INFOLEX PASTABOS:

1. 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (TAR, 2015, Nr. 2015-04828) nustatyta, kad jeigu iki 2015 m. gegužės 1 d. priežiūros institucijai yra pateiktas prašymas, dokumentai ir duomenys leidimui įsteigti banką, užsienio banko filialą ar atstovybę arba licencijai gauti, leidimų ir licencijų išdavimo procedūros atliekamos iki įstatymo Nr. XII-1545 įsigaliojimo (2015 05 01) nustatyta tvarka.

2. 2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1232 (TAR, 2018, Nr. 2018-09840) nustatyta, kad:

– iki įstatymo Nr. XIII-1232 įsigaliojimo dienos Lietuvos banko gauti, bet neišnagrinėti prašymai išduoti licenciją, leidimą, sutikimą arba atlikti kitus veiksmus baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami prašymo pateikimo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka;

– Banko vadovai, paskirti iki įstatymo Nr. XIII-1232 įsigaliojimo dienos, atitinkantys Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, galiojusio iki įstatymo Nr. XIII-1232 įsigaliojimo dienos, 34 str. nurodytus reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-1232 laikomi atitinkančiais Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 34 str. nurodytus reikalavimus, jeigu po įstatymo Nr. XIII-1232 įsigaliojimo neatsiranda aplinkybių, nustatytų Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 34 str.;

– iki įstatymo Nr. XIII-1232 įsigaliojimo dienos pradėtos, bet nebaigtos poveikio priemonių taikymo procedūros atliekamos pagal iki įstatymo Nr. XIII-1232 įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos bankų įstatymo nuostatas.

3. 2018 04 17 įstatymu Nr. XIII-1098 (TAR, 2018, Nr. 2018-06739) nustatyta, kad Banko licencija, išduota iki 2018 07 31, suteikia teisę teikti visas Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 5 straipsnyje nurodytas mokėjimo paslaugas. Lietuvos bankas pakeičia įrašus bankų licencijose, išduotose iki 2018 07 31.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BANKŲ

ĮSTATYMAS

 

2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2085

Vilnius

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šio Įstatymo tikslas – reglamentuoti bankų ir užsienio bankų, veikiančių Lietuvos Respublikoje, taip pat jų padalinių steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos ir pertvarkymo bei priežiūros tvarką, kad bankų sistema būtų stabili, patikima, efektyvi ir saugi.

KEISTA:

2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1869 (nuo 2012 01 01)

(Žin., 2011, Nr. 163-7760)

 

2. Šiuo Įstatymu įgyvendinami Įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.

3. Šio Įstatymo nuostatos taikomos atsižvelgiant į 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL 2013 L 287, p. 63) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1024/2013), ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas.

KEISTA:

2015 05 14 įstatymu Nr. XII-1692 (nuo 2015 05 21)

(TAR, 2015, Nr. 2015-07668)

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

KEISTA:

2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1869 (nuo 2012 01 01)

(Žin., 2011, Nr. 163-7760)

 

1. Bankas – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Šiame Įstatyme sąvoka „bankas“ apima ir sąvoką „specializuotas bankas“.

KEISTA:

2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2568 (nuo 2017 01 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-20322)

 

2. Banko licencija (toliau – licencija) – šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas teikti licencines finansines paslaugas.

3. Europos bankininkystės institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (su visais pakeitimais), įsteigta institucija.

KEISTA:

1. 2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1883 (nuo 2012 01 01)

(Žin., 2011, Nr. 163-7772)

2. 2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

4. Europos sisteminės rizikos valdyba – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo įsteigta institucija.

KEISTA:

1. 2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1883 (nuo 2012 01 01)

(Žin., 2011, Nr. 163-7772)

2. 2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

5. NETEKO GALIOS:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

6. Finansinės paslaugos – paslaugos, nurodytos Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje.

KEISTA:

2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1883 (nuo 2012 01 01)

(Žin., 2011, Nr. 163-7772)

 

7. Juridinio asmens vadovai – juridinio asmens organų, išskyrus dalyvių susirinkimą, nariai.

KEISTA:

2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1883 (nuo 2012 01 01)

(Žin., 2011, Nr. 163-7772)

 

8. Kartu veikiantys asmenys – du ar daugiau asmenų, kurie remdamiesi savo aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, turimas pagal banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį.

KEISTA:

2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1883 (nuo 2012 01 01)

(Žin., 2011, Nr. 163-7772)

 

9.

KEISTA:

2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1883 (nuo 2012 01 01)

(Žin., 2011, Nr. 163-7772)

 

Licencinės finansinės paslaugos – tai:

1) indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių;

2) Mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nustatytos mokėjimo paslaugos;

3) elektroninių pinigų leidimas;

4) kitos finansinės paslaugos, kurių teikimu galima verstis tik turint pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus išduotą licenciją.

9¹. Mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketas – kaip tai apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1286/2014.

KEISTA:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1232 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09840)

 

10. Specializuotas bankas – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę ir kuri turi teisę teikti tik šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytas kitas finansines paslaugas.

KEISTA:

2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2568 (nuo 2017 01 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-20322)

 

11. Užsienio bankas – užsienio valstybėje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi užsienio valstybės priežiūros institucijos išduotą leidimą ar licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių ir jų skolinimu.

KEISTA:

2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1883 (nuo 2012 01 01)

(Žin., 2011, Nr. 163-7772)

 

12. Kitos šio Įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (su visais pakeitimais) ir 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (su visais pakeitimais).

KEISTA:

1. 2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1883 (nuo 2012 01 01)

(Žin., 2011, Nr. 163-7772)

2. 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

3. 2015 11 19 įstatymu Nr. XII-2055 (nuo 2015 12 03)

(TAR, 2015, Nr. 2015-19165)

4. 2019 03 26 įstatymu Nr. XIII-2022 (nuo 2019 04 04)

(TAR, 2019, Nr. 2019-05392)

5. 2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

3 straipsnis.         Banko pavadinimas, teisinė forma, buveinė, banko veiklą reglamentuojantys teisės aktai

1. Vartoti žodį „bankas“ ar kitokius šio žodžio junginius arba vedinius Lietuvos Respublikoje savo pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais išimtinę teisę turi tik pagal šį Įstatymą veikiantys asmenys, išskyrus atvejus, kai akivaizdu, kad šio žodžio vartojimas nesusijęs su licencinių finansinių paslaugų teikimu. Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse (toliau – Europos Sąjungos valstybės narės) licencijuoti bankai, šio Įstatymo nustatyta tvarka steigdami filialus Lietuvos Respublikoje ar teikiantys paslaugas neįsteigę filialo, turi teisę vartoti tą patį pavadinimą, kaip ir savo pagrindinės buveinės valstybėje narėje. Jei šis pavadinimas yra toks pat ar panašus į Lietuvos Respublikoje vartojamus pavadinimus arba kitaip gali klaidinti, priežiūros institucija turi teisę reikalauti prie šio pavadinimo pridėti paaiškinamuosius žodžius.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu juridinio asmens pavadinimas nustatytas jo veiklą reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos įstatyme.

3. Banko, kaip juridinio asmens, teisinė forma gali būti tik akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė. Bankas gali būti steigiamas tik neribotam laikui.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

4. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, turinčios šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją, buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.

5. Bankai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, šiuo Įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais finansinių paslaugų teikimą, Europos Sąjungos ir priežiūros institucijos teisės aktais, savo statutais (įstatais) (toliau – įstatai). Bankai taip pat vadovaujasi Finansų įstaigų įstatymu, Akcinių bendrovių įstatymu ir kitais teisės aktais, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip.

KEISTA:

1. 2014 07 17 įstatymu Nr. XII-1039 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-10864)

2. 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

4 straipsnis. Banko teikiamos finansinės paslaugos ir kita veikla

1. Šio Įstatymo nustatyta tvarka verstis indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių turi teisę tik:

1) tokią teisę suteikiančią licenciją turintys bankai;

2) tokią teisę suteikiančią licenciją turintys užsienio bankų filialai;

3) Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuoti užsienio bankai, turintys teisę verstis indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių toje valstybėje, šio Įstatymo nustatyta tvarka įsteigę filialus Lietuvos Respublikoje ar teikiantys finansines paslaugas neįsteigę filialo.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

2. Bankas turi teisę teikti visas finansines paslaugas, tarp jų ir finansines paslaugas užsienio valiuta, jei ši teisė neapribota pagal šį ir kitus įstatymus.

3. Bankas, be finansinių paslaugų teikimo, gali verstis tik tokia kita veikla, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu.

4. Jeigu bankas nusprendžia pats nevykdyti tam tikros veiklos, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu, ir sudaryti sandorius su kitais asmenimis dėl atitinkamų paslaugų teikimo bankui (toliau – banko veiklą papildančių paslaugų pirkimas), prieš sudarydamas tokius sandorius bankas privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti banko veiklą papildančių paslaugų pirkimo reikalavimus.

5.

KEISTA:

2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2568 (nuo 2017 01 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-20322)

 

Specializuotas bankas turi teisę, jeigu ši teisė neapribota šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka, teikti tik šias finansines paslaugas:

1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas;

2) skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas);

3) finansinė nuoma (lizingas);

4) mokėjimo paslaugos;

5) kelionių čekių, vekselių ir kitų mokėjimo priemonių išdavimas ir administravimas, jeigu šios veiklos neapima šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytos paslaugos;

6) finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas;

7) finansinis tarpininkavimas (agento veikla);

8) pinigų tvarkymas;

9) kreditingumo vertinimo paslaugos;

10) seifo kamerų nuoma;

11) valiutos keitimas (grynaisiais pinigais);

12) elektroninių pinigų leidimas.

6. Lietuvos Respublikos teismas, kitos įstatymų nustatytos institucijos ar pareigūnai, prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama banko galimybė disponuoti jo sąskaitose esančiomis lėšomis ar kuriais kitaip apribojama banko teisė teikti finansines paslaugas banko klientams, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl šių sprendimų įtakos banko ir visos bankų sistemos stabilumui ir patikimumui.

 

5 straipsnis. Banko įstatai

1. Steigiamo banko įstatai, taip pat banko įstatų pakeitimai netenka galios, jei jie nepateikiami juridinių asmenų registrui per 12 mėnesių atitinkamai nuo įstatų pasirašymo dienos ar nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pakeisti banko įstatus priėmimo dienos.

2. Banko įstatų pakeitimai gali būti įregistruoti juridinių asmenų registre tik gavus priežiūros institucijos leidimą, jeigu keičiamos įstatų nuostatos susijusios su įstatinio (akcinio) kapitalo (toliau – įstatinis kapitalas) dydžiu.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

3. Leidimą įregistruoti banko įstatų pakeitimus išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Bankas, norėdamas gauti leidimą įregistruoti įstatų pakeitimus, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir kitus priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus bei duomenis.

KEISTA:

2009 03 19 įstatymu Nr. XI-201 (nuo 2009 04 04)

(Žin., 2009, Nr. 38-1440)

 

5. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo įregistruoti banko įstatų pakeitimus išdavimo ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

6. NETEKO GALIOS:

2009 03 19 įstatymu Nr. XI-201 (nuo 2009 04 04)

(Žin., 2009, Nr. 38-1440)

 

7.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą įregistruoti banko įstatų pakeitimus, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie yra neteisingi;

2) padarius pakeitimus, banko įstatų nuostatos neužtikrins saugios ir patikimos banko veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams;

3) padidinus įstatinį kapitalą išleidžiant naujas akcijas, banko akcijos nustatyta tvarka ne visiškai apmokėtos ar banko akcininkai, įskaitant įsigyjančius banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, neatitinka nustatytų reikalavimų.

8. Apie priimtą sprendimą išduoti leidimą įregistruoti banko įstatų pakeitimus ar leidimo neišduoti priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

BANKO STEIGIMAS, LICENCIJAVIMAS, BANKO KONTROLIUOJAMOS FINANSŲ ĮMONĖS, BANKO FILIALAI IR ATSTOVYBĖS

 

6 straipsnis. Banko steigimo tvarka

NETEKO GALIOS:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

7 straipsnis. Steigėjai

NETEKO GALIOS:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

8 straipsnis. Leidimas įsteigti banką

NETEKO GALIOS:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

9 straipsnis. Licencija

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

1. Steigiamas bankas registruojamas juridinių asmenų registre, o jeigu licencija išduodama ne steigiamam bankui, atitinkami pakeitimai juridinių asmenų registre daromi tik po to, kai priežiūros institucija išduoda licenciją.

2. Priežiūros institucija išduodama licenciją gali apriboti banko teisę teikti vieną ar kelias licencines finansines paslaugas, jei to prašo bankas ar jei jis nėra pasirengęs teikti visas licencines finansines paslaugas. Apribojimai teikti licencines finansines paslaugas panaikinami, jei bankas pateikia prašymą ir dokumentus bei duomenis, įrodančius, kad bankas yra pasirengęs teikti visas licencines finansines paslaugas.

2¹. Priežiūros institucija išduodama licenciją specializuotam bankui licencijoje nurodo apie šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytus specializuoto banko veiklai taikomus apribojimus. Specializuotam bankui, kuris ketina teikti kitas finansines paslaugas, negu nurodyta šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, pateikus prašymą ir dokumentus bei duomenis, įrodančius, kad specializuotas bankas atitinka šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą minimalaus banko kapitalo reikalavimą ir yra pasirengęs teikti visas finansines paslaugas, priežiūros institucija pakeičia licenciją.

KEISTA:

2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2568 (nuo 2017 01 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-20322)

 

2².

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-824 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27715)

 

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodyti bankai, gavę licenciją Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka, prašymą jiems išduoti banko licenciją pagal šį straipsnį pateikia ne vėliau kaip tą dieną, kai atsiranda viena iš šių aplinkybių:

1) vidutinė mėnesio viso turto vertė, apskaičiuojama per 12 iš eilės einančių mėnesių laikotarpį, yra lygi arba viršija 30 milijardų eurų arba

2) vidutinė mėnesio viso turto vertė, apskaičiuojama per 12 iš eilės einančių mėnesių laikotarpį, yra mažesnė negu 30 milijardų eurų, o bankas, kurio viso turto vertė individualiai yra mažesnė negu 30 milijardų eurų ir kuris vykdo Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytą veiklą ir priklauso bankų grupei, kurios bendra konsoliduoto turto vertė lygi arba viršija 30 milijardų eurų, abu šiuos vertės dydžius apskaičiuoja kaip 12 iš eilės einančių mėnesių laikotarpio turto vertės vidurkį.

2³. Šio straipsnio 2² dalyje nurodyti bankai ir toliau gali vykdyti veiklą, nurodytą Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose, kol gaus banko licenciją pagal šį straipsnį. Priežiūros institucija pakartotinės licencijos išdavimo atveju užtikrina, kad būtų atsižvelgta į informaciją, kuri buvo pateikta esamai licencijai gauti.“

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-824 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27715)

 

3. Licencija išduodama neterminuotam laikui.

4. Bankui draudžiama perleisti licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines finansines paslaugas ne banko vardu ir ne banko naudai.

5. Licenciją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Licencijai gauti priežiūros institucijai pateikiamas prašymas, priežiūros institucijos teisės aktų nustatyti dokumentai ir duomenys, tarp jų:

1) banko įstatai;

2) steigimo sutartis arba steigimo aktas;

3) steigiamojo susirinkimo protokolas ir susirinkimo dalyvių sąrašas;

4) steigėjų (jeigu juridinis asmuo jau įsteigtas, – akcininkų) sąrašas ir duomenys apie kiekvieno iš jų įsigyjamą (turimą) banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį;

5) dokumentai ir duomenys, reikalingi asmenų, įsigyjančių (turinčių) banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, arba, jeigu tokių asmenų nėra, 20 didžiausią banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įsigyjančių (turinčių) steigėjų (jeigu juridinis asmuo jau įsteigtas, – akcininkų) tinkamumui pagal šio Įstatymo 25 straipsnio nuostatas įvertinti;

6) banko vadovų, kuriems rinkti ar skirti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašas ir priežiūros institucijos nustatyti dokumentai, reikalingi šių asmenų tinkamumui pagal šio Įstatymo 34 straipsnio nuostatas įvertinti;

7) dokumentai, patvirtinantys, kad banko akcijos yra visiškai apmokėtos;

8) užsienio valstybės priežiūros institucijos leidimas įsteigti kontroliuojamą banką Lietuvos Respublikoje ar informacija, kad ši institucija neprieštarauja tokio banko įsteigimui (informacija pateikiama tuo atveju, kai kontroliuojamą banką steigia užsienio bankas);

9) dokumentai, patvirtinantys, kad steigiamas bankas turi šio Įstatymo nustatytą minimalų banko kapitalą;

10) banko veiklos pirmųjų trejų metų planas;

11) valdymo ir organizacinės struktūros aprašymas, kuriame nurodoma banko patronuojančioji įmonė, finansų kontroliuojančioji bendrovė ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, jeigu bankas priklauso finansinei grupei;

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

12) apskaitos politikos projektas ir detalus apskaitos sistemos aprašymas;

13) dokumentai ir informacija, patvirtinantys, kad bankas turi saugią ir patikimą banko veiklą užtikrinančius: vidaus kontrolės sistemą, personalą, technines, informacines, technologines apsaugos priemones, patalpas ir turto draudimą;

14) kitų valstybės institucijų išduotos išvados, leidimai ar kiti dokumentai dėl pasirengimo teikti licencines finansines paslaugas, jeigu to reikalauja kiti įstatymai.

7. Priežiūros institucija prieš išduodama licenciją bankui konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija, atsakinga už užsienio bankų, finansų maklerio įmonių ar draudimo įmonių priežiūrą, jeigu bankas bus:

1) kontroliuojamas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuoto užsienio banko, finansų maklerio įmonės ar draudimo įmonės;

2) kontroliuojamas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuoto užsienio banko, finansų maklerio įmonės ar draudimo įmonės patronuojančios įmonės;

3) kontroliuojamas tų pačių asmenų, kurie kontroliuoja kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotą užsienio banką, finansų maklerio įmonę ar draudimo įmonę.

8. Priežiūros institucija taip pat konsultuojasi su šio straipsnio 7 dalyje nurodyta institucija vertindama asmenų, įsigyjančių banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, tinkamumą pagal šio Įstatymo 25 straipsnį ir tai pačiai finansinei grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį ir pati šiais klausimais teikia jai informaciją.

9. Priežiūros institucija turi teisę patikrinti vietoje, ar bankas yra pasirengęs teikti finansines paslaugas.

10. Priežiūros institucijos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip pat kiti asmenys privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie banko steigėjus, vadovus, juridinio asmens, prašančio licencijos, akcininkus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų tikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.

11. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu pateikti dokumentai turi formos ar turinio trūkumų arba pateikti ne visi dokumentai ar duomenys, reikalingi sprendimui priimti, priežiūros institucija turi teisę pareikalauti pašalinti trūkumus ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus ar duomenis. Be to, priežiūros institucija turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir (ar) duomenų, reikalingų sprendimui priimti. Jeigu priežiūros institucija motyvuotai pareikalauja papildomų dokumentų ar duomenų arba juos savarankiškai pateikia licencijos prašantis asmuo, sprendimas turi būti priimamas per 6 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir duomenų gavimo. Bet kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo išduoti licenciją turi būti priimtas per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.

KEISTA:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1232 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09840)

 

12. Licencijos prašančio banko įstatai, veiklos planas, valdymo ir organizacinė struktūra, rizikos valdymo sistema, atlyginimų nustatymo politika ir praktika, apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema, techninės, informacinės, technologinės apsaugos priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą banko veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat bankas turi atitikti kitus šio Įstatymo nustatytus reikalavimus, tarp jų – teisinės formos, minimalaus banko kapitalo, reikalavimus buveinei, banko akcininkams, įskaitant akcininkus, įsigijusius banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, banko vadovams, ir būti pasirengęs saugiai ir patikimai teikti finansines paslaugas.

13. Priežiūros institucija atsisako išduoti licenciją, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka bankų veiklą ir jos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie yra neteisingi;

KEISTA:

2015 05 14 įstatymu Nr. XII-1692 (nuo 2015 05 21)

(TAR, 2015, Nr. 2015-07668)

 

2) bankas neatitinka šio straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų;

3) bankas ir kitas asmuo yra susiję glaudžiu ryšiu, kuris trukdytų priežiūros institucijai veiksmingai atlikti banko priežiūrą;

4) bankas yra glaudžiu ryšiu susijęs su asmeniu iš tokios valstybės ne Europos Sąjungos narės, kurios teisės aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, ar tų teisės aktų laikymosi užtikrinimo sunkumai gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti banko priežiūrą.

14. Glaudus ryšys nustatomas vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 38 punkte nurodytais kriterijais.

15. Apie priimtą sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

KEISTA:

2020 05 21 įstatymu Nr. XIII-2959 (nuo 2020 06 15)

(TAR, 2020, Nr. 2020-11331)

 

16. Bankas turi teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavęs licenciją ir įregistruotas juridinių asmenų registre arba, jei licencija išduodama ne steigiamam bankui, – tik gavęs licenciją ir įregistravęs atitinkamus pakeitimus juridinių asmenų registre.

17. Licenciją turintis bankas visada turi atitikti reikalavimus, kurie yra nustatyti licencijai gauti. Bankas šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti licencijai gauti, pasikeitimus.

 

10 straipsnis. Licencijos atšaukimas

1. Licencijos atšaukimo pagrindus nustato Finansų įstaigų įstatymas. Be Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, licencija gali būti atšaukiama priežiūros institucijos sprendimu, jeigu:

1) bankas neatitinka reikalavimų, kurie nustatyti licencijai išduoti;

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

2) bankas pasibaigia dėl reorganizavimo ar priimamas sprendimas jį likviduoti;

3) bankas neįmoka pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, jei jis privalo ją mokėti ar jeigu draudimas nutraukiamas;

4) bankas savo licenciją naudoja tik Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytai veiklai vykdyti ir 5 metus iš eilės jo turto vertė nesiekė šio įstatymo 9 straipsnio 2² dalyje nustatytų dydžių.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-824 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27715)

 

2. Apie licencijos atšaukimą ar jos galiojimo sustabdymą pranešama bankui, suinteresuotų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijoms ir paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

KEISTA:

1. 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

2. 2020 05 21 įstatymu Nr. XIII-2959 (nuo 2020 06 15)

(TAR, 2020, Nr. 2020-11331)

 

3. Priežiūros institucijos sprendimas atšaukti licenciją turi būti motyvuotas.

4. Licencija taip pat gali būti atšaukiama ar jos galiojimas gali būti sustabdomas šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

5. Atšaukus licenciją, bankas neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus atsiskaitymą su banko kreditoriais, vykdant pagal Finansinio tvarumo įstatymo 47 straipsnio nuostatas duotus įpareigojimus arba atliekant indėlių draudimo išmokų mokėjimus pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 16¹ straipsnį, ir šio Įstatymo vienuoliktajame ir dvyliktajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl banko likvidavimo ar bankroto bylos jam kėlimo.

KEISTA:

1. 1 11 17 įstatymu Nr. XI-1714 (nuo 2011 11 18)

(Žin., 2011, Nr. 139-6554)

2. 2015 11 19 įstatymu Nr. XII-2055 (nuo 2015 12 03)

(TAR, 2015, Nr. 2015-19165)

3. 2022 12 20 įstatymu Nr. XIV-1695 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27552)

 

11 straipsnis. Banko filialai ir kiti padaliniai Lietuvos Respublikoje

1. Banko filialo nuostatai, banko filialo ir kitų padalinių, teikiančių finansines paslaugas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, apsaugos priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą jų veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus.

2. Visi banko padaliniai, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, turi turėti ryšio priemones informacijai apie atliktas operacijas perduoti į banko buveinę realiu laiku.

3. NETEKO GALIOS:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

12 straipsnis. Banko atstovybė

1. Bankas turi teisę įsteigti atstovybę Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse.

2. Banko atstovybė neturi teisės teikti finansinių paslaugų.

3. NETEKO GALIOS:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

 

13 straipsnis. Bankai ir filialai užsienio valstybėse

1. Tiktai gavęs priežiūros institucijos leidimą, bankas turi teisę įsteigti banką užsienio valstybėje, įsigyti užsienio banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį ar ją padidinti taip, kad užsienio bankas taptų jo kontroliuojamas, arba įsteigti filialą užsienio valstybėje.

2. Leidimą įsteigti banką užsienio valstybėje, įsigyti užsienio banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisų dalį ar ją padidinti taip, kad užsienio bankas taptų jo kontroliuojamas, arba įsteigti filialą užsienio valstybėje išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Leidimui įsteigti banką užsienio valstybėje, įsigyti užsienio banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisų dalį ar ją padidinti taip, kad užsienio bankas taptų jo kontroliuojamas, išduoti pateikiamas prašymas ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyti dokumentai ir duomenys, taip pat duomenys apie steigiamo banko ar banko, kurio įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisų dalis įsigyjama, steigėjus (dalyvius), turinčius užsienio banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisų dalį, banko finansinę būklę, veiklos planą, organizacinę ir valdymo struktūrą, vadovus.

