NAUJA REDAKCIJA nuo 2016 01 01 – remiantis

2013 12 19 įstatymu Nr. XII-719 (Žin., 2013, Nr. 140-7080)

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

INFOLEX PASTABOS:

1. Dėl 2012 10 16 Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 (2015 04 18 redakcija – 2015 04 09 įstatymas Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897)) įgyvendinimo ir taikymo žr. 4 ir 5 straipsnius (Žin., 2012, Nr. 127-6385).

2. Vadovaujantis 2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1239 (TAR, 2018, Nr. 2018-09849) nustatyta, kad:

– asmenys, kurie yra laikomi atitinkantys Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo, galiojusio iki įstatymo Nr. XIII-1239 įsigaliojimo dienos (2018 06 15), 11 straipsnyje nurodytus reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-1239 laikomi atitinkančiais Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytus reikalavimus, jeigu įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-1239 neatsiranda aplinkybių, nustatytų Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 11 straipsnyje;

– Draudimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies ir 161 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl skundų nagrinėjimo taikomos tik po įstatymo Nr. XIII-1239 įsigaliojimo (2018 06 15) gautų draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundų nagrinėjimui;

– iki įstatymo Nr. XIII-1239 įsigaliojimo dienos (2018 06 15) pradėtos, bet nebaigtos baudų skyrimo ir kitų poveikio priemonių taikymo procedūros vykdomos pagal iki įstatymo Nr. XIII-1239 įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatas.

3. Vadovaujantis 2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (TAR, 2018, Nr. 2018-06971) nustatyta, kad:

1) iki įstatymo Nr. XIII-1107 įsigaliojimo (2018 10 01) išduotas draudimo brokerio pažymėjimas, įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-1107, laikomas galiojančiu ir patvirtinančiu, kad draudimo brokeris yra išlaikęs draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą;

2) iki įstatymo Nr. XIII-1107 įsigaliojimo (2018 10 01) registruoti draudimo tarpininkai ne vėliau kaip iki 2019 02 23 privalo įvykdyti Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatytą reikalavimą turėti žinių ir gebėjimų vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą;

3) iki įstatymo Nr. XIII-1107 įsigaliojimo (2018 10 01) licenciją gavusios draudimo brokerių įmonės nuo 2018 10 01 įrašomos į priežiūros institucijos skelbiamą draudimo brokerių įmonių sąrašą. 2018 10 01 netenka galios draudimo brokerių įmonių licencijos;

4) iki įstatymo Nr. XIII-1107 įsigaliojimo (2018 10 01) pradėtos ir nebaigtos procedūros dėl licencijų, leidimų ar sprendimų atliekamos pagal iki įstatymo Nr. XIII-1107 įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatas;

5) iki įstatymo Nr. XIII-1107 įsigaliojimo (2018 10 01) atsiradusioms teisėms ir pareigoms, kylančioms iš draudimo sutarties ar susijusioms su ja, galioja jų atsiradimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatos. Jei teisės ir pareigos, kylančios iš draudimo sutarties, sudarytos iki įstatymo Nr. XIII-1107 įsigaliojimo ar susijusios su ja, pradedamos įgyvendinti įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-1107, taikomos šio įstatymo nuostatos.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

 

2003 m. rugsėjo 18 d. Nr. IX-1737

Vilnius

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo produktų platinimo veiklą siekiant, kad draudimo sistema būtų patikima, efektyvi, saugi ir stabili.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

2. Šis įstatymas nustato asmenis, turinčius teisę vykdyti draudimo ir perdraudimo, draudimo ir perdraudimo produktų platinimo veiklą Lietuvos Respublikoje, pagrindinius šios veiklos valstybinio reguliavimo principus ir reglamentuoja šią veiklą. Šis įstatymas taip pat reglamentuoja draudimo sutarties šalių ikisutartinių santykių, draudimo sutarties sąlygų, santykių, atsirandančių iš draudimo sutarties ir susijusių su ja, ypatumus ir kitus šiame įstatyme nurodytus santykius.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

3. Šio įstatymo nuostatos netaikomos:

1) valstybinio socialinio draudimo santykiams;

2) Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo reglamentuojamiems santykiams;

3) perdraudimo veiklai, kurią vykdo arba visiškai užtikrina valstybė dėl viešųjų visuomenės interesų kraštutiniais atvejais veikdama kaip perdraudikas, įskaitant atvejus, kai tokį vaidmenį ji turi prisiimti dėl rinkoje susidariusios situacijos, kai joje negalima gauti adekvačios komercinio draudimo apsaugos;

4) kitiems teisiniams santykiams, kurie pagal draudimo priežiūros institucijos tvirtinamą gyvybės ir ne gyvybės draudimo šakos grupių aprašymą nepriskiriami prie licencijuojamos draudimo veiklos.

4. Subjektų, turinčių teisę verstis valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo veikla, steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos, bankroto ir valstybinės priežiūros ypatumus nustato kiti įstatymai.

5. Tam tikrų draudimo ir perdraudimo įmonių veiklos ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai.

6. Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą pensijų kaupimo veiklą reglamentuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

7. NETEKO GALIOS:

2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1853 (nuo 2019 01 13)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00018)

 

8. Kitų įstatymų nuostatos šio įstatymo reglamentuojamiems santykiams taikomos tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Šio įstatymo nuostatos santykiams, susijusiems su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.

9. Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti Įstatymo priede.

10. Pagal šį įstatymą asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Apdraustasis – gyvybės ir sveikatos draudimo sutartyje nurodytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo mokėti draudimo išmoką; civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai, atsirandantys iš civilinės atsakomybės, yra draudžiami; turto draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami.

1¹. Atlygis už draudimo produktų platinimo veiklą (toliau – atlygis) – už draudimo produktų platinimo veiklą siūlomi ar mokami komisiniai, mokėjimai ar kitoks atlygis, įskaitant bet kokios rūšies ekonominę naudą ar kitą finansinį ar nefinansinį pranašumą ar paskatą.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

2.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

Buveinės valstybė:

1) teikiant ne gyvybės draudimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra riziką draudžiančios draudimo įmonės pagrindinė buveinė;

2) teikiant gyvybės draudimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra prisiėmusios įsipareigojimus draudimo įmonės pagrindinė buveinė;

3) teikiant perdraudimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra pagrindinė perdraudimo įmonės buveinė;

4) teikiant draudimo ar perdraudimo produktų platinimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra draudimo ar perdraudimo tarpininko registruotoji arba pagrindinė buveinė, kai tarpininkas yra juridinis asmuo, ir Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra tarpininko gyvenamoji vieta, kai tarpininkas yra fizinis asmuo.

3. Civilinės atsakomybės draudimas – asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje.

4. Dalyvaujanti įmonė:

1) patronuojančioji įmonė;

2) įmonė, šio straipsnio 5 dalyje nurodytais būdais dalyvaujanti kitoje įmonėje;

3) įmonė, nors ir nesusijusi šio straipsnio 62 ir 63 dalyse nustatytais ryšiais su kita ar kitomis įmonėmis, tačiau valdoma bendrai remiantis su šiomis įmonėmis sudarytomis sutartimis arba steigimo sandoriuose ar įstatuose esamomis nuostatomis;

4) įmonė, nors ir nesusijusi šio straipsnio 62 ir 63 dalyse nustatytais ryšiais su kita ar kitomis įmonėmis, tačiau jos ir kitos ar kitų įmonių dauguma administravimo, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus ir iki konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo yra tie patys asmenys.

5. Dalyvavimas – tiesioginis ar netiesioginis 20 ar daugiau procentų visų balsavimo teisių įmonės aukščiausiojo organo susirinkime turėjimas arba 20 ar daugiau procentų įmonės akcinio (pajinio ir pan.) kapitalo valdymas, taip pat kitokia reali ilgalaikė galimybė būnant įmonės akcininku ar dalyviu arba turint kitų su akciniu (pajiniu ir pan.) kapitalu susijusių teisių daryti poveikį sprendimams dėl įmonės veiklos. Atliekant draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūrą dalyvavimu taip pat laikomas tiesioginis ar netiesioginis įmonės balsavimo teisių ar kapitalo dalies turėjimas, dėl kurio, draudimo priežiūros institucijos nuomone, tai įmonei daromas lemiamas poveikis.

6. Didelė draudimo rizika – draudimo rizika, atitinkanti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus kriterijus.

7. Draudėjas – asmuo, kuris arba kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo, arba kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku.

8. Draudikas – draudimo sutartį sudarantis ar sudaręs asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti draudimo veiklą.

9. Draudiko pelno dalis – draudėjui ir (ar) naudos gavėjui gyvybės draudimo su kapitalo kaupimu sutartyje numatytais atvejais tenkanti draudiko pelno dalis, apskaičiuojama ir išmokama draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

10. Draudimo apsauga – draudiko įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui.

11. Draudimo ar perdraudimo įmonės filialas – pasinaudojant įsisteigimo teise įsteigtas struktūrinis draudimo ar perdraudimo įmonės padalinys arba atstovybė, esantys Europos ekonominės erdvės valstybės, išskyrus buveinės valstybę, teritorijoje ir atliekantys visas ar dalį juridinio asmens funkcijų.

11¹. Draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės filialas – pasinaudojant įsisteigimo teise įsteigtas struktūrinis draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės padalinys arba atstovybė, esantys Europos ekonominės erdvės valstybės, išskyrus buveinės valstybę, teritorijoje ir atliekantys visas ar dalį juridinio asmens funkcijų.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

12. Draudimo įmoka – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą.

13. Draudimo įmonė – įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka gavusi draudimo veiklos licenciją.

14. Draudimo interesas – nuostoliai, kurių gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui.

15.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

Draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupė – grupė, kurią sudaro dalyvaujanti įmonė, jos patronuojamosios įmonės ir įmonės, kuriose dalyvaujanti įmonė ar jos patronuojamosios įmonės turi dalyvavimo teisių, taip pat įmonės, susijusios viena su kita šio straipsnio 4 dalyje numatytais ryšiais, arba grupė, kuri sudaryta remiantis sutartiniais ar kitais tų įmonių nustatytais finansiniais ryšiais, įskaitant savidraudos arba kitas panašias asociacijas, jei tenkinamos šios sąlygos:

1) viena iš įmonių, centralizuotai koordinuodama veiklą, daro lemiamą poveikį kitų grupę sudarančių įmonių priimamiems sprendimams, įskaitant finansinius sprendimus (centralizuotai koordinuojanti veiklą įmonė laikoma patronuojančiąja įmone, o kitos įmonės laikomos patronuojamosiomis įmonėmis);

2) ryšių užmezgimas ir nutraukimas siekiant šio įstatymo II skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytų tikslų iš anksto patvirtinamas draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros institucijos.

16. Draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės įmonių tarpusavio sandoris – sandoris draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės viduje, kai draudimo ar perdraudimo įmonė, vykdydama sutarties arba kitu pagrindu su mokėjimu susijusią arba nesusijusią prievolę, tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo kitų tos pačios grupės įmonių ar bet kurio fizinio arba juridinio asmens, kurį su tos grupės įmonėmis sieja glaudus ryšys.

17. Draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros institucija – pagal šio įstatymo 63 straipsnyje nustatytas taisykles skiriama priežiūros institucija, atsakinga už draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūrą.

18. Draudimo ir (ar) perdraudimo techniniai atidėjiniai – teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoti draudiko ar perdraudiko įsipareigojimai, atsirandantys iš draudimo ir (ar) perdraudimo sutarčių ar susiję su jomis.

19. Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma.

20. Draudimo kontroliuojančioji įmonė – patronuojančioji įmonė, kuri nėra mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė ir kurios pagrindinis tikslas yra įsigyti ir turėti dalyvavimo teises patronuojamosiose įmonėse, kai tos patronuojamosios įmonės išimtinai arba daugiausia yra draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės arba trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės.

21. Draudimo laikotarpis – laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos, kuris nebūtinai sutampa su draudimo sutarties terminu.

22. Draudimo liudijimas – draudiko išduodamas draudėjo pasirinkimu atspausdintas arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas.

KEISTA:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1239 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09849)

 

23. Draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe.

24. Draudimo priežiūros institucija – institucija, prižiūrinti draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą. Lietuvos Respublikoje šią veiklą vykdo Lietuvos bankas.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

25. Draudimo priežiūros institucijų kolegija – iš Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo priežiūros institucijų sudarytas nuolatinis kintančios sudėties organas, kurio tikslas – palankių sąlygų priimti sprendimus dėl draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros sudarymas, jo narių atliekamos draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros koordinavimas ir bendradarbiavimo skatinimas.

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

25¹.

KEISTA:

1. 2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

2. 2021 09 30 įstatymu Nr. XIV-554 (nuo 2021 10 09)

(TAR, 2021, Nr. 2021-21222)

 

Draudimo principu pagrįstas investicinis produktas – kaip tai apibrėžta 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų. Draudimo principu pagrįstas investicinis produktas neapima:

1) šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytoms draudimo grupėms priskirtinų ne gyvybės draudimo produktų;

2) gyvybės draudimo sutarčių, kai draudimo išmokos pagal sutartį išmokamos tik dėl mirties arba darbingumo netekimo dėl sužalojimo, ligos ar negalios;

3) pensijų produktų, kurių pirminė paskirtis pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra užtikrinti investuotojui pajamas išėjus į pensiją ir kurie suteikia investuotojui teisę į tam tikras išmokas;

4) profesinių pensijų produktų, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymas;

5) tam tikrų pensijų produktų, kai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus reikalaujama, kad darbdavys už juos mokėtų įmokas, ir nei darbdavys, nei darbuotojas negali pasirinkti pensijų produkto arba produkto teikėjo.

25².

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

Draudimo produktų platinimas – ūkinė veikla, kai konsultuojama dėl galimybės sudaryti draudimo sutartis, siūloma sudaryti draudimo sutartis ar atliekamas kitas su draudimo sutarčių sudarymu susijęs parengiamasis darbas, taip pat ūkinė veikla, kai sudaromos draudimo sutartys arba teikiama pagalba administruojant ir vykdant tokias sutartis, visų pirma pateikus reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, įskaitant informacijos apie vieną ar daugiau draudimo sutarčių teikimą pagal kriterijus, kuriuos draudėjas pasirenka internetu arba kitomis priemonėmis, ir draudimo produktų sąrašo pagal rangą sudarymą, įskaitant kainų ir produktų palyginimą, arba draudimo sutarties kainos nuolaidą, kai draudėjas gali tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti draudimo sutartį internetu arba kitomis priemonėmis. Draudimo produktų platinimu nelaikoma:

1) nenuolatinis informacijos draudimo klausimais teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, kai informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti draudimo sutartį;

2) vien tik draudžiamųjų įvykių administravimas, žalos (nuostolių) ir reikalavimo išmokėti draudimo išmoką dydžio nustatymas bei ekspertinis reikalavimų išmokėti draudimo išmoką vertinimas;

3) vien duomenų ir informacijos apie potencialius draudėjus teikimas draudimo tarpininkams, draudimo įmonėms, kai informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti draudimo sutartį, ar vien informacijos apie draudimo produktus, draudimo tarpininką, draudimo įmonę teikimas potencialiems draudėjams, kai informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti draudimo sutartį.

25³.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

Draudimo produktų platintojas – draudimo tarpininkas, papildomos draudimo veiklos tarpininkas arba draudikas.

25⁴.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

Draudimo produktų platintojo rekomendacija (toliau – rekomendacija) – draudimo produktų platintojo asmeninis pasiūlymas dėl draudimo sutarties, teikiamas draudėjui jo paties prašymu arba paties draudimo produktų platintojo iniciatyva.

26. Draudimo rizika – tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui.

27. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus.

28. Draudimo taisyklės – draudiko parengtos draudimo sutarties standartinės sąlygos.

29. Draudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis draudimo produktų platinimo veiklą, išskyrus draudimo ar perdraudimo įmonę ar jos darbuotojus ir papildomos draudimo veiklos tarpininką. Lietuvos Respublikoje draudimo tarpininkas yra draudimo brokerių įmonė ir draudimo agentas.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

30. NETEKO GALIOS:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

31. Draudimo veikla – ūkinė veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmoką prisiimama kito asmens nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šio asmens turtinius interesus įvykus draudžiamiesiems įvykiams, asmens turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko techninius atidėjinius dengiantį turtą ir kitą turtą. Šiame įstatyme draudimo veikla yra ir veikla, nurodyta šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

32. Draudimo veiklos rizika – nuostolių rizika arba rizika, susijusi su nepalankiais draudimo įsipareigojimų vertės pokyčiais, kurių priežastis – netinkamos kainų nustatymo ir atidėjinių sudarymo prielaidos.

33. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.

34. Europos ekonominės erdvės valstybė – Europos Sąjungos valstybė narė, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteino Kunigaikštystė.

35. Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra draudimo rizika, – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje:

1) yra turtas, kai draudimo sutartis sudaroma dėl pastatų ar pastatų ir juose esančio turto, jei šis turtas draudžiamas ta pačia draudimo sutartimi;

2) yra registruota bet kurios rūšies transporto priemonė, dėl kurios sudaryta draudimo sutartis. Teikiant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugas, pagal šį punktą Europos ekonominės erdvės valstybe, kurioje yra draudimo rizika, priklausomai nuo draudėjo pasirinkimo, laikoma arba Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje transporto priemonė yra registruota, arba Europos ekonominės erdvės valstybė, į kurią įvežama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, per 30 dienų nuo pirkėjo patvirtinimo, kad transporto priemonė pristatyta;

KEISTA:

2023 05 23 įstatymu Nr. XIV-1974 (nuo 2023 12 23)

(TAR, 2023, Nr. 2023-10367)

 

3) draudėjas ne ilgesniam kaip 4 mėnesių terminui sudarė draudimo sutartį dėl kelionės ar atostogų draudimo rizikų, nesvarbu, kuriai draudimo grupei priklausytų šios draudimo rizikos;

4) yra draudėjo įprastinė gyvenamoji vieta arba draudėjo buveinė, filialas ar atstovybė, dėl kurių sudaryta draudimo sutartis, tačiau tik visais kitais atvejais, neaptartais šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose.

36. Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje teikiamos paslaugos, – teikiant draudimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra draudimo rizika, ar įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos ekonominės erdvės valstybė, jei draudimo sutartį dėl šios rizikos ar įsipareigojimo sudaro ne šios Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, ne šioje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas draudimo įmonės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės filialas; teikiant perdraudimo, draudimo ar perdraudimo produktų platinimo paslaugas – Europos ekonominės erdvės valstybė, kita negu buveinės valstybė, kurioje neįsteigus filialo vykdoma perdraudimo, draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veikla.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

37. Finansinė draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūra – draudimo ir perdraudimo įmonių veiklos, jų mokumo, techninių atidėjinių skaičiavimo, draudimo ir perdraudimo įmonių turto reikalavimų laikymosi priežiūra. Jeigu draudimo įmonė turi teisę vykdyti pagalbos draudimą, draudimo priežiūros institucija taip pat atlieka draudimo įmonės disponuojamų techninių išteklių, būtinų pagalbos veiksmams, kuriuos ji yra įsipareigojusi atlikti, priežiūrą.

38. Finansų įstaiga – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme. Šiame įstatyme finansų įstaiga taip pat yra draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė.

39. Garantinis iždas – draudikų, Lietuvos Respublikoje vykdančių šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą), asociacijos iždas arba analogiškas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų nustatytas darinys.

40. Gyvybės draudimas – turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens gyvybe ir (ar) kapitalo kaupimu, draudimas, kai dėl apdraustojo mirties, kitokio draudžiamojo įvykio arba draudimo sutartyje nustatyto termino pasibaigimo mokamos vienkartinės arba periodinės draudimo išmokos.

41. Glaudus ryšys – ryšys tarp asmenų, pasireiškiantis kontrole arba dalyvavimu. Jei asmuo kontroliuoja du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, laikoma, kad pastarieji taip pat yra susiję glaudžiais ryšiais.

42. Intervencinės priemonės – teismo ar Lietuvos banko taikomos priemonės, kurių paskirtis – išsaugoti ar atkurti draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo finansinę būklę, apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų kreditorių interesus ar įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2.124 straipsnyje nurodytus tikslus ir kurios dėl savo pobūdžio turi įtakos ne tik draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, bet ir kitų asmenų teisėms ir pareigoms.

42¹. Investavimo krypties valdymas – sprendimų dėl investicinių priemonių, kurios atitinka investavimo kryptį, priėmimas ir kita tiesiogiai su tokių sprendimų priėmimu susijusi veikla. Investavimo krypties valdymu nelaikomas gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais, sutarties administravimas (finansinės apskaitos tvarkymas, investicijų tikrosios vertės nustatymas, investicijų paskirstymas, duomenų apie atliktas operacijas saugojimas, atsakymas į draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų klausimus ir kita panaši veikla), rinkodara ir kita tiesiogiai su sprendimų dėl investicinių priemonių, kurios atitinka investavimo kryptį, priėmimu nesusijusi veikla.

KEISTA:

1. 2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

2. 2023 05 23 įstatymu Nr. XIV-1974 (nuo 2023 05 31)

(TAR, 2023, Nr. 2023-10367)

 

42². Investavimo kryptis – visuma investicinių priemonių, kurias draudiko siūlymu pasirenka draudėjas, sudarantis gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais, sutartį.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

43. Įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos ekonominės erdvės valstybė – Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra įprastinė draudėjo, sudariusio gyvybės draudimo sutartį, gyvenamoji vieta, arba, jeigu draudėjas yra juridinis asmuo, Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra jo padalinys, dėl kurio sudaryta gyvybės draudimo sutartis.

44. Įsisteigimo teisė – teisė kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje steigti draudimo ar perdraudimo įmonės filialą, draudimo ar perdraudimo tarpininkų, papildomos draudimo veiklos tarpininkų įmonės filialą arba teisė Lietuvos Respublikoje steigti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialą, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininkų, papildomos draudimo veiklos tarpininkų įmonės filialą.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

45. Išperkamoji suma – suma, kuri apskaičiuojama aktuariniais metodais, atsižvelgiant į sumokėtų draudimo įmokų dalį, skirtą kapitalui kaupti, sutarties galiojimo metu sukauptas palūkanas, draudėjui pagal draudimo sutartį tenkančią draudiko pelno dalį ir į kitas draudimo sutartyje nurodytas aplinkybes.

46. Kartu veikiantys asmenys – du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, turimas pagal draudimo įmonės įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, nurodytą šio straipsnio 60 dalyje.

47. Kita Europos ekonominės erdvės valstybė – Europos ekonominės erdvės valstybė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

48. Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė – įmonė, pagal kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus turinti teisę vykdyti draudimo veiklą.

49. Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės perdraudimo įmonė – įmonė, pagal kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus turinti teisę vykdyti perdraudimo veiklą.

50. Kontrolė – patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonės santykiai, atitinkantys šio straipsnio 62 ir 63 dalyse nustatytus kriterijus, arba analogiški fizinio ar juridinio asmens ir įmonės santykiai. Kontrolė gali būti tiesioginė arba netiesioginė.

51. Kredito rizika – nuostolių arba nepalankių finansinės padėties pokyčių rizika dėl vertybinių popierių emitentų, sandorio šalių ir visų skolininkų, darančių poveikį draudimo ar perdraudimo įmonei, mokumo būklės pokyčių, pasireiškianti kaip sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo rizika, skirtumo rizika (angl. spread risk), rinkos rizikos koncentracija.

52. Likvidumo rizika – rizika, kad draudimo ar perdraudimo įmonė nesugebės susigrąžinti investuotų lėšų ir realizuoti turto, kad įvykdytų savo finansinius įsipareigojimus suėjus terminui.

53. Mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji įmonė – patronuojančioji įmonė, kurios bent viena iš patronuojamųjų įmonių yra draudimo ar perdraudimo įmonė arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, bet kuri pati nėra draudimo ar perdraudimo įmonė, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji įmonė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė.

54. Mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme (toliau – Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymas).

55. Nacionalinis draudikų biuras – pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Nacionalinis draudikų biuras Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

56. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.

57. Neatšaukiamas naudos gavėjas – naudos gavėjas, kuris negali būti vienašališkai, be paties naudos gavėjo sutikimo, draudėjo (ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais – apdraustojo) atšauktas ir pakeistas.

58. Nukentėjęs trečiasis asmuo – teikiant civilinės atsakomybės draudimo paslaugas – asmuo, kuriam draudėjas ar apdraustasis padarė žalos.

59. Operacinė rizika – nuostolių rizika dėl darbuotojų, sistemų, netinkamų ar nepavykusių vidaus procesų arba išorės įvykių poveikio.

60. Pakankamas draudimo ar perdraudimo įmonės akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma draudimo ar perdraudimo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių visuotiniame akcininkų susirinkime dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar suteikianti ne mažiau kaip 1/10 balsavimo teisių visuotiniame akcininkų susirinkime arba leidžianti daryti lemiamą poveikį draudimo ar perdraudimo įmonės valdymui. Skaičiuojant pakankamą akcijų paketą, atsižvelgiama į balsus, kuriuos asmuo turi pagal draudimo priežiūros institucijos nustatytą tvarką.

61. Pakartotinis perdraudimas (retrocesija) – prisiimto ar perduoto perdraudimo perdraudimas.

61¹. Papildomos draudimo veiklos tarpininkas – asmuo, išskyrus kredito įstaigą ar investicinę įmonę, kurios apibrėžtos 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, kuris už atlygį vykdo draudimo produktų platinimo veiklą kaip papildomą profesinę veiklą ir kurio platinami draudimo produktai papildo prekę ar paslaugą, bet neapima gyvybės draudimo arba civilinės atsakomybės draudimo rizikos, nebent šis draudimas papildytų to asmens pagrindinės profesinės veiklos prekę ar paslaugą.

KEISTA:

1. 2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

2. 2021 09 30 įstatymu Nr. XIV-554 (nuo 2021 10 09)

(TAR, 2021, Nr. 2021-21222)

 

62. Patronuojamoji (dukterinė) įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

1) įmonė, kurioje kita įmonė turi daugumą akcininkų ar kitų dalyvių balsų;

2) įmonė, kurioje kita įmonė, būdama pirmosios įmonės akcininkė ar dalyvė, turi teisę skirti ir atšaukti daugumą šios pirmosios įmonės administravimo, valdymo ar priežiūros organo narių;

3) įmonė, kuriai pagal jos steigimo sandorio, įstatų nuostatas ar su kita įmone sudarytas sutartis ta kita įmonė turi galimybę daryti lemiamą poveikį;

4) įmonė, kurioje kita įmonė, remdamasi sudarytomis su akcininkais ar dalyviais sutartimis, kontroliuoja daugumą pirmosios įmonės akcininkų ar dalyvių balsų;

5) įmonė, kuriai, draudimo priežiūros institucijos nuomone, kita įmonė daro lemiamą poveikį;

6) įmonė, kuri pagal šios dalies 1–5 punktų kriterijus yra patronuojamosios įmonės patronuojamoji įmonė. Šiuo atveju ji laikoma patronuojančiosios įmonės, kurios patronuojamoji įmonė turi patronuojamąją įmonę, patronuojamąja įmone.

63. Patronuojančioji įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

1) įmonė turi daugumą akcininkų ar kitų dalyvių balsų kitoje įmonėje;

2) įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė ar dalyvė, turi teisę skirti ir atšaukti daugumą šios įmonės administravimo, valdymo ar priežiūros organo narių;

3) įmonė turi galimybę daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sudarytų su šia įmone sutarčių arba dėl šios įmonės steigimo sandorio ar įstatų nuostatų;

4) įmonė, kuri dėl sutarčių, sudarytų su kitos įmonės akcininkais ar dalyviais, kontroliuoja daugumą šios kitos įmonės akcininkų ar dalyvių balsų;

5) atliekant draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūrą – įmonė, kuri, draudimo priežiūros institucijos nuomone, daro lemiamą poveikį kitai įmonei.

63¹. Patvarioji laikmena – priemonė, kuria sudaroma galimybė draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui saugoti asmeniškai jam skirtą informaciją taip, kad ji būtų vėliau prieinama, prireikus atgaminama nepakitusi ir tokią galimybę jis turėtų tokį laikotarpį, kuris atitinka tos informacijos paskirtį.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

64. Perdraudėjas – draudimo ar perdraudimo įmonė, perduodanti savo prisiimtos rizikos dalį kitai draudimo ar perdraudimo įmonei.

65. Perdraudikas – draudimo ar perdraudimo įmonė, perimanti tam tikrą rizikos dalį iš kitos draudimo ar perdraudimo įmonės.

66. Perdraudimo įmonė – įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka gavusi perdraudimo veiklos licenciją.

66¹.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

Perdraudimo produktų platinimas – ūkinė veikla, įskaitant veiklą, kurią perdraudimo įmonė vykdo be perdraudimo tarpininko pagalbos, kai konsultuojama dėl galimybės sudaryti perdraudimo sutartis, siūloma sudaryti perdraudimo sutartis ar atliekamas kitas su perdraudimo sutarčių sudarymu susijęs parengiamasis darbas, taip pat ūkinė veikla, kai sudaromos perdraudimo sutartys arba teikiama pagalba administruojant ir vykdant tokias sutartis, visų pirma pateikus reikalavimą išmokėti draudimo išmoką. Perdraudimo produktų platinimu nelaikoma:

1) nenuolatinis informacijos teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, jei informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti perdraudimo sutartį;

2) vien tik perdraudžiamųjų įvykių administravimas, žalos (nuostolių) ir reikalavimo išmokėti perdraudimo išmoką dydžio nustatymas bei ekspertinis reikalavimų išmokėti perdraudimo išmoką vertinimas;

3) vien duomenų ir informacijos apie potencialius draudėjus teikimas perdraudimo tarpininkams, perdraudimo įmonėms, kai informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti perdraudimo sutartį, ar vien informacijos apie perdraudimo produktus, perdraudimo tarpininką, perdraudimo įmonę teikimas potencialiems draudėjams, kai informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas padėti sudaryti perdraudimo sutartį.

