1989 METŲ TARPTAUTINĖ TURTO GELBĖJIMO VANDENYSE
KONVENCIJA
VALSTYBĖS, ŠIOS KONVENCIJOS DALYVĖS,
PRIPAŽINDAMOS tikslingumą sutartimi nustatyti vienodas tarptautines taisykles dėl turto gelbėjimo operacijų,
PAŽYMĖDAMOS, kad esminiai pasikeitimai, ir ypač padidėjęs susirūpinimas aplinkos apsauga, rodo būtinumą peržiūrėti tarptautines taisykles, šiuo metu galiojančias pagal 1910 metų rugsėjo 23 dieną Briuselyje sudarytą Konvenciją dėl tam tikrų teisės normų, susijusių su pagalba ir turto gelbėjimu jūroje, suvienodinimo,
SUVOKDAMOS, kad laiku atliktos ir efektyvios turto gelbėjimo operacijos gali daug prisidėti prie laivų ir kito turto, atsidūrusio pavojuje, saugumo bei prie aplinkos apsaugos,
MATYDAMOS BŪTINUMĄ užtikrinti, kad asmenims, kurie vykdo gelbėjimo operacijas laivams ir kitam pavojuje esančiam turtui, būtų užtikrintas atitinkamas paskatinimas,
SUSITARĖ taip:
I SKYRIUS – BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Sąvokos
Šioje konvencijoje:
(a) „Turto gelbėjimo operacija“ reiškia bet kurį veiksmą ar veiklą, kurių imamasi siekiant padėti laivui ar bet kuriam kitam pavojuje atsidūrusiam turtui laivybai tinkamuose ar bet kuriuose kituose vandenyse.
(b) „Laivas“ reiškia bet kurį laivą ar konstrukciją, tinkamą plaukiojimui.
(c) „Turtas“ reiškia bet kurį turtą, kuris nėra nuolat ir specialiai pritvirtintas prie kranto. Į šią sąvoką įeina ir frachtas, kuriuo rizikuojama.
(d) „Žala aplinkai“reiškia esminę fizinę žalą žmonių sveikatai, jūros gyvybei, gamtos turtams pakrantės ar vidaus vandenyse bei prie jų esančiose zonose, kurią sukelia teršalai, užkratai, gaisras, sprogimas ar panašūs dideli nelaimingi atsitikimai.
(e) „Atlyginimas“ re