4. Leidimui įsteigti filialą užsienio valstybėje išduoti pateikiamas prašymas ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyti dokumentai ir duomenys, taip pat dokumentai ir duomenys, patvirtinantys, kad filialas atitinka šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

5. Priežiūros institucija, gavusi šio straipsnio 3 ar 4 dalyse nurodytą prašymą, užklausia užsienio valstybės, kurioje steigiamas bankas ar kurios jurisdikcijai priklauso bankas, kurio įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis įsigyjama, arba kurioje steigiamas banko filialas, priežiūros institucijos informacijos apie bankų priežiūros atlikimo tvarką ir reikalavimus bankams toje valstybėje bei galimybes Lietuvos priežiūros institucijai atlikti priežiūros funkcijas ir gauti tam reikalingą informaciją, įskaitant informaciją, reikalingą jungtinei (konsoliduotai) priežiūrai atlikti.

6. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

7.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

Priežiūros institucija atsisako išduoti šiame straipsnyje nurodytus leidimus, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar pareikalauti duomenys arba jie yra neteisingi;

2) steigiamas bankas ar bankas, kurio įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis įsigyjama arba steigiamas filialas neatitinka priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų ar jei toks banko ar filialo steigimas ar banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimas gali kelti pavojų banko saugumui ir patikimumui;

3) iš užsienio valstybės priežiūros institucijos negaunama pagal šio straipsnio 5 dalį prašytos informacijos ar iš pateiktos informacijos galima daryti išvadą, kad užsienio valstybės teisės aktai nenumato pakankamos bankų priežiūros ar riboja priežiūros institucijos teises atliekant priežiūros funkcijas ir gaunant tam reikiamą informaciją, įskaitant informaciją, reikalingą jungtinei (konsoliduotai) priežiūrai atlikti.

8. Bankas šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti šiame straipsnyje nustatytiems leidimams gauti, pasikeitimus.

9. Jei priežiūros institucija nustato, kad po šiame straipsnyje nustatytų leidimų išdavimo atsiranda sąlygos, kurioms esant nebūtų išduodamas leidimas, priežiūros institucija šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta tvarka turi teisę priimti sprendimą uždrausti filialo veiklą, įpareigoti parduoti ar kitaip perleisti užsienio banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį ir taikyti bankui kitas poveikio priemones.

10. Šis straipsnis netaikomas, jei bankas steigia kontroliuojamą banką Europos Sąjungos valstybėje narėje, įsigyja Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai priklausančio užsienio banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisų dalį arba Europos Sąjungos valstybėje narėje steigia filialą ar teikia paslaugas neįsteigęs filialo.

 

14 straipsnis.       Banko teisė teikti finansines paslaugas Europos Sąjungos valstybėse narėse

1. Bankas turi teisę šio straipsnio nustatyta tvarka Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigti filialą ar teikti finansines paslaugas neįsteigęs filialo.

2. Bankas, prieš steigdamas filialą Europos Sąjungos valstybėje narėje, turi apie tai pranešti priežiūros institucijai, nurodydamas valstybę, kurioje planuojama steigti filialą, ir kartu pateikti priežiūros institucijos nustatytą informaciją apie numatomo steigti filialo veiklos planą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodytos numatomos teikti finansinės paslaugos; apie filialo organizacinę struktūrą; apie numatomą filialo buveinę (adresą) užsienio valstybėje; apie filialo vadovus.

3. Priežiūros institucija banko pateiktą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją bei informaciją apie banko nuosavų lėšų sumą ir struktūrą ir nuosavų lėšų reikalavimų vykdymą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnį per 3 mėnesius nuo atitinkamos informacijos gavimo dienos turi perduoti užsienio valstybės priežiūros institucijai. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti perduoti informaciją užsienio valstybės priežiūros institucijai, jei filialo veiklos planas, organizacinė struktūra, vadovai ar banko finansinė padėtis neatitinka šio Įstatymo nustatytų reikalavimų numatomai veiklai vykdyti. Priežiūros institucijos atsisakymas perduoti informaciją turi būti motyvuotas ir dėl jo sprendimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nustatytos informacijos gavimo dienos. Bankui turi būti nedelsiant pranešama apie informacijos perdavimą užsienio valstybės priežiūros institucijai ar atsisakymą ją perduoti. Priežiūros institucija apie atsisakymą perduoti informaciją užsienio valstybės priežiūros institucijai praneša Europos Komisijai ir Europos bankininkystės institucijai.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

4. Jeigu bankas jau turi bent vieną filialą užsienio valstybėje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma kitiems jo filialams toje valstybėje steigti.

5. Bankas, norėdamas teikti finansines paslaugas užsienio valstybėje neįsteigęs filialo, turi apie tai pranešti priežiūros institucijai. Pranešime nurodomos numatomos teikti finansinės paslaugos. Priežiūros institucija per vieną mėnesį šią informaciją turi perduoti užsienio valstybės priežiūros institucijai ir apie tai pranešti bankui.

KEISTA:

1. 2005 06 23 įstatymu Nr. X-273 (nuo 2005 07 12)

(Žin., 2005, Nr. 84-3110)

2. 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

6. Jeigu numatoma, kad keisis kartu su šio straipsnio 2 ar 5 dalyje nurodytu pranešimu priežiūros institucijai pateikta informacija, apie tai bankas turi pranešti priežiūros institucijai ir užsienio valstybės priežiūros institucijai iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pakeitimo. Priežiūros institucija informaciją apie planuojamus pasikeitimus per vieną mėnesį perduoda užsienio valstybės priežiūros institucijai arba atsisako perduoti, jei yra šio straipsnio 3 dalyje nurodyti pagrindai, ir apie tai praneša bankui. Priežiūros institucijai atsisakius informaciją apie planuojamus pasikeitimus perduoti užsienio valstybės priežiūros institucijai, bankas neturi teisės atlikti šių pakeitimų. Priežiūros institucija apie atsisakymą perduoti informaciją užsienio valstybės priežiūros institucijai praneša Europos Komisijai ir Europos bankininkystės institucijai.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

7. NETEKO GALIOS:

2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1869 (nuo 2012 01 01)

(Žin., 2011, Nr. 163-7760)

 

15 straipsnis.       Banko kontroliuojamų finansų įmonių teisė teikti finansines paslaugas Europos Sąjungos valstybėse narėse

1. Šio Įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigti filialą ar teikti finansines paslaugas neįsteigus filialo turi teisę ir vieno ar kelių bankų kontroliuojama Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų įmonė, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir steigimo dokumentus turinti teisę verstis finansinių paslaugų teikimu ir atitinkanti visas šias sąlygas:

1) finansų įmonę patronuojantis bankas ar bankai yra šio Įstatymo nustatyta tvarka gavę licenciją;

2) finansų įmonė jau verčiasi finansinių paslaugų, kurias numatoma teikti Europos Sąjungos valstybėje narėje, teikimu Lietuvos Respublikoje;

3) finansų įmonę patronuojantis bankas ar bankai turi 90 procentų ar daugiau finansų įmonės įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių;

4) finansų įmonę patronuojantis bankas ar bankai vykdo priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus dėl kontroliuojamos finansų įmonės riziką ribojančio valdymo ir, priežiūros institucijai pritarus, pareiškia, kad finansų įmonę patronuojantis bankas ar bankai solidariai atsakys už kontroliuojamos finansų įmonės prisiimtus įsipareigojimus;

5) kontroliuojama finansų įmonė yra prižiūrima atliekant ją patronuojančio banko ar bankų jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.

2. Priežiūros institucija, pateikdama pranešimą pagal šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, jame, be kita ko, nurodo, ar kontroliuojama finansų įmonė atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, ir pateikia informaciją apie finansų įmonės nuosavų lėšų sumą ir struktūrą bei patronuojančio banko bendrą pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, apskaičiuotą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 ir 4 dalis.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

3. Finansų įmonė, dėl kurios šio straipsnio nustatyta tvarka buvo pateiktas pranešimas, privalo priežiūros institucijai teikti šios teisės aktų nustatytą informaciją, reikalingą prižiūrėti, kaip vykdomos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos. Po to, kai yra pateiktas pranešimas, negali sumažėti tokios finansų įmonės kapitalas ir joje turi būti užtikrinama vykdomai veiklai tinkama valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema. Be to, priežiūros institucija turi teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka atlikti tokios finansų įmonės patikrinimą ir taikyti šio Įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytas poveikio priemones. Jeigu kontroliuojama finansų įmonė nebeatitinka nors vienos sąlygos, nustatytos šio straipsnio 1 dalyje, priežiūros institucija praneša apie tai užsienio valstybės priežiūros institucijai.

KEISTA:

1. 2016 06 16 įstatymu Nr. XII-2449 (nuo 2017 01 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-17717)

2. 2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1232 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09840)

 

TREČIASIS SKIRSNIS

UŽSIENIO BANKŲ VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE

 

16 straipsnis. Užsienio bankų veikla Lietuvos Respublikoje

1. Užsienio bankai gali šio Įstatymo nustatyta tvarka steigti Lietuvos Respublikoje bankus, įsigyti veikiančių bankų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisų dalį, steigti filialus ir atstovybes, o Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuoti užsienio bankai taip pat turi teisę teikti finansines paslaugas neįsteigę filialo Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Užsienio banko filialas gali pradėti teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje tik šio Įstatymo nustatyta tvarka gavęs licenciją.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

3. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotiems užsienio bankams, steigiantiems filialą Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka.

4. Užsienio banko atstovybė gali būti įsteigta Lietuvos Respublikoje tik šio Įstatymo nustatyta tvarka gavus leidimą įsteigti užsienio banko atstovybę. Ši nuostata netaikoma Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotiems užsienio bankams.

5. Užsienio bankų filialams ir atstovybėms, jų veiklai, priežiūrai, pabaigai ir pertvarkymui taikomi šio Įstatymo bankams nustatyti reikalavimai tiek, kiek jie neprieštarauja filialo ar atstovybės esmei ir kiek kitaip nenustato šis Įstatymas.

6. Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio banko filialas, teikdamas finansines paslaugas kitoje nei filialo buveinė vietoje, neprivalo toje vietoje įsteigti filialo. Jei užsienio bankas įsteigia daugiau negu vieną filialą Lietuvos Respublikoje, jis privalo nurodyti vieną filialą, kuris teiktų šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją priežiūros institucijai apie visus Lietuvos Respublikoje įsteigtus filialus.

7. NETEKO GALIOS:

2017 11 16 įstatymu Nr. XIII-729 (nuo 2017 11 29)

(TAR, 2017, Nr. 2017-18796)

 

8.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

Užsienio banko filialas kartą per metus priežiūros institucijai teikia:

1) duomenis apie bendrą užsienio banko filialo turtą;

2) duomenis apie likvidųjį turtą;

3) duomenis apie nuosavų lėšų sumą;

4) duomenis apie taikomas indėlių apsaugos priemones;

5) duomenis apie rizikos valdymo sistemą;

6) duomenis apie valdymo ir organizacinę struktūrą;

7) taikomų atitikties reikalavimų atkūrimo planus;

8) kitą informaciją, kurios priežiūros institucijai reikia filialo veiklai stebėti.

 

17 straipsnis.       Licencijos užsienio banko Lietuvos Respublikoje steigiamam bankui išdavimas

KEISTA:

1. 2009 03 19 įstatymu Nr. XI-201 (nuo 2009 04 04)

(Žin., 2009, Nr. 38-1440)

2. 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

Licencija užsienio banko Lietuvos Respublikoje steigiamam bankui išduodama šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

18 straipsnis. Leidimo užsienio bankui įsteigti filialą išdavimas

NETEKO GALIOS:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

19 straipsnis. Licencijos užsienio banko filialui išdavimas

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

1. Užsienio banko filialui išduodamai licencijai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 9 straipsnio 1–4 dalių nuostatos.

2. Licenciją užsienio banko filialui išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Užsienio bankas, norėdamas gauti licenciją filialo veiklai, priežiūros institucijai pateikia prašymą, šiuos dokumentus ir duomenis:

1) filialo nuostatus;

2) filialo vadovų, kitų asmenų, kuriems rinkti ar skirti privalo būti gautas priežiūros institucijos leidimas, ir asmenų, turinčių užsienio banko kvalifikuotojo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, sąrašą ir dokumentus, reikalingus šių asmenų tinkamumui pagal šio Įstatymo 25 ir 34 straipsnių nuostatas įvertinti;

3) filialo veiklos pirmųjų trejų metų planą;

4) dokumentus ir duomenis apie filialą, nustatytus šio Įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 11–14 punktuose;

5) užsienio banko steigimo dokumentus, registracijos pažymėjimą, licenciją ar kitus dokumentus, patvirtinančius teisę verstis kredito įstaigos veikla;

6) užsienio banko kompetentingo organo sprendimą steigti filialą Lietuvos Respublikoje;

7) duomenis ir dokumentus, patvirtinančius, kad užsienio bankas atitinka priežiūros institucijos teisės aktuose, atsižvelgiant į užsienio banko kapitalą, veiklą ir veiklos laikotarpį užsienio valstybėje, padarytus teisės aktų pažeidimus ar kitas užsienio banko įvertinimui svarbias aplinkybes, nustatytus patikimumo kriterijus;

8) raštišką patvirtinimą, kad užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, priežiūros institucija neprieštarauja filialo steigimui arba veiklai Lietuvos Respublikoje, ir šios priežiūros institucijos informaciją apie užsienio bankų, tarp jų ir filialų užsienio valstybėse, priežiūros atlikimo tvarką toje valstybėje ir reikalavimus bankams bei įsipareigojimą atlikti Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo priežiūrą ir teikti informaciją Lietuvos priežiūros institucijai;

9) kitus priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus ir duomenis.

4. Priežiūros institucija turi teisę patikrinti vietoje, ar filialas yra pasirengęs teikti finansines paslaugas.

5. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar duomenų, sprendimas turi būti priimamas per 6 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir duomenų gavimo dienos. Bet kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo išduoti licenciją turi būti priimtas per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.

6. Užsienio banko filialo nuostatai, vadovai, veiklos planas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema, apsaugos užtikrinimo priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą filialo veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat užsienio banko filialas turi atitikti kitus šio Įstatymo nustatytus reikalavimus ir būti pasirengęs saugiai ir patikimai teikti finansines paslaugas.

7. Priežiūros institucija atsisako išduoti licenciją, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;

2) filialas neatitinka šio straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų;

3) filialą steigiantis užsienio bankas neatitinka priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų patikimumo kriterijų;

4) užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, priežiūros institucija prieštarauja filialo steigimui Lietuvos Respublikoje arba neįsipareigoja prižiūrėti užsienio banko filialo Lietuvos Respublikoje veiklos ir teikti informaciją Lietuvos priežiūros institucijai jai priimtinomis sąlygomis;

5) užsienio valstybėje, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, filialų priežiūros atlikimo tvarka ir reikalavimai neužtikrina saugios ir patikimos filialo veiklos arba gali trukdyti priežiūros institucijai atlikti savo funkcijas.

8. Apie priimtą sprendimą išduoti licenciją ar jos neišduoti paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

KEISTA:

2020 05 21 įstatymu Nr. XIII-2959 (nuo 2020 06 15)

(TAR, 2020, Nr. 2020-11331)

 

9. Licenciją gavęs užsienio banko filialas visada turi atitikti reikalavimus, kurie yra nustatyti licencijai gauti. Užsienio banko filialas šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti leidimui įsteigti filialą ir licencijai gauti, pasikeitimus.

10. Licencija atšaukiama priežiūros institucijos sprendimu šio Įstatymo 10 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka, taip pat kai filialą įsteigęs bankas yra likviduojamas ar jam iškeliama bankroto byla.

 

20 straipsnis.       Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų teisė Lietuvos Respublikoje steigti filialą ar teikti finansines paslaugas neįsteigus filialo

1. Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotas užsienio bankas šiame straipsnyje nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje gali steigti filialą ar teikti finansines paslaugas neįsteigęs filialo. Teisė teikti finansines paslaugas neįsteigus filialo nesuteikia teisės Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotam užsienio bankui verstis nuolatine finansinių paslaugų teikimo veikla Lietuvos Respublikoje.

KEISTA:

2005 06 23 įstatymu Nr. X-273 (nuo 2005 07 12)

(Žin., 2005, Nr. 84-3110)

 

2. Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotas užsienio bankas Lietuvos Respublikoje gali įsteigti filialą ir teikti finansines paslaugas, kurias užsienio bankas turi teisę teikti pagal užsienio valstybės priežiūros institucijos jam išduotą leidimą ar licenciją, jeigu:

1) priežiūros institucija iš užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, priežiūros institucijos gavo pranešimą su informacija apie filialo veiklos planą, kuriame, be kita ko, nurodytos numatomos teikti finansinės paslaugos; apie filialo organizacinę struktūrą; apie numatomą filialo buveinę (adresą) Lietuvos Respublikoje; apie filialo vadovus; apie banko nuosavų lėšų sumą ir struktūrą ir nuosavų lėšų reikalavimų vykdymą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnį;

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

2) iš priežiūros institucijos gauna pranešimą apie pasirengimą atlikti priežiūrą ir, jeigu reikia, informaciją apie teisės aktų reikalavimus viešųjų interesų apsaugai, kurių privalo laikytis filialas teikdamas finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje.

3. Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuoto užsienio banko filialas gali būti įsteigtas ir pradėti veiklą tada, kai užsienio bankas gauna šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pranešimą, o jei pranešimo negauna, – praėjus 2 mėnesiams nuo tos dienos, kurią Lietuvos priežiūros institucija iš užsienio valstybės priežiūros institucijos gavo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją.

KEISTA:

2005 06 23 įstatymu Nr. X-273 (nuo 2005 07 12)

(Žin., 2005, Nr. 84-3110)

 

4. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytas užsienio bankas jau turi bent vieną filialą Lietuvos Respublikoje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka kitiems jo filialams steigti netaikoma.

5. Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotas užsienio bankas gali pradėti teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigęs filialo nuo tos dienos, kurią Lietuvos priežiūros institucija iš užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, priežiūros institucijos gavo pranešimą, kuriame nurodytos numatomos teikti finansinės paslaugos.

KEISTA:

2005 06 23 įstatymu Nr. X-273 (nuo 2005 07 12)

(Žin., 2005, Nr. 84-3110)

 

6. Jei keičiasi pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą priežiūros institucijai perduota informacija apie filialo veiklos planą, filialo organizacinę struktūrą, filialo buveinę (adresą) Lietuvos Respublikoje ar filialo vadovus, užsienio bankas apie tai turi pranešti Lietuvos priežiūros institucijai iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pakeitimo.

KEISTA:

2005 06 23 įstatymu Nr. X-273 (nuo 2005 07 12)

(Žin., 2005, Nr. 84-3110)

 

21 straipsnis.       Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų kontroliuojamų finansų įmonių veikla Lietuvos Respublikoje

1. Šio Įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turi teisę įsteigti filialą ar teikti finansines paslaugas neįsteigus filialo vieno ar kelių Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotų užsienio bankų kontroliuojama finansų įmonė, kuri pagal užsienio valstybės teisės aktus ir savo steigimo dokumentus turi teisę verstis finansinių paslaugų teikimu ir atitinka visas šias sąlygas:

1) finansų įmonę patronuojantis bankas ar bankai yra gavę leidimą verstis kredito įstaigos veikla užsienio valstybėje, kurios teisės aktai reglamentuoja kontroliuojamos finansų įmonės veiklą;

2) finansų įmonė jau verčiasi finansinių paslaugų, kurias numatoma teikti Lietuvos Respublikoje, teikimu Europos Sąjungos valstybėje narėje;

3) finansų įmonę patronuojantis bankas ar bankai turi 90 procentų ar daugiau finansų įmonės įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių;

4) finansų įmonę patronuojantis bankas ar bankai vykdo užsienio valstybės priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus dėl kontroliuojamos finansų įmonės riziką ribojančio valdymo ir, užsienio valstybės priežiūros institucijai pritarus, pareiškia, kad finansų įmonę patronuojantis bankas ar bankai solidariai atsakys už kontroliuojamos finansų įmonės prisiimtus įsipareigojimus;

5) kontroliuojama finansų įmonė yra prižiūrima atliekant ją patronuojančio banko ar bankų jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta finansų įmonė gali steigti filialą ar teikti finansines paslaugas neįsteigusi filialo Lietuvos Respublikoje, jei užsienio valstybės priežiūros institucija, pateikdama pranešimą pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jame, be kita ko, nurodo, ar kontroliuojama finansų įmonė atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, ir pateikia informaciją apie finansų įmonės nuosavų lėšų sumą ir struktūrą bei patronuojančio banko bendrą pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, apskaičiuotą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 ir 4 dalis.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

3. Jei užsienio valstybės priežiūros institucija Lietuvos priežiūros institucijai praneša, kad kontroliuojama finansų įmonė nebeatitinka nors vienos sąlygos, nustatytos šio straipsnio 1 dalyje, tai nuo to momento finansų įmonei taikomi visi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyti reikalavimai tokias finansines paslaugas teikiantiems asmenims.

4. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų kontroliuojamų finansų įmonių kontroliuojamoms finansų įmonėms.

KEISTA:

2007 01 18 įstatymu Nr. X-1038 (nuo 2007 01 30)

(Žin., 2007, Nr. 12-499)

 

22 straipsnis. Užsienio banko atstovybė Lietuvos Respublikoje

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

1. Užsienio banko atstovybė Lietuvos Respublikoje neturi teisės teikti finansinių paslaugų.

2. Leidimą užsienio banko atstovybės veiklai Lietuvos Respublikoje išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Užsienio bankas, norėdamas gauti leidimą atstovybės veiklai, pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus ir duomenis, tarp jų:

1) užsienio banko steigimo dokumentus, registracijos pažymėjimą, licenciją ar kitus dokumentus, patvirtinančius teisę verstis kredito įstaigos veikla;

2) užsienio banko valdymo organo sprendimą steigti atstovybę Lietuvos Respublikoje;

3) užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, priežiūros institucijos raštišką neprieštaravimą steigti atstovybę Lietuvos Respublikoje.

4. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo užsienio banko atstovybės veiklai išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

5. Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą užsienio banko atstovybės veiklai, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie yra neteisingi;

2) atstovybę steigiantis užsienio bankas ar atstovybė neatitinka priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų;

3) užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, priežiūros institucija prieštarauja atstovybės steigimui Lietuvos Respublikoje.

6. NETEKO GALIOS:

2020 05 21 įstatymu Nr. XIII-2959 (nuo 2020 06 15)

(TAR, 2020, Nr. 2020-11331)

 

7. Užsienio banko atstovybė priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie atstovybės įregistravimą juridinių asmenų registre ir duomenų, kurie buvo pateikti leidimui užsienio banko atstovybės veiklai gauti, pasikeitimus.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BANKO AKCININKAI

 

23 straipsnis. Banko akcininkai

1. NETEKO GALIOS:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

2. NETEKO GALIOS:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

3. Banko akcininkais negali būti:

1) iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomi juridiniai asmenys;

2) asmenys, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai nepateikę duomenų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę, dalyvius, veiklą, finansinę būklę, juridinio asmens vadovus, asmenis, kurių naudai įgyjamos akcijos, ar lėšų, panaudotų banko akcijoms įsigyti, įgijimo teisėtumą, arba pateiktais duomenimis neįrodę lėšų, panaudotų banko akcijoms įsigyti, įgijimo teisėtumo;

3) asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų jos funkcijoms atlikti reikalingus jų duomenis, tarp jų asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.

KEISTA:

1. 2009 03 19 įstatymu Nr. XI-201 (nuo 2009 04 04)

(Žin., 2009, Nr. 38-1440)

2. 2015 05 14 įstatymu Nr. XII-1692 (nuo 2015 05 21)

(TAR, 2015, Nr. 2015-07668)

 

4. NETEKO GALIOS:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

5. Bankas privalo Finansų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka tvarkyti banko dalyvių (akcininkų) sąrašą. Bankas privalo ne vėliau kaip per 5 dienas priežiūros institucijai pranešti apie kiekvieną atvejį, kai sužino apie banko kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimą, padidinimą, perleidimą ar sumažinimą, dėl kurio yra peržengiamos šio Įstatymo 24 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytos ribos arba bankas tampa ar nustoja būti kontroliuojamas. Be to, banko dalyvių (akcininkų) sąrašo duomenis bankas privalo pateikti priežiūros institucijai per 10 dienų po eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ar priežiūros institucijos pareikalavimu kitais atvejais.

KEISTA:

1. 2009 03 19 įstatymu Nr. XI-201 (nuo 2009 04 04)

(Žin., 2009, Nr. 38-1440)

2. 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

6. Banko akcininkai privalo akcininkų teisėmis naudotis ir pareigas vykdyti taip, kad bankas veiktų stabiliai ir patikimai.