66². Perdraudimo produktų platintojas – asmuo, už atlygį vykdantis perdraudimo produktų platinimo veiklą.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

67. Perdraudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis perdraudimo produktų platinimo veiklą, išskyrus perdraudimo įmonę ar jos darbuotojus. Lietuvos Respublikoje perdraudimo tarpininkas yra draudimo brokerių įmonė.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

68. NETEKO GALIOS:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

69.

KEISTA:

2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1853 (nuo 2019 01 13)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00018)

 

Perdraudimo veikla:

1) ūkinė veikla, kuria prisiimama draudiko ar perdraudiko perduodama rizika;

2) veikla, kai draudimo ar perdraudimo įmonė, išskyrus „Lloyd’s“ draudikų asociaciją, prisiima riziką, perduodamą bet kurio „Lloyd’s“ nario;

3) veikla, kai draudimo paslaugas perdraudikas teikia subjektui, pagal Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą turinčiam teisę vykdyti profesinių pensijų kaupimo veiklą.

70. Priklausoma draudimo ar perdraudimo įmonė – draudimo ar perdraudimo įmonė, kurios tikslas – teikti draudimo ar perdraudimo paslaugas išimtinai patronuojančiajai įmonei ar įmonių grupės, kuriai ta draudimo ar perdraudimo įmonė priklauso, įmonėms ir kuri nėra patronuojamoji draudimo ar perdraudimo įmonės įmonė ir nepriklauso draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupei.

71. NETEKO GALIOS:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

72. Reguliuojama rinka:

1) Lietuvos Respublikoje veikianti rinka, įtraukta į Lietuvos Respublikos reguliuojamų rinkų sąrašą;

2) kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikianti rinka, įtraukta į tos Europos Sąjungos valstybės narės reguliuojamų rinkų sąrašą;

3) trečiojoje valstybėje veikianti rinka, pripažinta draudimo įmonės buveinės valstybės narės ir atitinkanti reikalavimus, lygiaverčius nustatytiems Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, be to, finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama toje rinkoje, kokybė yra lygiavertė priemonių, kuriomis prekiaujama buveinės valstybės narės reguliuojamoje rinkoje ar rinkose, kokybei.

73. Ribotas perdraudimas – perdraudimas, kai tiesioginiai didžiausi tikėtini nuostoliai (suprantami kaip didžiausia perduota ekonominė rizika, kurią lemia tiek apdraustos rizikos reikšmingumas, tiek ir pasirinktas rizikos perkėlimo laikas) visą sutarties galiojimo laiką ribotu dydžiu, bet gerokai viršija draudimo įmoką. Ribotam perdraudimui būdinga tai, kad sutarties nuostatomis siekiama laipsniškai subalansuoti sutarties šalių ekonominę patirtį, kad būtų pasiektas pageidaujamas rizikos perdavimas, ir (ar) tai, kad pinigų vertės kitimas laikui bėgant yra reikšmingas.

74. Rinkos rizika – nuostolių arba nepalankių finansinės padėties pokyčių rizika, atsirandanti tiesiogiai ar netiesiogiai dėl turto, įsipareigojimų ir finansinių priemonių rinkos kainų lygio ir jų kintamumo svyravimo.

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

75. Rizikos koncentracija – rizikos susitelkimas, dėl kurio galimi nuostoliai, keliantys grėsmę draudimo ar perdraudimo įmonės mokumui ir finansinei būklei.

76. Rizikos mažinimo priemonės – priemonės, kuriomis naudodamasi draudimo ar perdraudimo įmonė gali perduoti visą riziką ar jos dalį kitai šaliai.

77. Specialioji įmonė – įmonė, kuri perima draudimo ar perdraudimo įmonių riziką ir kuri siekia užsitikrinti prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą pajamomis, gautomis išleidus skolos vertybinius popierius, arba naudodama bet kokią kitą finansavimo priemonę, kai finansavimą suteikusių kreditorių teisės įgyvendinamos tik įvykdžius įmonės įsipareigojimus, kylančius iš perdraudimo teisinių santykių.

78. Suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

79. Susijusi įmonė – patronuojamoji įmonė arba įmonė, kurioje šio straipsnio 4 dalyje nurodytais būdais dalyvauja kita įmonė.

80. Sveikatos draudimas – turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens sveikata, draudimas, apimantis draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimą nuo ligų.

81. Teisė teikti draudimo ar perdraudimo, draudimo ar perdraudimo produktų platinimo paslaugas – draudimo ar perdraudimo įmonės teisė kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą neįsteigus filialo, draudimo ar perdraudimo tarpininkų teisė kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą neįsteigus filialo arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės teisė vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininkų teisė vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

82. Trečioji valstybė – valstybė, nepriklausanti Europos ekonominei erdvei.

83. Trečiosios valstybės draudimo įmonė – trečiojoje valstybėje registruota įmonė, kuri vykdo draudimo veiklą ir kuri, jeigu būtų registruota Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, pagal vykdomos veiklos pobūdį privalėtų gauti šiame įstatyme nustatytą ar lygiavertę draudimo veiklos licenciją.

84. Trečiosios valstybės perdraudimo įmonė – trečiojoje valstybėje registruota įmonė, kuri vykdo perdraudimo veiklą ir kuri, jeigu būtų registruota Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, pagal vykdomos veiklos pobūdį privalėtų gauti šiame įstatyme nustatytą ar lygiavertę perdraudimo veiklos licenciją.

85. Turto draudimas – asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turėtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos.

86. Veiklos ranga (angl. outsourcing) – pagal draudimo ar perdraudimo įmonės ir prižiūrimo ar neprižiūrimo paslaugų teikėjo susitarimą vykdoma veikla (draudimo ar perdraudimo įmonės funkcijų įgyvendinimas, paslaugos ar kita veikla), kurią, jei šio susitarimo nebūtų, vykdytų pati draudimo ar perdraudimo įmonė.

 

3 straipsnis. Draudimo veikla

1. Lietuvos Respublikoje draudimo veiklą turi teisę vykdyti tik:

1) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo įmonės: akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, arba Europos bendrovės (Societas Europaea), šio įstatymo nustatyta tvarka gavusios draudimo veiklos licenciją;

2) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonės, įgyvendinančios įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas;

3) Lietuvos Respublikoje įsteigti trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai, šio įstatymo nustatyta tvarka gavę leidimus filialo draudimo veiklai;

4) Pasaulio prekybos organizacijos narių, kurios yra trečiosios valstybės, draudimo įmonės, neįsteigusios filialo, tačiau tik šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 5, 6, 11, 12 punktuose išvardytų draudimo grupių savanoriškojo draudimo bei laivais (jūrų ir vidaus vandenų) ir skraidymo aparatais vežamų krovinių savanoriškojo draudimo veiklą. Šiai veiklai mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 73 straipsnio 4 dalyje nurodyti apribojimai.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti subjektai Lietuvos Respublikoje negali vykdyti jokios kitos ūkinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo veiklą ir su šia veikla susijusią veiklą: draudžiamųjų ir perdraudžiamųjų įvykių administravimą, draudimo ir perdraudimo produktų platinimą, konsultavimą draudimo ir perdraudimo klausimais, tarpininkavimą sudarant pensijų kaupimo sutartis, draudimo ir perdraudimo specialistų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, nekilnojamojo turto nuomą ir draudžiamo turto vertinimą.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

3. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytiems subjektams, vykdantiems kitos draudimo įmonės produktų platinimo veiklą, taikomi šiame įstatyme draudimo agentams nustatyti reikalavimai.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

4. Visiems kitiems šiame įstatyme nenurodytiems asmenims draudžiama vykdyti draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje, išskyrus draudimo priežiūros institucijos (toliau – priežiūros institucija) nustatytas išimtis, kai dėl trečiojoje valstybėje galiojančio privalomojo draudimo nepripažįstama draudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, draudimo apsauga.

 

4 straipsnis. Perdraudimo veikla

1. Lietuvos Respublikoje perdraudimo veiklą turi teisę vykdyti tik šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti subjektai ir:

1) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos perdraudimo įmonės: akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, arba Europos bendrovės (Societas Europaea), šio įstatymo nustatyta tvarka gavusios perdraudimo veiklos licenciją;

2) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių perdraudimo įmonės, tiek įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, tiek neįsteigusios;

3) trečiųjų valstybių perdraudimo įmonės, tiek įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, tiek neįsteigusios.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti subjektai Lietuvos Respublikoje negali vykdyti jokios kitos ūkinės veiklos, išskyrus perdraudimo veiklą ir su šia veikla susijusią veiklą: perdraudžiamųjų įvykių administravimą, perdraudimo tarpininkavimą, konsultavimą perdraudimo klausimais, perdraudimo specialistų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, nekilnojamojo turto nuomą ir perdraudžiamo turto vertinimą.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

5 straipsnis. Draudimo ir perdraudimo produktų platinimo veikla

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

1. Lietuvos Respublikoje draudimo produktų platinimo veiklą turi teisę vykdyti tik:

1) šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai;

2) draudimo agentai: Lietuvos Respublikoje įsteigtos draudimo agentų įmonės ir draudimo agentai (fiziniai asmenys);

3) Lietuvos Respublikoje įsteigtos draudimo brokerių įmonės;

4) papildomos draudimo veiklos tarpininkai;

5) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo tarpininkai, kurie draudimo produktų platinimo veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo įgyvendindami įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas;

6) trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje.

2. Lietuvos Respublikoje perdraudimo produktų platinimo veiklą turi teisę vykdyti tik šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir 4 straipsnyje nurodyti subjektai ir:

1) Lietuvos Respublikoje įsteigtos draudimo brokerių įmonės;

2) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių perdraudimo tarpininkai, kurie perdraudimo produktų platinimo veikla Lietuvos Respublikoje verčiasi tiek įsteigę filialą, tiek neįsteigę;

3) trečiųjų valstybių perdraudimo tarpininkai, neįsteigę filialo Lietuvos Respublikoje, arba trečiųjų valstybių draudimo ir (ar) perdraudimo tarpininkų įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje.

3. Draudimo įmonėms ar trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonėms, įgyvendinančioms įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas, draudžiama naudotis neturinčių teisės vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą asmenų draudimo ar perdraudimo produktų platinimo paslaugomis.

 

6 straipsnis. Atstovybės

Šiame įstatyme nustatytos atitinkamos informavimo apie veiklą naudojantis įsisteigimo teise, filialų veiklos ir veiklos priežiūros taisyklės taikomos ir atstovybėms ar bet kuriems biurams, kuriems vadovauja juos įsteigusios įmonės darbuotojai ar asmenys, turintys nuolatinį ar ilgalaikį įgaliojimą veikti atstovaujamos įmonės vardu, kai:

1) atstovybę ar biurą kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje steigia draudimo ar perdraudimo įmonė ar Lietuvos Respublikos draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonė;

2) atstovybę ar biurą Lietuvos Respublikoje steigia kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonė.

 

7 straipsnis. Draudimo šakos ir grupės

1. Draudimo šakos yra gyvybės ir ne gyvybės draudimas.

2. Gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės:

1) gyvybės draudimas, kiek nenumatyta šios dalies 2–5 punktuose;

2) sutuoktuvių ir gimimų draudimas;

3) gyvybės draudimas, susijęs su investiciniais fondais;

4) tontinos;

5) pensijų kaupimo veikla.

3. Ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės:

1) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų;

2) draudimas nuo ligų;

3) sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas;

4) geležinkelio transporto priemonių draudimas;

5) skraidymo aparatų draudimas;

6) laivų (jūrų ir vidaus vandenų) draudimas;

7) vežamų krovinių draudimas;

8) turto (išskyrus šios dalies 3–7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų;

9) turto draudimas nuo kitų rizikų (išskyrus šios dalies 8 punktą);

10) su sausumos transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;

11) su skraidymo aparatų valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;

12) su laivų (jūrų ir vidaus vandenų) valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;

13) bendrosios civilinės atsakomybės draudimas;

14) kredito draudimas;

15) laidavimo draudimas;

16) finansinių nuostolių draudimas;

17) teisinių išlaidų draudimas;

18) pagalbos draudimas.

4. Kai draudimo veiklos licencija ar leidimas trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklai suteikia teisę vykdyti:

1) draudimo grupių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, veiklą, ši veikla vadinama draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir ligų (sveikatos draudimu);

2) draudimo grupei, nurodytai šio straipsnio 3 dalies 1 punkte, priklausantį keleivių sužalojimo rizikos draudimą bei šio straipsnio 3 dalies 3, 7 ir 10 punktuose nurodytų grupių veiklą, ši veikla vadinama motoriniu draudimu;

3) draudimo grupei, nurodytai šio straipsnio 3 dalies 1 punkte, priklausantį keleivių sužalojimo rizikos draudimą bei šio straipsnio 3 dalies 4, 6, 7 ir 12 punktuose nurodytų grupių veiklą, ši veikla vadinama jūriniu ir transporto draudimu;

4) draudimo grupei, nurodytai šio straipsnio 3 dalies 1 punkte, priklausantį keleivių sužalojimo rizikos draudimą bei šio straipsnio 3 dalies 5, 7 ir 11 punktuose nurodytų grupių veiklą, ši veikla vadinama aviacijos draudimu;

5) draudimo grupių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 8 ir 9 punktuose, veiklą, ši veikla vadinama turto draudimu nuo gaisro ir kitokio turto sugadinimo (sunaikinimo);

6) draudimo grupių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 10–13 punktuose, veiklą, ši veikla vadinama civilinės atsakomybės draudimu;

7) draudimo grupių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 14 ir 15 punktuose, veiklą, ši veikla vadinama kredito ir laidavimo draudimu;

8) visų grupių, nurodytų 3 dalyje, veiklą, ši veikla vadinama visų ne gyvybės draudimo šakos rizikų draudimu.

5. Priežiūros institucija tvirtina gyvybės draudimo šakos ir ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupių aprašymą, kuriuo draudimo įmonės ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai privalo vadovautis.

 

8 straipsnis.         Gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo veiklos Lietuvos Respublikoje atskyrimas

1. Nė vienas šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas subjektas neturi teisės kartu vykdyti ir gyvybės, ir ne gyvybės draudimo veiklos, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 221 straipsnyje nustatytas išimtis bei atvejus, kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktai suteikia teisę kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei vykdyti ir gyvybės draudimo, ir ne gyvybės draudimo veiklą.

2. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti subjektai, vykdantys gyvybės draudimo veiklą, taip pat turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti tik šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupių veiklą.

3. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti subjektai, vykdantys tik šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupių veiklą, turi teisę kreiptis dėl gyvybės draudimo veiklos licencijos išdavimo.

4. Draudimo įmonės ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai privalo vadovautis gyvybės draudimo veiklos ir šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų ne gyvybės draudimo grupių veiklos atskiro valdymo reikalavimais, patvirtintais priežiūros institucijos.

 

9 straipsnis. Ne gyvybės draudimo šakos papildomos draudimo rizikos

1. Draudimo įmonė, turinti draudimo veiklos licenciją, ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, turintis leidimą filialo draudimo veiklai, išduotą pagrindinės draudimo rizikos, priklausančios ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupei ar keletui jų, draudimo veiklai, nepakeitę draudimo veiklos licencijos ar leidimo filialo draudimo veiklai, turi teisę sudaryti draudimo sutartis ir dėl papildomų draudimo rizikų, priklausančių kitoms ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupėms, tik tuo atveju, kai yra visos šios sąlygos:

1) papildoma draudimo rizika yra susijusi su pagrindine draudimo rizika;

2) papildoma draudimo rizika yra susijusi su tuo pačiu objektu, kuris draudžiamas nuo pagrindinės rizikos;

3) nuo papildomos draudimo rizikos draudžiama ta pačia draudimo sutartimi kaip ir nuo pagrindinės draudimo rizikos.

2. Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 14, 15 ir 17 punktuose nurodytų draudimo grupių rizikos negali būti laikomos papildomomis kitų draudimo grupių draudimo rizikų atžvilgiu, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus.

3. Draudimo rizika, priklausanti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 17 punkte nurodytai draudimo grupei, gali būti laikoma papildoma šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 18 punkte nurodytos draudimo grupės draudimo rizikų atžvilgiu tik tuo atveju, kai yra įvykdytos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos ir kai pagrindinė draudimo rizika išimtinai yra susijusi su pagalbos teikimu asmenims, patiriantiems sunkumų kelionėje, išvykus iš namų ar iš įprastinės gyvenamosios vietos.

4. Draudimo rizika, priklausanti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 17 punkte nurodytai draudimo grupei, taip pat gali būti laikoma papildoma draudimo rizika tik tuo atveju, kai yra įvykdytos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos ir kai ji yra susijusi su ginčais ar rizikomis, atsirandančiomis naudojant jūrų laivus, ar su tuo susijusiomis.

 

10 straipsnis. Didelė draudimo rizika

1. Draudimo rizika yra laikoma didele, kai ji priklauso:

1) šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4–7, 11 ir 12 punktuose nurodytoms draudimo grupėms;

2) šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 14 ir 15 punktuose nurodytoms draudimo grupėms, kai draudėjas vykdo ūkinę komercinę veiklą ar verčiasi savarankiška profesine veikla ir draudimo rizikos yra susijusios su šia veikla.

2. Draudimo rizika taip pat laikoma didele, kai ji priklauso šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3, 8, 9, 10, 13 ir 16 punktuose nurodytoms draudimo grupėms ir šios rizikos draudėjas viršija mažiausiai du šiuos dydžius:

1) draudėjo balanse nurodyto turto vertė yra ne mažesnė kaip 6 200 000 eurų;

2) draudėjo pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus yra lygios arba viršija 12 800 000 eurų;

3) draudėjo vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus yra ne mažesnis kaip 250.

3. Jeigu draudėjas priklauso grupei ūkio subjektų, kurių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai sudaromi pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo ar analogiško kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės akto reikalavimus, šio straipsnio 2 dalyje numatyti dydžiai nustatomi atsižvelgiant į įmonių grupės dydžius.

 

11 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimas

KEISTA:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1239 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09849)

 

1. Fizinio ir, kai toks reikalavimas taikomas, juridinio asmens reputacija vertinama atsižvelgiant į:

1) vykdytus ar vykdomus ikiteisminius tyrimus, pareikštus įtarimus, kaltinimus nusikalstamos veikos padarymu arba asmens nuteisimą, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;

2) taikytas administracines nuobaudas arba kitas poveikio priemones (sankcijas), nepaisant to, kada jos taikytos;

3) priežiūros ar kitų institucijų vykdytus arba vykdomus patikrinimus dėl teisės aktų pažeidimo;

4) taikytas drausmines, tarnybines nuobaudas, nušalinimą arba atleidimą iš skiriamų ar renkamų pareigų, nepaisant to, kada tai taikyta;

5) atsisakymą išduoti leidimą (licenciją) arba kitaip nesuteiktą teisę atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla, taip pat išduoto leidimo (licencijos) ar kitaip suteiktos teisės atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla sustabdymą ar panaikinimą;

6) tai, ar buvo atvejų, kai asmuo nevykdė pareigos gauti teisės aktuose nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus, pritarimus, neprieštaravimus arba laiku nevykdė pareigos teikti informaciją priežiūros institucijoms, pateikė joms ne visą būtiną informaciją arba pateikta informacija buvo neteisinga;

7) tai, kaip asmuo vykdė ir vykdo pinigines ar kitas prievoles, įskaitant duomenis apie jo atžvilgiu vykdomus arba vykdytus restruktūrizavimo, bankroto procesus, pareikštus ieškinius civilinėse bylose;

8) šios dalies 1–7 punktuose nurodytus duomenis apie juridinį asmenį, kurio vadovu asmuo buvo ar yra arba kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) įstatinio kapitalo dalį jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė.

2. Fizinis ir, kai taikoma, juridinis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;

2) jis yra pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo treji metai;

3) buvo nušalintas ar atleistas iš pareigų ar darbo arba praradęs teisę verstis tam tikra veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams arba dėl finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir nuo nušalinimo ar atleidimo iš pareigų ar darbo arba teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;

4) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ar alkoholiu;

5) priežiūros institucija pripažįsta, kad kitos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės yra reikšmingos ir leidžia pagrįstai abejoti asmens gebėjimu užtikrinti patikimą ir apdairų įmonės valdymą arba tinkamą kitų šiame įstatyme nustatytų funkcijų atlikimą.

3. Šiame įstatyme numatyti subjektai, vertindami fizinio asmens kvalifikaciją ir patirtį, privalo atsižvelgti į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Fizinio asmens reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Priežiūros institucija, vertindama asmenų nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį, prireikus bendradarbiauja su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis ir keičiasi informacija apie vertinamų asmenų nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01 – remiantis

2018 06 27 įstatymu Nr. XIII-1308 (TAR, 2018, Nr. 2018-11313))

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

II SKYRIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONĖS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO VEIKLOS LICENCIJA

 

12 straipsnis. Draudimo ir perdraudimo veiklos licencijos suteikiamos teisės

1. Draudimo ir perdraudimo įmonė turi teisę vykdyti draudimo ir perdraudimo veiklą tik turėdama priežiūros institucijos išduotą draudimo ar perdraudimo veiklos licenciją (toliau – veiklos licencija).

2. Veiklos licencija galioja visose kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, suteikdama teisę vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą įgyvendinant įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas šio skyriaus penktajame skirsnyje numatytomis sąlygomis.

3. Draudimo veiklos licencija išduodama vykdyti visos draudimo grupės arba kelių draudimo grupių, priklausančių gyvybės draudimo arba ne gyvybės draudimo šakoms, draudimo veiklą, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pageidauja vykdyti tik dalies rizikų, priklausančių draudimo grupei (grupėms), draudimo veiklą.

4. Draudikas, vykdantis privalomąjį draudimą, privalo, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, sudaryti draudimo sutartį su draudėju. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti ginčijamas teisme.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

5. Perdraudimo veiklos licencija išduodama vykdyti gyvybės draudimo ir (ar) ne gyvybės draudimo šakoms priklausančių draudimo grupių draudimo sutarčių perdraudimo veiklą.

6. Draudimo veiklos licencija suteikia teisę draudimo įmonei vykdyti perdraudimo veiklą.

7. Draudimo įmonės gali vykdyti perdraudimo veiklą tik tų draudimo grupių, kurių veiklą draudimo įmonės vykdo šio įstatymo nustatyta tvarka.

8. Veiklos licencija išduodama neribotam laikui.

 

13 straipsnis.       Draudimo ir perdraudimo įmonės, kuriai išduodama veiklos licencija, teisinė forma ir registracija

1. Veiklos licencija išduodama:

1) steigiamai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei (Societas Europaea);

2) po juridinių asmenų reorganizavimo veiksiančiai naujai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei (Societas Europaea), ketinančiai vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą;

3) akcinei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei (Societas Europaea), keičiančiai vykdomos veiklos rūšį į draudimo ar perdraudimo veiklą.

2. Veiklos licencija išduodama tik konkrečiai įmonei, ji negali būti perleista ar pereiti kitam asmeniui.

3. Steigiama draudimo ar perdraudimo įmonė gali būti įregistruota Juridinių asmenų registre, o jei veiklos licencija išduodama ne steigiamai draudimo įmonei, atitinkami pakeitimai Juridinių asmenų registre gali būti padaryti tik po veiklos licencijos išdavimo.

4. NETEKO GALIOS:

2020 05 21 įstatymu Nr. XIII-2961 (nuo 2020 06 15)

(TAR, 2020, Nr. 2020-11334)

 

5. Apie draudimo ar perdraudimo įmonės įregistravimo Juridinių asmenų registre faktą Juridinių asmenų registro tvarkytojas per 5 darbo dienas privalo pranešti priežiūros institucijai.

6. Draudimo ar perdraudimo įmonės steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per 9 mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo.

 

14 straipsnis. Draudimo įmonės pavadinimas

1. Draudimo įmonės pavadinime arba įmonės teisinę formą atspindinčiame žodžių junginyje privalo būti žodis „draudimas“. Joks kitas juridinis asmuo, išskyrus asmenis, šio įstatymo nustatyta tvarka vykdančius draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą, neturi teisės savo pavadinime vartoti šio žodžio, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

2. Joks kitas juridinis asmuo neturi teisės savo pavadinime vartoti žodžių junginio „draudimo įmonė“, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

3. Atsižvelgiant į planuojamą veiklos teritoriją, žodis „draudimas“ gali būti vartojamas ir užsienio kalba.

 

15 straipsnis. Prašymas gauti veiklos licenciją

1. Pareiškėjai prašymą išduoti veiklos licenciją privalo pateikti priežiūros institucijai.

2. Kartu su prašymu pateikiami:

1) įmonės įstatai, steigimo sutartis (aktas);

2) priežiūros institucijos nustatyto turinio ir formos draudimo ar perdraudimo įmonės verslo planas;

3) dokumentai, kuriais įrodoma, kad įmonės tinkamos pagrindinės nuosavos lėšos minimalaus kapitalo reikalavimui padengti yra ne mažesnės negu šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta minimalaus kapitalo reikalavimo absoliuti mažiausioji riba. Organizacinio fondo lėšos neįtraukiamos apskaičiuojant minimalų kapitalą. Pareiškėjai privalo pateikti dokumentus, kuriais įrodomas minimalaus kapitalo suformavimas pinigais, ir duomenis apie šių pinigų gavimo šaltinius;

4) dokumentai, kuriais įrodoma, kad įmonė ir toliau turės tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo reikalavimui padengti (finansiniai dokumentai, banko pažymos, sutartys ar kt.);

5) dokumentai, kuriais įrodoma, kad įmonė ir toliau turės tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų minimalaus kapitalo reikalavimui padengti (finansiniai dokumentai, banko pažymos, sutartys ar kt.);

6) dokumentai, kuriais įrodoma, kad įmonė galės laikytis valdymo sistemai keliamų reikalavimų, nurodytų šio skyriaus antrajame skirsnyje ir kituose teisės aktuose (tvarkos, politikos, strategijos aprašai ar kt.);

7) priežiūros institucijos nustatytos formos informacija apie draudimo ar perdraudimo įmonę kontroliuojančius asmenis, šioje įmonėje dalyvaujančias įmones ir kitus asmenis ir pakankamą akcijų paketą valdančius akcininkus. Be to, pateikiama priežiūros institucijos nustatytos formos informacija apie kontroliuojančių juridinių asmenų ir dalyvaujančių įmonių priežiūros ir valdymo organų narius;

8) priežiūros institucijos nustatytos formos informacija apie draudimo ar perdraudimo įmonės stebėtojų tarybos pirmininką ir kitus stebėtojų tarybos narius, valdybos pirmininką ir kitus valdybos narius, vadovą;

9) dokumentai, kuriais patvirtinamas draudimo ar perdraudimo įmonės organizacinio fondo sukaupimas pinigais, organizacinio fondo naudojimas ir jo likutis;

10) dokumentai, kuriais patvirtinamas steigiamos draudimo ar perdraudimo įmonės akcijų apmokėjimas pinigais;

11) informacija apie organizacinio fondo ir lėšų, kuriomis apmokėtos steigiamos draudimo ar perdraudimo įmonės akcijos ar suformuotas draudimo ar perdraudimo įmonės įstatinis kapitalas, gavimo šaltinius;

12) draudimo ar perdraudimo įmonės vardu sudarytos veiklos rangos sutartys, kuriomis yra perduotas esminės ar svarbios funkcijos ar veiklos vykdymas;

13) jei draudimo įmonė ketina vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą, – dokumentai, kuriais įrodoma, kad draudimo įmonė kiekvienoje kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje yra paskyrusi atstovą pretenzijoms nagrinėti (ir pateikiamas atstovo vardas, pavardė arba pavadinimas ir adresas).

3. Kai draudimo ar perdraudimo įmonės steigėjas yra juridinis asmuo, papildomai turi būti pateikta:

1) steigėjo – juridinio asmens registravimo pažymėjimo ar kito jį atitinkančio dokumento nuorašas;

2) steigėjo – juridinio asmens paskutinių finansinių metų audituotas finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada. Ši nuostata netaikoma, jei steigėjas nėra steigiamą draudimo įmonę kontroliuojanti ar joje dalyvaujanti įmonė.

4. Kai juridinis asmuo arba juridiniai asmenys reorganizuojami į naują juridinį asmenį – draudimo įmonę ar kai akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė ar Europos bendrovė (Societas Europaea) keičia vykdytą veiklą į draudimo ar perdraudimo veiklą, nereikia pateikti šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytų dokumentų, tačiau reikia papildomai pateikti:

1) reorganizavimo sąlygų aprašą, sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį ar keisti jo veiklos rūšį;

2) kiekvieno juridinio asmens registravimo pažymėjimo ar kito jį atitinkančio dokumento nuorašą, ankstesnės veiklos aprašymą, paskutinių finansinių metų audituotą finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada;

3) priežiūros institucijos nustatytos formos informaciją apie kiekvieną juridinį asmenį kontroliuojančius asmenis, jame dalyvaujančias įmones ar asmenis ir pakankamą akcijų paketą valdančius akcininkus;

4) dokumentus, kuriais patvirtinama, kad draudimo ar perdraudimo įmonės pinigai yra ne mažesni kaip šiame įstatyme nustatytas organizacinis fondas ir įstatinis kapitalas, taip pat duomenis apie šių pinigų gavimo šaltinius;

5) duomenis apie kiekvieno juridinio asmens mokesčių sumokėjimą ir skolas kreditoriams.

5. Kai trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė yra patronuojamosios draudimo ar perdraudimo įmonės steigėja, ji privalo papildomai pateikti:

1) trečiosios valstybės priežiūros institucijos išduotą draudimo ar perdraudimo veiklos licenciją ar ją atitinkantį dokumentą;

2) trečiosios valstybės priežiūros institucijos leidimą steigti draudimo ar perdraudimo įmonę Lietuvos Respublikoje ar informaciją, kad trečiosios valstybės priežiūros institucija neprieštarauja patronuojamosios draudimo ar perdraudimo įmonės steigimui Lietuvos Respublikoje.

