Pradžia Savaitės apžvalga Teisės aktai Teismų praktika Mano
Prisijungimas
Šiandien portale
Kas ką veikia
Teisės aktai
Teismų praktika
Susipažinkite
 

android ios ios

Noriu prenumeruoti Infolex savaitės apžvalgą


Užsieniečiai, darbų sauga, įrodymai, sutartys, sankcijos, viešieji pirkimai
2022-04-11 , Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius | Doc. dr., advokatas Remigijus Merkevičius | Infolex

InfolexGerbiamieji kolegos,

Iš praeitą savaitę paskelbtų 8 nutarčių, cituoju dvi. Ypatingų naujovių praeitą savaitę nebuvo, bet šios dvi nutartys yra pakankamai įdomios. Vienoje nutartyje analizuojama CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta teisė vienašališkai nutraukti sutartį, tokio nutraukimo sąlygos, pasekmės ir tvarka. Kitoje nutartyje nagrinėjamas proceso atnaujinimo pagrindas, kai bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Konstatuojama, kad šiuo pagrindu byla gali būti atnaujinta, jeigu proceso metu nebuvo užtikrinta asmens teisė į nešališką ir nepriklausomą teismą. Visiems skaitytojams linkiu gražios savaitės ir kuo greitesnės visiškos Ukrainos pergalės. :)


Pagarbiai
Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mieli kolegos,

Infolex Šią savaitę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija kriminalinės justicijos tematika buvo itin produktyvi – paskelbtos net 14 nutarčių, kuriose išanalizuota daugybė teisinei praktikai aktualių aspektų. Vis dėlto, tenka pripažinti, jog atrandame ir įvairių vertybinės orientacijos ar teisinės interpretacijos „perliukų“. Kadangi – (i.) teismų praktika (teismų jurisprudencija ar teismų precedentai, šiuo atveju nesvarbu, kaip tą bepavadinsime) jau tapo vienu iš (praktiniu požiūriu, pačiu reikšmingiausiu ir įtakingiausiu) Lietuvos teisės šaltinių, (ii.) „teisė“ per se, taip pat ir (netgi ypač) baudžiamoji bei baudžiamojo proceso teisė, Lietuvoje nėra ir negali būti tai, kas „priklauso“ tik „teisės profesionalams“, tad teismų praktika bent jau turi būti žinoma ir „žmonėms iš gatvės“ (pagal A. Schütz‘ą) – analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją kaskart vis užklysta paika idėja pasiūlyti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui suformuluoti ir Lietuvos visuomenei paskelbti aiškias ir konkrečias formuluotes (tam tikras „praktinių situacijų apibrėžtis“), kokį konkretų – praktiniame gyvenime tipinį, dažnai pasitaikantį – faktinį elgesį jis laiko nusikalstamu, o kokio nusikalstamu nelaiko (pvz., itin paplitusių turtinių nusikaltimų atvejais), kokias pateisina „realias“ (ne teorines, parašytas įstatymo tekste) bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones (pvz., turtinių ir korupcinio pobūdžio nusikaltimų, eismo įvykių bylose) bei kokio dydžio žalą priteisia nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims, kokią realią procesinę reikšmę pripažįsta baudžiamosios valdžios institucijų padaromiems tipiniams baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimams ir t. t. Lietuvos bendruomenė – visi, taip pat ir „žmonės iš gatvės“ – turi žinoti „tikrąją“ Lietuvos teisę. Manytina, jog toks „socialinis eksperimentas“ leistų išvengti masinėse medijose kartais dirbtinai kuriamų sensacijų ir nepasitenkinimo, tiksliau išmatuoti Lietuvos visuomenės pasitikėjimą teismu, kaip nepriklausoma ir nešališka žmogaus teises saugančia ir teisingumą vykdančia, institucija, išvengti kartais pasitaikančio „klaidžiojimo iškreiptų veidrodžių karalystėje“ ar „supratimo, kuris apsiriboja tik tam tikru asmeniniu socialiniu burbulu“.

