Sėkmingai nukopijuota.
Įdėkite į dokumentą, naudodamiesi Ctrl+V kombinacija
Kopijuoti Lietuvos banko valdybos 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 03-184 „Dėl Draudimo ir perdraudimo įmonių grupių priežiūros nuostatų patvirtinimo“ (TAR, 2015-12-16, Nr. 2015-19864)
  • 2021-06-30 Galiojantis
    2016-01-01 Įsigalioja
    2015-12-16 Paskelbta
    2015-12-15 Priimta
 
Sėkmingai nukopijuota.
Įdėkite į dokumentą, naudodamiesi Ctrl+V kombinacija

LIETUVOS BANKO VALDYBA

NUTARIMAS

 

DĖL DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONIŲ GRUPIŲ PRIEŽIŪROS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2015 m. gruodžio 15 d. Nr. 03-184

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 3 straipsniu ir įgyvendindama 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2177, Lietuvos banko valdyba nutaria:

KEISTA (preambulė):

2021 05 25 nutarimu Nr. 03-85 (nuo 2021 06 30)

(TAR, 2021, Nr. 2021-11584)

 

1. Patvirtinti Draudimo ir perdraudimo įmonių grupių priežiūros nuostatus (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. N-48 „Dėl Papildomos draudimo įmonių, priklausančių įmonių grupei, priežiūros metodikos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

3. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d.

 

VALDYBOS PIRMININKO PAVADUOTOJAS,

PAVADUOJANTIS VALDYBOS PIRMININKĄ                                      RAIMONDAS KUODIS

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos

2015 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 03-184

 

DRAUDIMO IR (AR) PERDRAUDIMO ĮMONIŲ GRUPIŲ PRIEŽIŪROS NUOSTATAI

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupių priežiūros nuostatuose (toliau – Nuostatai) grupės lygiu prižiūrimoms įmonėms nustatyti reikalavimai dėl draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės (toliau – grupė) mokumo skaičiavimo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės, rizikos koncentracijos ir grupės įmonių tarpusavio sandorių priežiūros ir trečiųjų valstybių lygiavertiškumo vertinimo principai, Lietuvos banko teisės ir pareigos vykdant grupių priežiūrą.

2. Nuostatai taikomi kartu su 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/35, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL 2015 L 12, p. 1), (toliau – deleguotasis reglamentas) ir techniniais įgyvendinimo standartais, kaip nustatyta 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL 2009 L 335, p. 1) 213, 216, 217, 231, 234, 237, 241, 244, 245, 247, 248, 249, 256, 260 straipsniuose.

3. Nuostatuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (toliau – Draudimo įstatymas).

 

II SKYRIUS

PRIEŽIŪROS LYGMUO

 

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINĖ EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS LYGIU PATRONUOJANČIOJI ĮMONĖ

 

4. Jeigu dalyvaujančioji draudimo ar perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji įmonė, arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, turinti pagrindinę buveinę Europos ekonominės erdvės valstybėje, pati yra kitos draudimo ar perdraudimo įmonės patronuojamoji įmonė arba kitos draudimo kontroliuojančiosios įmonės ar kitos mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, kurios pagrindinė buveinė yra Europos ekonominės erdvės valstybėje, patronuojamoji įmonė, Draudimo įstatymo 5567 straipsniai ir Nuostatų III–XII skyriai taikomi tik pagrindinės Europos ekonominės erdvės patronuojančiosios draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios įmonės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės lygiu.

5. Jeigu Nuostatų 4 punkte nurodyta pagrindinė patronuojančioji draudimo ar perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji įmonė, arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, turinti pagrindinę buveinę Europos ekonominės erdvės valstybėje, yra įmonės, kuriai taikoma papildoma priežiūra pagal Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, patronuojamoji įmonė, tuomet Lietuvos bankas, kai jis yra grupės priežiūros institucija, pasikonsultavęs su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis, gali nuspręsti tos pagrindinės patronuojančiosios įmonės lygiu nevykdyti rizikos koncentracijos priežiūros ir (ar) grupės įmonių tarpusavio sandorių priežiūros, kaip nurodyta Draudimo įstatymo 61 straipsnyje ir Nuostatų X skyriuje.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PAGRINDINĖ NACIONALINIU LYGIU PATRONUOJANČIOJI ĮMONĖ

 

6. Jeigu dalyvaujančiosios draudimo ar perdraudimo įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios įmonės, arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, turinčios pagrindinę buveinę Europos ekonominės erdvės valstybėje, kaip nurodyta Draudimo įstatymo 55 straipsnio 3 dalies 1–2 punktuose, pagrindinė buveinė nėra toje pačioje valstybėje narėje, kaip pagrindinės Europos ekonominės erdvės lygiu patronuojančiosios įmonės, nurodytos Nuostatų 4–5 punktuose, Lietuvos bankas gali nuspręsti, pasikonsultavęs su grupės priežiūros institucija ir pagrindine Europos ekonominės erdvės lygiu patronuojančiąja įmone, taikyti grupės priežiūrą pagrindinei nacionaliniu lygiu patronuojančiajai draudimo ar perdraudimo įmonei, draudimo kontroliuojančiajai įmonei arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei.

7. Lietuvos bankas, nusprendęs taikyti grupės priežiūrą pagrindinei nacionaliniu lygiu patronuojančiajai draudimo ar perdraudimo įmonei, draudimo kontroliuojančiajai įmonei arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei, pateikia motyvuotą priimtą sprendimą grupės priežiūros institucijai ir pagrindinei Europos ekonominės erdvės lygiu patronuojančiajai įmonei. Jeigu Lietuvos bankas yra grupės priežiūros institucija, jis apie tai informuoja priežiūros institucijų kolegiją (toliau – kolegija), remdamasis Draudimo įstatymo 63 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostata.

8. Lietuvos bankas pagrindinei nacionaliniu lygiu patronuojančiajai įmonei gali taikyti grupės priežiūrą vienoje arba keliose iš šių sričių: grupės mokumo, rizikos koncentracijos ir grupės įmonių tarpusavio sandorių, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės priežiūros.

9. Lietuvos bankui nusprendus pagrindinei nacionaliniu lygiu patronuojančiajai įmonei taikyti grupės mokumo priežiūrą, kaip nustatyta Draudimo įstatymo 5760 straipsniuose ir Nuostatų III–IX skyriuose, jis taiko tą grupės mokumo apskaičiavimo metodą, kurį grupės priežiūros institucija pasirenka pagrindinei Europos ekonominės erdvės lygiu patronuojančiajai įmonei prižiūrėti, kaip nurodyta Nuostatų 4–5 punktuose.

10. Lietuvos bankui nustačius, kad pagrindinės nacionaliniu lygiu patronuojančiosios įmonės rizikos pobūdis reikšmingai skiriasi nuo vidaus modelio, patvirtinto Europos ekonominės erdvės lygiu, o įmonė neištaiso situacijos, Lietuvos bankas turi teisę nustatyti papildomą kapitalo reikalavimą, kuriuo didinamas pagal tokį modelį įmonės apskaičiuotas grupės mokumo kapitalo reikalavimas, arba, išimtiniais atvejais, jeigu toks papildomo kapitalo reikalavimo nustatymas būtų netinkamas, reikalauti, kad įmonė savo grupės mokumo kapitalo reikalavimą skaičiuotų pagal standartinę formulę. Lietuvos bankas pateikia motyvuotą priimtą sprendimą įmonei, grupės priežiūros institucijai ir, kaip grupės priežiūros institucija, atitinkamai kolegijai.

11. Lietuvos bankui nusprendus pagrindinei nacionaliniu lygiu patronuojančiajai įmonei taikyti grupės mokumo priežiūrą pagal Draudimo įstatymo 5767 straipsnių ir Nuostatų III–IX skyrių nuostatas, įmonė pagal Draudimo įstatymo 60 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Nuostatų 108 punkto nuostatas negali prašyti leidimo taikyti centralizuoto rizikos valdymo grupių mokumo priežiūrą patronuojamajai draudimo ar perdraudimo įmonei, kaip nurodyta Nuostatų 84–100 punktuose.

12. Lietuvos bankas negali priimti Nuostatų 6 punkte nurodyto sprendimo arba turi atšaukti priimtą sprendimą, jeigu pagrindinė nacionaliniu lygiu patronuojančioji įmonė yra pagrindinės Europos ekonominės erdvės lygiu patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė ir jeigu pagrindinei Europos ekonominės erdvės lygiu patronuojančiajai įmonei, kaip nustatyta Draudimo įstatymo 60 straipsnyje ir Nuostatų 108 punkte, buvo leista tai patronuojamajai įmonei taikyti centralizuoto rizikos valdymo grupių mokumo priežiūrą, kaip tai nustatyta Nuostatų 84–100 punktuose.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

PATRONUOJANČIOJI ĮMONĖ, VEIKIANTI KELIOSE VALSTYBĖSE NARĖSE

 

13. Jeigu pagal Nuostatų II skyriaus antrojo skirsnio reikalavimus priimamas sprendimas taikyti grupės priežiūrą pagrindinei nacionaliniu lygiu patronuojančiajai draudimo ar perdraudimo įmonei, draudimo kontroliuojančiajai įmonei arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei, Lietuvos bankas, susitaręs su Europos ekonominės erdvės valstybių, kuriose veikia kita susijusioji pagrindinė nacionaliniu lygiu patronuojančioji įmonė, priežiūros institucijomis, turi teisę priimti sprendimą atlikti keliose valstybėse narėse veikiančio pogrupio priežiūrą.

14. Jeigu Lietuvos bankas ir atitinkamos priežiūros institucijos susitaria dėl keliose valstybėse narėse veikiančio pogrupio priežiūros taip, kaip nurodyta Nuostatų 13 punkte, grupės priežiūra nevykdoma pagrindinių patronuojančiųjų įmonių, veikiančių kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, lygiu.

