Pradžia Savaitės apžvalga Teisės aktai Teismų praktika Mano
Prisijungimas
Šiandien portale
Kas ką veikia
Teisės aktai
Teismų praktika
Susipažinkite
 

android ios ios

Noriu prenumeruoti Infolex savaitės apžvalgą


Galimybių pasas, duomenų apsauga, viešieji pirkimai, žalos atlyginimas, apskaita
2022-01-03 , Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius | Doc. dr., advokatas Remigijus Merkevičius | Infolex

InfolexGerbiamieji kolegos,

pirmiausia visus nuoširdžiai sveikinu su naujais 2022 – visiems daug visokių sėkmių, sveikatos ir laimių. :) Na, o LAT paskutinę 2021 metų savaitę padirbėjo iš širdies – net 14 nutarčių, iš kurių cituoju net aštuonias. Dauguma cituotų nutarčių yra apie civilinį procesą (ypatingas dėmesys kreipiamas vykdymui). Taip pat turime nutartį dėl asmens teisės reikalauti pildyti tautybės duomenis gimimo įraše. Labai svarbi nutartis dėl valstybės atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtu suėmimu – ypatingai detaliai aptariamos visos atsakomybės sąlygos. Tad, visiems dar kartą linkiu sėkmingų Naujųjų ir nenuobodžių skaitinių.

Pagarbiai
Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _


Infolex Sveiki, tikiuosi, sveikai ir sėkmingai įžengę į Naujuosius metus,

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo darbingumas praeitų metų pabaigoje ne tik stebino, bet net kėlė pavydą. Akivaizdžiai norėta arba neleisti mums atsipalaiduoti, arba į Naujuosius Metus įžengti su kuo mažesne „skolų“ – neišspręstų bylų – kupra. Paskutiniosios metų savaitės analizei pristatytos vėl keturiolika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių baudžiamosios justicijos tematika. Tiesa, didesnė jų dalis vis dėlto yra, sąlyginai pavadinkim, „darbinės“ nutartys, kuriose pakartojant ir tuo primenant bei sustiprinant nusistovėjusią teisminę praktiką, yra išsprendžiami „individualaus teisingumo“ klausimai, o jų pridėtinė precedentinė vertė nėra tiek žymi. Tačiau yra ir itin įdomių juridinių interpretacijų, kurios neabejotinai išplečia precedentinę jurisprudenciją.

Šiuo aspektu „ryškiausia žvaigždė“ (galbūt net visų šių metų) yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis, priimta baudžiamosios bylos atnaujinimo procese, kuria Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo tam tikrą civilinės ir baudžiamosios teisės, civilinio ir baudžiamojo proceso tarpusavio priklausomumo ar, švelniau tariant, sąlygotumo santykį, kuris, manytina, sukurs didžiulius iššūkius ateities teisminei praktikai: jei civilinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinį ieškinį teismas nusprendė, kad turtinė žala nebuvo padaryta, baudžiamojoje byloje negali būti konstatuojamas BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytas būtinas nusikalstamos veikos požymis – didelė turtinė žala ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įžvelgė ir tam tikrą „įstatymų leidėjo užmirštą įrašyti į įstatymą“ savo, kaip teisminės instancijos, sprendžiančios baudžiamosios bylos atnaujinimo klausimą, procesinę kompetenciją, kuri expressis verbis nėra nurodyta Baudžiamojo proceso kodekse.

Antrojoje, didesnį profesinį dėmesį pritraukiančioje nutartyje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apibrėžė teismo teisės interpretuoti baudžiamąjį įstatymą, kuris yra suformuluotas naudojant blanketines teisės normas, ribas, bei, atsižvelgiant į tai, pritarė tam, kad nusikalstama veika, numatyta BK 271-1 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma ir neatsargia kaltės forma, nepaisant to, kad šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje ir nėra expressis verbis suformuluotos nuostatos, kad ši veika nusikalstama yra „ir tais atvejais, kai yra padaryta dėl neatsargumo“.

Materialiosios baudžiamosios teisės požiūriu aktuali ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje suformuluotas BK 76 straipsnyje įtvirtintas atleidimo nuo bausmės dėl ligos standartas: teismas privalo įvertinti ir tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai, inter alia ar šia liga nuteistasis nesirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir ar tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti.

Baudžiamąja procesine prasme Lietuvos Aukščiausiasis Teismas didžiausią dėmesį šią savaitę (beje, ne kartą) skyrė privačių ekspertų atliekamų tyrimų ir pateikiamų konsultacinių išvadų procesinei sampratai – priminė, kad pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto atliktas daiktų ar dokumentų tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, o šių asmenų surašytas dokumentas nelaikomas nei ekspertizės aktu (BPK 88 str.), nei specialisto išvada (BPK 90 str.), tačiau yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė išvada, kuri įrodinėjimo procese turi būti įvertinama pagal bendruosius ir specialiuosius tokio pobūdžio įrodymams keliamus reikalavimus, inter alia tyrimui pateiktos medžiagos (duomenų) išsamumą, patikimumą, pakankamumą, kokybiškumą ir teisingumą.