 

16 straipsnis. Veiklos licencijos išdavimas

1. Per 6 mėnesius nuo prašymo išduoti veiklos licenciją ir visų reikiamų dokumentų pateikimo dienos priežiūros institucija priima sprendimą dėl veiklos licencijos išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.

2. Priežiūros institucija atsisako išduoti veiklos licenciją tuo atveju, kai:

1) nepateikti šiame įstatyme nustatyti ar šio įstatymo nustatyta tvarka pareikalauti dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

2) draudimo ar perdraudimo įmonės steigėjų ir (ar) draudimo ar perdraudimo įmonę kontroliuojančių asmenų, joje dalyvaujančių įmonių ar asmenų ir asmenų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdančių draudimo ar perdraudimo įmonės akcijas, reputacija nėra vertinama kaip nepriekaištinga ir (ar) jų kvalifikacija yra netinkama patikimam ir riziką ribojančiam draudimo ar perdraudimo įmonės valdymui užtikrinti, ir (ar) jų finansinė būklė, atsižvelgiant į jų veiklos rezultatus, teisės aktų nuostatas ir kitas reikšmingas aplinkybes, nėra stabili ir gera;

3) draudimo ar perdraudimo įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai, kiti vadovaujamąsias pareigas einantys asmenys ir asmenys, atsakingi už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, neatitinka šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytų kriterijų;

4) draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo sistema neatitinka šio skyriaus antrajame skirsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

5) pateiktas verslo planas leidžia teigti, kad draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti, arba įvertinus draudimo ar perdraudimo įmonės verslo planą yra pakankamas pagrindas manyti, kad draudimo ar perdraudimo įmonės įsipareigojimai, atsirandantys iš draudimo ar perdraudimo sutarčių, negalės būti vykdomi nuolat, arba draudimo ar perdraudimo įmonės verslo planas neatitinka teisės aktų reikalavimų;

6) įstatinis kapitalas nėra visiškai apmokėtas;

7) draudimo ar perdraudimo įmonės organizacinis fondas, įstatinis kapitalas yra apmokėti pinigais, kurių gavimo šaltinis yra neteisėtas;

8) draudimo ar perdraudimo įmonės ar draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės (toliau – grupė), kuriai priklauso draudimo ar perdraudimo įmonė, struktūra arba kiti glaudūs ryšiai su fiziniais ar juridiniais asmenimis efektyvią priežiūrą daro neįmanomą;

9) trečiosios valstybės teisės aktai, taikomi įmonių grupės, kuriai priklauso draudimo ar perdraudimo įmonė, nariams arba fiziniams ar juridiniams asmenims, susijusiems su draudimo ar perdraudimo įmone glaudžiais ryšiais, arba sunkumai įgyvendinant šiuos teisės aktus efektyvią priežiūrą daro neįmanomą;

10) draudimo ar perdraudimo įmonė yra juridinio asmens ar juridinių asmenų teisių ir pareigų, kurių įgyvendinimas pažeistų šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir (ar) sudarytų grėsmę draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, perėmėja;

11) draudimo ar perdraudimo įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai, asmenys, atliekantys rizikos valdymo, aktuarinę, vidaus audito ir atitikties vertinimo funkcijas, eina pareigas, kurias eiti draudžia šis ir kiti įstatymai;

12) neįvykdyti šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nustatyti reikalavimai arba minimalaus kapitalo pinigų gavimo šaltinis yra neteisėtas.

3. Priežiūros institucija neturi teisės atsisakyti išduoti veiklos licenciją atsižvelgdama į ekonominius rinkos poreikius.

4. Jeigu kyla įtarimas, kad įstatinis kapitalas, organizacinis fondas ir (ar) minimalaus kapitalo reikalavimas gali būti apmokėti pinigais, kurių gavimo šaltinis yra neteisėtas, priežiūros institucija privalo kreiptis į kompetentingas institucijas su prašymu pateikti išvadą dėl šių pinigų gavimo šaltinių. Šiuo atveju terminų, numatytų šio straipsnio 1 dalyje ir šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje, eiga sustabdoma ir atnaujinama tik gavus kompetentingų institucijų išvadą.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

5. Veiklos licencijos formą nustato priežiūros institucija.

6. Priežiūros institucija tvirtina draudimo ir perdraudimo veiklos licencijavimo taisykles.

 

17 straipsnis. Konsultacijos su kitomis institucijomis ir informacijos teikimas

KEISTA (pavadinimas):

2021 09 30 įstatymu Nr. XIV-554 (nuo 2021 10 09)

(TAR, 2021, Nr. 2021-21222)

 

1. Prieš išduodama draudimo ar perdraudimo veiklos licenciją, priežiūros institucija privalo konsultuotis su kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija dėl aplinkybių, reikšmingų priimant sprendimą dėl veiklos licencijos išdavimo, kai draudimo ar perdraudimo įmonė yra:

1) kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės patronuojamoji įmonė;

2) kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė;

3) kontroliuojama to paties asmens, kuris kontroliuoja kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonę.

2. Prieš išduodama veiklos licenciją, priežiūros institucija privalo konsultuotis su kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija, prižiūrinčia atitinkamą finansų sektorių, kai draudimo ar perdraudimo įmonė yra:

1) Europos ekonominės erdvės valstybės kredito įstaigos ar finansų maklerio įmonės patronuojamoji įmonė;

2) Europos ekonominės erdvės valstybės kredito įstaigos ar finansų maklerio įmonės patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė;

3) kontroliuojama to paties asmens, kuris kontroliuoja kitos Europos ekonominės erdvės valstybės kredito įstaigą ar finansų maklerio įmonę.

3. Priežiūros institucija, vertindama draudimo ar perdraudimo įmonę kontroliuojančių asmenų nepriekaištingą reputaciją, priežiūros ir valdymo organų narių, kitų vadovaujamąsias pareigas einančių asmenų ir asmenų, atsakingų už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį, konsultuojasi su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytomis institucijomis dėl aplinkybių, reikšmingų nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimui, ir privalo teikti kitoms institucijoms informaciją apie šiuos asmenis, reikšmingą minėtų institucijų atliekamoms funkcijoms.

4. Jeigu įvertinus verslo planą nustatoma, kad tam tikra draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos dalis bus vykdoma naudojantis įsisteigimo teise ar teise teikti paslaugas kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje ir kad ši veiklos dalis gali būti aktuali šios Europos ekonominės erdvės valstybės rinkai, prieš išduodama draudimo ar perdraudimo veiklos licenciją, priežiūros institucija privalo apie tai pranešti šios Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai. Šios informacijos turi būti tiek, kad būtų galima atlikti situacijos vertinimą.

KEISTA:

2021 09 30 įstatymu Nr. XIV-554 (nuo 2021 10 09)

(TAR, 2021, Nr. 2021-21222)

 

18 straipsnis. Informacija apie pasikeitimus

Apie informacijos, nurodytos priežiūros institucijai pateiktuose dokumentuose dėl draudimo ar perdraudimo veiklos licencijos išdavimo, pasikeitimus draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pranešti priežiūros institucijai šios patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka.

 

19 straipsnis. Veiklos licencijos pakeitimas

1. Draudimo įmonė, ketinanti vykdyti dar kitos ar kitų tai pačiai draudimo šakai priklausančių draudimo grupių draudimo veiklą arba išplėsti vykdomą draudimo veiklą iki visų tos pačios draudimo grupės rizikų draudimo, privalo priežiūros institucijai pateikti šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą verslo planą, be to, ji turi pateikti dokumentus, kuriais įrodoma, kad draudimo įmonė turi tinkamų nuosavų lėšų šio įstatymo 37 ir 40 straipsniuose nustatytiems mokumo kapitalo reikalavimui ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti.

2. Gyvybės draudimo veiklą vykdanti draudimo įmonė, ketinanti vykdyti ne gyvybės draudimo šakai priklausančių šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų draudimo grupių draudimo veiklą, arba šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų ne gyvybės draudimo grupių veiklą vykdanti draudimo įmonė, ketinanti vykdyti gyvybės draudimo šakai priklausančių šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų draudimo grupių veiklą, privalo priežiūros institucijai pateikti dokumentus, kuriais įrodoma, kad draudimo įmonės tinkamos pagrindinės nuosavos lėšos minimalaus kapitalo reikalavimui padengti atitinka gyvybės draudimo įmonių minimalaus kapitalo reikalavimo absoliučią mažiausiąją ribą ir ne gyvybės draudimo įmonių minimalaus kapitalo reikalavimo absoliučią mažiausiąją ribą, kaip nurodyta šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalies 5 punkte, ir įsipareigoja ir toliau vykdyti šiuos minimalius finansinius įsipareigojimus.

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

3. Draudimo įmonė 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, taip pat ketindama atsisakyti visos draudimo grupės ar dalies draudimo grupės rizikų draudimo veiklos privalo priežiūros institucijos patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka kreiptis į priežiūros instituciją dėl draudimo veiklos licencijos pakeitimo.

4. Perdraudimo įmonė, ketinanti vykdyti kitai draudimo šakai priklausančių draudimo grupių draudimo sutarčių perdraudimo veiklą arba atsisakyti dalies rizikų perdraudimo veiklos, privalo priežiūros institucijos patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka kreiptis į priežiūros instituciją dėl perdraudimo veiklos licencijos pakeitimo.

5. Priežiūros institucija priima sprendimą dėl licencijos pakeitimo per vieną mėnesį nuo visų licencijavimo taisyklėse numatytų dokumentų pateikimo.

 

20 straipsnis. Veiklos licencijos galiojimo sustabdymas ir panaikinimas

1. Kai yra šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, priežiūros institucija turi teisę sustabdyti veiklos licencijos galiojimą.

2. Priežiūros institucija turi teisę panaikinti veiklos licencijos galiojimą:

1) jei draudimo ar perdraudimo įmonė pažeidė draudimo ar perdraudimo veiklos sąlygas;

2) jei draudimo ar perdraudimo įmonė pažeidė jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus;

3) jei draudimo ar perdraudimo įmonė kreipėsi dėl veiklos licencijos galiojimo panaikinimo;

4) jei draudimo ar perdraudimo įmonė nepradeda vykdyti draudimo ar su juo susijusios veiklos per 12 mėnesių nuo veiklos licencijos išdavimo;

5) jei draudimo ar perdraudimo įmonė nebevykdo veiklos daugiau kaip 6 mėnesius;

6) šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju.

3. Priežiūros institucija taip pat panaikina veiklos licencijos galiojimą, jei draudimo ar perdraudimo įmonė nesilaiko minimalaus kapitalo reikalavimo ir priežiūros institucija mano, kad pagal šio įstatymo 46 straipsnį pateiktas trumpalaikis finansinės būklės atkūrimo planas yra netinkamas, arba jei draudimo ir perdraudimo įmonė per 3 mėnesius nuo to laiko, kai buvo pastebėta, kad nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo, neįvykdo patvirtinto trumpalaikio finansinės būklės atkūrimo plano.

4. Apie sprendimą panaikinti veiklos licencijos galiojimą priežiūros institucija praneša kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms.

5. Priežiūros institucija, panaikinusi veiklos licencijos galiojimą, imasi šiame įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai, ir, apie tai pranešusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo rizika, arba įsipareigojimo Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai, turi teisę areštuoti draudimo ar perdraudimo įmonės turtą arba prašyti, kad kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija nustatytų analogiškus priežiūros institucijos nurodyto draudimo ir perdraudimo įmonės turto apribojimus.

6. Sprendimas panaikinti veiklos licencijos galiojimą privalo būti išsamiai motyvuotas. Priežiūros institucija apie priimtą sprendimą ir jo motyvus privalo raštu nedelsdama pranešti draudimo ar perdraudimo įmonei.

7. Draudimo ar perdraudimo įmonės prašymu, pateiktu šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka, priežiūros institucija turi teisę panaikinti veiklos licencijos dalies galiojimą.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONĖS VALDYMAS

 

21 straipsnis. Draudimo ar perdraudimo įmonės organai

1. Draudimo ar perdraudimo įmonėje turi būti šie organai: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir įmonės vadovas.

2. Draudimo ar perdraudimo įmonėje gali būti sudaryta stebėtojų taryba.

3. Draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo organai yra valdyba ir įmonės vadovas.

4. Draudimo ar perdraudimo įmonės organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją, funkcijas ir atsakomybę nustato įmonės įstatai, Civilinis kodeksas, šis įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas), jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

 

22 straipsnis. Bendrosios valdymo nuostatos

1. Draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo organai atsako už teisės aktų nuostatų laikymąsi.

2. Draudimo ar perdraudimo įmonėje turi būti įgyvendinta veiksminga valdymo sistema, kuria būtų užtikrintas patikimas ir riziką ribojantis veiklos valdymas. Šią sistemą turi sudaryti bent tinkama ir skaidri organizacinė struktūra, pagal kurią aiškiai paskirstytos ir tinkamai atskirtos pareigos, įdiegta veiksminga informacijos perdavimo sistema. Valdymo sistema turi būti reguliariai persvarstoma atliekant vidaus peržiūrą. Valdymo sistema turi būti proporcinga draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui. Draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo sistema privalo apimti šias pagrindines funkcijas: rizikos valdymo, aktuarinę, vidaus audito ir atitikties vertinimo.

3. Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo turėti rašytinę politiką bent rizikos valdymo, vidaus kontrolės, vidaus audito ir, kai taikoma, veiklos rangos srityse. Šių sričių politikos aprašai turi būti patvirtinti draudimo ar perdraudimo įmonės stebėtojų tarybos arba valdybos ir keičiami atsižvelgiant į bet kokius svarbius sistemos ar atitinkamos srities pokyčius. Šioje dalyje nurodytų sričių politikos aprašai turi būti peržiūrimi bent kartą per metus. Draudimo ar perdraudimo įmonė turi užtikrinti šių sričių politikos įgyvendinimą.

4. Draudimo ir perdraudimo įmonės privalo užtikrinti nepertraukiamą įmonės veiklą, tam tikslui įmonėje turi būti parengtas ir patvirtintas veiklos tęstinumo planas bei užtikrintas jo įgyvendinimas.

5. Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo užtikrinti, kad draudimo įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai bei kiti vadovaujamąsias pareigas einantys ar kitas pagrindines funkcijas atliekantys asmenys nuolat būtų nepriekaištingos reputacijos ir sąžiningi, o jų profesinė kvalifikacija, žinios ir patirtis būtų tinkami patikimam ir riziką ribojančiam valdymui užtikrinti. Draudimo ir perdraudimo įmonė informuoja priežiūros instituciją šios nustatyta tvarka apie visus pokyčius, susijusius su draudimo įmonės priežiūros ir valdymo organų narių, kitų vadovaujamąsias pareigas einančių ar už kitas pagrindines funkcijas atsakingų asmenų tapatybe, taip pat teikia visą informaciją, reikalingą įvertinti, ar nauji įmonei vadovauti paskirti asmenys yra kompetentingi ir tinkami. Draudimo ir perdraudimo įmonė informuoja priežiūros instituciją, jei šie asmenys buvo pakeisti kitais, nes nebeatitiko šioje dalyje nurodytų reikalavimų.

6. Draudimo įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų – interesą dėl draudimo įmonės teikiamų paslaugų ir (arba) su draudimo įmone sudarytų draudimo sutarčių turinčių asmenų (toliau šioje straipsnio dalyje – kiti suinteresuoti asmenys) skundus (prašymus). Draudimo įmonė privalo išnagrinėti rašytinius draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundus ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundų gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl pateikimo formos susitarė draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo, kitas suinteresuotas asmuo ir draudimo įmonė. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių draudimo įmonė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, turi būti išsiunčiamas negalutinis atsakymas, kuriame aiškiai nurodoma atsakymo į skundą vėlavimo priežastys ir terminas, iki kurio draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo ir kitas suinteresuotas asmuo gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Draudimo įmonė draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundus nagrinėja neatlygintinai.

KEISTA:

1. 2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1239 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09849)

2. 2023 05 23 įstatymu Nr. XIV-1974 (nuo 2023 09 30)

(TAR, 2023, Nr. 2023-10367)

 

INFOLEX PASTABA: 2023 05 23 įstatymu Nr. XIV-1974 (TAR, 2023, Nr. 2023-10367) nustatyta, kad kitų interesą dėl draudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės teikiamų paslaugų ir (arba) su draudimo įmone sudarytų draudimo sutarčių, ir (arba) draudimo brokerių įmonei tarpininkaujant sudarytų draudimo sutarčių turinčių asmenų skundai (prašymai) dėl suteiktų paslaugų ir sudarytų draudimo sutarčių, pateikti po 2018 10 01, nagrinėjami Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 22 str. 6 d. ir 161 str. 10 d. nustatyta tvarka.

 

7. Draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas privalo užtikrinti, kad jos darbuotojai, į kurių pareigas įeina draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veikla, atitiktų šio įstatymo 158¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jiems nebūtų taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalį, o priežiūros institucijos reikalavimu – tai įrodyti. Draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas nustato, įgyvendina ir reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, peržiūri vidaus politiką ir vidaus procedūras, kuriomis užtikrinamas šių reikalavimų laikymasis. Be to, draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas paskiria asmenį, atsakingą už nustatytų vidaus politikos ir procedūrų įgyvendinimą, ir jo vardą ir pavardę nurodo priežiūros institucijai šios prašymu.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01 – remiantis

2018 06 27 įstatymu Nr. XIII-1308 (TAR, 2018, Nr. 2018-11313))

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

23 straipsnis.       Tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų draudimo ar perdraudimo įmonės akcijų įsigijimas ir perleidimas

1. Fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis asmuo), nusprendę tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti pakankamą akcijų paketą arba padidinti jį lygiai iki 20 procentų, 30 procentų ar 50 procentų arba daugiau draudimo ar perdraudimo įmonės įstatinio kapitalo, arba padidinti turimų balsų draudimo ar perdraudimo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime skaičių lygiai iki 20 procentų, 30 procentų ar 50 procentų arba daugiau visų balsų, arba jei tiesiogiai ar netiesiogiai įsigijus akcijų draudimo ar perdraudimo įmonė taps įsigijusio akcijų asmens patronuojamąja įmone (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Įsigyjantis asmuo privalo apie siūlomą įsigijimą raštu pranešti priežiūros institucijai, nurodyti planuojamo įsigyti pakankamo akcijų paketo dydį ir pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytame sąraše nustatytus dokumentus ir informaciją.

2. Fizinis ar juridinis asmuo, nusprendęs perleisti tiesiogiai ar netiesiogiai valdomą pakankamą akcijų paketą arba sumažinti tiesiogiai ar netiesiogiai valdomo pakankamo akcijų paketo dydį taip, kad jis po akcijų perleidimo taps mažesnis už 20 procentų, 30 procentų ar 50 procentų draudimo ar perdraudimo įmonės įstatinio kapitalo arba sumažins turimų balsų draudimo ar perdraudimo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime skaičių taip, kad jis po tiesiogiai ar netiesiogiai valdomo pakankamo akcijų paketo perleidimo taps mažesnis už 20 procentų, 30 procentų ar 50 procentų visų balsų, arba jei perleidus tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas akcijas draudimo ar perdraudimo įmonė nebebus akcijas perleidusio asmens patronuojamąja įmone, privalo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai ir nurodyti ketinamo perleisti pakankamo akcijų paketo dydį.

3. Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų dokumentų ir informacijos, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše neturi būti nurodyti dokumentai ir informacija, kurie nėra reikalingi įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus atlikti. Priežiūros institucijos reikalaujami dokumentai ir informacija turi būti proporcingi ir pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui.

4. Priežiūros institucija, gavusi pagal šio straipsnio 1 dalį reikalaujamą pranešimą, dokumentus ir informaciją, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, taip pat vėliau gavusi šio straipsnio 6 dalyje nurodytus papildomus dokumentus ir informaciją, reikalingus vertinimui atlikti, nedelsdama, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, raštu patvirtina jų gavimą ir praneša įsigyjančiam asmeniui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.

5. Priežiūros institucija įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimą atlieka ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad gautas pranešimas apie siūlomą įsigijimą ir visi šio straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai bei informacija (toliau šiame straipsnyje – vertinimo laikotarpis).

6. Vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija prireikus ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną gali prašyti pateikti papildomus dokumentus ir informaciją, reikalingus vertinimui baigti. Šis prašymas pateikiamas raštu ir jame nurodoma, kokių papildomų dokumentų ir informacijos reikia. Vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas sustabdomas nuo tos dienos, kurią priežiūros institucija pateikia prašymą pateikti papildomus dokumentus ir informaciją, ir atnaujinamas tą dieną, kurią gaunamas įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Be to, priežiūros institucija turi teisę savo nuožiūra pakartotinai prašyti pateikti papildomų dokumentų ir informacijos ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas.

7. Priežiūros institucija turi teisę pratęsti šio straipsnio 6 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo sustabdymą ne ilgiau kaip 30 darbo dienų, jei įsigyjantis asmuo yra:

1) įsisteigęs trečiojoje valstybėje arba jo veikla reglamentuojama trečiosios valstybės;

2) fizinis ar juridinis asmuo, kuriam netaikoma priežiūra pagal Lietuvos Respublikos ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių teisės aktus, reglamentuojančius kredito įstaigų, draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, finansų maklerio įmonių ar suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių veiklą.

8. Nagrinėdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir dokumentus bei informaciją, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, taip pat gautus papildomus dokumentus ir informaciją, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios pakankamą akcijų paketą nusprendžiama įsigyti, valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančio asmens poveikį draudimo ar perdraudimo įmonei, vertina įsigyjančio asmens tinkamumą ir siūlomo įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus šiuos kriterijus:

1) įsigyjančio asmens nepriekaištingą reputaciją;

2) asmenų, kurie po siūlomo įsigijimo vadovaus draudimo ar perdraudimo įmonei, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį;

3) ar įsigyjančio asmens finansinė būklė yra stabili ir gera, taip pat pagal draudimo ar perdraudimo įmonės, dėl kurios siūlomas įsigijimas, vykdomos ir numatomos vykdyti veiklos rūšį;

4) ar draudimo ar perdraudimo įmonė galės nuolat laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų riziką ribojančių reikalavimų, visų pirma, ar įmonių grupės, kurios dalimi draudimo ar perdraudimo įmonė taps, struktūra sudaro sąlygas atlikti veiksmingą priežiūrą, priežiūros institucijai ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms veiksmingai keistis informacija ir apibrėžti priežiūros institucijos ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijų atsakomybės pasiskirstymą;

5) ar yra pagrindas įtarti, kad siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą yra atliekami, buvo atlikti ar buvo bandoma atlikti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veiksmus, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas), ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti tokių veiksmų pavojų.

9. Priežiūros institucija turi teisę priimti sprendimą prieštarauti siūlomam įsigijimui, kai:

1) nepateikti priežiūros institucijos nustatyti ar šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pareikalauti dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

2) įsigyjantis asmuo ar siūlomas įsigijimas įvertinamas kaip netinkamas ar finansiškai nepatikimas pagal šio straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus.

10. Jeigu, baigusi įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimą, priežiūros institucija priima sprendimą prieštarauti siūlomam įsigijimui, apie tai ji per 2 darbo dienas ir neviršydama vertinimo laikotarpio raštu praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus. Be to, sprendime nurodomos visos po konsultacijų pagal šio straipsnio 14 ir 15 dalis gautos kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijų, prižiūrinčių atitinkamą finansų sektorių, nuomonės ir išlygos. Priežiūros institucija įsigyjančio asmens prašymu ar savo iniciatyva informaciją apie sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui priėmimo motyvus ir patį sprendimą turi teisę paskelbti viešai priežiūros institucijos interneto svetainėje.

11. Jeigu priežiūros institucija nepasibaigus vertinimo laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, apie tai ji per 2 darbo dienas privalo raštu pranešti įsigyjančiam asmeniui. Jeigu priežiūros institucija per vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui, laikoma, kad ji siūlomam įsigijimui neprieštarauja.

12. Priežiūros institucija neturi teisės nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo įsigyti pakankamo akcijų paketo dydžio ir nagrinėti siūlomo įsigijimo pagal rinkos ekonominius poreikius.

13. Priežiūros institucija, gavusi daugiau kaip vieną pranešimą apie siūlomą įsigijimą toje pačioje draudimo įmonėje, visus gautus pranešimus nagrinėja tokia pačia tvarka, nediskriminuodama įsigyjančių asmenų.

14. Atlikdama vertinimą priežiūros institucija privalo atsižvelgti į kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos, prižiūrinčios atitinkamą finansų sektorių, nuomonę, kai įsigyjantis asmuo yra:

1) kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės ar Lietuvos Respublikos kredito įstaiga, finansų maklerio įmonė ar suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė;

2) kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės ar Lietuvos Respublikos kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės ar suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės patronuojančioji įmonė;

3) kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonę, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės ar Lietuvos Respublikos kredito įstaigą, finansų maklerio įmonę ar suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonę kontroliuojantis fizinis ar juridinis asmuo ir jei po tiesioginio ar netiesioginio akcijų įsigijimo draudimo įmonė taptų šio asmens patronuojamąja ar kontroliuojama įmone.

15. Priežiūros institucija, kreipdamasi dėl šio straipsnio 14 dalyje nurodytos nuomonės, turi teisę prašyti visos įsigyjančio asmens tinkamumo ir siūlomo įsigijimo finansinio patikimumo vertinimui svarbios informacijos. Priežiūros institucija savo iniciatyva ar gavusi prašymą teikia kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos atliekamam vertinimui svarbią informaciją.

16. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, turi teisę nustatyti siūlomo įsigijimo įgyvendinimo terminą ir prireikus jį pratęsti.

17. Sandoriai, pagal kuriuos asmenys draudimo ar perdraudimo įmonės akcijų tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyja neįvykdę šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos arba nepaisydami šio straipsnio 10 dalyje nurodyto priežiūros institucijos sprendimo, yra niekiniai, ir įsigyjantys asmenys neįgyja balsavimo teisių. Visi reikalavimai dėl šių sandorių pasekmių, įskaitant reikalavimą dėl balsavimo teisių įgijimo, įstatymų nustatyta tvarka nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisme pagal draudimo įmonės buveinės vietą.

18. Draudimo ar perdraudimo įmonės privalo pranešti priežiūros institucijai šios nustatyta tvarka apie draudimo įmonių asmenų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdančių akcijas, pasikeitimą.

19. Kilus įtarimui, kad tiesiogiai ar netiesiogiai valdomos draudimo ar perdraudimo įmonės akcijos gali būti apmokėtos pinigais, kurių gavimo šaltiniai yra neteisėti, priežiūros institucija privalo kreiptis į kompetentingas institucijas su prašymu pateikti išvadą dėl šių pinigų gavimo šaltinių. Kompetentinga institucija, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, taip pat kiti asmenys priežiūros institucijos prašymu privalo nedelsdami pateikti jai turimą informaciją apie įsigyjantį asmenį, jo dalyvius, vadovus, finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų ir revizijų išvadas, kitą priežiūros institucijos atliekamam įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui reikalingą informaciją.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

20. Jeigu vienas ar keli draudimo ar perdraudimo įmonės steigėjai iki veiklos licencijos gavimo nusprendžia perleisti akcijas kitiems asmenims, tokiam tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų įmonės akcijų perleidimui taikomos šio straipsnio nuostatos ir šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pratęsiamas šio straipsnio 5 dalyje nustatytu terminu.

 

24 straipsnis. Stebėtojų taryba

1. Draudimo ar perdraudimo įmonė, kurioje sudaroma stebėtojų taryba, išrinkus stebėtojų tarybos narius ir stebėtojų tarybos pirmininką, per 10 dienų privalo pateikti priežiūros institucijai šios nustatytos formos informaciją apie šiuos asmenis.

2. Draudimo ar perdraudimo įmonės stebėtojų taryba, be kitų įstatymuose ar įstatuose nurodytų funkcijų, skiria ir atleidžia asmenį, atsakingą už vidaus audito funkcijos įgyvendinimą, nustato jo veiklos metodinius nurodymus. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šias funkcijas atlieka draudimo ar perdraudimo įmonės valdyba.

 

25 straipsnis. Valdyba

1. Kol bus išrinkti draudimo ar perdraudimo įmonės valdybos nariai ir valdybos pirmininkas, draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pateikti priežiūros institucijai nustatytos formos informaciją ir gauti priežiūros institucijos pritarimą asmenų, pretenduojančių eiti šias pareigas, kandidatūroms. Priežiūros institucija sprendimą dėl pritarimo kandidatūrai priima per 30 darbo dienų nuo nustatytos formos informacijos gavimo dienos.

2. Valdyba, be kitų įstatymuose ar įstatuose nurodytų funkcijų, atlieka šias funkcijas:

1) nustato priemones draudimo ar perdraudimo įmonės strateginiams tikslams pasiekti, priemonių stebėjimo ir rezultatų įvertinimo tvarką, užtikrina, kad įmonės veikla būtų pagrįsta verslo planu;

KEISTA:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1239 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09849)

 

2) nustato draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos valdymo strategiją;

3) nustato draudimo įmonės draudimo sutarčių sudarymo tvarką, taikomą ir draudimo tarpininkams, ypač daug dėmesio skirdama informacijos, reikšmingos sudarant draudimo sutartį, atskleidimui draudėjams, kiekvieno draudėjo interesų pagarbai ir apsaugai, užtikrina, kad draudimo taisyklių sąlygos atitiktų teisės aktų nuostatas;

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

4) nustato pranešimų apie draudžiamuosius įvykius, pranešimų apie įvykius, kurie gali būti pripažinti draudžiamaisiais, ir šių pranešimų tyrimo rezultatų apskaitos tvarką, draudžiamųjų įvykių ir įvykių, kurie gali būti pripažinti draudžiamaisiais, tyrimo draudimo įmonėje taisykles;

5) NETEKO GALIOS:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1239 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09849)

 

6) patikrinusi reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį, skiria ir atleidžia vadovą, asmenis, atsakingus už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo funkcijas, ir kitus vadovaujamąsias pareigas einančius asmenis;

7) nustato draudimo ar perdraudimo įmonės informacijos teikimo visuomenei ir priežiūros institucijai tvarką ir užtikrina, kad teikiama informacija būtų teisinga.