15. Lietuvos bankas apie pagal Nuostatų 13 punkto reikalavimus pasiektą susitarimą ir priimtą sprendimą pateikia motyvuotą sprendimą grupės priežiūros institucijai, pagrindinei Europos ekonominės erdvės lygiu patronuojančiajai įmonei ir, kaip grupės priežiūros institucija, atitinkamai kolegijai.

16. Lietuvos bankas vykdo keliose valstybėse narėse veikiančio pogrupio priežiūrą mutatis mutandis vadovaudamasis Nuostatų 8–12 punkto reikalavimais.

 

III SKYRIUS

MOKUMO KAPITALO REIKALAVIMO APSKAIČIAVIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

GRUPĖS MOKUMO KAPITALO REIKALAVIMO SKAIČIAVIMO DAŽNUMAS

 

17. Dalyvaujančioji draudimo ar perdraudimo įmonė arba, jeigu grupei vadovauja ne draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, arba grupės įmonė, kurią nurodo grupės priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir pačia grupe, grupės mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimą teikia grupės priežiūros institucijai.

18. Draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė nuolat stebi grupės mokumo kapitalo reikalavimą. Kai grupės rizikos pobūdis reikšmingai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis buvo pagrįstas paskutinis apskaičiuotas grupės mokumo kapitalo reikalavimas, grupės mokumo kapitalo reikalavimas nedelsiant perskaičiuojamas ir apie jį pranešama grupės priežiūros institucijai. Kai yra pagrindo manyti, kad nuo pranešimo apie paskutinį mokumo kapitalo reikalavimą draudimo įmonės rizikos pobūdis labai pasikeitė, Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, turi teisę reikalauti, kad grupė perskaičiuotų mokumo kapitalo reikalavimą.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

METODO PASIRINKIMAS

 

19. Draudimo ir perdraudimo įmonės, nurodytos Draudimo įstatymo 55 straipsnio 3 dalies 1 punkte, mokumo kapitalo reikalavimas skaičiuojamas pagal Nuostatų IV–VII skyriuose nustatytus principus ir vieną iš metodų: pagrindinį arba alternatyvųjį.

20. Draudimo ir perdraudimo įmonės, nurodytos Draudimo įstatymo 55 straipsnio 3 dalies 1 punkte, mokumo kapitalo reikalavimas skaičiuojamas pagal pagrindinį, apskaitos konsolidavimu paremtą, metodą, nustatytą Nuostatų 50–64 punktuose.

21. Lietuvos bankas, pasikonsultavęs su atitinkamomis priežiūros institucijomis ir grupe, gali nuspręsti leisti grupei taikyti alternatyvųjį, atimties ir sudėties, metodą, nurodytą Nuostatų 65–71 punktuose, arba pagrindinio ir alternatyviojo metodų derinį, jeigu pagrindinis metodas netinkamas.

 

IV SKYRIUS

PROPORCINGUMAS

 

22. Dalyvaujančioji įmonė, skaičiuodama grupės mokumą, turi atsižvelgti į proporcingą susijusiosios įmonės dalį.

23. Proporcinę susijusiosios įmonės dalį, skaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą, sudaro bet kuri iš šių dalių:

23.1. taikant pagrindinį metodą, – procentinis dydis, naudojamas rengiant konsoliduotąsias ataskaitas;

23.2. taikant alternatyvųjį metodą, – tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujančios įmonės įstatinio kapitalo dalis.

24. Skaičiuodama grupės mokumo kapitalo reikalavimą dalyvaujančioji įmonė, kai susijusioji įmonė yra patronuojamoji įmonė ir neturi pakankamai tinkamų nuosavų lėšų savo mokumo kapitalo reikalavimui padengti, nepaisydama taikomo apskaičiavimo metodo atsižvelgia į visą patronuojamosios įmonės tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo reikalavimui padengti trūkumą.

25. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, skaičiuodamas grupės mokumą turi teisę leisti atsižvelgti į patronuojamosios įmonės tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo reikalavimui padengti trūkumo proporcinę dalį, jeigu patronuojančiosios įmonės, kuriai priklauso patronuojamosios įmonės kapitalo dalis, atsakomybė apsiriboja tik ta kapitalo dalimi.

26. Lietuvos bankas, pasikonsultavęs su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir su pačia grupe, nustato, į kokią proporcinę dalį atsižvelgiama šiais atvejais:

26.1. atitinkamų grupės įmonių nesieja kapitalo ryšiai;

26.2. Lietuvos bankas nustato, kad įmonės balsavimo teisių ar kapitalo dalies turėjimas yra dalyvavimas toje įmonėje ir tai įmonei daroma reikšminga įtaka;

26.3. Lietuvos bankas nustato, kad tam tikra įmonė yra grupės įmonės patronuojančioji įmonė, nes daro lemiamą poveikį tai grupės įmonei.

 

V SKYRIUS

NUOSAVŲ LĖŠŲ ELEMENTŲ DVIGUBO ĮSKAITYMO PANAIKINIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

DVIGUBO TINKAMŲ NUOSAVŲ LĖŠŲ ĮSKAITYMO PANAIKINIMAS

 

27. Apskaičiuojant grupės mokumą būtina užtikrinti, kad du kartus nebūtų įskaitytos tos pačios nuosavos lėšos, tinkamos mokumo kapitalo reikalavimui padengti, skirtingose draudimo ar perdraudimo įmonėse.

28. Apskaičiuojant grupės mokumą, jeigu kitaip nenurodyta Nuostatų VII skyriuje aprašytuose metoduose, neįtraukiamos šios sumos:

28.1. dalyvaujančiosios draudimo ar perdraudimo įmonės bet kokio turto, kuriuo finansuojamos vienos iš su ja susijusių draudimo ar perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimui padengti tinkamos nuosavos lėšos vertė;

28.2. su dalyvaujančiąja draudimo ar perdraudimo įmone susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės bet kokio turto vertė, kuria finansuojamos dalyvaujančiosios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimui padengti tinkamos nuosavos lėšos;

28.3. su dalyvaujančiąja draudimo ar perdraudimo įmone susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės bet kokio turto vertė, kuria finansuojamos dalyvaujančiosios draudimo ar perdraudimo įmonės bet kokios kitos susijusiosios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimui padengti tinkamos nuosavos lėšos.

29. Nepažeidžiant Nuostatų 27–28 punktų reikalavimų, iš šių nuosavų lėšų įtraukiama tik ta dalis, kuri tinkama susijusiosios atitinkamos įmonės mokumo kapitalo reikalavimui padengti:

29.1. su dalyvaujančiąja draudimo ar perdraudimo įmone, kurios grupės mokumas yra apskaičiuojamas, susijusios gyvybės draudimo ar perdraudimo įmonės perteklinės lėšos (sukauptas pelnas nepaskirstytas draudėjams ir naudos gavėjams), kurios nelaikomos draudimo ir perdraudimo įsipareigojimais (angl. surplus funds);

29.2. su dalyvaujančiąja draudimo ar perdraudimo įmone, kurios grupės mokumas yra apskaičiuojamas, susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės įstatinis neįmokėtas kapitalas.

30. Nepažeidžiant Nuostatų 27–28 punktų reikalavimų, apskaičiuojant nuosavas lėšas neįtraukiamas:

30.1. įstatinis neapmokėtas kapitalas, sudarantis dalyvaujančiosios įmonės galimą įsipareigojimą;

30.2. įstatinis neapmokėtas dalyvaujančiosios draudimo ar perdraudimo įmonės kapitalas, sudarantis susijusiosios draudimo ar perdraudimo įmonės galimą įsipareigojimą;

30.3. įstatinis neapmokėtas susijusiosios draudimo ar perdraudimo įmonės kapitalas, sudarantis su ta pačia dalyvaujančiąja draudimo ar perdraudimo įmone susijusios kitos draudimo ar perdraudimo įmonės galimą įsipareigojimą.

31. Kai Lietuvos bankas mano, kad tam tikros nuosavos lėšos, tinkamos susijusiosios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimui padengti, išskyrus nurodytas Nuostatų 29–30 punktuose, negali būti veiksmingai panaudotos dalyvaujančiosios draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios grupės mokumas yra apskaičiuojamas, mokumo kapitalo reikalavimui padengti, apskaičiuojant galima įtraukti tik tą nuosavų lėšų dalį, kuri tinkama susijusiosios įmonės mokumo kapitalo reikalavimui padengti.

32. Nuosavų lėšų, nurodytų Nuostatų 29–31 punktuose, suma negali būti didesnė už susijusiosios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimą.

33. Su dalyvaujančiąja draudimo ar perdraudimo įmone, kurios grupės mokumas yra apskaičiuojamas, susijusios draudimo ar perdraudimo įmonės tinkamos papildomos nuosavos lėšos, kurioms būtina gauti išankstinį priežiūros institucijos leidimą, apskaičiuojant įtraukiamos tik tiek, kiek leido priežiūros institucija, atsakinga už tos susijusios įmonės priežiūrą.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

GRUPĖS VIDUJE SUKURTO KAPITALO ĮSKAITYMO PANAIKINIMAS

 

34. Apskaičiuojant grupės mokumą, neatsižvelgiama į jokias mokumo kapitalo reikalavimui padengti tinkamas nuosavas lėšas, kurios susidaro iš abipusio finansavimo operacijų tarp dalyvaujančiosios draudimo ar perdraudimo įmonės ir:

34.1. šios įmonės susijusiosios įmonės;

34.2. šioje įmonėje dalyvaujančios įmonės;

34.3. kitos su bet kuria iš šioje įmonėje dalyvaujančiųjų įmonių susijusios įmonės.

