LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6, 17, 21 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2004 m. balandžio 29 d. Nr. IX-2202

Vilnius

(Žin., 2002, Nr. 73-3085, Nr. 123-5539; 2003, Nr. 42-1925, Nr. 73-3340, Nr. 75-3474, Nr. 102-4586, Nr. 123-5585; 2004, Nr. 25-749, Nr. 60-2118)

1 straipsnis. Įstatymo tikslas

Šiuo Įstatymu įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, nurodytas šio Įstatymo 6 straipsnyje.

2 straipsnis. 6 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir papildymas

1. 6 straipsnio 2 dalies 10 punkte po žodžio „būdu“ įrašyti žodžius „arba kitų užsienio valstybių įstatymuose, reglamentuojančiuose analogiškas pensijų kaupimo nuostatas, numatytu būdu“, po žodžių „į pensijų išmokas“ įrašyti sakinį „Šio punkto nuostatos netaikomos pensijų išmokoms, gautoms iš tikslinių teritorijų“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„10) pensijų išmokų, gautų bet kuriuo Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme (toliau – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas) numatytu būdu arba kitų užsienio valstybių įstatymuose, reglamentuojančiuose analogiškas pensijų kaupimo nuostatas, numatytu būdu, daliai, lygiai sumokėtoms pensijų įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas į pensijų fondą, jei pensijų fondo dalyvis pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą yra įgijęs teisę į pensijų išmokas. Šio punkto nuostatos netaikomos pensijų išmokoms, gautoms iš tikslinių teritorijų;“.

2. 6 straipsnio 2 dalies 11 punkte po