3. Kol bus išrinktas draudimo ar perdraudimo įmonės vadovas, valdyba privalo pateikti priežiūros institucijai šios nustatytos formos informaciją ir gauti priežiūros institucijos pritarimą asmens, pretenduojančio eiti vadovo pareigas, kandidatūrai. Priežiūros institucija sprendimą dėl pritarimo asmens, pretenduojančio eiti vadovo pareigas, kandidatūrai priima per 30 darbo dienų nuo nustatytos formos informacijos gavimo dienos.

 

26 straipsnis. Rizikos valdymas

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

1. Draudimo ar perdraudimo įmonėje privalo būti nustatyta veiksminga rizikos valdymo sistema, kurią sudaro strategijos, procesai ir ataskaitų teikimo tvarka, būtini nuolatiniam kylančių ar galinčių kilti rizikų (tiek individualiu, tiek agreguotu lygiu) ir šių rizikų sąveikos nustatymui, vertinimui, stebėjimui, valdymui ir pranešimui apie jas.

2. Rizikos valdymo sistema turi būti tinkamai įtraukta į draudimo ar perdraudimo įmonės organizacinę struktūrą ir sprendimų priėmimo procesus. Priežiūros ir valdymo organų nariai, vadovaujamąsias pareigas einantys ar kitas pagrindines funkcijas atliekantys asmenys turi būti tinkamai įtraukti į rizikos valdymo sistemą.

3. Rizikos valdymo sistema privalo apimti tiek rizikas, nurodytas šio įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje, tiek ir kitas, apskaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą neįtraukiamas arba iš dalies įtraukiamas, rizikas.

4. Rizikos valdymo sistema privalo apimti bent šias sritis, kurios turi būti apibūdintos rizikos valdymo politikos apraše:

1) draudimo rizikos prisiėmimą ir atidėjinių sudarymą;

2) turto ir įsipareigojimų valdymą;

3) investicijas, visų pirma išvestinių ir panašių finansinių priemonių naudojimą;

4) likvidumo ir rizikos koncentracijos valdymą;

5) operacinės rizikos valdymą;

6) perdraudimą ir kitas rizikos mažinimo priemones.

5. Draudimo ar perdraudimo įmonė, taikanti nerizikingų palūkanų normų kreivės suderinimo korekciją (toliau – suderinimo korekcija) arba nerizikingų palūkanų normų kreivės svyravimų korekciją (toliau – svyravimų korekcija), kurios apskaičiuojamos priežiūros institucijos nustatyta draudimo ir (ar) perdraudimo techninių atidėjinių (toliau – techniniai atidėjiniai) skaičiavimo tvarka, rengia likvidumo planą, kuriame numato su turtu ir įsipareigojimais, kuriems pritaikytos šios korekcijos, susijusius pinigų srautus.

6. Draudimo ir perdraudimo įmonė, atlikdama turto ir įsipareigojimų valdymą, reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, atlieka:

1) techninių atidėjinių ir tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti jautrumo prielaidoms, kuriomis grindžiama nerizikingų palūkanų normų kreivės ekstrapoliacija, taikoma priežiūros institucijos nustatyta techninių atidėjinių skaičiavimo tvarka, vertinimą;

2) kai taikoma suderinimo korekcija, techninių atidėjinių ir tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti jautrumo prielaidoms, kuriomis grindžiamas suderinimo korekcijos apskaičiavimas, įskaitant fundamentaliojo skirtumo apskaičiavimą, turto priverstinio pardavimo poveikio tinkamoms nuosavoms lėšoms mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti, techninių atidėjinių ir tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti jautrumo priskirtojo turto portfelio sudėties pokyčiams ir suderinimo korekcijos sumažinimo iki nulio poveikio vertinimą;

3) kai taikoma svyravimų korekcija, techninių atidėjinių ir tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti jautrumo prielaidoms, kuriomis grindžiamas svyravimų korekcijos apskaičiavimas, turto priverstinio pardavimo poveikio tinkamoms nuosavoms lėšoms mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti ir svyravimų korekcijos sumažinimo iki nulio poveikio vertinimą.

7. Draudimo ar perdraudimo įmonė atliktų šio straipsnio 6 dalyje nurodytų vertinimų rezultatus pateikia priežiūros institucijai metinėje ataskaitoje.

8. Jeigu suderinimo korekcijos arba svyravimų korekcijos sumažinimas iki nulio sukeltų neatitiktį mokumo kapitalo reikalavimui, draudimo ir perdraudimo įmonė priežiūros institucijai kartu pateikia priemonių, kurias ji galėtų tokiomis aplinkybėmis taikyti siekdama atkurti tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti lygį arba sumažinti veiklos riziką, kad būtų tenkinamas mokumo kapitalo reikalavimas, analizės rezultatus.

9. Kai taikoma svyravimų korekcija, rašytinės rizikos valdymo politikos aprašas turi apimti kriterijų, kuriais vadovaujantis taikoma svyravimo korekcija, taikymo politiką.

10. Draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri apskaičiuodama techninius atidėjinius ir mokumo kapitalo reikalavimą remiasi išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos – pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 registruotos ar sertifikuotos kredito reitingų agentūros arba, kai šis reglamentas netaikomas, kredito reitingus nustatančio centrinio banko – teikiamais kredito rizikos vertinimo rezultatais, valdydama riziką turi vengti automatiško išorinio vertinimo rezultatų taikymo ir, jeigu yra galimybė taikyti kitų vertinimų rezultatus, tikrinti, ar išorinio kredito rizikos vertinimo rezultatai yra tinkami.

KEISTA:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1239 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09849)

 

11. Investavimo rizika turi būti valdoma taip, kad įmonė atitiktų šio įstatymo 42 straipsnyje bei priežiūros institucijos ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

12. Draudimo ir perdraudimo įmonės, naudojančios patvirtintą dalinį ar visišką vidaus modelį, rizikos valdymo funkcija apima šias papildomas užduotis:

1) parengti ir įgyvendinti vidaus modelį;

2) išbandyti ir patvirtinti vidaus modelį;

3) įforminti vidaus modelį ir bet kokius vėlesnius jo pakeitimus dokumentais;

4) analizuoti vidaus modelio veikimą ir rengti suvestines jo veikimo rezultatų ataskaitas;

5) teikti administravimo, valdymo ar priežiūros organui informaciją apie vidaus modelio veikimą nurodant tobulintinas sritis ir apie pastangų tobulinant anksčiau nustatytas silpnąsias vietas pažangą.

13. Rizikos valdymo sistema privalo apimti savo rizikos ir mokumo vertinimą.

14. Draudimo ar perdraudimo įmonė, atlikdama savo rizikos ir mokumo vertinimą, privalo:

1) apskaičiuoti bendrą kapitalo poreikį atsižvelgdama į specifinį įmonės rizikos pobūdį, įmonėje patvirtintas rizikos tolerancijos ribas ir verslo plane nustatytą įmonės strategiją;

2) nustatyti, ar užtikrinama nuolatinė atitiktis teisės aktuose nustatytiems mokumo kapitalo, minimalaus kapitalo ir techninių atidėjinių reikalavimams;

3) nustatyti, ar įmonės rizikos pobūdis reikšmingai skiriasi nuo prielaidų, pagal kurias yra apskaičiuotas mokumo kapitalo reikalavimas taikant standartinę formulę, visišką ar dalinį vidaus modelį.

15. Šio straipsnio 14 dalies 1 punkte nustatytais tikslais draudimo ar perdraudimo įmonėje turi būti įdiegti rizikos pobūdžiui, mastui ar sudėtingumui proporcingi procesai, leidžiantys tinkamai nustatyti ir įvertinti riziką, kuri kils ar gali kilti trumpuoju ar ilguoju laikotarpiu. Draudimo ar perdraudimo įmonė turi atskleisti metodus, kuriuos taikė atlikdama vertinimą.

16. Draudimo ar perdraudimo įmonė, taikanti suderinimo korekciją, svyravimų korekciją arba pereinamojo laikotarpio priemones nerizikingų palūkanų normoms ar techniniams atidėjiniams, šio straipsnio 14 dalies 2 punkte nustatytą vertinimą atlieka tiek atsižvelgdama į šias korekcijas ar pereinamojo laikotarpio priemones, tiek į jas neatsižvelgdama.

17. Vidaus modelį naudojanti draudimo ar perdraudimo įmonė, atlikdama vertinimą pagal šio straipsnio 14 dalies 3 punktą, turi perkalibruoti vidinius rizikos parametrus pagal mokumo kapitalo reikalavimo kalibravimui keliamus reikalavimus.

18. Savo rizikos ir mokumo vertinimas yra sudedamoji verslo strategijos dalis. Draudimo ar perdraudimo įmonė, priimdama strateginius sprendimus, privalo atsižvelgti į savo rizikos ir mokumo vertinimo rezultatus.

19. Draudimo ar perdraudimo įmonė šio straipsnio 14 dalyje nurodytą vertinimą turi atlikti reguliariai, o nustačiusi reikšmingus rizikos pobūdžio pokyčius – nedelsdama. Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pateikti priežiūros institucijai kiekvieno savo rizikos ir mokumo vertinimo rezultatus.

20. Apskaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą, neatsižvelgiama į savo rizikos ir mokumo įvertinimą.

21. Rizikos valdymo funkcijos vykdymas draudimo ar perdraudimo įmonėje yra organizuojamas taip, kad rizikos valdymo sistema būtų tinkamai įgyvendinta.

22. Draudimo ar perdraudimo įmonė turi paskirti asmenį, atsakingą už rizikos valdymo funkcijos įgyvendinimą. Asmens funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybę nustato draudimo ar perdraudimo įmonės vidaus teisės aktai, draudimo ar perdraudimo įmonės ir paslaugų teikėjo (veiklos rangos) sutartis, jeigu šioms funkcijoms atlikti pasitelkiamas trečiasis asmuo.

 

27 straipsnis. Aktuarinė funkcija

1. Draudimo ar perdraudimo įmonėje turi būti veiksminga aktuarinė funkcija, apimanti:

1) techninių atidėjinių skaičiavimo koordinavimą;

2) tinkamos metodikos ir modelių bei tinkamų prielaidų, taikomų techniniams atidėjiniams skaičiuoti, užtikrinimą;

3) duomenų, naudojamų skaičiuojant techninius atidėjinius, pakankamumo ir kokybės vertinimą;

4) tiksliausių įverčių ir patirties palyginimą;

5) draudimo ar perdraudimo įmonės valdybos informavimą apie techninių atidėjinių skaičiavimo patikimumą ir tinkamumą;

6) tinkamų aproksimacijos metodų taikymo, jei nepakanka tinkamos kokybės duomenų, užtikrinimą;

7) bendros draudimo rizikos prisiėmimo politikos vertinimą;

8) perdraudimo sutarčių tinkamumo vertinimą;

9) prisidėjimą prie veiksmingo rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo, visų pirma tiek, kiek tai susiję su rizikos modeliavimu, kuriuo grindžiamas mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimų skaičiavimas, ir prie draudimo ar perdraudimo įmonės savo rizikos ir mokumo vertinimo.

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

2. Draudimo ar perdraudimo įmonė turi paskirti asmenį, atsakingą už aktuarinės funkcijos įgyvendinimą. Vertinant asmens, įgyvendinančio aktuarinę funkciją, kvalifikaciją ir patirtį privaloma atsižvelgti į tai, ar asmuo, kurį ketinama skirti, turi aktuarinių ir finansų matematikos žinių, susijusių su draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos rizikos pobūdžiu, mastu ir sudėtingumu, ir ar šis asmuo turi reikiamą profesinę patirtį. Jeigu aktuarinei funkcijai atlikti pasitelkiamas trečiasis asmuo, šie reikalavimai taikomi trečiojo asmens darbuotojui, kuriam paskirtas draudimo ar perdraudimo įmonės aktuarinės funkcijos įgyvendinimas.

3. Kitas draudimo įmonės aktuarinę funkciją įgyvendinančio asmens teises, pareigas ir atsakomybę nustato draudimo ar perdraudimo įmonės vidaus teisės aktai arba draudimo ar perdraudimo įmonės ir paslaugų teikėjo (veiklos rangos) sutartis, jei šioms funkcijoms atlikti pasitelkiamas trečiasis asmuo.

 

28 straipsnis. Vidaus kontrolė ir atitikties vertinimas

1. Draudimo ar perdraudimo įmonė turi įgyvendinti veiksmingą veiklos vidaus kontrolės sistemą. Vidaus kontrolės sistemą turi sudaryti bent administracinės ir apskaitos procedūros, vidaus kontrolės struktūra, tinkami atsiskaitymo principai visais įmonės lygmenimis ir atitikties užtikrinimo funkcija.

2. Atitikties vertinimo funkcija apima:

1) teisės aktų, draudimo ar perdraudimo įmonės įstatų, įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nutarimų, vadovo įsakymų ir kitų vidaus teisės aktų laikymosi ir įgyvendinimo vertinimą ir patarimą valdybai atitikties šiam įstatymui ir pagal Direktyvą 2009/138/EB priimtiems kitiems teisės aktams klausimais;

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

2) teisės aktų pasikeitimų stebėjimą ir galimo jų poveikio draudimo ar perdraudimo įmonei vertinimą, atitikties rizikos nustatymą ir vertinimą.

3. Draudimo ar perdraudimo įmonė turi paskirti asmenį, atsakingą už atitikties vertinimo funkcijos įgyvendinimą. Asmens, atsakingo už atitikties vertinimą, funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybę nustato draudimo ar perdraudimo įmonės vidaus teisės aktai, draudimo ar perdraudimo įmonės ir paslaugų teikėjo (veiklos rangos) sutartis, jei šioms funkcijoms atlikti pasitelkiamas trečiasis asmuo.

 

29 straipsnis. Vidaus auditas

1. Draudimo ar perdraudimo įmonė turi užtikrinti, kad vidaus auditas būtų atliekamas veiksmingai. Vidaus audito funkcija turi apimti draudimo ar perdraudimo įmonės vidaus kontrolės sistemos ir kitų valdymo sistemos elementų tinkamumo ir veiksmingumo tikrinimą ir vertinimą.

2. Draudimo ar perdraudimo įmonė turi paskirti asmenį, atsakingą už vidaus audito funkcijos įgyvendinimą. Asmens, atsakingo už vidaus auditą, funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybę nustato draudimo ar perdraudimo įmonės vidaus teisės aktai, draudimo ar perdraudimo įmonės ir paslaugų teikėjo (veiklos rangos) sutartis, jei šioms funkcijoms atlikti pasitelkiamas trečiasis asmuo.

3. Vidaus audito išvados ir rekomendacijos pateikiamos stebėtojų tarybai arba stebėtojų tarybos nustatyta tvarka ir atvejais – valdybai. Stebėtojų taryba, o stebėtojų tarybos nustatyta tvarka ir atvejais valdyba nustato, kokių veiksmų reikia imtis atsižvelgiant į kiekvieną vidaus audito išvadą ir rekomendaciją, ir užtikrina, kad šie veiksmai būtų atlikti. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, vidaus audito išvados ir rekomendacijos pateikiamos valdybai.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

4. Asmuo, atliekantis vidaus audito funkciją, yra atskaitingas tik draudimo ar perdraudimo įmonės stebėtojų tarybai. Vidaus auditas atliekamas objektyviai ir nepriklausomai nuo kitų veiklos funkcijų.

 

30 straipsnis. Veiklos ranga

1. Draudimo ar perdraudimo įmonė negali perduoti esminių arba svarbių funkcijų ar veiklos vykdyti trečiajam asmeniui pagal veiklos rangos sutartį, jeigu dėl to:

1) iš esmės pablogėtų įmonės valdymo sistemos kokybė;

2) nepagrįstai padidėtų veiklos rizika;

3) pablogėtų priežiūros institucijos galimybės vykdyti draudimo ar perdraudimo įmonės priežiūrą;

4) būtų pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų interesai.

2. Draudimo ar perdraudimo įmonė turi užtikrinti, kad pasitelkti tretieji asmenys bendradarbiautų su draudimo ar perdraudimo įmonės priežiūros institucija ir kad priežiūros institucija turėtų galimybę be kliūčių patekti į šių asmenų veiklos patalpas, ir veiklos rangos sutartyje numatyti draudimo ar perdraudimo įmonės, jos auditorių ir priežiūros institucijos teisę iš pasitelktų trečiųjų asmenų gauti visą reikalingą informaciją, susijusią su jų pagal veiklos rangos sutartį vykdoma veikla. Draudimo ar perdraudimo įmonė, prieš sudarydama ar keisdama veiklos rangos sutartį, praneša apie tai priežiūros institucijai.

3. Draudimo ar perdraudimo įmonė atsako už draudimo ar perdraudimo įmonės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nepaisant sudarytų sutarčių, kuriomis yra perduotas esminės ar svarbios funkcijos ar veiklos vykdymas.

4. Priežiūros institucija turi teisę paprašyti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos atlikti draudimo ar perdraudimo įmonės pasitelkto kitos Europos ekonominės erdvės valstybės asmens patikrinimą. Priežiūros institucija turi teisę, informavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, pati atlikti tokį patikrinimą. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB, 19 straipsnį, kai priežiūros institucijai neleidžiama pasinaudoti teise atlikti patikrinimą.

KEISTA:

1. 2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

2. 2021 09 30 įstatymu Nr. XIV-554 (nuo 2021 10 09)

(TAR, 2021, Nr. 2021-21222)

 

5. Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija, informavusi priežiūros instituciją, turi teisę pati arba per pasitelktą asmenį atlikti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės pasitelkto asmens Lietuvos Respublikoje patikrinimą.

6. Priežiūros institucija, gavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos prašymą patikrinti tos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės pasitelktą asmenį, pati atlieka patikrinimą arba patikrinimui atlikti pasitelkia kitą asmenį.

 

31 straipsnis. Apribojimai dėl interesų konflikto

1. Draudimo ar perdraudimo įmonės vadovas negali atlikti stebėtojų tarybos nario ir kitų pagal šį įstatymą draudimo ar perdraudimo įmonės darbuotojams ar struktūriniams padaliniams priskirtų funkcijų ir būti kitos draudimo ar perdraudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariu ar eiti kitas vadovaujamas pareigas kitoje draudimo ar perdraudimo įmonėje. Draudimo ar perdraudimo įmonės vadovas turi teisę būti tos pačios įmonių grupės draudimo ar perdraudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariu ar eiti kitas vadovaujamas pareigas tos pačios įmonių grupės draudimo ar perdraudimo įmonėje.

KEISTA:

2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1853 (nuo 2019 01 13)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00018)

 

2. Draudimo ar perdraudimo įmonės stebėtojų tarybos ar valdybos nariu negali būti asmuo, atliekantis vidaus audito funkciją draudimo ar perdraudimo įmonėje. Draudimo ar perdraudimo įmonės stebėtojų tarybos nariu gali būti draudimo ar perdraudimo įmonę patronuojančios įmonės valdybos narys.

3. Audito įmonė, su kuria draudimo ar perdraudimo įmonė yra sudariusi sutartį dėl audito, negali draudimo ar perdraudimo įmonėje atlikti vidaus audito funkcijos.

4. Be to, draudimo ar perdraudimo įmonės organų nariams taikomi apribojimai dėl interesų konflikto, nustatyti kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

 

31¹ straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus draudimo ar perdraudimo įmonėje

KEISTA:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1239 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09849)

 

Draudimo ar perdraudimo įmonė turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų įmonės darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu draudimo ar perdraudimo įmonės viduje pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų, Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 nuostatų pažeidimą. Šioms priemonėms dėl pranešimų apie padarytus ar galimus pažeidimus įdiegti draudimo ar perdraudimo įmonė gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43⁷ straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti reikalavimai.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONĖS FINANSAI

 

32 straipsnis. Organizacinis fondas

1. Steigėjai, į draudimo ar perdraudimo įmonę reorganizuojamas juridinis asmuo (asmenys) ar vykdytą veiklą keičiantis į draudimo ar perdraudimo įmonės veiklą juridinis asmuo privalo sudaryti organizacinį pinigų fondą, skirtą draudimo ar perdraudimo įmonės steigimo, reorganizavimo į draudimo ar perdraudimo įmonę ar veiklos rūšies keitimo išlaidoms padengti.

2. Organizacinis fondas turi būti ne mažesnis kaip 300 000 eurų.

3. Organizacinis fondas turi būti sudarytas tik iš pinigų.

4. Organizacinis fondas negali būti sudarytas iš skolintų pinigų ir pinigų, kurių gavimo šaltiniai yra neteisėti.

5. Įregistravus draudimo ar perdraudimo įmonę, taip pat su veiklos rūšies keitimu susijusius pakeitimus, organizacinio fondo likutis priskiriamas privalomajam rezervui.

 

33 straipsnis. Įstatinis kapitalas

1. Draudimo ar perdraudimo įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 1 000 000 eurų.

2. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo ar perdraudimo įmonės įstatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su priežiūros institucija prieš draudimo ar perdraudimo įmonės informacijos apie įstatų pakeitimą pateikimą Juridinių asmenų registrui. Priežiūros institucija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per 20 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo. Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas.

KEISTA:

1. 2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1239 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09849)

2. 2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

3. Draudimo ar perdraudimo įmonės akcijos gali būti tik vardinės. Draudimo ar perdraudimo įmonės akcijos privalo būti apmokėtos tik pinigais.

4. Draudimo ar perdraudimo įmonės akcijos negali būti apmokėtos skolintais pinigais ir pinigais, kurių gavimo šaltiniai yra neteisėti.

 

34 straipsnis. Nuosavas ir skolintas kapitalas

1. Draudimo ar perdraudimo įmonės nuosavo kapitalo sudėtį reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas, tačiau, Juridinių asmenų registre įregistravus draudimo įmonę, taip pat su veiklos rūšies keitimu susijusius pakeitimus, organizacinio fondo likutis priskiriamas privalomajam rezervui.

2. Draudimo ar perdraudimo įmonės skolintas kapitalas yra sudarytas iš:

1) techninių atidėjinių;

2) perdraudikų depozitų;

3) kitų įsipareigojimų;

4) sukauptų sąnaudų ir būsimųjų laikotarpių pajamų.

 

35 straipsnis. Turto ir įsipareigojimų vertinimas

Draudimo ar perdraudimo įmonė, išskyrus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis, turtą ir įsipareigojimus mokumo nustatymo tikslais vertina atsižvelgdama į šias taisykles:

1) turtas vertinamas suma, už kurią nesusijusios, gerai informuotos ir ketinančios sudaryti sandorį šalys galėtų juo apsikeisti;

2) įsipareigojimai vertinami suma, už kurią nesusijusios, gerai informuotos ir ketinančios sudaryti sandorį šalys galėtų juos perleisti viena kitai arba įvykdyti. Šiame punkte nustatytais tikslais vertinant įsipareigojimus neatsižvelgiama į draudimo ar perdraudimo įmonės finansinę būklę.

 

36 straipsnis. Nuosavos lėšos

1. Draudimo ar perdraudimo įmonės nuosavas lėšas, kai nustatomas įmonės mokumas, sudaro pagrindinės nuosavos lėšos ir papildomos nuosavos lėšos.

2. Draudimo ar perdraudimo įmonė turi teisę į nuosavas lėšas įtraukti papildomas nuosavas lėšas tik gavusi išankstinį priežiūros institucijos leidimą.

3. Nuosavų lėšų elementai skirstomi į tris lygius.

4. Draudimo ar perdraudimo įmonės nuosavų lėšų sudėtį, nuosavų lėšų elementų klasifikavimo pagal lygius ypatumus, nuosavų lėšų tinkamumą mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti bei kitus reikalavimus dėl draudimo ar perdraudimo įmonės nuosavų lėšų nustato priežiūros institucija.

 

37 straipsnis. Mokumo kapitalo reikalavimas

1. Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo turėti tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo reikalavimui padengti. Mokumo kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas pagal standartinę formulę, kaip nurodyta šio įstatymo 38 straipsnyje, arba naudojant vidaus modelį, kaip nurodyta šio įstatymo 39 straipsnyje.

2. Mokumo kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas atsižvelgiant į veiklos tęstinumo principą.

3. Mokumo kapitalo reikalavimas kalibruojamas taip, kad būtų atsižvelgta į visą kiekybiškai įvertinamą draudimo ar perdraudimo įmonės riziką. Mokumo kapitalo reikalavimas skaičiuojamas vertinant tiek dabartinę veiklą (atsižvelgiant tik į nenumatytus nuostolius), tiek veiklą, planuojamą kitais 12 mėnesių.

4. Mokumo kapitalo reikalavimas turi atitikti draudimo ar perdraudimo įmonės pagrindinių nuosavų lėšų rizikos vertę, apskaičiuojamą taikant 99,5 procento pasikliovimo lygį per vienų metų laikotarpį.

5. Apskaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą privaloma atsižvelgti į šias rizikas:

1) ne gyvybės draudimo veiklos riziką;

2) gyvybės draudimo veiklos riziką;

3) sveikatos draudimo veiklos riziką;

4) rinkos riziką;

5) kredito riziką;

6) operacinę riziką.

6. Šio straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodyta operacinė rizika turi apimti ir teisinę riziką. Rizika, kylanti dėl strateginių sprendimų, ir reputacijos rizika nėra priskiriamos operacinei rizikai.

7. Apskaičiuodama mokumo kapitalo reikalavimą, draudimo ar perdraudimo įmonė privalo atsižvelgti į rizikos mažinimo priemonių poveikį tik tuo atveju, jeigu kredito rizika ir kita rizika, atsirandanti dėl tokių priemonių naudojimo, yra tinkamai įvertintos apskaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą.

8. Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo apskaičiuoti mokumo kapitalo reikalavimą ne rečiau kaip kartą per metus, nuolat stebėti ir užtikrinti mokumo kapitalo reikalavimo padengimą tinkamomis nuosavomis lėšomis ir informuoti priežiūros instituciją apie apskaičiuotą mokumo kapitalo reikalavimą ir jo padengimą.

9. Gyvybės draudimo įmonės, vykdančios profesinių pensijų kaupimo veiklą, šios veiklos mokumo kapitalo reikalavimą skaičiuoja priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

 

38 straipsnis. Standartinės formulės naudojimas

1. Standartinę mokumo kapitalo reikalavimo skaičiavimo formulę ir jos naudojimo tvarką nustato priežiūros institucija.

2. Atsižvelgdama į draudimo ar perdraudimo įmonės motyvuotą prašymą, priežiūros institucija turi teisę leisti draudimo ar perdraudimo įmonei standartinės formulės gyvybės draudimo, ne gyvybės draudimo ir sveikatos draudimo rizikų parametrus pakeisti šiai įmonei būdingais parametrais, kurie turi būti kalibruojami pagal atitinkamos įmonės vidaus duomenis arba duomenis, būdingus įmonės, kurioje taikomi standartiniai metodai, veiklai. Išduodama leidimą, priežiūros institucija turi įvertinti draudimo ar perdraudimo įmonės naudojamų duomenų išsamumą, tikslumą ir tinkamumą.

3. Jeigu draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis reikšmingai nukrypsta nuo prielaidų, pagrindžiančių standartinės formulės skaičiavimus, ir standartinės formulės naudojimas būtų netinkamas draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti, priežiūros institucija motyvuotu sprendimu turi teisę įpareigoti draudimo ar perdraudimo įmonę naudoti dalinį ar visišką vidaus modelį arba įpareigoti gyvybės draudimo, ne gyvybės draudimo ir sveikatos draudimo rizikų parametrus pakeisti šiai įmonei būdingais parametrais, nepažeidžiant šio įstatymo 37 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų.

 

39 straipsnis. Vidaus modelio naudojimas

1. Draudimo ar perdraudimo įmonė turi teisę pateikti priežiūros institucijai prašymą leisti naudoti dalinį ar visišką vidaus modelį mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti.

2. Draudimo ar perdraudimo įmonės valdyba privalo patvirtinti prašymą priežiūros institucijai leisti naudoti ar keisti dalinį ar visišką vidaus modelį mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti ir užtikrinti, kad draudimo ar perdraudimo įmonėje veiktų sistema, leidžianti tinkamai ir nuolat taikyti vidaus modelį.

2¹. Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 35 straipsnio 1 dalimi, priežiūros institucija informuoja Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją apie prašymus leisti naudoti arba keisti dalinį ar visišką vidaus modelį mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti. Priežiūros institucija, siekdama priimti sprendimą dėl prašymo, gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 8 straipsnio 1 dalies b punktą.

KEISTA:

2021 09 30 įstatymu Nr. XIV-554 (nuo 2021 10 09)

(TAR, 2021, Nr. 2021-21222)

 

3. Leidimai naudoti ar keisti dalinį ar visišką vidaus modelį išduodami atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktus. Leidimas naudoti dalinį ar visišką vidaus modelį išduodamas per 6 mėnesius nuo prašymo ir tinkamo visų reikalaujamų dokumentų pateikimo dienos.

4. Priežiūros institucija išduoda leidimą tik tuomet, kai vidaus modelis atitinka priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus.

5. Net ir tuo atveju, jei priežiūros institucija leido naudoti vidaus modelį, priežiūros institucijos motyvuotu reikalavimu draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pateikti mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimo duomenis pagal standartinę formulę.

6. Priežiūros institucijai išdavus leidimą naudoti vidaus modelį, draudimo ar perdraudimo įmonė neturi teisės grįžti prie dalinio ar visiško standartinės formulės naudojimo mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti, išskyrus atvejį, kai, atsižvelgdama į motyvuotą draudimo ar perdraudimo įmonės prašymą, priežiūros institucija leidžia grįžti prie standartinės formulės naudojimo.