35. Apskaičiuojant grupės mokumą neatsižvelgiama į nuosavas lėšas, tinkamas su dalyvaujančiąja draudimo ar perdraudimo įmone, kurios grupės mokumas yra skaičiuojamas, susijusiosios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimui padengti, kai šios nuosavos lėšos susidaro iš abipusio finansavimo su bet kuria kita tos dalyvaujančiosios draudimo ar perdraudimo įmonės susijusia įmone.

36. Abipusis finansavimas vyksta bent jau tada, kai draudimo ar perdraudimo įmonė arba bet kuri su ja susijusi įmonė turi akcijų kitoje įmonėje, kuriai tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuosavos lėšos, tinkamos draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimui padengti, arba yra suteikusi jai paskolą.

 

VI SKYRIUS

MOKUMO KAPITALO REIKALAVIMO APSKAIČIAVIMO METODŲ TAIKYMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

SUSIJUSIOSIOS DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONĖS

 

37. Kai draudimo ar perdraudimo įmonė turi daugiau nei vieną su ja susijusią draudimo ar perdraudimo įmonę, grupės mokumas apskaičiuojamas atsižvelgiant į kiekvieną susijusiąją draudimo ar perdraudimo įmonę.

38. Tais atvejais, kai susijusioji draudimo ar perdraudimo įmonė pagrindinę buveinę turi kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, nei yra draudimo ar perdraudimo įmonė, kurios grupės mokumas yra apskaičiuojamas, atsižvelgiama į susijusiosios įmonės mokumo kapitalo reikalavimą ir nuosavas lėšas, tinkamas tam reikalavimui padengti, ir į atitinkamos priežiūros institucijos nustatytą mokumo kapitalo reikalavimo ir nuosavų lėšų apskaičiavimo tvarką.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

TARPINĖS DRAUDIMO KONTROLIUOJANČIOSIOS ĮMONĖS

 

39. Apskaičiuojant draudimo ar perdraudimo įmonės, kuri per draudimo kontroliuojančiąją įmonę arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę turi dalyvavimo teises su ja susijusioje draudimo ar perdraudimo įmonėje, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonėje, grupės mokumą, atsižvelgiama į tarpinės draudimo kontroliuojančiosios įmonės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės padėtį.

40. Apskaičiuojant grupės mokumą, tarpinė draudimo kontroliuojančioji įmonė arba tarpinė mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė prilyginama draudimo ar perdraudimo įmonei, kuriai taikomos Draudimo įstatymo 3739 straipsnių mokumo kapitalo reikalavimo nuostatos ir Draudimo įstatymo 36 straipsnio reikalavimai dėl nuosavų lėšų, tinkamų mokumo kapitalo reikalavimui padengti.

41. Jeigu tarpinė draudimo kontroliuojančioji įmonė arba tarpinė mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė turi subordinuotųjų paskolų arba kitų tinkamų nuosavų lėšų, kurioms taikomi apribojimai pagal Draudimo ir perdraudimo įmonių nuosavų lėšų skaičiavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2015 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 03-63 „Dėl Draudimo ir perdraudimo įmonių nuosavų lėšų skaičiavimo nuostatų patvirtinimo“, IV skyriaus nuostatas, tinkamomis nuosavomis lėšomis grupės lygiu laikoma šių lėšų dalis, apskaičiuota taikant Draudimo ir perdraudimo įmonių nuosavų lėšų skaičiavimo nuostatų IV skyriuje nustatytus apribojimus, juos palyginus su grupės mokumo kapitalo reikalavimu.

42. Visas tarpinės draudimo kontroliuojančiosios įmonės arba tarpinės mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės tinkamas nuosavas lėšas, kurioms panaudoti reikėtų išankstinio priežiūros institucijų leidimo, jeigu jos priklausytų draudimo ar perdraudimo įmonei, galima įtraukti, kaip nurodyta Draudimo ir perdraudimo įmonių nuosavų lėšų skaičiavimo nuostatų 11–14 punktuose, skaičiuojant grupės mokumą tik tiek, kiek leidžia grupės priežiūros institucijos.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

LYGIAVERTIŠKUMAS VERTINANT SUSIJUSIĄSIAS TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONES

 

43. Nuostatų 65–71 punktuose nustatyta tvarka apskaičiuojant draudimo ar perdraudimo įmonės, kuri yra dalyvaujančioji įmonė trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonėje, grupės mokumą, trečiosios valstybės draudimo ir perdraudimo įmonė prilyginama susijusiajai draudimo ar perdraudimo įmonei. Tais atvejais, kai trečioji valstybė, kurioje ta įmonė turi pagrindinę buveinę, nustato licencijavimo reikalavimus ir mokumo reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai nustatytiems Draudimo įstatymo 3542 straipsniuose, apskaičiuojant grupės mokumą atsižvelgiama į šios įmonės mokumo kapitalo reikalavimą ir nuosavas lėšas, tinkamas šiam reikalavimui padengti, apskaičiuotus atitinkamoje trečiojoje valstybėje nustatyta tvarka.

44. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, dalyvaujančiosios įmonės prašymu arba savo iniciatyva patikrina, ar trečiosios valstybės tvarka yra lygiavertė, jeigu tokia valstybė nėra įtraukta į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (toliau – EDPPI) skelbiamą lygiaverčius mokumo reikalavimus turinčių valstybių sąrašą.

45. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, prieš priimdamas sprendimą dėl trečiosios valstybės lygiavertiškumo bendradarbiauja su EDPPI ir konsultuojasi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis. Šis sprendimas priimamas vadovaujantis kriterijais, nurodytais deleguotojo reglamento 379 straipsnyje. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, nepriima sprendimo dėl trečiosios valstybės lygiavertiškumo, kuris prieštarautų bet kokiam anksčiau priimtam sprendimui dėl tos pačios trečiosios valstybės, išskyrus atvejus, jeigu tai būtina siekiant atsižvelgti į esminius Draudimo įstatymo 3542 straipsniuose ir toje trečiojoje valstybėje nustatytų reikalavimų pokyčius.

46. Jeigu Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, nesutinka su atitinkamos grupės priežiūros institucijos sprendimu dėl trečiosios valstybės tvarkos pripažinimo lygiaverte, kaip nurodyta Nuostatų 44 punkte, gali per tris mėnesius nuo pranešimo apie sprendimą dienos kreiptis į EDPPI.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SUSIJUSIOSIOS KREDITO ĮSTAIGOS, INVESTICINĖS ĮMONĖS IR FINANSŲ ĮSTAIGOS

 

47. Apskaičiuojant draudimo arba perdraudimo įmonės, kuri yra dalyvaujančioji įmonė kredito įstaigoje, investicinėje įmonėje ar finansų įstaigoje, grupės mokumą, dalyvaujančiosioms draudimo ir perdraudimo įmonėms mutatis mutandis taikomi finansų konglomerato papildomų kapitalo pakankamumo reikalavimų skaičiavimo apskaitos konsolidavimo arba išskaitymo ir susumavimo metodai, kaip nustatyta Prižiūrimų įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomų kapitalo pakankamumo reikalavimų apskaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 03-80 „Dėl Prižiūrimų įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomų kapitalo pakankamumo reikalavimų apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“, 13–14 punktuose. Apskaitos konsolidavimo metodas taikomas tik tuo atveju, kai grupės priežiūros institucija pritaria subjektų, kuriems turėtų būti taikoma konsolidacija, integruotojo valdymo ir vidaus kontrolės lygiui. Pasirinktas metodas nuosekliai taikomas visą laiką.

48. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, dalyvaujančiosios įmonės prašymu arba savo iniciatyva gali leisti iš nuosavų lėšų, tinkamų dalyvaujančiosios įmonės grupės mokumui padengti, atimti dalyvaujančiosios įmonės lėšas, rodančias dalyvavimą kredito įstaigoje, investicinėje įmonėje arba finansų įstaigoje.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

REIKALINGA INFORMACIJA

 

49. Kai apie susijusiąją įmonę, turinčią pagrindinę buveinę Europos ekonominės erdvės valstybėje ar trečiojoje valstybėje, Lietuvos bankas neturi informacijos, būtinos draudimo ar perdraudimo įmonės grupės mokumui apskaičiuoti, iš nuosavų lėšų, tinkamų grupės mokumui užtikrinti, atimama tos įmonės buhalterinė vertė dalyvaujančiojoje draudimo ar perdraudimo įmonėje. Tokiu atveju nerealizuotas dalyvavimo pelnas neįskaitomas kaip grupės mokumui užtikrinti tinkamos nuosavos lėšos.

 

VII SKYRIUS

GRUPĖS MOKUMO VERTINIMO METODAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIS, APSKAITOS KONSOLIDAVIMU PAREMTAS, METODAS

 

50. Dalyvaujančiosios draudimo ar perdraudimo įmonės grupės mokumas apskaičiuojamas remiantis konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis.

51. Dalyvaujančiosios draudimo ar perdraudimo įmonės grupės mokumas nustatomas kaip skirtumas tarp:

51.1. nuosavų lėšų, tinkamų mokumo kapitalo reikalavimui padengti, apskaičiuotų pagal konsoliduotus duomenis;

51.2. grupės mokumo kapitalo reikalavimo, apskaičiuoto pagal konsoliduotus duomenis.

52. Apskaičiuojant nuosavas lėšas, tinkamas mokumo kapitalo reikalavimui padengti, ir mokumo kapitalo reikalavimą grupės lygiu pagal konsoliduotus duomenis, taikomi Draudimo įstatymo 3639 straipsniuose nustatyti reikalavimai.

53. Apskaičiuojant konsoliduotą grupės mokumo kapitalo reikalavimą, taikomi Draudimo įstatymo 3739 straipsnių reikalavimai.

