Pradžia Savaitės apžvalga Teisės aktai Teismų praktika Mano
Prisijungimas
Šiandien portale
Kas ką veikia
Teisės aktai
Teismų praktika
Susipažinkite
 

android ios ios

Noriu prenumeruoti Infolex savaitės apžvalgą


Nepaprastoji padėtis, viešieji pirkimai, teismai, hipoteka, turtas, mokesčiai, pramonė
2022-03-01 , Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius | Doc. dr., advokatas Remigijus Merkevičius | Infolex

InfolexGerbiamieji kolegos,

šį sykį iš praeitą savaitę paskelbtų 9 nutarčių, cituoju tris. Temos ir aktualios, ir įdomios – dėl įkaito davėjo atgręžtinio reikalavimo laiduotojui tenkinimo apimties, dėl kreditorių komiteto ir susirinkimo santykio bei dėl priešieškinio pareiškimo galimybės dokumentiniame procese. Viskas aktualu ir įdomu. :)

Pagarbiai
Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _


Infolex Sveiki,

šiandien „uždarome“ trečiąjį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų (retais atvejais prie jų buvo prisijungę ir atskiri Civilinių bylų skyriaus teisėjai) jurisprudencijos apžvalgos mėnesį, tad šios savaitės apžvalgą norėtųsi pradėti nuo keleto pastebėjimų, kurie atskleidžia per šį laiką labiausiai išryškėjusias bendrąsias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos kriminalinės justicijos klausimais tendencijas.

Šios įžvalgos, žinoma, yra subjektyvios, paremtos asmenine analize ir supratimu. Labiausiai „į akis krentanti“ šiandienos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos tendencija – tai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo požiūris į Baudžiamojo proceso kodekso, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir kitų „procesinio pobūdžio teisinių nuostatų“ pažeidimą (paprasčiau tariant, baudžiamosios valdžios institucijų neteisėtą elgesį) ir šio pažeidimo procesinę reikšmę konkrečiame baudžiamajame procese priimamiems teismo baigiamiesiems aktams. Panašu, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje vis labiau „pamirštama“ vadinamojo „procesinio“ ar „procedūrinio“ teisingumo reikšmė, procesinės formos, tvarkos, garantijų ir kitokių procesinių reikalavimų pažeidimus mėginama pateisinti mistiniu siekiu vykdyti „tikrąjį“, „materialųjį“ teisingumą („ne formalaus, o tikrojo teisingumo vykdymo“ idėja, kol apie ją kalbama vertybių ar sąvokų lygmenyje (in abstracto), visuomet yra patrauklus lozungas, tačiau šie „geri norai“ labai greitai pavirsta principu „tikslas pateisina priemones“).

Nevystant gilesnės vertybinės diskusijos šia kryptimi, pastebėtina, jog šiam tikslui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra parengta ir naudojama įvairiapusė, iš pirmo žvilgsnio net, atrodytų, fundamentaliais principais paremta, tačiau iš tiesų abstrakti, neaiški, paini ir eklektiška retorika, pavyzdžiui, apie tai, (a.) kas yra „fakto klausimas“ ir todėl ex lege nepatenka į kasacinės instancijos teismo orbitą, (b.) kas yra „neesminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas“, todėl ex lege nesukuria procesinių teisinių padarinių (žiūrint plačiau ar iš esmės, nesukuria ir jokių kitų „pažeidėjui“ negatyvų poveikį darančių teisinių padarinių, tad „įstatymo pažeidimas“ praranda ir „pažeidimo“ per se prasmę; baudžiamojo proceso įstatyme ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje šiuo aspektu yra sukurta tam tikra, sąlyginai pavadinkim, „teisėtumo – neteisėtumo“ ar „nebaudžiamo neteisėtumo“ status ąuo, kai greta „teisėto“ ir „neteisėto“ (kaip iš esmės vienintelių per definitionem galimų priešingų teisinių polių atsiranda tam tikras „truputį neteisėto“ status ąuo ir pan.), (c.) kas yra „neesminis kasacinio skundo argumentas“, į kurį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui apskritai net nereikia atsakinėti, ir t. t.