7. Jeigu draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės naudojamas vidaus modelis nebeatitinka jam keliamų reikalavimų, draudimo ar perdraudimo įmonė privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo dienos, kai buvo pastebėti neatitikimai, informuoti apie tai priežiūros instituciją ir pateikti planą, kaip šie neatitikimai bus ištaisyti, arba pagrįsti, kad šie neatitikimai yra neesminiai. Jeigu draudimo ar perdraudimo įmonė neįgyvendina pateikto plano, priežiūros institucija gali reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė skaičiuotų mokumo kapitalo reikalavimą pagal standartinę formulę.

 

40 straipsnis. Minimalaus kapitalo reikalavimas

1. Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo turėti tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų minimalaus kapitalo reikalavimui padengti. Minimalaus kapitalo reikalavimas skaičiuojamas atsižvelgiant į šiuos principus:

1) skaičiavimai turi būti aiškūs, paprasti ir juos turi būti įmanoma patikrinti;

2) minimalaus kapitalo reikalavimas turi atitikti tokią tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų sumą, kad draudėjai, apdraustieji ir naudos gavėjai patirtų nepriimtino lygio riziką, jei ta lėšų suma būtų mažesnė ir draudimo ar perdraudimo įmonei būtų leista tęsti veiklą.

2. Minimalaus kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas naudojant techninių atidėjinių, pasirašytų įmokų, rizikos kapitalo, atidėtųjų mokesčių ir administracinių sąnaudų ar šių kintamųjų poaibio tiesinę funkciją. Šie dydžiai naudojami išskaičiavus perdraudikų dalį. Tiesinė funkcija kalibruojama atsižvelgiant į draudimo ar perdraudimo įmonės pagrindinių nuosavų lėšų rizikos vertę, apskaičiuojamą taikant 85 procentų pasikliovimo lygį per vienų metų laikotarpį.

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

3. Minimalaus kapitalo reikalavimas negali būti mažesnis kaip 25 procentai ar didesnis kaip 45 procentai draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimo, apskaičiuojamo šiame įstatyme nustatyta tvarka (šiame straipsnyje nustatytais tikslais mokumo kapitalo suma didinama papildomo kapitalo, apskaičiuojamo šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka, suma). Jeigu minimalaus kapitalo reikalavimas siekia vieną iš šioje dalyje nurodytų ribų, draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją, kuri padėtų tinkamai suprasti tokio apskaičiavimo priežastis.

4.

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

Minimalaus kapitalo reikalavimas, apskaičiuojamas pagal šį straipsnį, turi būti ne mažesnis kaip absoliuti mažiausioji riba, kuri yra lygi:

1) 2 500 000 eurų – draudimo įmonės, vykdančios ne gyvybės draudimo veiklą, įskaitant priklausomas draudimo įmones;

2) 3 700 000 eurų – draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, įskaitant priklausomas draudimo įmones;

3) 3 700 000 eurų – draudimo įmonės, vykdančios bent vienos iš šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10–15 punktuose nurodytoms draudimo grupėms priklausančios draudimo rizikos draudimo veiklą;

4) 3 600 000 eurų – perdraudimo įmonės, išskyrus priklausomas perdraudimo įmones, kurių minimalus kapitalas negali būti mažesnis kaip 1 200 000 eurų;

5) šios dalies 1 ir 2 punktuose (ar atitinkamai šios dalies 2 ir 3 punktuose) numatytų dydžių sumai – draudimo įmonės, nurodytos šio įstatymo 221 straipsnyje.

5. Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo apskaičiuoti minimalaus kapitalo reikalavimą ne rečiau kaip kas ketvirtį, nuolat stebėti ir užtikrinti minimalaus kapitalo reikalavimo padengimą tinkamomis pagrindinėmis nuosavomis lėšomis ir informuoti priežiūros instituciją apie apskaičiuotą minimalaus kapitalo reikalavimą ir jo padengimą. Draudimo ar perdraudimo įmonė, apskaičiuodama minimalaus kapitalo reikalavimą pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, neprivalo mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiuoti kas ketvirtį, tačiau jį apskaičiuoja ne rečiau, negu nustatyta šio įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje.

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

41 straipsnis. Techniniai atidėjiniai

KEISTA (straipsnio pavadinimas):

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

1. Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo skaičiuoti techninius atidėjinius, atsižvelgdama į visus savo įsipareigojimus pagal draudimo ir perdraudimo sutartis.

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

2. Techninių atidėjinių vertė privalo atitikti sumą, kurią draudimo ar perdraudimo įmonė privalėtų sumokėti nedelsdama perleisdama teises ir pareigas pagal draudimo ir perdraudimo sutartis kitai draudimo ar perdraudimo įmonei.

3. Techniniai atidėjiniai privalo būti skaičiuojami laikantis apdairumo, patikimumo ir objektyvumo principų bei tinkamai įvertinant finansų rinkų informaciją ir bendrus viešai prieinamus duomenis apie draudimo riziką.

4. Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo nustatyti procesus ir procedūras, kad draudimo ar perdraudimo įmonėje skaičiuojant techninius atidėjinius būtų naudojami tinkami, išsamūs ir tikslūs duomenys.

5. Priežiūros institucijos reikalavimu draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją apie techninių atidėjinių pakankamumą, metodų, naudojamų skaičiuojant techninius atidėjinius, pritaikomumą ir tinkamumą bei naudojamų statistinių duomenų adekvatumą.

6. Jeigu draudimo ar perdraudimo įmonės techniniai atidėjiniai apskaičiuojami nesilaikant teisės aktų reikalavimų, priežiūros institucijos reikalavimu draudimo ar perdraudimo įmonė privalo padidinti techninius atidėjinius iki dydžio, kuris atitiktų techninių atidėjinių, apskaičiuotų pagal teisės aktų reikalavimus, dydį.

7. Draudimo ar perdraudimo įmonė mokumo nustatymo tikslais skaičiuoja techninius atidėjinius priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

8. Gyvybės draudimo įmonės, vykdančios profesinių pensijų kaupimo veiklą, profesinių pensijų kaupimo techninį atidėjinį skaičiuoja priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

 

42 straipsnis. Draudimo ar perdraudimo įmonės investicijos

1. Draudimo ar perdraudimo įmonė visą savo turtą turi investuoti laikydamasi apdairumo principo, kaip nustatyta šio straipsnio 2–10 dalyse.

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

2. Draudimo ar perdraudimo įmonė visą turtą gali investuoti tik į investicijų objektus, kurių riziką įmonė gali tinkamai nustatyti, vertinti, stebėti, valdyti, kontroliuoti ir pranešti apie ją, taip pat atsižvelgti į ją atlikdama savo rizikos ir mokumo vertinimą pagal šio įstatymo 26 straipsnio 14 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus.

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

3. Draudimo ar perdraudimo įmonė visą turtą, ypač dengiantį minimalų kapitalo ir mokumo kapitalo reikalavimą, turi investuoti užtikrindama viso investicijų portfelio saugumą, kokybę, likvidumą, pelningumą ir prieinamumą.

4. Techninius atidėjinius dengiantį turtą draudimo ar perdraudimo įmonė turi investuoti atsižvelgdama į draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų pobūdį ir trukmę.

5. Draudimo ar perdraudimo įmonė turtą turi investuoti siekdama geriausiai užtikrinti draudėjų, apdraustųjų ir naudos gavėjų interesus.

6. Kilus interesų konfliktui, draudimo ar perdraudimo įmonė arba jų turto portfelį valdantis asmuo privalo užtikrinti, kad investicijos geriausiai atitiktų draudėjų, apdraustųjų ir naudos gavėjų interesus.

7. Draudimo ar perdraudimo įmonė gali naudoti išvestines finansines priemones, siekdama mažinti investicijų riziką arba užtikrinti efektyvų investicijų portfelio valdymą.

8. Draudimo ar perdraudimo įmonė turi užtikrinti, kad investicijos ir turtas, kuriuo nėra prekiaujama reguliuojamose finansų rinkose, neviršytų apdairaus lygio.

9. Draudimo ar perdraudimo įmonė turi tinkamai diversifikuoti turtą, kad būtų išvengta per didelės priklausomybės nuo bet kurios atskiros turto rūšies, emitento ar įmonių grupės arba geografinės teritorijos ir pernelyg didelės viso portfelio rizikos koncentracijos.

10. Draudimo ar perdraudimo įmonė turi užtikrinti, kad investuojant į vertybinius popierius, kuriuos išleido tas pats emitentas ar emitentai, priklausantys tai pačiai grupei, būtų išvengta pernelyg didelės rizikos koncentracijos.

11. Įsipareigojimus pagal gyvybės draudimo sutartis, susijusias su investiciniais fondais, dengiantis turtas investuojamas laikantis apdairumo principo ir taisyklių, nustatytų priežiūros institucijos teisės aktuose.

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

12. Draudimo įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka tvarkyti turto, dengiančio techninius atidėjinius, sąrašą. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, ar kitos valstybės institucijos, taikydamos poveikio priemones, susijusias su į šį sąrašą įrašytu turtu, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl galimo laikinųjų apsaugos ar poveikio priemonių poveikio draudimo įmonės finansinei būklei ir draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams. Priežiūros institucija išvadą teismui privalo pateikti per 24 valandas.

 

43 straipsnis.       Draudimo įmonės blogėjančios finansinės būklės nustatymas ir pranešimas apie ją

Draudimo ar perdraudimo įmonė turi nustatyti tinkamas procedūras, kurios suteikia galimybę nustatyti blogėjančią finansinę būklę. Draudimo ar perdraudimo įmonė, nustačiusi, kad jos finansinė būklė blogėja, privalo nedelsdama apie tai pranešti priežiūros institucijai.

 

44 straipsnis. Techninių atidėjinių skaičiavimo reikalavimų nevykdymas

1. Jeigu draudimo ar perdraudimo įmonė nevykdo techninių atidėjinių skaičiavimo reikalavimų, priežiūros institucija, prieš tai pranešusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo rizika, arba įsipareigojimo Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai, turi teisę areštuoti draudimo ar perdraudimo įmonės turtą. Priežiūros institucijos pranešime kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai turi būti nurodytas turtas, kurį ketinama areštuoti.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priežiūros institucijos teisės įgyvendinimas neatima priežiūros institucijos teisės taikyti kitas šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones.

 

45 straipsnis. Mokumo kapitalo reikalavimo nesilaikymas

1. Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo informuoti priežiūros instituciją nedelsdama, kai tik pastebi, kad nevykdo mokumo kapitalo reikalavimo, arba kyla rizika, kad toks reikalavimas bus nevykdomas per kitus 3 mėnesius.

2. Draudimo ar perdraudimo įmonė, pastebėjusi, kad nevykdo mokumo kapitalo reikalavimo, privalo per 2 mėnesius pateikti pagrįstą finansinės būklės atkūrimo planą, parengtą atsižvelgiant į priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus, ir suderinti jį su priežiūros institucija.

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

3. Priežiūros institucija privalo pareikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė imtųsi būtinų priemonių, kad per 6 mėnesius nuo to laiko, kai buvo pastebėta, kad nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, mokumo kapitalo reikalavimas būtų padengtas tinkamomis draudimo ar perdraudimo įmonės nuosavomis lėšomis arba, siekiant užtikrinti mokumo kapitalo reikalavimo vykdymą, būtų sumažintas draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis. Prireikus priežiūros institucija turi teisę 3 mėnesiams pratęsti šį terminą.

4. Jeigu yra ypatingų neigiamų aplinkybių, apie kurias paskelbia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, priežiūros institucija, prireikus pasikonsultavusi su Europos sisteminės rizikos valdyba, atsižvelgusi į visus svarbius veiksnius, įskaitant vidutinę techninių atidėjinių trukmę, gali neigiamų aplinkybių paveiktai įmonei, kuri viena ar kartu su kitomis neigiamų aplinkybių paveiktomis įmonėmis užima didelę rinkos dalį, arba įmonei, kurios vienos ar kartu su kitomis įmonėmis paveikta didelė draudimo ar perdraudimo rūšių dalis, pratęsti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą ne ilgiau kaip 7 metams. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją, kad ši paskelbtų apie ypatingas neigiamas aplinkybes, jeigu tikėtina, kad draudimo ar perdraudimo įmonė (įmonės), kuri (kurios) užima didelę rinkos dalį, arba draudimo ar perdraudimo įmonė (įmonės), kurios (kurių) paveikta didelė draudimo ar perdraudimo rūšių dalis, neįvykdys vieno iš reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 3 dalyje. Ypatingos neigiamos aplinkybės egzistuoja, kai finansų rinkose yra nenumatytas, staigus ir didelis nuosmukis, palūkanų normos ilgą laiką išlieka žemos ar įvyksta didelio poveikio katastrofa, darantys didelį neigiamą poveikį draudimo ar perdraudimo įmonės (įmonių) finansinei būklei. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, bendradarbiaudama su priežiūros institucija, reguliariai vertina ir paskelbia, kada ypatingos neigiamos aplinkybės nustoja egzistuoti. Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo priežiūros institucijai kas 3 mėnesius pateikti pažangos ataskaitą, kurioje nurodomos priemonės, kurių buvo imtasi, ir pažanga, padaryta siekiant padengti mokumo kapitalo reikalavimą tinkamomis nuosavomis lėšomis arba siekiant užtikrinti mokumo kapitalo reikalavimo vykdymą, sumažinti draudimo ar perdraudimo įmonės riziką.

KEISTA:

1. 2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

2. 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1853 (nuo 2019 01 13)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00018)

 

5. Šio straipsnio 4 dalyje minimas termino pratęsimas turi būti atšauktas, jeigu draudimo ar perdraudimo įmonė nuo momento, kai pastebėtas mokumo kapitalo reikalavimo nevykdymas, iki pažangos ataskaitos pateikimo nepadarė esminės pažangos, kad būtų įvykdytas mokumo kapitalo reikalavimas.

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

6. Išimtiniais atvejais, kai priežiūros institucija mano, kad draudimo ar perdraudimo įmonės finansinė būklė ir toliau blogės, ji, apie tai pranešusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo rizika, arba įsipareigojimo Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai, turi teisę areštuoti draudimo ar perdraudimo įmonės turtą arba prašyti, kad kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija nustatytų analogiškus apribojimus priežiūros institucijos nurodytam draudimo ar perdraudimo įmonės turtui.

7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytos priežiūros institucijos teisės įgyvendinimas neatima priežiūros institucijos teisės taikyti kitas šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones.

 

46 straipsnis. Minimalaus kapitalo reikalavimo nesilaikymas

1. Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo informuoti priežiūros instituciją nedelsdama, kai tik pastebi, kad nevykdo minimalaus kapitalo reikalavimo, arba kyla rizika, kad toks reikalavimas bus nevykdomas per kitus 3 mėnesius.

2. Draudimo ar perdraudimo įmonė, pastebėjusi, kad nevykdo minimalaus kapitalo reikalavimo, privalo per vieną mėnesį pateikti priežiūros institucijos nustatytos formos ir pagal nustatytus reikalavimus parengtą pagrįstą trumpalaikį finansinės būklės atkūrimo planą, kad per 3 mėnesius nuo to laiko, kai buvo pastebėta, kad nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo, minimalaus kapitalo reikalavimas būtų padengtas tinkamomis draudimo ar perdraudimo įmonės nuosavomis lėšomis arba, siekiant užtikrinti minimalaus kapitalo reikalavimo vykdymą, būtų sumažintas draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis. Trumpalaikis finansinės būklės atkūrimo planas turi būti suderintas su priežiūros institucija.

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

3. Gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, priežiūros institucija turi teisę, apie tai pranešusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo rizika, arba įsipareigojimo Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai, areštuoti draudimo ar perdraudimo įmonės turtą arba prašyti, kad kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija nustatytų analogiškus apribojimus priežiūros institucijos nurodytam draudimo ar perdraudimo įmonės turtui.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos priežiūros institucijos teisės įgyvendinimas neatima priežiūros institucijos teisės taikyti kitas šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones.

 

47 straipsnis.       Priežiūros institucijos teisės kitų Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių atžvilgiu

Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos prašymu priežiūros institucija turi teisę areštuoti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės turtą, nurodytą kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos ir esantį Lietuvos Respublikoje.

 

48 straipsnis. Papildomas kapitalas

1. Išimtiniais atvejais priežiūros institucija gali įpareigoti draudimo ar perdraudimo įmonę turėti papildomo kapitalo, t. y. kai priežiūros institucija, atlikdama savo funkcijas, nustato, kad:

1) draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis reikšmingai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiamas pagal standartinę formulę apskaičiuojamas mokumo kapitalo reikalavimas, ir reikalavimas taikyti vidaus modelį (šio įstatymo 38 straipsnio 3 dalis) yra netinkamas arba buvo neveiksmingas arba dalinis ar visiškas vidaus modelis dar yra kuriamas;

2) draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis reikšmingai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiamas pagal dalinį ar visišką vidaus modelį apskaičiuotas mokumo kapitalo reikalavimas, nes tam tikra kiekybinė rizika nėra tinkamai įvertinta, o modelis per protingą terminą nebuvo patobulintas taip, kad geriau atspindėtų esamą rizikos pobūdį;

3) draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo sistema reikšmingai nukrypsta nuo teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir dėl to draudimo ar perdraudimo įmonė negali tinkamai nustatyti, įvertinti, stebėti ir valdyti kylančios ar galinčios kilti rizikos ir apie ją pranešti ir yra mažai tikėtina, kad taikant kitas priemones įmonei pavyks per protingą laikotarpį reikšmingai sumažinti neatitikimus;

4) draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis reikšmingai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiama suderinimo korekcija, svyravimų korekcija arba pereinamojo laikotarpio priemonė nerizikingų palūkanų normoms ar techniniams atidėjiniams, kai draudimo ar perdraudimo įmonė pagal priežiūros institucijos nustatytą tvarką taiko šias korekcijas ar pereinamojo laikotarpio priemones.

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

2. Jeigu yra šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos aplinkybės, reikalaujamo papildomo kapitalo suma apskaičiuojama taip, kad būtų užtikrinta, kad draudimo ar perdraudimo įmonė vykdytų šio įstatymo 37 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.

3. Jeigu yra šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos aplinkybės, reikalaujamo papildomo kapitalo suma privalo būti proporcinga esminei rizikai, kylančiai dėl trūkumų, dėl kurių priežiūros institucija priima sprendimą reikalauti papildomo kapitalo.

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

4. Jeigu yra šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos aplinkybės, priežiūros institucija turi užtikrinti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė imtųsi visų priemonių trūkumams, dėl kurių buvo nustatytas papildomas kapitalas, ištaisyti.

5. Priežiūros institucija peržiūri sprendimą dėl papildomo kapitalo ne rečiau kaip kartą per metus ir privalo jį panaikinti, kai draudimo ar perdraudimo įmonė ištaiso veiklos trūkumus, dėl kurių sprendimas buvo priimtas.

6. Mokumo kapitalo reikalavimas, įskaitant nustatytą papildomą kapitalą, pakeičia netinkamą mokumo kapitalo reikalavimą.

7. NETEKO GALIOS:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

49 straipsnis. Teisių ir pareigų pagal draudimo ar perdraudimo sutartis perleidimas

1. Draudimo ar perdraudimo įmonė, remdamasi rašytine sutartimi ir gavusi priežiūros institucijos leidimą, turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal draudimo ar perdraudimo sutartis (visas sutartis ar dalį jų) kitai draudimo ar perdraudimo įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje. Priežiūros institucija, prieš išduodama leidimą, kreipiasi į atitinkamas kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijas, kad gautų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją.

2. Draudimo ar perdraudimo įmonė turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal draudimo ar perdraudimo sutartis kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei tik tuo atveju, kai šios valstybės priežiūros institucija patvirtina, kad perdavus teises ir pareigas perimančioji įmonė vykdys mokumo kapitalo reikalavimus.

3. Jeigu ketinama perleisti teises ir pareigas pagal draudimo įmonės filialo kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje sutartis, priežiūros institucija privalo gauti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos nuomonę dėl teisių ir pareigų perleidimo.

4. Leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis gali būti išduodamas tik tuo atveju, kai tam neprieštarauja Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo rizika, arba įsipareigojimo Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija.

5. Jeigu šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyta informacija nėra gaunama per 3 mėnesius nuo priežiūros institucijos kreipimosi, laikoma, kad Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija neprieštarauja, kad teisės ir pareigos pagal draudimo sutartis būtų perleistos.

6. Rašytinėje sutartyje dėl teisių ir pareigų perleidimo privalo būti sąlyga, kad teisių ir pareigų perleidimas laikomas įvykusiu ne anksčiau kaip nuo priežiūros institucijos leidimo perleisti teises ir pareigas paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos.

7. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai teisės ir pareigos pagal draudimo sutartis perleidžiamos reorganizuojant draudimo įmonę.

8. Perleidžiant teises ir pareigas pagal draudimo sutartis šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, draudėjo sutikimas nėra reikalingas. Toks sutikimas nėra reikalingas ir tais atvejais, kai teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, kurioms taikoma Lietuvos Respublikos teisė, perleidžia kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, o Lietuvos Respublika yra Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra draudimo rizika, arba įsipareigojimo Europos ekonominės erdvės valstybė.

9. Šio straipsnio nuostatos nėra taikomos, kai draudimo įmonė perleidžia teises ir pareigas pagal pavienes draudimo sutartis šiose sutartyse nustatyta tvarka ir vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis dėl skolos perkėlimo ir reikalavimo perleidimo.

10. Perleidžiant teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, perdraudikų įsipareigojimai pagal šias draudimo sutartis perleidžiami perdraudimo sutartyse nustatyta tvarka.

11. Privalomasis teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas reglamentuojamas šio įstatymo 152 ir 206 straipsniuose.

 

50 straipsnis.       Leidimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo ar perdraudimo sutartis išdavimas

1. Draudimo įmonė apie ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis privalo paskelbti bent 2 nacionaliniuose laikraščiuose, taip pat įvykdyti paskelbimo reikalavimus, nustatytus Europos ekonominės erdvės valstybėje, kurioje yra draudimo rizika, arba įsipareigojimo Europos ekonominės erdvės valstybėje. Skelbime apie ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis turi būti nurodytas ne trumpesnis kaip 2 mėnesių terminas, per kurį draudėjas turi teisę raštu pareikšti draudimo įmonei savo prieštaravimą dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis. Šios dalies nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai teises ir pareigas pagal draudimo sutartis perleidžia kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, o Lietuvos Respublika yra Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra draudimo rizika, arba įsipareigojimo Europos ekonominės erdvės valstybė.

KEISTA:

2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1853 (nuo 2019 01 13)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00018)

 

2. Jeigu draudimo įmonė netinkamai įvykdė šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, priežiūros institucija savo nustatyta tvarka turi teisę pareikalauti, kad draudimo įmonė ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis paskelbtų pakartotinai arba papildomai raštu praneštų kiekvienam draudėjui.

3. Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, draudimo įmonė, ketinanti perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, privalo kreiptis į priežiūros instituciją dėl leidimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis išdavimo.

4. Leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo ar perdraudimo sutartis išduodamas priežiūros institucijos nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos, jeigu:

1) pateikti visi priežiūros institucijos nustatytame leidimų perleisti teises ir pareigas pagal draudimo ar perdraudimo sutartis išdavimo tvarkos apraše nurodyti dokumentai ir informacija;

2) perimančioji įmonė prisiima visas teises ir pareigas, atsirandančias iš draudimo ar perdraudimo sutarčių;

3) perdavus teises ir pareigas pagal draudimo ar perdraudimo sutartis, perimančioji įmonė vykdys mokumo kapitalo reikalavimus;

4) teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas neturės neigiamos įtakos draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų turtiniams interesams;

5) šio įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje nurodytos kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijos neprieštarauja dėl teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimo.

5. Priežiūros institucija, išduodama leidimą perleisti teises ir pareigas, privalo nustatyti terminą, per kurį teisės ir pareigos privalo būti perleistos. Leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis skelbiamas priežiūros institucijos interneto svetainėje.

6. Jeigu draudėjas nesutinka su teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimu, jis turi teisę šiuo pagrindu nutraukti draudimo sutartį draudimo sutartyje nustatyta dėl draudimo sutarties nutraukimo, jei draudėjas nesutinka su draudiko pasikeitimu dėl teisių ir pareigų perleidimo, tvarka per vieną mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo dienos.

7. Teisės ir pareigos pagal draudimo ar perdraudimo sutartis perleidžiamos kartu su techninius atidėjinius dengiančiu turtu arba esant tokio turto atkūrimo planui, kuriam priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi būti gautas priežiūros institucijos pritarimas.

8. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame viešame skelbime privalo būti nurodytos sąlygos, kurias įvykdžius kitą dieną bus laikoma, kad teisės ir pareigos pagal draudimo sutartis yra perleistos. Šis skelbimas laikomas tinkamu draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų informavimu apie teisių ir pareigų perleidimą pagal Civilinio kodekso 6.109 straipsnį.

 

51 straipsnis. Perdraudimui taikomos nuostatos

1. Draudimo ar perdraudimo įmonė, siekdama nuostolių dėl prisiimtos draudimo rizikos sumažinimo, kapitalo reikalavimo sumažinimo, efektyvesnio turimo kapitalo naudojimo ar galimybės prisiimti kitas draudimo rizikas išplėtimo, gali perduoti prisiimtą riziką, sudarydama perdraudimo ar pakartotinio perdraudimo sutartis su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 4 straipsnyje.

2. Draudimo ar perdraudimo įmonė gali perduoti prisiimtą riziką specialiajai įmonei. Leidimą steigti specialiąją įmonę Lietuvos Respublikoje išduoda priežiūros institucija.

3. Draudimo ar perdraudimo įmonė, atsižvelgiant į prisiimtą draudimo riziką, kiekvienu momentu privalo būti pakankamai persidraudusi.

4. Vien tik faktas, kad perdraudimo sutartis ar pakartotinio perdraudimo sutartis sudaryta su kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmone, kurios finansinė būklė nėra stabili ir gera, negali būti pagrindas pripažinti tokią perdraudimo ar pakartotinio perdraudimo sutartį netinkama.

5. Draudimo ar perdraudimo įmonė, sudaranti riboto perdraudimo sutartis ar vykdanti riboto perdraudimo veiklą, turi užtikrinti, kad su šiomis sutartimis ar veikla susijusi rizika būtų tinkamai nustatoma, vertinama, stebima, valdoma ir kontroliuojama, būtų užtikrintas tinkamas informavimas apie šią riziką.

6. Perdraudimo sutartys, sudarytos su įmonėmis, kurių pagrindinės buveinės yra trečiosiose valstybėse, kurių mokumo sistema pripažįstama lygiaverte šiame įstatyme nustatytai mokumo sistemai ir kurių sąrašas skelbiamas Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos interneto svetainėje, vertinamos taip pat, kaip ir perdraudimo sutartys, sudarytos su įmonėmis, gavusiomis licenciją pagal šį įstatymą.

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

52 straipsnis. Apskaita ir finansinė atskaitomybė

1. Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo tvarkyti finansinę apskaitą ir sudaryti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, priežiūros institucijos sprendimais ir kitais teisės aktais, taip pat draudimo ar perdraudimo įmonės pasirinkta apskaitos politika.

KEISTA:

1. 2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 06 25 įstatymu Nr. XII-1883 (TAR, 2015, Nr. 2015-11083))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

2. 2023 05 23 įstatymu Nr. XIV-1974 (nuo 2023 05 31)

(TAR, 2023, Nr. 2023-10367)

 

2. Draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos apskaitos sistema privalo būti organizuota taip, kad:

1) finansinės ataskaitos rodytų tikrą draudimo įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus;

2) sudarytų sąlygas įmonei saugiai ir patikimai naudoti bei valdyti įmonės turtą ir juo disponuoti;

3) sudarytų sąlygas audito įmonei, asmeniui, atliekančiam vidaus audito funkciją, ar įstatymų įgaliotoms institucijoms tikrinti ir vertinti įmonės, jos priežiūros, valdymo organų ir kitų darbuotojų, turinčių teisę priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda įmonės įsipareigojimai kitiems asmenims, veiklą ir įmonės finansinę būklę.

3. Per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pateikti priežiūros institucijai visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį, sprendimą dėl pelno paskirstymo ir auditoriaus išvadą.

4. Draudimo ar perdraudimo įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas negali svarstyti ir tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra atliktas metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas.

5. Už metinių finansinių ataskaitų rinkinyje pateiktos informacijos teisingumą atsako draudimo ar perdraudimo įmonės vadovas, valdybos ar stebėtojų tarybos nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų vadovui, valdybai ar stebėtojų tarybai priskirtą kompetenciją.

6. Draudimo ar perdraudimo įmonės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo periodiškumą, tarpinių ir metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo ir skelbimo tvarką nustato priežiūros institucija.

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 06 25 įstatymu Nr. XII-1883 (TAR, 2015, Nr. 2015-11083))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

53 straipsnis. Auditas

1. Draudimo ar perdraudimo įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį turi audituoti audito įmonė, kuri turi draudimo įmonių, perdraudimo įmonių arba finansų įstaigų audito patirties.

KEISTA:

2016 12 15 įstatymu Nr. XIII-98 (nuo 2017 03 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-29410)

 

2. Jeigu audito įmonės auditoriai neturi draudimo įmonių, perdraudimo įmonių arba finansų įstaigų audito patirties arba yra pagrindas abejoti audito įmonės ar jos paskirto auditoriaus nepriklausomumu nuo audituojamos draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės, priežiūros institucijos reikalavimu draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pakeisti audito įmonę ar jos paskirtus auditorius.

KEISTA:

1. 2016 12 15 įstatymu Nr. XIII-98 (nuo 2017 03 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-29410)

2. 2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

3. Audito įmonės pareigos atliekant draudimo ar perdraudimo įmonės finansinių ataskaitų rinkinio auditą:

1) audito įmonė privalo nedelsdama raštu pranešti priežiūros institucijai apie reikšmingus šio įstatymo ir kitų draudimo ir perdraudimo įmonių finansinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, apie mokumo kapitalo ar minimalaus kapitalo reikalavimų nesilaikymą, taip pat apie aplinkybes, rodančias, kad draudimo ar perdraudimo įmonė nebeatitinka reikalavimų, pagal kuriuos išduodama veiklos licencija, taip pat apie aplinkybes, kurios kelia ar gali kelti grėsmę draudimo ar perdraudimo įmonės mokumui, finansiniam stabilumui ir veiklos tęstinumui arba draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams;

2) audito įmonė privalo nedelsdama raštu pranešti priežiūros institucijai apie bet kokias aplinkybes, dėl kurių atsisakoma pareikšti auditoriaus nuomonę auditoriaus išvadoje, pareiškiama neigiama ar sąlyginė nuomonė.

