Gerbiami kolegos,
šį kartą iš septynių nutarčių cituoju dvi. Pirmojoje nutartyje pasisakoma dėl ginčo, kilusio iš viešųjų pirkimų pagrindu sudarytos sutarties vykdymo arbitruotinumo. Teismas konstatavo, kad tai, jog sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu dar automatiškai nereiškia jos nearbitruotinumo. Antrojoje nutartyje teismas nagrinėjo galimybę taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą tuo atveju, kai asmuo atleidus iš darbo ir jam sumokėjus kompensaciją, vėliau atleidimas pripažįstamas neteisėtas, o darbuotojas kompensacijos negrąžina. Abi bylos gana įdomios ir aktualios.
Bet svarbiausia dabar visiems gražių šv. Velykų ir geros savaitės. :) :) :)
Pagarbiai
Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Mieli kolegos,
Šios savaitės apžvalgai pateiktos penkios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys. Teismų jurisprudencijos kaip teisės šaltinio (teismo precedento) požiūriu šią savaitę derėtų paminėti vos vieną nutartį, kurioje išaiškinta, jog nepaisant to, kad kaltininko būsena veikos padarymo metu nesiekė fiziologinio afekto, jo elgesys gali būti teisiškai kvalifikuotas pagal BK 130 straipsnį (ir, atitinkamai, skirta švelni bausmė), jei kaltininko emocinę būseną, kurioje buvo apribotas jo gebėjimas suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, iššaukė sisteminis nukentėjusiojo (žuvusiojo) smurtavimas prieš kaltininką. Kitose šią savaitę apžvelgiamose nutartyse iš esmės yra gana abstrakčiai pakartojama nusistovėjusi teisminė praktika.
Materialiosios baudžiamosios teisės požiūriu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę taip pat lytinės aistros tenkinimą su mažamečiu kitokio fizinio sąlyčio būdu (BK 150 str. 4 d.) atribojo nuo jaunesnio nei šešiolikos metų asmens tvirkinimo (BK 153 str. 1 d.).
Baudžiamojo proceso požiūriu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę (a.) priminė odorologinės išvados (netiesioginę) įrodomąją reikšmę ir (b.) pakartojo nuo seksualinės prievartos nukentėjusio mažamečio parodymų vertinimo principus.
Skaitykim, apgalvokim, vertinkim ir patobulėkim kartu su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu.
Pagarbiai
Dr. Remigijus Merkevičius,
Advokatas, VU TF Baudžiamosios justicijos katedros docentas
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Naujausioje Savaitės apžvalgoje (Nr. 309) skaitykite:
- Gal paklauskim Temidės: Teisininkų komunikacija socialiniuose tinkluose. T. Chochrin, V. Rastenis. Išskirtinis turinys Infolex Savaitės apžvalgos skaitytojams tinklalaidės turinys tekstiniu formatu.
- Daugiabučių bendrijos. Atnaujintas Administracinių nusižengimų kodeksas. Pakeitimu padidintas baudos dydis už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, nuo šiol už šį nusižengimą taikoma bauda nuo 200 iki 400 eurų. Ir kt.
- Įtariamasis. Atnaujintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Pakeistas 21 str. Įtariamasis”, įtariamajam suteiktos teisės papildytos teise žinoti maksimalų terminą, kiek valandų (dienų) gali būti ribojama jo laisvė iki bylos nagrinėjimo teisminėje institucijoje pradžios ir teise gauti informaciją apie reguliarią suėmimo peržiūrą ir suėmimui alternatyvių kardomųjų priemonių taikymo galimybes. Bei kiti pakeitimai.
- Civilinės bylos. LAT šią savaitę pasisakė dėl ginčo, kilusio iš viešųjų pirkimų pagrindu sudarytos sutarties vykdymo arbitruotinumo. Teismas konstatavo, kad tai, jog sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu dar automatiškai nereiškia jos nearbitruotinumo. Taip pat teismas nagrinėjo galimybę taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą tuo atveju, kai asmuo atleidus iš darbo ir jam sumokėjus kompensaciją, vėliau atleidimas pripažįstamas neteisėtas, o darbuotojas kompensacijos negrąžina.
- Baudžiamosios bylos. LAT šią savaitę išaiškino, jog nepaisant to, kad kaltininko būsena veikos padarymo metu nesiekė fiziologinio afekto, jo elgesys gali būti teisiškai kvalifikuotas pagal BK 130 straipsnį (ir, atitinkamai, skirta švelni bausmė), jei kaltininko emocinę būseną, kurioje buvo apribotas jo gebėjimas suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, iššaukė sisteminis nukentėjusiojo (žuvusiojo) smurtavimas prieš kaltininką.
- Administracinės bylos. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos sprendimo, kuriuo nuspręsta neskirti prašytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija sprendė ginčą dėl leistinos generuoti galios rezervavimo hibridinėms elektrinėms.
- Teisėkūra. Norima pakoreguoti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Įstatymo pataisa siekiama skatinti užsieniečių integracija, bei lietuvių kalbos sklaidą, numatant 5 procentiniais punktais mažesnį pajamų mokesčio tarifą užsieniečiams išsilaikiusiems valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Siūloma atnaujinti Socialinio draudimo pensijų įstatymą. Įstatymo projektu siūloma tikslinti Pensijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą, numatant, kad asmenims su negalia išankstinė senatvės pensija gali būti skiriama ir mokama kartu jiems priklausančia našlių pensija arba vienišo asmens išmoka.
- Teisininkų komentarai. Priedangų ir slėptuvių rebusas: kas ir kaip jas turi teisę įsirengti; Darbdavio grįžtamasis ryšys: kada konstruktyvi kritika, o kada psichologinis smurtas? Ar galima meluoti viešuosiuose pirkimuose: pamokos rangos darbų organizatoriams; Pajamų deklaravimas: kaip apmokestinti iš užsienio gautus dividendus ir palūkanas? Atsako teisininkė.