Materialųjį baudžiamąjį teisinį žvilgsnį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę nukreipė į šiuos svarbesnius aspektus: (a.) principo non bis in idem kontekste pabrėžė būtinybę atskirti baudžiamąją (in concreto už nusikalstamą veiką, numatytą BK 1891 straipsnyje) ir mokestinę teisinę atsakomybę (ši teisinė pozicija tiesiogiai paliečia ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą), (b.) detalizavo priežastinio ryšio ir kaltės (išskirtinai netiesioginės tyčios) sampratas kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose, (c.) priminė bendrininkavimo „su nenustatytais asmenimis“ ir organizuotos grupės (BK 25 str. 3 d.) požymius, (d.) tradiciškai (kaip beveik kiekvieną savaitę) pritarė teismų praktikoje nusistovėjusiai BK 54 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktikai (šią savaitę suformulavo bendresnio pobūdžio taisykles, susijusias su turtinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis bei pabrėžė nukentėjusiojo elgesio reikšmę), plačiau paaiškino (e.) BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininko prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi bei (f.) BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – apsvaigimas nuo alkoholio ar kitų medžiagų, jei tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat (g.) bendruosius teisingos bausmės skyrimo principus, (h.) priminė idealiosios ir realiosios nusikalstamų veikų sutapties apibrėžtį bei atskleidė bausmių apėmimui, padarius kelias nusikalstamas veikas, aktualią „nusikalstamų veikų skirtumo pagal savo pavojingumą“ (BK 63 str. 5 d. 2 p.) sąvoką, taip pat detalizavo BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo praktiką, (i.) itin plačiai – ir materialiąja, ir procesine prasmėmis – išanalizavo išplėstinį turto konfiskavimą (BK 723 str.), (j.) pažymėjo BK 75 straipsnio taikymui aktualų neformalų požiūrį, būtinumą humaniškumo principo reikalavimus suderinti su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, (k.) išskyrė kriterijus, kuriuos būtina įvertinti aiškinantis asmenų, neįregistravusių santuokos (partnerystės), santykių atitiktį šeimos nario sąvokai BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme – vien aplinkybės, jog nukentėjusioji ir nuteistasis, siejami bendro tikslo – nuolatinio girtavimo, gyveno viename būste, dalydavosi buto raktu, miegodavo vienoje lovoje, nepakanka, (l.) paaiškino atvirosios vagystės (BK 178 str. 2 d.) santykį su sveikatos sutrikdymu, padarytu pagrobiant svetimą turtą – BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta atviroji vagystė neapima nežymaus sveikatos sutrikdymo, todėl šie veiksmai kvalifikuotini atskirai, kaip nusikalstamų veikų, nustatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, idealioji sutaptis, (m.) atskyrė ūkio subjekto vadovo ir buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens atsakomybę už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą (BK 222 ir 223 str.), konkretizavo (n.) pasiūlymo ar pažado duoti kyšį turinį – papirkimą būtina skirti nuo girto asmens siekio bravūriškai pasireikšti aplinkinių akivaizdoje, nerimtai ar vien emociškai pasakytų žodžių, bendro pobūdžio samprotavimų, taip pat (o.) kyšio dalyko, esant neaiškumui dėl siūlyto kyšio vertės, sampratą (BK 227 str.), išsamiai (ne vienoje nutartyje) atskleidė (p.) melagingų parodymų davimo (BK 235 str. 1 d.) bei (r.) pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.) sudėtis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėmesio šią savaitę sulaukė ir daug reikšmingų procesinių institutų – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: (a.) pakartojo įrodymų patikimumo ir pakankamumo bei įrodymų vertinimo sampratas („išsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo“ reikalavimas įmantriai formuluojamas kaip teismo pareiga „indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas“), (b.) ne vienoje nutartyje aptarė vadinamųjų mokslinių įrodymų – ekspertizės akto, specialisto išvados ir pan. – skyrimo ir vertinimo pagrindus, tyrimo ir vertinimo procesinį algoritmą, (c.) pritarė teismų praktikoje suformuotai prokuroro ir teismo nešališkumo sampratai (in concreto didesnį dėmesį skirdamas proceso ar nagrinėjimo teisme dalyvių prašymų išsprendimui), (d.) plačiai paaiškino BPK 257 straipsnio 1 dalies (teismo pranešimo prokurorui apie nagrinėjant teisme bylą paaiškėjusią nusikalstamą veiką, pvz., melagingų parodymų davimą teismui) taikymo tvarką, inter alia pažymėjo, kad tokią teisę teismas turi net ir nuosprendžio vykdymo stadijoje, (e.) aptarė apeliacijos sampratą ir jos apspręstą apeliacinės instancijos teismo teisę keisti kaltinimą (BPK 256 str.), (f.) sukonkretino „faktinių aplinkybių, kurios iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų“ (BPK 255 str. 2 d.) kategoriją, (g.) itin ryškiai akcentavo apeliacinės instancijos teismo pareigą, pranešus apie kaltinimo pakeitimo galimybę, informuoti kaltinamąjį ir jo gynėją apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai (BPK 256 str. 3 d.) ir šios pareigos neįvykdymo procesinius padarinius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir šią savaitę aptarė „būsimos žalos“ atlyginimo priteisimo sveikatos sutrikdymo atveju principus.

