Statyba, žemė, apkaltinamasis nuosprendis, darbo ir budėjimo laikas

Gerbiami kolegos,

Viename interviu V. Garastas puikiai pašmaikštavo – sakė, kad gyvena greitai, nes atsikelia ryte, o vakare jau ir nauji metai. :) Tad visus su greitai atėjusiais Naujais 2024-aisiais. Kad būtų taikūs, sėkmingi ir sveiki.

Na, o nutarčių per šventines savaites susikaupė net penkiolika – cituoju tris. Pirmojoje analizuojama darbuotojo darbo ir budėjimo laiko sampratos ES teisiniame reglamentavime. Akcentuojama, kad budėjimas darbuotojo gyvenamojoje (ne darbo) vietoje taip pat gali būti laikomas darbo laiku, jei jis objektyviai riboja darbuotojo galimybes tenkinti savo asmeninius ar socialinius interesus. Antrojoje nutartyje pasisakoma dėl antstolio teisės į vykdymo išlaidų atlyginimą, kai šalys sudaro taikos sutartį. Akcentuojama, kad svarbus yra taikos sutarties sudarymo, o ne jos įvykdymo momentas. Ir trečiojoje nutartyje pasisakoma dėl subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.

Kaip visada – gerų skaitinių ir sėkmingų 2024-ųjų. :)

Pagarbiai
Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius

Šią apžvalgos dalį galite klausyti: (įrašo trukmė ~ 14 min. >>)

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mieli kolegos,

Su Naujaisiais! Ambicingų profesijos iššūkių ir sėkmingų jų sprendinių!

Pirmojoje 2024-ųjų apžvalgoje aptariame dešimt praėjusių metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių. Turbūt natūralu ir dėsninga metų pabaigai, iš esmės visose jose sprendžiami besikartojantys „darbiniai“ klausimai, tad nė viena jų nepretenduoja į „teismų jurisprudenciją vystančios“ nominaciją.

Materialiosios baudžiamosios teisės požiūriu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę: (a.) apibrėžė nužudymo, padaromo netiesiogine tyčia (BK 129 str. 1 d.), sudėtį ir atskyrė jį nuo neatsargaus gyvybės atėmimo (BK 132 str. 1 d.), (b.) akcentuotai aptarė turto prievartavimo (BK 181 str.) santykį su savavaldžiavimu (BK 294 str.) bei (c.) priminė esminius nusikalstamo turto iššvaistymo (BK 184 str.) požymius, atkreipdamas dėmesį į pasikeitusį šios nusikalstamos veikos reglamentavimą.

Baudžiamojo proceso požiūriu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę: (a.) priminė, kad asmuo, kurio baudžiamosios atsakomybės klausimas jau yra išspręstas, teisme yra apklausiamas kaip liudytojas, tačiau jo neįspėjus ir netaikant teisinės atsakomybės nei dėl atsisakymo ar vengimo duoti parodymus, nei dėl melagingų parodymų davimo (kodėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi būtent tokios, beje, diskutuotinos, pozicijos, jis kol kas niekada nėra plačiau paaiškinęs), (b.) išreiškė griežtą formalų požiūrį į apkaltinamojo nuosprendžio struktūrą, pabrėžė jo sistemiškumą ir nuoseklumą, atskirų nuosprendžio struktūrinių dalių priklausomybę viena nuo kitos (tai kelia šiokią tokią nuostabą, nes ankstesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą sutikome priešingą dėstymą, jog nereikia susikoncentruoti į atskiras teismo nuosprendžio struktūrines dalis, į teismo baigiamąjį aktą reikia žvelgti kaip į visumą), (c.) ne kartą paaiškino, kaip turi būti suprantamas ir taikomas BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d) papunktis bei, ryšium su tuo, (d.) pažymėjo apeliacinės instancijos teismo pareigą visų pirma ex officio dėti maksimalias pastangas ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus ar paliktus procesinius trūkumus ir tam suteiktas plačias procesines galias, (e.) pakartojo minimalius reikalavimus, kurie keliami privataus asmens gautų faktinių duomenų leistinumui.

Skaitykim, apgalvokim, vertinkim ir patobulėkim kartu su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu.

