Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymas (Žin., 1996, Nr. 84-2002; 2004, Nr. 153-5573; 2010, Nr. 137-7002) (MKMKOSĮ)

  1. 2019-07-01 Galiojantis
  2. 1996-09-06 Paskelbta
  3. 1996-09-06 Įsigalioja
  4. 1996-08-15 Priimta
Redakcijos

NAUJA REDAKCIJA nuo 2011 01 01

(Žin., 2010, Nr. 137-7002)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MENO KŪRĖJO IR MENO KŪRĖJŲ ORGANIZACIJŲ STATUSO

ĮSTATYMAS

 

1996 m. rugpjūčio 15 d. Nr. I-1494

Vilnius

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

Redakcijos

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso suteikimo ir panaikinimo pagrindus ir tvarką.

 

Redakcijos

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Meno kūrėjas – meno kūrinius kuriantis, juos savitai atliekantis fizinis asmuo, kuriam už tai yra suteikiamas meno kūrėjo statusas.

2. Meno kūrėjų organizacija – meno kūrėjus pagal meno sritis arba tokių sričių derinius vienijanti asociacija, kurios tikslai – vykdyti kūrybines programas, ginti meno kūrėjų kūrybines, profesines, socialines, autorių ir gretutines teises, įstatymų nustatyta tvarka atstovauti meno kūrėjams ir kuriai yra suteiktas meno kūrėjų organizacijos statusas.

3. Meno kūryba – asmens arba kolektyvo sukurtų arba savitai atliktų meno kūrinių visuma

4. Meno kūrinys – originalus meninės veiklos rezultatas, bet kokio išraiškos būdo ar formos.

5. Profesionalusis meno vertintojas – aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą kultūros ir meno srityje ir skelbiantis šios veiklos rezultatus monografijose, studijose, recenzijose ir straipsniuose Lietuvoje ir (ar) užsienyje.

6. Profesionalusis menas – originali aukšto meistriškumo ir meninio lygio kūryba, tokia pripažįs

         Prašome prisijungti
    Norėdami gauti atsakymą, įveskite savo elektroninio pašto adresą
    Dėkojame.
    Pranešimas išsiųstas
    Sutinku gauti Infolex el. laišką pagalbos atsakymui įvertinti.
    Atšaukti
    Į pagalbos centrą >
    Pagalba
    Mobili ver.