Gerbiamieji kolegos,
Šią savaitę iš trijų nutarčių necituoju nei vienos, kadangi tai išimtinai procesinio pobūdžio nutartys dėl atsisakymo priimti kasacinį skundą ir dėl kasacinio termino atnaujinimo. Vietoje to, pateikiu keletą minčių dėl procesinių dokumentų įteikimo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Man atrodo, kad paskutinių kelerių metų LAT praktika yra ne visai tinkama ir iškreipianti šio instituto paskirtį bei esmę.
Tad šiuo klausimu pradėti diskusiją man atrodo tikrai verta.
Pagarbiai
Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Mieli kolegos,
Nežinia, ar tai susiję su išskirtiniu šios vasaros karščiu, kuris vėsinamą darbo vietą paverčia geriausiu draugu, su kuriuo norisi praleisti kuo daugiau laiko, ar teisėjų atostogų ir poilsio perspektyva, verčianti kuo skubiau užbaigti pradėtus darbus ir teisėjo mantiją pakeisti maudymosi apranga, ar kokios kitos priežastys, tačiau šią savaitę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo itin produktyvus. Apžvalgai pateiktos net 18 nutarčių. Šaržuojant, norėtųsi pasiūlyti socialinį eksperimentą: leisti teisėjams kuo dažniau atostogauti ir pažiūrėti, kiek nuo to priklauso baudžiamųjų bylų nagrinėjimo trukmė, o galbūt net ir kokybė. Kita vertus gausa dažnai asocijuojasi su skubėjimu, paviršutiniškumu ir pan., tačiau apžvalgai pateiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių turinys visiškai nesignalizuoja nei skubėjimo, nei atidumo stokos ar paviršutiniškumo. Priešingai, šią savaitę sulaukėm didžiulio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėmesio tiems klausimams, kurie yra itin aktualūs teisinei praktikai, bet buvo kiek nepelnytai primiršti ar kai kuriais aspektais netgi ir apleisti: turto konfiskavimui (ypač išplėstiniam turto konfiskavimui), sukčiavimui, kuomet apgaunamas subjektas, turintis teisę priimti teisinę reikšmę turinčius sprendimus, piktnaudžiavimui tarnyba, disponavimui pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas ar asmuo, pateikiamas kaip vaikas, ir t. t. Gal kiek nuskriausta šią savaitę liko baudžiamojo proceso teisė.
Materialiosios baudžiamosios teisės požiūriu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę: (a.) ne kartą priminė svarbiausius bendrininkavimo (BK 24 str.), bendrininkų grupės (BK 25 str. 2 d.), požymius, bendravykdžio sampratą, (b.) išaiškino nusikaltimų recidyvo (BK 27 str. 1 d.) turinį, (c.) pakartojo teisingos, individualizuotos bausmės parinkimo principus ir konkretizavo (d.) BK 61 straipsnio 2 dalies prasmę, (e.) išaiškino BK 64-1 straipsnio (jame išreikštos pozityviosios diskriminacijos) prasmę, tikslus ir santykį su asmens prisipažinimu bei nuoširdžiu gailėjimųsi, kaip atsakomybę švelninančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), (f.) atskleidė nusikalstamos veikos padarymo priemonės (BK 72 str. 2 d.) sampratą, (g.) kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimo sąlygas (BK 72 str. 2 ir 4 d.) ir (h.) apibendrintai suformulavo teisinį algoritmą, pagal kurį, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti sprendžiamas turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertės išieškojimas (BK 72 str. 5 d.), (i.) itin plačiai ir išsamiai ne kartą apibrėžė išplėstinio turto konfiskavimo (BK 72-3 str.) taikymo sąlygas bei jų įrodinėjimo principus, pavyzdžiui, kad sprendimai dėl pajamų, gautų iš prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, t. y. pagal principą nesant pagrįstų abejonių; esant duomenų apie tokią nusikalstamą veiklą, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai, (j.) paaiškino BK 75 straipsnio galiojimą ratione temporis, šios teisės normos galiojimą laike tiesiogiai susiedamas su jos tikslu ir teismo diskrecija bei priminė svarbiausius bausmės vykdymo atidėjimo taikymo kriterijus, (k.) išaiškino asmens pasislėpimo nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo sąvoką, kuri yra reikšminga sprendžiant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino sustojimo klausimą (BK 95 str. 4 d.), (l.) ne kartą išsamiai apibrėžė sukčiavimo (BK 182 str.), kuomet kaltininkas apgaulę naudoja siekdamas suklaidinti asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto ar teisės į turtą (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), sudėtį, taip pat (m.) neteisėto praturtėjimo (BK 189-1 str.) sudėtį bei jos įrodinėjimo principus ir santykį su nekaltumo prezumpcija, (n.) piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką (BK 228 str.), atribojo nuo tarnybinio ar administracinio nusižengimo bei paaiškino kvalifikuojantį šios nusikalstamos veikos požymį turtinės ar (ir) neturtinės naudos siekimą (BK 228 str. 2 d.), (o.) pakartojo svarbiausius BK 300 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties požymius, didžiausią dėmesį skirdamas dokumento sampratai, (p.) atskleidė BK 309 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyko pornografinio turinio dalyko, kuriame vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas sampratą: animacinis filmas, kuriame vaizduojami vaikai, taip pat gali būti pornografinio turinio dalykas ir (r.) priminė psichotropinių medžiagų laikymo (BK 260 str.) sampratą, pabrėždamas, kad aiškinant BK 260 straipsnyje uždraustų veikų, kuriomis neteisėtai disponuojama narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turinį, vadovaujamasi ne disponavimo, valdymo, kaip daiktinių teisių, samprata civilinėje teisėje, bet baudžiamąja teise.