KEISTA:

2009 03 19 įstatymu Nr. XI-201 (nuo 2009 04 04)

(Žin., 2009, Nr. 38-1440)

 

24 straipsnis. Banko kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis

KEISTA:

2009 03 19 įstatymu Nr. XI-201 (nuo 2009 04 04)

(Žin., 2009, Nr. 38-1440)

 

1. Asmuo arba kartu veikiantys asmenys (toliau – įsigyjantis asmuo), nusprendę įsigyti banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba ją padidinti tiek, kad turima banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis pasiektų arba viršytų 20 procentų, 30 procentų ar 50 procentų, arba tiek, kad bankas taptų kontroliuojamas (toliau – siūlomas įsigijimas), privalo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai ir nurodyti ketinamos įsigyti banko kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį, taip pat pateikti dokumentus ir duomenis, nustatytus šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytame sąraše. Reikalavimo gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančio, tačiau dėl šio reikalavimo nesilaikymo atsiranda šio straipsnio 4 dalyje ir šio Įstatymo 72 ir 73 straipsniuose nustatytos pasekmės.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

2. Asmuo, nusprendęs perleisti banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba ją sumažinti tiek, kad turima banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis sudarytų mažiau kaip 20 procentų, 30 procentų ar 50 procentų, arba tiek, kad bankas nustotų būti jo kontroliuojamas, privalo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai ir nurodyti ketinamos perleisti ar sumažinti banko kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį.

3. Šiame straipsnyje ir šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytais tikslais nustatant kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, atsižvelgiama į Vertybinių popierių įstatyme nustatytą pareigą pranešti apie akcijų paketo įsigijimą ar jo netekimą ir asmens turimų balsų skaičiavimo tvarką. Be to, nustatant banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, neatsižvelgiama į balsavimo teises ar akcijas, kurias finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos gali turėti po teiktos finansinių priemonių pasirašymo ir (arba) platinimo įsipareigojant jas išplatinti paslaugos, jei šiomis teisėmis nesinaudojama ar jos kitaip nenaudojamos siekiant kištis į emitento valdymą ir jei jos perleidžiamos per vienus metus po įsigijimo.

KEISTA:

2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2077 (nuo 2015 12 04)

(TAR, 2015, Nr. 2015-19285)

 

4. Jei banko kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis įsigyta ar padidinta apie tai nepranešus priežiūros institucijai pagal šio straipsnio 1 dalį arba nepasibaigus šio Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai nepasibaigus šio Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui gautas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui), arba esant priežiūros institucijos prieštaravimui siūlomam įsigijimui, taip pat priežiūros institucijai pritaikius šio Įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą poveikio priemonę, visa įsigyjančio asmens turima banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis banko visuotiniame akcininkų susirinkime praranda balsavimo teisę. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kurią yra gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba jei priežiūros institucija nepareiškia prieštaravimo siūlomam įsigijimui, arba kai šio Įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta poveikio priemonė nustoja galioti šio Įstatymo 72 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

INFOLEX PASTABA: remiantis 2009 03 19 įstatymu Nr. XI-201, iki Įstatymo Nr. XI-201 įsigaliojimo priežiūros institucijai paduoti prašymai dėl sutikimo įsigyti banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka (Žin., 2009, Nr. 38-1440).

 

25 straipsnis. Įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimas

KEISTA:

2009 03 19 įstatymu Nr. XI-201 (nuo 2009 04 04)

(Žin., 2009, Nr. 38-1440)

 

1. Įsigyjantis asmuo pranešimą apie siūlomą įsigijimą, dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, pateikia šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti proporcingi ir pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui. Sąraše neturi būti nurodyta dokumentų ir duomenų, kurie nėra reikalingi įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus atlikti.

3. Priežiūros institucija, gavusi pranešimą apie siūlomą įsigijimą, dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, taip pat vėliau pagal šio straipsnio 6 dalį gavusi papildomų dokumentų ir duomenų, nedelsdama, per 2 darbo dienas, raštu patvirtina jų gavimą įsigyjančiam asmeniui.

4. Priežiūros institucija įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimą atlieka ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad gautas pranešimas apie siūlomą įsigijimą ir visi dokumentai ir duomenys, būtini įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti (toliau – vertinimo laikotarpis). Patvirtindama pranešimo apie siūlomą įsigijimą ir visų dokumentų bei duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, gavimą ar pagal šio straipsnio 6 dalį pateikiamų papildomų dokumentų ir duomenų gavimą, priežiūros institucija įsigyjančiam asmeniui praneša datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.

5. Vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija prireikus, ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti įsigyjantį asmenį pateikti papildomų dokumentų ir duomenų, reikalingų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui užbaigti. Šis prašymas pateikiamas raštu ir nurodoma, kokius papildomus dokumentus ir duomenis reikia pateikti.

6. Vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas sustabdomas tą dieną, kurią priežiūros institucija pateikia prašymą pateikti papildomus dokumentus ir duomenis, reikalingus vertinimui užbaigti, ir atnaujinamas tą dieną, kurią gaunamas įsigyjančio asmens atsakymas į priežiūros institucijos prašymą. Sustabdyti vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Priežiūros institucija savo nuožiūra gali pakartotinai prašyti pateikti papildomų dokumentų ir duomenų ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas.

7. Priežiūros institucija gali pratęsti šio straipsnio 6 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo sustabdymą ne ilgiau kaip iki 30 darbo dienų, jei įsigyjantis asmuo yra:

1) įsisteigęs arba jo veikla reglamentuojama ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, arba

2) asmuo, kuriam netaikoma priežiūra pagal Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius kredito įstaigų, draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, finansų maklerio įmonių ar suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių veiklą.

8. Nagrinėdama pateiktą pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir dokumentus bei duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, taip pat gautus papildomus dokumentus ir duomenis, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį banko, dėl kurio siūlomas įsigijimas, valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančio asmens poveikį bankui, vertina įsigyjančio asmens tinkamumą ir siūlomo įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus šiuos kriterijus:

1) įsigyjančio asmens nepriekaištingą reputaciją (šio Įstatymo 34 straipsnio 12 ir 13 dalys);

2) asmens, kuris vadovaus bankui po siūlomo įsigijimo, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį (šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalis);

3) įsigyjančio asmens finansinį patikimumą, ypač pagal banko, dėl kurio siūlomas įsigijimas, vykdomos ir numatomos vykdyti veiklos rūšį;

4) ar bankas įgyvendinus siūlomą įsigijimą galės nuolat laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų riziką ribojančių reikalavimų, visų pirma, ar grupės, kurios dalimi bankas taps, struktūra sudaro sąlygas atlikti veiksmingą priežiūrą, priežiūros institucijoms veiksmingai keistis informacija ir apibrėžti priežiūros institucijų atsakomybės pasiskirstymą;

5) ar yra tinkamas pagrindas įtarti, kad siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą vykdoma ar įvykdyta arba buvo bandyta įvykdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikla, kaip tai apibrėžta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti tokių veiksmų pavojų.

9. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti siūlomam įsigijimui tik tuo atveju, kai, remiantis šio straipsnio 8 dalyje nustatytais kriterijais, tam yra tinkamas pagrindas arba kai įsigyjančio asmens pateikta informacija yra neišsami.

10. Priežiūros institucija negali nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl privalomos įsigyti banko kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydžio ir nagrinėti siūlomo įsigijimo pagal rinkos ekonominius poreikius.

11. Priežiūros institucija, dėl to paties banko gavusi daugiau kaip vieną pranešimą apie siūlomą įsigijimą, visus gautus pranešimus nagrinėja tokia pat tvarka, nediskriminuodama įsigyjančių asmenų.

12. Jei priežiūros institucija priima sprendimą prieštarauti siūlomam įsigijimui, ji apie tai per 2 darbo dienas ir neviršydama vertinimo laikotarpio raštu praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus. Be to, sprendime nurodomos visos po konsultacijų pagal šio straipsnio 15 ir 16 dalis gautos kitų priežiūros institucijų nuomonės ar išlygos. Priežiūros institucija įsigyjančio asmens prašymu ar savo iniciatyva informaciją apie sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui priėmimo motyvus turi teisę paskelbti viešai.

13. Jei priežiūros institucija per vertinimo laikotarpį raštu nepareiškia prieštaravimo siūlomam įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija siūlomam įsigijimui neprieštarauja. Jei priežiūros institucija nepasibaigus vertinimo laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, ji apie tai per 2 darbo dienas privalo raštu pranešti įsigyjančiam asmeniui.

14. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, turi teisę nustatyti maksimalų terminą siūlomam įsigijimui įgyvendinti. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas.

15.

KEISTA:

2011 11 17 įstatymu Nr. XI-1668 (nuo 2012 01 01)

(Žin., 2011, Nr. 145-6814)

 

Priežiūros institucija konsultuojasi su atitinkamomis kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra:

1) kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotas užsienio bankas, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, finansų maklerio įmonė ar suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė arba

2) kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuoto užsienio banko, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, finansų maklerio įmonės ar suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės patronuojanti įmonė, arba

3) kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotą užsienio banką, draudimo įmonę, perdraudimo įmonę, finansų maklerio įmonę ar suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonę kontroliuojantis asmuo.

16. Priežiūros institucija, konsultuodamasi pagal šio straipsnio 15 dalį, kitų atitinkamų priežiūros institucijų prašo pateikti visą įsigyjančio asmens tinkamumo ir siūlomo įsigijimo finansinio patikimumo vertinimui svarbią informaciją ir pati nedelsdama kitoms priežiūros institucijoms teikia jų prašomą atliekamam vertinimui svarbią informaciją, o visą atliekamam vertinimui esminę informaciją teikia savo iniciatyva.

17. Kilus įtarimui, kad siūlomo įsigijimo metu gali būti vykdoma ar yra įvykdyta arba buvo bandyta įvykdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikla, ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti to pavojų, priežiūros institucija kreipiasi į valstybės institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją, prašydama jas pateikti turimus duomenis ir išvadas. Už pinigų plovimą ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją atsakingos valstybės institucijos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, taip pat kiti asmenys priežiūros institucijos prašymu privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie įsigyjantį asmenį, jo dalyvius, vadovus, finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų ir revizijų išvadas, kitą informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti.

 

INFOLEX PASTABA: remiantis 2009 03 19 įstatymu Nr. XI-201, iki Įstatymo Nr. XI-201 įsigaliojimo priežiūros institucijai paduoti prašymai dėl sutikimo įsigyti banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka (Žin., 2009, Nr. 38-1440).

 

26 straipsnis. Teisės naudotis balsavimo teise sustabdymas

NETEKO GALIOS:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

27 straipsnis. Priverstinis banko akcijų pardavimas

1. Priežiūros institucija turi teisę kreiptis į teismą, reikalaudama, kad banko akcijos, priklausančios banko akcininkui, kuris neatitinka šio Įstatymo nustatytų reikalavimų ar daro neigiamą įtaką patikimam banko valdymui, būtų priverstinai parduodamos priežiūros institucijos nurodytam asmeniui ar asmenims, prioritetą teikiant kitiems banko akcininkams.

2. Jei šio Įstatymo nustatytais atvejais banko visuotinis akcininkų susirinkimas nepriima sprendimų dėl banko minimalaus kapitalo dydžio atkūrimo ar per nustatytą laiką banko kapitalas neatkuriamas, priežiūros institucija turi teisę kreiptis į teismą, reikalaudama, kad visiems banko akcininkams priklausančios akcijos būtų priverstinai parduodamos priežiūros institucijos nurodytam asmeniui ar asmenims, atitinkantiems šio Įstatymo nustatytus reikalavimus.

3. Banko akcijų priverstinis pardavimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos II dalies IX skyriuje nustatyta tvarka. Teismo paskirtų ekspertų darbą bei kitas jų išlaidas apmoka bankas.

 

28 straipsnis. Banko akcijų paėmimas visuomenės poreikiams

NETEKO GALIOS:

2011 11 17 įstatymu Nr. XI-1714 (nuo 2011 11 18)

(Žin., 2011, Nr. 139-6554)

 

29 straipsnis.       Visuomenės poreikiams paimamų banko akcijų vertės nustatymas ir atlyginimas už jas

NETEKO GALIOS:

2011 11 17 įstatymu Nr. XI-1714 (nuo 2011 11 18)

(Žin., 2011, Nr. 139-6554)

 

PENKTASIS SKIRSNIS

BANKO VALDYMAS

 

30 straipsnis. Banko organai

1. Banke turi būti šie organai: visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas.

2. Banko valdymo organai yra banko valdyba ir administracijos vadovas. Banko įstatuose turi būti aiškiai nustatyta ir atribota banko valdybos ir administracijos vadovo kompetencija ir funkcijos.

3. Visuotinis akcininkų susirinkimas ir stebėtojų tarybos bei valdybos posėdžiai, be kitų įstatymuose nustatytų pagrindų, gali būti šaukiami ir priežiūros institucijos nurodymu.

4. Banko organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato banko įstatai, Civilinis kodeksas, šis Įstatymas, taip pat Finansų įstaigų įstatymas ir Akcinių bendrovių įstatymas, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip.

 

31 straipsnis. Banko stebėtojų taryba

1. Banko stebėtojų taryba:

1) tvirtina banko veiklos planus;

2) nustato skolinimo, kuris gali būti atliekamas tik pritarus banko stebėtojų tarybai, tvarką;

3) užtikrina, kad banke būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema;

4) svarsto ar sprendžia klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ar banko įstatus turi svarstyti ar spręsti banko stebėtojų taryba.

2. Banko stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Protokole turi būti:

1) nurodyta posėdžio vieta ir laikas, posėdyje dalyvaujantys tarybos nariai, posėdžio pirmininkas, ar yra kvorumas, posėdžio darbotvarkė;

2) išdėstyta kiekvieno svarstomo klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių pagrindu svarstomas kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio dalyviai, ir pasiūlymai kiekvienu svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo rezultatai ir priimti sprendimai, pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios nuomonės ir protestai.

3. Prie posėdžio protokolo turi būti pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus, taip pat šio straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai.

4. Surašytas banko stebėtojų tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 5 dienas turi būti pateiktas susipažinti visiems, taip pat ir nedalyvavusiems posėdyje, banko stebėtojų tarybos nariams, o jei tokios galimybės nėra – nedelsiant, kai tik atsiranda galimybė. Banko stebėtojų tarybos narys privalo raštu patvirtinti, kad susipažino su banko stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu nesutinka su priimtais sprendimais, nedelsdamas raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai.

5. Kiekvienas banko stebėtojų tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad taryba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Banko stebėtojų tarybos narys, nevykdantis šios pareigos ar kitų teisės aktų nustatytų pareigų ar jas vykdantis netinkamai, atsako taip kaip banko valdymo organų nariai pagal įstatymus, banko įstatus, su banku sudarytas sutartis.

6. Banko stebėtojų tarybos nariu gali būti banką patronuojančios įmonės valdybos narys.

 

32 straipsnis. Banko valdyba

1. Banko valdyba yra kolegialus banko valdymo organas.

2. Banko valdyba:

1) renka (skiria) ir atšaukia administracijos vadovą ir jo pavaduotoją;

2) svarsto ar sprendžia klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ar banko įstatus turi svarstyti ar spręsti banko valdyba.

3. Banko valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Protokole turi būti:

1) nurodyta posėdžio vieta ir laikas, posėdyje dalyvaujantys valdybos nariai, posėdžio pirmininkas, ar yra kvorumas, posėdžio darbotvarkė;

2) išdėstyta kiekvieno svarstomo klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių pagrindu svarstomas kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio dalyviai, ir jų pasiūlymai kiekvienu svarstomu klausimu, pateikti balsavimo rezultatai ir priimti sprendimai, posėdžio dalyvių atskirosios nuomonės ir protestai.

4. Prie posėdžio protokolo turi būti pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus, taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai.

5. Surašytas banko valdybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 5 dienas turi būti pateiktas susipažinti visiems, taip pat ir nedalyvavusiems posėdyje, banko valdybos nariams, o jei tokios galimybės nėra – nedelsiant, kai tik atsiranda galimybė. Banko valdybos narys privalo raštu patvirtinti, kad susipažino su banko valdybos protokolu, ir, jeigu nesutinka su priimtais sprendimais, nedelsdamas raštu pareikšti protestą valdybai.

6. Kiekvienas banko valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Banko valdybos narys, nevykdantis šios pareigos ar kitų teisės aktų nustatytų pareigų ar jas vykdantis netinkamai, atsako pagal įstatymus, banko įstatus, su banku sudarytas sutartis.

 

33 straipsnis. Banko administracijos vadovas ir jo pavaduotojas

1. Banke turi būti administracijos vadovas ir jo pavaduotojas (toliau – administracijos vadovai).

2. Administracijos vadovu arba jo pavaduotoju turi būti banko valdybos pirmininkas.

3. Banko administracijos vadovai, nevykdantys teisės aktuose ar banko įstatuose nustatytų pareigų ar jas vykdantys netinkamai, atsako pagal įstatymus, banko įstatus, su banku sudarytas sutartis.

4. Šio straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos taikomos ir užsienio banko filialui.

 

34 straipsnis. Banko vadovai ir darbuotojai

1.

KEISTA:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1232 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09840)

 

Banko vadovai yra:

1) banko stebėtojų tarybos nariai;

2) banko valdybos nariai;

3) administracijos vadovai;

4) vidaus audito tarnybos vadovas.

2. Banko vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos (šio straipsnio 12 ir 13 dalys) ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai eiti pareigas. Banko vadovų kvalifikacija ir patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Banko vadovų reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Banko vadovais negali būti asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame Įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus jų duomenis, tarp jų asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą. Bankas, siekdamas patikrinti, ar jo vadovai yra nepriekaištingos reputacijos, turi teisę kreiptis į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą ir asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti šių asmenų asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmens teistumą.

KEISTA:

1. 2009 03 19 įstatymu Nr. XI-201 (nuo 2009 04 04)

(Žin., 2009, Nr. 38-1440)

2. 2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1232 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09840)

3. 2022 12 20 įstatymu Nr. XIV-1695 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27552)

 

3. Bent vienas banko administracijos vadovas turi mokėti lietuvių kalbą.

KEISTA:

2017 11 16 įstatymu Nr. XIII-729 (nuo 2017 11 29)

(TAR, 2017, Nr. 2017-18796)

 

4. Banko vadovais gali tapti tik tie asmenys, kurie turi priežiūros institucijos leidimą. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada toks priežiūros institucijos leidimas nereikalingas.

5. Bankas (iki banko įsteigimo – steigėjai) iki asmens rinkimo ar skyrimo banko vadovu privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti prašymą išduoti leidimą rinkti ar skirti banko vadovą, priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

6. Prašymas išduoti leidimą rinkti ar skirti banko vadovą išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 40 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar informacijos, reikalingos sprendimui priimti, kreipiasi dėl informacijos pateikimo į kompetentingas institucijas arba papildomą informaciją pateikia leidimo prašantis asmuo, 40 darbo dienų terminas sprendimui priimti skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos.

KEISTA:

1. 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

2. 2015 05 14 įstatymu Nr. XII-1692 (nuo 2015 05 21)

(TAR, 2015, Nr. 2015-07668)

 

7.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą rinkti ar skirti banko vadovą, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;

2) priežiūros institucijos nuomone, banko vadovai neatitinka šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatytų reikalavimų arba yra kitų objektyvių aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti asmens gebėjimu užtikrinti patikimą ir apdairų banko valdymą arba tinkamą kitų šiame Įstatyme nustatytų funkcijų atlikimą;

KEISTA:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1232 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09840)

 

3) asmeniui, kurį rinkti ar skirti prašoma išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas pagal kitus įstatymus.

8. Priežiūros institucija panaikina leidimą rinkti ar skirti banko vadovą, jeigu:

1) leidimas buvo gautas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;

2) asmuo, kuriam rinkti ar skirti buvo išduotas leidimas, nebeatitinka šio Įstatymo ar kitų įstatymų nustatytų reikalavimų leidimui išduoti.

9. Apie priimtą sprendimą panaikinti leidimą pranešama bankui. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą leidimą panaikinti, bankas priežiūros institucijos reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka nedelsdamas atšaukti vadovą iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo sudarytą sutartį.

10. Bankai, užsienio banko filialai ir atstovybės užtikrina, kad jų darbuotojai, kurių funkcijos banke susijusios su finansinių paslaugų teikimu, iš sandorių kylančios rizikos vertinimu ir (ar) valdymu, banko prievolių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje vykdymu ir (ar) kuriems jas atliekant būtina prieiga prie banko paslaptį sudarančios informacijos, yra nepriekaištingos reputacijos. Banko darbuotojas nėra nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka šio straipsnio 14 dalyje nustatytas sąlygas. Bankas, siekdamas patikrinti, ar jo darbuotojai yra nepriekaištingos reputacijos, turi teisę kreiptis į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą ir asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti šių asmenų asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmens teistumą. Kiti banko darbuotojams taikomi reikalavimai gali būti nustatyti priežiūros institucijos teisės aktuose.

KEISTA:

2022 12 20 įstatymu Nr. XIV-1695 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27552)

 

11. Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos užsienio banko filialui ir atstovybei. Užsienio banko filialo ir atstovybės vadovai turi atitikti šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus reikalavimus banko administracijos vadovams. Šio straipsnio 4–9 dalių nuostatos netaikomos Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuoto užsienio banko Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo ir atstovybės vadovams.

12.

KEISTA:

1. 2009 03 19 įstatymu Nr. XI-201 (nuo 2009 04 04)

(Žin., 2009, Nr. 38-1440)

2. 2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1232 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09840)

 

Asmens reputacija vertinama atsižvelgiant į:

1) atliktus ar atliekamus ikiteisminius tyrimus, pareikštus įtarimus, kaltinimus dėl nusikalstamos veikos padarymo arba asmens nuteisimą, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;

2) taikytas administracines nuobaudas arba kitas poveikio priemones (sankcijas), nepaisant to, kada jos taikytos;

3) priežiūros ar kitų institucijų atliktus ar atliekamus patikrinimus dėl teisės aktų pažeidimo;

4) taikytą atsakomybę už darbo pareigų pažeidimą, tarnybines nuobaudas, nušalinimą ar atleidimą iš skiriamų arba renkamų pareigų, nepaisant to, kada tai taikyta;

5) atsisakymą išduoti leidimą (licenciją) arba kitaip nesuteiktą teisę atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla, taip pat išduoto leidimo (licencijos) ar kitaip suteiktos teisės atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla sustabdymą ar panaikinimą;

6) tai, ar buvo atvejų, kai asmuo nevykdė pareigos gauti teisės aktuose nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus, pritarimus, neprieštaravimus arba laiku nevykdė pareigos teikti informaciją priežiūros institucijoms, pateikė joms ne visą būtiną informaciją arba pateikta informacija buvo neteisinga;

7) tai, kaip asmuo vykdė ir vykdo pinigines ar kitas prievoles, įskaitant duomenis apie jo atžvilgiu vykdomus arba vykdytus restruktūrizavimo, bankroto procesus, pareikštus ieškinius civilinėse bylose;

8) šios dalies 1–7 punktuose nurodytus duomenis apie juridinį asmenį, kurio vadovu asmuo buvo ar yra arba kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) įstatinio kapitalo dalį jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė.

13.

KEISTA:

1. 2009 03 19 įstatymu Nr. XI-201 (nuo 2009 04 04)

(Žin., 2009, Nr. 38-1440)

2. 2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1232 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09840)

 

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;

2) jis yra pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo treji metai;

3) jis buvo nušalintas ar atleistas iš pareigų ar darbo arba praradęs teisę verstis tam tikra veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams arba dėl finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir nuo nušalinimo ar atleidimo iš pareigų ar darbo arba teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;

4) jis piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ar alkoholiu;

5) priežiūros institucija pripažįsta, kad kitos šio straipsnio 12 dalyje nurodytos aplinkybės yra reikšmingos ir leidžia pagrįstai abejoti asmens gebėjimu užtikrinti patikimą ir apdairų banko valdymą arba tinkamą kitų šiame Įstatyme nustatytų funkcijų atlikimą.

14. Banko darbuotojas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra pripažintas kaltu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyto sunkaus, labai sunkaus nusikaltimo arba tyčinio nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančių nusikalstamų veikų pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus padarymo ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 5 metai.

KEISTA:

2022 12 20 įstatymu Nr. XIV-1695 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27552)

 

15. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro valdytojas bankui pateikia pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie šio straipsnio 1 ar 10 dalyje nurodytus asmenis.

KEISTA:

2022 12 20 įstatymu Nr. XIV-1695 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27552)

 

16. Į šio straipsnio 2 ir 10 dalyse nurodytų banko vadovų ir darbuotojų pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs bankas, užsienio banko filialas ar atstovybė šio straipsnio 2 ar 10 dalyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus.