Vienoje iš nutarčių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sistemiškai apibrėžė ir principo in dubio pro reo sampratą bei taikymo ribas. Paskutinįjį praeitų metų mėnesį aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos bylos leidžia matyti, kad bausmės aspektu (ypač, kai nuteisiama už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir skiriamos itin griežtos laisvės atėmimo bausmės) kasacijos dažnai yra grindžiamos ne tiek konkrečiomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, kiek bendruoju teisingumo principu, įtvirtintu BK 54 straipsnio 3 dalyje (kartu su BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir šią savaitę priimtose nutartyse ne kartą nurodė, jog šio principo negalima taikyti pernelyg plačiai ir pabrėžė jam būdingą išimtinį (išimtinumo) pobūdį.

Nuostabą kelia šią savaitę išnagrinėtų bylų, kuriose vertintas nusikalstamas/nenusikalstamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, gausa. Šiose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir toliau laikosi gana formalios BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – „jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“ – sampratos, tačiau, panašu, jog po truputį į BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo praktiką įvedami ir nauji reikšmingi teisiniai kriterijai, inter alia sprendžiant dėl padarinių kilimo, turi būti vertinami ne tik atskiri buhalterinės apskaitos pažeidimai, bet „visa buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimų visuma“, formalių buhalterinės apskaitos trūkumų nustatymas savaime nereiškia, kad yra pagrindas taikyti BK 223 straipsnyje nustatytą baudžiamąją atsakomybę, jei nustatyti buhalterinės apskaitos trūkumai aiškiai neleidžia spręsti apie veikos pavojingumą ir t.t.; stengiamasi išgryninti įmonės vadovo bei vyriausiojo finansininko bei įmonės vadovo ir įmonės dalininkų (akcininkų) tarpusavio pareigas ir atsakomybę apskaitos organizavimo ir tvarkymo kontekste.

Paskutiniojoje nutartyje, kurią norisi paminėti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad religinėms bendruomenėms, bendrijoms ar centrams buhalterinę apskaitą reglamentuojantys teisės aktai taikomi tik jų ūkinės komercinės veiklos pajamų ir išlaidų apskaitai, o gautų lėšų grynaisiais pinigais iš religinės veiklos, patarnavimų (pavyzdžiui, aukos už krikštą, santuokų palaiminimą, laidotuves ir pan.) apskaita yra Bažnyčios bei religinių organizacijų vidaus reikalas, į kurį valstybė nesikiša.

Skaitykim, apgalvokim, vertinkim ir patobulėkim kartu su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu.

Pagarbiai
Doc. dr., advokatas Remigijus Merkevičius

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _


Naujausioje „Savaitės apžvalgoje (Nr. 194)“ skaitykite:

  • Koronavirusas. Vyriausybė pakeitė Galimybių paso gavimo sąlygas.
     
  • Duomenų tvarkymas. Patvirtintos Standartinės sutarčių sąlygos asmens duomenų tvarkymo sutartyse.
     
  • Valstybės tarnyba. Priimtas LR žvalgybos kontrolierių įstatymas.
     
  • Viešieji pirkimai. Atnaujintas Viešųjų pirkimų ir pirkimų ataskaitų rengimo ir teikimo tvarkos aprašas.
  • Civilinės bylos. LAT pasisakė dėl neteisėto apeliacinio skundo ribų peržengimo, dėl asmens teisės reikalauti papildyti tautybės duomenis gimimo įraše, dėl arbitražo vietos sąvokos, dėl pareigos teikti antstoliui informaciją bei dėl skaidrumo ir aiškumo reikalavimo draudimo sutartims.
     
  • Baudžiamosios bylos. LAT pasisakė dėl civilinės ir baudžiamosios teisės priklausomumo, dėl teisės interpretuoti baudžiamąjį įstatymą, dėl atleidimo nuo bausmės sąlygų, dėl principo in dubio pro reo sampratos ir dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo.
     
  • Administracinės bylos. LVAT nagrinėjo ginčą dėl sprendimo dalies, kuria asmens telefono numerio perdavimas VASA pripažintas pagrįstu, pasisakė dėl reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo ir nagrinėjo ginčą dėl pareiškėjo prašymo panaikinti nutarimą dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.
     
  • Konstitucinė teisė. Pripažinta, kad reikalavimas kasacinį skundą surašyti advokatui neprieštarauja Konstitucijai.
     
  • Teisėkūra. Siūloma įtvirtinti privalomus skiepus medikams ir socialiniams darbuotojams.

00
Metinės sektorių teisės apžvalgos

Svarbiausi 2019 m. pokyčiai sektorių teisėje ir 2020 metų prognozės
12/3/2019 , Infolex

Jūsų dėmesiui pristatome Infolex rengtas metinių sektorių teisės apžvalgas:

Rekomenduokite Savaitės apžvalgas kolegoms ir bičiuliams – nuo šiol jas gali prenumeruoti visi (ne tik Infolex klientai). Paprasčiausia užsisakyti palikus savo el. pašto adresą čia.

Plačiau >>
Infolex paslaugos
Skaičiuoklės
Išeitinės išmokos
Žyminio mokesčio
Notarų paslaugų
Ligos išmokos
Dienpinigių skaičiuoklė
Advokato paslaugų
Kitos skaičiuoklės
Naujausios konsultacijos
Naujausios diskusijos
17:03
00:18
05:50
10:33
17:17
Naujausi darbo pasiūlymai
Rodyti visus >>
Įkelti naują „Siūlo darbą“ skelbimą >>
Įkelti naują „Ieško darbo“ skelbimą >>
registruotis prisijungti