Baudžiamąjį procesinį dėmesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę sukoncentravo į šiuos svarbiausius klausimus: (a.) pakartojo privačių asmenų surinktų ir pateiktų faktinių duomenų įrašų leistinumo sąlygas, (b.) nusikalstamos veikos, kurių veika, kaip sudėties požymis, formuluojama alternatyviai (in concreto BK 260 straipsnyje apibrėžtos nusikalstamos veikos), kontekste priminė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, turi būti įrodytas atskirai kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis, (c.) patvirtino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nusistovėjusią poziciją, kad tas pats teisėjas gali nagrinėti skirtingas to paties asmens bylas, jeigu nėra BPK 58 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų, (d.) konkretizavo reikalavimus, keliamus kaltinimo keitimui teisme (BPK 255, 256 str.), detalizuodamas poveikio kaltinamojo gynybai sampratą, bei (e.) priminė jau kiek primirštą provokacijos (BPK 159 str. 3 d.) sąvoką ir kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinamas provokacijos buvimas ar nebuvimas.
Skaitykim, apgalvokim, vertinkim ir patobulėkim kartu su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu.
Pagarbiai
Doc. dr., advokatas Remigijus Merkevičius
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Naujausioje Savaitės apžvalgoje (Nr. 220) skaitykite:
- Ikiteisminis tyrimas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Rekomendacija dėl ikiteisminio tyrimo ataskaitos pateikimo.
- Teismai. Pradėtos apygardos administracinių teismų reorganizavimo prijungimo būdu procedūros.
- Juridiniai asmenys. Juridinių asmenų registro nuostatuose pakoreguota prokūros įregistravimo Įgaliojimų registre, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, prokūros išregistravimo iš Įgaliojimų registro tvarka.
- Civilinės bylos. Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius pasisakė dėl procesinių dokumentų įteikimo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
- Baudžiamosios bylos. LAT apibendrintai suformulavo teisinį algoritmą, pagal kurį, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti sprendžiamas turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertės išieškojimas (BK 72 str. 5 d.), išaiškino asmens pasislėpimo nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo sąvoką, kuri yra reikšminga sprendžiant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino sustojimo klausimą (BK 95 str. 4 d.), pakartojo privačių asmenų surinktų ir pateiktų faktinių duomenų įrašų leistinumo sąlygas.
- Administracinės bylos. LVAT pasisakė dėl prieštaravimo konstituciniam teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principui. LVAT nagrinėjo ginčą dėl apskaičiuotų delspinigių ir skirtos baudos mokėjimo.
- Konstitucinė teisė. Konstitucinis Teismas pasisakė dėl Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 3 d., Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 4 d., Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 12, 14, 30, 31, 55, 561 str., 3 priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 383, 402, 562 str. įstatymo 13 str. 1 d., Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 str. pakeitimo įst. 2 str., Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 61 ir 67 str. pakeitimo įstatymo 8 str. 1 d., Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 61 ir 67 str. pakeitimo įstatymo 8 str. 2 d., Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 30, 31 str., II ir III skyrių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1327 8 ir 9 str. pakeitimo įstatymo 2 str. 1 d., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 str. pakeitimo įstatymo 3 str. 1 d., Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 str. pakeitimo įstatymo 7 str. 2 d. nuostatų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
- Teisėkūra. Siekiant išplėsti donoro kortelės išdavimo vietų skaičių, siūloma įgalinti donoro kortelės gavimą tuo metu, kai išduodami keičiami asmens dokumentai (asmens tapatybės kortelė, pasas) bei vairuotojo pažymėjimas. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siekiama skatinti visuomenės sveikatingumą ir didinti fizinį aktyvumą.,
- Teisininkų komentarai. Naujausi Darbo kodekso pakeitimai esminių naujovių apžvalga. Mobingas darbe kokios teisinės išeitys? Nekonkuravimo susitarimas darbo sutartyje ką svarbu žinoti? Teisėja paaiškina: ką daryti oro linijoms atšaukus ar atidėjus suplanuotą skrydį? Parama darbdaviui, pritraukusiam aukštos kvalifikacijos darbuotoją iš užsienio. Rusijos importo schemos kelia grėsmę ir Lietuvos verslui. Teisininkė apie prekių tranzito į Kaliningradą sankcijas: jos privalomos visoms ES šalims. Teisinio argumentavimo įgūdžių reikšmė teisininko profesijos žmogui.