KEISTA:

2022 12 20 įstatymu Nr. XIV-1695 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27552)

 

35 straipsnis. Banko veiklos vidaus kontrolė ir pranešimas apie pažeidimus

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

1. Bankas turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų banko darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu banko viduje pranešti apie padarytą ar galimą šio Įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ar Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 nuostatų pažeidimą. Šioms priemonėms dėl pranešimų apie padarytus ar galimus pažeidimus įdiegti bankas gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi Lietuvos banko įstatymo 43⁷ straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti reikalavimai.

KEISTA:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1232 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09840)

 

2. Kitus banko veiklos vidaus kontrolės reikalavimus nustato Finansų įstaigų įstatymas ir priežiūros institucijos teisės aktai.

 

36 straipsnis. Banko komitetai

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

1. Bankas privalo turėti nuolat veikiantį audito komitetą. Audito komitetą sudaro ir jo veiklą kontroliuoja banko stebėtojų taryba. Bankai, kurie yra svarbūs dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo, turi sudaryti rizikos, skyrimo ir atlygio komitetus. Rizikos, skyrimo ir atlygio komitetus savo nuožiūra gali sudaryti ir kiti bankai. Rizikos, skyrimo ir atlygio komitetų nariais gali būti tik stebėtojų tarybos nariai. Priežiūros institucija nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis bankai priskiriami svarbiems dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo.

KEISTA:

2016 12 15 įstatymu Nr. XIII-97 (nuo 2017 03 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-29409)

 

2. Bankas turi teisę turėti ir kitų banko vidaus dokumentuose numatytų komitetų.

3. Banko komitetų sudarymo ir veiklos tvarką bei kompetenciją nustato banko organų priimti dokumentai. Banko komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos reikalavimus nustato ir priežiūros institucijos teisės aktai.

 

36¹ straipsnis. Informavimo apie šaukiamą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ypatumai

KEISTA:

2015 11 19 įstatymu Nr. XII-2055 (nuo 2015 12 03)

(TAR, 2015, Nr. 2015-19165)

 

1. Banko visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažesne kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma gali nuspręsti, kad, jeigu pagal šio Įstatymo 75¹ straipsnį bankui yra paskiriamas laikinasis administratorius arba, priežiūros institucijos vertinimu, yra tenkinamos šio Įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos ir būtina padidinti įstatinį kapitalą, siekiant išvengti Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnyje nustatytų pertvarkymo sąlygų, apie šaukiamą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą dėl įstatinio kapitalo didinimo gali būti pranešama per trumpesnį laikotarpį, negu nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse ar 26¹ straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, arba priimti sprendimą dėl įstatų keitimo, kuris numatytų tokio trumpesnio pranešimo laikotarpio galimybę. Tačiau bet kokiu atveju pranešimas apie šaukiamą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą turi būti paskelbtas likus ne mažiau kaip 10 dienų iki susirinkimo.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju sutrumpintais terminais šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą netaikomos: Akcinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos; Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas pateikti siūlymams papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę ir 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta pareiga ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo pranešti akcininkams apie visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymus; Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas gauti visų akcininkų rašytinį sutikimą, norint sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą nesilaikant Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų terminų.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BANKO KAPITALAS IR PELNO PASKIRSTYMAS

 

37 straipsnis. Banko kapitalas

NETEKO GALIOS:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

38 straipsnis. Nuosavas kapitalas

NETEKO GALIOS:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

39 straipsnis. Skolintas kapitalas

NETEKO GALIOS:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

40 straipsnis. Minimalus banko kapitalas

1. Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų banko nuosavo kapitalo dalių suma turi būti ne mažesnė kaip 5 milijonai eurų.

KEISTA:

1. 2007 01 18 įstatymu Nr. X-1038 (nuo 2007 01 30)

(Žin., 2007, Nr. 12-499)

2. 2011 04 21 įstatymu Nr. XI-1337 (nuo 2011 05 03)

(Žin., 2011, Nr. 52-2512)

3. 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

2. Specializuoto banko Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų banko nuosavo kapitalo dalių suma turi būti ne mažesnė kaip vienas milijonas eurų.

KEISTA:

2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2568 (nuo 2017 01 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-20322)

 

3. Banko valdyba, nustačiusi, kad banko kapitalas yra mažesnis už minimalų banko kapitalą, privalo apie tai nedelsdama pranešti priežiūros institucijai ir tuoj pat sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Banko visuotinis akcininkų susirinkimas privalo priimti sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti banko kapitalą iki minimalaus banko kapitalo dydžio. Apie visuotinio akcininkų susirinkimo priimtus sprendimus dėl kapitalo atkūrimo banko valdyba praneša priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

 

41 straipsnis. Banko įstatinis kapitalas ir banko akcijos

1. Banko įstatinis kapitalas sudaromas, didinamas ir mažinamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, jei šis Įstatymas nenustato kitaip.

2. Bankui draudžiama išleisti pareikštines akcijas ir darbuotojų akcijas.

3. Steigiamo banko akcijos gali būti apmokėtos tik pinigais.

4. Didinant banko įstatinį kapitalą papildomais įnašais, naujos banko akcijos gali būti apmokėtos tik pinigais ar reikalavimo teisėmis pagal banko įsipareigojimus mokėti, išskyrus atvejus, kai banko įstatinis kapitalas didinamas banką reorganizuojant. Akcijas pasirašęs asmuo privalo visiškai apmokėti banko akcijas ne vėliau kaip iki dienos, kurią bankas kreipiasi į priežiūros instituciją dėl leidimo įregistruoti banko įstatų pakeitimus, susijusius su banko įstatinio kapitalo didinimu, išdavimo.

5. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalą, išskyrus sprendimą išleisti konvertuojamųjų obligacijų, laikomas negaliojančiu, jeigu pakeisti banko įstatai nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per 12 mėnesių nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, dienos.

6. Banko įstatinis kapitalas gali būti didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu iš nepaskirstytojo pelno, kapitalo rezervo (emisinio skirtumo), atsargos kapitalo (atsargos rezervo) ir kitų rezervų, išskyrus rezervus, nustatytus šio straipsnio 7 dalyje, išleidžiant naujų akcijų, kurios nemokamai perduodamos akcininkams, arba padidinant anksčiau išleistų akcijų nominalias vertes.

7. Banko įstatinis kapitalas negali būti didinamas iš privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo, iš specialiojo nepaskirstytojo rezervo, iš ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervo, iš finansinio turto perkainojimo rezervo.

KEISTA:

2011 04 21 įstatymu Nr. XI-1337 (nuo 2011 05 03)

(Žin., 2011, Nr. 52-2512)

 

8. Už banko akcijas sumokėtos lėšos kaupiamos kredito įstaigoje, turinčioje teisę teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje, tam tikslui atidarytoje sąskaitoje. Sukauptas lėšas bankas turi teisę naudoti tik banką įsteigus ar įregistravus įstatų pakeitimus, susijusius su įstatinio kapitalo didinimu.

9. Bankas turi teisę įsigyti savo akcijų Finansų įstaigų įstatymo ir Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

 

42 straipsnis. Banko įstatinio kapitalo mažinimas

1. Bankas turi teisę mažinti įstatinį kapitalą tik gavęs priežiūros institucijos leidimą.

2. Leidimą mažinti banko įstatinį kapitalą išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Leidimas mažinti įstatinį kapitalą išduodamas, jei priežiūros institucija įsitikina, kad sumažinus banko įstatinį kapitalą jis bus ne mažesnis negu šio Įstatymo nustatytas minimalus banko kapitalas ir kad jis bus pakankamas užtikrinti saugią ir patikimą banko veiklą.

 

43 straipsnis. Perskaičiuotas banko kapitalas

NETEKO GALIOS:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

44 straipsnis. Banko kapitalų ir rezervų sudarymo ir naudojimo tvarka

KEISTA (straipsnio pavadinimas):

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

1. Banko atsargos kapitalas (atsargos rezervas) sudaromas iš banko akcininkų papildomų įnašų ar atskaitymų iš banko pelno. Banko atsargos kapitalo (atsargos rezervo) paskirtis – garantuoti banko finansinį stabilumą. Banko atsargos kapitalas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas banko veiklos nuostoliams padengti ir šio Įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju.

2. Banko kapitalo rezervas (emisinis skirtumas) sudaromas iš pajamų skirtumo, gauto pardavus naujai išleistas akcijas emisijos kaina, aukštesne nei jų nominali vertė, arba iš banko savininkų kitų piniginių įnašų už teisės įsigyti banko akcijų įsigijimą.

3. Pasibaigus finansiniams metams, kapitalo rezervas (emisinis skirtumas) banko eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti panaudotas nuostoliams, patirtiems dėl operacijų, susijusių su savo išleistų akcijų pirkimu–pardavimu, dengti ir įskaitytas į paskirstytinąjį rezultatą ar panaudotas banko įstatiniam kapitalui padidinti.

4. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas – ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius, nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą, finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas negali būti tiesiogiai naudojamas banko veiklos nuostoliams padengti.

5. Finansinio turto perkainojimo rezervas – tikrąja verte įvertinto ir perkainojamo banko finansinio turto, kuris priskirtinas galimam pardavimui, vertės pokyčiai.

6. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš banko pelno atskaitymų. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 1/20 paskirstytinojo pelno. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas banko eilinio arba neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik banko veiklos nuostoliams padengti.

KEISTA:

2011 04 21 įstatymu Nr. XI-1337 (nuo 2011 05 03)

(Žin., 2011, Nr. 52-2512)

 

7. Kiti banko rezervai – rezervai, kurių sudarymas numatytas banko įstatuose ir kurie gali būti naudojami banko įstatuose ir (arba) Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyta tvarka.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

45 straipsnis. Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis)

Nepaskirstytojo pelno (nuostolio) naudojimo tvarką nustato Finansų įstaigų įstatymas.

 

46 straipsnis. Pelnas ir jo paskirstymas

1. Banko pelnas ir jo paskirstymas tvarkomas vadovaujantis Finansų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.

2. Banko pelnas, likęs po privalomųjų mokėjimų iš pelno ir atskaitymų į atsargos bei kitus banko įstatuose nustatytus rezervus ir kapitalus, negali būti skiriamas dividendams išmokėti ir kitiems tikslams, jeigu po visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo kapitalo pakankamumas ar minimalus banko kapitalas tampa mažesnis už šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dydžius.

KEISTA:

2005 06 23 įstatymu Nr. X-273 (nuo 2005 07 12)

(Žin., 2005, Nr. 84-3110)

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BANKO VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS, BANKO KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA

 

47 straipsnis. Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas

1. Banko veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo reikalavimus nustato Finansų įstaigų įstatymas.

2. Bankas privalo sudaryti atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti vadovaudamasis priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdamas į kiekvieno savo sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones bei kitas aplinkybes, turinčias įtakos banko turto vertei.

 

48 straipsnis. Bankų veiklos riziką ribojantys reikalavimai ir kapitalo rezervai

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

1. Bankų veiklos riziką ribojantys reikalavimai nustatomi Reglamente (ES) Nr. 575/2013.

2. Bankai apskaičiuoja ir sudaro šiuos kapitalo rezervus:

1) kapitalo apsaugos;

2) specialųjį anticiklinį;

3) pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų;

4) kitos sisteminės svarbos įstaigų;

5) sisteminės rizikos.

3. Bankų veiklos riziką ribojančių reikalavimų ir kapitalo rezervų dydžiai, jų apskaičiavimo metodika nustatomi vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 ir priežiūros institucijos teisės aktais. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti bankui individualius bankų veiklos riziką ribojančių reikalavimų dydžius.

4. NETEKO GALIOS:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

49 straipsnis. Investicijų apribojimai

NETEKO GALIOS:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

50 straipsnis. Investicijų į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą apribojimai

NETEKO GALIOS:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

51 straipsnis. Skolinimas

1. Šio Įstatymo 52–54 straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš kurių kyla banko piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas banko piniginis įsipareigojimas, sudarymas.

2. Taikomi šie banko skolinimo apribojimai:

1) vidinio skolinimo;

2) skolinimo su banku susijusiems asmenims;

3) skolinimo juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalims įsigyti.

 

52 straipsnis. Vidinio skolinimo apribojimai

1. Skolinimas banko vadovams, su jais artimos giminystės, svainystės ryšiais susijusiems asmenims ir juridiniams asmenims, kurių kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį turi banko vadovai, su jais artimos giminystės, svainystės ryšiais susiję asmenys arba kuriuose šie asmenys yra vadovai, negali viršyti banko stebėtojų tarybos nustatytų dydžių. Tokio skolinimo sąlygas ir tvarką nustato banko stebėtojų taryba.

KEISTA:

1. 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

2. 2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

2. Skolinimo sąlygos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės, negu kitiems banko klientams nustatytos skolinimo sąlygos.

 

53 straipsnis. Skolinimo apribojimai su banku susijusiems asmenims

1. Su banku susijusiais asmenimis laikomi:

1) asmenys, turintys banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį;

2) juridiniai asmenys, kurių kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį turi bankas;

3) šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų juridinių asmenų vadovai ir su jais artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susiję asmenys;

4) fiziniai asmenys, artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susiję su šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais fiziniais asmenimis;

KEISTA:

2005 06 23 įstatymu Nr. X-273 (nuo 2005 07 12)

(Žin., 2005, Nr. 84-3110)

 

5) šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmenų kontroliuojamos įmonės.

2. NETEKO GALIOS:

2005 06 23 įstatymu Nr. X-273 (nuo 2005 07 12)

(Žin., 2005, Nr. 84-3110)

 

3. NETEKO GALIOS:

2005 06 23 įstatymu Nr. X-273 (nuo 2005 07 12)

(Žin., 2005, Nr. 84-3110)

 

4. Skolinimo su banku susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi patvirtinti banko stebėtojų taryba.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

54 straipsnis. Skolinimo apribojimai banko kapitalui sudaryti

KEISTA:

2011 04 21 įstatymu Nr. XI-1337 (nuo 2011 05 03)

(Žin., 2011, Nr. 52-2512)

 

Bankas neturi teisės skolinti savo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalims įsigyti, pasitikėtinei (subordinuotai) paskolai sau suteikti ir banko išleidžiamiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius, įsigyti.

 

55 straipsnis. Banko paslaptis

KEISTA:

2015 06 25 įstatymu Nr. XII-1899 (nuo 2015 07 04)

(TAR, 2015, Nr. 2015-10790)

 

1. Banko paslaptimi laikoma bankui žinoma informacija apie:

1) tai, kad asmuo yra banko klientas ir kokios finansinės paslaugos jam teikiamos, taip pat jo turimų sąskaitų numeriai;

2) lėšų likučius kliento turimose sąskaitose, atliktas ar vykdomas mokėjimo operacijas, banko kliento skolinius įsipareigojimus bankui, finansinių paslaugų teikimo klientui aplinkybes, sutarčių, pagal kurias klientui teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas;

3) banko kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis.

2. Bankas, banko darbuotojai ir bet kurie kiti asmenys, kurie žino banko paslaptį sudarančią informaciją, privalo neribotą laiką neatskleisti tokios informacijos kitiems asmenims, išskyrus šio straipsnio 3–7 dalyse, šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, mokėjimo ir kitų finansinių paslaugų teikimą reguliuojančiuose įstatymuose, nustatytus atvejus.

KEISTA:

1. 2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2570 (nuo 2016 07 14)

(TAR, 2016, Nr. 2016-20323)

2. 2018 06 30 įstatymu Nr. XIII-1429 (nuo 2018 07 16)

(TAR, 2018, Nr. 2018-11735)

 

3. Banko paslaptį sudaranti informacija gali būti teikiama tik banko klientui, su kuriuo yra susijusi banko paslaptį sudaranti informacija, arba kitiems asmenims kliento rašytiniu prašymu ar rašytiniu sutikimu, kuriame nurodyta, kam ir kokia informacija gali būti teikiama.

4. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą informaciją bankas įstatymų nustatyta tvarka teikia valstybės institucijoms ir kitiems asmenims, jeigu teisė gauti tokią informaciją numatyta įstatymuose.

5. Bankas savo iniciatyva turi teisę teikti banko paslaptį sudarančią informaciją teismui, arbitražui ar kitiems asmenims, jeigu tai būtina ginant banko teisėtus interesus ir tik tiek, kiek tai būtina banko interesams ginti, taip pat valstybės institucijoms nusikaltimų prevencijos tikslais.

6. Bankas teikia banko paslaptį sudarančią informaciją:

1) institucijoms, atliekančioms ikiteisminio tyrimo, kriminalinės žvalgybos, žvalgybos, mokesčių administravimo, Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo, asmens duomenų tvarkymo priežiūros, finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymą, pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos funkcijas, jeigu jos reikia šiame punkte nurodytoms funkcijoms atlikti;

2) notarams ir antstoliams, jeigu jos reikia įstatymų nustatytoms notarų ir antstolių funkcijoms atlikti.

7. Kitais atvejais, negu nustatyta šio straipsnio 2–6 dalyse, banko paslaptį sudaranti informacija teikiama tik remiantis motyvuota teismo nutartimi, jeigu teismas nustato, kad tokios informacijos reikia dėl teisėto intereso, kurio siekia teismas arba banko paslaptį sudarančios informacijos prašantis asmuo, ir banko kliento interesai nėra svarbesni.

8. Jeigu įstatymuose arba su banku sudarytoje duomenų teikimo sutartyje nenustatyta kitaip, pagal šio straipsnio 4, 6 ir 7 dalis informacija gali būti teikiama tik remiantis bankui pateiktu rašytiniu dokumentu, kuriame nurodyta:

1) informacijos siekiantį gauti asmenį identifikuojantys duomenys;

2) banko klientą identifikuojantys duomenys ir (arba) finansinių paslaugų, dėl kurių teikimo klientams prašoma informacijos, tikslus apibūdinimas;

3) prašomos informacijos mastas;

4) informacijos naudojimo tikslas ir gavimo teisinis pagrindas.

9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodytą rašytinį dokumentą pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis, jos turi būti suderintos su banku.

10. Bankas turi pateikti prašomą informaciją ne vėliau kaip per 20 dienų arba motyvuotai atsisakyti ją pateikti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio straipsnio 8 dalyje nurodyto dokumento gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitą informacijos pateikimo terminą.

11. Pagal šio straipsnio 4–7 dalis gauta banko paslaptį sudaranti informacija gali būti naudojama tik toms funkcijoms, kurioms atlikti gali būti gaunama banko paslaptį sudaranti informacija pagal šį straipsnį, atlikti, negali būti tvarkoma ilgiau negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių ši informacija buvo surinkta ir tvarkoma, pasiekti, o tokios informacijos saugojimo laikotarpiu turi būti užtikrinamos tinkamos informacijos saugumo priemonės.

12. Šio straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja institucijų, kurios atlieka šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytas funkcijas, veiklą reglamentuojančių įstatymų normoms. Kitų įstatymų normos, reglamentuojančios banko paslaptį sudarančios informacijos teikimą, taikomos tiek, kiek neprieštarauja šio straipsnio nuostatoms.

 

56 straipsnis. Klientų interesų apsauga

1. Vietose, kuriose bankas teikia finansines paslaugas klientams, kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje privalo būti nurodytas banko pavadinimas ir finansinės paslaugos, kurias turi teisę teikti bankas, taip pat turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.

2. Prieš sudarydamas sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, bankas privalo suteikti klientui išsamią informaciją apie finansinių paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainą, paslaugų teikimo terminus, galimas pasekmes bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.

3. Kiekvienam esamam ar galimam klientui, jeigu jis prašo, bankas privalo pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius ir auditoriaus išvadą, kuriuos pagal teisės aktus bankas turi pateikti visuomenei.

KEISTA:

2011 04 21 įstatymu Nr. XI-1337 (nuo 2011 05 03)

(Žin., 2011, Nr. 52-2512)

 

4. Bankas privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti klientų skundus (prašymus), susijusius su banko teikiamomis finansinėmis paslaugomis (toliau – skundas). Bankas privalo išnagrinėti rašytinį kliento skundą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė klientas ir bankas. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių bankas negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, jis turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodęs atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio klientas gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas neturi viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Bankas klientų skundus nagrinėja neatlygintinai.

KEISTA:

1. 2011 09 22 įstatymu Nr. XI-1598 (nuo 2011 10 01)

(Žin., 2011, Nr. 119-5616)

2. 2018 04 17 įstatymu Nr. XIII-1098 (nuo 2018 08 01 – remiantis

2018 06 27 įstatymu Nr. XIII-1305 (TAR, 2018, Nr. 2018-11310))

(TAR, 2018, Nr. 2018-06739)

 

56¹ straipsnis.      Duomenų ir informacijos tvarkymas banko ir banko klientų teisėtų interesų apsaugos tikslais

NETEKO GALIOS:

2018 06 30 įstatymu Nr. XIII-1429 (nuo 2018 07 16)

(TAR, 2018, Nr. 2018-11735)

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

FINANSINIŲ GRUPIŲ JUNGTINĖ (KONSOLIDUOTA) PRIEŽIŪRA

 

57 straipsnis. Jungtinės (konsoliduotos) priežiūros objektas

KEISTA:

2007 01 18 įstatymu Nr. X-1038 (nuo 2007 01 30)

(Žin., 2007, Nr. 12-499)

 

1. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra taikoma finansinei grupei, kurią sudaro globojantis (patronuojantis) bankas ar globojanti (patronuojanti) finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė (toliau šiame skirsnyje – globojanti grupės įstaiga) ir finansų įstaigos, kurias kontroliuoja globojanti grupės įstaiga arba kuriose globojanti grupės įstaiga dalyvauja valdant kapitalą.

2. Priežiūros institucijos teisės aktai nustato detalią jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tvarką ir sąlygas, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, įtraukimo į jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atvejus, taip pat atvejus, kada finansinei grupei priklausančioms finansų įstaigoms jungtinė (konsoliduota) priežiūra netaikoma, ir atvejus, kada į finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą įtraukiamos ir finansinei grupei nepriklausančios įmonės.

KEISTA:

1. 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

2. 2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

58 straipsnis. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių sudarymas priežiūros tikslais

KEISTA:

1. 2007 01 18 įstatymu Nr. X-1038 (nuo 2007 01 30)

(Žin., 2007, Nr. 12-499)

2. 2011 04 21 įstatymu Nr. XI-1337 (nuo 2011 05 03)

(Žin., 2011, Nr. 52-2512)

 

1. Bankas, kuris yra globojanti grupės įstaiga, ar finansinei grupei priklausantis bankas (jei globojanti grupės įstaiga yra finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė) privalo parengti ir priežiūros institucijai pateikti visos finansinės grupės konsoliduotas finansines ir priežiūrai skirtas ataskaitas. Šios ataskaitos turi būti pateikiamos kas ketvirtį priežiūros institucijos nustatytais terminais.

2. Įmonės, kurioms taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ir jos kontroliuojamos įmonės, taip pat globojančios grupės įstaigos kontroliuojamos įmonės, kurioms netaikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, privalo pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam bankui ataskaitas, duomenis ir informaciją, būtiną sudarant konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinius ir atliekant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.

KEISTA:

2011 04 21 įstatymu Nr. XI-1337 (nuo 2011 05 03)

(Žin., 2011, Nr. 52-2512)

 

59 straipsnis. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra

KEISTA:

1. 2007 01 18 įstatymu Nr. X-1038 (nuo 2007 01 30)

(Žin., 2007, Nr. 12-499)

2. 2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

1. Šio Įstatymo 64 straipsnyje nurodyta priežiūros institucija atlieka visos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, išskyrus šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytus atvejus.

2. Jeigu priežiūros institucijos išduotą licenciją turintis bankas priklauso finansinei grupei, į kurią įeina bent vienas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotas užsienio bankas, visos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti institucija nustatoma su kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis sudarytų susitarimų pagrindu arba vadovaujantis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais kriterijais.

3. Jeigu priežiūros institucijos išduotą licenciją turintis bankas priklauso finansinei grupei, kurioje globojanti grupės įstaiga priklauso valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, jurisdikcijai, šio Įstatymo 64 straipsnyje nurodyta priežiūros institucija jungtiniu (konsoliduotu) pagrindu prižiūri tik tą dalį finansinės grupės, kurioje išduotą licenciją turintis bankas yra globojanti grupės įstaiga.

4. Jeigu konsolidavimą reikia atlikti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 18 straipsnio 3 ar 6 dalį, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka banko, kurio bendras balansas yra didžiausias, priežiūros institucija.

5. Jeigu finansinei grupei priklauso daugiau negu vienas Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotas bankas, jungtinės (konsoliduotos) priežiūros institucija yra ta Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija, kuri individualiai prižiūri vieną arba daugiau finansinės grupės bankų, kurių bendras balansas yra didesnis už bankų, kuriuos individualiai prižiūri kita priežiūros institucija, bendrą balansą.

6. Finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti priežiūros institucija jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslu gali iš asmenų, nurodytų šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje, kreipdamasi tiesiogiai ar per prižiūrimą banką, reikalauti priežiūros institucijai reikalingų ataskaitų, duomenų arba informacijos, o šie privalo juos pateikti. Priežiūros institucijos reikalavimu pateikiamos finansinės ataskaitos privalo būti patvirtintos auditoriaus. Tokią pačią teisę gauti informaciją priežiūros institucija turi ir tuo atveju, jeigu ji pati neatlieka finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros, tačiau informacijos prašo finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija. Šioje dalyje nustatyta teisė gauti informaciją nereiškia, kad priežiūros institucija atlieka šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, kurie nėra bankai, veiklos priežiūrą.