Baudžiamojo persekiojimo valdžios pateisinimo kryptis yra itin charakteringa šiandieninei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijai. Galima pastebėti, jog šiandieninėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje vis dažniau atsisakoma eiti net tuo pozityviu keliuku, kurį kai kurie drąsūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai pramynė dar maždaug 2016 – 2019 metais, suteikdami viltį, jog gal pagaliau ir Lietuvoje „bus įvesta teisinė tvarka“ dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo teisėtumo ir jo metu gautų faktinių duomenų panaudojimo. Deja, deja. Vis dažniau yra pasirenkami ne šie „laisvę ir pagarbą žmogui“ simbolizuojantys keliukai, o stengiamasi nenuklysti nuo gilia sovietmečio dvasia ir tradicija persmelkto maršruto.

Antroji gana aiškiai pastebima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos tendencija – tai apkaltintam asmeniui „skirtų“ (ypač materialiosios baudžiamosios teisės) nuostatų ir principų dominavimas prieš materialiojo ir procesinio pobūdžio teisines nuostatas, „skirtas“ nukentėjusio asmens teisių ir interesų užtikrinimui: tas ryšku ir bendrųjų materialiosios baudžiamosios teisės kategorijų, tokių kaip, pvz., principas ultima ratio (įvairios jo išraiškos) ar, atskirai imant, „pavojingumo laipsnis“, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, ir atskirų nusikalstamų veikų sudėtis sudarančių požymių ar kategorijų, tokių kaip, pvz., „esminė apgaulė“, „piktnaudžiavimas pasitikėjimu“ ir pan., interpretacijose. Šiuo aspektu pastebimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo noras apsiriboti tik tam tikros vienos formalios teisės šakos požiūriu į situaciją, vengiant pamatyti „reikalo esmę“, „užmerkiant akis“ į „realią situaciją“, į kurią patenka nukentėjusysis ar kurią nukentėjusiajam „pasiūlo“ teisinė sistema (kaip visuma), galų gale neįvertinant ir to, kokią žinią konkrečia teismo nutartimi teisminė valdžia pasiunčia bendruomenei. Net formaliai „laimėjęs“ baudžiamąjį procesą, nukentėjęs asmuo iš baudžiamojo proceso dažniausiai (įprastai) „išeina“ patyręs daugybę įvairių realių praradimų ir pažeminimų. Ar tą galima įvardinti dar viena Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos charakteristika, parodys ateitis, tačiau atskirais (ir ne taip retais) atvejais jau ir dabar aišku, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje manifestuojamas „tiesos ir teisingumo ar kitų fundamentalių vertybių supratimas“ kartais gerokai nutolsta nuo to, kaip šias vertybes suvokia bendruomenė (kaskart vis plečiasi atotrūkis tarp „profesionalaus“ ir „neprofesionalaus“ suvokimo).

Šios savaitės analizei pateikta net vienuolika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutarčių, skirtų kriminalinei justicijai, kuriose aptarti įvairūs (tiesa, neretai ir pasikartojantys) baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų supratimui ir taikymui svarbūs aspektai. Žinoma, ne visos šią savaitę analizuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra vienodai reikšmingos jurisprudencijai. Teismo precedento, teisinės sąmonės ir kultūros bei bendruomenės pasitikėjimo teismine valdžia požiūriu atskirai norėtųsi išskirti dvi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis.

Pirmoji – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje svetimo turto sugadinimo (BK 187 str.) ir visuomenės rimties ir tvarkos (BK 284 str.) požiūriais buvo išanalizuota, buitiškai tariant, sienų ar kitų viešųjų plotų (paviršių) „tepliojimo“ dažais, užrašais ir pan. (graffiti) situacija, inter alia sukonkretintos „didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčių vertybių“ ir visuomenės rimties ar tvarkos sampratos, su šiomis teisinėmis kategorijomis tiesiogiai susijusios tiesioginės tyčios požymis ir t. t.