54. Konsoliduotą grupės mokumo kapitalo reikalavimą sudaro bent šių elementų suma:

54.1. dalyvaujančiosios draudimo ar perdraudimo įmonės minimalaus kapitalo reikalavimas, kaip nurodyta Draudimo įstatymo 40 straipsnyje;

54.2. susijusiųjų draudimo ir perdraudimo įmonių minimalaus kapitalo reikalavimo proporcinga dalis.

55. Konsoliduotas grupės minimalaus mokumo kapitalo reikalavimas turi būti padengtas tinkamomis pagrindinėmis nuosavomis lėšomis, kaip nustatyta Draudimo ir perdraudimo įmonių nuosavų lėšų skaičiavimo nuostatų 24 punkte.

56. Nustatant, ar nuosavas lėšas, nurodytas Nuostatų 55 punkte, galima naudoti konsoliduotam grupės minimalaus mokumo kapitalo reikalavimui padengti, mutatis mutandis taikomi Nuostatų IV–VI skyriuose, Draudimo įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 55 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

GRUPĖS VIDAUS MODELIS

 

57. Jeigu draudimo ar perdraudimo įmonė ir su ja susijusios įmonės arba su draudimo kontroliuojančiąja įmone ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąja įmone susijusios įmonės pateikia Lietuvos bankui, kaip grupės priežiūros institucijai, bendrą prašymą leisti skaičiuoti konsoliduotą grupės mokumo kapitalo reikalavimą, taip pat grupės draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimą pagal vidaus modelį, Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, bendradarbiauja su kitomis kolegijos narėmis spręsdamas, ar suteikti tokį leidimą, ir prireikus nustato tokiam leidimui taikytinas sąlygas ir tvarką.

58.

KEISTA:

2021 05 25 nutarimu Nr. 03-85 (nuo 2021 06 30)

(TAR, 2021, Nr. 2021-11584)

 

Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, turi nedelsdamas informuoti kitas kolegijos nares, įskaitant EDPPI, apie gautą prašymą, pateikti toms narėms šį prašymą ir visus reikalaujamus ir įmonės pateiktus dokumentus. Lietuvos bankas, siekdamas priimti sprendimą dėl prašymo, gali kreiptis į EDPPI pagalbos pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010), 8 straipsnio 1 dalies b punktą.

59. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, ir atitinkamos priežiūros institucijos priima bendrą sprendimą dėl grupių vidaus modelio prašymo per šešis mėnesius nuo prašymo ir tinkamo visų reikalaujamų dokumentų pateikimo Lietuvos bankui, kaip grupės priežiūros institucijai, dienos.

60.

KEISTA:

2021 05 25 nutarimu Nr. 03-85 (nuo 2021 06 30)

(TAR, 2021, Nr. 2021-11584)

 

Jeigu per šešių mėnesių laikotarpį, nurodytą Nuostatų 59 punkte, kuri nors iš atitinkamų priežiūros institucijų šiuo klausimu kreipėsi į EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010) 19 straipsnį, Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, atideda savo sprendimo priėmimą ir laukia sprendimo, kurį EDPPI gali priimti remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnio 3 dalimi. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, priima sprendimą dėl grupės vidaus modelio prašymo vadovaudamasis EDPPI sprendimu. Jeigu EDPPI per vieną mėnesį nepriima sprendimo remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnio 3 dalimi, galutinį sprendimą priima Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija.

61. Jeigu per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai gauti visi grupės vidaus modelio prašymo dokumentai, nepriimamas bendras sprendimas, Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, priima galutinį sprendimą dėl grupės vidaus modelio prašymo.

62. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, priimdamas sprendimą dėl leidimo taikyti grupės vidaus modelį atsižvelgia į visų kolegijos narių nuomonę ir išsakytas abejones, kurios buvo pateiktos per šešių mėnesių laikotarpį.

63. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, prašymo teikėjui ir kitoms atitinkamoms priežiūros institucijoms pateikia motyvuotą priimtą sprendimą dėl grupės vidaus modelio.

64. Lietuvos bankas grupės priežiūros institucijos priimtą sprendimą dėl grupės vidaus modelio pripažįsta galutiniu ir jį taiko.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

ALTERNATYVUSIS, ATIMTIES IR SUDĖTIES, METODAS

 

65. Dalyvaujančiosios draudimo ar perdraudimo įmonės grupės mokumas apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp:

65.1. agreguotų grupės tinkamų nuosavų lėšų, kaip numatyta Nuostatų 66 punkte;

65.2. susijusiųjų draudimo ar perdraudimo įmonių vertės dalyvaujančiojoje draudimo ar perdraudimo įmonėje ir bendro grupės mokumo kapitalo reikalavimo, kaip numatyta Nuostatų 67 punkte.

66. Agreguotas grupės tinkamos nuosavos lėšas sudaro šių elementų suma:

66.1. nuosavų lėšų, tinkamų dalyvaujančiosios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimui padengti;

66.2. dalyvaujančiosios draudimo ar perdraudimo įmonės nuosavų lėšų, tinkamų susijusiųjų draudimo arba perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimui padengti, proporcinės dalies.

67. Bendrą grupės mokumo kapitalo reikalavimą sudaro šių elementų suma:

67.1. dalyvaujančiosios draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimo;

67.2. susijusiųjų draudimo ar perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimo proporcinės dalies.

68. Kai dalyvavimo susijusiojoje draudimo ar perdraudimo įmonėje teises, visas arba iš dalies, sudaro netiesioginė nuosavybė, į susijusiosios draudimo ar perdraudimo įmonės vertę dalyvaujančiojoje draudimo ar perdraudimo įmonėje įtraukiama tokios netiesioginės nuosavybės vertė, atsižvelgiant į atitinkamas iš to kylančias turtines teises, o į Nuostatų 66.2 ir 67.2 papunkčiuose nurodytus elementus įtraukiamos atitinkamos susijusiųjų draudimo ar perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimui tinkamų nuosavų lėšų ir susijusiųjų draudimo ar perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimo proporcinės dalys.

69. Jeigu draudimo ar perdraudimo įmonė ir su ja susijusios įmonės arba su draudimo kontroliuojančiąja įmone ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąja įmone susijusios įmonės kartu pateikia prašymą leisti skaičiuoti grupės draudimo ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimą pagal vidaus modelį, mutatis mutandis taikomas Nuostatų VII skyriaus II skirsnio reikalavimas.

70. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, spręsdamas, ar bendras grupės mokumo kapitalo reikalavimas, apskaičiuotas pagal Nuostatų 67 punktą, tinkamai parodo grupės rizikos pobūdį, atsižvelgia į bet kokią riziką grupės lygiu, į kurią galėtų būti tinkamai neatsižvelgta, nes ją sunku kiekybiškai įvertinti.

71. Kai grupės rizikos pobūdis labai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiamas bendras grupės mokumo kapitalo reikalavimas, vadovaudamasis Draudimo įstatymo 48 straipsniu Lietuvos bankas turi teisę nustatyti papildomą kapitalą, kuriuo didinamas bendras grupės mokumo kapitalo reikalavimas.

 

VIII SKYRIUS

DRAUDIMO AR PERDRAUDIMO ĮMONIŲ, KAI JOS YRA DRAUDIMO KONTROLIUOJANČIOSIOS ĮMONĖS ARBA MIŠRIOS VEIKLOS FINANSŲ KONTROLIUOJANČIOSIOS ĮMONĖS PATRONUOJAMOSIOS ĮMONĖS, GRUPĖS MOKUMAS

 

72. Jeigu draudimo ir perdraudimo įmonė yra draudimo kontroliuojančiosios įmonės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančios įmonės patronuojamoji įmonė, tai tokios grupės mokumas apskaičiuojamas draudimo kontroliuojančiosios įmonės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės lygiu, kaip nustatyta Draudimo įstatymo 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 59 straipsnyje ir Nuostatų 20–71 punktuose.

73. Atliekant skaičiavimą, nurodytą Nuostatų 72 punkte, patronuojančioji įmonė prilyginama draudimo ar perdraudimo įmonei ir jai yra taikomi Draudimo įstatymo 3739 straipsnių reikalavimai dėl mokumo kapitalo reikalavimo ir Draudimo įstatymo 36 straipsnio reikalavimai dėl nuosavų lėšų, tinkamų mokumo kapitalo reikalavimui padengti.

 

IX SKYRIUS

CENTRALIZUOTO RIZIKOS VALDYMO GRUPIŲ MOKUMO KAPITALO REIKALAVIMO PRIEŽIŪRA

 

PIRMASIS SKIRSNIS

SPRENDIMAS DĖL DRAUDIMO AR PERDRAUDIMO ĮMONĖS PATRONUOJAMOSIOS ĮMONĖS PRAŠYMO

 

74. Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, kuri suteikė licenciją patronuojamajai įmonei, gavęs prašymą dėl leidimo taikyti Nuostatų 84–100 punktų nuostatas, kolegijoje bendradarbiauja ir visapusiškai tariasi spręsdamas, ar suteikti prašomą leidimą, ir prireikus nustato kitas tokiam leidimui taikytinas sąlygas.

75. Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, kuri suteikė licenciją patronuojamajai įmonei, nedelsdamas informuoja kitus kolegijos narius apie gautą prašymą, pateikia jiems šį prašymą ir visus reikalaujamus ir įmonės pateiktus tinkamus dokumentus.

76. Lietuvos bankas deda visas pastangas, kad kolegijos nariai priimtų bendrą sprendimą dėl prašymo per tris mėnesius nuo dienos, kurią visi kolegijos nariai gavo Nuostatų 75 punkte nurodytus dokumentus.

77.

KEISTA:

2021 05 25 nutarimu Nr. 03-85 (nuo 2021 06 30)

(TAR, 2021, Nr. 2021-11584)

 

Jeigu per Nuostatų 76 punkte nurodytą trijų mėnesių laikotarpį kuri nors iš atitinkamų priežiūros institucijų šiuo klausimu kreipėsi į EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį, Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, atideda sprendimo priėmimą ir laukia sprendimo, kurį EDPPI gali priimti remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnio 3 dalimi. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, priima sprendimą vadovaudamasis EDPPI sprendimu.