7. Bankui pagal šio Įstatymo 48 straipsnį ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatyti rizikos apribojimai jungtiniu (konsoliduotu) pagrindu taikomi visai finansinei grupei.

8. Finansinėje grupėje, kuriai taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, turi būti tokia rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistema, įskaitant patikimas apskaitos tvarkymo ir ataskaitų rengimo procedūras, kuri užtikrintų prieigą prie visų tos finansinės grupės narių ataskaitų, duomenų ir informacijos, reikalingų sudarant konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinius ir atliekant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.

9. Jeigu banko patronuojančioji įmonė yra mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, priežiūros institucija turi teisę atlikti tarp banko ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės bei kitų šios įmonės patronuojamųjų įmonių sudaromų sandorių priežiūrą, įvertindama jų rizikos valdymą ir vidaus kontrolę.

10. Jeigu priežiūros institucijos išduotą licenciją turintis bankas priklauso finansinei grupei, kuriai taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, priežiūros institucija turi glaudžiai bendradarbiauti ir keistis priežiūros funkcijai atlikti reikalinga informacija su kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, atliekančiomis įmonių, kurioms taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, veiklos priežiūrą. Jeigu priežiūros institucija yra atsakinga už finansinės grupės, kuriai priklauso ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuoti užsienio bankai, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ji sudaro priežiūros institucijų kolegiją, kurios paskirtis – užtikrinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijų ir Europos bankininkystės institucijos, o prireikus ir tarp kitų užsienio valstybių priežiūros institucijų. Be to, Lietuvos Respublikoje susidarius kritinei situacijai, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 18 straipsnyje nurodytą atvejį arba neigiamus pokyčius finansų rinkose, kuri kelia galimą grėsmę rinkos likvidumui ir finansų sistemos stabilumui bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra licencijuoti finansinei grupei priklausantys subjektai arba kurioje yra įsteigti pagal šio Įstatymo 70¹ straipsnį svarbiais paskelbti filialai, priežiūros institucija, jeigu ji atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, iš karto, kai tik praktiškai įmanoma tai padaryti, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatas, įspėja Europos bankininkystės instituciją, Europos sisteminės rizikos valdybą, Europos centrinių bankų sistemos centrinius bankus, Lietuvos Respublikos finansų ministeriją ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės centrinės valdžios institucijas, dalyvaujančias rengiant teisės aktus, susijusius su kredito įstaigų, finansų įstaigų, investicines ir draudimo paslaugas teikiančių bendrovių priežiūra, ir pateikia visą informaciją, kuri yra esminė jų funkcijoms atlikti. Bendradarbiavimą su kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, priežiūros institucijų kolegijų sudarymą ir veiklą bei kitas papildomas užduotis nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

11. Jeigu priežiūros institucija yra atsakinga už kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotos banko patronuojančiosios įmonės, finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojančiąją įmonę arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, patronuojančiosios įmonės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, kai visų tarpvalstybinių patronuojamųjų įmonių pagrindinės buveinės yra užsienio valstybėse ir užsienio valstybių jungtinės (konsoliduotos) priežiūros institucijoms taikomi reikalavimai saugoti informaciją yra ne mažesni, negu nustatyta šiame Įstatyme, ji sudaro priežiūros institucijų kolegiją, kurios paskirtis – užtikrinti Lietuvos Respublikos ir kitų užsienio valstybių priežiūros institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija.

12. Valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigta patronuojamoji įmonė gali būti atleista nuo šiame Įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų jungtiniu (konsoliduotu) pagrindu atsirandančių riziką ribojančių reikalavimų laikymosi, jeigu patronuojančioji įmonė priežiūros institucijai įrodo, kad šių reikalavimų laikymasis pažeistų tos valstybės, kurioje įsteigta patronuojamoji įmonė, teisinį reguliavimą arba šių reikalavimų laikytis neįmanoma dėl kitų priežasčių.

13. Jeigu grupės, kurios patronuojančioji įmonė yra mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti Lietuvos Respublikos priežiūros institucija nėra koordinatorė, nustatyta pagal Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 13 straipsnį, Lietuvos Respublikos priežiūros institucija bendradarbiauja su koordinatoriumi ir prireikus su juo privalo sudaryti ir įgyvendinti susitarimus dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo.

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

BANKO APSKAITA, FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIAI IR AUDITAS

 

KEISTA (skirsnio pavadinimas):

2011 04 21 įstatymu Nr. XI-1337 (nuo 2011 05 03)

(Žin., 2011, Nr. 52-2512)

 

60 straipsnis. Apskaita

1. Bankas privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat banko pasirinkta apskaitos politika, kuri įgyvendinama atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį bei vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais.

2. Apskaitos politika turi apimti bendruosius apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtas banko apskaitai tvarkyti ir finansinių ataskaitų rinkiniams sudaryti bei pateikti. Jei atliekama jungtinė (konsoliduota) finansinės grupės priežiūra, bankas privalo užtikrinti, kad būtų suformuota bendra finansinės grupės apskaitos politika.

KEISTA:

2011 04 21 įstatymu Nr. XI-1337 (nuo 2011 05 03)

(Žin., 2011, Nr. 52-2512)

 

3. Banko veiklos apskaitos sistema privalo būti organizuota taip, kad:

1) finansinių ataskaitų rinkiniai rodytų tikrą banko finansinę būklę ir veiklos rezultatus;

KEISTA:

2011 04 21 įstatymu Nr. XI-1337 (nuo 2011 05 03)

(Žin., 2011, Nr. 52-2512)

 

2) sudarytų sąlygas banko vadovams saugiai ir patikimai naudoti bei valdyti banko turtą ir juo disponuoti;

3) sudarytų sąlygas banko akcininkams ir įstatymų įgaliotoms institucijoms tikrinti ir kontroliuoti banko, jo vadovų ir kitų darbuotojų, turinčių teisę priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda banko prievolės kitiems asmenims, veiklą ir banko finansinę būklę.

4. NETEKO GALIOS:

2011 04 21 įstatymu Nr. XI-1337 (nuo 2011 05 03)

(Žin., 2011, Nr. 52-2512)

 

61 straipsnis. Finansinių ataskaitų rinkiniai

KEISTA:

2011 04 21 įstatymu Nr. XI-1337 (nuo 2011 05 03)

(Žin., 2011, Nr. 52-2512)

 

1. Bankas ir finansinė grupė sudaro tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius ir metinių finansinių ataskaitų rinkinius.

2. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys – finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudėtį ir pateikimo priežiūros institucijai periodiškumą nustato Europos Sąjungos ir priežiūros institucijos teisės aktai.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

3. Metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:

1) balansinė ataskaita;

2) pelno (nuostolio) ataskaita;

3) pinigų srautų ataskaita;

4) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

5) aiškinamasis raštas.

4.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

Pasibaigus finansiniams metams, bankas privalo:

1) ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sudaryti sąlygas banko akcininkams ir priežiūros institucijai susipažinti su audito įmonės audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu ir auditoriaus išvada;

KEISTA:

2015 11 19 įstatymu Nr. XII-2055 (nuo 2015 12 03)

(TAR, 2015, Nr. 2015-19165)

 

2) ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos banko visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;

3) per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos pateikti visuomenei metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir auditoriaus išvadą;

4) bankas, globojantis (patronuojantis) kitas į finansinę grupę įeinančias finansų įstaigas, draudimo įmones, – per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos paskelbti metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį.

5. Banko visuotinis akcininkų susirinkimas negali svarstyti ir tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu neatliktas jo auditas.

6. Banko visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra atliktas metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas.

7. Užsienio banko, licencijuoto ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, filialai teikia priežiūros institucijai šiame straipsnyje nustatytus ataskaitų rinkinius ir juos viešai skelbia tokia pačia tvarka kaip ir bankai, turintys šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją. Užsienio banko, licencijuoto ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, filialai taip pat teikia priežiūros institucijai ir viešai skelbia filialą įsteigusio užsienio banko metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

8. Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuoto užsienio banko filialas privalo viešai skelbti filialą įsteigusio banko metinių finansinių ataskaitų rinkinį, metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį ir auditoriaus išvadą.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

9. Šiame straipsnyje nurodytų finansinių ataskaitų rinkinių, teikiamų užsienio bankų filialų, sudėtis, pateikimo periodiškumas ir kiti reikalavimai jiems gali būti nustatomi Europos Sąjungos ir priežiūros institucijos teisės aktuose.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

62 straipsnis. Auditas

KEISTA:

2008 07 03 įstatymu Nr. X-1678 (nuo 2008 09 01)

(Žin., 2008, Nr. 82-3235)

 

1. Audito įmonė turi atlikti banko metinių finansinių ataskaitų, taip pat konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą (jei jos privalo būti sudarytos) ir tuo remdamasi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų ir audito ataskaitą. Audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją apie tai, ar bankas ir finansinė grupė:

1) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą;

2) atliko privalomus turto vertės patikslinimus ir nurašymus;

3) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;

4) laikosi šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų kapitalo reikalavimų;

5) veiksmingai ir patikimai valdo nuosavybę ir užtikrina saugią ir patikimą banko veiklą;

6) turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines sistemas.

2. Banko visuotinis akcininkų susirinkimas renka audito įmonę metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti.

KEISTA:

1. 2015 11 19 įstatymu Nr. XII-2055 (nuo 2015 12 03)

(TAR, 2015, Nr. 2015-19165)

2. 2016 12 15 įstatymu Nr. XIII-97 (nuo 2017 03 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-29409)

 

3. Bankas iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su banko visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta audito įmone sudaryti sutartį dėl metinių finansinių ataskaitų audito.

KEISTA:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1232 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09840)

 

63 straipsnis. Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybė

KEISTA:

2016 12 15 įstatymu Nr. XIII-97 (nuo 2017 03 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-29409)

 

Reikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas ir atsakomybę nustato Finansų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas.

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

BANKŲ PRIEŽIŪRA

 

64 straipsnis. Priežiūros institucija

1. Priežiūros institucija yra Europos centrinis bankas arba Lietuvos bankas, atitinkamai pagal Reglamente (ES) Nr. 1024/2013 nustatytą funkcijų paskirstymą. Lietuvos bankas šio Įstatymo priežiūros institucijai nustatytas funkcijas atlieka, suteiktomis teisėmis naudojasi tiek, kiek pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 nuostatas tai nepavesta Europos centriniam bankui.

KEISTA:

2015 05 14 įstatymu Nr. XII-1692 (nuo 2015 05 21)

(TAR, 2015, Nr. 2015-07668)

 

2. Priežiūros institucija atlieka šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių bankų, įskaitant jų padalinius Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse, bei šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių užsienio bankų filialų priežiūrą. Jeigu šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas yra kontroliuojamas Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuoto užsienio banko, priežiūros institucija dvišalio susitarimo pagrindu, pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 28 straipsnį, turi teisę perduoti įgaliojimus atlikti tokio banko priežiūrą Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijai, kuri globojančiam (patronuojančiam) užsienio bankui yra išdavusi licenciją ir kuri atlieka globojančio (patronuojančio) užsienio banko priežiūrą tokiu būdu, kad yra prisiimama atsakomybė už šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčio banko priežiūrą.

KEISTA:

1. 2007 01 18 įstatymu Nr. X-1038 (nuo 2007 01 30)

(Žin., 2007, Nr. 12-499)

2. 2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1883 (nuo 2012 01 01)

(Žin., 2011, Nr. 163-7772)

3. 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

3. Bankų filialų užsienio valstybėse ir užsienių bankų, licencijuotų ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, filialų Lietuvos Respublikoje priežiūra atliekama atsižvelgiant į sutartis, sudarytas su atitinkamos užsienio valstybės priežiūros institucija.

4. Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo, bei Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų priežiūra atliekama atsižvelgiant į šio Įstatymo 70 straipsnio nuostatas.

5.

KEISTA:

2011 04 21 įstatymu Nr. XI-1337 (nuo 2011 05 03)

(Žin., 2011, Nr. 52-2512)

 

Atlikdama priežiūros funkcijas, priežiūros institucija:

1) remdamasi atitinkamu laikotarpiu turima informacija deramai atsižvelgia, ypač kritinėmis situacijomis, į savo sprendimų galimą poveikį finansų sistemos stabilumui kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse;

2) atsižvelgia į priežiūros priemonių ir praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus įgyvendinant direktyvą 2013/36/ES ir atsižvelgiant į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, konvergenciją tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Tuo tikslu priežiūros institucija dalyvauja Europos bankininkystės institucijos ir priežiūros institucijų kolegijų veikloje, vadovaujasi Europos bankininkystės institucijos patvirtintomis gairėmis ir rekomendacijomis arba pateikia suinteresuotiems asmenims motyvus, dėl kurių jomis nesivadovauja, taip pat bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis ir Europos sisteminės rizikos valdyba ir vadovaujasi jos paskelbtomis rekomendacijomis ir įspėjimais;

KEISTA:

1. 2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1883 (nuo 2012 01 01)

(Žin., 2011, Nr. 163-7772)

2. 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

3) vadovaujasi Reglamentu (ES) Nr. 575/2013, kitais šio reglamento pagrindu priimtais Europos Sąjungos teisės aktais ir atlieka juose nustatytas funkcijas.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

6. Priežiūra atliekama vadovaujantis Lietuvos banko įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu, šiuo Įstatymu ir kitais finansų rinką reglamentuojančiais teisės aktais, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.

KEISTA:

1. 2011 04 21 įstatymu Nr. XI-1337 (nuo 2011 05 03)

(Žin., 2011, Nr. 52-2512)

2. 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

3. 2015 05 14 įstatymu Nr. XII-1692 (nuo 2015 05 21)

(TAR, 2015, Nr. 2015-07668)

4. 2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1232 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09840)

 

7. Priežiūros institucija nevykdo šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens duomenų apsaugos užtikrinimo reikalavimų laikymosi priežiūros.

KEISTA:

2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2570 (nuo 2016 07 14)

(TAR, 2016, Nr. 2016-20323)

 

65 straipsnis. Priežiūros tikslais gautos informacijos apsauga

KEISTA:

1. 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

2. 2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1232 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09840)

 

Bankų priežiūros tikslais gautai informacijai apsaugoti taikomas Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnis.

 

65¹ straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus

NETEKO GALIOS:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1232 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09840)

 

66 straipsnis.       Prašymų išduoti licenciją, leidimą, sutikimą ar atlikti kitus veiksmus nagrinėjimas ir priežiūros institucijos sprendimai

NETEKO GALIOS:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1232 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09840)

 

67 straipsnis. Priežiūros institucijos pareigos ir teisės

KEISTA:

1. 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

2. 2015 11 19 įstatymu Nr. XII-2055 (nuo 2015 12 03)

(TAR, 2015, Nr. 2015-19165)

3. 2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1232 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09840)

 

1.

KEISTA:

2020 12 22 įstatymu Nr. XIV-108 (nuo 2021 01 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-28961)

 

Priežiūros institucija turi teisę:

1) jeigu banko organų priimti sprendimai kelia pavojų banko veiklos stabilumui ir patikimumui, kreiptis į teismą, kad jie, kai yra įstatymuose nustatyti pagrindai, būtų pripažinti negaliojančiais;

2) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl banko patikrinimo, kad būtų nustatyta banko turto vertė, banko finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrintos kitos banko veiklos sritys. Šių asmenų darbą ir kitas su tuo susijusias jų išlaidas apmoka bankas. Pagal sutartis su priežiūros institucija veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys turi teises, nustatytas priežiūros institucijai šio Įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje, ir teises, nustatytas priežiūros institucijos tarnautojams Lietuvos banko įstatymo 42¹ straipsnio 5 dalies 1, 3, 11 ir 12 punktuose;

3) reikalauti, kad būtų pakeista banko finansinių ataskaitų rinkinius tikrinanti audito įmonė, jeigu ji ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų, reglamentuojančių įmonių finansinę atskaitomybę ir auditą, nustatytų reikalavimų;

4) paskirti nuolatinį priežiūros institucijos atstovą banko veiklai prižiūrėti. Nuolatinis priežiūros institucijos atstovas mutatis mutandis turi teises, nustatytas priežiūros institucijai šio Įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje, ir teises, nustatytas priežiūros institucijos tarnautojams Lietuvos banko įstatymo 42¹ straipsnio 5 dalies 1, 3, 11 ir 12 punktuose. Nuolatinis priežiūros institucijos atstovas stebi banko veiklą ir teikia informaciją priežiūros institucijai.

2. Priežiūros institucija Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka duoda bankui šiuos privalomus nurodymus:

1) per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus ar banko veiklos trūkumus;

2) turėti kapitalą, kuris viršytų šiame Įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus kapitalo reikalavimus, ir (arba) sudaryti tinkamus kapitalo rezervus;

3) pagerinti vidaus kontrolės ir (arba) rizikos valdymo procesus;

4) tinkamai įvertinti paskolų vertės sumažėjimą ir suformuoti papildomus specialiuosius atidėjinius ar pagerinti turto valdymo tvarką;

5) nevykdyti tam tikros veiklos, nesudaryti tam tikrų sandorių arba sumažinti tokios veiklos arba sandorių apimtis, įskaitant sandorius dėl banko veiklą papildančių paslaugų pirkimo, dėl kitų juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių ar nekilnojamojo turto įsigijimo, arba sumažinti investicijas į veiklą, kuri kelia pernelyg didelę riziką banko patikimumui;

6) sumažinti su banko veikla, produktais ir sistemomis, įskaitant tretiesiems asmenims perduotą veiklą, susijusias rizikas;

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

7) sumažinti kintamąją atlygio dalį, mokamą banko vadovams ir darbuotojams, jeigu tai nesuderinama su patikimos kapitalo bazės išlaikymu;

8) naudoti banko grynąjį pelną nuosavam kapitalui stiprinti;

9) apriboti arba nutraukti dividendų mokėjimą banko akcininkams arba palūkanų mokėjimą banko išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie įtraukiami į banko kapitalą, turėtojams, jeigu toks draudimas nereiškia banko įsipareigojimų neįvykdymo;

10) priežiūros institucijai pateikti papildomą informaciją arba teikti dažniau, negu nustatyta teisės aktuose, informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;

11) vykdyti specialius likvidumo reikalavimus;

12) viešai atskleisti papildomą informaciją;

13) per priežiūros institucijos nustatytą terminą atlikti banko tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą;

14) parengti ir įgyvendinti per priežiūros institucijos nustatytą terminą jai priimtiną banko veiklos pakeitimo ar (ir) nustatytų pažeidimų ir (arba) trūkumų pašalinimo priemonių planą;

15) sušaukti banko visuotinį akcininkų susirinkimą arba banko stebėtojų tarybos ar valdybos posėdį ir jame svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus. Jeigu banko organai nevykdo nurodymo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, priežiūros institucija turi teisę pati sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, parengti jo darbotvarkę ir reikalauti, kad jame būtų apsvarstyti priežiūros institucijos pasiūlyti klausimai;

16) banko vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros institucija apie nurodymą banko vadovams atvykti į priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;

17) atkurti iki teisės aktų pažeidimo buvusią padėtį;

18) sustabdyti vienos ar kelių finansinių paslaugų teikimą;

19) sustabdyti arba nutraukti mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketo platinimą arba prekybą juo;

20) nutraukti Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 nustatytų reikalavimų neatitinkančio pagrindinės informacijos investuotojams dokumento viešą skelbimą bei teikimą investuotojams ir paskelbti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą;

21) vykdyti papildomus reikalavimus dėl banko veiklos rizikos ribojimo arba atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar banko veiklos trūkumai arba kad banko veikla būtų stabili ir patikima;

22) pateikti priežiūros reikalavimų laikymosi atkūrimo planą, parengtą pagal šio Įstatymo ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimus, ir nustatyti galutinį šio plano įgyvendinimo terminą, įskaitant to plano patobulinimus atsižvelgiant į jo taikymo sritį ir galutinį įgyvendinimo terminą.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomi nurodymai gali būti duodami, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) priežiūros institucija nustato teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimų arba banko veiklos trūkumų;

2) priežiūros institucija turi įrodymų, kad per ateinančius 12 mėnesių teisės aktai, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, gali būti pažeisti;

3) kyla grėsmė banko veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės ir (ar) banko klientų interesams.

4. Priežiūros institucija, nustačiusi, kad bankas pažeidžia šio Įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 84), 3, 4, 5, 6, 7, 14, 15, 16, 17, 24, 25 ir 26 straipsnių reikalavimus, arba turėdama duomenų, kad artimiausiu metu dėl sparčiai blogėjančios finansinės būklės bankas juos pažeis, turi teisę bankui duoti šio straipsnio 2 dalies 14 ir 15 punktuose nustatytus ir šiuos privalomus nurodymus:

1) įgyvendinti vieną ar daugiau gaivinimo plane, parengtame pagal Finansinio tvarumo įstatymo 4–11 straipsnių nuostatas, nustatytų procedūrų ar priemonių arba atnaujinti gaivinimo planą, kai šioje dalyje nustatytų nurodymų taikymą paskatinusios aplinkybės skiriasi nuo galiojančiame gaivinimo plane nustatytų prielaidų, ir įgyvendinti vieną ar daugiau atnaujintame gaivinimo plane nustatytų procedūrų ar priemonių per priežiūros institucijos nustatytą laikotarpį, užtikrinant, kad būtų pašalintos šioje dalyje nustatytų priemonių taikymą paskatinusios aplinkybės;

2) nušalinti arba pakeisti vieną ar daugiau banko stebėtojų tarybos narių, banko valdybos narių, banko administracijos vadovų ar asmenų, priklausančių banko vyresniajai vadovybei, jeigu nustatyta, kad tas asmuo (asmenys) neatitinka šio Įstatymo 34 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

3) vadovaujantis gaivinimo planu, parengti derybų dėl skolos restruktūrizavimo su kai kuriais ar visais savo kreditoriais planą;

4) pakeisti banko verslo strategiją;

5) pakeisti banko teisinę ir organizacinę ar veiklos struktūrą.

5. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti nurodymai gali būti duodami kartu taikant ir poveikio priemones. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti nurodymai gali būti duodami kartu su šio straipsnio 2 dalyje nustatytais nurodymais ir (arba) taikant ir poveikio priemones.

6. Bankas privalo įvykdyti šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.

7. Pagal šio straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktus nustatant tinkamą individualaus kapitalo reikalavimo dydį ar tinkamus kapitalo rezervų dydžius, taip pat specialius likvidumo reikalavimus, atsižvelgiama į kiekybinius ir kokybinius priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatus, banko valdymo struktūrą, rizikos nustatymo, valdymo, vidaus kontrolės procesus.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

8. Šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytas privalomas nurodymas gali būti duodamas, jeigu bankas tos pačios prašomos informacijos priežiūros institucijai nėra pateikęs ar neteikia kitais būdais ar forma.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

9. Priežiūros institucija, nustačiusi, kad bankas atitinka šio straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, nedelsdama apie tai turi pranešti finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijai (toliau – pertvarkymo institucija). Tokiu atveju priežiūros institucija (įskaitant atvejus, kai priežiūros institucija atlieka patikrinimus pagal Lietuvos banko įstatymo 42¹ straipsnį) turi teisę gauti visą informaciją, būtiną pertvarkymo planui, parengtam pagal Finansinio tvarumo įstatymą, atnaujinti, galimam banko pertvarkymui pasirengti ir banko turtui bei įsipareigojimams įvertinti. Priežiūros institucija šią informaciją turi pateikti pertvarkymo institucijai.

KEISTA (dalies numeris):

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

10. Priežiūros institucija nuomonę dėl indėlių draudžiamojo įvykio, kaip jis apibrėžtas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, patvirtinimo raštu pateikia ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai nustato, kad priežiūros institucijos išduotą licenciją turintis bankas ar užsienio banko filialas dėl su savo finansine padėtimi tiesiogiai susijusių priežasčių negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir to negalės padaryti artimiausiu metu.

KEISTA:

1. 2020 12 22 įstatymu Nr. XIV-108 (nuo 2021 01 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-28961)

2. 2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

11. Priežiūros institucijos nustatyta tvarka jos tarnautojai turi teisę dalyvauti banko organų ir banko komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti banko organų, banko komitetų ir banko vadovų veiklą.

KEISTA (dalies numeris):

1. 2020 12 22 įstatymu Nr. XIV-108 (nuo 2021 01 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-28961)

2. 2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

12. Priežiūros institucija savo nustatyta tvarka ir vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais turi teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie bankų skolininkus. Bankai priežiūros institucijai privalo teikti duomenis apie banko skolininkus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

KEISTA (dalies numeris):

1. 2020 12 22 įstatymu Nr. XIV-108 (nuo 2021 01 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-28961)

2. 2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

13. Jeigu pagal šį Įstatymą pritaikomos banko veiklą ribojančios priemonės arba iškeliama banko likvidavimo byla, kaip jos suprantamos pagal Finansinio tvarumo įstatymo 121 straipsnį, priežiūros institucija mutatis mutandis turi Finansinio tvarumo įstatymo VII skyriuje pertvarkymo institucijai nustatytas teises ir pareigas.