Antroji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, į kurią norėčiau atskirai atkreipti dėmesį, šioje analizėje yra aptarta paskutinė. Atsižvelgdamas į šiandieninį, gerokai įsisiūbavusį ir, panašu, jog net tam tikrą „institucinį pagreitį įgavusį“, profesinį diskursą, kuriame yra iškelta abejonė „mokslininko – praktiko teise ar etika reikšti savo nuomonę apie teismo sprendimą, priimtą byloje, kurioje mokslininkas turėjo šalių atstovo procesinį vaidmenį“, apie šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį apžvalgoje plačiau nekalbėsiu ir joje išdėstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijos įvairiais procesiniais klausimais nekomentuosiu. Neabejoju, jog tam ir ateis savas laikas, ir bus atrasta sava vieta. Šioje baudžiamojoje byloje turėjau atstovaujamą interesą – dalyvavau apkaltinto asmens gynėju. Nors aukščiau paminėtame viešajame diskurse galima įžvelgti daugiau „institucinio intereso“ ir siekimo pademonstruoti galią ar įtaką (netgi, panašu, siekiant sukurti iliuziją, kad tokia galia ar įtaka apskritai yra turima), nei racionalaus pagrindo dalykinei analizei, tačiau minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties plačiau neaptarsiu ne dėl savęs, t. y. ne dėl to, jog būčiau pabūgęs galimos priešingos nuomonės, o siekdamas išsaugoti „Infolex“ platformos neutralumą, požiūrių pliuralizmą lygiomis sąlygomis ir autoritetą profesinėje bendruomenėje. Jei vien ši aliuzija sudomino skaitytoją, kviečiau paskaityti nutartį, kaip visumą – pirmiausiai kasacinio skundo argumentus, o po to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atsakymą į juos.

Apart šių dviejų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kurias kviesčiau paskaityti, kaip teisinės analizės visumą, šią savaitę apžvelgtose kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse materialiosios baudžiamosios teisės požiūriu yra (a.) atskleistas principas non bis in idem, kai asmuo už tą patį faktinį elgesį jau yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, (b.) aptartas transporto priemonės, kaip BK 2811 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimas (BK 72 str.) tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, (c.) pritarta ankstesniajai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijai, jog įkaltinant BK 183 straipsnį, būtina nustatyti, ar turto savininkas dėl galimai nusikalstamo elgesio patyrė „realią žalą“ (vien buhalterinės apskaitos duomenys nėra pakankami) (d.) apibrėžta BK 260 straipsnio 3 daliai būdingos tiesioginės tyčios bei tikslo platinti, kaip esminio kriterijaus, leidžiančio atskirti BK 259 ir 260 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, samprata ir nustatymo kriterijai, (e.) detaliau (tačiau nepakankamai detaliai) paaiškinta BK 3061 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėtis bei (f.) sukonkretinta neteisėto šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo samprata BK 253 straipsnio prasme.

Baudžiamąjį procesinį dėmesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę sukoncentravo į: (a.) įrodymų sampratą (BPK 20 str. 2 ir 5 d.) ir apeliacinės instancijos teismo pareigą atlikti savarankišką įrodymų tyrimą (BPK 324 str. 6 d), (b.) vadinamųjų „mokslinių įrodymų“ – ekspertizės akto ir specialisto išvados – reikšmę įrodinėjimo procese bei šių duomenų vertinimo kriterijus, (c.) atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą gautų faktinių duomenų leistinumą, teismo, kuris sankcionuoja atskiras kriminalinės žvalgybos tyrimo priemones, ir teismo, kuris nagrinėja baudžiamąją bylą iš esmės, vaidmenis vertinant kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautus duomenis, ir t. t., (d.) aptarė iki šiol nediskutuotus prokuroro teisės prašyti pakeisti kaltinimą įgyvendinimo procesinės formos (gal tiksliau – procesinės formos nebuvimo?) aspektus bei priminė kaltinamajam aktui keliamus reikalavimus, taip pat (e.) pažymėjo, jog jei kaltinamasis nebuvo pripažintas kaltu, iš jo negali būti priteistos civilinio ieškovo prašomos proceso išlaidos.

Šią savaitę apžvelgiamose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plačiau atskleidė ir nukentėjusiajam/civiliniam ieškovui svarbias eismo įvykio metu patirtos neturtinės žalos ir negautų pajamų atlyginimo sąlygas, vadinamųjų „procesinių palūkanų“ skaičiavimo principus, taip pat nurodė, jog jei civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, buvo išnagrinėtas civilinio proceso tvarka, tai ir atnaujinti šios bylos procesą galima tik pagal Civilinio proceso kodeksą.