Pagarbiai

Advokatas, VU TF Baudžiamosios justicijos katedros docentas, dr. Remigijus Merkevičius

Pagarbiai
Advokatas dr. Remigijus Merkevičius

Šią apžvalgos dalį galite klausyti: (įrašo trukmė ~ 25 min >>)

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Naujausioje „Savaitės apžvalgoje (Nr. 296)“ skaitykite:

Statyba. Atnaujintas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Įstatymo pakeitimu siekiama architektūros kokybės, statybos procesų skaidrumo, taip pat mažinama administracinė našta, palengvinamas ir trumpinamas statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesas.
Procesas. Pakeistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Pakeitimu atsisakyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 82 straipsnio nuostatų, susijusių su vykdymo išlaidų indeksavimu. Taip pat atlikti pakeitimai susiję su antstolių veikla, skolininkais, varžytinėmis ir kt.
Žemė. Atnaujintas Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Pakeitimas susijęs su sklandžiu Nacionalinės žemės tarnybos vadovaujamas pareigas einančių asmenų darbu. Taip pat užtikrintas tiesioginis procesas asmenims sudaryti valstybinės žemės nuomos ir (ar) panaudos sandorius dėl statinių, esančių tokiuose valstybinės žemės sklypuose eksploatavimo su valstybinės žemės patikėtiniais miestuose ir miesteliuose – savivaldybėmis.
Civilinės bylos. LAT analizavo darbuotojo darbo ir budėjimo laiko sampratas ES teisiniame reglamentavime; pasisakė dėl antstolio teisės į vykdymo išlaidų atlyginimą, kai šalys sudaro taikos sutartį; taip pat dėl subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.
Baudžiamosios bylos. LAT apibrėžė nužudymo, padaromo netiesiogine tyčia, sudėtį ir atskyrė jį nuo neatsargaus gyvybės atėmimo; aptarė turto prievartavimo santykį su savavaldžiavimu; priminė esminius nusikalstamo turto iššvaistymo požymius, atkreipdamas dėmesį į pasikeitusį šios nusikalstamos veikos reglamentavimą; išreiškė griežtą formalų požiūrį į apkaltinamojo nuosprendžio struktūrą, pabrėžė jo sistemiškumą ir nuoseklumą, atskirų nuosprendžio struktūrinių dalių priklausomybę viena nuo kitos; pažymėjo apeliacinės instancijos teismo pareigą visų pirma ex officio dėti maksimalias pastangas ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus ar paliktus procesinius trūkumus ir tam suteiktas plačias procesines galias.
Administracinės bylos. LVAT pasisakė dėl pakrančių apsaugos juostų ir apsaugos zonų padidinimo teisėtumo. LVAT nagrinėjo ginčą dėl pelno mokesčio permokos grąžinimo.
Konstitucinė teisė. LRKT konstatavo, kad Žemės įstatymo nuostata, pagal kurią negalėjo būti atidalijami areštuoti arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai, prieštaravo Konstitucijai. LRKT pripažino, kad Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įst. 3 str. 3 d., 4 str. 1, 2 d. tiek, kiek pagal jas LR piliečio vardas ir (ar) pavardė LR piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti rašomi (nurašomi, perrašomi) tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), neprieštarauja Konstitucijai.
Teisėkūra. Norima koreguoti Švietimo įstatymą. Pakeitimu siūloma papildyti Švietimo įstatymą nurodant priežastis, dėl kurių švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas gali būti atšauktas iš pareigų ir nustatant atšaukimo iš pareigų tvarką.
„Gal paklauskim Temidės?“: Teisininkas ir (ar) mediatorius? Pokalbis su I. Korsakoviene. Išskirtinis turinys Infolex „Savaitės apžvalgos“ skaitytojams – tinklalaidės turinys tekstiniu formatu.
Teisininkų komentarai. Griežtėja reikalavimai kriptoturto paslaugų teikėjams; Pacientai perka brangesnius vaistus – ar nauja valstybės vaistų politika pajėgi tai pakeisti? Patekimas į melagių sąrašą – išsisukti darosi vis sunkiau? Kaupti atostogų neverta: dalį „sutaupytų“ atostogų galite prarasti jau nuo sausio; Kodėl ateityje lietuviams bus patogiau gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitose šalyse? Šventės prabėga, dovanos lieka: ar Kalėdų Senelis turėtų išsaugoti dovanos kvitą? Registruojant intelektinę nuosavybę koją pakišti gali net menkiausios klaidos.