Gerbiamieji kolegos,
iš praeitą savaitę paskelbtų 14 nutarčių cituoju tris. Likusios necituotos nėra neįdomios ar neaktualios, tačiau jose, kaip man pasirodė, neradau nieko naujo. Cituotos nutartys apima dvi sritis ES bankroto procesą bei kai kuriuos daiktinės teisės klausimus. Nutartyje dėl reglamento, reguliuojančio bankroto klausimus, paliečiama taikytinos teisės problematika. Kitose nutartyse pasisakoma dėl daikto priklausinio sampratos ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sąlygų ir būdų. Tad, kaip visada, linkiu gerų ir neliūdnų skaitinių. :)
Pagarbiai
Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Sveiki,
didžiausią atgarsį profesiniame diskurse šią savaitę gavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priminė fundamentalius kaltinamojo teisės į gynybą, inter alia gynėjo ir ginamojo tarpusavio bendravimo konfidencialumo ir kitus advokato profesinės paslapties užtikrinimo aspektus. Nuostabą šiuo aspektu kelia galbūt tik tai, jog šiuos kaltinamojo teisinės gynybos pamatus Lietuvoje, pasirodo, reikia priminti, o kai kam, matyt, ir pirmą kartą pasakyti net ir XXI-ajame šimtmetyje. Quo vadis? Žinoma, tai nereiškia, jog šią savaitę tai yra vienintelis dėmesio vertas klausimas. Apibendrintai vertinant šios savaitės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, galima teigti, jog ji, nors nėra gausi, tačiau yra neabejotinai įdomi, o kai kuriais aspektais net ir kontroversiška.
Šią savaitę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plačiau aptarė šiuos reikšmingus materialiosios baudžiamosios teisės aspektus: (a.) sutikslino tęstinės nusikalstamos veikos sampratą narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo ir pardavimo baudžiamosiose bylose (BK 259 ir 260 str.), priminė (b.) tikro dokumento suklastojimo (BK 300 str.) ir (c.) nusikalstamo piktnaudžiavimo pasitikėjimu (BK 182 str.) sampratas bei (d.) sutikslino baudžiamosios ir civilinės teisės atribojimo (nusikalstamo sukčiavimo (BK 182 str.) kontekste) kriterijus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėmesio šią savaitę sulaukė itin daug reikšmingų procesinių institutų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: (a.) išsamiai aptarė gynėjo ir ginamojo bendravimo konfidencialumo sampratą baudžiamajame procese, šios fundamentalios procesinės paradigmos pažeidimo reikšmę faktinių duomenų leistinumui, pažymėdamas, jog Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia apklausti advokatą kaip liudytoją apie aplinkybes, kurias jis sužinojo vykdydamas savo, kaip advokato, funkcijas, taip pat kitaip kontroliuoti advokato ir jo kliento susižinojimą ir jau vien aktyvus bandymas apklausti advokatą dėl aplinkybių, kurias jis sužinojo vykdydamas gynėjo pareigas, gali sudaryti prielaidas gynybos neveiksmingumui arba neefektyvumui procese, atskleidė (b.) prokuroro nešališkumo bei (c.) teismo nešališkumo, kai teisėjai informuoja nagrinėjimo teisme dalyvius apie kaltinimo pasikeitimo (perkvalifikavimo) galimybę (BPK 256 str. 2 d.) ar patys apeliacinės instancijos teismo teisėjai yra apklausiami kaip liudytojai kitame baudžiamajame procese apie aplinkybes, susijusias su jų nagrinėjamos bylos kaltinamuoju (BPK 58 str. 1 d. 2 p.), sampratas, (d.) paaiškino BPK 219 straipsnio 5 punkte įtvirtinto kaltinamajam aktui keliamo reikalavimo turinį bei su tuo susijusią apeliacinės instancijos teismo kompetenciją grąžinti baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismui (BPK 326 str. 1 d. 5 p.), (e.) sutikslino apeliacinės instancijos teismo teisės panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kai apeliacinės instancijos teisme nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo tų, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas (BPK 326 str. 1 d. 4 p. d p.), sąlygas bei asmens teisinės padėties pabloginimo sąvoką, (f.) suformulavo kriterijus, kurie svarbūs vertinant slaptųjų procesinių prievartos priemonių, inter alia nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų (BPK 159 str.), trukmės reikšmę gautų duomenų leistinumui, (g.) paaiškino ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmų ir