Gerbiamieji kolegos,

Šią savaitę iš aštuonių nutarčių cituoju tris. Dvi iš jų yra grynai procesinio pobūdžio. Jose pasisakoma dėl teisės gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atstovavimą apeliaciniame procese, atlyginimą. Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai paslaugas teikė advokato padėjėjas, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neatsiranda, kadangi advokato padėjėjas neturi teisės teikti teisinių paslaugų apeliaciniame procese. Trečiojoje nutartyje toliau gvildenamos non cumul principo bei nepagrįsto praturtėjimo ir civilinės atsakomybės institutų realizavimo subtilybės. Tad nors kažkokių ypatingų naujovių šį kartą ir nėra, tačiau nutartys man pasirodė įdomios ir aktualios. Todėl, kaip visada, visiems gerų skaitinių. :)

Pagarbiai
Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mieli kolegos,

Šią savaitę publikuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kriminalinės justicijos tematika reikšmingai neišplečia (nevysto) teismo jurisprudencijos, kaip teisės šaltinio, turinio. Jose tiesiog primenama ar pakartojama (neretai gana išsamiai, doktriniškai), tuo patvirtinama ir sustiprinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nusistovėjusi tam tikros teisinės taisyklės aiškinimo ir taikymo praktika. Žinoma, kadangi atskirų bylų faktinės sudėtys yra skirtingos, ir šią savaitę publikuotose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kartais pažymi ar konkretizuoja atskiras individualias detales ar aspektus, tuo kažkiek vystydamas teisės interpretaciją ar taikymo praktiką.

Materialiosios baudžiamosios teisės požiūriu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę: (a.) panašu, jog uždraudė pernelyg plačiai aiškinti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama (taikoma) tik tiems asmenims, kuriuos expressis verbis nurodo baudžiamasis įstatymas – tik asmenims, kurie nusikalstamą veiką padarė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, priminė (b.) BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi), (c.) BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) ir (d.) veikos mažareikšmiškumo, kaip pagrindo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 37 str.), turinį, (e.) apibrėžė teisingo bausmės parinkimo (nustatymo) teisinį algoritmą – kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją, kaltininko ir nukentėjusiojo interesus atitinkančią, individualizuotą bausmę, (f.) nubrėžė ribą tarp nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kai smurto veiksmai, sukeliantys fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdantys sveikatą, atliekami viešojoje vietoje, taip pat (g.) nurodė kriterijus, pagal kuriuos nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnyje, atskiriama nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnyje, (h.) pažymėjo, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje, atsakingas gali būti ne tik formalus juridinio asmens vadovas, bet ir už finansinę apskaitą atsakingas darbuotojas, tiesiogiai tvarkantis įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, taip pat asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įmonės vadovu nepaskirtas, tačiau faktiškai organizuojantis įmonės veiklą ir ją valdantis, išsamiai atskleidė (i.) seksualinio priekabiavimo, inter alia santykyje tarp gydytojo ir paciento (BK 152 str.), (j.) lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą (BK 1511 str. 1 d.), pabrėžiant asmens dvasinės ir socialinės brandos sampratą ir reikšmę, (k.) apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 str.), akcentuojant subjekto ir jo kaltės problematiką, bei (l.) šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimo (BK 255 str. 1 d.) sudėtis, (m.) BK 187 straipsnio 2 dalies kontekste aptarė turto vertės nustatymo būdus bei (n.) atskleidė tęstinės ir pakartotinės nusikalstamos veikos sampratą išžaginimo ir seksualinio prievartavimo bei lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą baudžiamosiose bylose.