78.

KEISTA:

2021 05 25 nutarimu Nr. 03-85 (nuo 2021 06 30)

(TAR, 2021, Nr. 2021-11584)

 

Lietuvos bankas grupės priežiūros institucijos priimtą sprendimą pripažįsta galutiniu ir jį taiko.

79.

KEISTA:

2021 05 25 nutarimu Nr. 03-85 (nuo 2021 06 30)

(TAR, 2021, Nr. 2021-11584)

 

Jeigu EDPPI per vieną mėnesį nepriima sprendimo remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnio 3 dalimi, galutinį sprendimą priima Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija. Lietuvos bankas grupės priežiūros institucijos priimtą sprendimą pripažįsta galutiniu ir jį taiko.

80. Jeigu atitinkamos priežiūros institucijos priima Nuostatų 76 punkte nurodytą bendrą sprendimą, Lietuvos bankas, kaip licenciją patronuojamajai įmonei suteikusi priežiūros institucija, pateikia prašymo teikėjui motyvuotą sprendimą. Lietuvos bankas atitinkamų priežiūros institucijų priimtą Nuostatų 76 punkte nurodytą bendrą sprendimą pripažįsta galutiniu ir jį taiko.

81. Jeigu per trijų mėnesių laikotarpį atitinkamos priežiūros institucijos nepriima Nuostatų 76 punkte nurodyto bendro sprendimo, Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, per tą patį nurodytą trijų mėnesių laikotarpį priima sprendimą dėl prašymo ir atsižvelgia į:

81.1. bet kokias nuomones ir išsakytas abejones, kurias pateikė atitinkamos priežiūros institucijos;

81.2. bet kokias išsakytas abejones, kurias pateikė kitos kolegiją sudarančios priežiūros institucijos.

82. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, priimdamas sprendimą dėl prašymo motyvuotai jame paaiškina bet kokius reikšmingus nuokrypius nuo kitų atitinkamų priežiūros institucijų išsakytų abejonių.

83. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, pateikia sprendimą prašymo teikėjui ir atitinkamoms priežiūros institucijoms. Lietuvos bankas grupės priežiūros institucijos priimtą sprendimą pripažįsta galutiniu ir jį taiko.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKUMO KAPITALO REIKALAVIMO DRAUDIMO AR PERDRAUDIMO ĮMONĖS PATRONUOJAMOSIOMS ĮMONĖMS NUSTATYMAS

 

84. Nepažeidžiant Nuostatų 57–64 punktų reikalavimų, patronuojamosios įmonės mokumo kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas Nuostatų 85–90 punktuose nustatyta tvarka.

85. Jeigu patronuojamosios įmonės mokumo kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas pagal grupės vidaus modelį vadovaujantis Nuostatų 57–64 punktais, o Lietuvos bankas, kaip patronuojamajai įmonei licenciją suteikusi priežiūros institucija, mano, kad įmonės rizikos pobūdis reikšmingai skiriasi nuo grupės vidaus modelio, jis turi teisę, kol įmonė ištaisys trūkumus, Draudimo įstatymo 48 straipsnyje nurodytais atvejais pasiūlyti nustatyti papildomą kapitalą, kuriuo didinamas pagal tokį modelį apskaičiuotas tos patronuojamosios įmonės mokumo kapitalo reikalavimas, arba, išimtiniais atvejais, jeigu toks papildomo kapitalo nustatymas būtų netinkamas, pasiūlyti pareikalauti, kad įmonė perskaičiuotų savo mokumo kapitalo reikalavimą pagal standartinę formulę. Lietuvos bankas aptaria susidariusią padėtį kolegijoje ir pateikia argumentus patronuojamajai įmonei ir kolegijai.

86. Jeigu patronuojamosios įmonės mokumo kapitalo reikalavimas apskaičiuojamas pagal standartinę formulę, o Lietuvos bankas, kaip patronuojamajai įmonei licenciją suteikusi priežiūros institucija, mano, kad įmonės rizikos pobūdis reikšmingai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiama standartinė formulė, jis gali pasiūlyti, kol ta įmonė ištaisys trūkumus, pareikalauti, kad įmonė, skaičiuodama gyvybės, ne gyvybės ir sveikatos draudimo rizikos modulius, pakeistų standartinėje formulėje naudojamų parametrų poaibį tai įmonei būdingais parametrais, kaip nustatyta Draudimo įstatymo 38 straipsnyje, arba Draudimo įstatymo 48 straipsnyje nurodytais atvejais pasiūlyti nustatyti papildomą kapitalą, kuriuo didinamas tos patronuojamosios įmonės mokumo kapitalo reikalavimas. Lietuvos bankas aptaria susidariusią padėtį kolegijoje ir pateikia argumentus patronuojamajai įmonei ir kolegijai.

87. Lietuvos bankas deda visas pastangas, kad kolegijos nariai priimtų bendrą sprendimą dėl Nuostatų 86 punkte pasiūlytų priemonių. Lietuvos bankas kolegijoje priimtą sprendimą dėl papildomo kapitalo pripažįsta galutiniu ir jį taiko.

88. Jeigu Lietuvos bankas nepritaria kitos priežiūros institucijos pateiktam Nuostatų 85–86 punktuose nurodytam pasiūlymui, per vieną mėnesį nuo priežiūros institucijos pasiūlymo pateikimo kolegijai dienos gali perduoti klausimą EDPPI.

89. Jeigu klausimas dėl Nuostatų 85–86 punktuose nurodyto sprendimo buvo perduotas EDPPI, Lietuvos bankas, kaip patronuojamajai įmonei licenciją suteikusi priežiūros institucija, priima galutinį sprendimą vadovaudamasis EDPPI sprendimu. Lietuvos bankas atitinkamos priežiūros institucijos priimtą sprendimą dėl papildomo kapitalo pripažįsta galutiniu ir jį taiko.

90. Lietuvos bankas, kaip patronuojamajai įmonei licenciją suteikusi priežiūros institucija, motyvuotą sprendimą pateikia patronuojamai įmonei ir kolegijai.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

DRAUDIMO AR PERDRAUDIMO ĮMONĖS PATRONUOJAMŲJŲ ĮMONIŲ MOKUMO IR MINIMALAUS KAPITALO REIKALAVIMŲ NESILAIKYMAS

 

91. Jeigu nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, nepažeisdamas Draudimo įstatymo 45 straipsnio Lietuvos bankas, kaip patronuojamajai įmonei licenciją suteikusi priežiūros institucija, nedelsdamas perduoda kolegijai patronuojamosios įmonės pateiktą finansinės būklės atkūrimo planą, kaip per šešis mėnesius nuo to laiko, kai buvo pastebėta, jog nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, atkurti reikalingą tinkamų nuosavų lėšų lygį arba sumažinti įmonės rizikos pobūdį siekiant užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui.

92. Lietuvos bankas deda visas pastangas, kad kolegijos nariai per keturis mėnesius nuo dienos, kai buvo pastebėta, jog nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, pasiektų susitarimą dėl finansinės būklės atkūrimo plano. Jeigu kolegija per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai pastebėta, jog nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, nepriima bendro sprendimo dėl Nuostatų 91 punkte nurodyto finansinės būklės atkūrimo plano, Lietuvos bankas, kaip patronuojamajai įmonei licenciją suteikusi priežiūros institucija, priima sprendimą dėl finansinės būklės atkūrimo plano patvirtinimo, atsižvelgęs į visų kolegijos narių nuomonę ir išsakytas abejones.

93. Lietuvos bankas, kaip patronuojamajai įmonei licenciją suteikusi priežiūros institucija, pagal Draudimo įstatymo 43 straipsnio reikalavimus nustatęs, kad patronuojamosios įmonės finansinė būklė blogėja, nedelsdamas praneša apie tai kolegijai ir pasiūlo priemones, kurių turi būti imamasi. Išskyrus išskirtinius atvejus, dėl siūlomų priemonių tariamasi kolegijoje.

94. Lietuvos bankas deda visas pastangas, kad kolegijos nariai priimtų bendrą sprendimą dėl Nuostatų 93 punkte pasiūlytų priemonių. Jeigu kolegija, gavusi Nuostatų 93 punkte nurodytą pranešimą, per vieną mėnesį nepriima bendro sprendimo dėl Lietuvos banko siūlomų priemonių, kurių turi būti imamasi, Lietuvos bankas, kaip patronuojamajai įmonei licenciją suteikusi priežiūros institucija, priima sprendimą dėl to, ar siūlomos priemonės turėtų būti patvirtintos, atsižvelgęs į visų kolegijos narių nuomonę ir išsakytas abejones.

95. Jeigu nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo, nepažeisdamas Draudimo įstatymo 46 straipsnio Lietuvos bankas, kaip patronuojamajai įmonei licenciją suteikusi priežiūros institucija, nedelsdamas perduoda kolegijai patronuojamosios įmonės pateiktą trumpalaikį finansinės būklės atkūrimo planą, kaip per tris mėnesius nuo dienos, kai pastebėta, jog nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo, būtų atkurtas minimalaus kapitalo reikalavimui padengti reikiamas tinkamų nuosavų lėšų lygis arba būtų sumažintas įmonės rizikos pobūdis siekiant užtikrinti atitiktį minimaliam kapitalo reikalavimui. Lietuvos bankas kolegijai taip pat praneša apie visas priemones, kurių patronuojamosios įmonės lygiu imtasi siekiant užtikrinti atitiktį minimalaus kapitalo reikalavimui.