Skaitykim, apgalvokim, vertinkim ir patobulėkim kartu su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu.

Pagarbiai
Doc. dr., advokatas Remigijus Merkevičius

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _


Naujausioje „Savaitės apžvalgoje (Nr. 208)“ skaitykite:

  • Socialinė apsauga. Pateikta nauja pensijų anuitetų fondo pelno paskirstymo pensijų anuitetų gavėjams tvarka.

  • Užsieniečiai. Patvirtintas Leidimų užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką išimtiniu atveju išdavimo tvarkos aprašas.

  • Farmacija. Pokyčiai Specialiųjų leidimų naudoti I, II ir (ar) III sąrašų narkotines, psichotropines medžiagas moksliniams tyrimams išdavimo taisyklėse.

  • Duomenų apsauga. Patvirtintos Lietuvos kariuomenės asmens duomenų tvarkymo taisyklės.

  • Civilinės bylos. LAT pasisakė dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį ir proceso atnaujinimo, kai bylą išnagrinėja neteisėtos sudėties teismas.

  • Baudžiamosios bylos. LAT analizavo įrodymų vertinimo, bausmės skyrimo, turto konfiskavimo ir kitus aktualius klausimus.

  • Administracinės bylos. LVAT pasisakė dėl praleisto termino atnaujinimo bei nagrinėjo ginčą dėl vietų suteikimo reklamai įrengti tvarkos Kauno mieste.

  • ES bylos. ESTT aptarė atvejus, kuriems esant telekomunikacijos duomenų saugojimas kovos su sunkiais nusikaltimais ir didelių grėsmių visuomenės saugumui prevencijos tikslu yra leidžiamas.

  • Teisėkūra. Siekiant tobulinti sankcijų (ribojamųjų priemonių) įgyvendinimo mechanizmą siūlomi Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo pakeitimai.

  • Spaudos pranešimai. Viešieji pirkimai: kaip nupirkti, kai situacija keičiasi taip sparčiai? Ką daryti, kad dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose netaptų našta? Ką svarbu žinoti pirkėjui perkančiam poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties būstą?

00
Metinės sektorių teisės apžvalgos

Svarbiausi 2019 m. pokyčiai sektorių teisėje ir 2020 metų prognozės
12/3/2019 , Infolex

Jūsų dėmesiui pristatome Infolex rengtas metinių sektorių teisės apžvalgas:

Rekomenduokite Savaitės apžvalgas kolegoms ir bičiuliams – nuo šiol jas gali prenumeruoti visi (ne tik Infolex klientai). Paprasčiausia užsisakyti palikus savo el. pašto adresą čia.

Plačiau >>
Infolex paslaugos
Skaičiuoklės
Išeitinės išmokos
Žyminio mokesčio
Notarų paslaugų
Ligos išmokos
Dienpinigių skaičiuoklė
Advokato paslaugų
Kitos skaičiuoklės
Naujausios konsultacijos
Lietuvos transporto saugos administracija
2024-06-18
Lietuvos transporto saugos administracija
2024-06-18
Naujausios diskusijos
10:27
09:50
00:18
05:50
10:33
Naujausi darbo pasiūlymai
Rodyti visus >>
Įkelti naują „Siūlo darbą“ skelbimą >>
Įkelti naują „Ieško darbo“ skelbimą >>
registruotis prisijungti