Baudžiamajame procesiniame kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę: (a.) bendriausia prasme paaiškino prieštaravimų tarp apklaustų asmenų („parodymų prieš parodymus“) ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų reikšmę teismo vidiniam įsitikinimui ir baigiamajam proceso sprendimui, taip pat (b.) mažamečio asmens duotų parodymų vertinimo principus, (c.) ne kartą priminė fundamentalias taisykles, kaip turi būti sprendžiami nagrinėjimo teisme dalyvių pareikšti prašymai (BPK 270 str.), šiuo aspektu vis labiau akcentuojant teismo diskrecinę galią (prerogatyvą), (d.) aptarė nagrinėjimo teisme dalyvio teisę prašyti paskirti ekspertizę bei privataus eksperto atlikto specialių žinių reikalaujančio tyrimo ir išvadų (konsultacinės išvados) procesinio tyrimo pagrindus ir reikšmę įrodinėjimo procese, (e.) ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertizės aktas, eksperto ar specialisto išvada neturi teismui iš anksto nustatytos galios ir ją teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, kaip ir kiekvieną kitą įrodymą, inter alia ekspertizės akto duomenis, kaip įrodymą, teismas gali atmesti ir tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, kurių visuma remdamasis teismas priėjo prie išvados dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių, (f.) veikos perkvalifikavimo iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 220 straipsnio 1 dalį kontekste pažymėjo būtinybę įvertinti, ar toks perkvalifikavimas in concreto nesukuria „procesinio netikėtumo“ kaltinamajam ir nepažeidžia jo teisių žinoti kaltinimo pobūdį ir nuo jo gintis bei (g.) priminė kasacinės instancijos teismo procesinės kompetencijos nagrinėti kasacinį skundą ribas (BPK 369 str., 376 str. 1 d.) (tą kasacinės instancijos teismas pažymi beveik kiekvienoje nutartyje; šią savaitę šį aspektą norisi priminti vien tik dėl to, kad šios ribos, kreipiantis į kasacinės instancijos teismą, rašant kasacinius skundus, nebūtų pamirštos).

Skaitykim, apgalvokim, vertinkim ir patobulėkim kartu su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu.


Pagarbiai
Doc. dr., advokatas Remigijus Merkevičius

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Naujausioje „Savaitės apžvalgoje (Nr. 218)“ skaitykite:

• Vartotojai. Patvirtintas Vartotojų nuomonių statistinio tyrimo anketos VNT-01 (mėnesinės) statistinis formuliaras.
  
  
• Mokesčiai. Naujai išdėstytas Specialaus apmokestinimo momento taikymo tvarkos aprašas.
  
  
• Diplomatinė tarnyba. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimais sumažintas neproporcingas žemiausių ir aukščiausių diplomatinių pareigybių pareiginės algos skirtumas.
  
  
• Pranešėjų apsauga. Nustatyta informacijos pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą teikimo Lietuvos kultūros taryboje tvarka.
  
  
• Civilinės bylos. LAT pasisakė dėl teisės gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atstovavimą apeliaciniame procese, atlyginimą, gvildeno non cumul principo bei nepagrįsto praturtėjimo ir civilinės atsakomybės institutų realizavimo subtilybes.
  
  
• Baudžiamosios bylos. LAT uždraudė pernelyg plačiai aiškinti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, apibrėžė teisingo bausmės parinkimo (nustatymo) teisinį algoritmą – kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją, kaltininko ir nukentėjusiojo interesus atitinkančią, individualizuotą bausmę.
  
  
• Administracinės bylos. LVAT nagrinėjo ginčą dėl apskaičiuoto PVM teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
  
  
• Teisėkūra. LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma išplėsti ligos išmokų gavėjų sąrašą užkrečiamųjų ligų protrūkių arba jų epidemijų metu ir švietimo įstaigoje nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siekiama prilyginti neapmokestinamąjį pajamų dydį minimalios mėnesio algos dydžiui, o Akcizų įstatymo pakeitimo projektu siūloma sumažinti akcizus degalams.
  
  
• Spaudos pranešimai. Nekilnojamojo turto kainų augimas: kada pardavėjas turi teisę prašyti sumokėti daugiau? „Pralaimėjęs moka“ – ar visuomet? Vertikaliųjų susitarimų pokyčiai – ką svarbu žinoti e. prekybos verslams?