96. Lietuvos bankas gali perduoti klausimą EDPPI, kai kolegijoje nesutariama dėl vieno iš toliau nurodytų klausimų:

96.1. finansinės būklės atkūrimo plano patvirtinimo, įskaitant bet kokį atkūrimo laikotarpio pratęsimą, per Nuostatų 92 punkte nurodytą laikotarpį;

96.2. siūlomų priemonių patvirtinimo per Nuostatų 94 punkte nurodytą laikotarpį.

97. Klausimas neperduodamas EDPPI, jeigu:

97.1. pasibaigė Nuostatų 96 punkte nurodyti laikotarpiai;

97.2. kolegijoje pasiektas susitarimas pagal Nuostatų 92 ir 94 punktus;

97.3. yra išskirtinis atvejis, kaip nurodyta Nuostatų 93 punkte.

98. Lietuvos bankas, kaip patronuojamajai įmonei licenciją suteikusi priežiūros institucija, atideda savo sprendimą ir laukia EDPPI sprendimo, jeigu klausimas buvo perduotas EDPPI, ir tik tada, vadovaudamasis EDPPI sprendimu, priima galutinį sprendimą.

99. Lietuvos bankas patronuojamajai įmonei licenciją suteikusios priežiūros institucijos priimtą sprendimą pripažįsta galutiniu ir jį taiko.

100. Lietuvos bankas, kaip patronuojamajai įmonei licenciją suteikusi priežiūros institucija, motyvuotą sprendimą pateikia patronuojamai įmonei ir kolegijai.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKUMO IR MINIMALAUS KAPITALO REIKALAVIMŲ NETAIKYMAS DRAUDIMO AR PERDRAUDIMO ĮMONĖS PATRONUOJAMAJAI ĮMONEI

 

101. Nuostatų 84–100 punktuose numatyta tvarka netaikoma, kai:

101.1. įmonės nebeatitinka Draudimo įstatymo 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos;

101.2. įmonės nebeatitinka Draudimo įstatymo 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos, ir grupė per tinkamą laikotarpį neištaiso šios padėties;

101.3. įmonės nebeatitinka Draudimo įstatymo 60 straipsnio 1 dalies 3–4 punktuose nurodytų sąlygų.

102. Kai Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, pasikonsultavęs su kolegija nusprendžia Nuostatų 101.1 papunktyje nurodytu atveju nebetaikyti grupės priežiūros patronuojamajai įmonei, apie tai nedelsdamas praneša atitinkamoms priežiūros institucijoms ir patronuojančiajai įmonei.

103. Patronuojančioji įmonė atsako už tai, kad būtų užtikrinta nuolatinė atitiktis Draudimo įstatymo 60 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktų sąlygoms. Jeigu patronuojamosios įmonės neatitinka šios sąlygos, patronuojančioji įmonė nedelsdama apie tai praneša Lietuvos bankui, kaip grupės priežiūros institucijai, ir atitinkamos patronuojamosios įmonės priežiūros institucijai. Patronuojančioji įmonė pateikia Lietuvos bankui, kaip grupės priežiūros institucijai, planą, kaip ketinama ištaisyti padėtį.

104. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, ne rečiau kaip kartą per metus tikrina, ar vykdomos Draudimo įstatymo 60 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos sąlygos. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, taip pat atlieka tokius patikrinimus atitinkamos priežiūros institucijos prašymu, kai jai kyla abejonių dėl atitikties minėtoms sąlygoms.

105. Jeigu per patikrinimą nustatoma trūkumų, Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, reikalauja, kad patronuojančioji įmonė pateiktų planą, kaip ketinama ištaisyti padėtį.

106. Kai, pasikonsultavęs su kolegija, Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, nusprendžia, kad Nuostatų 103 ir 105 punktuose nurodyto plano nepakanka arba šis planas neįgyvendinamas per susitartą laikotarpį, Lietuvos bankas pripažįsta, kad įmonės nebeatitinka Draudimo įstatymo 60 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų, ir nedelsdamas apie tai praneša atitinkamai priežiūros institucijai.

107. Nuostatų 84–100 punktuose numatyta tvarka vėl taikoma tik tuomet, kai patronuojančioji įmonė pateikia naują prašymą ir dėl jo Nuostatų 74–83 punktuose nustatyta tvarka priimamas teigiamas sprendimas.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

DRAUDIMO KONTROLIUOJANČIOSIOS ĮMONĖS IR MIŠRIĄ VEIKLĄ VYKDANČIOS FINANSŲ KONTROLIUOJANČIOSIOS ĮMONĖS PATRONUOJAMOSIOS ĮMONĖS

 

108. Draudimo įstatymo 60 straipsnis ir Nuostatų 74–107 punktai mutatis mutandis taikomi draudimo kontroliuojančiosios įmonės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės patronuojamosioms draudimo ir perdraudimo įmonėms.

 

X SKYRIUS

RIZIKOS KONCENTRACIJA IR SANDORIAI GRUPĖS VIDUJE

 

PIRMASIS SKIRSNIS

RIZIKOS KONCENTRACIJOS PRIEŽIŪRA

 

109. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, vykdo rizikos koncentracijos priežiūrą grupės lygiu vadovaudamasis Draudimo įstatymo 56, 6167, 203, 204 ir 208 straipsnių, Nuostatų 110–115 ir 120–142 punktų nuostatomis.

110. Draudimo ir perdraudimo įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios įmonės ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, turi pranešti Lietuvos bankui apie reikšmingą rizikos koncentraciją grupės lygiu, išskyrus atvejus, kai taikomas Nuostatų 5 punktas.

111. Reikiamą informaciją Lietuvos bankui, kaip grupės priežiūros institucijai, teikia grupei vadovaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė arba, jei grupei vadovauja ne draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, arba grupės draudimo ar perdraudimo įmonė, kurią nurodo Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, pasikonsultavęs su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir pačia grupe.

112. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, pasikonsultavęs su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir grupe nurodo, apie kokias rizikos rūšis draudimo ir perdraudimo įmonės, priklausančios grupei, praneša visais atvejais.

113. Apibrėždamas rizikos rūšis arba pareikšdamas savo nuomonę apie jas, Lietuvos bankas atsižvelgia į grupės specifiką ir grupės rizikos valdymo struktūrą.

114. Siekdamas nustatyti reikšmingą rizikos koncentraciją, apie kurią būtina pranešti, Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, pasikonsultavęs su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir grupe, nustato ribas, pagrįstas mokumo kapitalo reikalavimais, techniniais atidėjiniais arba abiem šiais kriterijais.

115. Vykdydamas rizikos koncentracijos priežiūrą Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, ypač stebi galimą rizikos plitimą grupėje, interesų konflikto riziką ir rizikos lygį arba mastą.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

SANDORIŲ GRUPĖS VIDUJE PRIEŽIŪRA

 

116. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, vykdo sandorių grupės viduje priežiūrą vadovaudamasis Draudimo įstatymo 56, 6167, 203, 204 ir 208 straipsnių, Nuostatų 117–119 ir 120–142 punktų nuostatomis.

117. Draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios įmonės ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus turi pranešti Lietuvos bankui, kaip grupės priežiūros institucijai, apie visus reikšmingus grupės vidaus sandorius, įskaitant sandorius su fiziniais asmenimis, kurie glaudžiai susiję su grupei priklausančia įmone, išskyrus atvejus, kai taikomas Nuostatų 5 punkto reikalavimas. Draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios įmonės ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės turi nedelsdamos pranešti Lietuvos bankui apie ypač reikšmingus sandorius grupės viduje.

118. Lietuvos bankui, kaip grupės priežiūros institucijai, informaciją apie grupės vidaus sandorius teikia grupei vadovaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė arba, jei grupei vadovauja ne draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė arba grupės draudimo ar perdraudimo įmonė, kurią nurodo Lietuvos bankas, pasikonsultavęs su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir pačia grupe.

119. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, pasikonsultavęs su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir grupe, nurodo, apie kokius vidaus sandorius konkrečios grupės draudimo ir perdraudimo įmonės turi pranešti bet kuriuo atveju. Nuostatų 112–115 punktų reikalavimai sandorių priežiūrai taikomi mutatis mutandis.

 

XI SKYRIUS

RIZIKOS VALDYMAS IR VIDAUS KONTROLĖ

 

120. Grupės vidaus kontrolės procesus, nepažeidžiant Draudimo įstatymo 62 straipsnio 1–2 dalių reikalavimų, sudaro ne mažiau kaip:

120.1. tinkami su grupės mokumo įvertinimu susiję procesai, skirti visai reikšmingai rizikai nustatyti bei išmatuoti ir tinkamai susieti tinkamas nuosavas lėšas ir riziką;

120.2. patikimos atskaitomybės ir apskaitos procedūros sandoriams grupės viduje bei rizikos koncentracijai stebėti ir valdyti.

121. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, Draudimo įstatymo 56, 6367, 200204, 208 straipsniuose ir Nuostatų XII skyriuje nustatyta tvarka vykdo Draudimo įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje ir Nuostatų 120 punkte nurodytų sistemų ir atskaitomybės procedūrų priežiūrą.

122. Dalyvaujančioji draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė grupės lygiu turi atlikti savo rizikos ir mokumo vertinimą, nurodytą Draudimo įstatymo 26 straipsnio 13–20 dalyse. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, Draudimo įstatymo 56, 6367, 200204, 208 straipsniuose ir Nuostatų XII skyriuje nustatyta tvarka vykdo grupės lygiu atliekamo savo rizikos ir mokumo vertinimo priežiūrą.

123. Tuo atveju, jeigu mokumas grupės lygiu vertinamas pagal pagrindinį metodą, kaip nurodyta Nuostatų 50–56 punktuose, dalyvaujančioji draudimo ar perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji įmonė, arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė Lietuvos bankui, kaip grupės priežiūros institucijai, paaiškina skirtumą tarp visų grupei priklausančių susijusiųjų draudimo arba perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimo sumos ir konsoliduoto grupės mokumo kapitalo reikalavimo.

124. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, prieš suteikdamas Draudimo įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje nurodytą leidimą, konsultuojasi ir atsižvelgia į visų kolegijos narių nuomonę ir išsakytas abejones.

125. Jeigu grupė atlieka savo rizikos ir mokumo įvertinimą grupės lygiu ir parengia vieną bendrą įvertinimo dokumentą, kaip nustatyta Draudimo įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje, ji pateikia šį dokumentą vienu metu visoms atitinkamoms priežiūros institucijoms. Draudimo įstatymo 62 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas neatleidžia atitinkamų patronuojamųjų įmonių nuo pareigos užtikrinti, kad būtų vykdomi Draudimo įstatymo 26 straipsnio 13–20 punktuose nustatyti savo rizikos ir mokumo vertinimo reikalavimai.

 

XII SKYRIUS

GRUPĖS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ KOLEGIJA

 

126. Kolegija įsteigiama siekiant palengvinti grupės priežiūros institucijai, kuri nustatoma vadovaujantis Draudimo įstatymo 63 straipsnio 2–6 dalimis, pavestų funkcijų, kurios nustatytos Draudimo įstatymo 63 straipsnio 7 dalyje, vykdymą. Lietuvos bankas, būdamas kolegijos narys, tinkamai bendradarbiauja, keičiasi informacija ir konsultuojasi su kitomis kolegijos priežiūros institucijomis, siekdamas skatinti sprendimų ir veiksmų nuoseklumą. Jeigu grupės priežiūros institucija neatlieka savo pareigų arba kolegijos nariai nebendradarbiauja tiek, kiek reikalaujama šiame punkte, Lietuvos bankas gali kreiptis į EDPPI ir prašyti pagalbos.

127. Kolegijos nariai – tai grupės priežiūros institucija, Europos ekonominės erdvės valstybių, kurių teritorijoje yra patronuojamųjų įmonių pagrindinės buveinės, priežiūros institucijos, ir EDPPI. Svarbių filialų ir susijusiųjų įmonių priežiūros institucijoms, kurių dalyvavimo tikslas yra keitimasis informacija, taip pat leidžiama dalyvauti kolegijos veikloje.

128. Kolegijos nariai sprendžia, kurios priežiūros institucijos dalyvauja kolegijos posėdžiuose arba konkrečioje kolegijos veikloje.

129. Kolegija sudaroma ir veikia vadovaujantis veiklos koordinavimo tvarka, sutarta tarp grupės priežiūros institucijos ir kitų atitinkamų priežiūros institucijų.

130. Jeigu grupės priežiūros institucijos arba kitų atitinkamų priežiūros institucijų nuomonės dėl veiklos koordinavimo tvarkos skiriasi, bet kuris kolegijos narys gali perduoti klausimą EDPPI.

131. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, vadovaudamasis EDPPI sprendimu priima galutinį sprendimą pagal Nuostatų 130 punktą ir informuoja kitas atitinkamas priežiūros institucijas.

132. NETEKO GALIOS:

2021 05 25 nutarimu Nr. 03-85 (nuo 2021 06 30)

(TAR, 2021, Nr. 2021-11584)

 

133. Nuostatų 129 punkte nurodyta veiklos koordinavimo tvarka nustatomos procedūros:

133.1. susijusios su atitinkamų priežiūros institucijų sprendimų priėmimo procesu dėl:

133.1.1. grupės vidaus modelio pagal Draudimo įstatymo 58 straipsnį ir Nuostatų 57–64 punktus;

133.1.2. grupės papildomo kapitalo pagal Draudimo įstatymo 59 straipsnį;

133.1.3. grupės priežiūros institucijos nustatymo pagal Draudimo įstatymo 63 straipsnį;

133.2. susijusios su atitinkamų priežiūros institucijų konsultacijomis dėl:

133.2.1. grupės mokumo kapitalo nesilaikymo pagal Draudimo įstatymo 57 straipsnio 5 dalį;

133.2.2. veiklos koordinavimo tvarkos pagal Nuostatų 129–132 punktus.

134. Nuostatų 129 punkte nurodyta veiklos koordinavimo tvarka taip pat gali būti nustatyta:

134.1. atitinkamų priežiūros institucijų konsultavimosi tarpusavyje tvarka dėl:

134.1.1. grupės priežiūros taikymo, kaip nustatyta Draudimo įstatymo 55 ir 56 straipsniuose ir Nuostatų 4–16 punktuose;

134.1.2. grupės mokumo priežiūros, kaip nustatyta Draudimo įstatymo 57 straipsnyje ir Nuostatų 17–27 punktuose;

134.1.3. trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių mokumo vertinimo tvarkos pripažinimo lygiaverte Europos ekonominės erdvės valstybėse taikomai, kaip nustatyta Nuostatų 43 –46 punktuose;

134.1.4. rizikos koncentracijos, sandorių grupės viduje ir valdymo sistemos priežiūros, kaip nustatyta Draudimo įstatymo 6162 straipsniuose ir Nuostatų X ir XI skyriuose;

134.1.5. sprendimų, kurie yra svarbūs kitų priežiūros institucijų užduotims vykdyti, kaip nustatyta Nuostatų 139–140 punktuose;

134.1.6. grupės mokumo ir finansinės būklės ataskaitos, kaip nustatyta Draudimo įstatymo 66 straipsnyje;

134.1.7. trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių priežiūros režimo pripažinimo lygiaverčiu, kaip nustatyta Nuostatų 143–147 punktuose;

134.1.8. metodų, kuriais užtikrinama tinkama grupės draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūra, kai trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių priežiūros režimas nepripažįstamas lygiaverčiu Europos ekonominės erdvės valstybėse taikomam, kaip nustatyta Nuostatų 150 – 153 punktuose;

134.2. bendradarbiavimo su kitomis priežiūros institucijomis tvarka;

134.3. aptartos papildomos grupės priežiūros institucijos, kitų atitinkamų priežiūros institucijų ir EDPPI funkcijos, kurios leidžia vykdyti efektyvesnę grupės priežiūrą, tačiau nedaro neigiamo poveikio kolegijos narių vykdomai priežiūros veiklai, susijusiai su jų individualiomis pareigomis.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS IR KEITIMASIS INFORMACIJA

 

135. Lietuvos bankas, siekdamas užtikrinti, kad kitos priežiūros institucijos, įskaitant grupės priežiūros instituciją, turėtų visą priežiūrai vykdyti reikalingą svarbią informaciją (įskaitant duomenis apie grupės ir priežiūros institucijų veiksmus, taip pat grupės pateiktą informaciją), nesvarbu, ar jos įsisteigusios toje pačioje Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar ne, perduoda informaciją iš karto, kai tik ją gauna, o informacija keičiasi gavęs prašymą.

136. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, atitinkamai priežiūros institucijai ir EDPPI pateikia visą su grupe susijusią informaciją, kaip nustatyta Draudimo įstatymo 16 straipsnyje, Draudimo įstatymo 64 straipsnio 2–3 dalyse ir 51 straipsnio 1 dalyje, visų pirma, informaciją apie grupės teisinę, organizacinę struktūrą ir valdymą.

137. Lietuvos bankas gali kreiptis į EDPPI, jeigu atitinkama priežiūros institucija nepateikė svarbios informacijos arba prašymas bendradarbiauti ir keistis svarbia informacija buvo atmestas arba neįvykdytas per dvi savaites.

138. Lietuvos bankas nedelsdamas inicijuoja visų grupės draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūrą vykdančių priežiūros institucijų susitikimą bent jau šiais atvejais, kai:

138.1. sužino apie reikšmingą draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimo pažeidimą arba apie minimalaus kapitalo reikalavimo pažeidimą;

138.2. sužino apie reikšmingą pagal konsoliduotus duomenis nustatyto mokumo kapitalo reikalavimo grupės lygiu arba bendro grupės mokumo kapitalo reikalavimo pažeidimą atsižvelgus į pagal Nuostatų 50–71 punktų reikalavimus taikomą mokumo kapitalo apskaičiavimo metodą;

138.3. susiklosto arba susiklostė kitos išskirtinės aplinkybės.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ TARPUSAVIO KONSULTACIJOS

 

139. Nepažeisdamas Draudimo įstatymo 63 straipsnio 7 dalies ir Nuostatų 126–134 punktų reikalavimų Lietuvos bankas, prieš priimdamas sprendimą, svarbų kitų priežiūros institucijų priežiūros užduotims vykdyti, visada konsultuojasi kolegijoje dėl:

139.1. grupei priklausančių draudimo ir perdraudimo įmonių akcininkų, organizacinės arba valdymo struktūros pokyčių, kuriems Lietuvos bankas turi pritarti arba išduoti leidimą;

139.2. sprendimo pratęsti finansinės būklės atkūrimo laikotarpį, kaip nustatyta Draudimo įstatymo 45 straipsnio 3–5 dalyse;

139.3. atitinkamų priežiūros institucijų taikytinų svarbesnių poveikio priemonių ar išimtinių priemonių, įskaitant papildomo kapitalo reikalavimo, kuriuo didinamas mokumo kapitalo reikalavimas, nustatymą pagal Draudimo įstatymo 48 straipsnį ir bet kokius apribojimus vidaus modelio taikymo mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti pagal Draudimo įstatymo 39 straipsnį.

