu neįmanoma naudotis pagal paskirtį; 2) sprendinių dėl patekimo į žemės sklypą suprojektavimas ir administracinių aktų priėmimas.

  • Transportas. Pakoreguotos Vyriausybės patvirtintos Kelių eismo taisyklės. Pagrindiniai pakeitimai: dėl mobiliojo ryšio priemonės naudojimo vairuojant – draudžiama naudotis rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai transporto priemonė stovi (tačiau ši išimtis netaikoma stovint kamštyje ar prie raudono šviesaforo signalo), telefonas yra specialiame laikiklyje ir yra valdomas laisvų rankų įranga, mobiliojo ryšio priemonė valdoma transporto priemonės įranga; ir kiti pakeitimai.

  • Darbuotojai. Nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“. Pakeitimu nustatyta ne tik besijungiančių (tai jau buvo sureglamentuota Įstatyme), bet ir pertvarkomų ar skaidomų bendrovių darbuotojų dalyvavimo (darbuotojų atstovų įtaka bendrovės valdymui, kuri įgyvendinama per teisę rinkti, skirti bendrovės priežiūros ar kitus organo narius ir kt.

  • Apskaita. Patvirtintas Apskaitos dokumentų papildymo tvarkos aprašas, kuris nustato, kokia tvarka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatytais atvejais apskaitos dokumentai turi būti papildomi trūkstama informacija (duomenimis).

  • Civilinės bylos. LAT nagrinėjo bylą dėl garbės ir orumo gynimo. Ji susijusi su VSD veikla renkant ir pateikiant pažymose įvairią informaciją bei atsakomybę už jos teisingumą.

  • Baudžiamosios bylos. LAT konkretizavo kriterijus, pagal kuriuos yra vertinamas sukčiavimas draudimo teisiniuose santykiuose, inter alia „nelaimingo atsitikimo inscenizavimo“ samprata. Taip pat vertino teismo nešališkumą; pakartojo kaltinamojo akto reikšmę ir jo turiniui keliamus reikalavimus; priminė apeliacinės instancijos teismo teisės ir kartu pareigos atlikti savarankišką įrodymų tyrimą ribas; sprendė išteisintajam priteistinų išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, dydžio nustatymo klausimą.

  • Administracinės bylos. LVAT nagrinėjo ginčą dėl žalos atlyginimo priteisimo už suvaržymus teikti grožio ir odontologijos paslaugas. LVAT sprendė dėl į diplomatinės tarnybos rezervą įtraukto diplomato statuso. LVAT pasisakė dėl pareigūnų, kurie vieni augina vaikus iki 14 metų, teisės į papildomas kasmetines atostogas.

  • ES bylos. ESTT pasisakė, kad automatizuoto tikrinimo minimalūs standartai taikomi banknoto tvarkymo aparatų gamintojams, o ne grynųjų pinigų tvarkytojams. Tačiau tvarkytojai privalo imtis būtinų korekcinių veiksmų, kai per patikrinimą nustatoma, kad banknotų tvarkymo aparatai negali, neviršydami tolerancijos lygio, aptikti netinkamos būklės banknotų.

  • Teisėkūra. Siūloma koreguoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos būtų teikiamos vienišoms moterims bei nevaisingoms poroms, nesudariusioms partnerystės sutarčių. Taip pat siūloma koreguoti ir Civilinio turto konfiskavimo įstatymą.

  • Teisininkų komentarai. Keičiasi Akcinių bendrovių įstatymas. Kokią naudą gaus verslas?; Skaidri kriptovaliutų rinka: utopija ar ateitis, pasiekiama griežtinant reguliavimą?; Raktas, kaip užtikrinti operatyvesnį kreditorių reikalavimų tenkinimą bankroto bylose; Naujausios tendencijos duomenų apsaugos srityje: nepasiruošusiems – vis didesnės baudos.

00
Metinės sektorių teisės apžvalgos

Svarbiausi 2019 m. pokyčiai sektorių teisėje ir 2020 metų prognozės
12/3/2019 , Infolex

Jūsų dėmesiui pristatome Infolex rengtas metinių sektorių teisės apžvalgas:

Rekomenduokite Savaitės apžvalgas kolegoms ir bičiuliams – nuo šiol jas gali prenumeruoti visi (ne tik Infolex klientai). Paprasčiausia užsisakyti palikus savo el. pašto adresą čia.

Plačiau >>
Infolex paslaugos
Skaičiuoklės
Išeitinės išmokos
Žyminio mokesčio
Notarų paslaugų
Ligos išmokos
Dienpinigių skaičiuoklė
Advokato paslaugų
Kitos skaičiuoklės
Naujausios konsultacijos
Lietuvos transporto saugos administracija
2024-06-18
Lietuvos transporto saugos administracija
2024-06-18
Naujausios diskusijos
10:27
09:50
00:18
05:50
10:33
Naujausi darbo pasiūlymai
Rodyti visus >>
Įkelti naują „Siūlo darbą“ skelbimą >>
Įkelti naują „Ieško darbo“ skelbimą >>
registruotis prisijungti