4. Priežiūros institucijos reikalavimu audito įmonė privalo pateikti paaiškinimus dėl savo nuomonės apie finansines ataskaitas ir dėl kitos auditoriaus išvadoje nurodytos informacijos.

5. Audito įmonė, atliekanti auditą draudimo ar perdraudimo įmonę kontroliuojančioje ar draudimo ar perdraudimo įmonės kontroliuojamoje įmonėje, nedelsdama privalo pranešti priežiūros institucijai apie bet kokias šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, paaiškėjusias atliekant auditą.

6. Audito įmonės sąžiningas informacijos pateikimas priežiūros institucijai apie bet kurias šiame straipsnyje nurodytas aplinkybes nėra ir negali būti pareigos, nustatytos teisės aktuose ar sutartyje, neatskleisti informacijos pažeidimas ir neužtraukia bei negali užtraukti jokios atsakomybės.

 

54 straipsnis. Informacijos atskleidimas visuomenei ir priežiūros institucijai

1. Draudimo ar perdraudimo įmonė, vykdydama informacijos atskleidimo visuomenei reikalavimus, parengia mokumo ir finansinės būklės ataskaitą ir ją paskelbia, atsižvelgdama į priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimus.

2. Priežiūros institucija nustato reikalavimus dėl informacijos, kurią reikia pateikti priežiūros funkcijoms atlikti, pobūdžio, apimties, formos ir pateikimo laikotarpio.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

DRAUDIMO IR (AR) PERDRAUDIMO ĮMONIŲ GRUPĖS PRIEŽIŪRA

 

55 straipsnis. Grupės priežiūros taikymo atvejai

1. Šio skirsnio nuostatos taikomos šiame skirsnyje nurodytoms draudimo įmonėms, perdraudimo įmonėms ir kitoms įmonėms. Įmonėms, kurioms taikomi grupės priežiūros reikalavimai, taip pat taikomi ir kiti draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių veiklos ir jos priežiūros reikalavimai, išskyrus šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytas išimtis.

2. Priežiūros institucijai nuostatos dėl draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės priežiūros institucijos (toliau – grupės priežiūros institucija) taikomos tada, kai priežiūros institucija šio įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka paskiriama grupės priežiūros institucija. Jeigu priežiūros institucija nėra paskiriama grupės priežiūros institucija, jai grupės priežiūros reikalavimai taikomi kaip atitinkamai draudimo priežiūros institucijų kolegijos (toliau – priežiūros institucijų kolegija) veikloje dalyvaujančiai priežiūros institucijai.

3. Grupės lygiu prižiūrimos šios įmonės:

1) draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios yra ne mažiau kaip vienos draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonės ar trečiosios valstybės perdraudimo įmonės dalyvaujančios įmonės;

2) draudimo ar perdraudimo įmonės, kurių patronuojančioji įmonė yra draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, turinti pagrindinę buveinę Europos ekonominės erdvės valstybėje;

3) atsižvelgiant į šio įstatymo 56 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas – draudimo ar perdraudimo įmonės, kurių patronuojančioji įmonė yra mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, turinti pagrindinę buveinę ne Europos ekonominės erdvės valstybėje, arba trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė.

4. Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais, jei dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra Europos ekonominės erdvės valstybėje, yra su prižiūrima įmone arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąja įmone, kuriai taikoma papildoma priežiūra pagal Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymą, susijusi įmonė, grupės priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kitomis priežiūros institucijomis, gali nuspręsti tos dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės arba tos draudimo kontroliuojančiosios įmonės lygiu nevykdyti rizikos koncentracijos priežiūros ir (arba) draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės įmonių tarpusavio sandorių (toliau – grupės įmonių tarpusavio sandoris) priežiūros, nurodytos šio įstatymo 61 straipsnyje.

5. Jeigu mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei pagal šį įstatymą ir pagal Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymą taikomos lygiavertės nuostatos, grupės priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kitomis priežiūros institucijomis, gali nuspręsti šiai mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei taikyti tik atitinkamas Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo nuostatas.

6. Jeigu mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei pagal šį įstatymą ir pagal kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius finansų įstaigų veiklą, taikomos lygiavertės nuostatos, grupės priežiūros institucija, suderinusi su atitinkama konsoliduotos priežiūros institucija, šiai mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei gali taikyti tik tas nuostatas, kurios yra taikomos pagrindiniam finansų sektoriui, nustatytam pagal Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymą.

7. Grupės priežiūros institucija apie sprendimus, priimtus pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalis, informuoja Europos bankininkystės instituciją ir Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją.

 

56 straipsnis. Grupės priežiūros taikymo sritis

1. Priežiūros institucijų pagal šio įstatymo 55 straipsnį atliekamos priežiūros funkcijos nereiškia, kad trečiųjų valstybių draudimo įmonė, trečiųjų valstybių perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė, mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji įmonė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė tampa individualiai prižiūrimu subjektu, tačiau dėl jų priežiūros institucijos turi šiame skirsnyje nustatytas teises ir pareigas. Ši nuostata neatima priežiūros institucijos teisės reikalauti, kad draudimo kontroliuojančiųjų įmonių ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių valdymo ir priežiūros organų narių ir kitų vadovaujamąsias pareigas einančių asmenų reputacija būtų nepriekaištinga, o kvalifikacija būtų tinkama patikimam ir riziką ribojančiam valdymui užtikrinti.

2. Grupės priežiūros institucija gali nuspręsti netaikyti šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos grupės priežiūros įmonei, kai:

1) yra informacijos gavimo iš trečiojoje valstybėje esančios įmonės teisinių kliūčių;

2) įmonė yra nereikšminga grupės priežiūros tikslams;

3) priežiūros šiai įmonei taikymas turėtų netinkamą ar klaidinamą poveikį grupės priežiūros tikslams.

3. Šio straipsnio 2 dalies 2 punktas netaikomas tuo atveju, jei tos pačios grupės įmonės atskirai yra nereikšmingos grupei, tačiau visos kartu yra reikšmingos.

4. Jeigu grupės priežiūros institucija nustatė, kad draudimo ar perdraudimo įmonei neturėtų būti taikoma grupės priežiūra pagal šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, ji, prieš priimdama sprendimą, konsultuojasi su kitomis priežiūros institucijomis.

5. Jeigu grupės priežiūros institucija netaiko draudimo ar perdraudimo įmonei grupės priežiūros šio straipsnio 2 dalies 2 ar 3 punkte numatytais atvejais, Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo ar perdraudimo įmonė, priežiūros institucija gali paprašyti, kad grupei vadovaujanti įmonė pateiktų bet kokią informaciją, kuri gali padėti prižiūrėti atitinkamą draudimo ar perdraudimo įmonę.

6. Šio skirsnio reikalavimų taikymo ypatumus toliau nurodytais atvejais nustato priežiūros institucijos teisės aktai, kai:

1) šio įstatymo 55 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė yra patronuojamoji Europos ekonominės erdvės valstybėje pagrindinę buveinę turinčios draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios įmonės ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės įmonė;

2) šio įstatymo 55 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė ar pagrindinę buveinę Europos ekonominės erdvės valstybėje turinti draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė neturi pagrindinės buveinės toje pačioje Europos ekonominės erdvės valstybėje kaip šios dalies 1 punkte nurodyta patronuojančioji įmonė;

3) jei draudimo ar perdraudimo įmonės patronuojančioji įmonė yra ne Europos ekonominės erdvės draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė arba jei patronuojančioji įmonė yra mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji įmonė.

 

57 straipsnis. Grupės mokumo priežiūra

1. Šio įstatymo 55 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės privalo užtikrinti, kad grupės mokumo kapitalo reikalavimas būtų skaičiuojamas ir padengtas tinkamomis grupės nuosavomis lėšomis laikantis priežiūros institucijos nustatytų reikalavimų.

2. Šio įstatymo 55 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytos draudimo ir perdraudimo įmonės privalo užtikrinti, kad grupės mokumo kapitalo reikalavimas būtų skaičiuojamas ir padengtas tinkamomis grupės nuosavomis lėšomis laikantis priežiūros institucijos nustatytų reikalavimų.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų laikymąsi prižiūri grupės priežiūros institucija pagal šio įstatymo 63 straipsnio nuostatas. Grupės mokumo priežiūrai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 43 straipsnio ir 45 straipsnio 1–5 dalių nuostatos.

4. Dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė ar grupės įmonė, kurią nurodo grupės priežiūros institucija pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir pačia grupe, privalo apskaičiuoti grupės mokumo kapitalo reikalavimą ne rečiau kaip kartą per metus, nuolat stebėti ir užtikrinti grupės mokumo kapitalo reikalavimo padengimą tinkamomis nuosavomis lėšomis ir informuoti priežiūros instituciją apie apskaičiuotą grupės mokumo kapitalo reikalavimą ir jo padengimą.

5. Grupės priežiūros institucija, gavusi informaciją, kad grupės mokumo kapitalo reikalavimas nėra vykdomas ar yra rizika, kad nebus vykdomas per kitus 3 mėnesius, privalo apie tai informuoti kitas priežiūros institucijų kolegijos priežiūros institucijas, kurios privalo išanalizuoti grupės finansinę būklę.

 

58 straipsnis. Grupės vidaus modelis

1. Draudimo ar perdraudimo įmonė ir su ja susijusios įmonės arba su draudimo kontroliuojančiąja įmone ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąja įmone susijusios įmonės gali pateikti grupės priežiūros institucijai bendrą prašymą leisti skaičiuoti konsoliduotą grupės mokumo kapitalo reikalavimą, taip pat grupės draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimą pagal vidaus modelį.

2. Priežiūros institucija, nustačiusi, kad draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis reikšmingai skiriasi nuo prielaidų, nustatytų grupės vidaus modelyje, turi teisę pareikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė per priežiūros institucijos nustatytą terminą ištaisytų susidariusią padėtį. Jeigu priežiūros institucijos reikalavimas nėra įvykdytas ar įvykdytas netinkamai, priežiūros institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 48 straipsniu, gali nustatyti papildomą kapitalą, kuriuo didinamas pagal vidaus modelį apskaičiuotas draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimas. Išimtiniais atvejais, kai papildomo kapitalo nustatymas būtų netinkamas, priežiūros institucija gali reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė apskaičiuotų mokumo kapitalo reikalavimą pagal standartinę formulę. Pagal standartinę formulę apskaičiuotas mokumo kapitalo reikalavimas gali būti padidintas papildomo kapitalo, nustatyto pagal šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, dydžiu. Priežiūros institucija apie šioje dalyje nustatytus sprendimus ir jų motyvus privalo pranešti draudimo ar perdraudimo įmonei ir grupės priežiūros institucijai.

3. Priežiūros institucija savo teisės aktuose nustato išsamią šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką ir kitus reikalavimus dėl grupės vidaus modelio taikymo.

 

59 straipsnis. Grupės papildomas kapitalas

1. Spręsdama, ar konsoliduoto grupės mokumo kapitalo reikalavimai tinkamai atspindi grupės rizikos pobūdį, grupės priežiūros institucija privalo atsižvelgti į tai, ar:

1) grupės lygiu nėra šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių;

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

2) naudojant standartinę formulę ar vidaus modelį nėra pakankamai atsižvelgta į specifinę grupės lygiu esamą riziką, nes šią riziką sudėtinga kiekybiškai įvertinti;

3) atitinkamos priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 48 straipsnio ir 58 straipsnio 2 dalies nuostatas yra nustačiusios papildomą kapitalą, kuriuo didinamas susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimas.

2. Grupės priežiūros institucija turi teisę nustatyti papildomą grupės kapitalą, kuriuo didinamas konsoliduotas grupės mokumo kapitalo reikalavimas, kai nėra tinkamai atsižvelgiama į grupės rizikos pobūdį.

3. Šio įstatymo 48 straipsnis mutatis mutandis taikomas nustatant papildomą grupės kapitalą.

 

60 straipsnis. Grupių, kurios taiko centralizuotą rizikos valdymą, mokumo priežiūra

1. Centralizuoto rizikos valdymo grupių mokumo priežiūra taikoma draudimo ar perdraudimo įmonėms, kurios yra patronuojamosios draudimo ir perdraudimo įmonių įmonės, jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:

1) patronuojamosios įmonės grupės priežiūros institucija nepriskyrė prie įmonių, kurioms nėra taikomi grupės priežiūros reikalavimai pagal šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau priskyrė prie įmonių, kurioms patronuojančiosios įmonės lygiu taikomi grupės priežiūros reikalavimai;

2) patronuojančiosios įmonės rizikos valdymo ir vidaus kontrolės procesai apima ir patronuojamąją įmonę ir, priežiūros institucijų vertinimu, yra pakankami patikimam ir riziką ribojančiam patronuojamosios įmonės valdymui užtikrinti;

3) patronuojančiajai įmonei buvo suteiktas leidimas, numatytas šio įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje;

4) patronuojančiajai įmonei buvo suteiktas grupės priežiūros institucijos leidimas skelbti tik bendrą grupės mokumo ir finansinės būklės ataskaitą;

5) patronuojančioji įmonė kreipėsi į priežiūros instituciją ir teisės aktų nustatyta tvarka gavo leidimą taikyti centralizuoto rizikos valdymo grupių mokumo priežiūrą patronuojamajai draudimo ar perdraudimo įmonei.

2. Priežiūros institucija savo teisės aktuose nustato išsamią šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką ir kitus centralizuoto rizikos valdymo grupių mokumo priežiūros reikalavimus.

 

61 straipsnis. Rizikos koncentracijos ir grupės įmonių tarpusavio sandorių priežiūra

1. Rizikos koncentracijos grupės lygiu ir grupės įmonių tarpusavio sandorių priežiūrą vykdo grupės priežiūros institucija. Rizikos koncentracijos grupės lygiu ir grupės įmonių tarpusavio sandorių priežiūra vykdoma pagal šio straipsnio ir šio įstatymo 62–67 straipsnių nuostatas.

2. Draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios įmonės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės ar grupės įmonė, kurią nurodo grupės priežiūros institucija pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir pačia grupe, praneša grupės priežiūros institucijai apie bet kokią reikšmingą rizikos koncentraciją grupės lygiu ir apie grupės priežiūros institucijos nurodytus grupės įmonių tarpusavio sandorius.

3. Priežiūros institucija savo teisės aktuose nustato išsamią šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką ir kitus rizikos koncentracijos ir grupės įmonių tarpusavio sandorių priežiūros reikalavimus.

 

62 straipsnis. Valdymo sistemos priežiūra

1. Šio skyriaus antrajame skirsnyje nustatyti reikalavimai mutatis mutandis taikomi grupės lygiu.

2. Nedarant poveikio šio straipsnio 1 dalies taikymui, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistemos turi būti įdiegtos ir ataskaitų teikimo tvarka taikoma nuosekliai visose įmonėse, kurioms taikoma grupės priežiūra pagal šio įstatymo 55 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, siekiant užtikrinti, kad šių sistemų naudojimas ir ataskaitų teikimas būtų kontroliuojamas grupės lygiu.

3. Grupės priežiūros institucija turi teisę leisti, kad dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, atlikdama savos rizikos ir mokumo vertinimą grupės lygiu, apimtų ir patronuojamosios draudimo ar perdraudimo įmonės savo rizikos ir mokumo vertinimą ir parengtų vieną bendrą dokumentą.

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

4. Priežiūros institucija savo teisės aktuose nustato išsamią šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką ir kitus valdymo sistemos priežiūros reikalavimus.

 

63 straipsnis. Grupės priežiūros institucija

1. Grupės priežiūros institucija, atsakinga už grupės priežiūrą ir priežiūros institucijų veiklos koordinavimą, paskiriama iš atitinkamų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijų.

2. Jeigu priežiūros institucija prižiūri visas grupės draudimo ir perdraudimo įmones, grupės priežiūros funkcijas atlieka ta pati priežiūros institucija.

3. Visais kitais atvejais (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį) grupės priežiūros funkcijas atlieka priežiūros institucija, išdavusi veiklos licenciją grupei vadovaujančiai draudimo ar perdraudimo įmonei, arba, jei grupei vadovauja ne draudimo ar perdraudimo įmonė, – priežiūros institucija:

1) išdavusi veiklos licenciją draudimo ar perdraudimo įmonei, kurios patronuojančioji įmonė yra draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė;

2) išdavusi veiklos licenciją draudimo ar perdraudimo įmonei, kurios patronuojančioji įmonė yra draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė ir kuri yra toje pačioje Europos ekonominės erdvės valstybėje, kurioje yra pagrindinė draudimo kontroliuojančiosios įmonės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, turinčios patronuojamųjų draudimo ar perdraudimo įmonių daugiau negu vienoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, buveinė;

3) vykdanti draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios balansinis turtas yra didžiausias, priežiūrą, jei grupei vadovauja keletas draudimo kontroliuojančiųjų įmonių arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių, turinčių pagrindines buveines ir patronuojamąsias draudimo ar perdraudimo įmones Europos ekonominės erdvės valstybėse;

4) išdavusi veiklos licenciją didžiausią balansinį turtą turinčiai draudimo ar perdraudimo įmonei, jei keletas Europos ekonominės erdvės valstybėse pagrindines buveines turinčių draudimo ar perdraudimo įmonių turi tą pačią patronuojančiąją draudimo kontroliuojančiąją įmonę arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę ir nė viena iš draudimo ar perdraudimo įmonių neturi pagrindinės buveinės toje Europos ekonominės erdvės valstybėje, kurioje yra pagrindinė patronuojančiosios draudimo kontroliuojančiosios įmonės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės buveinė;

5) išdavusi veiklos licenciją didžiausią balansinį turtą turinčiai draudimo ar perdraudimo įmonei, kai grupė neturi patronuojančiosios įmonės, ar kitais šios dalies 1–4 punktuose nenumatytais atvejais.

4. Priežiūros institucijų bendru sprendimu, priimtu ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo priežiūros institucijų inicijuotos diskusijos, kuri gali būti inicijuojama ne dažniau kaip kartą per metus, pradžios ir atsiklausus grupės nuomonės, gali būti paskirta ir kita, negu numatyta šio straipsnio 3 dalyje, priežiūros institucija, jeigu šio straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas būtų netinkamas atsižvelgiant į grupės struktūrą ir draudimo ar perdraudimo įmonių veiklos atskirose valstybėse mastą. Paskirtoji grupės priežiūros institucija informuoja grupei vadovaujančią draudimo ar perdraudimo įmonę arba pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus nustatytą grupės įmonę apie bendrą priežiūros institucijų sprendimą ir jo motyvus.

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

5. Diskusijos metu, iki nėra priimtas bendras priežiūros institucijų sprendimas arba nėra pasibaigęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytas 3 mėnesių laikotarpis, kuris laikomas taikinimo terminu pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnio 2 dalį, priežiūros institucija turi teisę kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją, kad ši pateiktų sprendimą. Apie šį kreipimąsi priežiūros institucija taip pat informuoja kitas priežiūros institucijas. Tokiu atveju priežiūros institucijos gali priimti bendrą sprendimą tik sulaukusios Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos sprendimo ir juo vadovaudamosi. Paskirtoji grupės priežiūros institucija informuoja grupei vadovaujančią draudimo ar perdraudimo įmonę arba pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus nustatytą grupės įmonę ir priežiūros institucijų kolegiją apie bendrą priežiūros institucijų sprendimą ir jo motyvus.

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

6. Jeigu bendras priežiūros institucijų sprendimas nėra priimamas, grupės priežiūros funkcijas atlieka institucija, nustatoma pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus.

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

7. Grupės priežiūros institucija atlieka šias funkcijas:

1) koordinuoja būtinos ar esminės informacijos apie grupės veiklą ir ypatingąsias padėtis surinkimą ir paskirstymą, įskaitant informaciją, reikšmingą priežiūros institucijos vykdomai priežiūrai;

2) prižiūri ir vertina grupės finansinę būklę;

3) vertina grupės mokumo, rizikos koncentracijos ir grupės įmonių tarpusavio sandorių reikalavimų vykdymą;

4) vertina grupės valdymo sistemos atitiktį šio įstatymo 62 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir grupės valdymo ir priežiūros organų narių ir kitas vadovaujamąsias pareigas einančių asmenų atitiktį šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams;

5) planuoja ir koordinuoja priežiūros institucijų vykdomą grupės veiklos nuolatinę priežiūrą ar priežiūrą, taikomą esant ypatingajai padėčiai, kasmet organizuodama susitikimus ar kitaip bendradarbiaudama su kitomis priežiūros institucijomis ir atsižvelgdama į rizikų, būdingų visoms grupės įmonėms, pobūdį, dydį ir sudėtingumą;

6) atlieka kitas teisės aktais grupės priežiūros institucijai priskirtas funkcijas.

8. Priežiūros institucija dalyvauja priežiūros institucijų kolegijoje, kuriai pirmininkauja grupės priežiūros institucija.

9. Priežiūros institucija, vykdydama grupės priežiūrą, bendradarbiauja, konsultuojasi ir keičiasi priežiūros funkcijoms atlikti būtina informacija su kitomis priežiūros institucijų kolegijos narėmis ir su kredito įstaigų bei finansų maklerio įmonių priežiūrą vykdančiomis institucijomis.

10. Priežiūros institucija savo teisės aktuose nustato išsamią šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką ir kitus reikalavimus dėl priežiūros institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija.

 

64 straipsnis. Informacijos prieinamumas

1. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems taikoma grupės priežiūra, ir su jais susijusios įmonės bei dalyvaujančios įmonės turi teisę keistis bet kokia informacija, reikšminga grupės priežiūros tikslais. Šios teisės įgyvendinimas nelaikomas konfidencialumo ir duomenų apsaugos reikalavimų, nustatytų sandoriuose, teisės aktuose ir įmonių vidaus dokumentuose, pažeidimu.

2. Priežiūros institucija turi teisę pareikalauti, kad bet kuris fizinis ar juridinis asmuo pateiktų grupės priežiūros tikslais reikšmingą informaciją.

3. Priežiūros institucija, norėdama gauti grupės priežiūros tikslais reikšmingą informaciją, gali kreiptis tiesiogiai į grupės įmones tik tuo atveju, kai tokios informacijos per protingą laikotarpį nesuteikė draudimo ar perdraudimo įmonė, kuriai taikomi grupės priežiūros reikalavimai.

4. Draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios įmonės ir mišrios veiklos draudimo kontroliuojančiosios įmonės, vadovaudamosi 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/35, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II), kiekvienais metais viešai atskleidžia grupės valdymo ir organizacinę struktūrą, apimdamos visas grupei priklausančias patronuojamąsias įmones, susijusias įmones ir svarbius filialus.

KEISTA:

1. 2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

2. 2021 09 30 įstatymu Nr. XIV-554 (nuo 2021 10 09)

(TAR, 2021, Nr. 2021-21222)

 

65 straipsnis. Informacijos patikrinimas

1. Priežiūros institucija tiesiogiai ar per tam tikslui pasitelktus asmenis turi teisę atlikti šio įstatymo 64 straipsnyje nurodytos informacijos patikrinimą:

1) draudimo ar perdraudimo įmonės, kuriai taikomi grupės priežiūros reikalavimai, patalpose;

2) draudimo ar perdraudimo įmonės, kuri yra šios dalies 1 punkte nurodytos įmonės susijusi įmonė, patalpose;

3) šios dalies 1 punkte nurodytos įmonės patronuojančiosios įmonės patalpose;

4) kitos įmonės, kuri yra šios dalies 3 punkte nurodytos įmonės susijusi įmonė, patalpose.

2. Jeigu priežiūros institucijai būtina informacija, kuria disponuoja prižiūrima ar neprižiūrima kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje esanti įmonė, priežiūros institucija turi teisę paprašyti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos atlikti patikrinimą. Priežiūros institucija turi teisę dalyvauti atliekant šį patikrinimą arba, jeigu kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija sutinka, pati atlikti tokį patikrinimą. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį, jeigu kita Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija priežiūros institucijos prašymu nepradeda vykdyti patikrinimo per 2 savaites nuo prašymo gavimo dienos arba jeigu priežiūros institucijai neleidžia pasinaudoti teise atlikti patikrinimą ar dalyvauti atliekant patikrinimą.

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

3. Priežiūros institucija, gavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos prašymą patikrinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įmones, informavusi grupės priežiūros instituciją, pati atlieka patikrinimą, suteikia teisę patikrinimą atlikti audito įmonėms ar ekspertams arba leidžia prašymą pateikusiai institucijai pačiai atlikti patikrinimą ar dalyvauti priežiūros institucijai atliekant patikrinimą.

4. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija gali naudotis teise dalyvauti atliekant patikrinimą, kai jį atlieka dvi ar daugiau priežiūros institucijų.

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

66 straipsnis. Grupės mokumo ir finansinės būklės ataskaita

1. Dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė kasmet, atsižvelgdama į priežiūros institucijos teisės aktus, viešai paskelbia grupės mokumo ir finansinės būklės ataskaitą.

2. Gavusi grupės priežiūros institucijos leidimą, dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė kasmet viešai skelbia vieną bendrą grupės mokumo ir finansinės būklės ataskaitą, kurią sudaro grupės lygio informacija ir kiekvienos grupės draudimo ar perdraudimo įmonės informacija, kurią būtina atskleisti pagal priežiūros institucijos teisės aktus. Grupės priežiūros institucija, prieš suteikdama leidimą, konsultuojasi ir tinkamai atsižvelgia į visų priežiūros institucijų kolegijos narių nuomonę ir išsakytas abejones.

3. Priežiūros institucija nustato grupės mokumo ir finansinės būklės ataskaitos reikalavimus.

 

67 straipsnis. Poveikio priemonės

1. Kai grupės draudimo ar perdraudimo įmonės nesilaiko šio skirsnio reikalavimų arba iškyla grėsmė jų mokumui, arba grupės įmonių tarpusavio sandoriai arba rizikos koncentracija kelia grėsmę draudimo ar perdraudimo įmonės finansinei būklei:

1) draudimo kontroliuojančiosios įmonės ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės priemones, skirtas padėčiai kuo greičiau ištaisyti, tvirtina grupės priežiūros institucija;

2) draudimo ar perdraudimo įmonės priemones, skirtas padėčiai kuo greičiau ištaisyti, tvirtina priežiūros institucija.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais grupės priežiūros institucija nėra Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo kontroliuojančiosios įmonės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės ar draudimo ar perdraudimo įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucija, grupės priežiūros institucija informuoja apie nustatytus pažeidimus Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo kontroliuojančiosios įmonės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės ar draudimo ar perdraudimo įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros instituciją, kad ji galėtų imtis būtinų priemonių. Priežiūros institucija, taip pat grupės priežiūros institucija esant būtinybei koordinuoja skiriamas poveikio priemones su atitinkamomis priežiūros institucijomis.

3. Priežiūros institucija šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę taikyti poveikio priemones draudimo kontroliuojančiosioms įmonėms, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosioms įmonėms ir šias įmones valdantiems asmenims. Priežiūros institucija glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamomis priežiūros institucijomis, siekdama užtikrinti poveikio priemonių veiksmingumą, ypač jei draudimo kontroliuojančiosios įmonės ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės administracija ar pagrindinis padalinys nėra jos pagrindinėje buveinėje.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONIŲ VEIKLA KITOSE EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS VALSTYBĖSE IR TREČIOSIOSE VALSTYBĖSE

 

68 straipsnis.       Draudimo įmonių teisė teikti paslaugas kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje

1. Draudimo įmonė, ketinanti teikti paslaugas kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, kartu nurodydama rizikas, dėl kurių ketinama sudaryti draudimo sutartis, ir tuo atveju, kai draudimo įmonė ketina vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą, pateikti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus dokumentus. Informacija ir dokumentai privalo būti pateikti lietuvių ir (ar) anglų kalbomis bei kitos Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, kai pagal kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus šiai Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai visi dokumentai privalo būti pateikiami tos Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

2. Per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos gavimo, jei nėra šio straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, priežiūros institucija privalo išsiųsti, kartu apie išsiuntimą tą pačią dieną raštu informuodama draudimo įmonę, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje draudimo įmonė ketina teikti paslaugas, priežiūros institucijai šią informaciją:

1) patvirtinimą, kad draudimo įmonė vykdo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimus;

2) draudimo grupių, kurių veiklą draudimo įmonė turi teisę vykdyti, sąrašą;

3) draudimo įmonės pateiktą informaciją apie draudimo rizikas, kurias ketinama drausti, ar kitų ketinamų prisiimti įsipareigojimų pobūdį;

4) jei draudimo įmonė ketina vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą – dokumentus, kuriais įrodoma, kad draudimo įmonė yra šios Europos ekonominės erdvės valstybės nacionalinio draudikų biuro ir garantinio iždo narė ir kad pretenzijoms nagrinėti yra paskyrusi atstovą, kuriam suteikti pakankami įgaliojimai, šio atstovo vardą, pavardę ir adresą.

3. Priežiūros institucija per vieną mėnesį nuo visos šio straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos gavimo turi teisę, apie tai raštu informuodama draudimo įmonę, atsisakyti išsiųsti šio straipsnio 2 dalyje numatytą informaciją tik tuo atveju, kai draudimo įmonė nevykdo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų ir (ar) draudimo įmonės finansinė būklė, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus, nėra stabili ir gera.

4. Draudimo įmonė, gavusi šio straipsnio 2 dalyje numatytą priežiūros institucijos informaciją ir įvykdžiusi kitas sąlygas, nustatytas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktuose, turi teisę pradėti teikti paslaugas kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje.