140. Nepažeisdamas Draudimo įstatymo 63 straipsnio 7 dalies ir Nuostatų 126–134 punktų reikalavimų, Lietuvos bankas gali nuspręsti nesikonsultuoti su kitomis priežiūros institucijomis, jeigu sprendimai priimami skubos tvarka arba jeigu konsultacija gali pakenkti sprendimo veiksmingumui. Tokiu atveju Lietuvos bankas nedelsdamas apie tai praneša kitoms atitinkamoms priežiūros institucijoms.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

GRUPĖS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS PRAŠYMAI KITOMS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMS

 

141. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, vadovaudamasis Draudimo įstatymo 63 straipsniu reikalavimais, gali paprašyti Europos ekonominės erdvės valstybės narės, kurioje yra patronuojančiosios įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucijų, kurios pačios nevykdo grupės priežiūros, kad patronuojančiosios įmonės suteiktų ir perduotų grupės priežiūros institucijai bet kokią informaciją, kuri galėtų būti svarbi grupės priežiūros institucijos teisėms ir pareigoms vykdyti, Nuostatų 126–134 punktuose nustatyta tvarka.

142. Jeigu Lietuvos bankui reikia informacijos, nurodytos Draudimo ar perdraudimo įmonės Lietuvos bankui teikiamos ir viešai atskleidžiamos informacijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos banko valdybos 2015 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 03-64 „Dėl Draudimo ar perdraudimo įmonės Lietuvos bankui teikiamos ir viešai atskleidžiamos informacijos nuostatų patvirtinimo“, ir jeigu ši informacija jau buvo pateikta kitai priežiūros institucijai, Lietuvos bankas, siekdamas išvengti dvigubo informacijos teikimo, susisiekia su ta priežiūros institucija, kai tai įmanoma.

 

XIII SKYRIUS

TREČIOSIOS VALSTYBĖS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

PATRONUOJANČIŲJŲ ĮMONIŲ, KURIŲ PAGRINDINĖ BUVEINĖ NE EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS VALSTYBĖJE, LYGIAVERTIŠKUMAS

 

143. Draudimo įstatymo 55 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytu atveju Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, patikrina, ar draudimo arba perdraudimo įmonėms, kurių patronuojančiosios įmonės pagrindinė buveinė yra ne Europos ekonominės erdvės valstybėje, taikoma trečiosios valstybės priežiūros institucijos priežiūra lygiavertė priežiūrai, kuri nustatyta Draudimo įstatymo II skyriaus IV skirsnyje dėl draudimo ir perdraudimo įmonių, nurodytų Draudimo įstatymo 55 straipsnio 3 dalies 1–2 punktuose, grupės priežiūros lygiu.

144. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, patronuojančiosios įmonės arba bet kurios draudimo ir perdraudimo įmonės, turinčios leidimą veikti Europos ekonominės erdvės valstybėje, prašymu arba savo iniciatyva patikrina, ar trečiosios valstybės tvarka yra lygiavertė, jeigu tokia valstybė nėra įtraukta į EDPPI skelbiamą lygiaverčius mokumo reikalavimus turinčių valstybių sąrašą.

145. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, prieš priimdamas sprendimą dėl trečiosios valstybės lygiavertiškumo bendradarbiauja su EDPPI ir konsultuojasi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis. Šis sprendimas priimamas vadovaujantis kriterijais, nurodytais deleguotojo reglamento 380 straipsnyje. Lietuvos bankas, kaip grupės priežiūros institucija, nepriima sprendimo dėl trečiosios valstybės lygiavertiškumo, kuris prieštarautų bet kokiam anksčiau priimtam sprendimui dėl tos pačios trečiosios valstybės, išskyrus atvejus, jeigu tai būtina siekiant atsižvelgti į esminius Draudimo įstatymo 3542 straipsniuose ir toje trečiojoje valstybėje nustatytų reikalavimų pokyčius.

146. Lietuvos bankas, jeigu nesutinka su atitinkamos grupės priežiūros institucijos sprendimu dėl trečiosios valstybės tvarkos pripažinimo lygiaverte, kaip nurodyta Nuostatų 144 punkte, gali per tris mėnesius nuo pranešimo apie sprendimo priėmimą dienos šį klausimą perduoti EDPPI.

147. Jeigu yra priimtas Europos Komisijos deleguotasis aktas dėl trečiosios valstybės vykdomos priežiūros tvarkos įmonėms, kurių patronuojančiosios įmonės pagrindinė buveinė yra ne Europos ekonominės erdvės valstybėje, laikino lygiavertiškumo, tai Lietuvos bankas taiko Nuostatų 148 ir 149 punktus. Kai Europos ekonominės erdvės valstybėje esančios įmonės balansinis turtas yra didesnis, nei tos patronuojančiosios įmonės, esančios ne Europos ekonominės erdvės valstybėje, balansinis turtas, Lietuvos bankas pasikliauja tos Europos ekonominės erdvės valstybės grupės priežiūros institucijos vykdoma priežiūra. Kai Lietuvos Respublikoje esančios įmonės balansinis turtas yra didesnis, nei tos patronuojančiosios įmonės, esančios ne Europos ekonominės erdvės valstybėje, balansinis turtas, Lietuvos bankas vykdo grupės priežiūros institucijos funkcijas.

148. Jeigu patronuojančiosios įmonės, kurios pagrindinė buveinė ne Europos ekonominės erdvės valstybėje, atžvilgiu vykdoma lygiavertė priežiūra, kaip nustatyta Nuostatų 143–147 punktuose, Lietuvos bankas pasikliauja trečiosios valstybės priežiūros institucijų vykdoma lygiaverte grupės priežiūra.

149. Draudimo įstatymo 56, 6467, 200, 203, 204, 208 straipsniai ir Nuostatų XII skyrius mutatis mutandis taikomi bendradarbiavimui su trečiosios valstybės priežiūros institucijomis.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

TREČIOJOJE VALSTYBĖJE REGISTRUOTŲ PATRONUOJANČIŲJŲ ĮMONIŲ LYGIAVERTĖS PRIEŽIŪROS NEBUVIMAS

 

150. Jeigu patronuojančiosios įmonės, kurios pagrindinė buveinė ne Europos ekonominės erdvės valstybėje priežiūra nėra pripažįstama lygiaverte, kaip nustatyta Nuostatų 143–147 punktuose, arba Lietuvos bankas netaiko Nuostatų 148–149 punktų reikalavimų dėl laikino lygiavertiškumo pagal Nuostatų 147 punktą, draudimo ir perdraudimo įmonėms taikomi:

150.1. mutatis mutandis Draudimo įstatymo 5559, 6167 straipsniai ir Nuostatų III–VIII ir X–XII skyriai;

150.2. kiti metodai, kuriais užtikrinama tinkama grupės draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūra ir kuriems pritaria grupės priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamos priežiūros institucijomis. Apie pasirinktą metodą pranešama atitinkamoms kitoms priežiūros institucijoms ir Europos Komisijai.

151. Draudimo įstatymo 5567 straipsniuose ir Nuostatų III–XII skyriuose nustatyti bendrieji principai ir metodai taikomi draudimo kontroliuojančiosios įmonės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonės arba trečiosios valstybės perdraudimo įmonės lygiu.

152. Tik grupės mokumui įvertinti patronuojančioji įmonė prilyginama draudimo ar perdraudimo įmonei, kuriai taikytinos tokios pat sąlygos, kokios nustatytos Draudimo įstatymo 36 straipsnyje dėl nuosavų lėšų, tinkamų mokumo kapitalo reikalavimui ir bet kuriam iš šių reikalavimų:

152.1. mokumo kapitalo reikalavimui, nustatytam pagal Nuostatų 39–42 punktų principus, kai patronuojančioji įmonė yra draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė;

152.2. mokumo kapitalo reikalavimui, nustatytam pagal Nuostatų 43–46 punktų principus, kai patronuojančioji įmonė yra trečiosios valstybės draudimo įmonė arba trečiosios valstybės perdraudimo įmonė.

153. Lietuvos bankas turi teisę reikalauti įsteigti draudimo kontroliuojančiąją įmonę, kurios pagrindinė buveinė būtų Europos ekonominės erdvės valstybėje, arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonę, kurios pagrindinė buveinė būtų Europos ekonominės erdvės valstybėje, ir taikyti Draudimo įstatymo 5567 straipsnių ir Nuostatų reikalavimus grupės draudimo ir perdraudimo įmonėms, kurioms vadovauja tokia draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

PATRONUOJANČIŲJŲ ĮMONIŲ, KURIŲ PAGRINDINĖ BUVEINĖ NE EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖJE, LYGIAI

 

154. Jeigu patronuojančioji įmonė, kurios pagrindinė buveinė ne Europos ekonominės erdvės valstybėje, pati yra draudimo kontroliuojančiosios įmonės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, kurios pagrindinė buveinė yra trečiojoje valstybėje, arba trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės patronuojamoji įmonė, Lietuvos bankas Nuostatų 143–145 punktuose numatytą priežiūrą taiko tik pagrindinės patronuojamosios trečiosios valstybės draudimo kontroliuojančiosios įmonės, trečiosios valstybės mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonės arba trečiosios valstybės perdraudimo įmonės lygiu.

155. Jeigu netaikoma Nuostatų 143–147 punktuose nurodyta lygiavertė priežiūra, Lietuvos bankas gali nuspręsti atlikti lygiavertiškumo priežiūrą žemesniu lygmeniu, būtent draudimo ar perdraudimo įmonių patronuojančiosios įmonės, kuria gali būti trečiosios valstybės draudimo kontroliuojančioji įmonė, trečiosios valstybės mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, trečiosios valstybės draudimo įmonė arba trečiosios valstybės perdraudimo įmonė, lygiu. Lietuvos bankas savo priimtą motyvuotą sprendimą pateikia grupei. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomi Nuostatų 150–153 punktų principai.

______________

 

Cituojami aktai: Išskleisti Suskleisti
Norėdami gauti atsakymą, įveskite savo elektroninio pašto adresą
Dėkojame.
Pranešimas išsiųstas
Sutinku gauti Infolex el. laišką pagalbos atsakymui įvertinti.
Atšaukti
Į pagalbos centrą >
Pagalba
Mobili ver.