KEISTA (dalies numeris):

1. 2020 12 22 įstatymu Nr. XIV-108 (nuo 2021 01 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-28961)

2. 2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

14. Šiame straipsnyje nustatytas teises priežiūros institucija turi ir dėl šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčio užsienio banko filialo.

KEISTA (dalies numeris):

1. 2020 12 22 įstatymu Nr. XIV-108 (nuo 2021 01 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-28961)

2. 2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

15. Priežiūros institucija, spręsdama dėl privalomų nurodymų davimo pagal šio straipsnio 4 dalį, taip pat turi vadovautis taikytinais Europos Sąjungos teisės aktais.

KEISTA (dalies numeris):

1. 2020 12 22 įstatymu Nr. XIV-108 (nuo 2021 01 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-28961)

2. 2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

16. Priežiūros institucija pertvarkymo instituciją informuoja apie pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytus papildomo kapitalo reikalavimo dydžius.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

68 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas

NETEKO GALIOS:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1232 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09840)

 

68¹ straipsnis. Teisė reikalauti pateikti informaciją ir teisė atlikti tyrimus

NETEKO GALIOS:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1232 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09840)

 

69 straipsnis. Teisė reikalauti pateikti informaciją ir teisė atlikti patikrinimus

KEISTA:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1232 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09840)

 

1. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad jai visą informaciją, reikalingą priežiūros funkcijai vykdyti, teiktų:

1) Lietuvos Respublikoje įsteigti bankai;

2) Lietuvos Respublikoje įsteigtos finansų kontroliuojančiosios bendrovės;

3) Lietuvos Respublikoje įsteigtos mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės;

4) Lietuvos Respublikoje įsteigtos mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės;

5) šios dalies 1–4 punktuose nurodytų subjektų kontroliuojami asmenys;

6) asmenys, su kuriais bankas yra sudaręs sandorius dėl banko veiklą papildančių paslaugų pirkimo, taip pat kiti asmenys, kuriems šios dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti subjektai yra perdavę veiklos funkcijas arba veiklą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys privalo teikti priežiūros institucijos reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, kai tokia informacija sudaro banko paslaptį, komercinę paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių.

3. Priežiūros institucija turi teisę atlikti bet kokius priežiūros funkcijai vykdyti reikalingus su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis susijusius patikrinimus.

4. Priežiūros institucija organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.

5. Reikalavimai priežiūros institucijos rengiamiems patikrinimams nustatyti Lietuvos banko įstatymo 42¹ straipsnyje. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame Įstatyme nustatytas teises.

6. Šiame straipsnyje ir savo teisės aktuose nustatyta tvarka priežiūros institucija turi teisę patikrinti ir užsienio bankų padalinius, įsteigtus Lietuvos Respublikoje, taip pat šio straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytus asmenis, o jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslais – ir šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis. Jeigu jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslais reikia patikrinti šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, kurie priklauso kitos Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai, priežiūros institucija prašo, kad patikrinimą atliktų šios Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija, arba, jeigu ši priežiūros institucija leidžia, patikrinimą atlieka pati Lietuvos priežiūros institucija ar tuo tikslu jos pasitelkti asmenys, vadovaudamiesi tos Europos Sąjungos valstybės narės teise.

7. Užsienio valstybės, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė, priežiūros institucija pati arba jos nurodyti auditoriai ar ekspertai, prieš tai informavę Lietuvos priežiūros instituciją, turi teisę patikrinti tos valstybės jurisdikcijai priklausančio užsienio banko padalinį Lietuvos Respublikoje. Jeigu jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslais kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijai reikia patikrinti šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, taip pat mišrią veiklą vykdančią kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę ir jos kontroliuojamas įmones, kurie priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jos prašymu tokį patikrinimą atlieka Lietuvos priežiūros institucija arba Lietuvos priežiūros institucijos leidimu pati prašančioji kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija arba jos nurodyti auditoriai ar ekspertai. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos prašymu patikrinimą atlieka Lietuvos priežiūros institucija, prašančioji kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija turi teisę dalyvauti atliekant tokį patikrinimą.

8. Užsienio valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, priežiūros institucija turi teisę patikrinti užsienio banko padalinius Lietuvos Respublikoje ir šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, taip pat mišrią veiklą vykdančią kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę ir jos kontroliuojamas įmones, kurie priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu tarp jos ir Lietuvos priežiūros institucijos yra sudaryta sutartis, numatanti tokią teisę ir reglamentuojanti patikrinimo organizavimo tvarką.

 

70 straipsnis.       Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo, ir Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų priežiūra

KEISTA:

1. 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

2. 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 10 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

1. Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo, ir Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų priežiūrą atlieka Europos Sąjungos valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, priežiūros institucija. Tačiau tai neriboja Lietuvos priežiūros institucijos teisės reikalauti, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuoti užsienio bankai, turintys filialų Lietuvos Respublikoje, periodiškai teiktų informaciją apie savo veiklą Lietuvos Respublikoje, reikalingą šio Įstatymo 70¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų vertinimui arba priežiūrai, atsižvelgiant į šio Įstatymo nuostatas, atlikti, taip pat atlikti Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo, Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų priežiūrą atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas.

2. Priežiūros institucija inspektuoja (tikrina) Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų filialus, įsteigtus Lietuvos Respublikoje, ir prašo, kad jie priežiūros tikslais pateiktų informaciją apie savo veiklą ir teisės aktais nustatytų reikalavimų laikymąsi, kai, priežiūros institucijos nuomone, tai svarbu Lietuvos finansų sistemos stabilumui ir patikimumui. Prieš atlikdama Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, patikrinimus, priežiūros institucija konsultuojasi su Europos Sąjungos valstybių narių, kurių jurisdikcijai priklauso bankų filialus įsteigę užsienio bankai, priežiūros institucijomis, o atlikusi patikrinimus perduoda joms gautą informaciją ir išvadas, kurios yra svarbios užsienio banko rizikos vertinimui ar Lietuvos finansų sistemos stabilumui ir patikimumui.

3. Jei priežiūros institucija, vadovaudamasi gauta informacija nustato, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuoti užsienio bankai, teikiantys paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo, Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų Lietuvos Respublikoje įsteigti filialai nesilaiko arba yra pagrindas manyti, kad nesilaikys šio Įstatymo, priežiūros institucijos teisės aktų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą, priežiūros institucija informuoja apie tai užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso šis bankas ar šio banko Lietuvos Respublikoje įsteigtas filialas, priežiūros instituciją, prašydama imtis visų galimų veiksmų daromiems ar galimiems pažeidimams pašalinti.

4. Jei Europos Sąjungos valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas arba užsienio banko Lietuvos Respublikoje įsteigtas filialas, priežiūros institucija nesiima veiksmų arba, Lietuvos priežiūros institucijos nuomone, veiksmai yra nepakankami, kad būtų pašalinti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti pažeidimai, Lietuvos priežiūros institucija gali perduoti šį klausimą nagrinėti Europos bankininkystės institucijai.

5. Jei, nepaisydamas užsienio valstybės priežiūros institucijos veiksmų, užsienio bankas ar užsienio banko Lietuvos Respublikoje įsteigtas filialas toliau nevykdo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, priežiūros institucija, iš anksto apie tai informavusi užsienio valstybės priežiūros instituciją ir Europos bankininkystės instituciją, turi teisę taikyti šio Įstatymo nustatytas poveikio priemones.

6. Neatidėliotinais atvejais, kai kyla rimta grėsmė kolektyviniams indėlininkų ir kitų kreditorių interesams, priežiūros institucija turi teisę taikyti poveikio priemones ir neatsižvelgdama į šio straipsnio 3–5 dalių nuostatas. Šios poveikio priemonės turi būti proporcingos jų tikslui užtikrinti finansų sistemos stabilumą ir patikimumą. Apie šių poveikio priemonių taikymą priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai, Europos bankininkystės institucijai ir atitinkamai užsienio valstybės priežiūros institucijai. Priežiūros institucija nebetaiko poveikio priemonių, jei atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių institucijos pradeda taikyti priemones, nustatytas šio Įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje.

 

70¹ straipsnis.      Informacijos teikimas ir bendradarbiavimas su kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis atliekant svarbių filialų priežiūrą

KEISTA:

1. 2011 04 21 įstatymu Nr. XI-1337 (nuo 2011 05 03)

(Žin., 2011, Nr. 52-2512)

2. 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

3. 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 10 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

1. Priežiūros institucija gali už finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atsakingos priežiūros institucijos, jeigu Lietuvos Respublikoje filialą įsteigęs Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotas užsienio bankas priklauso tokiai finansinei grupei, arba Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje licencijuotas Lietuvos Respublikoje filialą įsteigęs užsienio bankas, priežiūros institucijos prašyti Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuoto užsienio banko Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą pripažinti svarbiu. Teikiant prašymą, jame nurodomos priežastys Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuoto užsienio banko Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą laikyti svarbiu visų pirma atsižvelgiant į:

1) tai, ar jame laikoma daugiau negu 2 procentai visų Lietuvos bankų sistemos indėlių;

2) tikėtiną filialą įsteigusio Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuoto užsienio banko veiklos sustabdymo arba nutraukimo poveikį Lietuvos bankų sistemos likvidumo, mokėjimo, tarpuskaitos (kliringo) ir atsiskaitymo sistemoms;

3) Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuoto užsienio banko filialo dydį ir svarbą pagal klientų skaičių Lietuvos bankų arba finansų sistemoje.

2. Priežiūros institucija taip pat sprendžia klausimą dėl Lietuvos Respublikoje licencijuoto banko kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigto filialo pripažinimo svarbiu, jei gauna atitinkamą kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje bankas yra įsteigęs filialą, priežiūros institucijos prašymą. Priimdama sprendimą šiuo klausimu, priežiūros institucija atsižvelgia į analogiškas priežastis, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, ir siekia, kad kartu su prašymą pateikusia Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija būtų priimtas bendras sprendimas dėl filialo paskelbimo svarbiu.

3. Jei per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos bendras sprendimas pagal šio straipsnio 2 dalį nepriimamas, priežiūros institucija per papildomą 2 mėnesių laikotarpį priima galutinį sprendimą, ar Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotą užsienio banko filialą pripažinti svarbiu. Priimdama šį sprendimą priežiūros institucija atsižvelgia į už finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atsakingos priežiūros institucijos, jeigu Lietuvos Respublikoje filialą įsteigęs užsienio bankas priklauso tokiai finansinei grupei, arba Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje licencijuotas Lietuvos Respublikoje filialą įsteigęs užsienio bankas, priežiūros institucijos nuomonę ir išlygas. Sprendimas dėl Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuoto užsienio banko filialo pripažinimo svarbiu turi būti motyvuotas. Apie priimtą sprendimą informuojamos atitinkamos suinteresuotos Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijos.

4. Siekdama bendradarbiauti atliekant banko, kuris turi svarbių filialų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, priežiūrą ir keistis informacija pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalis, priežiūros institucija sudaro priežiūros institucijų kolegiją (jeigu priežiūros institucijų kolegija pagal šio Įstatymo 59 straipsnio 10 dalį nėra sudaryta dėl visos finansinės grupės, kuriai priklauso svarbiu pripažintą filialą įsteigęs bankas). Priežiūros institucijų kolegija sudaroma vadovaujantis sutartimis, sudarytomis su Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose įsteigti svarbiais pripažinti filialai, priežiūros institucijomis, ir veikia jomis vadovaudamasi. Priežiūros institucija sprendžia, kurios priežiūros institucijos dalyvauja kolegijos posėdžiuose arba konkrečioje kolegijos veikloje. Planuodama ir koordinuodama priežiūros institucijų kolegijos veiklą, priežiūros institucija atsižvelgia į priimamų sprendimų svarbą ir galimą jų poveikį priežiūros institucijų kolegijoje dalyvaujančioms priežiūros institucijoms, visų pirma į galimą poveikį kitų suinteresuotų Europos Sąjungos valstybių narių finansų sistemos stabilumui ir šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytoms pareigoms. Visi priežiūros institucijų kolegijos nariai iš anksto informuojami apie organizuojamus kolegijos posėdžius, pagrindinius klausimus ir veiklą, kuri bus aptariama posėdžio metu, o posėdžiui įvykus – apie visus veiksmus, kurių buvo imtasi posėdžio metu, arba apie visas įvykdytas priemones.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

5. Lietuvos Respublikoje licencijuoto banko kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtą filialą pripažinus svarbiu, priežiūros institucija teikia informaciją ir bendradarbiauja su kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje bankas yra įsteigęs svarbiu pripažintą filialą, priežiūros institucija ir atlieka kitas papildomas užduotis. Priežiūros institucija planuoja ir koordinuoja svarbiais pripažintų filialų priežiūros veiklą su visomis Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose įsteigti svarbūs filialai, priežiūros institucijomis ir prireikus su Europos centrinių bankų sistemos centriniais bankais rengiantis kritinėms situacijoms ir joms susidarius, įskaitant neigiamus pokyčius bankuose ir finansų rinkose. Priežiūros planavimas ir koordinavimas apima informavimą apie neigiamus pokyčius banke ar kitose jo kontroliuojamose įmonėse, bankui šio Įstatymo nustatyta tvarka pritaikytas poveikio priemones (įskaitant papildomo kapitalo reikalavimo nustatymą pagal šio Įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir bet kokių apribojimų apskaičiuojant kapitalo reikalavimą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 312 straipsnį nustatymą). Priežiūros institucija, sužinojusi apie su jos licencijuotu banku, kuris kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra įsteigęs svarbiu pripažintą filialą, susijusią kritinę situaciją, kuri kelia galimą grėsmę rinkos likvidumui ir finansinės sistemos stabilumui toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, iš karto, kai tik praktiškai tai įmanoma padaryti, atsižvelgdama į Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatas apie tai informuoja Europos bankininkystės instituciją, Europos sisteminės rizikos valdybą, Europos centrinių bankų sistemos centrinius bankus, Lietuvos Respublikos finansų ministeriją ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra įsteigtas svarbiu pripažintas filialas, centrinės valdžios institucijas, dalyvaujančias rengiant teisės aktus, susijusius su kredito įstaigų, finansų įstaigų, investicines ir draudimo paslaugas teikiančių bendrovių priežiūra, ir praneša visą informaciją, kuri yra esminė jų funkcijoms atlikti.

KEISTA:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1232 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09840)

 

6. Priežiūros institucija perduoda kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra įsteigti svarbūs filialai, priežiūros institucijai informaciją apie priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatus, taip pat pagal šio Įstatymo 67 straipsnio 2 dalį priežiūros institucijos duotus privalomus nurodymus ir nustatytus individualius banko veiklos riziką ribojančius normatyvus ar papildomus reikalavimus dėl banko veiklos rizikos ribojimo, jei jie yra aktualūs svarbiems filialams.

7. Priežiūros institucija konsultuojasi su Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose įsteigti svarbūs filialai, priežiūros institucijomis dėl banko likvidumo atkūrimo plano, jei tai svarbu vertinant likvidumo riziką kitos Europos Sąjungos valstybės narės valiuta.

8. Jei Europos Sąjungos valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas arba užsienio banko Lietuvos Respublikoje įsteigtas filialas, priežiūros institucija nesikonsultuoja su Lietuvos priežiūros institucija arba, Lietuvos priežiūros institucijos nuomone, veiksmai, nustatyti banko veiklos pertvarkymo ir (ar) nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų pašalinimo priemonių plane, yra nepakankami, Lietuvos priežiūros institucija gali perduoti šį klausimą nagrinėti Europos bankininkystės institucijai.

9. Filialą pripažinus svarbiu, jo priežiūra atliekama pagal šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas dėl filialų priežiūros.

 

70² straipsnis.      Informacijos teikimas ir bendradarbiavimas su kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis vykdant Lietuvos Respublikoje licencijuotų bankų, teikiančių paslaugas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neįsteigus filialo ar per kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtą filialą, priežiūrą

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 10 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

1. Lietuvos priežiūros institucija teikia informaciją ir bendradarbiauja su kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje Lietuvos Respublikoje licencijuotas bankas teikia paslaugas neįsteigęs filialo ar per kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtą filialą, priežiūros institucija. Priežiūros institucija, iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos gavusi informaciją ar išvadas, kurios yra svarbios banko rizikos vertinimui ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės finansų sistemos stabilumui ir patikimumui, turi tinkamai atsižvelgti į šią informaciją rengdama priežiūros programą. Priežiūros programos turinį ir rengimo tvarką nustato priežiūros institucija.

2. Priežiūros institucija atitinkamoms kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijoms iš karto, kai tik praktiškai įmanoma tai padaryti, pateikia visą su banko likvidumu ir konsoliduota priežiūra susijusią informaciją ir išvadas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 šeštą dalį apie banko per Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtus filialus vykdomą veiklą, jei tokia informacija ar išvados yra svarbios indėlininkų ar investuotojų apsaugai priimančiojoje valstybėje narėje, taip pat informuoja jas apie susidariusią kritinę situaciją, kuri kelia arba gali kelti grėsmę rinkos likvidumui ir finansinės sistemos stabilumui. Kartu su šia informacija pateikiami visi išsamūs duomenys apie banko veiklos pertvarkymo ir (ar) nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų pašalinimo priemonių plano rengimą ir įgyvendinimą, taip pat informacija apie visas priemones, kurias priežiūros institucija numato taikyti šiomis aplinkybėmis.

3. Priežiūros institucija Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijų prašymu joms paaiškina, kaip atsižvelgė į jų suteiktą informaciją.

4. Jeigu priežiūros institucija, vadovaudamasi gauta informacija, nustato, kad Lietuvos Respublikoje licencijuotas bankas, teikiantis finansines paslaugas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neįsteigęs filialo ar per kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtą filialą, nesilaiko arba yra pagrindas manyti, kad nesilaikys teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą, arba apie tai praneša kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija, priežiūros institucija imasi visų galimų veiksmų daromiems ar galimiems pažeidimams pašalinti.

 

70³ straipsnis.      Bendradarbiavimas su užsienio valstybėje licencijuoto banko, įsteigusio Lietuvos Respublikoje filialą, priežiūros institucija

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

Lietuvos priežiūros institucija bendradarbiauja su užsienio valstybėje licencijuoto banko, įsteigusio Lietuvos Respublikoje filialą, priežiūros institucija. Lietuvos priežiūros institucija ir užsienio valstybėje licencijuoto banko, įsteigusio Lietuvos Respublikoje filialą, priežiūros institucija atlieka užsienio valstybės grupės veiklos Europos Sąjungoje priežiūrą, neleidžia išvengti reikalavimų, taikytinų užsienio valstybių grupėms pagal šį Įstatymą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, taikymo ir siekia, kad nebūtų daromas žalingas poveikis Europos Sąjungos finansiniam stabilumui.

 

71 straipsnis.       Bendradarbiavimas su Europos Komisija, Europos bankininkystės institucija ir Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis

KEISTA:

2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1883 (nuo 2012 01 01)

(Žin., 2011, Nr. 163-7772)

 

1. Priežiūros institucija praneša Europos bankininkystės institucijai apie šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotas licencijas, nurodydama, kurioje indėlių draudimo sistemoje dalyvauja licenciją gavusi kredito įstaiga, pritaikytas poveikio priemones ir dėl šių poveikio priemonių paduotus skundus bei jų nagrinėjimo eigą, Europos Komisijai ir Europos bankininkystės institucijai – apie atšauktas licencijas, taip pat joms ir Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijoms teikia kitą informaciją. Pranešimų ir informacijos teikimo atvejus ir tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

KEISTA:

1. 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

2. 2015 11 19 įstatymu Nr. XII-2055 (nuo 2015 12 03)

(TAR, 2015, Nr. 2015-19165)

 

2. Priežiūros institucija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 bendradarbiauja su Europos bankininkystės institucija ir teikia jai visą jos užduotims atlikti būtiną informaciją.

KEISTA:

2015 05 14 įstatymu Nr. XII-1692 (nuo 2015 05 21)

(TAR, 2015, Nr. 2015-07668)

 

72 straipsnis. Poveikio priemonės

KEISTA:

1. 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

2. 2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1232 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09840)

 

1. Priežiūros institucija taiko asmenims šias poveikio priemones:

1) viešai paskelbia apie šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimą ir jį padariusį asmenį;

2) įspėja dėl šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;

3) skiria šio Įstatymo nustatytas baudas;

4) laikinai nušalina banko stebėtojų tarybos narį (narius), banko valdybos narį (narius), banko administracijos vadovą (vadovus), užsienio banko filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų arba nušalina banko stebėtojų tarybos narį (narius), banko valdybos narį (narius), banko administracijos vadovą (vadovus), užsienio banko filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauja, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;

5) panaikina licencijos teikti vieną ar kelias finansines paslaugas galiojimą;

6) laikinai ar visam laikui uždraudžia vieno ar kelių banko filialų ar kitų banko ar užsienio banko filialo padalinių veiklą. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti filialo ar kito padalinio veiklą, filialas ar kitas padalinys neturi teisės teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo ar kito padalinio veiklą, bankas, be to, privalo nedelsdamas priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito padalinio veiklą;

7) laikinai, kol yra pagrindas, sustabdo (apriboja) banko akcininko balsavimo teisę;

8) paskiria laikinąjį administratorių;

9) paskelbia banko ar užsienio banko filialo veiklos apribojimą (moratoriumą);

10) laikinai apriboja teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose, ir kitu turtu;

11) atšaukia išduotą licenciją ar laikinai sustabdo jos galiojimą tol, kol tam yra pagrindas. Išnykus licencijos galiojimo sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos galiojimą.

2. Priežiūros institucija užsienio banko atstovybei taiko šias poveikio priemones:

1) įspėja atstovybę dėl šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo;

2) uždraudžia atstovybės veiklą Lietuvos Respublikoje. Pritaikius šią poveikio priemonę, nedelsiant turi būti priimamas sprendimas nutraukti atstovybės veiklą.

3. Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotam užsienio bankui, teikiančiam finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo ar per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą, priežiūros institucija taiko šias poveikio priemones:

1) įspėja dėl šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių finansų rinką, pažeidimo;

2) užsienio banko filialui laikinai apriboja teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose, ir kitu turtu;

3) laikinai ar visam laikui uždraudžia teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje;

4) skiria šio Įstatymo nustatytas baudas.

4. Priežiūros institucija turi priimti sprendimą taikyti šio straipsnio 3 dalies 2, 3 punktuose nurodytas poveikio priemones Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotam užsienio bankui, teikiančiam finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo, per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą, savo iniciatyva ir jeigu to prašo tos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija.

5. Priežiūros institucija finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms kontroliuojančiosioms bendrovėms ir (arba) jų vadovams už šio Įstatymo aštuntojo ir dešimtojo skirsnių ir kitų finansinių grupių jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą turi teisę taikyti šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytas poveikio priemones.

6. Bylose, kuriose nagrinėjami skundai (prašymai) dėl Lietuvos banko sprendimo taikyti šio straipsnio 1 dalies 8–11 punktuose ir 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas poveikio priemones, negali būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

7. Teismas, išnagrinėjęs skundą (prašymą) dėl Lietuvos banko sprendimo taikyti šio straipsnio 1 dalies 8–11 punktuose ir 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas poveikio priemones, turi teisę priteisti atlyginti žalą, tačiau neturi teisės tenkindamas skundą (prašymą) panaikinti skundžiamą sprendimą, įpareigoti Lietuvos banką atlikti bet kokius veiksmus, dėl kurių būtų sustabdomas ar panaikinamas skundžiamo sprendimo galiojimas arba kitaip atkuriama buvusi iki sprendimo priėmimo padėtis.