5. Draudimo įmonė privalo ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį pranešti apie bet kokius planuojamus informacijos, pateiktos vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, pasikeitimus. Draudimo įmonės informacijos pateikimui, pateiktos informacijos išsiuntimui kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai ir atsisakymui išsiųsti informaciją taikomos šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos. Priežiūros institucijos atsisakymas išsiųsti informaciją atima teisę draudimo įmonei atlikti planuojamus pakeitimus.

 

69 straipsnis.       Draudimo įmonės filialo kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje steigimas

1. Draudimo įmonė, ketinanti steigti filialą kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, privalo pateikti priežiūros institucijai šią informaciją ir dokumentus:

1) kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje draudimo įmonė ketina steigti filialą, pavadinimą;

2) priežiūros institucijos nustatytos formos ir turinio verslo planą;

3) filialo buveinės adresą, kuriuo gali būti siunčiama ir gaunama korespondencija, ir patvirtinimą, kad nurodytu adresu gali būti siunčiama visa korespondencija draudimo įmonės filialo vadovui;

4) dokumentus, kuriais įrodoma, kad draudimo įmonė yra paskyrusi nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotą ir draudimo srityje patyrusį filialo vadovą, kuriam suteikti pakankami įgaliojimai, kad jis galėtų sukurti teises ir pareigas kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigusiai filialą draudimo įmonei trečiųjų asmenų atžvilgiu, atstovauti draudimo įmonei teisme ir kitose šios Europos ekonominės erdvės valstybės valdžios ir valdymo institucijose;

5) jei draudimo įmonė per kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtą filialą ketina vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte nurodytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą), – dokumentus, kuriais įrodoma, kad draudimo įmonė yra šios Europos ekonominės erdvės valstybės nacionalinio draudikų biuro ir garantinio iždo narė.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai privalo būti pateikti lietuvių ir (ar) anglų kalbomis arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, jei kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai pagal šios valstybės teisės aktus visi dokumentai privalo būti pateikiami šios Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

3. Per 3 mėnesius nuo visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo, jei nėra šio straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, priežiūros institucija privalo nusiųsti, apie nusiuntimą tą pačią dieną raštu pranešdama draudimo įmonei, gautus dokumentus ir informaciją kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje ketinama steigti filialą, priežiūros institucijai kartu su patvirtinimu, kad draudimo įmonė atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimus.

4. Priežiūros institucija per 3 mėnesius nuo visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo turi teisę, apie tai raštu pranešdama draudimo įmonei ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai, atsisakyti išsiųsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją tik tuo atveju, kai:

1) draudimo įmonės organų struktūra ir valdymo sistema neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų ir (ar) nėra pakankamai efektyvi valdant draudimo įmonę;

2) draudimo įmonė nevykdo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų ir (ar) draudimo įmonės finansinė būklė, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus, nėra stabili ir gera;

3) draudimo įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai, kiti vadovaujamąsias pareigas einantys asmenys ir asmenys, atsakingi už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar paskirtasis steigiamo filialo vadovas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų;

4) pateiktas verslo planas leidžia teigti, kad draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nėra tinkamai apsaugoti, arba yra pakankamas pagrindas manyti, kad draudimo įmonės įsipareigojimai, atsirandantys iš draudimo sutarčių, negalės būti vykdomi nuolat.

5. Priežiūros institucija pateikia draudimo įmonei iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos gautą informaciją apie sąlygas, taikomas kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių filialų veiklai nepažeidžiant viešosios tvarkos. Draudimo įmonė gali steigti filialą ir pradėti veiklą gavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją apie veiklos sąlygas nepažeidžiant viešosios tvarkos, o jei ši informacija nėra gaunama per 2 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo iš priežiūros institucijos, – pasibaigus šiam 2 mėnesių terminui.

6. Apie bet kokį planuojamą šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatytų informacijos ir dokumentų pasikeitimą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį turi būti pranešta priežiūros institucijai ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje įsteigtas filialas, priežiūros institucijai. Draudimo įmonės informacijos pateikimui, pateiktos informacijos išsiuntimui kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai ir atsisakymui išsiųsti informaciją taikomos šio straipsnio 1–5 dalių nuostatos, tačiau vietoj šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto 3 mėnesių termino taikomas vieno mėnesio terminas. Priežiūros institucijos atsisakymas išsiųsti informaciją atima teisę draudimo įmonei atlikti planuojamus pakeitimus.

 

69¹ straipsnis.      Draudimo įmonių veiklos kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse statistinė informacija

KEISTA:

2012 10 16 įstatymu Nr. XI-2277 (nuo 2016 01 01 – remiantis

2015 04 09 įstatymu Nr. XII-1603 (TAR, 2015, Nr. 2015-05897))

(Žin., 2012, Nr. 127-6385)

 

1. Draudimo įmonė teikia priežiūros institucijai informaciją atskirai apie veiklą, vykdytą kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įgyvendinant įsisteigimo teisę, ir apie veiklą, vykdytą įgyvendinant teisę teikti paslaugas. Šią informaciją sudaro kiekvienos draudimo ar perdraudimo rūšies įmokų, išmokų ir komisinių, neišskaičiavus perdraudikų dalies, sumos pagal atskiras Europos ekonominės erdvės valstybes.

2. Pateikdama informaciją apie šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą, draudimo įmonė taip pat informuoja apie draudimo išmokų dažnumą ir joms skirtų išlaidų vidurkį.

 

70 straipsnis. Draudimo ar perdraudimo įmonių filialai trečiosiose valstybėse

1. Draudimo įmonių, vykdančių ne gyvybės draudimo veiklą, filialai Šveicarijos Konfederacijoje steigiami ir veikia pagal taisykles, taikomas draudimo įmonių filialų steigimui ir veiklai kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, kiek Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, nenustatyta kitaip.

2. Draudimo ar perdraudimo įmonės filialai trečiosiose valstybėse steigiami priežiūros institucijos nustatyta tvarka gavus leidimą steigti filialą.

 

71 straipsnis. Perdraudimo įmonių veikla kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse

Perdraudimo įmonės, pateikusios priežiūros institucijos reikalaujamą informaciją, turi teisę teikti paslaugas ir steigti filialus kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse.

 

71¹ straipsnis. Informacijos teikimas ir bendradarbiavimo platformos

KEISTA:

2021 09 30 įstatymu Nr. XIV-554 (nuo 2021 10 09)

(TAR, 2021, Nr. 2021-21222)

 

1. Priežiūros institucija privalo pranešti Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai ir atitinkamos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai, kai nustato, kad blogėja draudimo ar perdraudimo įmonės finansinė būklė arba kyla kita rizika dėl draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos, vykdomos naudojantis įsisteigimo teise ar teise teikti paslaugas ir galinčios turėti poveikį tarpvalstybiniu mastu.

2. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos, jeigu nepavyksta susitarti su kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija dėl draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, vykdomos naudojantis įsisteigimo teise ar teise teikti paslaugas.

3. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis teikiamos informacijos turi būti tiek, kad būtų galima atlikti situacijos vertinimą.

4. Priežiūros institucija kartu su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis gali sukurti bendradarbiavimo platformą, kad sustiprintų tarpusavio keitimąsi informacija ir užtikrintų tvirtesnį bendradarbiavimą, kai draudimo ar perdraudimo įmonė vykdo arba ketina vykdyti veiklą, naudodamasi įsisteigimo teise ar teise teikti paslaugas.

5. Jeigu bendradarbiavimo platformą sukuria Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, jos prašymu priežiūros institucija privalo pateikti visą būtiną informaciją, kad bendradarbiavimo platforma galėtų tinkamai veikti.

 

III SKYRIUS

KITŲ EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS VALSTYBIŲ DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONIŲ VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE

 

72 straipsnis. Teisė vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje

Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo ar perdraudimo įmonės Lietuvos Respublikoje turi teisę steigti patronuojamąsias draudimo įmones, teikti paslaugas arba steigti filialą.

 

73 straipsnis.       Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių teisė teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje

1. Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė turi teisę pradėti teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje tik priežiūros institucijai gavus šios Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos dokumentus, kuriuos ši institucija privalo pateikti priežiūros institucijai pagal tos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus, ir įvykdžiusi kitas šiame straipsnyje numatytas sąlygas.

2. Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, ketinanti vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą), priežiūros institucijai taip pat privalo pateikti:

1) dokumentus, kuriais įrodoma, kad kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narė ir dalyvauja šio biuro ižde;

2) dokumentus, kuriais įrodoma, kad kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje yra paskyrusi atstovą, kuriam yra suteikti pakankami įgaliojimai atstovauti šiai įmonei teisme bei kitose Lietuvos Respublikos valdžios ir valdymo institucijose bei santykiuose su fiziniais ar juridiniais asmenimis, taip pat nurodyti šio atstovo vardą, pavardę ir adresą;

3) dokumentus, kuriais įrodoma, kad paskirtas atstovas turi teisę administruoti draudžiamuosius įvykius, mokėti draudimo išmokas ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės vardu patvirtinti privalomojo draudimo sutarties sudarymo ir galiojimo faktą;

4) šios dalies 3 punkte nurodyto atstovo adresą Lietuvos Respublikoje.

3. Šiame straipsnyje numatytas atstovo paskyrimas ir atstovo Lietuvos Respublikoje buvimas nelaikomas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės filialo, atstovybės ar biuro Lietuvos Respublikoje įsteigimu šio įstatymo 6 straipsnio prasme, tačiau atstovu gali būti paskirtas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės (tos pačios ar kitos negu atstovaujamoji įmonė) filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje.

4. Visais kitais šiame straipsnyje nenumatytais atvejais galimybė kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonėms teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje nesuteikia teisės kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei paskirti pavaldų šios atstovaujamos įmonės nurodymams ir kontrolei bei nuolat ar ilgą laiką Lietuvos Respublikoje reziduosiantį asmenį, kuriam suteikti įgaliojimai sukurti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei teises ir pareigas trečiųjų asmenų atžvilgiu.

 

74 straipsnis. Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių filialai

1. Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai pranešus apie tai, kad Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė ketina steigti filialą Lietuvos Respublikoje, ir pateikus informaciją ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės dokumentus, kuriuos ši institucija privalo pateikti priežiūros institucijai pagal tos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus, priežiūros institucija per 2 mėnesius nuo šios informacijos gavimo privalo pranešti šiai Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai apie sąlygas, taikomas kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių filialų veiklai Lietuvos Respublikoje nepažeidžiant viešosios tvarkos. Jeigu priežiūros institucija nepateikia tokios informacijos per šį terminą, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė turi teisę įsteigti filialą ir pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje.

2. Apie bet kokį planuojamą informacijos ir dokumentų, kuriuos kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, ketindama steigti filialą Lietuvos Respublikoje, pagal šios Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus pateikė šios Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai, pasikeitimą kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, privalo pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį.

3. Tik tapusi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nare ir dalyvaudama šio biuro ižde, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą turi teisę vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą).

4. „Lloyd’s“ draudikų asociacijos įgaliotasis atstovas privalo turėti įgaliojimus atstovauti atitinkamiems šios asociacijos nariams teisminiuose ir kitokiuose ginčuose, kylančiuose iš draudimo sutarties ar susijusiuose su ja, ir valstybės institucijose bei savo veiksmais lemti teisių ir pareigų atsiradimą atitinkamiems šios asociacijos nariams. Draudėjai, apdraustieji, naudos gavėjai ir nukentėję tretieji asmenys šio atstovo atžvilgiu turi tokias pačias teises kaip ir ginčuose su įprasta draudimo įmone.

 

74¹ straipsnis. Informacijos teikimas

KEISTA:

2021 09 30 įstatymu Nr. XIV-554 (nuo 2021 10 09)

(TAR, 2021, Nr. 2021-21222)

 

1. Priežiūros institucija gali pranešti buveinės valstybės priežiūros institucijai, kai yra pagrindas manyti, kad kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės veikla Lietuvos Respublikoje, vykdoma naudojantis įsisteigimo teise ar teise teikti paslaugas, gali pažeisti vartotojų interesus.

2. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos, jeigu nepavyksta susitarti su buveinės valstybės priežiūros institucija dėl kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos Lietuvos Respublikoje, vykdomos naudojantis įsisteigimo teise ar teise teikti paslaugas.

3. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis teikiamos informacijos turi būti tiek, kad būtų galima atlikti situacijos vertinimą.

 

75 straipsnis.       Šveicarijos Konfederacijos draudimo įmonių, vykdančių ne gyvybės draudimo veiklą, filialai

Jeigu priežiūros institucijos nenustatyta kitaip, Šveicarijos Konfederacijos draudimo įmonių, vykdančių ne gyvybės draudimo veiklą, filialų Lietuvos Respublikoje steigimui ir veiklai taikomos tos pačios nuostatos kaip ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių filialų steigimui ir veiklai.

 

76 straipsnis. Kalba

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

Visi dokumentai priežiūros institucijai pateikiami lietuvių ir (ar) anglų kalbomis.

 

IV SKYRIUS

TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONIŲ VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE

 

77 straipsnis. Teisė vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą

1. Trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonės turi teisę vykdyti draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje tik per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus atvejus.

2. Trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialų draudimo veiklai ir jų priežiūrai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos draudimo įmonėms, atsižvelgiant į šiame skyriuje ir priežiūros institucijos sprendimuose nurodytas išimtis ir filialo teisinio statuso ir veiklos ypatumus.

 

78 straipsnis. Leidimas filialo draudimo ar perdraudimo veiklai

1. Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas turi teisę vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą Lietuvos Respublikoje tik trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei gavus priežiūros institucijos leidimą filialo draudimo ar perdraudimo veiklai (toliau – leidimas filialo veiklai) ir po to įregistravus filialą Juridinių asmenų registre. Apie trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo įregistravimo faktą Juridinių asmenų registro tvarkytojas per 5 darbo dienas privalo pranešti priežiūros institucijai.

2. Leidimas filialo draudimo veiklai išduodamas visos draudimo grupės arba kelių draudimo grupių, priklausančių gyvybės draudimo arba ne gyvybės draudimo šakoms, draudimo veiklai vykdyti, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pageidauja vykdyti tik dalies rizikų, priklausančių draudimo grupei (grupėms), draudimo veiklą.

3. Leidimas filialo perdraudimo veiklai išduodamas vykdyti gyvybės ir (ar) ne gyvybės draudimo šakoms priklausančių draudimo grupių draudimo sutarčių perdraudimo veiklą.

4. Leidimas filialo veiklai išduodamas neribotam laikui ir galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje.

5. Leidimas filialo veiklai išduodamas tik konkrečiai trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, jis negali būti perleidžiamas ar pereiti kitam asmeniui.

6. Leidimas išduodamas tik vieno filialo draudimo ar perdraudimo veiklai. Filialo struktūriniai padaliniai Lietuvos Respublikoje steigiami ir veikia priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

7. Priežiūros institucija nustato leidimų trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veikai išdavimo taisykles ir leidimo filialo veiklai formą.

 

79 straipsnis. Prašymas išduoti leidimą filialo veiklai

1. Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė privalo priežiūros institucijai pateikti prašymą išduoti leidimą filialo veiklai Lietuvos Respublikoje.

2. Kartu su prašymu išduoti leidimą filialo veiklai Lietuvos Respublikoje trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pateikti šiuos dokumentus:

1) trečiosios valstybės priežiūros institucijos rašytinį patvirtinimą, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė turi teisę vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą valstybėje, kurioje ji įregistruota;

2) trečiosios valstybės priežiūros institucijos leidimą steigti filialą Lietuvos Respublikoje ar informaciją, kad trečiosios valstybės priežiūros institucija neprieštarauja filialo steigimui Lietuvos Respublikoje;

3) trečiosios valstybės priežiūros institucijos patvirtinimą, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė pastaruosius 3 metus vykdė trečiosios valstybės teisės aktuose nustatytus draudimo ar perdraudimo įmonių veiklos reikalavimus, ir informaciją apie draudimo grupes, kurių veiklą turi teisę vykdyti trečiosios valstybės draudimo įmonė, ar draudimo šakas, kurių perdraudimo veiklą turi teisę vykdyti trečiosios valstybės perdraudimo įmonė. Jeigu trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė veikia trumpiau kaip 3 metus, trečiosios valstybės priežiūros institucija turi pateikti patvirtinimą dėl viso trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos laikotarpio;

4) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės rašytinį įsipareigojimą tenkinti filialui keliamus mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimus;

5) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės organo sprendimą steigti filialą Lietuvos Respublikoje, patvirtinti filialo nuostatus ir paskirti filialo vadovą, taip pat šio organo rašytinį įsipareigojimą, kad įsteigtas filialas finansinės apskaitos ir kitus su filialo vykdoma veikla susijusius dokumentus tvarkys ir laikys filialo buveinėje;

KEISTA:

2023 05 23 įstatymu Nr. XIV-1974 (nuo 2023 05 31)

(TAR, 2023, Nr. 2023-10367)

 

6) dokumentus, kuriais įrodoma, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė yra paskyrusi nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotą ir patyrusį filialo vadovą ir jam suteikti pakankami įgaliojimai, kad jis galėtų sukurti teises ir pareigas trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, atstovauti šiai draudimo ar perdraudimo įmonei Lietuvos Respublikos teisme bei kitose valstybės valdžios ir valdymo institucijose;

7) dokumentus, kuriais įrodoma, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė yra paskyrusi nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotus ir patyrusius filialo asmenis, atsakingus už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas;

8) dokumentus, kuriais įrodoma, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo valdymo sistema atitinka šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

9) filialo nuostatus;

10) veiklos rangos sutartis, jei tokios yra sudarytos;

11) priežiūros institucijos nustatytos formos informaciją apie trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės akcininkus, kitus kontroliuojančius asmenis, šioje įmonėje dalyvaujančias įmones ar asmenis, priežiūros ir valdymo organų narius;

12) priežiūros institucijos nustatytos formos verslo planą kartu su pastarųjų 3 metų trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės finansinėmis ataskaitomis, patikrintomis audito įmonės. Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri veikia trumpiau kaip 3 metus, pateikia šio veiklos laikotarpio kiekvienų pasibaigusių finansinių metų finansines ataskaitas, patikrintas audito įmonės;

13) dokumentus, kuriais įrodoma, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė yra sudariusi banko indėlio, numatyto šio įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, sutartį, taip pat dokumentus, kuriais įrodoma, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio dydis yra ne mažesnis negu pusė minimalaus kapitalo, nurodyto šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgiant į ketinamą vykdyti veiklą. Be to, privaloma pateikti informaciją apie visų šių lėšų gavimo šaltinius;

14) jei ketinama vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą, – dokumentus, kuriais įrodoma, kad trečiosios valstybės draudimo įmonė kiekvienoje kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje pretenzijoms nagrinėti yra paskyrusi atstovą, kuriam suteikti pakankami įgaliojimai, šio atstovo vardą, pavardę (pavadinimą) ir adresą.

 

80 straipsnis. Leidimo filialo veiklai išdavimas

1. Per 6 mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą filialo veiklai pateikimo dienos priežiūros institucija priima sprendimą dėl leidimo išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.

2. Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą filialo draudimo ar perdraudimo veiklai, jeigu:

1) nepateikti šiame įstatyme nustatyti ar šio įstatymo nustatyta tvarka pareikalauti dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

2) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise neturi turto, kurio ekvivalentas eurais būtų ne mažesnis kaip 1/2 šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nurodytos sumos, atsižvelgiant į ketinamą vykdyti veiklą;

3) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariai (ar šiuos organus atitinkančių organų nariai), vadovas ir steigiamo filialo vadovas, asmenys, atsakingi už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, nėra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuoti ir patyrę;

4) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės akcininkai (pajininkai ir pan.) ir kontroliuojantys asmenys nėra nepriekaištingos reputacijos, jų ir (ar) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės finansinė būklė nėra stabili ir gera;

5) pateiktas verslo planas leidžia teigti, kad trečiosios valstybės draudimo įmonės draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti, arba yra pakankamas pagrindas manyti, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo įsipareigojimai, kylantys iš draudimo ar perdraudimo sutarčių, negalės būti vykdomi nuolat;

6) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės indėlio ir jos filialo minimalaus kapitalo pinigų gavimo šaltiniai yra neteisėti;

7) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo vadovas taip pat eina pareigas, galinčias sukelti interesų konfliktą;

8) priežiūros institucija nėra pasirašiusi bendradarbiavimo sutarties su trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo priežiūros institucija dėl keitimosi informacija arba trečiosios valstybės priežiūros institucija pagal priežiūros institucijos nustatytą įsipareigojimo formą nėra vienašališkai įsipareigojusi teikti informaciją priežiūros institucijai;

9) trečiosios valstybės teisės aktai nesudaro sąlygų nuolatinei ir veiksmingai šios trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės priežiūrai, trečiosios valstybės draudimo įmonės draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų apsaugai ar trečiosios valstybės priežiūros institucija nevykdo šios trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės veiksmingos priežiūros ir draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų apsaugos.

3. Priežiūros institucija, išduodama leidimą trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai, turi teisę jame nustatyti sąlygas, kurias prieš pradėdamas veiklą trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas privalo įvykdyti, ir (ar) sąlygas arba tam tikrų draudimo grupės draudimo rizikų draudimo ar perdraudimo veiklos apribojimus, kurių trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas privalo laikytis vykdydamas veiklą.

4. Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas Lietuvos Respublikoje gali vykdyti tik tą draudimo grupių draudimo ar perdraudimo veiklą, kurią turi teisę vykdyti trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė pagal turimą draudimo ar perdraudimo veiklos licenciją (leidimą ar pan.) draudimo ar perdraudimo veiklai ir (ar) tos trečiosios valstybės teisės aktus. Jeigu trečiosios valstybės draudimo įmonė turi teisę vykdyti gyvybės ir ne gyvybės draudimo šakų draudimo veiklą kartu, Lietuvos Respublikoje įsteigtas trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas turi teisę vykdyti tik ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupių veiklą.

5. Jeigu kyla įtarimas, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės indėlis ar minimalus kapitalas gali būti apmokėti pinigais, kurių gavimo šaltiniai yra neteisėti, priežiūros institucija privalo kreiptis į kompetentingas institucijas su prašymu pateikti išvadą dėl šių pinigų gavimo šaltinių. Šiuo atveju termino, nustatyto šio straipsnio 1 dalyje, eiga sustabdoma ir atnaujinama tik gavus kompetentingų institucijų išvadą.

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

81 straipsnis. Informacija apie pasikeitimus ir leidimo filialo veiklai pakeitimas

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

Apie informacijos, nurodytos priežiūros institucijai pateiktuose dokumentuose dėl leidimo filialo veiklai išdavimo, pasikeitimus Lietuvos Respublikoje įsteigtas trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo pranešti priežiūros institucijai, o ši, kai keičiasi leidime filialo veiklai nurodyti duomenys, pakeičia leidimą filialo veiklai. Priežiūros institucija sprendimą dėl leidimo filialo veiklai pakeitimo priima per vieną mėnesį nuo informacijos apie pasikeitimus gavimo dienos.

 

82 straipsnis. Leidimo filialo veiklai galiojimo sustabdymas ir panaikinimas

1. Priežiūros institucija šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais turi teisę sustabdyti leidimo filialo veiklai galiojimą.

2. Priežiūros institucija turi teisę panaikinti leidimo filialo veiklai galiojimą, kai:

1) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė ar jos filialas Lietuvos Respublikoje pažeidė draudimo ar perdraudimo veiklos sąlygas;

2) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas pažeidė jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus;

3) to prašo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė;

4) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas nepradeda vykdyti draudimo ar perdraudimo arba su tuo susijusios veiklos per 12 mėnesių nuo leidimo filialo veiklai išdavimo;

5) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas nebevykdo draudimo ar perdraudimo arba su tuo susijusios veiklos ilgiau kaip 6 mėnesius;

6) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė yra likviduojama arba jai yra iškelta bankroto byla;

7) pasibaigia filialo nuostatuose nustatytas filialo veiklos terminas;

8) trečiosios valstybės priežiūros institucija uždraudžia trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje;

9) yra šio įstatymo 89 straipsnio 9 dalyje nustatytas atvejis;

10) teismas priima sprendimą nutraukti filialo veiklą už Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimus.

3. Priežiūros institucija taip pat panaikina leidimo filialo veiklai galiojimą, jei trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas nesilaiko minimalaus kapitalo reikalavimo ir priežiūros institucija mano, kad pagal šio įstatymo 46 straipsnį pateiktas trumpalaikis finansinės būklės atkūrimo planas yra netinkamas, arba jei trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas per 3 mėnesius nuo to laiko, kai buvo pastebėta, kad nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo, neįvykdo patvirtinto trumpalaikio finansinės būklės atkūrimo plano.

4. Apie sprendimą panaikinti leidimo filialo veiklai galiojimą priežiūros institucija praneša trečiosios valstybės priežiūros institucijai.

5. Sprendimas panaikinti leidimo filialo veiklai galiojimą privalo būti išsamiai motyvuotas. Priežiūros institucija apie šį sprendimą ir jo motyvus privalo pranešti trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei.

6. Priežiūros institucija, panaikinusi leidimo filialo veiklai galiojimą, imasi šiame įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai, ir turi teisę areštuoti trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės turtą, priskirtą filialui.

7. Priežiūros institucija bendradarbiauja ir koordinuoja savo veiksmus su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, kuriose įsteigti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialai, institucijomis.

 

83 straipsnis. Filialo valdymo ypatumai

1. Kol bus paskirtas filialo vadovas, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pateikti priežiūros institucijai nustatytos formos informaciją ir gauti priežiūros institucijos pritarimą asmens, pretenduojančio eiti filialo vadovo pareigas, kandidatūrai. Priežiūros institucija sprendimą dėl pritarimo kandidatūrai priima per 30 darbo dienų nuo nustatytos formos informacijos gavimo dienos.

2. Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo vadovas negali eiti kitų trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo organų nario pareigų, kitų vadovaujamųjų pareigų ar asmens, atsakingo už rizikos valdymo, aktuarinės, vidaus audito ir atitikties vertinimo funkcijas filiale, pareigų, būti kitos draudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariu, vadovu ar dirbti kitos draudimo įmonės administracijoje.

 

84 straipsnis. Verslo planas

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas privalo savo veiklą grįsti verslo planu.

 

85 straipsnis. Filialo perdraudimo veiklos ypatumai

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, turi teisę vykdyti rizikų perdraudimą tos draudimo grupės, kurios veiklą filialas vykdo Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka, ir tik tuo atveju, kai trečiosios valstybės draudimo įmonė turi teisę vykdyti analogiškos draudimo grupės rizikų perdraudimą.

 

86 straipsnis. Filialo finansai

1. Skaičiuojant trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo techninius atidėjinius, atsižvelgiama tik į filialo vykdomą veiklą.

2. Skaičiuojant trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo mokumo kapitalo reikalavimą ir minimalaus kapitalo reikalavimą, teikiant gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo paslaugas, atsižvelgiama tik į filialo vykdomą veiklą.

3. Ne mažiau kaip pusė šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nurodyto dydžio, atsižvelgiant į ketinamą vykdyti ar vykdomą veiklą, privalo būti padengta tinkamomis trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui priskirtomis nuosavomis lėšomis laikantis priežiūros institucijos nustatytų reikalavimų. Į priskirtas nuosavas lėšas šios dalies tikslais yra įskaičiuojamos šio įstatymo 87 straipsnyje nurodyto indėlio lėšos.

4. Mokumo kapitalo reikalavimą dengiančios minimalaus kapitalo reikalavimą atitinkančios nuosavos lėšos privalo būti laikomos ar investuotos Lietuvos Respublikoje, o skirtumas – kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse.

 

87 straipsnis. Indėlis

1. Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, per visą filialo veiklos laikotarpį privalo būti sudariusi su Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga ar kredito įstaigos filialu banko indėlio iki pareikalavimo sutartį dėl pinigų sumos, ne mažesnės kaip 1/4 šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nurodyto dydžio, atsižvelgiant į veiklą, kurią įsteigtas filialas ketina vykdyti.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos lėšos gali būti naudojamos tik priežiūros institucijos nustatyta tvarka vykdyti filialo prievolėms, kylančioms iš draudimo ar perdraudimo sutarčių.

3. Banko indėlio sutartyje, numatytoje šio straipsnio 1 dalyje, privalo būti sąlygos, nustatančios, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė ar jos filialas turi teisę disponuoti indėlio lėšomis tik pateikę rašytinį priežiūros institucijos leidimą.

 

88 straipsnis. Teisių ir pareigų pagal filialo draudimo ar perdraudimo sutartis perleidimas

1. Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas draudimo ar perdraudimo sutartis ar jų dalį draudimo ar perdraudimo įmonei ar kitos trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje, jei iš priežiūros institucijos turimų duomenų ar iš šio įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka nurodytos pasirinktos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos turimos informacijos galima teigti, kad po teisių ir pareigų perleidimo teises ir pareigas perimantis subjektas vykdys mokumo kapitalo reikalavimus.

2. Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas draudimo ar perdraudimo sutartis ar jų dalį kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, jei šios valstybės priežiūros institucija patvirtina, kad po teisių ir pareigų perleidimo teises ir pareigas perimantis subjektas vykdys mokumo kapitalo reikalavimus.

3. Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas draudimo ar perdraudimo sutartis ar jų dalį kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtam trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, jei šios valstybės šio įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka nurodyta pasirinktoji Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija patvirtina, kad po teisių ir pareigų perleidimo teises ir pareigas perimantis subjektas vykdys mokumo kapitalo reikalavimus, šios valstybės teisės aktai leidžia tokį teisių ir pareigų perleidimą ir jei ši valstybė neprieštarauja teisių ir pareigų perleidimui.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais priežiūros institucija išduoda leidimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo ar perdraudimo sutartis tik tuo atveju, kai yra šio įstatymo 50 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos ir yra gautas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo rizika, arba kitos įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos sutikimas.

5. Jeigu per 3 mėnesius nuo informacijos pateikimo kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai šiame straipsnyje numatyti sutikimai ar pritarimai negaunami, laikoma, kad šios valstybės priežiūros institucija neprieštarauja teisių ir pareigų perleidimui.