Skaitykim, apgalvokim, vertinkim ir patobulėkim kartu su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu.

Pagarbiai
Doc. dr., advokatas Remigijus Merkevičius

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _


Naujausioje „Savaitės apžvalgoje (Nr. 202)“ skaitykite:

  • Nepaprastoji padėtis. Lietuvoje iki kovo 10 d. įvesta nepaprastoji padėtis, uždaryta Lietuvos oro erdvė Rusijos oro vežėjams, nurodyta tarptautinės pagalbos siuntos Ukrainai sudėtis.
     
  • Valstybės tarnyba. Patvirtinta LR specialiųjų tyrimų tarnybos skaidrumo politika.
     
  • Viešieji pirkimai. Patvirtinti Užsakovo informacijos reikalavimai, atnaujintos Viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės taisyklės.
     
  • Teismai. Pakoreguota NTA darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo tvarka, atnaujinta vaizdo konferencijų technologijų naudojimo nagrinėjant bylas tvarka.
     
  • Baudžiamasis procesas. Atnaujintos rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo.
  • Civilinės bylos. LAT pasisakė dėl įkaito davėjo atgręžtinio reikalavimo laiduotojui tenkinimo apimties, dėl kreditorių komiteto ir susirinkimo santykio bei dėl priešieškinio pareiškimo galimybės dokumentiniame procese.
     
  • Baudžiamosios bylos. LAT aptarė baudžiamojo poveikio priemonių taikymo atvejus, pasisakė dėl neturtinės žalos atlyginimo, proceso atnaujinimo, neteisėto turto pasisavinimo, baudžiamojo persekiojimo, viešosios tvarkos pažeidimo, disponavimo ginklais ir kt.
     
  • Administracinės bylos. LVAT pasisakė dėl viešojo asmens sampratos ir visuomenės intereso tenkinimo, nagrinėjo ginčą dėl mokesčių administratoriaus nurodymo sumokėti papildomai apskaičiuotus delspinigius, ginčą dėl valstybės tarnautojo atliktos pareigybių pertvarkos teisėtumo ir ginčą dėl informacijos teikėjo atpažinimo pagal SMS pranešime pateiktą prekės ženklą „BITĖ“.
     
  • ES bylos. ESTT nurodė, kad tiek tarpininkas, tiek pagrindinis verslininkas gali būti kvalifikuojami kaip „prekiautojai“ ir tam nebūtinai turi būti susiklostę dvigubos paslaugos teisiniai santykiai, taip pat pabrėžė, jog nedraudžiama mokesčių administratoriui reikalauti, kad interneto skelbimų paslaugų teikėjas pateiktų informaciją apie asmenis, paskelbusius skelbimus.
     
  • Teisėkūra. Siūloma padidinti ribą, kurią viršijus atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju, taip pat didinti tiesioginį seniūnų atskaitingumą seniūnaičiams.
     
  • Spaudos pranešimai. Teisininkų komentarai aktualiais darbo teisės, viešųjų pirkimų ir tarptautinės teisės klausimais.

00
Metinės sektorių teisės apžvalgos

Svarbiausi 2019 m. pokyčiai sektorių teisėje ir 2020 metų prognozės
12/3/2019 , Infolex

Jūsų dėmesiui pristatome Infolex rengtas metinių sektorių teisės apžvalgas:

Rekomenduokite Savaitės apžvalgas kolegoms ir bičiuliams – nuo šiol jas gali prenumeruoti visi (ne tik Infolex klientai). Paprasčiausia užsisakyti palikus savo el. pašto adresą čia.

Plačiau >>
Infolex paslaugos
Skaičiuoklės
Išeitinės išmokos
Žyminio mokesčio
Notarų paslaugų
Ligos išmokos
Dienpinigių skaičiuoklė
Advokato paslaugų
Kitos skaičiuoklės
Naujausios konsultacijos
Lietuvos transporto saugos administracija
2024-06-18
Lietuvos transporto saugos administracija
2024-06-18
Naujausios diskusijos
10:27
09:50
00:18
05:50
10:33
Naujausi darbo pasiūlymai
Rodyti visus >>
Įkelti naują „Siūlo darbą“ skelbimą >>
Įkelti naują „Ieško darbo“ skelbimą >>
registruotis prisijungti