 

73 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

KEISTA:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1232 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09840)

 

1. Poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) verčiamasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių, taip pat teikiamos kitos finansinės paslaugos neturint tam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteiktos teisės arba jeigu tokia teisė apribota pagal šį Įstatymą arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis Įstatymas;

2) bankas ar užsienio banko filialas licenciją, kitą šiame Įstatyme nurodytą leidimą gavo pateikęs klaidingą informaciją arba pasinaudodamas kitomis neteisėtomis priemonėmis;

3) kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis įsigyjama ar padidinama apie tai nepranešus priežiūros institucijai pagal šio Įstatymo 24 straipsnio 1 dalį arba nepasibaigus šio Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai nepasibaigus šio Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui gautas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui), arba kai yra priežiūros institucijos prieštaravimas siūlomam įsigijimui, taip pat kai įsigyjantis asmuo neatitinka šio Įstatymo nustatytų reikalavimų arba yra pagrindas manyti, kad jis gali daryti neigiamą įtaką riziką ribojančiam ir patikimam banko valdymui;

4) perleidžiama ar sumažinama kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis apie tai nepranešus priežiūros institucijai pagal šio Įstatymo 24 straipsnio 2 dalį;

5) nevykdomi arba netinkamai vykdomi bankui ar užsienio banko filialui šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti valdymo reikalavimai;

6) per nustatytus terminus nepateikiama šio Įstatymo, kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatyta arba priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neišsami ar netiksli informacija;

7) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio Įstatymo 67 straipsnio 2 dalį duoti privalomi nurodymai;

8) nebetenkinami reikalavimai, nustatyti banko ar užsienio banko filialo licencijai gauti;

9) padaromas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pažeidimas;

10) banko vadovais paskiriami arba banko vadovų pareigas eina vienas ar keli asmenys, neatitinkantys šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų kvalifikacijos, reputacijos ir patirties reikalavimų tokioms pareigoms eiti;

11) pažeidžiami Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatyti reikalavimai;

12) pažeidžiami Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 nustatyti reikalavimai;

13) pažeidžiami Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyti reikalavimai;

14) trukdoma priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus;

15) vykdant bent vieną iš Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytų veiklų, pasiekiama šio įstatymo 9 straipsnio 2² dalyje nurodyta ribinė vertė ir neturima banko licencijos;

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-824 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27715)

 

16) padaromi kiti šio Įstatymo ar kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimai arba yra grėsmė, kad dėl banko ar užsienio banko filialo veiklos arba finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) klientų interesai arba sutriktų Lietuvos Respublikos bankų sistemos funkcionavimas.

KEISTA (punkto numeris):

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-824 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27715)

 

2. Priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 5 metai nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos. Priežiūros institucijai pradėjus patikrinimą dėl galimo finansų rinką reglamentuojančio teisės akto pažeidimo ir apie tai raštu pranešus asmeniui, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, nuo tokio pranešimo įteikimo dienos šioje dalyje nustatytas senaties terminas nutraukiamas, tačiau ir tokiu atveju priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę negali būti priimtas, jeigu praėjo daugiau kaip 10 metų nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos.

3. Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas.

4. NETEKO GALIOS:

2020 12 22 įstatymu Nr. XIV-108 (nuo 2021 01 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-28961)

 

74 straipsnis. Baudos

KEISTA:

1. 2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

2. 2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1232 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09840)

 

1. Priežiūros institucija skiria baudas:

1) juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų;

2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 5 milijonų eurų.

2. Už Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 pažeidimus priežiūros institucija skiria baudas, kurių maksimalus dydis yra toks, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 24 straipsnyje.

3. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

4. Jeigu dėl šio Įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1, 2, 5 arba 6 dalyje nurodytą baudos dydį, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

5. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skiria juridiniam asmeniui baudą iki 5 milijonų eurų.

6. Kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu vienas milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skiria juridiniam asmeniui baudą iki 100 000 eurų.

7. Šio Įstatymo 73 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki vieno procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų.

8. Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnyje nustatyta tvarka.

 

75 straipsnis.       Banko stebėtojų tarybos nario (narių), banko valdybos nario (narių), banko administracijos vadovo (vadovų), užsienio banko filialo vadovo (vadovų) ar asmenų, priklausančių banko vyresniajai vadovybei, nušalinimas nuo pareigų

KEISTA:

2015 11 19 įstatymu Nr. XII-2055 (nuo 2015 12 03)

(TAR, 2015, Nr. 2015-19165)

 

1. Nuo priežiūros institucijos sprendimo laikinai nušalinti banko stebėtojų tarybos narį (narius), banko valdybos narį (narius), banko administracijos vadovą (vadovus), užsienio banko filialo vadovą (vadovus) ar asmenis, priklausančius banko vyresniajai vadovybei, pateikimo bankui dienos nušalintas nuo pareigų asmuo neturi teisės atlikti savo funkcijų ir visi jo po tokio sprendimo įsigaliojimo dienos priimti sprendimai yra negaliojantys.

2. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą nušalinti banko stebėtojų tarybos narį (narius), banko valdybos narį (narius), banko administracijos vadovą (vadovus), užsienio banko filialo vadovą (vadovus) arba vieną ar daugiau asmenų, priklausančių banko vyresniajai vadovybei, ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, tai banko organas, kuriam suteikta tokia teisė, ar filialą įsteigęs užsienio bankas privalo per priežiūros institucijos sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.

3. Apie priimtą sprendimą nušalinti banko stebėtojų tarybos narį (narius), banko valdybos narį (narius), banko administracijos vadovą (vadovus), užsienio banko filialo vadovą (vadovus) arba vieno ar daugiau asmenų, priklausančių banko vyresniajai vadovybei, pranešama bankui ir juridinių asmenų registrui ir paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

 

75¹ straipsnis. Laikinasis administratorius

KEISTA:

2015 11 19 įstatymu Nr. XII-2055 (nuo 2015 12 03)

(TAR, 2015, Nr. 2015-19165)

 

1. Priežiūros institucija turi teisę bankui ar licenciją turinčiam užsienio banko filialui paskirti vieną ar daugiau laikinųjų administratorių. Laikinuoju administratoriumi gali būti paskirtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys arba fizinis asmuo, kuris nėra priežiūros institucijos tarnautojas.

KEISTA:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1232 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09840)

 

2. Laikinuoju administratoriumi skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio vadovui mutatis mutandis taikomi šio Įstatymo 34 straipsnyje nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacijos bei patirties reikalavimai, jo neturi saistyti interesų konfliktas su banku ir priežiūros institucija.

3. Laikinojo administratoriaus veiklos sąlygos, funkcijos ir jų apribojimai nustatomi laikinojo administravimo paslaugų sutartyje, sudarytoje tarp priežiūros institucijos ir laikinojo administratoriaus. Tokia sutartis turi nustatyti priežiūros institucijos įsipareigojimus, susijusius su laikinojo administratoriaus veiksmais tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimu, kiek tai neprieštarauja Civilinio kodekso normoms. Atlyginimas ir kitos išlaidos (įskaitant išlaidas paslaugų teikėjams) laikinajam administratoriui ir jo padėjėjams, atsižvelgiant į laikinojo administratoriaus veiklos mastą, kvalifikaciją ir veiklos terminus, nustatomi laikinojo administravimo sutartyje. Atlyginimas ir išlaidos (įskaitant išlaidas paslaugų teikėjams) išmokami iš banko lėšų prieš bet kokius kitus banko mokėjimus. Tuo atveju, jeigu administruojamam bankui iškeliama bankroto byla, mokėjimai laikinajam administratoriui taip pat išmokami prieš bet kokius kitus banko mokėjimus. Jeigu bankas laikinajam administratoriui nesumoka laiku, laikinajam administratoriui privalo sumokėti priežiūros institucija, kuri turi teisę reikalauti sumokėtų sumų iš banko.

4. Laikinasis administratorius neatsako už žalą, atsiradusią dėl veiksmų, atliktų vadovaujantis priežiūros institucijos duotais nurodymais, tokiu atveju už padarytą žalą, kai yra įstatymuose nustatytos sąlygos, atsako priežiūros institucija.

5. Laikinasis administratorius savo nuožiūra turi teisę pasitelkti paslaugų teikėjų (įskaitant teisės, apskaitos, audito, valdymo konsultantus), reikalingų tam, kad būtų galima tinkamai atlikti savo funkcijas.

6. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą skirti laikinąjį administratorių, gali nustatyti, kad:

1) laikinai sustabdomi banko stebėtojų tarybos, banko valdybos ir administracijos vadovų įgaliojimai ir juos laikinai perima paskirtas laikinasis administratorius. Tokiu atveju banko stebėtojų tarybos, banko valdybos ir administracijos vadovų sprendimai, priimti po sprendimo paskirti laikinąjį administratorių įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys ir nevykdytini arba

2) banko stebėtojų tarybos, banko valdybos ir administracijos vadovų įgaliojimai nėra sustabdomi, o paskirtas laikinasis administratorius laikinai veikia kartu su šiais banko organais.

7. Priežiūros institucija sprendime dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo turi nustatyti laikinojo administratoriaus paskyrimo terminą, įgaliojimus, funkcijas ir veiksmus, kuriuos laikinasis administratorius gali atlikti tik priežiūros institucijai iš anksto pritarus.

8. Jeigu laikinasis administratorius skiriamas pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą, jam gali būti suteikiami kai kurie arba visi Akcinių bendrovių įstatyme, kituose teisės aktuose ir banko įstatuose nustatyti banko stebėtojų tarybos, banko valdybos ir administracijos vadovų įgaliojimai. Laikinajam administratoriui gali būti pavedama išsiaiškinti ir įvertinti banko finansinę būklę, vadovauti banko veiklai (arba jos daliai) siekiant išsaugoti arba atkurti banko finansinę būklę ir užtikrinant patikimą ir riziką ribojantį banko veiklos valdymą ir (arba) vykdyti kitas funkcijas.

9. Jeigu laikinasis administratorius skiriamas pagal šio straipsnio 6 dalies 2 punktą, priežiūros institucija sprendime dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo turi nurodyti, kokiems sprendimams priimti ir kokių veiksmų imantis banko stebėtojų taryba, banko valdyba ir administracijos vadovai turi gauti laikinojo administratoriaus pritarimą.

10. Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui. Išimtiniais atvejais laikinojo administratoriaus paskyrimo terminas motyvuotu priežiūros institucijos sprendimu gali būti pratęstas. Priežiūros institucijos sprendimas dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo termino pratęsimo pateikiamas banko akcininkams.

11. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio straipsnio nuostatas, bet kuriuo metu gali pakeisti sprendimo dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo nuostatas, taip pat bet kuriuo metu ir dėl bet kokios priežasties gali atšaukti laikinąjį administratorių. Laikinasis administratorius turi teisę atsistatydinti priežiūros institucijos ir laikinojo administratoriaus sudarytoje sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu laikinasis administratorius atsistatydina, priežiūros institucija nedelsdama priima sprendimą dėl naujo laikinojo administratoriaus paskyrimo.

12. Apie pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą priimtą sprendimą paskirti laikinąjį administratorių arba jį atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos priežiūros institucija raštu praneša bankui, juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbia priežiūros institucijos interneto svetainėje.

13. Laikinasis administratorius gali sušaukti banko visuotinį akcininkų susirinkimą ir nustatyti tokio susirinkimo darbotvarkę tik gavęs išankstinį priežiūros institucijos pritarimą.

14. Laikinojo administratoriaus paskyrimas neriboja teisės aktuose nustatytų banko akcininkų teisių.

15. Priežiūros institucija gali reikalauti, kad laikinasis administratorius priežiūros institucijos nustatytais terminais jai teiktų informaciją apie banko finansinę būklę ir per laikinojo administratoriaus paskyrimo terminą atliktus veiksmus.

16. Laikinasis administratorius privalo savo funkcijas atlikti apdairiai ir sąžiningai. Laikinasis administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Laikinojo administratoriaus ir banko, kurį administruoti jis paskirtas, nesieja pasitikėjimo santykiai, jis neturi pareigos veikti banko ir jo akcininkų interesais.

 

75² straipsnis.      Privalomų nurodymų davimas ir laikinojo administratoriaus skyrimas finansinei grupei priklausančiam bankui

KEISTA:

2015 11 19 įstatymu Nr. XII-2055 (nuo 2015 12 03)

(TAR, 2015, Nr. 2015-19165)

 

1. Priežiūros institucija, jeigu ji yra atsakinga už finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, prieš taikydama bankui, kuris yra Europos Sąjungos patronuojančioji įmonė, šio Įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje arba 72 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas priemones, praneša apie tai Europos bankininkystės institucijai ir konsultuojasi su kitomis Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis priežiūros institucijų kolegijoje. Po pranešimo ir konsultacijų sprendimas dėl tokių priemonių taikymo priimamas atsižvelgus į tų priemonių poveikį grupės subjektams kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Apie priimtą sprendimą priežiūros institucija praneša kitoms atitinkamoje priežiūros institucijų kolegijoje dalyvaujančioms kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijoms ir Europos bankininkystės institucijai.

2. Priežiūros institucija prieš taikydama bankui, kuris yra Europos Sąjungos patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, šio Įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje arba 72 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas priemones, praneša apie tai Europos bankininkystės institucijai ir konsultuojasi su už finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atsakinga priežiūros institucija. Jeigu už finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atsakinga priežiūros institucija per 3 dienas nuo priežiūros institucijos kreipimosi dienos pateikia priežiūros institucijai savo vertinimą, priežiūros institucija, deramai atsižvelgusi į tokį vertinimą, priima sprendimą. Apie priimtą sprendimą priežiūros institucija praneša už finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atsakingai priežiūros institucijai, atitinkamoje priežiūros institucijų kolegijoje dalyvaujančioms kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijoms ir Europos bankininkystės institucijai.

3. Jeigu priežiūros institucija yra atsakinga už finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą ir iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos gauna pranešimą apie ketinimą finansinei grupei priklausančiam subjektui paskirti laikinąjį administratorių ar taikyti šio Įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje nustatytoms priemonėms analogiškas tos valstybės teisės aktuose numatytas priemones, ji turi teisę įvertinti tikėtiną tokių priemonių taikymo poveikį tokiam subjektui, finansinei grupei ar grupės subjektams Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir per 3 dienas tokio įvertinimo rezultatus pateikti pranešimą pateikusiai kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijai.

4. Kai priežiūros institucija bankui, kuris yra Europos Sąjungos patronuojančioji įmonė arba Europos Sąjungos patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, ketina taikyti šio Įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje arba 72 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas priemones ir nors viena kita Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija ketina paskirti laikinąjį administratorių ar taikyti šio Įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje nustatytoms priemonėms analogiškas tos valstybės teisės aktuose numatytas priemones dar nors vienam tai pačiai grupei priklausančiam subjektui, priežiūros institucija su kitomis atitinkamomis Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijomis įvertina, ar nebūtų tikslingiau paskirti tą patį laikinąjį administratorių visiems atitinkamiems subjektams arba koordinuoti bet kurios iš šio Įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje nustatytoms priemonėms analogiškos priemonės taikymą daugiau negu vienam finansinei grupei priklausančiam subjektui, kad būtų galima lengviau įgyvendinti sprendimus siekiant atkurti atitinkamo subjekto finansinę būklę. Vertinimo rezultatai įforminami priimant už grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atsakingos priežiūros institucijos ir kitų atitinkamų priežiūros institucijų motyvuotą bendrą sprendimą. Jeigu per 5 dienas nuo šio straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodyto pranešimo pateikimo ar gavimo dienos bendras sprendimas nepriimamas, priežiūros institucija turi teisę priimti individualų sprendimą dėl šio Įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje arba 72 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytų priemonių taikymo bankui. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ji padėtų priežiūros institucijoms susitarti pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio nuostatas.

5. Jeigu priežiūros institucijai pranešama apie kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos sprendimą taikyti šio Įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje nustatytoms priemonėms analogiškas tos valstybės teisės aktuose numatytas priemones Europos Sąjungos patronuojančiajai įmonei arba Europos Sąjungos patronuojančiosios įmonės patronuojamajai įmonei ir priežiūros institucija nesutinka su tokiu sprendimu, arba, jeigu, kaip numatyta šio straipsnio 4 dalyje, nepriimamas bendras sprendimas, priežiūros institucija gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ji padėtų priežiūros institucijoms susitarti pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tačiau toks kreipimasis galimas tik tada, jeigu ketinama taikyti vieną ar daugiau šio Įstatymo 67 straipsnio 3 dalies 1, 3 ar 5 punktuose nustatytoms priemonėms alternatyvias priemones, nustatytas atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktuose.

6. Jeigu priežiūros institucija pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas kreipiasi į Europos bankininkystės instituciją arba dėl priežiūros institucijos sprendimo taikyti atitinkamas šio Įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje nustatytas priemones į Europos bankininkystės instituciją kreipiasi kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija ir dar nėra pasibaigęs 3 dienų priežiūros institucijų konsultavimosi laikotarpis arba nėra priimtas bendras sprendimas ir nėra pasibaigęs 5 dienų laikotarpis jam priimti, priežiūros institucija nepriima savo sprendimo iki tol, kol sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį nepriima Europos bankininkystės institucija. Europos bankininkystės institucijai per 3 dienas priėmus sprendimą, priežiūros institucija privalo juo vadovautis.

7. Jeigu baigėsi šio straipsnio 4 dalyje nustatytas 5 dienų terminas arba buvo priimtas bendras sprendimas, priežiūros institucija negali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją dėl to, kad ji padėtų priežiūros institucijoms susitarti pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalies nuostatas.

8. Šiame straipsnyje nurodyti priežiūros institucijos sprendimai turi būti motyvuoti. Juos priimant turi būti atsižvelgiama į pareikštas kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijų nuomones ir išlygas, taip pat į galimą sprendimų poveikį kitų atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių finansiniam stabilumui. Jeigu priežiūros institucija yra atsakinga už grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ji dokumentą, kuriame išdėstytas bendras sprendimas dėl Europos Sąjungos patronuojančiosios įmonės, pateikia Europos Sąjungos patronuojančiajai įmonei. Taip pat priežiūros institucija Europos Sąjungos patronuojančiosios įmonės patronuojamajai įmonei, veikiančiai Lietuvos Respublikoje, pateikia dėl jos priimtą sprendimą.

 

76 straipsnis. Banko veiklos apribojimas (moratoriumas)

KEISTA:

2015 11 19 įstatymu Nr. XII-2055 (nuo 2015 12 03)

(TAR, 2015, Nr. 2015-19165)

 

1. Banko veiklos apribojimas (moratoriumas) yra banko ar licenciją turinčio užsienio banko filialo veiklos laikinas dalinis apribojimas. Banko veiklos apribojimus nustato šis Įstatymas ir priežiūros institucijos sprendimas dėl banko veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo.

2. Banko veiklos apribojimo (moratoriumo) terminą nustato priežiūros institucija. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Išimtiniais atvejais, kai nustatoma, kad veiklos apribojimo (moratoriumo) skelbimo pagrindu galinčios būti aplinkybės nėra išnykusios, veiklos apribojimo (moratoriumo) terminas motyvuotu priežiūros institucijos sprendimu gali būti pratęstas.

3. Apie priimtą sprendimą skelbti banko veiklos apribojimą (moratoriumą) ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos pranešama bankui ir juridinių asmenų registrui, taip pat paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

4. Nuo sprendimo paskelbti banko veiklos apribojimą (moratoriumą) pateikimo bankui momento:

1) jeigu kitaip nenustatyta priežiūros institucijos sprendime dėl banko veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo, bankui draudžiama vykdyti įsipareigojimus mokėti ar perleisti banko turtą, jeigu šie įsipareigojimai kyla iš sandorių ar kitų juridinių faktų, atsiradusių iki banko veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo dienos, išskyrus mokėjimus, būtinus apribotai banko veiklai apribojimo (moratoriumo) metu užtikrinti. Banko veiklos apribojimo (moratoriumo) metu netesybos už banko prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą neskaičiuojamos ir nemokamos. Palūkanos pagal banko prievoles skaičiuojamos, tačiau išmokamos tik pasibaigus banko veiklos apribojimo (moratoriumo) terminui;

2) draudžiama įskaityti bet kokius banko ir jo klientų reikalavimus;

3) sustabdomos teisme nagrinėjamos bylos, kuriose bankui pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat vykdomosios bylos ar kitaip vykdomi išieškojimai, kai skolininkas yra bankas.

5. Šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti draudimai netaikomi, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, bei kiti įstatymai nustato, kad bankas privalo vykdyti prievoles ir jo veiklą apribojus.

 

76¹ straipsnis. Banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas

NETEKO GALIOS:

2015 11 19 įstatymu Nr. XII-2055 (nuo 2015 12 03)

(TAR, 2015, Nr. 2015-19165)

 

77 straipsnis. Teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu laikinas apribojimas

KEISTA:

2018 04 17 įstatymu Nr. XIII-1098 (nuo 2018 04 28)

(TAR, 2018, Nr. 2018-06739)

 

1. Priežiūros institucijai pritaikius šio Įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 10 punkte ar 3 dalies 2 punkte nurodytą poveikio priemonę, asmuo, kuriam pritaikyta poveikio priemonė, neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis jo sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose, ir kitu priežiūros institucijos sprendime nurodytu turtu.

2. Priežiūros institucija gali laikinai apriboti teisę disponuoti visomis lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose, ir visu kitu turtu ar lėšų ir kito turto dalimi.

3. Priežiūros institucijos sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose, ir kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto aktu. Jis teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas Turto arešto aktų registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys, kurių reikia priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti Turto arešto aktų registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti Turto arešto aktų registre įregistruotas laikinai.

 

DEŠIMTASIS¹ SKIRSNIS

SANDORIAI, GALINTYS DARYTI ĮTAKĄ SISTEMINEI RIZIKAI

 

KEISTA (skirsnis):

2021 05 13 įstatymu Nr. XIV-292 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-11760)

 

77¹ straipsnis.      Priežiūros institucijos sutikimas sudaryti sandorius, galinčius daryti įtaką sisteminei rizikai

1. Kai sudaromi sandoriai, galintys daryti įtaką sisteminei rizikai Lietuvos Respublikoje, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, apie tai privaloma informuoti priežiūros instituciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį po atsakingo organo, pagal teisės aktus ir (arba) vidaus dokumentus turinčio teisę spręsti dėl sandorio, galinčio daryti įtaką sisteminei rizikai (toliau šiame straipsnyje – atsakingas organas), sprendimo priėmimo ir gauti jos sutikimą. Tokius sandorius leidžiama sudaryti tik gavus priežiūros institucijos sutikimą.

2. Sandoriais, galinčiais daryti įtaką sisteminei rizikai, laikomi šie sandoriai:

1) bankas, užsienio bankas, Lietuvos Respublikoje įsteigęs filialą, (toliau šiame skirsnyje bet kuris iš šių subjektų – bankas) arba finansinei grupei, kuriai taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, priklausanti finansų įstaiga (toliau šiame skirsnyje – grupės įstaiga) reorganizuojami jungimo būdu ir bent du reorganizavime dalyvaujantys arba reorganizuojami subjektai teikia finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje;

2) bankas arba grupės įstaiga įsigyja Lietuvos Respublikoje įsteigtos arba užsienio kredito ar finansų įstaigos turto dalį ir dėl to banko arba finansinės grupės turto dalis Lietuvos Respublikos kredito įstaigų sistemoje padidėtų daugiau negu vienu procentiniu punktu;

3) bankas arba grupės įstaiga įsigyja kitos Lietuvos Respublikoje įsteigtos kredito ar finansų įstaigos arba užsienio kredito ar finansų įstaigos, įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba ją padidina ir dėl to bankui arba grupės įstaigai atsiras teisė kontroliuoti atitinkamos kredito ar finansų įstaigos veiklą, kaip tai suprantama pagal Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 19 dalį.

3. Norint gauti priežiūros institucijos sutikimą sudaryti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą sandorį, priežiūros institucijai pateikiamas prašymas dėl sutikimo išdavimo ir kiti priežiūros institucijos teisės aktų nustatyti dokumentai ir duomenys, tarp jų:

1) reorganizavimo sąlygos;

2) reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaita;

3) atsakingo organo sprendimas dėl reorganizavimo.

4. Norint gauti priežiūros institucijos sutikimą sudaryti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą sandorį, priežiūros institucijai pateikiamas prašymas dėl sutikimo išdavimo ir kiti priežiūros institucijos teisės aktų nustatyti dokumentai ir duomenys, tarp jų:

1) turto įsigijimo sąlygos (turto įsigijimo sutarties projektas);

2) turto įsigijimo sąlygų (turto įsigijimo sutarties projekto) vertinimo ataskaita;

3) atsakingo organo sprendimas dėl turto įsigijimo.

5. Norint gauti priežiūros institucijos sutikimą sudaryti šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą sandorį, priežiūros institucijai pateikiamas prašymas dėl sutikimo išdavimo, atsakingo organo sprendimas dėl sandorio ir kiti priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyti dokumentai ir duomenys.

6. Sprendimą dėl sutikimo sudaryti sandorį, galintį daryti įtaką sisteminei rizikai, išdavimo priežiūros institucija priima šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka, įvertinusi gautus dokumentus ir duomenis ir atsižvelgdama į sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus. Šie kriterijai apima šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose sandoriuose dalyvaujančių subjektų ir finansinės grupės, kurios nariu yra sandoryje dalyvaujantis subjektas:

1) bendro jungtinio turto ir kapitalo dydį;

2) koncentracijos Lietuvos Respublikos kredito įstaigų sistemoje lygį;

3) susietumą su kitais finansų sistemos dalyviais, kurį parodo sandoryje dalyvaujančių ir susijusių subjektų turimas kitų finansų sistemos dalyvių turtas ir įsipareigojimai kitiems finansų sistemos dalyviams;

4) svarbą paskolų, indėlių, mokėjimų ir kitose finansinių paslaugų rinkose, vertinant pagal fizinių, juridinių asmenų segmentus ir finansinių paslaugų tipus, įvertinant teikiamų finansinių paslaugų pakeičiamumą;

5) šios dalies 2, 3 ir 4 punktuose išvardytų kriterijų reikšmių, turto ir kapitalo dydžių pokyčius sudarius sandorį.