6. Teisių ir pareigų perleidimui taikomi ir kiti šio įstatymo 49 ir 50 straipsniuose nustatyti reikalavimai, kiek šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

7. Privalomasis teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas reglamentuojamas šio įstatymo 153 ir 206 straipsniuose.

 

89 straipsnis.       Lengvatos steigiant ar įsteigus filialus keliose Europos ekonominės erdvės valstybėse

1. Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, ketinanti gauti ar jau gavusi leidimus veiklai daugiau kaip vienoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu dėl visų šių lengvatų bendro taikymo:

1) mokumo kapitalo reikalavimas gali būti skaičiuojamas atsižvelgiant į šios trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialų veiklą, vykdomą Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse (atsižvelgiama tik į tą veiklą, kurią vykdo visi trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonių filialai, įsteigti Europos ekonominės erdvės valstybėse);

2) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės indėlis gali būti laikomas tik vienoje iš Europos ekonominės erdvės valstybių, kuriose vykdoma veikla;

3) mokumo kapitalo reikalavimą dengiantis minimalaus kapitalo reikalavimą atitinkantis turtas gali būti vienoje iš Europos ekonominės erdvės valstybių, kuriose vykdoma veikla.

2. Kartu su prašymu taikyti lengvatas pateikiami dokumentai, kuriais įrodoma, kad analogiškas prašymas pateiktas ar pateikiamas ir visoms kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, kuriose trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė vykdo ar ketina vykdyti veiklą per įsteigtus filialus, priežiūros institucijoms. Prašyme turi būti nurodyta pasirinkta Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija, kuri ateityje prižiūrės mokumą, kurį lemia Europos ekonominės erdvės valstybėse vykdoma veikla. Kartu nurodomos priežastys, kodėl pasirinkta būtent ši priežiūros institucija. Šio įstatymo 87 straipsnyje nurodytas indėlis turi būti laikomas šioje pasirinktoje Europos ekonominės erdvės valstybėje.

3. Lengvatos gali būti taikomos tik tuo atveju, kai visos Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijos, kurioms privalo būti pateikiamas prašymas taikyti lengvatas, sutinka dėl lengvatų taikymo.

4. Lengvatos įsigalioja, kai pasirinktoji priežiūros institucija praneša priežiūros institucijai ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms, kad ji prižiūrės mokumą, nulemtą Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse vykdomos filialų veiklos, o kai pasirinktoji priežiūros institucija yra priežiūros institucija, – kai ji praneša atitinkamoms kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms.

5. Priežiūros institucija privalo teikti informaciją, reikalingą mokumo priežiūrai, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės pasirinktajai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai.

6. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į kitų priežiūros institucijų naikinamas lengvatas, panaikina lengvatų taikymą, jei to prašo bent viena priežiūros institucija.

7. Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialų finansinių ataskaitų rinkiniai ir kitos ataskaitos teikiami pasirinktosios Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai šios valstybės teisės aktų nustatyta tvarka.

8. Priežiūros institucija, kai ji yra pasirinktoji priežiūros institucija, panaikinusi lengvata besinaudojančio trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo leidimo veiklai galiojimą, privalo apie tai pranešti kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, kuriose yra trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialai, priežiūros institucijoms.

9. Priežiūros institucija, gavusi informaciją apie tai, kad pasirinktoji kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija priėmė sprendimą panaikinti leidimo veiklai, išduoto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, kuris naudojasi lengvata, galiojimą, turi teisę taikyti poveikio priemones ir šios trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje. Jeigu pasirinktoji kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija priėmė sprendimą panaikinti leidimo filialo veiklai galiojimą dėl to, kad nevykdomi mokumo reikalavimai, apskaičiuoti įtraukiant visus trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialus Europos ekonominės erdvės valstybėse, priežiūros institucija panaikina leidimo filialo veiklai galiojimą.

10. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta pasirinktoji kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija, vykdydama trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo Lietuvos Respublikoje mokumo priežiūrą, turi tokias pačias teises kaip ir priežiūros institucija.

 

V SKYRIUS

DRAUDIMO SUTARTIS IR BENDRASIS DRAUDIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

90 straipsnis. Šio skyriaus nuostatų taikymas

1. Draudimo sutarties šalių ikisutartiniams santykiams, draudimo sutarties sąlygoms, santykiams, atsirandantiems iš draudimo sutarties ir susijusiems su ja, taikomos Civilinio kodekso ir šio skyriaus nuostatos.

2. Šio skyriaus nuostatos perdraudimui taikomos tik tuo atveju, kai tai įsakmiai numatyta šiame skyriuje.

3. Šio skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos taikomos visoms draudimo sutartims, jei kituose šio įstatymo skirsniuose ar šiame skirsnyje nenustatyta kitaip.

4. Šio skyriaus pirmojo, antrojo ir trečiojo skirsnių nuostatos, reglamentuojančios draudimo sutartinius santykius, išskyrus šio įstatymo 111 straipsnio nuostatą, dėl kurios netaikymo negalima susitarti, didelių draudimo rizikų draudimo sutartims taikomos tiek, kiek draudimo sutarties šalys nesusitarė kitaip.

5. Šio skyriaus nuostatos netaikomos papildomos draudimo veiklos tarpininkams, atitinkantiems šio įstatymo 158 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytas sąlygas.

KEISTA:

2023 05 23 įstatymu Nr. XIV-1974 (nuo 2023 05 31)

(TAR, 2023, Nr. 2023-10367)

 

90¹ straipsnis.      Pareiga veikti geriausiomis draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ir nukentėjusiam trečiajam asmeniui sąlygomis ir kuo labiau atsižvelgiant į jų interesus

KEISTA:

1. 2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

2. 2023 05 23 įstatymu Nr. XIV-1974 (nuo 2023 09 30)

(TAR, 2023, Nr. 2023-10367)

 

1. Draudimo produktų platintojas, teikdamas draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo produktų platinimo paslaugas, turi pareigą visada veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims sąlygomis ir kuo labiau atsižvelgdamas į jų interesus.

2. Draudimo produktų platintojų gaunamas atlygis arba draudimo produktų platintojų darbuotojams mokamas atlygis ir jų darbo vertinimas turi neprieštarauti šio straipsnio 1 dalyje nustatytai pareigai.

3. Draudimo produktų platintojui draudžiama nustatyti tokią atlygio mokėjimo, pardavimo tikslų, darbo rezultatų siekimo ar kitą tvarką, pagal kurią jis pats ar jo darbuotojai, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimo veikla, galėtų būti skatinami draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui rekomenduoti konkretų draudimo produktą ar paslaugą, nors draudimo produktų platintojas galėtų pasiūlyti kitą, draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens poreikius labiau atitinkantį, draudimo produktą ar paslaugą.

 

90² straipsnis. Pareiga vengti interesų konflikto

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

1. Draudikas ir draudimo tarpininkas, platinantys draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, privalo įgyvendinti ir taikyti organizacines ir administracines priemones, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti jų draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų interesus. Šios priemonės turi būti proporcingos atsižvelgiant į draudiko ar draudimo tarpininko vykdomą veiklą, teikiamas draudimo produktų platinimo paslaugas ir asmens, teikiančio šias paslaugas, tipą (draudikas ar draudimo tarpininkas).

2. Draudikas ir draudimo tarpininkas privalo vengti interesų konfliktų ir imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų nustatyti teikiant draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo paslaugas galintys kilti interesų konfliktai tarp tų draudimo tarpininkų ar draudikų, įskaitant jų vadovus ir darbuotojus, arba tiesiogiai ar netiesiogiai su jais kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir jų draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų arba tarp pačių draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų.

3. Jeigu priemonės, kurių draudikas ar draudimo tarpininkas ėmėsi vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalimi, yra nepakankamos, kad būtų užtikrinta žalos draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų interesams prevencija, draudikas ar draudimo tarpininkas, prieš pradėdamas teikti draudimo ar draudimo produktų platinimo paslaugas, turi aiškiai atskleisti draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui interesų konflikto pobūdį ar priežastis. Ši informacija turi būti pakankamai išsami pagal draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo veiklos pobūdį, kad draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, kuriam ji pateikiama, galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl draudimo produktų platinimo paslaugų teikimo veiklos, dėl kurios kyla interesų konfliktas. Šioje dalyje numatyta informacija turi būti pateikta patvariojoje laikmenoje.

 

90³ straipsnis. Skatinimo priemonės

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

1. Laikoma, kad draudikas arba draudimo tarpininkas nevykdo šio įstatymo 90¹ straipsnio 1 dalyje ir 90² straipsnyje nustatytų pareigų, jeigu jie, platindami draudimo principu pagrįstus investicinius produktus arba teikdami susijusias papildomas paslaugas, moka atlygį tretiesiems asmenims, kurie nėra draudėjai, apdraustieji arba naudos gavėjai, arba gauna atlygį iš trečiųjų asmenų, kurie nėra draudėjai, apdraustieji arba naudos gavėjai, išskyrus atvejus, kai atlygis:

1) neturi neigiamo poveikio teikiamų draudimo paslaugų kokybei ir

2) netrukdo draudikui arba draudimo tarpininkui laikytis šio įstatymo 90¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos.

2. Išsami informacija apie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto atlygio pobūdį turi būti suprantamai, tiksliai ir aiškiai atskleidžiama draudėjui prieš pradedant teikti draudimo produktų platinimo paslaugas. Draudikas arba draudimo tarpininkas taip pat turi informuoti draudėją apie mokėjimų ar naudos, kai mokėjimai atliekami ar nauda gaunama, perleidimą draudėjui, apdraustajam arba naudos gavėjui. Informacija apie draudiko mokėjimus ar naudą draudimo tarpininkui ir (ar) draudiko darbuotojui šioje dalyje nurodytomis sąlygomis atskleidžiama draudėjui visais atvejais.

3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma mokėjimams arba naudai, kurie sudaro sąlygas platinti arba yra būtini platinant draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, įskaitant turto saugojimo, atsiskaitymo už sudarytus sandorius ir valiutos keitimo mokesčius, su draudiko arba draudimo tarpininko priežiūra susijusias išlaidas, jei pagal savo pobūdį šie mokėjimai arba nauda netrukdo draudikui arba draudimo tarpininkui laikytis šio įstatymo 90¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos.

 

90⁴ straipsnis. Pareiga valdyti investavimo kryptis geriausiomis sąlygomis

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2019 01 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

1. Draudikas, įgyvendindamas investavimo krypties valdymo funkciją, turi efektyviai valdyti investavimo kryptis, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas draudėjui, apdraustajam arba naudos gavėjui. Draudikas neturi teisės imti mokesčio už investavimo krypties valdymą, jeigu ši paslauga nėra teikiama.

2. Draudikas, vykdydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą, turi nustatyti ir įgyvendinti investavimo krypčių valdymo politiką, pagal kurią draudėjų pasirinktos investavimo kryptys būtų valdomos draudėjams, apdraustiesiems arba naudos gavėjams geriausiomis sąlygomis.

3. Draudikas privalo užtikrinti, kad nustatyta investavimo krypčių valdymo politika ir visi esminiai jos pakeitimai būtų viešai paskelbti draudiko interneto svetainėje ar draudėjai apie juos būtų informuoti individualiai.

4. Draudikas privalo nuolat stebėti ir analizuoti, ar investavimo krypčių valdymo politika veiksminga, o nustatęs jos trūkumų – nedelsdamas juos ištaisyti. Draudikas privalo peržiūrėti investavimo krypčių valdymo politiką ne rečiau kaip kartą per metus ir kiekvieną kartą, kai įvyksta pasikeitimas, galintis paveikti draudiko gebėjimą pasiekti draudėjui, apdraustajam arba naudos gavėjui geriausią rezultatą.

5. Draudikas privalo veikti taip, kad bet kuriuo metu galėtų įrodyti, kad draudėjo pasirinkta investavimo kryptis buvo valdoma laikantis investavimo krypčių valdymo politikos.

 

91 straipsnis. Draudimo sutarčių skirstymas

1. Atsižvelgiant į draudimo šakas, draudimo sutartys gali būti skirstomos į gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo sutartis. Ne gyvybės draudimo sutartims priskiriamos turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo ir sveikatos draudimo sutartys.

2. Atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į nuostolių draudimo ir sumų draudimo sutartis.

3. Sumų draudimo sutartys yra gyvybės draudimo sutartys, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai.

4. Nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams.

 

92 straipsnis. Draudimo taisyklių sąlygos

1. Draudimo taisyklėse privalo būti nurodyta:

1) atvejai, kuriais draudimo sutartys sudaromos pagal pateiktą draudėjo rašytinį prašymą sudaryti draudimo sutartį;

2) draudžiamieji įvykiai;

3) nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų;

4) draudimo objektas;

5) draudimo sumų (jei draudimo sumos nustatomos), draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarka, draudimo įmokų mokėjimo tvarka ir jos nesilaikymo pasekmės;

6) dvigubo draudimo, nevisiško draudimo ir papildomo draudimo sąlygos, jei draudimo sutartis yra nuostolių draudimo sutartis;

7) draudiko, draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ir nukentėjusio trečiojo asmens teisės ir pareigos;

8) žalos nustatymo tvarka;

9) draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka ir terminai;

10) draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos, tarp jų ir draudimo sutarties nutraukimo tvarka tuo atveju, kai draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems draudikams;

11) šalių tarpusavio atsiskaitymo nutraukus draudimo sutartį tvarka, apimanti ir atsiskaitymo su draudėju, kuris, nesutikdamas su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems draudikams, nutraukė draudimo sutartį, tvarką;

12) draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartį perleidimo kitam draudikui tvarka;

13) ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka;

14) informacijos kitai sutarties šaliai teikimo tvarka.

2. Draudimo taisyklės privalo būti paskelbtos draudimo įmonės interneto svetainėje.

3. Priežiūros institucijos reikalavimu draudikas privalo pakeisti draudimo taisyklių sąlygas, prieštaraujančias teisės aktų nuostatoms ar pažeidžiančias vartotojų teises ir interesus. Priežiūros institucijos reikalavimu draudikas privalo ateityje sudaryti draudimo sutartis pagal pakeistas draudimo taisykles.

4. Prieš pradėdamas vykdyti privalomąjį draudimą, priežiūros institucijos reikalavimu draudikas privalo pateikti priežiūros institucijai privalomojo draudimo taisykles, išskyrus atvejus, kai privalomojo draudimo sutarties sąlygos yra nustatytos teisės aktuose. Priežiūros institucija tikrina, ar pateiktos privalomojo draudimo taisyklės atitinka teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų, tarp jų ir vartotojų, interesų.

 

93 straipsnis. Informacija draudėjui

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

1. Visa informacija, kurią draudimo ar perdraudimo produktų platintojas teikia esamiems ar galimiems draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ar nukentėjusiems tretiesiems asmenims, įskaitant reklaminę informaciją, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Draudimo ar perdraudimo produktų platintojas, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas gali reklamuoti savo paslaugas visomis prieinamomis ryšio priemonėmis, laikydamiesi priežiūros institucijos patvirtintų reklamos formą ir turinį reglamentuojančių taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus. Reklaminė informacija turi būti aiškiai atpažįstama. Draudimo ar perdraudimo produktų platintojas atskleidžia informaciją, nurodytą Reglamente (ES) 2019/2088 ir Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsniuose.

KEISTA:

1. 2021 12 21 įstatymu Nr. XIV-804 (nuo 2021 12 29)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27382)

2. 2021 12 21 įstatymu Nr. XIV-804 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27382)

 

2. Prieš ne gyvybės draudimo sutarties sudarymą, išskyrus atvejus, kai draudimo sutartis sudaroma dėl didelės draudimo rizikos, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnyje, draudikas arba draudimo tarpininkas privalo draudėjui raštu pateikti:

1) Civilinio kodekso 6.993 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją;

2) informaciją apie draudimo sutarčiai taikomą teisę. Jeigu draudimo sutarties šalys gali laisvai pasirinkti taikomą teisę, – teisę, kurią pasirinkti siūlo draudikas;

3) informaciją, ar teikiama rekomendacija dėl parduodamų draudimo produktų;

4) kai draudimo produktų platinimo paslaugas teikia draudikas, – informaciją apie savo darbuotojų gaunamo atlygio, susijusio su draudimo sutartimi, pobūdį;

5) kai draudimo produktų platinimo paslaugas teikia draudimo tarpininkas, – informaciją apie draudimo tarpininko gaunamo atlygio pobūdį. Jei draudėjas už draudimo produkto platinimo paslaugas atlygį moka tiesiogiai draudimo tarpininkui, draudėjui turi būti pateikiama informacija apie šio atlygio dydį, o kai atlygio dydis negali būti nustatytas, – informacija apie jo apskaičiavimo metodą;

6) draudiko parengtą draudimo produkto informacinį dokumentą.

3. Sutarties galiojimo laikotarpiu draudikas nedelsdamas privalo pranešti ne gyvybės draudimo sutarties draudėjui apie bet kokį šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos informacijos pasikeitimą. Jei ne gyvybės draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudėjas atlieka kokius nors mokėjimus, išskyrus draudimo įmokų mokėjimą ir numatytus mokėjimus pagal draudimo sutartį sudarius šią sutartį, draudikas arba draudimo tarpininkas taip pat atskleidžia informaciją, numatytą šio straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose, apie kiekvieną tokį mokėjimą.

KEISTA:

2023 05 23 įstatymu Nr. XIV-1974 (nuo 2023 05 31)

(TAR, 2023, Nr. 2023-10367)

 

4. Sudarius draudimo sutartį, draudėjui privalo būti išduotas draudimo liudijimas ir, jei sudaryta individuali draudimo sutartis, individualios draudimo sutarties egzempliorius.

5. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo draudėjas kreipiasi į draudiką su prašymu išduoti draudimo taisyklių ar individualios draudimo sutarties, draudimo liudijimo, draudėjo rašytinio prašymo sudaryti draudimo sutartį ir kitų dokumentų, kuriais patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas, nuorašus, draudikas privalo, kai draudėjas sumoka sutartą atlyginimą, neviršijantį dokumentų nuorašų išdavimo sąnaudų (jei atlyginimas numatytas draudimo sutartyje), išduoti draudėjui reikalaujamų dokumentų nuorašus.

6. Tais atvejais, kai šiame skyriuje numatytas individualus draudimo sutarties sąlygų aptarimas, draudikas privalo pranešti draudėjui apie siūlomą draudimo sutarties sąlygą ir jos pasekmes. Ši individualiai aptarta sąlyga galioja tik tuo atveju, kai draudėjas raštu patvirtina susipažinęs su ja ir raštu išreiškia sutikimą, kad sąlyga būtų draudimo sutarties dalis.

7. Draudimo produkto informacinio dokumento ir kitos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos pateikimo reikalavimus, kiek jų nenustato Europos Sąjungos teisės aktai, nustato priežiūros institucija.

 

93¹ straipsnis. Informacijos pateikimo sąlygos

KEISTA:

2018 04 19 įstatymu Nr. XIII-1107 (nuo 2018 10 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06971)

 

1. Šiame skyriuje numatyto informacijos teikimo raštu atvejais, taip pat šio įstatymo 158² straipsnyje nustatytais atvejais informacija turi būti pateikiama:

1) atspausdinta popieriuje;

2) suprantamai, aiškiai ir tiksliai;

3) valstybine kalba arba kita kalba, jei dėl jos susitaria šalys ir jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymui;

4) nemokamai.

2. Informacija gali būti pateikiama ne atspausdinta popieriuje, bet patvariojoje laikmenoje (išskyrus popierių) ar interneto svetainėje, jei yra visos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos. Kai informacija pateikiama patvariojoje laikmenoje (išskyrus popierių) ar interneto svetainėje, draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę prašyti tą informaciją jam pateikti atspausdintą popieriuje nemokamai.

3. Informacija gali būti pateikiama patvariojoje laikmenoje (išskyrus popierių), jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) galima įrodyti, kad draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo turi galimybę reguliariai naudotis internetu. Tokiu įrodymu laikomi atvejai, kai prieš teikiant draudimo produktų platinimo paslaugas draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo nurodo draudimo produktų platintojui savo elektroninio pašto adresą;

2) draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui buvo suteikta galimybė pasirinkti informacijos pateikimo formą ir jis pasirinko patvariąją laikmeną (išskyrus popierių).

4. Informacija gali būti pateikiama interneto svetainėje, jeigu ji adresuojama asmeniškai draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui arba tenkinamos visos šios sąlygos:

1) galima įrodyti, kad draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo turi galimybę reguliariai naudotis internetu. Tokiu įrodymu laikomi atvejai, kai prieš teikiant draudimo produktų platinimo paslaugas draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo nurodo draudimo produktų platintojui savo elektroninio pašto adresą;

2) draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo sutinka, kad ta informacija būtų pateikta interneto svetainėje;

3) draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui elektroniniu būdu pranešamas interneto svetainės adresas ir interneto svetainės nuoroda, kur galima susipažinti su ta informacija;

4) užtikrinama, kad ta informacija interneto svetainėje būtų prieinama tiek laiko, kiek draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui gali pagrįstai reikėti su ja susipažinti.

5. Tais atvejais, kai draudimo produktai platinami pagal sutartis, sudaromas naudojant ryšio priemones, kartu taikomos ir įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą pagal sutartis, sudaromas naudojant ryšio priemones, nuostatos. Tokiais atvejais, jei draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo pagal šio straipsnio 3 dalį pasirenka gauti išankstinę informaciją patvariojoje laikmenoje (išskyrus popierių), informacija pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis jam pateikiama nedelsiant, sudarius draudimo sutartį.

 

94 straipsnis. Draudimo interesas

Būtina nuostolių draudimo sutarties sąlyga yra teisėtas draudėjo ar apdraustojo draudimo interesas, kurį galima įvertinti pinigais.

 

95 straipsnis. Draudimo rizika ir asmens duomenų tvarkymas

1. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudikas turi teisę įvertinti draudimo riziką Civilinio kodekso 6.994 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Draudikas, vertindamas draudimo riziką, neturi teisės atsižvelgti į apdraustojo lytį kaip į veiksnį apskaičiuojant draudimo įmokas ir draudimo išmokas.

3. Draudikas, apskaičiuodamas draudimo įmokas ir draudimo išmokas, neturi teisės atsižvelgti į veiksnius, susijusius su nėštumu ir motinyste, kaip į turinčius reikšmės draudimo rizikai.

4. Draudikas ir draudimo tarpininkas, sudarydami ir vykdydami draudimo sutartį, turi teisę tvarkyti apdraustojo, naudos gavėjo ir draudimo įmokų mokėtojo asmens duomenis be jų sutikimo, išskyrus specialių kategorijų asmens duomenis.

KEISTA:

2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1853 (nuo 2019 01 03)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00018)

 

96 straipsnis. Draudimo įmokos nesumokėjimas

1. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo apsauga pagal gyvybės draudimo sutartį bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį, o ne gyvybės draudimo sutartis pasibaigs (išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje susitarta dėl draudimo apsaugos sustabdymo). Draudimo sutartyje gali būti numatytas terminas, ilgesnis už šioje dalyje nurodytą terminą.

2. Jeigu draudžiamasis įvykis įvyko draudimo apsaugos sustabdymo metu, draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos. Jeigu teikiant civilinės atsakomybės draudimo paslaugas draudimo sutartyje nustatyta, kad draudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas, tai veikos, dėl kurios atsirado žala, atlikimas draudimo apsaugos sustabdymo metu suteikia draudikui teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nors reikalavimas atlyginti žalą pateiktas pasibaigus draudimo apsaugos sustabdymui.

3. Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas pagal gyvybės draudimo sutartį dėl draudimo įmokos nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 6 mėnesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.

 

97 straipsnis. Teisė į draudimo išmoką

Teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o šiame įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. Kai išmokėti draudimo išmoką reikalauja naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo, draudikas turi teisę prieš jį panaudoti visus prieš draudėją turimus atsikirtimus.

 

98 straipsnis. Draudimo išmokos mokėjimas

1. Draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui.

2. Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Jeigu draudimo sutartyje nustatyta, kad mokamos periodinės draudimo išmokos, šios dalies nuostata, kad draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa reikšminga informacija, taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai. Jeigu įvykis yra nedraudžiamasis, draudimo įmonė privalo atsisakyti mokėti draudimo išmoką per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes. Teikiant gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, paslaugas, kai draudimo išmoka išmokama suėjus draudimo sutartyje nustatytam terminui, draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo šio termino pabaigos arba, kai draudimo sutartyje nustatyta, kad draudimo išmokai išmokėti privalo būti pateiktas draudėjo ar naudos gavėjo rašytinis prašymas ar įvykdytos kitos draudimo sutarties sąlygos, – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po šio prašymo pateikimo ar kitų draudimo sutartyje nustatytų sąlygų įvykdymo. Tuo atveju, kai prašymas pateikiamas nesuėjus draudimo sutartyje nustatytam terminui, draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo draudimo sutartyje nustatyto termino pabaigos.

3. Draudikas neturi teisės:

1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo;

2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.

4. Draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes. Kai draudžiamojo įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes tiria valstybės institucijos, šios institucijos draudiko prašymu privalo nemokamai pateikti rašytinę informaciją apie tyrimo metu nustatytus faktus ir tyrimo rezultatus.

5. Draudikas, tirdamas draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes pagal gyvybės draudimo, sveikatos draudimo ar civilinės atsakomybės draudimo sutartis, turi teisę gauti ir toliau tvarkyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ar kitų valstybės ar savivaldybių įstaigų turimus, taip pat registruose, informacinėse sistemose ar kitose duomenų rinkmenose tvarkomus duomenis apie apdraustojo ir nukentėjusio trečiojo asmens sveikatos būklę, suteiktas gydymo paslaugas, nustatytus susirgimus, patirtas traumas ir mirties priežastis.

6. Kai įvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.

7. Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

8. Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis.

9. Jeigu draudimo išmoka neišmokėta, kas 30 dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį dienos draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją (naudos gavėją ar nukentėjusį trečiąjį asmenį) apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą, išskyrus atvejus, kai trūksta dokumentų ar informacijos tik iš draudėjo (naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens) ir draudėjas (naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo) jau yra informuotas apie dokumentus ar informaciją, kuriuos šis asmuo privalo pateikti draudžiamojo įvykio tyrimui.

10. Išmokėdamas draudimo išmoką, draudikas, laikydamasis asmens duomenų apsaugos ir kitų teisės aktų reikalavimų, privalo apie tai raštu informuoti draudimo išmokos gavėją ir draudėjo prašymu – draudėją.

 

99 straipsnis. Automatinis draudimo sutarties termino pratęsimas

1. Suėjus draudimo sutarties terminui, draudimo sutartyje nustatytais atvejais draudimo sutarties terminas gali būti automatiškai pratęstas, bet ne ilgiau kaip vieniems metams, jei draudimo sutarties šalis nepareiškia nesutikimo pratęsti sutartį.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju nesutikimas turi būti pareiškiamas vienos iš šalių raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki draudimo sutarties termino pabaigos, o kai sutarties terminas yra trumpesnis kaip 3 mėnesiai, – prieš kitą šalių susitarimu nustatytą protingą terminą.

3. Automatinių draudimo sutarties termino pratęsimų skaičius nėra ribojamas. Automatinio draudimo sutarties termino pratęsimo sąlygos privalo būti individualiai aptartos sudarant draudimo sutartį.

 

100 straipsnis. Draudiko atsiskaitymas su draudėju nutraukus draudimo sutartį

Nustatant draudiko atsiskaitymo su draudėju nutraukus draudimo sutartį sąlygas, privaloma atsižvelgti į draudimo sutarties šalies kaltę dėl draudimo sutarties sąlygų pažeidimo, draudiko administracines išlaidas, susijusias su draudimo sutarties sudarymu ir vykdymu, į draudimo įmokos dalis, sumokėtas už laikotarpį, už kurį draudimo apsauga suteikta nebuvo, nesumokėtas draudimo įmokos dalis už suteiktą draudimo apsaugą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

 

101 straipsnis. Naudos gavėjo, apdraustojo ir nukentėjusio trečiojo asmens pareigos

1. Draudimo sutartyje galima nustatyti naudos gavėjo ir nukentėjusio trečiojo asmens pareigas, kurias jie privalo vykdyti įgyvendindami savo teisę į draudimo išmoką, taip pat apdraustojo pareigas.

2. Įgyvendindamas savo teises, draudikas neturi teisės remtis naudos gavėjo, apdraustojo ir nukentėjusio trečiojo asmens pareigų pagal draudimo sutartį nevykdymu, jeigu jie nežino apie sutarties sudarymą ir savo pareigų pagal draudimo sutartį arba jeigu jie neturi galimybės įvykdyti tokių pareigų.

3. Įgyvendindamas savo teises, draudikas turi teisę remtis tuo, kad draudėjas neįvykdė draudimo sutartyje numatytos pareigos tinkamai pranešti naudos gavėjui, apdraustajam ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui apie sudarytą sutartį ir šių asmenų pareigas.

 

102 straipsnis. Vartotojų ginčų su draudiku nagrinėjimas

Vartotojų ginčai su draudiku nagrinėjami Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme nustatyta tvarka.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

TURTO DRAUDIMO YPATUMAI

 

103 straipsnis. Draudėjas, apdraustasis ir naudos gavėjas

Draudėjas gali sudaryti turto draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų. Teikiant turto draudimo paslaugas naudos gavėju gali būti tik asmuo, kurio turtiniai interesai buvo apdrausti.

 

104 straipsnis. Turto vertė teikiant turto draudimo paslaugas

Jeigu turto vertė draudimo sutartyje nenurodyta, laikoma, kad turto vertė yra jo rinkos kaina turto draudimo sutarties sudarymo metu.

 

105 straipsnis. Draudimo išmoka

Draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).

 

106 straipsnis. Didelis neatsargumas

Turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Šie atvejai privalo būti aptarti individualiai.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO YPATUMAI