sprendimų, susijusių su neviešo pobūdžio procesinių priemonių taikymu, apskundimo ikiteisminio tyrimo metu tuo atveju, kai apie juos proceso dalyvis sužino tik susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, baigus ikiteisminį tyrimą (BPK 218 str.), tvarką, (h.) sutikslino asmens informavimo apie jam taikytas neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones (BPK 161 str.) pagrindus pabrėžė baudžiamojo persekiojimo institucijų pareigą nustatyti anksčiausią momentą, kada asmeniui galima pranešti apie jam taikytas procesines prievartos priemones, nepakenkiant tyrimo sėkmei ir nepritarė praktikai, kai asmuo apie jam taikytas neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones supažindinamas tik pabaigus ikiteisminį tyrimą kartu su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, (i.) nusikalstamo sukčiavimo, padaryto piktnaudžiaujant pasitikėjimu (BK 182 str.), kontekste sukonkretino, kada nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės gali būti kvalifikuojamos kaip iš esmės skirtingos nuo kaltinime nurodytųjų, (j.) daug dėmesio skyrė nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimui sutikslinto būsimos žalos, kurios atlyginimo baudžiamajame procese gali reikalauti nukentėjęs asmuo sveikatos sužalojimo atveju, kriterijus bei pabrėžė būtinybę pagrįsti ir įrodyti nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos faktą ir dydį vien tik formalus bendro pobūdžio konstatavimas, kad nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų ar nepatogumų, nustatant jo patirtą neturtinę žalą ir pagrindžiant jos dydį, nėra pakankamas, (k.) tradiciškai priminė apeliacinės instancijos teismo pareigos išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti apeliacinį skundą bei motyvuotai atsakyti į visus esminius apeliacijos argumentus (BPK 320 str. 3 d.) apimtį bei (l.) atkreipė dėmesį į kasacinės instancijos teismo ribotą kompetenciją nagrinėti klausimus, susijusius su bausme: bausmės švelnumo ar griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Skaitykim, apgalvokim, vertinkim ir patobulėkim kartu su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu.
Pagarbiai
Doc. dr., advokatas Remigijus Merkevičius
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Naujausioje Savaitės apžvalgoje (Nr. 206) skaitykite:
- Nepaprastoji padėtis. Užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, įgyja papildomas teises.
- Darbo teisė. Patvirtinta skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo išdavimo tvarka.
- Mokesčiai. PVM už centralizuotą šildymą bus kompensuojamas.
- Ikiteisminis tyrimas. Pakoreguotos rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam.
- Auditas. Atliktas auditas, vertinantis, kaip institucijos, atsakingos už ekstremaliųjų situacijų valdymą, yra pasirengusios tai daryti.
- Civilinės bylos. LAT pasisakė dėl bankroto reguliavimo ES civiliniame procese, dėl priklausinių sampratos ir dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
- Baudžiamosios bylos. LAT priminė kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimo aspektus, dokumento suklastojimo bei sukčiavimo požymius, aptarė gynėjo ir ginamojo bendravimo konfidencialumo sampratą bei prokuroro ir teismo nešališkumo sampratas.
- Administracinės bylos. LVAT pasisakė dėl UAB ,,Eurovaistinė reklamos apie senjorams su Senjoro kortele taikomas nuolaidas teisėtumo, nagrinėjo ginčą dėl tam tikro laikotarpio įskaitymo į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti.
- ES bylos. ESTT sprendė, ar kūrinių atsarginių kopijų darymas asmeniniais tikslais į debesijos serverius patenka į atgaminimo” sąvoką, nurodė, kokiu atveju nedraudžiama bausti juridinio asmens skiriant jam baudą už Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimą.
- Teisėkūra. Siūloma apibrėžti elektrinio paspirtuko sąvoką ir nustatyti judėjimo juo pagrindinius principus. Siekiama uždrausti Georgijaus juostos ir Z simbolio demonstravimą.
- Spaudos pranešimai. Ar pasirūpinate duomenų saugumu karo grėsmių kontekste? Ką daryti vadovui, jei darbuotojas palaiko karą? Akcijos kaip motyvavimo priemonė: ar sulauksime naujos darbuotojų-akcininkų bangos?