7. Prašymas išduoti sutikimą sudaryti sandorį, galintį daryti įtaką sisteminei rizikai, išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo dėl sutikimo išdavimo gavimo dienos.

8. Priežiūros institucija motyvuotai atsisako išduoti šiame straipsnyje nurodytą sutikimą sudaryti sandorį, galintį daryti įtaką sisteminei rizikai, jeigu:

1) pateikti dokumentai ar duomenys neatitinka šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi dokumentai ar duomenys, dokumentai ar duomenys yra neteisingi ir per priežiūros institucijos nustatytą terminą trūkumai nepašalinti;

2) priežiūros institucija nustato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti sandoriai gali daryti neigiamą įtaką sisteminės rizikos lygiui Lietuvos Respublikos kredito įstaigų sistemoje.

9. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti sandoriai apima subjektus, turtą arba finansines paslaugas ne tik Lietuvos Respublikoje, šio straipsnio 8 dalyje nurodytas priežiūros institucijos sprendimas taikomas tik Lietuvos Respublikoje planuotai vykdyti sandorio daliai.

10. Jeigu priežiūros institucija per šio straipsnio 7 dalyje nustatytą terminą nepriima sprendimo dėl sutikimo sudaryti sandorį, galintį daryti įtaką sisteminei rizikai, laikoma, kad priežiūros institucija sutinka dėl atitinkamo sandorio sudarymo.

11. Priežiūros institucija detalizuoja šio straipsnio 6 dalyje nustatytus sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus ir nustato jų vertinimo tvarką.

12. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, kai šio straipsnio 2 dalyje nurodyti sandoriai vyksta tarp tos pačios finansinės grupės subjektų.

 

INFOLEX PASTABA: 2021 05 13 įstatymu Nr. XIV-292 (TAR, 2021, Nr. 2021-11760) nustatyta, kad:

– įstatymo Nr. XIV-292 nuostatos taikomos 77¹ straipsnio 2 dalyje nurodytiems sandoriams, dėl kurių sprendimai priimti po įstatymo Nr. XIV-292 įsigaliojimo dienos (2021 11 01);

– jeigu sprendimai dėl banko reorganizavimo jungimo būdu buvo priimti iki įstatymo Nr. XIV-292 įsigaliojimo dienos, banko reorganizavimo procedūros baigiamos vykdyti pagal iki įstatymo Nr. XIV-292 įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos bankų įstatymo nuostatas.

 

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

BANKO PABAIGA

 

78 straipsnis.       Banko reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo procedūrų teisinis reglamentavimas

1. Bankas reorganizuojamas, pertvarkomas ir likviduojamas Civilinio kodekso, šio Įstatymo, Finansų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymo ir, jei šis Įstatymas nenustato kitaip, Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

KEISTA:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1334 (nuo 2022 07 22)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15399)

 

2. Šio skirsnio nuostatos, jei jos neprieštarauja užsienio banko filialo esmei ir kitaip nenustato šis Įstatymas, taikomos ir Lietuvos Respublikoje įsteigto užsienio banko, išskyrus Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuoto užsienio banko, filialo veiklai nutraukti.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

79 straipsnis. Banko reorganizavimas

1. Reorganizuojant banką jungimo būdu, kitas reorganizavime dalyvaujantis ar reorganizuojamas subjektas gali būti tik bankas ar kita finansų įstaiga.

2. Reorganizuojant banką skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių asmenų, kuriems išdalijamos banko teisės ir pareigos ar kurie įsteigiami, turi būti bankas.

3. Jei reorganizuojant banką įsteigiamas naujas bankas, jis šio Įstatymo nustatyta tvarka turi gauti licenciją. Tokiu atveju prašymas išduoti licenciją, licencijai išduoti reikalingi dokumentai ir duomenys priežiūros institucijai pateikiami kartu su prašymu išduoti leidimą reorganizuoti banką. Kartu su sprendimu dėl leidimo reorganizuoti banką išdavimo priimamas sprendimas dėl licencijos išdavimo.

4. Reorganizavime dalyvaujantys ir reorganizuojami bankai šio Įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą sudaryti sandorį, galintį daryti įtaką sisteminei rizikai, ir priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti banką.

KEISTA:

2021 05 13 įstatymu Nr. XIV-292 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-11760)

 

80 straipsnis. Sutikimas reorganizuoti banką

NETEKO GALIOS:

2021 05 13 įstatymu Nr. XIV-292 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-11760)

 

81 straipsnis. Leidimas reorganizuoti banką

1. Banko reorganizavimas gali būti baigtas tik gavus priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti banką.

2. Leidimą reorganizuoti banką išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Priėmus sprendimą dėl banko reorganizavimo, reorganizavime dalyvaujantys ir reorganizuojami bankai, norėdami gauti leidimą reorganizuoti banką, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus bei duomenis, tarp jų:

1) reorganizavimo sąlygas;

KEISTA:

2021 05 13 įstatymu Nr. XIV-292 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-11760)

 

2) banko valdybos ataskaitą;

3) reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaitą;

KEISTA:

2021 05 13 įstatymu Nr. XIV-292 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-11760)

 

4) banko organo sprendimą dėl banko reorganizavimo;

5) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad bankas atitinka reikalavimus, nustatytus licencijai gauti, jei reorganizavimo metu steigiamas naujas bankas;

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

6) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad bankas atitinka reikalavimus, nustatytus licencijai gauti, jei bankas tęs veiklą po reorganizavimo.

4. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo reorganizuoti banką išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

5.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą reorganizuoti banką, jei:

1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar šie duomenys yra neteisingi;

2) yra šio Įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje nustatyti pagrindai.

6. Apie priimtą sprendimą išduoti leidimą reorganizuoti banką ar jo neišduoti priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.

 

82 straipsnis. Banko likvidavimas

1. Bankas gali būti likviduojamas akcininkų sprendimu ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais.

2. Banko visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimą nutraukti banko veiklą ir jį likviduoti tik gavęs priežiūros institucijos leidimą likviduoti banką.

3. Leidimą likviduoti banką išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Bankas, norėdamas gauti leidimą likviduoti banką, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus bei duomenis, taip pat banko valdybos parengtą ir su banko stebėtojų taryba suderintą banko likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais planą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai ir šaltiniai, taip pat ekspertų išvadas dėl banko turto vertės. Kartu turi būti pateiktas prašymas atšaukti licenciją.

5. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo likviduoti banką išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

6. Bankas gali būti likviduojamas banko visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu tik tuo atveju, jeigu jis pajėgus visiškai atsiskaityti su kreditoriais.

7.

KEISTA:

2015 03 19 įstatymu Nr. XII-1545 (nuo 2015 05 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-04828)

 

Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą likviduoti banką, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba šie duomenys yra neteisingi;

2) galima daryti išvadą, kad bankas yra nepajėgus visiškai atsiskaityti su kreditoriais (banko turto nepakanka, kad būtų galima patenkinti visus kreditorių reikalavimus).

8. Apie priimtą sprendimą išduoti leidimą likviduoti banką ar jo neišduoti priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.

9. Apie banko visuotiniame akcininkų susirinkime priimtą sprendimą likviduoti banką ir paskirti banko likvidatorių bankas per 3 darbo dienas turi pranešti priežiūros institucijai.

10. Jeigu priežiūros institucijos sprendimu licencija atšaukta, banko visuotinis akcininkų susirinkimas privalo priimti sprendimą nutraukti banko veiklą. Šiuo atveju netaikoma šio straipsnio 2 dalis.

11. Bankas likviduojamas teismo sprendimu, jeigu banko licencija atšaukta ir jo visuotinis akcininkų susirinkimas per priežiūros institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo nutraukti banko veiklą. Kreiptis į teismą dėl banko likvidavimo turi teisę priežiūros institucija, banko stebėtojų taryba, valdyba arba bent vienas akcininkas. Teismas sprendimą dėl banko likvidavimo turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo priėmimo.

12. Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl banko likvidavimo kitais nei šio straipsnio 11 dalyje nustatytais pagrindais, privalo informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos išvadą dėl banko likvidavimo.

13. Visais atvejais teismas, priėmęs sprendimą likviduoti banką, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai.

 

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

BANKO BANKROTAS

 

83 straipsnis. Bankų bankroto proceso teisinis reglamentavimas

KEISTA:

1. 2015 11 19 įstatymu Nr. XII-2055 (nuo 2015 12 03)

(TAR, 2015, Nr. 2015-19165)

2. 2019 06 13 įstatymu Nr. XIII-2228 (nuo 2020 01 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-10342)

3. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1334 (nuo 2022 07 22)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15399)

 

Bankų bankroto procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, jeigu šis Įstatymas, Finansinio tvarumo įstatymas, Finansų įstaigų įstatymas ir Pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymas nenustato kitaip.

 

84 straipsnis. Sąlygos pripažinti banką nemokiu

KEISTA:

2015 11 19 įstatymu Nr. XII-2055 (nuo 2015 12 03)

(TAR, 2015, Nr. 2015-19165)

 

1. Bankas gali būti pripažintas nemokiu, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) bankas dėl to, kad patyrė arba, tikėtina, kad patirs nuostolių, kuriems padengti reikės visų jo nuosavų lėšų arba didelės jų dalies arba dėl kitų su jo finansine būkle susijusių priežasčių pažeidžia arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, artimiausiu metu pažeis licencijai išduoti taikomus reikalavimus taip, kad priežiūros institucijai būtų pagrindas atšaukti licenciją;

2) banko turtas yra arba, remiantis objektyviais veiksniais, nustatoma, kad artimiausiu metu bus mažesnis už jo įsipareigojimus;

3) bankas negali arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, nustatoma, kad artimiausiu metu negalės suėjus terminui apmokėti savo skolų arba įvykdyti kitų įsipareigojimų.

2. Banko bankroto bylą teismas iškelia tik pertvarkymo institucijos iniciatyva arba jeigu į teismą kreipiasi kiti įstatymuose nurodyti asmenys ir yra įvykdytos Finansinio tvarumo įstatymo 102 straipsnyje nustatytos sąlygos. Jeigu pertvarkymo institucija Finansinio tvarumo įstatymo 102 straipsnyje nustatyta tvarka teismui nepateikia informacijos apie jos ketinimus imtis pertvarkymo veiksmų, teismas dėl bankroto bylos bankui iškėlimo sprendžia tik gavęs priežiūros institucijos išvadą dėl banko nemokumo.

 

85 straipsnis. Banko bankroto byla

1. Priėmus nutartį iškelti banko bankroto bylą, banko kreditoriai apie tai nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu būdu ir dviejuose didžiausiu tiražu leidžiamuose šalies dienraščiuose viešai paskelbiamas bankroto bylą nagrinėjantis teismas, bylos numeris, bankrutuojančio banko rekvizitai bei terminai, iki kada yra priimami kreditorių reikalavimai. Teismas arba teisėjas šioje dalyje nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti banko administratoriui.

2. Teismo nustatytas terminas, iki kada banko kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

3. Teismui priėmus nutartį iškelti bankui bankroto bylą:

1) NETEKO GALIOS:

2019 06 13 įstatymu Nr. XIII-2228 (nuo 2020 01 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-10342)

 

2) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, tarp jų – mokėti palūkanas, netesybas, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas, taip pat iš bankrutuojančio banko išieškoti skolas teismo ar ne ginčo tvarka;

3) nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas banko prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka.

4. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti draudimai netaikomi įstatymų, reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai nurodyta, kad bankas privalo vykdyti prievoles po bankroto bylos iškėlimo.

KEISTA:

1. 2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1869 (nuo 2012 01 01)

(Žin., 2011, Nr. 163-7760)

2. 2014 07 17 įstatymu Nr. XII-1052 (nuo 2014 08 02)

(TAR, 2014, Nr. 2014-10747)

 

5. NETEKO GALIOS:

2019 06 13 įstatymu Nr. XIII-2228 (nuo 2020 01 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-10342)

 

6. Jeigu banko, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę sudaryti ir keisti kreditorių komitetą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi būti valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

KEISTA:

2019 06 13 įstatymu Nr. XIII-2228 (nuo 2020 01 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-10342)

 

7. Banko administratorius privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ir terminais reguliariai teikti informaciją apie banko bankroto proceso eigą.

KEISTA:

2019 06 13 įstatymu Nr. XIII-2228 (nuo 2020 01 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-10342)

 

8. Iškėlus banko bankroto bylą, taikos sutartis negali būti sudaroma.

9. NETEKO GALIOS:

2015 11 19 įstatymu Nr. XII-2055 (nuo 2015 12 03)

(TAR, 2015, Nr. 2015-19165)

 

85¹ straipsnis. Banko administratorius

KEISTA:

2019 06 13 įstatymu Nr. XIII-2228 (nuo 2020 01 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-10342)

 

1. Banko administratorių pateikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bankui arba teismo prašymu siūlo teismui pertvarkymo institucija.

2. Banko administratorius atrenkamas pertvarkymo institucijos nustatyta tvarka, vertinant jo kvalifikaciją (išsilavinimo lygį ir pobūdį, ryšį su konkretaus banko veiklos pobūdžiu, žinias apie finansų rinkas, kredito įstaigos apskaitos ir valdymo ypatumus), profesinės veiklos ar darbo patirtį, taip pat ir kredito įstaigų bankroto procesų vykdymo ar panašaus pobūdžio darbo patirtį, gebėjimą užtikrinti sklandžią banko bankroto administravimo eigą (planuojamus pasitelkti konkrečiame bankroto procese darbuotojus, padėjėjus, paslaugų teikėjus ir kitus išteklius), nepriekaištingą reputaciją ir nešališkumą, kaip tai apibrėžta Juridinių asmenų nemokumo įstatyme, jam galiojančias poveikio priemones, atsižvelgiant į banko turtą, veiklos mastą ir sudėtingumą.

3. Teismas paskiria pertvarkymo institucijos pasiūlytą administratorių banko administratoriumi, jeigu jis vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymu gali būti paskirtas nemokumo administratoriumi ir teismui kartu su prašymu paskirti banko administratorių yra pateiktas sutikimas – deklaracija, kurio turiniui mutatis mutandis taikomi Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyti reikalavimai.

4. Teismo nutartis paskirti banko administratorių gali būti skundžiama teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Banko administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui pateikia banko bankroto proceso planą, kuriame turi būti nurodyta:

1) numatoma banko bankroto proceso trukmė;

2) vykdant banko bankroto procesą siekiami pajamų, išlaidų, kreditorių reikalavimų dengimo rodikliai;

3) numatomos pajamos iš banko turto realizavimo ir turto realizavimo terminai;

4) banko teisminių ginčų prognozė (teisminių ginčų pabaigos terminai, teisminių ginčų sąnaudų ir naudos analizė);

5) banko bankroto procesui administruoti reikalingų išteklių (žmogiškųjų, materialinių, finansinių) prognozė;

6) kita, banko administratoriaus nuomone, svarbi informacija.

6. Banko administratorius teikia kreditorių susirinkimui ar kreditorių komitetui banko bankroto proceso plano įgyvendinimo ataskaitas kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nustatyta tvarka.

7. Banko bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro visos bankroto proceso metu patiriamos išlaidos (išskyrus banko ūkinės komercinės veiklos išlaidas):

1) atlygis banko administratoriui;

2) su darbo santykiais susijusios išmokos banko darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dalyvauja administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius banko ūkinėje komercinėje veikloje;

3) banko audito, turto įvertinimo atlikimo, teisinių ir kitų kreditorių susirinkimo patvirtintų ekspertų ar specialistų paslaugų išlaidos;

4) turto išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos;

5) banko dokumentų sutvarkymo ir saugotinų banko dokumentų perdavimo archyvui išlaidos;

6) bylinėjimosi išlaidos, kurias patiria bankas ir kurias bankas turi atlyginti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims;

7) organizacinės ir kitos kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto patvirtintos išlaidos, būtinos bankroto procesui administruoti.

8. Banko bankroto proceso administravimo išlaidos, įskaitant ir atlygį banko administratoriui, nustatomos ir apmokamos kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nustatyta tvarka. Banko bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata tvirtinama Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyta tvarka.

9. Banko administratoriaus minimali profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma yra 300 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1 000 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Dėl draudžiamojo įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir sumažėjus draudimo sumai, banko administratorius privalo per vieną mėnesį apsidrausti profesinę civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo suma.

 

86 straipsnis. Banko likvidavimas dėl bankroto

KEISTA:

2019 06 13 įstatymu Nr. XIII-2228 (nuo 2020 01 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-10342)

 

1. Teismas priima nutartį banką likviduoti dėl bankroto ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

2. Banko reikalavimo teisės pagal skolininkų prievoles ir kitas finansinis turtas parduodami ir perduodami kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nustatyta tvarka. Nustatyta tvarka neparduotos ir kreditorių neperimtos banko reikalavimo teisės neatlygintinai perduodamos Vyriausybės nustatytai institucijai.

3. Prieš kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais banko administratorius pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su kreditoriais planą. Jame turi būti nurodyti atsiskaitymo terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams turtą, įskaitant reikalavimo teises.

4. Banko kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami eurais pagal teismo nutarties iškelti bankui bankroto bylą priėmimo dieną Europos Centrinio Banko paskutinį paskelbtą orientacinį oficialų euro ir užsienio valiutos santykį, o kai euro ir atitinkamos užsienio valiutos santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko paskutinį paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį.

 

87 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė

KEISTA:

1. 2015 11 19 įstatymu Nr. XII-2055 (nuo 2015 12 03)

(TAR, 2015, Nr. 2015-19165)

2. 2019 03 26 įstatymu Nr. XIII-2022 (nuo 2019 04 04)

(TAR, 2019, Nr. 2019-05392)

3. 2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26892)

 

1. Pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais.

2. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl apdraustųjų indėlių, taip pat valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su Indėlių draudimo fondo lėšų panaudojimu pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą ir (ar) Finansinio tvarumo įstatymą.

3. Trečiąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija, taip pat Garantinio fondo administratoriaus ir (ar) valstybei atstovaujančių institucijų atgręžtiniai reikalavimai.

4. Ketvirtąja eile tenkinami fizinių asmenų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, reikalavimai dėl indėlių dalies, viršijančios draudžiamą sumą, numatytą Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 4 straipsnyje, ir fizinių asmenų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių reikalavimai dėl indėlių, kurie būtų laikomi reikalavimus atitinkančiais indėliais, jeigu būtų laikomi Lietuvos Respublikoje įsisteigusiuose bankuose, o ne jų filialuose, esančiuose trečiosiose valstybėse.

5. Penktąja eile tenkinami kiti banko kreditorių reikalavimai, išskyrus šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8 ir 9 dalyse nurodytus reikalavimus.

6. Šeštąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl skolos priemonių – obligacijų ar kitų formų perduodamos skolos, finansinių priemonių, kuriomis sukuriama arba pripažįstama skola (toliau šiame straipsnyje bet kuri (kurios) iš jų atskirai ar visos kartu – skolos priemonės), – jeigu jos atitinka visas šias sąlygas:

1) skolos priemonių pradinis sutartinis terminas yra bent vieni metai;

2) skolos priemonės nėra išvestinės finansinės priemonės ir jų sudedamąja dalimi nėra įterptosios išvestinės finansinės priemonės. Šiame punkte nurodytomis skolos priemonėmis, kurių sudedamąja dalimi yra įterptosios išvestinės finansinės priemonės, nelaikomos kintamosios palūkanų normos skolos priemonės, jeigu kintamoji palūkanų norma nustatyta taikant plačiai naudojamą pagrindinę palūkanų normą, ir emitento nacionaline valiuta neišreikštos skolos priemonės, jeigu pagrindinė skolos suma, grąžinama jos dalis ir palūkanos išreikštos ta pačia valiuta;

3) sutartiniuose dokumentuose ir prospekte, susijusiame su emisija, kai jis rengiamas, nustatyta, kad skolos priemonės turėtojo reikalavimas bus tenkinamas šioje dalyje nustatyta šeštąja eile.

7. Septintąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl bankui suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir banko išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytus reikalavimus.

8. Aštuntąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl kapitalo priemonių, atitinkančių Reglamento (ES) Nr. 575/2013 63 straipsnyje nustatytas sąlygas. Jeigu šioje dalyje nurodyta kapitalo priemonė tik iš dalies pripažįstama nuosavomis lėšomis, visi iš tokios priemonės kylantys reikalavimai tenkinami šioje dalyje nustatyta eile.

9. Devintąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl kapitalo priemonių, atitinkančių Reglamento (ES) Nr. 575/2013 52 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Jeigu šioje dalyje nurodyta kapitalo priemonė tik iš dalies pripažįstama nuosavomis lėšomis, visi iš tokios priemonės kylantys reikalavimai tenkinami šioje dalyje nustatyta eile.

 

INFOLEX PASTABA: 2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-763 (TAR, 2021, Nr. 2021-26892) nustatyta, kad 87 str. nuostatos dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės taikomos pertvarkymo procedūroms, vykdomoms pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą, ir bankroto procesams, kurie pradėti po įstatymo Nr. XIV-763 įsigaliojimo dienos (2022 01 01), išskyrus Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 87 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2022 4 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 106 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2024 3 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 102 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2021 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.

 

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

PAPILDOMOS NUOSTATOS DĖL BANKO VEIKLĄ RIBOJANČIŲ PRIEMONIŲ IR BANKO LIKVIDAVIMO BYLŲ

 

NETEKO GALIOS (skirsnis):

2015 11 19 įstatymu Nr. XII-2055 (nuo 2015 12 03)

(TAR, 2015, Nr. 2015-19165)

 

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

95 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

 

96 straipsnis. Įstatymo taikymas veikiantiems bankams ir užsienio bankų padaliniams

1. Jei šis Įstatymas nustato griežtesnius ar papildomus reikalavimus veikiantiems bankams ar užsienio bankų padaliniams, negu nustatė teisės aktai iki šio Įstatymo įsigaliojimo, ir remiantis šiais reikalavimais reikia pertvarkyti banko ar užsienio banko padalinio veiklą, šie reikalavimai privalo būti įvykdyti ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. Kol banko veikla nėra pertvarkyta pagal visus šio Įstatymo reikalavimus, bankas neturi teisės šio Įstatymo nustatyta tvarka kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje steigti filialo ar teikti finansinių paslaugų neįsteigęs filialo.

2. Šio Įstatymo normos, reglamentuojančios bankų reorganizavimą, pertvarkymą, likvidavimą, bankrotą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam Įstatymui. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojęs Komercinių bankų įstatymas taikomas bankų reorganizavimo, likvidavimo ir bankroto procedūroms, jei sprendimai dėl banko reorganizavimo, likvidavimo ar bankroto priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

3. Jei iki šio Įstatymo įsigaliojimo priežiūros institucijai yra paduoti prašymai išduoti leidimus, jie nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Įsigaliojus šiam Įstatymui, laikoma, kad banko licenciją turintys bankai ir Lietuvos banko išduotą leidimą veikti Lietuvos Respublikoje turintys ne Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų filialai turi teisę teikti visas finansines paslaugas, jei šios teisės neriboja išduota banko licencija ar leidimas veikti ar ši teisė kitaip neapribota iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Įsigaliojus šiam Įstatymui, banko licenciją turintiems bankams ir Lietuvos banko išduotą leidimą veikti turintiems ne Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų filialams priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais turima licencija ar leidimas, nereikalaujant papildomų dokumentų, pakeičiami naujos formos licencija.

5. Įsigaliojus šiam Įstatymui, Lietuvos banko išduotą leidimą veikti Lietuvos Respublikoje turintys Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų filialai turi teisę teikti finansines paslaugas ir yra prižiūrimi taip pat kaip ir užsienio bankų filialai, įsteigti pagal šio Įstatymo 20 straipsnį, o turimas Lietuvos banko išduotas leidimas veikti Lietuvos Respublikoje netenka galios. Jei, atsižvelgiant į Europos Sąjungos institucijų priimtus sprendimus, priežiūros institucijos teisės aktai nenustato kitaip, tai per 6 mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos toks Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotas užsienio bankas privalo atlikti veiksmus, kad būtų įvykdytos šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

 

97 straipsnis. Netekę galios įstatymai

Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 2-33);

2) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo papildymo“ (Žin., 1995, Nr. 107-2411);

3) Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 19-495);

4) Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 40 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 41-989);

5) Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 2, 6, 7, 10, 11, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 57-1337);

6) Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 34 ir 40 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 65-1535);

7) Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 105-2397);

8) Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 30 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 33-811);

9) Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 64-1504);

10) Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo papildymo 53¹ straipsniu ir 17, 37, 39, 40, 53, 54 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 66-1595);

11) Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 84-2092);

12) Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 117-3004);

13) Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 6, 53, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 66-2119);

14) Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 28-768);

15) Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 6, 26 straipsnių papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 29-804);

16) Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 6, 7, 8 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1836);

17) Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 2, 6, 7, 14, 18, 24, 27, 33, 34 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 16-492);

18) Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 40 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr.