Advokatai
Sėkmingai nukopijuota.
Įdėkite į dokumentą, naudodamiesi Ctrl+V kombinacija
Kopijuoti Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymas (Žin., 2009, Nr. 93-3985; TAR, 2015-12-02, Nr. 2015-19163)
  • 2024-01-01 Galiojantis
    2009-08-04 Paskelbta
    2009-08-04 Įsigalioja
    2009-07-22 Priimta
Santrumpa: FTĮ
 
Sėkmingai nukopijuota.
Įdėkite į dokumentą, naudodamiesi Ctrl+V kombinacija

NAUJA REDAKCIJA nuo 2015 12 03

(TAR, 2015, Nr. 2015-19163)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

FINANSINIO TVARUMO

ĮSTATYMAS

 

2009 m. liepos 22 d. Nr. XI-393

Vilnius

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis

1. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti patikimą finansų sektoriaus gaivinimo ir pertvarkymo veikimą, siekiant vykdyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų nemokumo prevenciją, o jeigu šie subjektai tampa nemokūs, – sumažinti neigiamas pasekmes išsaugant sistemiškai svarbias jų funkcijas ir apsaugant visuomenės interesus.

2.

KEISTA:

2022 10 27 įstatymu Nr. XIV-1453 (nuo 2022 12 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-22564)

 

Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo V1 skyrių, taikomas šiems finansų sektoriaus subjektams:

1) Lietuvos Respublikoje įsteigtiems bankams;

2) centrinėms kredito unijoms;

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

3) Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų maklerio įmonėms, kurioms taikomas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas;

KEISTA:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1249 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09917)

 

4) Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosioms įmonėms ir mišrios veiklos kontroliuojančiosioms bendrovėms;

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

5) Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų įmonėms, kurios yra šios dalies 1–4 punktuose nurodytų subjektų patronuojamosios įmonės ir kurioms taikoma patronuojančiosios įmonės jungtinė (konsoliduota) priežiūra pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (su visais pakeitimais) 6–17 straipsnius;

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

6) kredito įstaigų ir finansų maklerio įmonių, įsteigtų trečiosiose ne Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau – trečiosios valstybės), filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje.

21. Šio įstatymo V1 ir VI skyrių nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje įsteigtoms pagrindinėms sandorio šalims.

KEISTA:

2022 10 27 įstatymu Nr. XIV-1453 (nuo 2022 12 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-22564)

 

22. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems finansų sektoriaus subjektams, kuriems taip pat suteiktas veiklos leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį, taikomos tik šio įstatymo V1, VI ir VII skyrių nuostatos.

KEISTA:

2022 10 27 įstatymu Nr. XIV-1453 (nuo 2022 12 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-22564)

 

3. Šiame įstatyme reglamentuojamiems santykiams kiti įstatymai taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

4. Šiuo įstatymu įgyvendinami Įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.

5. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo V1 skyrių, taikomos atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 806/2014 ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas.

KEISTA:

2022 10 27 įstatymu Nr. XIV-1453 (nuo 2022 12 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-22564)

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Akcininkai – akcininkai, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, arba kitų nuosavybės priemonių savininkai.

2. Ankstyvosios intervencijos priemonės – Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 67 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje, Finansinių priemonių rinkų įstatymo 102 straipsnio 7 dalyje nurodyti priežiūros institucijos veiksmai.

KEISTA:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1249 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09917)

 

3. Europos Sąjungos patronuojančioji įmonė (toliau – ES patronuojančioji įmonė) – Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 29, 31 arba 33 punkte nurodytas subjektas.

4. Europos Sąjungos valstybės pagalbos sistema – sistema, nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107, 108 bei 109 straipsniais ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, įskaitant gaires, komunikatus ir pranešimus, priimtais pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 4 dalį arba 109 straipsnį.

5. Finansinės grupės pertvarkymo institucija (toliau – grupės pertvarkymo institucija) – finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucija Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje (toliau – valstybė narė), kurioje yra priežiūros institucija, atliekanti finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.

6. Finansinės sutartys – sutartys ar susitarimai dėl vertybinio popieriaus, vertybinių popierių grupės arba indekso pirkimo, pardavimo, skolinimo, pasirinkimo, atpirkimo arba atvirkštinio atpirkimo, biržos prekės, biržos prekių grupės arba indekso pirkimo, pardavimo, skolinimo, numatant biržos prekę pateikti ateityje, pasirinkimo, atpirkimo arba atvirkštinio atpirkimo; išankstiniai sandoriai ir ateities sandoriai, išskyrus biržos prekių sutartis, dėl prekės, kito turto, paslaugos, teisės arba naudos už nustatytą kainą ateityje pirkimo, pardavimo arba perleidimo; apsikeitimo ir pasirinkimo sandoriai, susiję su palūkanų normomis, neatidėliotinais ar kitais užsienio valiutos susitarimais, valiuta, nuosavybės vertybinių popierių indeksu arba nuosavybės vertybiniais popieriais, skolos vertybinių popierių indeksu arba skolos vertybiniais popieriais, biržos prekių indeksais arba biržos prekėmis, oro sąlygomis, išmetamaisiais teršalais, infliacija; apsikeitimo grąžomis, kredito maržų arba kredito apsikeitimo sandoriai; kiti į pirmiau nurodytus apsikeitimo ar pasirinkimo sandorius panašūs susitarimai, kurie reguliariai sudaromi apsikeitimo sandorių arba išvestinių finansinių priemonių rinkose; tarpbankinio skolinimosi susitarimai, kai skolinimosi terminas yra ne ilgesnis negu trys mėnesiai; pagrindiniai susitarimai, susiję su pirmiau nurodytomis sutartimis arba susitarimais.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

7. Finansų įmonė – finansų įmonė, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, išskyrus finansų maklerio įmones.

8. Finansų sektoriaus subjekto pertvarkymas (toliau – pertvarkymas) – pertvarkymo priemonių taikymas ir kitų šiame įstatyme nustatytų finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiksmų atlikimas, siekiant įgyvendinti sprendime dėl pertvarkymo nustatytus tikslus ir atkurti ilgalaikį pertvarkomo finansų sektoriaus subjekto gyvybingumą.

9. Finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucija (toliau – pertvarkymo institucija) – Lietuvos bankas arba Bendra pertvarkymo valdyba, atitinkamai pagal Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nustatytą funkcijų paskirstymą.

91. Įsipareigojimai, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, – įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto įsipareigojimai ir kapitalo priemonės, kurie nelaikomi bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, papildomomis 1 lygio arba 2 lygio priemonėmis ir kuriems netaikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo išimtis pagal šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalį.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

92. Įstaiga – bankas, centrinė kredito unija ar finansų maklerio įmonė, kuriai taikomas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas pradinio kapitalo reikalavimas (toliau bet kuris iš jų atskirai ar visi kartu – įstaiga).

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

10. Ypač svarbios funkcijos – veikla, paslaugos ar operacijos, kurias nutraukus, tikėtina, vienoje ar daugiau valstybių narių dėl atitinkamos finansų įstaigos arba finansinės grupės dydžio, jos kontroliuojamos rinkos dalies, išorės ar vidaus tarpusavio sąsajų, sudėtingumo ar tarpvalstybinės veiklos sutriktų ypač svarbios realiajai ekonomikai teikiamos paslaugos arba sutriktų finansinis stabilumas, visų pirma atsižvelgiant į tos veiklos, paslaugų ar operacijų pakeičiamumą.

101.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

Jungtinio rezervo reikalavimas ‒ viso bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, kuris reikalingas kapitalo apsaugos rezervo reikalavimui patenkinti, dydis, pridėjus, kai taikoma, priežiūros institucijos nustatyta tvarka apskaičiuotus:

1) įstaigos specialųjį anticiklinį kapitalo rezervą;

2) pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos rezervą;

3) kitos sisteminės svarbos įstaigos rezervą;

4) sisteminės rizikos rezervą.

 

102. Kredito įstaiga ‒ Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžta kredito įstaiga, išskyrus kredito unijas ir kitų valstybių narių teisės aktuose, perkeliančiuose Direktyvos 2013/36/ES 2 straipsnio 5 dalį, nurodytus subjektus.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

11. Krizių prevencijos priemonė – šio įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatyti priežiūros institucijos veiksmai, šio įstatymo 22, 23, 24 straipsniuose nustatyti finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiksmai, skirti trūkumams ar kliūtims, trukdantiems finansų sektoriaus subjekto atsigavimui ar pertvarkymui, pašalinti, ankstyvosios intervencijos priemonės taikymas, laikinojo administratoriaus paskyrimas arba kapitalo priemonių nurašymas ar konvertavimas, vadovaujantis šio įstatymo III skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.

12. Krizių valdymo priemonė – finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai, specialiojo valdytojo paskyrimas ar asmens, nurodyto šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje, paskyrimas.

13. Nuosavybės priemonės – akcijos, finansinės priemonės, kuriomis suteikiama nuosavybės teisė arba kurias galima konvertuoti į akcijas ar kitas nuosavybės priemones, arba kurios suteikia teisę jų įsigyti.

131. Padengtoji obligacijakaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatyme arba iki 2022 m. liepos 7 d. išleista obligacija, atitinkanti Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 80 straipsnio 6 dalyje nurodytas sąlygas.

KEISTA:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1335 (nuo 2022 07 22)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15400)

 

14. Pagrindinės verslo dalys – verslo dalys, įskaitant susijusias paslaugas, kurios yra reikšmingi finansų įstaigos arba finansinės grupės, kuriai ji priklauso, pajamų, pelno ar franšizės vertės šaltiniai.

141. Papildomo kapitalo reikalavimas – pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punktą arba pagal Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 2 punktą nustatytas kapitalo reikalavimas.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

142. Patronuojamoji įmonė – kaip ji apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 16 punkte. Kai šio įstatymo 8, 9, 16, 17, 22, 23‒266, 28, 58‒60 ir 110 straipsnių nuostatos taikomos šio straipsnio 161 dalies 2 punkte nurodytoms pertvarkytinoms grupėms, patronuojamosiomis įmonėmis laikomos kredito įstaigos, kurias kontroliuoja centrinė įstaiga, pati centrinė įstaiga ir jų atitinkamos patronuojamosios įmonės, atsižvelgiant į tai, kokiu būdu tokios pertvarkytinos grupės laikosi šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatų.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

15. Patronuojamoji įstaiga Europos Sąjungoje (toliau – patronuojamoji įstaiga ES) –trečiosios valstybės patronuojančiosios įmonės valstybėje narėje įsteigta patronuojamoji kredito įstaiga arba patronuojamoji finansų maklerio įmonė.

16. Pertvarkymo fondas – fondas, kuriame kaupiamos lėšos finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmams finansuoti.

161.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

Pertvarkytina grupė:

1) pertvarkytinas finansų sektoriaus subjektas ir jo patronuojamosios įmonės, kurios pačios nėra pertvarkytini finansų sektoriaus subjektai ir nėra kitų pertvarkytinų finansų sektoriaus subjektų patronuojamosios įmonės arba kurios nėra trečiojoje valstybėje įsteigti subjektai, kurie pagal pertvarkymo planą nėra įtraukti į grupę, kuriai gali būti taikomi pertvarkymo veiksmai, ir trečiojoje valstybėje įsteigtų subjektų patronuojamosios įmonės arba

2) kredito įstaigos, kurias nuolat kontroliuoja centrinė įstaiga, ir pati centrinė įstaiga, jeigu bent viena iš tų kredito įstaigų arba centrinė įstaiga yra pertvarkytinas finansų sektoriaus subjektas, ir jų patronuojamosios įmonės.

162.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

Pertvarkytinas finansų sektoriaus subjektas (toliau – pertvarkytinas subjektas):

1) ES įsteigtas juridinis asmuo, kurį pertvarkymo institucija pagal šio įstatymo 16 straipsnį nurodė kaip subjektą, kuriam pagal grupės pertvarkymo planą numatoma taikyti pertvarkymo veiksmus, arba

2) finansinei grupei, kuriai taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, nepriklausanti įstaiga, kuriai pagal šio įstatymo 12 straipsnį parengtame pertvarkymo plane numatomi pertvarkymo veiksmai.

17. Pertvarkomas finansų sektoriaus subjektas (toliau – pertvarkomas subjektas) – bankas, centrinė kredito unija, finansų maklerio įmonė, finansų įmonė, finansų kontroliuojančioji bendrovė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos kontroliuojančioji bendrovė, kuriems taikomos pertvarkymo priemonės.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

18. Pirmenybinė kreditorių reikalavimų eilė – kreditorių reikalavimų eilė, nurodyta Bankų įstatymo 87 straipsnio 1−4 dalyse ir Centrinių kredito unijų įstatymo 70 straipsnio 1−4 dalyse.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

181. Subordinuotosios tinkamos priemonės – priemonės, atitinkančios visas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnyje nurodytas sąlygas, išskyrus sąlygas, nurodytas šio reglamento 72b straipsnio 3–5 dalyse.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

182. Teisė nutraukti sutartį – teisė nutraukti, paankstinti, užbaigti, įskaityti sutarties įsipareigojimus arba vykdyti užskaitos susitarimą arba visos panašios nuostatos, kuriomis sustabdomas, keičiamas arba panaikinamas sutarties šalies įsipareigojimas, arba nuostata, dėl kurios neatsiranda pareiga pagal sutartį, nors kitomis aplinkybėmis ji atsirastų.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

183. Tinkami įsipareigojimai – šio įstatymo 251 straipsnio ar 262 straipsnio 5 dalies 1 punkto sąlygas atitinkantys įsipareigojimai, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, ir 2 lygio priemonės, atitinkančios Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnio 1 dalies b punkto sąlygas.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

19. Užskaitos susitarimas – susitarimas, pagal kurį keletas reikalavimų ar įsipareigojimų gali būti konvertuoti į vieną grynąjį reikalavimą, įskaitant baigiamosios užskaitos susitarimus, pagal kuriuos įvykus priverstinio vykdymo įvykiui šalių pareigos būtų paankstintos taip, kad būtų vykdomos nedelsiant arba nutraukiamos ir konvertuojamos į vieną grynąjį reikalavimą arba pakeičiamos tokiu reikalavimu.

20. Vyresnioji finansų įstaigos vadovybė (toliau – vyresnioji vadovybė) – fiziniai asmenys, atliekantys vykdomąsias funkcijas finansų įstaigoje ir atsakingi bei atskaitingi valdymo organui už kasdienį finansų įstaigos valdymą.

21. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Bankų įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 806/2014 ir Reglamente (ES) Nr. 648/2012.

KEISTA:

1. 2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

2. 2022 10 27 įstatymu Nr. XIV-1453 (nuo 2022 12 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-22564)

3. 2022 12 20 įstatymu Nr. XIV-1692 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27549)

 

II SKYRIUS

PASIRENGIMAS PERTVARKYMUI IR PREVENCIJA

 

PIRMASIS SKIRSNIS

SUPAPRASTINTI REIKALAVIMAI

 

3 straipsnis. Supaprastinti reikalavimai tam tikroms įstaigoms

1.

KEISTA:

1. 2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1249 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09917)

2. 2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

Priežiūros ir pertvarkymo institucijos vertina, ar įstaigos žlugimas ar bankrotas sukeltų (nesukeltų) sunkių pasekmių finansų rinkoms, kitoms įstaigoms, finansavimo sąlygoms ir ekonomikai, atsižvelgdamos į įstaigos:

1) veiklos pobūdį;

2) veiklos mastą ir jos kompleksiškumą;

3) nuosavybės priemonių paketo struktūrą;

4) riziką;

5) teisinę formą;

6) dydį ir teisinį statusą;

7) sąsajas su kitomis įstaigomis ir bendra finansų sistema;

8) teikiamas investicines paslaugas ar vykdomą investicinę veiklą;

9) priklausymą institucinei užtikrinimo sistemai, atitinkančiai Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus (toliau – institucinė užtikrinimo sistema), ar kitai analogiškai sistemai.

2. Priežiūros ir pertvarkymo institucijos, įvertinusios, kad įstaigos žlugimas ar bankrotas nesukeltų sunkių pasekmių finansų rinkoms, kitoms įstaigoms, finansavimo sąlygoms ir ekonomikai, turi teisę tokiai įstaigai nustatyti supaprastintus reikalavimus dėl:

1) įstaigos gaivinimo plano (toliau – gaivinimo planas) ir įstaigos pertvarkymo plano (toliau – pertvarkymo planas) turinio;

2) terminų, iki kurių turi būti parengti pirmieji ir vėlesni gaivinimo ir pertvarkymo planai, šių planų atnaujinimo dažnumo;

3) šio įstatymo 15 straipsnyje reikalaujamos pateikti informacijos;

4) šio įstatymo 20 ir 21 straipsniuose nurodyto įstaigos ar finansinės grupės sėkmingo pertvarkymo vertinimo kriterijų ir reikalavimų.

3. Priežiūros ir pertvarkymo institucijos, spręsdamos dėl supaprastintų reikalavimų nustatymo, konsultuojasi su už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakinga institucija. Priežiūros ir pertvarkymo institucijos, priimdamos sprendimą dėl supaprastintų reikalavimų nustatymo, įvertina už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakingos institucijos išvadą.

4. Priežiūros ar pertvarkymo institucija, nustačiusi, kad netenkinamos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, bet kuriuo metu motyvuotu sprendimu turi teisę pareikalauti, kad įstaiga, kuriai nustatyti supaprastinti reikalavimai, laikytųsi šio įstatymo reikalavimų.

5. Šio straipsnio nuostatų taikymas neriboja priežiūros ir pertvarkymo institucijų teisės taikyti krizių prevencijos ar krizių valdymo priemones.

6. Priežiūros institucija ir pertvarkymo institucija pagal šio skyriaus antrajame ir trečiajame skirsniuose nustatytą kompetenciją turi teisę:

1) netaikyti šio skyriaus antrajame ir trečiajame skirsniuose nurodytų reikalavimų įstaigai, kuri yra su centrine įstaiga susijusi įstaiga ir kuriai, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsniu, visiškai ar iš dalies netaikomi rizikos ribojimo reikalavimai;

2) netaikyti šio skyriaus antrajame skirsnyje nurodytų reikalavimų įstaigai, kuri priklauso institucinei užtikrinimo sistemai.

7. Jeigu priežiūros arba pertvarkymo institucija pasinaudoja šio straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punkte nurodyta teise, tai:

1) šio skyriaus antrajame ir trečiajame skirsniuose nurodyti reikalavimai centrinei įstaigai ir su ja susijusiai įstaigai taikomi konsoliduotai, laikantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnio nuostatų;

2) šio skyriaus antrajame skirsnyje nurodyti reikalavimai taikomi institucinei užtikrinimo sistemai, bendradarbiaujant su kiekvienu institucinės užtikrinimo sistemos nariu, kuriam tokie reikalavimai netaikomi.

8. Šio skyriaus antrojo ir trečiojo skirsnių nuostatos, taikomos finansinei grupei, taip pat taikomos ir šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytoms centrinei įstaigai ir su ja susijusioms įstaigoms, o nuostatos, taikomos patronuojančiosioms įmonėms ar patronuojančiosioms įstaigoms, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra, taikomos ir centrinei įstaigai.

9. Priežiūros ir pertvarkymo institucijos, vadovaudamosi taikytinų ES teisės aktų nustatyta tvarka, informuoja Europos bankininkystės instituciją apie šio straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą Lietuvos Respublikoje licencijuotoms įstaigoms.

10. Priežiūros ir pertvarkymo institucijos, atlikdamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą, turi vadovautis taikytinais ES teisės aktais.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

GAIVINIMO PLANAVIMAS

 

4 straipsnis. Gaivinimo plano rengimas ir atnaujinimas

1.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

Įstaiga, kuri nepriklauso finansinei grupei, kuriai taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, taip pat įstaiga, kuriai, vadovaujantis 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, 6 straipsnio 4 dalimi, taikoma tiesioginė Europos Centrinio Banko priežiūra ar kuri sudaro reikšmingą finansų sistemos dalį, turi parengti ir priežiūros institucijai pateikti įstaigos valdymo organo patvirtintą gaivinimo planą, atitinkantį šio įstatymo 5 straipsnyje ir 7 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Laikoma, kad įstaiga sudaro reikšmingą finansų sistemos dalį, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) įstaigos turtas yra didesnis kaip 30 000 000 000 eurų arba

2) įstaigos turtas yra didesnis kaip 20 procentų šalies bendrojo vidaus produkto, išskyrus atvejus, kai tokios įstaigos turtas nesiekia 5 000 000 000 eurų.

2. Įstaiga gaivinimo planą turi atnaujinti ir pateikti priežiūros institucijai kartą per metus arba pasikeitus jos teisinei ar organizacinei struktūrai, veiklai ar finansinei būklei, kai tai gali turėti reikšmingą poveikį gaivinimo planui arba kai dėl to būtina gaivinimo planą keisti.

3. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad įstaiga gaivinimo planą atnaujintų dažniau negu kartą per metus. Toks reikalavimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas.

4. Priežiūros institucija, vadovaudamasi taikytinų ES teisės aktų nustatyta tvarka, informuoja Europos bankininkystės instituciją apie šio straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su įstaiga, kuriai, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 4 dalimi, taikoma tiesioginė Europos Centrinio Banko priežiūra ar kuri sudaro reikšmingą finansų sistemos dalį, taikymą Lietuvos Respublikoje licencijuotoms įstaigoms.

 

INFOLEX PASTABA: vadovaujantis 2015 11 19 įstatymu Nr. XII-2053 (TAR, 2015, Nr. 2015-19163) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 4 straipsnyje nurodytos įstaigos gaivinimo planus turi parengti ir priežiūros institucijai pateikti per 3 mėnesius nuo įstatymo Nr. XII-2053 įsigaliojimo dienos (2015 12 03).

 

5 straipsnis. Gaivinimo plano turinys

1. Gaivinimo plane turi būti numatytos priemonės, kurių įstaiga turi imtis, kad atkurtų savo finansinę būklę, šiai žymiai pablogėjus.

2. Gaivinimo plane taip pat turi būti:

1) pateiktas įvairių galimų priemonių ir jų panaudojimo skirtingomis aplinkybėmis aprašymas, užtikrinant, kad gaivinimo veiksmai būtų atlikti laiku;

2) nurodyta, kokiomis aplinkybėmis įstaiga galėtų kreiptis į centrinį banką dėl centrinio banko priemonių panaudojimo, ir nurodytas turtas, kuris, tikėtina, atitiktų įkaitui keliamas sąlygas;

3) įvertintos priemonės, kurias reikėtų įgyvendinti susidarius nepalankioms makroekonominėms sąlygoms ir finansiškai nepalankiems scenarijams, įskaitant finansų sistemos masto įvykius ir susidariusias nepalankias sąlygas atskiriems juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams (toliau kartu – juridiniai asmenys) ir jų grupėms;

4) nurodyta, kokias priemones ir kokiu būdu įstaiga ketina įgyvendinti, kai bus tenkinamos Bankų įstatymo 67 straipsnio 4 dalyje, Centrinių kredito unijų įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje arba Finansinių priemonių rinkų įstatymo 102 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos (toliau – ankstyvosios intervencijos sąlygos).

KEISTA:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1249 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09917)

 

3. Gaivinimo plane neturi būti numatoma galimybė pasinaudoti valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje, arba bet kokia kita aukštesnio negu valstybinio lygmens viešąja finansine parama, kuri, jeigu būtų teikiama nacionaliniu lygmeniu, būtų laikoma valstybės pagalba (toliau kartu – valstybės pagalba).

4. Įstaiga, rengdama gaivinimo planą, taip pat turi vadovautis taikytinais ES teisės aktais ir priežiūros institucijos patvirtintais teisės aktais.

 

6 straipsnis. Gaivinimo plano rodikliai

1. Įstaiga gaivinimo plane turi numatyti rodiklius ir apibrėžti jų lygius, kuriuos pasiekus gali būti taikomos plane numatytos priemonės. Priežiūros institucija arba, kai taikoma, priežiūros institucija kartu su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, atlikdamos gaivinimo planų vertinimą vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio arba 10 ir 11 straipsnių nuostatomis, taip pat įvertina šių rodiklių tinkamumą.

2. Gaivinimo plane numatyti rodikliai gali būti kokybiniai ir (arba) kiekybiniai, susiję su įstaigos finansine būkle. Įstaigos turi nusistatyti atitinkamą reguliarios rodiklių stebėsenos tvarką ir įdiegti rodiklių stebėsenos priemones.

3. Įstaiga įstaigos valdymo organo sprendimu gaivinimo plane:

1) numatytas priemones gali taikyti ir tais atvejais, kai atitinkamas rodiklis dar nebuvo pasiektas, arba

2) numatytų priemonių gali netaikyti, kai tokios priemonės, įvertinus esamas aplinkybes, nebūtų tinkamos.

4. Įstaiga nedelsdama praneša priežiūros institucijai apie įstaigos valdymo organo sprendimą dėl gaivinimo plane numatytų priemonių taikymo (netaikymo) šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.

5. Nustatant šiame straipsnyje nurodytus rodiklius, taip pat turi būti vadovaujamasi taikytinais ES teisės aktais ir priežiūros institucijos patvirtintais teisės aktais.

 

7 straipsnis. Gaivinimo plano vertinimas

1. Priežiūros institucija per šešis mėnesius nuo gaivinimo plano gavimo dienos, pasikonsultavusi su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, kuriose yra įsteigti svarbūs įstaigos filialai, kiek tai susiję su atitinkamu filialu, peržiūri gaivinimo planą ir įvertina, ar jis atitinka šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir šiuos kriterijus:

1) pagrįstai tikėtina, kad, įgyvendinus gaivinimo plane numatytas priemones, bus išlaikytas arba atkurtas įstaigos gyvybingumas ir finansinė būklė, kartu įvertinant parengiamąsias priemones, kurių įstaiga ėmėsi ar suplanavo imtis;

2) pagrįstai tikėtina, kad gaivinimo planas ir gaivinimo plane numatytos priemonės bus greitai ir veiksmingai įgyvendinti susidarius finansiškai nepalankiausioms sąlygoms, kiek įmanoma labiau išvengiant didelių neigiamų pasekmių finansų sistemai, taip pat tais atvejais, kai kitos įstaigos gaivinimo planus turėtų įgyvendinti tuo pačiu metu.

2. Priežiūros institucija, vertindama pateiktą gaivinimo planą, turi įvertinti įstaigos kapitalą ir finansavimo struktūrą, atsižvelgdama į įstaigos organizacinės struktūros sudėtingumo lygį ir į įstaigos rizikos pobūdį.

3. Priežiūros institucija gaivinimo planą ir vėlesnius jo atnaujinimus turi pateikti pertvarkymo institucijai. Pertvarkymo institucija turi išnagrinėti gaivinimo planą, siekdama nustatyti, ar jame numatytos priemonės galėtų sudaryti neigiamą poveikį įstaigos pertvarkymui, ir pateikti rekomendacijas priežiūros institucijai dėl gaivinimo plano tikslinimo.

4. Priežiūros institucija, nustačiusi, kad gaivinimo plane yra esminių trūkumų ar esminių jo įgyvendinimo kliūčių, apie tai turi informuoti įstaigą ir paprašyti pateikti paaiškinimus dėl nustatytų trūkumų. Jeigu įstaiga per 7 dienas nuo priežiūros institucijos pranešimo gavimo dienos nepateikia paaiškinimų arba pateikti paaiškinimai yra nepakankami, priežiūros institucijos nurodymu ji per du mėnesius nuo tokio nurodymo gavimo dienos turi pateikti patikslintą gaivinimo planą, kuriame būtų nurodyta, kaip sprendžiami priežiūros institucijos nustatyti trūkumai. Priežiūros institucija savo iniciatyva arba įstaigos prašymu gali pratęsti šioje dalyje nustatytą dviejų mėnesių terminą vienam mėnesiui.

5. Priežiūros institucija, įvertinusi patikslintą gaivinimo planą ir nustačiusi, kad nustatyti trūkumai nebuvo tinkamai pašalinti, turi teisę nurodyti įstaigai, kokius konkrečius gaivinimo plano pakeitimus reikia atlikti.

6. Jeigu įstaiga nepateikia patikslinto gaivinimo plano per nustatytą terminą arba jeigu priežiūros institucija nustato, kad patikslintame gaivinimo plane trūkumai nebuvo tinkamai pašalinti ir jų tinkamai pašalinti neįmanoma davus nurodymą dėl konkrečių gaivinimo plano pakeitimų pagal šio straipsnio 5 dalį, įstaiga per priežiūros institucijos nustatytą protingą terminą turi nurodyti, kokius veiklos pakeitimus ji gali atlikti, kad būtų pašalinti su gaivinimo plano įgyvendinimu susiję trūkumai.

7. Jeigu įstaiga per priežiūros institucijos nustatytą terminą nenurodo veiklos pakeitimų, kuriuos galėtų atlikti, arba jeigu, priežiūros institucijos vertinimu, atlikus įstaigos pasiūlytus veiklos pakeitimus nustatyti trūkumai nebūtų tinkamai pašalinti, priežiūros institucija raštu duoda įstaigai vieną ar daugiau privalomų vykdyti nurodymų:

1) sumažinti įstaigos rizikos pobūdį, įskaitant su likvidumu susijusią riziką;

2) laiku įgyvendinti rekapitalizavimo priemones;

3) peržiūrėti įstaigos strategiją ir struktūrą;

4) pakeisti finansavimo strategiją, siekiant padidinti pagrindinių verslo dalių ir ypač svarbių funkcijų atsparumą;

5) pakeisti įstaigos valdymo struktūrą;

6) vykdyti kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose finansų rinką, nustatytus privalomus nurodymus.

8. Šio straipsnio 7 dalyje nustatytų privalomų nurodymų taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas priežiūros institucijos sprendimas dėl konkrečių privalomų vykdyti nurodymų davimo turi būti pagrįstas ir proporcingas, įvertinus nustatytų trūkumų sunkumą ir pasirinktų privalomų vykdyti nurodymų įtaką įstaigos veiklai.

KEISTA:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1249 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09917)

 

9. Priežiūros institucija, vertindama gaivinimo planą, taip pat turi vadovautis taikytinais ES teisės aktais.

 

8 straipsnis. Grupės gaivinimo planas

1. Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė turi parengti finansinės grupės, kuriai ji vadovauja, gaivinimo planą (toliau – grupės gaivinimo planas) ir, valdymo organui patvirtinus šį planą, pateikti jį priežiūros institucijai, atliekančiai finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.

2. Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė grupės gaivinimo planą turi atnaujinti ir pateikti priežiūros institucijai kartą per metus arba pasikeitus finansinės grupės teisinei ar organizacinei struktūrai, veiklai ar finansinei būklei, kai tai gali turėti reikšmingą poveikį grupės gaivinimo planui arba kai dėl to būtina tą planą keisti.

3. Priežiūros institucija, atliekanti finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, laikydamasi šiame įstatyme nustatytų informacijos apsaugos reikalavimų, grupės gaivinimo planą turi perduoti:

1) Bankų įstatymo 59 straipsnyje nurodytoms atitinkamoms priežiūros institucijoms;

2) kitų ES valstybių narių, kuriose yra įsteigti Lietuvos Respublikoje licencijuotos įstaigos svarbūs filialai, kiek tai susiję su filialu, priežiūros institucijoms;

3) grupės pertvarkymo institucijai ir

4) patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijoms.

4. Priežiūros institucija, laikydamasi šio įstatymo 10 ir 11 straipsnių reikalavimų, juose nurodytais atvejais ir nustatyta tvarka turi teisę reikalauti, kad Lietuvos Respublikoje licencijuota patronuojamoji įmonė parengtų individualų gaivinimo planą, kuris atitiktų šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

 

9 straipsnis. Grupės gaivinimo plano turinys

1. Grupės gaivinimo plane turi būti numatytos priemonės, kurias gali būti reikalaujama įgyvendinti ES patronuojančiosios įmonės ir kiekvienos atskiros patronuojamosios įmonės lygiu ir kurios užtikrintų visos finansinės grupės ar bet kurios tos grupės įstaigos stabilizavimą nepalankiausiomis sąlygomis, sudarytų sąlygas įvertinti ir pašalinti susidariusių sunkumų priežastis ir atkurti finansinės grupės ar konkrečios įstaigos finansinę būklę, kartu atsižvelgiant į kitų finansinės grupės subjektų finansinę būklę.

2. Grupės gaivinimo plane, be šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytos informacijos, taip pat turi būti:

1) numatoma, kaip užtikrinti priemonių, kurių turi būti imamasi ES patronuojančiosios įmonės ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų subjektų lygiu, taip pat priemonių, kurių turi būti imamasi patronuojamųjų įmonių ir svarbių filialų lygiu, koordinavimą ir nuoseklumą;

2) vertinant nepalankias makroekonomines salygas ir finansiškai nepalankius scenarijus, nurodoma, ar yra kliūčių įgyvendinti gaivinimo priemones finansinėje grupėje ir į planą įtrauktų subjektų lygmeniu ir ar yra esminių praktinių ar teisinių kliūčių nuosavų lėšų perkėlimui ar turto ir įsipareigojimų išpirkimui finansinėje grupėje;

3) jeigu taikoma, nurodomos finansinės grupės subjektų tarpusavio finansinės paramos priemonės, patvirtintos pagal šio skyriaus šeštojo skirsnio nuostatas sudarytame susitarime dėl finansinės grupės subjektų tarpusavio finansinės paramos.

 

10 straipsnis.       Grupės gaivinimo plano vertinimas, kai finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka priežiūros institucija

1. Kai priežiūros institucija atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ji kartu su kitose valstybėse narėse licencijuotų patronuojamųjų įmonių priežiūros institucijomis, pasikonsultavusi su Bankų įstatymo 59 straipsnyje nurodytomis priežiūros institucijomis ir su Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įstaigos kitose valstybėse narėse įsteigtų svarbių filialų, kiek tai susiję su atitinkamu filialu, priežiūros institucijomis, peržiūri grupės gaivinimo planą ir įvertina, ar jis atitinka šiame įstatyme nustatytus kriterijus ir reikalavimus. Vertinant grupės gaivinimo planą, taip pat turi būti atsižvelgiama į galimą gaivinimo priemonių poveikį finansiniam stabilumui visose valstybėse narėse, kuriose veikia finansinė grupė.

2. Priežiūros institucija siekia bendro su kitose ES valstybėse narėse licencijuotų patronuojamųjų įmonių priežiūros institucijomis sprendimo dėl:

1) grupės gaivinimo plano peržiūros ir vertinimo;

2) to, ar turi būti parengtas individualus kiekvienos finansinei grupei priklausančios įstaigos gaivinimo planas, ir

3) šio įstatymo 7 straipsnio 4–7 dalyse nurodytų reikalavimų taikymo.

3. Priežiūros institucija siekia, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytas bendras sprendimas dėl grupės gaivinimo plano peržiūros ir vertinimo arba dėl šio įstatymo 7 straipsnio 4–7 dalyse nurodytų reikalavimų taikymo Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei būtų priimtas per keturis mėnesius nuo tos dienos, kurią priežiūros institucija perdavė grupės gaivinimo planą šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms institucijoms. Jeigu bendro sprendimo nepavyksta pasiekti per nurodytą laiką, priežiūros institucija priima sprendimą dėl šių klausimų, atsižvelgusi į kitų valstybių narių priežiūros institucijų per keturių mėnesių laikotarpį pateiktas nuomones. Jeigu per keturių mėnesių laikotarpį kuri nors iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų kreipiasi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (su visais pakeitimais), 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms priimti bendrą sprendimą dėl grupės gaivinimo plano vertinimo ar dėl šio įstatymo 7 straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytų reikalavimų taikymo Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei, priežiūros institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Priežiūros institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, priežiūros institucija priima savo sprendimą dėl grupės gaivinimo plano peržiūros ir vertinimo arba dėl šio įstatymo 7 straipsnio 4–7 dalyse nurodytų reikalavimų taikymo Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

4. Priežiūros institucija turi informuoti Lietuvos Respublikoje licencijuotą ES patronuojančiąją įmonę ir kitas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas priežiūros institucijas apie sprendimą, priimtą vadovaujantis šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, kartu pateikdama šio sprendimo pagrindimo dokumentą.

5. Bendras sprendimas, kuriam pritarė visos priežiūros institucijos, arba, jeigu tokio sprendimo nėra, bendras sprendimas, kuriam pritarė dalis patronuojamųjų įmonių priežiūros institucijų, kitos valstybės narės patronuojamosios įmonės priežiūros institucijos vienašališkai ar vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtas sprendimas dėl šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų taikymo tų priežiūros institucijų jurisdikcijai priklausančioms patronuojamosioms įmonėms yra privalomas priežiūros institucijai.

6. Priežiūros institucija, vertindama grupės gaivinimo planą, taip pat vadovaujasi taikytinais ES teisės aktais.

 

11 straipsnis.       Grupės gaivinimo plano vertinimas, kai finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka kitos valstybės narės priežiūros institucija

1. Kai finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka kitos valstybės narės priežiūros institucija, priežiūros institucija privalo dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas bendras sprendimas dėl grupės gaivinimo plano, kurį parengė kitoje valstybėje narėje licencijuota ES patronuojančioji įmonė, turinti Lietuvos Respublikoje licencijuotą vieną ar daugiau patronuojamųjų įmonių, peržiūrėjimo ir vertinimo.

2. Priežiūros institucija siekia bendro su kitų valstybių narių jurisdikcijai priklausančių patronuojamųjų įmonių ir kitoje valstybėje narėje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės priežiūros institucijomis sprendimo dėl:

1) grupės gaivinimo plano peržiūros ir vertinimo;

2) to, ar turi būti parengtas individualus kiekvienos Lietuvos Respublikoje licencijuotos finansinei grupei priklausančios patronuojamosios įstaigos gaivinimo planas, ir

3) šio įstatymo 7 straipsnio 4−7 dalyse nurodytų reikalavimų taikymo kiekvienai Lietuvos Respublikoje licencijuotai finansinės grupės partonuojamajai įstaigai.

3. Jeigu nepavyksta pasiekti bendro sprendimo dėl to, ar turi būti parengtas individualus gaivinimo planas kiekvienai Lietuvos Respublikoje licencijuotai finansinės grupės patronuojamajai įstaigai, arba dėl šio įstatymo 7 straipsnio 4−7 dalyse nurodytų reikalavimų taikymo kiekvienai Lietuvos Respublikoje licencijuotai finansinės grupės patronuojamajai įstaigai per keturis mėnesius nuo tos dienos, kurią priežiūros institucija, atliekanti finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, pateikė priežiūros institucijai grupės gaivinimo planą, priežiūros institucija turi teisę priimti atskirą sprendimą dėl šių klausimų. Jeigu per šį keturių mėnesių laikotarpį priežiūros institucija ar kuri nors iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų kreipėsi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms pasiekti bendrą sprendimą dėl grupės gaivinimo plano vertinimo ar dėl šio įstatymo 7 straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytų reikalavimų taikymo Lietuvos Respublikoje licencijuotai finansinės grupės patronuojamajai įmonei, priežiūros institucija atideda savo sprendimo dėl Lietuvos Respublikoje licencijuotos finansinės grupės patronuojamosios įstaigos priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Priežiūros institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, priežiūros institucija priima savo sprendimą dėl kiekvienos Lietuvos Respublikoje licencijuotos finansinei grupei priklausančios patronuojamosios įstaigos. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui ar priėmus bendrą sprendimą, priežiūros institucija negali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją dėl pagalbos sprendžiant šioje dalyje nurodytus klausimus.

4. Priežiūros institucija šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais turi teisę priimti bendrą su priežiūros institucija, atliekančia finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir (arba) dalimi kitų valstybių narių patronuojamųjų įmonių priežiūros institucijų sprendimą dėl grupės gaivinimo plano taikymo jų prižiūrimoms patronuojamosioms įmonėms.

5. Priežiūros institucija, vertindama grupės gaivinimo planą, taip pat vadovaujasi taikytinais ES teisės aktais.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

PERTVARKYMO PLANAVIMAS

 

12 straipsnis. Pertvarkymo plano rengimas ir atnaujinimas

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija ir su valstybių narių, kuriose yra Lietuvos Respublikoje licencijuotos įstaigos svarbių filialų, pertvarkymo institucijomis, kiek tai susiję su atitinkamu svarbiu filialu, parengia įstaigos, kuri nepriklauso finansinei grupei, kuriai taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, taip pat įstaigos, kuriai, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 4 dalimi, taikoma tiesioginė Europos Centrinio Banko priežiūra ar kuri sudaro reikšmingą finansų sistemos dalį, pertvarkymo planą. Laikoma, kad įstaiga sudaro reikšmingą finansų sistemos dalį, jeigu tenkinama bent viena iš šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytų sąlygų.

2. Pertvarkymo planas peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas kartą per metus arba reikšmingai pasikeitus įstaigos teisinei ar organizacinei struktūrai, veiklai ar finansinei būklei, kai tai gali turėti reikšmingą poveikį plano veiksmingumui, arba dėl kitų priežasčių atsiradus būtinybei peržiūrėti pertvarkymo planą.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta peržiūra taip pat atliekama atlikus pertvarkymo veiksmus arba pritaikius kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymą ar konvertavimą pagal šio įstatymo 58 straipsnį.

4. Įstaiga ir priežiūros institucija nedelsdamos informuoja pertvarkymo instituciją apie joms žinomas aplinkybes, dėl kurių gali reikėti peržiūrėti ar atnaujinti pertvarkymo planą.

5. Pertvarkymo institucija šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, nustatydama šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 14 ir 15 punktuose nurodytus terminus, privalo atsižvelgti į terminą, iki kurio turi būti patenkintas priežiūros institucijos nustatytas rekomenduojamas papildomo kapitalo reikalavimas.

6. Rengiant ir atnaujinant pertvarkymo planą, atliekamas šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytas sėkmingo įstaigos pertvarkymo galimybės vertinimas.

7. Pertvarkymo institucija pertvarkymo planą, parengtą pagal šio įstatymo 13 straipsnį, ir visus jo pakeitimus pateikia priežiūros institucijai, pertvarkymo plano svarbiausių nuostatų santrauką pateikia įstaigai.

8. Pertvarkymo institucija informuoja Europos bankininkystės instituciją apie šio straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su įstaiga, kuriai, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 4 dalimi, taikoma tiesioginė Europos Centrinio Banko priežiūra ar kuri sudaro reikšmingą finansų sistemos dalį, taikymą Lietuvos Respublikoje licencijuotoms įstaigoms.

 

13 straipsnis. Pertvarkymo plano turinys

1. Pertvarkymo plane turi būti numatyti pertvarkymo veiksmai, kurių pertvarkymo institucija gali imtis, kai įstaiga atitinka pertvarkymo sąlygas. Pertvarkymo institucija, rengdama pertvarkymo planą, turi nustatyti sėkmingo įstaigos pertvarkymo kliūtis ir priemones toms kliūtims pašalinti. Pertvarkymo plane turi būti įvertintos įvairios situacijos, įskaitant tai, kad įstaigos žlugimas gali būti išskirtinio pobūdžio ar vykti bendro finansinio nestabilumo arba finansų sistemos masto įvykių aplinkybėmis.

2. Pertvarkymo plane pateikiama ši, kiek įmanoma ir būtina, kiekybiniais duomenimis paremta informacija:

1) svarbiausių pertvarkymo plano nuostatų santrauka;

2) reikšmingų pokyčių įstaigoje po paskutinio pertvarkymo informacijos pateikimo santrauka;

3) įvertinimas, kaip teisiškai ir ekonomiškai būtų galima, kiek tai būtina, atskirti ypač svarbias funkcijas ir pagrindines verslo dalis nuo kitų įstaigos funkcijų, kad įstaigai žlungant būtų užtikrintas jų tęstinumas;

4) laiko, reikalingo kiekvienos esminės pertvarkymo plano nuostatos įgyvendinimui, įvertinimas;

5) išsamus sėkmingo įstaigos pertvarkymo galimybės vertinimo, atlikto vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, ir šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų priemonių, kuriomis siekiama šalinti sėkmingo įstaigos pertvarkymo kliūtis, aprašas;

6) įstaigos ypač svarbių funkcijų, pagrindinių verslo dalių ir turto vertės bei galimos paklausos rinkoje nustatymo proceso aprašas;

7) išsamus priemonių, užtikrinančių, kad šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta reikalaujama informacija būtų nuolat atnaujinama ir prieinama pertvarkymo institucijai, aprašas;

8) pertvarkymo institucijos paaiškinimas, kaip būtų galima finansuoti pertvarkymo plane nurodytas pertvarkymo priemones, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus apribojimus;

9) išsamus atskirų įstaigos pertvarkymo strategijų, kurios galėtų būti taikomos esant įvairioms situacijoms ir skirtingai jų trukmei, aprašas;

10) svarbių tarpusavio priklausomybės ryšių aprašas;

11) galimybių išsaugoti prieigą prie mokėjimo ir tarpuskaitos paslaugų teikimo bei galimybės naudotis kita infrastruktūra aprašas ir klientų pozicijų perkeliamumo įvertinimo aprašas;

12) pertvarkymo plano poveikio įstaigos darbuotojams analizė, įskaitant susijusių išlaidų įvertinimą, ir numatytų konsultacijų su įstaigos darbuotojais ar jų atstovais procedūrų, kurios būtų vykdomos įstaigos pertvarkymo metu, aprašas;

13) komunikacijos su visuomenės informavimo priemonėmis ir visuomene planas;

14) informacija apie minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą, nustatytą pagal šio įstatymo 26, 262 ir 28 straipsnius, ir terminas, iki kurio privalo būti pasiektas tas dydis vadovaujantis šio įstatymo 266 straipsniu;

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

15) jeigu taikoma šio įstatymo 251 straipsnio 5–9 ar 11 dalis, pertvarkytinam subjektui taikomas reikalavimų tenkinimo tvarkaraštis pagal šio įstatymo 266 straipsnį;

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

16) informacija, kokiomis aplinkybėmis įstaiga galėtų kreiptis į centrinį banką dėl centrinio banko priemonių panaudojimo, ir turto, kuris, tikėtina, atitiktų įkaitui keliamas sąlygas, aprašas;

17) svarbiausių operacijų ir sistemų, skirtų įstaigos veiklos procesų tęstinumui užtikrinti, aprašas;

18) prireikus įstaigos nuomonė apie pertvarkymo planą.

3. Pertvarkymo plane negali būti numatyta galimybė pasinaudoti:

1) valstybės pagalba, išskyrus Pertvarkymo fondo lėšas;

2) centrinio banko lėšomis arba kita skubia parama, kurią centrinis bankas teiktų mokiai įstaigai arba jų grupei, patiriančiai laikinų likvidumo problemų, kai tai nėra pinigų politikos dalis (toliau – skubi centrinio banko pagalba likvidumui padidinti), ir

3) centrinio banko pagalba likvidumui padidinti, teikiama taikant išskirtines sąlygas užtikrinimo priemonėms, terminui ir palūkanų normai.

4. Pertvarkymo institucija, rengdama pertvarkymo planą, taip pat turi vadovautis taikytinais ES teisės aktais.

 

14 straipsnis. Duomenų apie finansines sutartis saugojimas

Pertvarkymo ir priežiūros institucijos turi teisę reikalauti, kad įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyti subjektai registruotų išsamius duomenis apie savo sudarytas finansines sutartis, kai tokia informacija reikalinga pertvarkymo ar priežiūros funkcijoms vykdyti. Tokiu atveju pertvarkymo ir priežiūros institucijos nustato išsamų informacijos apie įstaigų ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytų subjektų sudarytas finansines sutartis saugojimo bei pateikimo pertvarkymo ir priežiūros institucijoms tvarkos aprašą. Informacijos apie sudarytas finansines sutartis pateikimo terminas turi būti vienodas visoms įstaigoms, tačiau gali skirtis atsižvelgiant į finansinės sutarties rūšį.

 

15 straipsnis. Informacijos teikimas ir bendradarbiavimas

1. Pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad įstaiga:

1) bendradarbiautų rengiant ir atnaujinant pertvarkymo planą ir, jeigu taikoma, finansinės grupės pertvarkymo planą (toliau – grupės pertvarkymo planas);

2) tiesiogiai arba per priežiūros instituciją teiktų pertvarkymo planui ir, jeigu taikoma, grupės pertvarkymo planui parengti, atnaujinti ir įgyvendinti būtiną informaciją.

2. Pertvarkymo institucija, prieš kreipdamasi į įstaigą dėl šiame straipsnyje nurodytos informacijos pateikimo, kreipiasi į priežiūros instituciją, kad ši patikrintų, ar tokia informacija arba jos dalis buvo pateikta priežiūros institucijai. Jeigu tokia informacija buvo pateikta priežiūros institucijai, priežiūros institucija ją privalo perduoti pertvarkymo institucijai.

 

16 straipsnis. Grupės pertvarkymo plano turinys

1. Grupės pertvarkymo plane turi būti nurodomi tos grupės pertvarkytini subjektai ir pertvarkytinos grupės.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

2. Grupės pertvarkymo plane numatomos priemonės, skirtos šiems subjektams pertvarkyti:

1) Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei;

2) ES licencijuotoms ir finansinei grupei priklausančioms patronuojamosioms įmonėms;

3) šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytiems subjektams ir

4) trečiosiose valstybėse licencijuotoms ir finansinei grupei priklausančioms patronuojamosioms įmonėms, vadovaujantis šio įstatymo V skyriaus nuostatomis.

3. Grupės pertvarkymo plane, kuris rengiamas remiantis pagal šio įstatymo 15 straipsnį teikiama informacija, turi būti:

1) nustatomi pertvarkymo veiksmai, kurių būtų imamasi dėl pertvarkytinų subjektų, ir šių veiksmų pasekmės šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytiems kitiems grupės subjektams, Lietuvos Respublikoje licencijuotai patronuojančiajai įmonei ir patronuojamajai įmonei, įvertinant įvairias galimas situacijas, įskaitant tai, kad pertvarkytino subjekto žlugimas gali būti išskirtinio pobūdžio ar vykti bendro finansinio nestabilumo arba finansų sistemos masto įvykių aplinkybėmis;

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

11) kai finansinę grupę sudaro daugiau negu viena pertvarkytina grupė, nustatomi pertvarkymo veiksmai, kurių būtų imamasi dėl kiekvieno pertvarkytinos grupės pertvarkytino subjekto, ir šių veiksmų pasekmės kitiems grupės subjektams, kurie priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei, ir kitoms pertvarkytinoms grupėms;

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

2) nagrinėjama, kokia apimtimi būtų galima koordinuotai atlikti ES licencijuotų pertvarkytinų subjektų pertvarkymo veiksmus, įskaitant priemones, kurias įgyvendinant sudaromos sąlygos trečiajam asmeniui įsigyti visą finansinę grupę, atskiras tos grupės verslo dalis arba kelių tos grupės subjektų verslo dalis, arba atskirus tos grupės subjektus ar pertvarkytinas grupes, taip pat nustatomos galimos koordinuoto pertvarkymo kliūtys;

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

3) kai finansinei grupei priklauso trečiosiose valstybėse įsteigti subjektai, nustatomos bendradarbiavimo ir koordinavimo su atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis priemonės ir nustatomos galimos pertvarkymo kliūtys ES;

4) nustatomos priemonės, įskaitant konkrečių funkcijų ar verslo dalių teisinį ir ekonominį atskyrimą, kurios yra būtinos finansinei grupei pertvarkyti, kai tenkinamos pertvarkymo sąlygos;

5) numatomi papildomi pertvarkymo veiksmai, kurių atitinkamos pertvarkymo institucijos ketina imtis dėl kiekvienos pertvarkytinos grupės subjektų;

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

6) numatoma, kaip būtų galima finansuoti finansinės grupės pertvarkymo veiksmus, ir, numačius finansavimo poreikį, nustatomi atsakomybės už finansavimą pasidalijimo tarp finansavimo šaltinių skirtingose valstybėse narėse principai. Šie principai turi būti paremti teisingais ir subalansuotais kriterijais, atsižvelgus į šio įstatymo 104 straipsnio 3 dalies nuostatas ir galimą įtaką finansiniam stabilumui susijusiose valstybėse narėse;

7) pateiktas išsamus sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimo, atliekamo vadovaujantis šio įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, aprašas.

4. Grupės pertvarkymo plane negali būti numatyta galimybė pasinaudoti:

1) valstybės pagalba, išskyrus Pertvarkymo fondo ar kitų valstybių narių analogiškų pertvarkymo finansavimo struktūrų lėšas;

2) skubia centrinio banko pagalba likvidumui padidinti ir

3) centrinio banko pagalba likvidumui padidinti, teikiama taikant išskirtines sąlygas užtikrinimo priemonėms, terminui ir palūkanų normai.

5. Grupės pertvarkymo plane numatytos priemonės neturi daryti neproporcingo poveikio nė vienai valstybei narei.

6. Rengiant grupės pertvarkymo planą taip pat turi būti vadovaujamasi taikytinais ES teisės aktais.

 

17 straipsnis.       Grupės pertvarkymo plano rengimas, kai pertvarkymo institucija yra grupės pertvarkymo institucija

1. Kai pertvarkymo institucija yra grupės pertvarkymo institucija, ji kartu su tos finansinės grupės ES licencijuotų patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis ir pasikonsultavusi su valstybių narių, kuriose veikia svarbūs filialai (tiek, kiek tai susiję su svarbiu filialu), pertvarkymo institucijomis parengia grupės pertvarkymo planą pagal šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

2. Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė pertvarkymo institucijos pareikalavimu privalo pateikti šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą informaciją. Ši informacija turi apimti ES patronuojančiąją įmonę ir, kiek tai reikalinga, kiekvieną iš finansinės grupės subjektų, įskaitant šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus subjektus.

3. Pertvarkymo institucija, laikydamasi šiame įstatyme nustatytų informacijos apsaugos reikalavimų, pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas gautą informaciją perduoda:

1) Europos bankininkystės institucijai;

2) ES licencijuotų patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijoms;

3) valstybių narių, kuriose veikia svarbūs filialai, pertvarkymo institucijoms tiek, kiek tai susiję su šiais svarbiais filialais;

4) atitinkamoms Bankų įstatymo 59 straipsnyje nurodytoms priežiūros institucijoms;

5) valstybių narių, kuriose įsteigti šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyti subjektai, pertvarkymo institucijoms.

4. Europos bankininkystės institucijai perduodama informacija turi apimti visą informaciją, susijusią su jos funkcijomis rengiant ir įgyvendinant grupės pertvarkymo planą. Šio straipsnio 3 dalies 2−5 punktuose nurodytiems subjektams teikiama informacija turi apimti bent informaciją, kuri yra susijusi su patronuojamąja įmone, svarbiu filialu arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu subjektu. Su trečiųjų valstybių patronuojamosiomis įmonėmis susijusi informacija perduodama šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams tik gavus trečiosios valstybės priežiūros ar trečiosios valstybės pertvarkymo institucijos sutikimą ir tik tam tikslui, dėl kurio duotas sutikimas.

5. Pertvarkymo institucija į grupės pertvarkymo plano rengimą ir priežiūrą gali įtraukti trečiosios valstybės, kurioje finansinė grupė yra įsteigusi patronuojamąją įmonę, finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba svarbų filialą, pertvarkymo instituciją, jeigu trečiosios valstybės pertvarkymo institucija laikosi analogiškų informacijos apsaugos reikalavimų, nustatytų šiame įstatyme.

6. Pertvarkymo institucija privalo užtikrinti, kad grupės pertvarkymo planas būtų peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas kartą per metus ir pasikeitus finansinės grupės, įskaitant bet kurią tos grupės įmonę, teisinei ar organizacinei struktūrai, veiklai ar finansinei būklei, kai tai gali turėti esminį poveikį grupės pertvarkymo planui arba dėl to gali prireikti keisti grupės pertvarkymo planą.

7. Pertvarkymo institucija turi perduoti grupės pertvarkymo planą ir visus jo pakeitimus atitinkamoms priežiūros institucijoms.

8. Rengiant ir atnaujinant grupės pertvarkymo planą, atliekamas sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimas, vadovaujantis šio įstatymo 21 straipsniu.

 

18 straipsnis.       Grupės pertvarkymo plano tvirtinimas, kai pertvarkymo institucija yra grupės pertvarkymo institucija

1. Grupės pertvarkymo planas tvirtinamas grupės pertvarkymo institucijos ir kitų ES valstybėse narėse licencijuotų patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų bendru sprendimu. Jeigu grupę sudaro daugiau negu viena pertvarkytina grupė, pertvarkymo veiksmų, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 11 punkte, grupės pertvarkymo planas tvirtinamas šiuo bendru sprendimu.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

2. Jeigu nepavyksta pasiekti bendro sprendimo dėl grupės pertvarkymo plano per keturis mėnesius nuo tos dienos, kurią grupės pertvarkymo institucija perdavė šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją atitinkamoms pertvarkymo institucijoms, grupės pertvarkymo institucija priima sprendimą dėl grupės pertvarkymo plano, atsižvelgusi į kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų nuomones ir išlygas. Jeigu per keturių mėnesių laikotarpį kuri nors iš kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų arba pati grupės pertvarkymo institucija kreipiasi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalies nuostatomis, padėtų institucijoms pasiekti bendrą sprendimą, grupės pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo. Grupės pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, grupės pertvarkymo institucija priima savo sprendimą.

3. Grupės pertvarkymo institucija turi informuoti Lietuvos Respublikoje licencijuotą ES patronuojančiąją įmonę apie priimtą sprendimą dėl grupės pertvarkymo plano, kartu pateikdama šio sprendimo pagrindimo dokumentą.

4. Tiek priimtas bendras sprendimas dėl grupės pertvarkymo plano, tiek, kai nėra tokio sprendimo, kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos vienašališkai ar vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtas sprendimas dėl toje valstybėje licencijuotos patronuojamosios įmonės pertvarkymo plano rengimo arba kelių patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų bendru sutarimu priimtas sprendimas dėl grupės pertvarkymo plano, apimančio jų jurisdikcijai priklausančius finansinės grupės subjektus, yra privalomas grupės pertvarkymo institucijai.

5. Jeigu grupės pertvarkymo institucija gauna informaciją iš kitos valstybės narės patronuojamosios įmonės pertvarkymo institucijos apie tai, kad, jos vertinimu, bendru sprendimu patvirtintas grupės pertvarkymo planas arba kelių valstybių narių patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų bendru sprendimu patvirtintas grupės pertvarkymo planas, apimantis jų jurisdikcijai priklausančius finansinės grupės subjektus, ir dėl jo kilę nesutarimai gali neigiamai paveikti tos valstybės narės fiskalinius įsipareigojimus ir dėl šio klausimo negalima kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, pertvarkymo institucija inicijuoja grupės pertvarkymo plano pakartotinį vertinimą, įskaitant minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo vertinimą.

 

19 straipsnis.       Grupės pertvarkymo plano tvirtinimas, kai grupės pertvarkymo institucija yra kitos valstybės narės pertvarkymo institucija

1. Kai grupės pertvarkymo institucija yra kitos valstybės narės pertvarkymo institucija, pertvarkymo institucija privalo dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas bendras sprendimas dėl grupės pertvarkymo plano tvirtinimo.

2. Pertvarkymo institucija turi teisę kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsniu, padėtų pertvarkymo institucijoms pasiekti bendrą sprendimą.

3. Jeigu per keturis mėnesius nuo tos dienos, kurią grupės pertvarkymo institucija perdavė pertvarkymo institucijai šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, nepavyksta pasiekti bendro sprendimo dėl grupės pertvarkymo plano ir pertvarkymo institucija nepritaria grupės pertvarkymo planui, ji turi teisę priimti atskirą sprendimą dėl Lietuvos Respublikoje licencijuotos patronuojamosios įmonės. Pertvarkymo institucija, kai taikoma, nustato pertvarkytiną subjektą ir parengia bei atnaujina pertvarkytinos grupės, kurią sudaro Lietuvos Respublikoje licencijuoti subjektai, pertvarkymo planą. Sprendimas turi būti visapusiškai pagrįstas, jame turi būti išdėstytos nepritarimo siūlomam grupės pertvarkymo planui priežastys ir atsižvelgta į kitų priežiūros institucijų ir pertvarkymo institucijų nuomones bei išlygas. Pertvarkymo institucija apie savo sprendimą privalo pranešti kitoms pertvarkymo kolegijos narėms. Jeigu per keturių mėnesių laikotarpį kuri nors iš kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų arba pati pertvarkymo institucija kreipiasi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms pasiekti bendrą sprendimą, pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 1093/2010. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, pertvarkymo institucija priima savo sprendimą dėl Lietuvos Respublikoje licencijuotos finansinės grupės patronuojamosios įmonės.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

4. Pertvarkymo institucija šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais turi teisę su dalimi patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų priimti bendrą sprendimą dėl grupės pertvarkymo plano taikymo jų valstybėse narėse licencijuotoms patronuojamosioms įmonėms.

5. Tiek priimtas bendras sprendimas dėl grupės pertvarkymo plano, tiek, jeigu tokio sprendimo nėra, pertvarkymo institucijos kartu su kitomis valstybių narių patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis priimtas bendras sprendimas dėl jų valstybėse narėse licencijuotų patronuojamųjų įmonių yra privalomas pertvarkymo institucijai.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SĖKMINGO PERTVARKYMO GALIMYBĖ

 

20 straipsnis. Įstaigos sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimas

1. Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijomis, kiek tai susiję su atitinkamu svarbiu filialu, privalo įvertinti sėkmingo finansinei grupei nepriklausančios įstaigos pertvarkymo galimybę be galimybės pasinaudoti šiomis priemonėmis:

1) valstybės pagalba, išskyrus Pertvarkymo fondo lėšas;

2) skubia centrinio banko pagalba likvidumui padidinti ir

3) centrinio banko pagalba likvidumui padidinti, teikiama taikant išskirtines sąlygas užtikrinimo priemonėms, terminui ir palūkanų normai.

2. Laikoma, kad įstaigą galima sėkmingai pertvarkyti, jeigu ji gali būti likviduojama dėl bankroto arba pertvarkymo institucija gali ją pertvarkyti, taikydama šiame įstatyme nurodytas pertvarkymo priemones, kiek įmanoma siekiant išvengti reikšmingų neigiamų pasekmių valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi įstaiga, kitų valstybių narių ar visos ES finansų sistemai, įskaitant atvejus, kai yra platesnio finansinio nestabilumo arba finansų sistemos masto įvykių aplinkybės, ir siekiant užtikrinti įstaigos vykdomų ypač svarbių funkcijų tęstinumą.

3. Sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimas turi būti atliekamas tuo metu, kai vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis yra rengiamas ir atnaujinamas pertvarkymo planas.

4. Jeigu, pertvarkymo institucijos vertinimu, neįmanoma sėkmingai pertvarkyti įstaigos, pertvarkymo institucija nedelsdama privalo apie tai informuoti Europos bankininkystės instituciją.

5. Atliekant sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimą, turi būti vadovaujamasi šiame įstatyme nustatytais kriterijais ir reikalavimais, šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir turi būti įvertintos bet kokios kitos tokiam vertinimui reikšmingos aplinkybės.

6. Pertvarkymo institucija, vertindama sėkmingo įstaigos pertvarkymo galimybę, taip pat turi vadovautis taikytinais ES teisės aktais.

 

21 straipsnis. Sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimas

KEISTA (pavadinimas):

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Grupės pertvarkymo institucija kartu su patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis, pasikonsultavusios su tokių patronuojamųjų įmonių priežiūros institucijomis, priežiūros institucija, atliekančia finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir su valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, kiek tai susiję su svarbiu filialu, pertvarkymo institucijomis, turi įvertinti sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybę be galimybės pasinaudoti šiomis priemonėmis:

1) valstybės pagalba, išskyrus Pertvarkymo fondo ar kitų valstybių narių analogiškų pertvarkymo finansavimo struktūrų lėšas;

2) skubia centrinio banko pagalba likvidumui padidinti ir

3) centrinio banko pagalba likvidumui padidinti, teikiama taikant išskirtines sąlygas užtikrinimo priemonėms, terminui ir palūkanų normai.

2. Laikoma, kad finansinę grupę galima sėkmingai pertvarkyti, jeigu grupės pertvarkymo institucija gali likviduoti finansinės grupės subjektus iškeliant bankroto bylą arba juos pertvarkyti, grupės pertvarkytiniems subjektams taikydama šiame įstatyme nurodytas pertvarkymo priemones ir naudodamasi įgaliojimais, kiek įmanoma siekiant išvengti reikšmingų neigiamų pasekmių valstybių narių, kuriose yra finansinės grupės subjektai arba jų filialai, kitų valstybių narių ar visos ES finansų sistemai, įskaitant atvejus, kai yra platesnio finansinio nestabilumo arba finansų sistemos masto įvykių aplinkybės, ir siekiant užtikrinti finansinės grupės subjektų vykdomų ypač svarbių funkcijų tęstinumą.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

3. Jeigu, grupės pertvarkymo institucijos vertinimu, neįmanoma sėkmingai pertvarkyti finansinės grupės, grupės pertvarkymo institucija nedelsdama privalo apie tai informuoti Europos bankininkystės instituciją.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

4. Sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimas turi būti atliekamas tuo metu, kai remiantis šio įstatymo nuostatomis yra rengiamas ir atnaujinamas grupės pertvarkymo planas.

5. Sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimas turi būti svarstomas pertvarkymo kolegijoje, vadovaujantis šio įstatymo 18 ir 19 straipsniuose nustatyta procedūra.

6. Atliekant sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimą, turi būti vadovaujamasi šiame įstatyme nustatytais kriterijais ir reikalavimais, šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir turi būti įvertintos bet kokios kitos tokiam vertinimui reikšmingos aplinkybės.

7. Grupės pertvarkymo institucija, vertindama sėkmingo įstaigos pertvarkymo galimybę, taip pat turi vadovautis taikytinais ES teisės aktais.

8. Jeigu finansinę grupę sudaro daugiau negu viena pertvarkytina grupė, grupės pertvarkymo institucija kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis institucijomis turi šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka įvertinti kiekvienos pertvarkytinos grupės pertvarkymo galimybes. Toks vertinimas atliekamas papildant sėkmingo visos finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimą.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

211 straipsnis. Įgaliojimai uždrausti tam tikrus paskirstymus

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Jeigu subjektas tenkina jungtinio rezervo reikalavimą, kai jis vertinamas kaip papildantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą reikalavimą ir papildomo kapitalo, siekiant pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, reikalavimą, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą reikalavimą ir papildomo kapitalo, siekiant pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, reikalavimą ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą reikalavimą ir papildomo kapitalo, siekiant pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, reikalavimą, tačiau netenkina jungtinio rezervo reikalavimo, kai jis vertinamas kaip papildantis šio įstatymo 25 ir 262 straipsniuose nurodytus reikalavimus, taikomus pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pertvarkymo institucija pagal šio straipsnio 3 ir 5 dalis turi teisę uždrausti subjektui paskirstyti didesnę negu didžiausią galimą paskirstyti sumą, susijusią su minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimu, kuri apskaičiuojama pagal šio straipsnio 8 dalį, atliekant bet kurį iš šių nurodytų veiksmų:

1) atliekant su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu susijusį paskirstymą;

2) nustatant prievolę mokėti kintamąją darbo užmokesčio dalį arba savo nuožiūra sukauptas pensijų lėšas arba mokėti kintamąją darbo užmokesčio dalį, jeigu mokėjimo prievolė sukurta tada, kai subjektas netenkino jungtinio rezervo reikalavimo;

3) vykdant mokėjimus už papildomas 1 lygio priemones.

2. Subjektas, atsidūręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje padėtyje, nedelsdamas apie tai praneša pertvarkymo institucijai.

3. Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nedelsdama įvertina, ar pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, atsižvelgdama į:

1) šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų netenkinimo priežastį, trukmę bei mastą ir jo poveikį sėkmingo pertvarkymo galimybei;

2) subjekto finansinės padėties raidą ir tikimybę, kad artimoje ateityje subjektas tenkins šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą sąlygą;

3) subjekto pajėgumą per pagrįstą laikotarpį tenkinti šio straipsnio 1 dalies reikalavimus;

4) subjekto nepajėgumą pakeisti įsipareigojimų, kurie nebetenkina Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72b ir 72c straipsniuose nurodytų tinkamumo ir terminų kriterijų ir šio įstatymo 251 straipsnio, 262 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų, ir tai, ar tas nepajėgumas nėra išskirtinio pobūdžio ir ar jo nelemia finansų sistemos masto įvykių aplinkybės;

5) pertvarkymo institucijos teisės, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, panaudojimo tinkamumą ir proporcingumą, kurių reikia laikytis dėl subjekto padėties, atsižvelgiant į šios teisės panaudojimo galimą poveikį tiek šio subjekto finansavimo sąlygoms, tiek sėkmingam jo pertvarkymui.

4. Kol subjektas yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje padėtyje, pertvarkymo institucija ne rečiau kaip kartą per mėnesį vertina, ar pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise.

5. Jeigu pertvarkymo institucija nustato, kad subjektas vis dar yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje padėtyje praėjus devyniems mėnesiams po subjekto pranešimo apie tokią padėtį dienos, ji, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, išskyrus atvejus, kai pertvarkymo institucija, atlikusi įvertinimą, nustato, kad tenkinamos bent dvi iš šių sąlygų:

1) subjekto buvimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje padėtyje lėmė finansų rinkos veikimo sutrikimas, dėl kurio keliuose finansų rinkų segmentuose išplito finansų rinkoje kilusi įtampa;

2) šios dalies 1 punkte nurodytas sutrikimas sukėlė ne tik subjekto nuosavų lėšų priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių didesnius kainų svyravimus ar didesnes subjekto išlaidas, bet ir visišką ar dalinį rinkų uždarymą, o tai panaikino galimybę subjektui tose rinkose išleisti finansines priemones, kurios būtų tinkamos minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimui tenkinti;

3) rinka uždaryta, kaip nurodyta šios dalies 2 punkte, ne tik atitinkamam subjektui, bet ir kitiems keliems subjektams;

4) dėl šios dalies 1 punkte nurodyto sutrikimo atitinkamas subjektas negali išleisti pakankamai nuosavų lėšų priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių, kad jų pakaktų šio straipsnio 1 dalyje nurodytai padėčiai ištaisyti;

5) dėl pertvarkymo institucijos teisės, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, panaudojimo atsiranda neigiamas šalutinis poveikis tam tikroje bankų sektoriaus dalyje ir šis poveikis gali pakenkti finansiniam stabilumui.

6. Jeigu taikoma šio straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis, pertvarkymo institucija raštu informuoja apie savo sprendimą priežiūros instituciją ir pateikia įvertinimo motyvus.

7. Pertvarkymo institucija kas mėnesį pakartotinai vertina, ar taikyti šio straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį.

8. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta didžiausia galima paskirstyti suma, susijusi su minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimu, apskaičiuojama dauginant pagal šio straipsnio 9 dalį apskaičiuotą sumą iš pagal šio straipsnio 10 dalį nustatyto daugiklio. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta didžiausia galima paskirstyti suma, susijusi su minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimu, turi būti sumažinama suma, apskaičiuota dėl bet kurio iš šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodytų atliktų veiksmų.

9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta daugintina suma apskaičiuojama:

1) sudedant tarpinį pelną, neįskaitytą į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalies nuostatas, atskaičius pelno paskirstymo ar mokėjimų, atsirandančių dėl šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodytų veiksmų, sumą, ir visą metų pabaigos pelną, neįtrauktą į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalies nuostatas, atskaičius pelno paskirstymo ar mokėjimų, atsirandančių dėl šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodytų veiksmų, sumą;

2) atimant sumas, kurios būtų mokėtinos kaip mokesčiai, jeigu šios dalies 1 punkte nurodyti elementai būtų nepaskirstomi.

10. Šio straipsnio 8 dalyje nurodytas daugiklis nustatomas taip:

1) jeigu subjekto turimas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kuris nėra naudojamas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnyje ir šio įstatymo 25, 252, 253 ir 261 straipsniuose nustatytiems reikalavimams tenkinti, išreikštas bendros rizikos pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, procentine dalimi, priklauso pirmajam (žemiausiam) jungtinio rezervo reikalavimo kvartiliui, daugiklis yra lygus 0;

2) jeigu subjekto turimas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kuris nėra naudojamas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnyje ir šio įstatymo 25, 252, 253 ir 261 straipsniuose nustatytiems reikalavimams tenkinti, išreikštas bendros rizikos pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, procentine dalimi, priklauso antrajam jungtinio rezervo reikalavimo kvartiliui, daugiklis yra lygus 0,2;

3) jeigu subjekto turimas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kuris nėra naudojamas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnyje ir šio įstatymo 25, 252, 253 ir 261 straipsniuose nustatytiems reikalavimams tenkinti, išreikštas bendros rizikos pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, procentine dalimi, priklauso trečiajam jungtinio rezervo reikalavimo kvartiliui, daugiklis yra lygus 0,4;

4) jeigu subjekto turimas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kuris nėra naudojamas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnyje ir šio įstatymo 25, 252, 253 ir 261 straipsniuose nustatytiems reikalavimams tenkinti, išreikštas bendros rizikos pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, procentine dalimi, priklauso ketvirtajam (aukščiausiam) jungtinio rezervo reikalavimo kvartiliui, daugiklis yra lygus 0,6.

11. Žemiausia ir aukščiausia kiekvieno jungtinio rezervo reikalavimo kvartilio riba apskaičiuojama taip:

1) žemiausia n-ojo kvartilio riba = (jungtinio rezervo reikalavimas/4) x (Qn – 1);

2) aukščiausia n-ojo kvartilio riba = (jungtinio rezervo reikalavimas/4) x Qn,

čia Qn – atitinkamo kvartilio eilės numeris iš 4 kvartilių.

 

22 straipsnis. Sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimas

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Atlikusi šio įstatymo 20 ar 21 straipsnyje numatytą sėkmingo įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyto subjekto (toliau šiame straipsnyje – subjektas) pertvarkymo galimybės vertinimą, pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustato, ar yra esminių sėkmingo tokios įstaigos ar tokio subjekto pertvarkymo kliūčių. Nustačiusi, kad tokių sėkmingo įstaigos ar subjekto pertvarkymo kliūčių yra, pertvarkymo institucija apie tai raštu privalo pranešti tai įstaigai ar tam subjektui, priežiūros institucijai ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijoms, nurodydama tokio įvertinimo priežastis.

2. Įstaiga ar subjektas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą apie nustatytas esmines sėkmingo pertvarkymo kliūtis, privalo:

1) ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos pertvarkymo institucijai pateikti pasiūlymus dėl nustatytų esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių pašalinimo priemonių;

2) ne vėliau kaip per dvi savaites nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos pertvarkymo institucijai pateikti pasiūlymus dėl nustatytų esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių pašalinimo priemonių ir jų įgyvendinimo tvarkaraštį, kad būtų užtikrintas minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo, nustatyto šio įstatymo 26 straipsnyje ar 262 ir 28 straipsniuose, ir jungtinio rezervo reikalavimo tenkinimas, jeigu esminė sėkmingo pertvarkymo kliūtis kyla dėl bent vieno iš šių atvejų:

a) įstaiga ar subjektas tenkina jungtinio rezervo reikalavimą, kai jis vertinamas kaip papildantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą reikalavimą, ir papildomo kapitalo, siekiant pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, reikalavimą, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą reikalavimą ir papildomo kapitalo, siekiant pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, reikalavimą ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą reikalavimą ir papildomo kapitalo, siekiant pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, reikalavimą, tačiau netenkina jungtinio rezervo reikalavimo, kai jis vertinamas kaip papildantis šio įstatymo 25 ir 262 straipsniuose nurodytus reikalavimus, apskaičiuotus pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą, arba

b) įstaiga ar subjektas netenkina Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a ir 494 straipsniuose nustatytų reikalavimų arba šio įstatymo 252, 253 ir 261 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Įstaigos ar subjekto pasiūlytų esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių pašalinimo priemonių įgyvendinimo tvarkaraštyje turi būti atsižvelgiama į esminės sėkmingo pertvarkymo kliūties priežastis.

3. Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo įstaigos ar subjekto pasiūlymų pagal šio straipsnio 2 dalį gavimo dienos įvertina, ar įstaigos ar subjekto siūlomomis priemonėmis galima veiksmingai įveikti ar pašalinti nustatytas sėkmingo pertvarkymo kliūtis.

4. Jeigu pertvarkymo institucija nustato, kad įstaigos ar subjekto pagal šio straipsnio 2 dalį pasiūlytos priemonės veiksmingai sumažina ir pašalina pranešime nurodytas esmines sėkmingo pertvarkymo kliūtis, ji tiesiogiai ar per priežiūros instituciją raštu pareikalauja, kad tokia įstaiga ar subjektas įgyvendintų tas pasiūlytas priemones. Jeigu pertvarkymo institucija nustato, kad įstaigos ar subjekto pasiūlytos priemonės veiksmingai nesumažina ir nepašalina pranešime nurodytų esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių, ji tiesiogiai ar per priežiūros instituciją raštu pareikalauja, kad tokia įstaiga ar subjektas įgyvendintų alternatyvias pertvarkymo institucijos nurodytas priemones. Įstaiga ar subjektas per vieną mėnesį nuo tokio pranešimo gavimo dienos privalo pertvarkymo institucijai tiesiogiai ar per priežiūros instituciją, jeigu per ją buvo pateiktas pranešimas, pateikti nurodytų alternatyvių priemonių įgyvendinimo planą.

5. Pertvarkymo institucija, nurodydama įstaigai ar subjektui alternatyvias priemones, turi pagrįsti tokios įstaigos ar subjekto pasiūlytų priemonių trūkumus ir įvertinti nurodytų alternatyvių priemonių taikymo, siekiant pašalinti nustatytas sėkmingo tokios įstaigos ar subjekto pertvarkymo kliūtis, proporcingumą. Pertvarkymo institucija, parinkdama alternatyvias priemones, įvertina sėkmingo pertvarkymo kliūčių grėsmę finansiniam stabilumui ir alternatyvių priemonių poveikį tokios įstaigos ar subjekto veiklai, jos stabilumui ir tokios įstaigos ar subjekto gebėjimui prisidėti prie šalies ekonomikos.

6. Pertvarkymo institucija, šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytu atveju siekdama pašalinti nustatytas esmines sėkmingo įstaigos ar subjekto pertvarkymo kliūtis, taiko vieną ar daugiau šių alternatyvių priemonių:

1) reikalauja, kad tokia įstaiga ar subjektas pakeistų bet kokius tarpusavio finansavimo susitarimus su kitais finansinės grupės subjektais ar įvertintų jų poreikį arba sudarytų su kitais finansinės grupės subjektais ar su trečiaisiais asmenimis paslaugų teikimo sutartis dėl ypač svarbių funkcijų vykdymo;

2) reikalauja, kad tokia įstaiga ar toks subjektas apribotų savo didžiausias individualias ir bendras pozicijas;

3) nustato papildomus konkrečios ar reguliarios su pertvarkymu susijusios informacijos teikimo reikalavimus;

4) reikalauja, kad tokia įstaiga ar toks subjektas parduotų nurodytą turtą;

5) reikalauja, kad tokia įstaiga ar toks subjektas apribotų ar nutrauktų tam tikrą jau vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą;

6) apriboja ar uždraudžia vykdyti naują ūkinę komercinę veiklą ar plėtoti esamą ūkinę komercinę veiklą arba parduoti naujus ar jau esamus produktus;

7) reikalauja supaprastinti tokios įstaigos ar tokio subjekto arba bet kurio tiesiogiai ir netiesiogiai valdomo finansinės grupės subjekto teisinę ar veiklos struktūrą, kad taikant pertvarkymo priemones būtų galima teisiškai ir veiklos požiūriu atskirti ypač svarbias funkcijas nuo kitų funkcijų;

8) reikalauja, kad tokia įstaiga ar toks subjektas arba patronuojančioji įmonė įsteigtų patronuojančiąją finansų kontroliuojančiąją bendrovę valstybėje narėje arba ES patronuojančiąją finansų kontroliuojančiąją bendrovę;

9) reikalauja, kad tokia įstaiga ar toks subjektas išleistų tinkamus įsipareigojimus, kad būtų tenkinamas minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas pagal šio įstatymo 26 straipsnį ar 262 ir 28 straipsnius;

10) reikalauja, kad tokia įstaiga ar toks subjektas imtųsi kitų priemonių, siekdami užtikrinti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo vykdymą pagal šio įstatymo 26 straipsnį ar 262 ir 28 straipsnius, įskaitant mėginimą pakartotinai derėtis dėl bet kurio tinkamo įsipareigojimo ir dėl išleistų papildomų 1 ar 2 lygio priemonių, kad visi pertvarkymo institucijos sprendimai nurašyti arba konvertuoti atitinkamą įsipareigojimą ar priemonę būtų vykdomi toje valstybėje narėje, pagal kurios teisę reglamentuojami atitinkami įsipareigojimai ir priemonės;

11) kai tokia įstaiga ar toks subjektas yra mišrios veiklos kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamoji įmonė, reikalauja, kad pastaroji įstaigai ar subjektui kontroliuoti įsteigtų atskirą finansų kontroliuojančiąją bendrovę, kai tai būtina siekiant palengvinti įstaigos ar subjekto pertvarkymą ir išvengti šiame įstatyme nurodytų pertvarkymo priemonių ir įgaliojimų, turinčių neigiamą poveikį nefinansinei įmonių grupės daliai, taikymo;

KEISTA:

2022 12 20 įstatymu Nr. XIV-1692 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27549)

 

12) reikalauja, kad tokia įstaiga ar toks subjektas pateiktų planą, kuriuo būtų užtikrintas šio įstatymo 26 straipsnyje ar 262 ir 28 straipsniuose nustatytų reikalavimų, išreikštų bendros rizikos pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, procentine dalimi, ir, jeigu taikoma, jungtinio rezervo reikalavimo bei šio įstatymo 26 straipsnyje ar 262 ir 28 straipsniuose nustatytų reikalavimų, išreikštų bendro pozicijų mato, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 ir 429a straipsniuose, procentine dalimi, tenkinimas;

13) reikalauja, kad tokia įstaiga ar toks subjektas pakeistų nuosavų lėšų priemonių, gavus priežiūros institucijos sutikimą, ir šio įstatymo 251 straipsnyje ir 262 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytų tinkamų įsipareigojimų vykdymo terminų struktūrą, kad būtų nuolat tenkinami šio įstatymo 26 straipsnyje ar 262 ir 28 straipsniuose nustatyti reikalavimai.

7. Prieš priimdama sprendimą dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių taikymo, pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija ir prireikus su už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakinga institucija, įvertina galimą atitinkamų priemonių poveikį įstaigai ar subjektui, finansinių paslaugų vidaus rinkai, kitų valstybių narių ir visos ES finansiniam stabilumui.

8. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas parengti įstaigos pertvarkymo planą ir 18 straipsnio 1 dalyje ar 19 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas pasiekti bendrą sprendimą dėl grupės pertvarkymo plano netaikomas nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto pranešimo pateikimo momento tol, kol pertvarkymo institucija, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, pritaria esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių pašalinimo priemonėms arba priima sprendimą dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių taikymo.

9. Pertvarkymo institucija, pasirinkdama ir taikydama šio straipsnio 6 dalyje nurodytas priemones, taip pat vadovaujasi taikytinais ES teisės aktais.

10. Šio straipsnio nuostatos šalinant grupės sėkmingo pertvarkymo kliūtis taikomos tiek, kiek šio įstatymo 23 straipsnyje nenustatyta kitaip.

 

23 straipsnis.       Sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo kliūčių šalinimas

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Kai pertvarkymo institucija yra grupės pertvarkymo institucija, ji kartu su patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis bei pasikonsultavusi su priežiūros institucijų kolegija ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijomis, kiek tai susiję su svarbiu filialu, pertvarkymo kolegijoje apsvarsto pagal šio įstatymo 21 straipsnio nuostatas atliktą sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimą ir deda visas pastangas, kad būtų priimtas bendras sprendimas dėl šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatytų sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo priemonių taikymo visiems pertvarkytiniems subjektams ir jų patronuojamosioms įmonėms, kurios yra šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai ir priklauso finansinei grupei.

2. Grupės pertvarkymo institucija, bendradarbiaudama su priežiūros institucija, atliekančia jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir Europos bankininkystės institucija, veikiančia pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, bei pasikonsultavusi su priežiūros institucijomis, parengia ir Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei, patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijoms ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijoms pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamos esminės kliūtys, trukdančios veiksmingai taikyti pertvarkymo priemones finansinei grupei, taip pat pertvarkytinoms grupėms, kai finansinę grupę sudaro daugiau negu viena pertvarkytina grupė. Ataskaitoje taip pat įvertinamas galimas siūlomų taikyti priemonių poveikis grupės veiklos modeliui ir nurodomos tikslingos ir proporcingos priemonės, kurios, grupės pertvarkymo institucijos vertinimu, yra būtinos esminėms kliūtims pašalinti. Jeigu sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo kliūtys atsiranda susiklosčius šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytai grupės subjekto padėčiai, grupės pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija ir jo patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis, apie savo atliktą tų kliūčių įvertinimą praneša Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei.

3. Per keturis mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos gavimo dienos Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė grupės pertvarkymo institucijai gali teikti pastabas ir pasiūlyti alternatyvias ataskaitoje nurodytoms priemonėms sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo kliūčių įveikimo ar pašalinimo priemones.

4. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje nustatytos sėkmingo pertvarkymo kliūtys atsiranda dėl šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos grupės subjekto padėties, Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė ne vėliau kaip per dvi savaites nuo pranešimo, pateikto pagal šio straipsnio 2 dalį, gavimo dienos grupės pertvarkymo institucijai turi pateikti pasiūlymus dėl esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių pašalinimo priemonių ir jų įgyvendinimo tvarkaraštį, kad būtų užtikrintas grupės subjektui taikomo šio įstatymo 26, 262 ar 28 straipsnyje nustatyto minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo, išreikšto bendros rizikos pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, procentine dalimi, ir, kai taikoma, jungtinio rezervo reikalavimo ir šio įstatymo 26, 262 ir 28 straipsniuose nustatytų reikalavimų, išreikštų bendro pozicijų mato, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 ir 429a straipsniuose, procentine dalimi, tenkinimas. Pasiūlytų esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių pašalinimo priemonių įgyvendinimo tvarkaraštyje turi būti atsižvelgiama į esminės sėkmingo pertvarkymo kliūties priežastis.

5. Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, įvertina, ar tomis priemonėmis veiksmingai įveikiama ar pašalinama esminė sėkmingo pertvarkymo kliūtis.

6. Grupės pertvarkymo institucija apie Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės pasiūlytas priemones praneša priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, Europos bankininkystės institucijai, patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijoms ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijoms, kiek tai susiję su atitinkamu svarbiu filialu. Grupės pertvarkymo institucija kartu su patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis, pasikonsultavusi su priežiūros institucijomis ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijomis, deda visas pastangas, kad pertvarkymo kolegijoje būtų pasiektas bendras sprendimas dėl esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių nustatymo ir prireikus dėl Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės pasiūlytų ir dėl institucijų reikalaujamų šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodytų sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo priemonių taikymo visiems finansinės grupės subjektams vertinimo, atsižvelgiant į galimą priemonių poveikį visose valstybėse narėse, kuriose veikia finansinė grupė.

KEISTA:

2022 12 20 įstatymu Nr. XIV-1692 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27549)

 

7. Bendras sprendimas priimamas per keturis mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės pastabų pateikimo grupės pertvarkymo institucijai dienos, o jeigu Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė pastabų nepateikia, ‒ per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto keturių mėnesių termino pabaigos. Bendras sprendimas privalo būti pagrįstas ir raštu išdėstytas dokumente, kurį grupės pertvarkymo institucija pateikia Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei. Bendras sprendimas dėl sėkmingo pertvarkymo kliūčių, atsiradusių susiklosčius šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytai padėčiai, priimamas per dvi savaites nuo tos dienos, kurią Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė pateikė savo pastabas pagal šio straipsnio 4 dalį, o jeigu Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė pastabų nepateikė, – per dvi savaites nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos. Bendras sprendimas privalo būti pagrįstas ir raštu išdėstytas dokumente, kurį grupės pertvarkymo institucija pateikia Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei.

8. Grupės pertvarkymo institucija turi teisę kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio nuostatomis, padėtų pasiekti bendrą sprendimą.

9. Nepriėmus bendro sprendimo per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atitinkamą laikotarpį, pertvarkymo institucija, pirmininkaujanti pertvarkymo kolegijai, priima savo sprendimą dėl šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių taikymo finansinei grupei. Toks sprendimas turi būti pagrįstas ir jame turi būti atsižvelgiama į kitų pertvarkymo institucijų nuomones ir išlygas. Grupės pertvarkymo institucija savo sprendimą pateikia Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei.

10. Jeigu per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atitinkamą laikotarpį kuri nors pertvarkymo institucija kreipėsi į Europos bankininkystės instituciją dėl šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytų priemonių taikymo, grupės pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį priėmimo dienos. Grupės pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas atitinkamas laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, grupės pertvarkymo institucija priima savo sprendimą. Pasibaigus šio straipsnio 7 dalyje nurodytam atitinkamam laikotarpiui ar priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai neperduodamas.

11. Tiek bendru sutarimu, tiek, kai jo nėra, kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos vienašališku sprendimu ar vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtas sprendimas yra privalomas grupės pertvarkymo institucijai.

 

24 straipsnis.       Sėkmingo pertvarkytino subjekto ar patronuojamosios įmonės pertvarkymo kliūčių šalinimas

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Kai pertvarkymo institucija yra pertvarkytino subjekto ar patronuojamosios įmonės, kuri priklauso finansinei grupei, pertvarkymo institucija, ji kartu su grupės pertvarkymo institucija ir kitomis pertvarkymo institucijomis privalo dėti visas pastangas, kad būtų priimtas bendras sprendimas svarstant pagal šio įstatymo 21 straipsnį atliktą sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimą ir per šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytą atitinkamą laikotarpį būtų priimtas bendras sprendimas dėl šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatytų sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo priemonių taikymo pertvarkytiniems subjektams ir jų patronuojamosioms įmonėms, kurios yra šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai ir priklauso finansinei grupei.

2. Pertvarkymo institucija, gavusi šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą ataskaitą, ją perduoda Lietuvos Respublikoje licencijuotai patronuojamajai įmonei.

3. Jeigu bendras sprendimas nėra priimtas ir šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytas atitinkamas laikotarpis nėra pasibaigęs, pertvarkymo institucija turi teisę kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, veikdama pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį, padėtų institucijoms susitarti dėl šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytų priemonių taikymo. Pertvarkymo institucija taip pat turi teisę kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio nuostatomis, padėtų pasiekti bendrą sprendimą.

4. Nepriėmus bendro sprendimo per šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytą atitinkamą laikotarpį, pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija priima savo sprendimą dėl šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių taikymo pertvarkytinai grupei. Toks sprendimas turi būti pagrįstas ir jame turi būti atsižvelgiama į tos pačios pertvarkytinos grupės kitų subjektų pertvarkymo institucijų bei grupės pertvarkymo institucijos nuomones ir išlygas. Pertvarkymo institucija savo sprendimą turi pateikti pertvarkytinam subjektui.

5. Jeigu per šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytą atitinkamą laikotarpį kuri nors pertvarkymo institucija kreipėsi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, veikdama pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį, padėtų institucijoms susitarti dėl šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytų priemonių taikymo, pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį priėmimo dienos. Pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytas atitinkamas laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija priima savo sprendimą. Pasibaigus šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytam atitinkamam laikotarpiui ar priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai neperduodamas.

6. Jeigu per šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytą atitinkamą laikotarpį nepavyksta pasiekti bendro sutarimo, pertvarkymo institucija priima atskirą sprendimą dėl šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių taikymo Lietuvos Respublikoje licencijuotai patronuojamajai įmonei, kuri nėra pertvarkytinas subjektas. Sprendimas turi būti visapusiškai pagrįstas ir jame turi būti atsižvelgiama į kitų pertvarkymo institucijų nuomones ir išlygas. Pertvarkymo institucija savo sprendimą turi pateikti Lietuvos Respublikoje licencijuotai patronuojamajai įmonei, kuri nėra pertvarkytinas subjektas, atitinkamam tos pačios pertvarkytinos grupės pertvarkytinam subjektui, to pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucijai ir, jeigu tai nėra ta pati institucija, grupės pertvarkymo institucijai.

7. Jeigu per šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytą atitinkamą laikotarpį pertvarkymo institucija kreipiasi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms priimti bendrą sprendimą, pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytas atitinkamas laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, pertvarkymo institucija priima savo sprendimą. Pasibaigus šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytam atitinkamam laikotarpiui ar priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai neperduodamas.

8. Tiek bendru sutarimu, tiek, kai jo nėra, kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos vienašališku sprendimu ar vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtas sprendimas yra privalomas pertvarkymo institucijai.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

MINIMALUS NUOSAVŲ LĖŠŲ IR TINKAMŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ DYDIS

 

INFOLEX PASTABA: vadovaujantis 2015 11 19 įstatymu Nr. XII-2053 (TAR, 2015, Nr. 2015-19163) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo II skyriaus penktasis skirsnis įsigalioja 2016 01 01.

 

25 straipsnis. Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyti subjektai privalo nuolat tenkinti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą, kai to iš jų reikalaujama pagal šį straipsnį ir šio įstatymo 251, 254, 26, 261, 262, 263, 265 ir 28 straipsnius, bei laikytis nurodytų straipsnių nuostatų. Minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydis apskaičiuojamas šio įstatymo 252 ar 253 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į tai, kas taikoma, kaip nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio suma, išreikšta:

1) bendros rizikos pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, procentine dalimi, ir

2) bendro pozicijų mato, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 ir 429a straipsniuose, procentine dalimi.

2. Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą kiekvienai Lietuvos Respublikoje licencijuotai įstaigai ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui nustato pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, vadovaudamasi ES teisės aktuose nustatytais reikalavimais ir atsižvelgdama į šiuos kriterijus:

1) poreikį užtikrinti, kad taikant pertvarkymo priemones, įskaitant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, pertvarkytini subjektai būtų pertvarkyti taip, kad būtų pasiekti pertvarkymo tikslai;

2) poreikį užtikrinti, kad pertvarkytini subjektai ir jų patronuojamosios įmonės, kurios yra įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai ir kurios nėra pertvarkytini subjektai, tuo atveju, jeigu būtų taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė arba kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymas ir konvertavimas, turėtų pakankamai nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų, kad nuostoliai būtų padengti ir atitinkamų subjektų bendras kapitalo pakankamumo koeficientas ir, kai taikoma, sverto koeficientas būtų atkurti iki tokio lygio, kuris atitiktų įstaigos licencijos gavimo reikalavimus ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus įstaigos nuolatinės veiklos vykdymo reikalavimus (toliau kartu – licencinės veiklos reikalavimai);

3) poreikį užtikrinti, kad tuo atveju, jeigu pertvarkymo plane nustatoma, kad pagal šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalį tam tikroms tinkamų įsipareigojimų rūšims gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė gali būti netaikoma arba kad atliekant dalinį turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimą tam tikrų rūšių tinkami įsipareigojimai gali būti visi perduodami kitam asmeniui, pertvarkytinas subjektas turėtų pakankamai kitų tinkamų įsipareigojimų nuostoliams padengti ir įstaigos bendro kapitalo pakankamumo koeficientui ir, kai taikoma, sverto koeficientui atkurti iki lygio, kuris atitiktų licencinės veiklos reikalavimus;

4) subjekto dydį, verslo, finansavimo ir rizikos modelius;

KEISTA:

2022 12 20 įstatymu Nr. XIV-1692 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27549)

 

5) subjekto finansinių problemų neigiamą poveikį finansiniam stabilumui, įskaitant neigiamas problemų išplitimo į kitas įstaigas ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytus subjektus pasekmes dėl to subjekto ryšių su kitomis įstaigomis ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytais subjektais arba likusia finansų sistemos dalimi.

3. Jeigu pertvarkymo plane, įvertinant įvairias galimas situacijas, įskaitant tai, kad įstaigos žlugimas gali būti išskirtinio pobūdžio ar vykti bendro finansinio nestabilumo arba finansų sistemos masto įvykio metu, nustatoma, kad turi būti imtasi pertvarkymo veiksmų arba taikomas atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymas ir konvertavimas, vadovaujantis šio įstatymo 58 straipsniu, minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas yra lygus sumai, kurios pakanka užtikrinti:

1) nuostoliams, kurių, tikėtina, patirs subjektas, padengti (toliau ‒ nuostolių padengimas);

2) pertvarkytinam subjektui ir jo patronuojamosioms įmonėms, kurios yra įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai, kurie nėra pertvarkytini subjektai, rekapitalizuoti iki lygio, kuris atitiktų licencinės veiklos reikalavimus, laikotarpiui iki vienų metų (toliau – rekapitalizavimas).

4. Jeigu pertvarkymo plane nustatoma, kad subjektui turi būti iškeliama bankroto byla, pertvarkymo institucija įvertina, ar yra pagrįsta apriboti subjektui minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą, kad jo dydis neviršytų nuostolių padengimo sumos. Pertvarkymo institucija, prieš nustatydama minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo apribojimą, įvertina galimą poveikį finansiniam stabilumui ir neigiamo poveikio plitimo finansų sistemoje riziką.

5. Kai, pertvarkymo institucijos vertinimu, vadovaujantis šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalimi, tam tikrų rūšių tinkamiems įsipareigojimams visiškai ar iš dalies nebus taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė arba, atliekant dalinį turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimą, tam tikrų rūšių visi tinkami įsipareigojimai gali būti perduoti gavėjui, minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas tenkinamas naudojant nuosavas lėšas ar kitus tinkamus įsipareigojimus, kurių pakanka:

1) neįtrauktų įsipareigojimų sumai, nustatytai pagal šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalį, padengti;

2) užtikrinti, kad būtų tenkinamos šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.

6. Pertvarkymo institucijos sprendime nustatyti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą pateikiamas to sprendimo pagrindimas, įskaitant šio straipsnio 2–5 dalyse ir šio įstatymo 252 ir 253 straipsniuose nustatytų elementų įvertinimą. Pertvarkymo institucija savo sprendimą, be priežasties nedelsdama, turi peržiūrėti, siekdama atsižvelgti į bet kokius papildomo kapitalo reikalavimo lygio pokyčius.

7. Taikant šio įstatymo 252 ir 253 straipsnius, kapitalo reikalavimai aiškinami atsižvelgiant į priežiūros institucijos taikomas pereinamojo laikotarpio nuostatas, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 dešimtos dalies I antraštinės dalies 1, 2 ir 4 skyriuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose priežiūros institucijai suteiktas pasirinkimo galimybes.

8. Pertvarkymo institucija, derindama savo veiksmus su priežiūros institucija, Europos bankininkystės instituciją informuoja apie Lietuvos Respublikoje licencijuotoms įstaigoms ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytiems subjektams nustatytus minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimus pagal šio įstatymo II skyriaus penktojo skirsnio straipsnius ir tikrina, kaip tos įstaigos ir subjektai laikosi šių reikalavimų.

 

251 straipsnis. Pertvarkytinų subjektų tinkami įsipareigojimai

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Įsipareigojimų sumos įtraukiamos į visų pertvarkytinų subjektų nuosavų lėšų ir įsipareigojimų sumą, kai atitinka tinkamų įsipareigojimų reikalavimus pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a, 72b (išskyrus reikalavimus pagal 2 dalies d punktą) ir 72c straipsnius. Kai šiame įstatyme teikiama nuoroda į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a ar 92b straipsnio reikalavimus, tų straipsnių tikslais tinkamais įsipareigojimais laikomi tinkami įsipareigojimai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72k straipsnyje ir nustatyta pagal šio reglamento antros dalies I antraštinės dalies 5a skyrių.

2. Įsipareigojimų, atsirandančių dėl skolos priemonių, kurių sudedamoji dalis yra įterptosios išvestinės finansinės priemonės, sumos įtraukiamos į nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) pagrindinė įsipareigojimo, atsirandančio dėl skolos priemonės, suma žinoma emisijos metu, yra nustatyto dydžio ar didėja ir yra nesusijusi su įterptosios išvestinės finansinės priemonės savybėmis, o įsipareigojimo, atsirandančio dėl skolos priemonės, įskaitant išvestinę finansinę priemonę, bendra suma gali būti vertinama kasdien aktyvios ir likvidžios grįžtamosios rinkos sąlygomis, atsižvelgiant į kredito rizikos neturinčią lygiavertę priemonę pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 104 ir 105 straipsnius;

2) į skolos priemonę įtraukta sutartinė sąlyga, pagal kurią reikalavimo suma emitento nemokumo ir emitento pertvarkymo atvejais yra nustatyto dydžio ar didėjanti ir neviršija pradžioje išmokėtos įsipareigojimo sumos.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms skolos priemonėms, įskaitant jų įterptąsias išvestines finansines priemones, nėra taikomas užskaitos susitarimas ir nėra atliekamas vertinimas pagal šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalį. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įsipareigojimų dalis įtraukiama į nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą, jeigu atitinka šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pagrindinę sumą arba šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą nustatyto dydžio ar didėjančią sumą.

4. Jeigu ES įsteigto patronuojamojo subjekto, kuris, kaip ir pertvarkytinas subjektas, priklauso pertvarkytinai grupei, įsipareigojimai yra išleisti akcininkui, kuris nepriklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei, šių įsipareigojimų suma įtraukiama į to pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) įsipareigojimai išleisti pagal šio įstatymo 262 straipsnio 5 dalies 1 punktą;

2) naudojantis nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais pagal šio įstatymo 58 ar 60 straipsnį, tų įsipareigojimų atžvilgiu nedaromas poveikis pertvarkytino subjekto vykdomai patronuojamosios įmonės kontrolei;

3) šiais įsipareigojimais neviršijama suma, kuri apskaičiuojama iš sumos, reikalaujamos pagal šio įstatymo 262 straipsnio 1 dalį, atimant įsipareigojimų, kurie išleisti pertvarkytinam subjektui ir yra jo įsigyti tiesiogiai arba netiesiogiai per kitus tos pačios pertvarkytinos grupės subjektus, sumą ir nuosavų lėšų, išleistų pagal šio įstatymo 262 straipsnio 5 dalies 2 punktą, sumą.

5. Neatsižvelgdama į tai, ar daromas poveikis šio įstatymo 252 straipsnio 8 ir 9 dalyse ar 261 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam minimaliam reikalavimui, pertvarkymo institucija užtikrina, kad šio įstatymo 26 straipsnyje nurodyto reikalavimo dalį, kuri lygi 8 procentams visų įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, pertvarkytini subjektai, kurie yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos arba kuriems taikomos šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis, tenkintų naudodami nuosavas lėšas, subordinuotąsias tinkamas priemones arba įsipareigojimus, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje. Pertvarkymo institucija gali leisti, kad lygį, mažesnį negu 8 procentai visų įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, bet didesnį už sumą, apskaičiuotą taikant formulę (1 – (X1/X2)) x 8 procentai visų įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, pertvarkytini subjektai, kurie yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos arba kuriems taikomos šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis, vykdytų naudodami nuosavas lėšas, subordinuotąsias tinkamas priemones arba įsipareigojimus, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, jeigu tenkinamos visos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72b straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, kai, atsižvelgiant į pagal to reglamento 72b straipsnio 3 dalį galimą sumažinimą:

1) X1 – 3,5 procento bendros rizikos pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį;

2) X2 – suma, gauta sudėjus 18 procentų bendros rizikos pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, ir jungtinio rezervo reikalavimo sumą.

6. Jeigu pertvarkytiniems subjektams, kuriems taikomos šio įstatymo 252 straipsnio 8 ir 9 dalys, taikant šio straipsnio 5 dalį, reikalavimas viršija 27 procentus bendros rizikos pozicijų sumos, pertvarkymo institucija atitinkamam pertvarkytinam subjektui apriboja tą šio įstatymo 26 straipsnyje nurodyto reikalavimo dalį, kuri turi būti tenkinama naudojant nuosavas lėšas, subordinuotąsias tinkamas priemones arba įsipareigojimus, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, iki 27 procentų bendros rizikos pozicijų sumos, jeigu nustato, kad:

1) pertvarkymo plane galimybė pasinaudoti pertvarkymo finansavimo struktūros lėšomis nesvarstoma kaip to pertvarkytino subjekto pertvarkymo galimybė;

2) jeigu netaikomas šios dalies 1 punktas ir šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytas reikalavimas, tam pertvarkytinam subjektui leidžiama įvykdyti šio įstatymo 78 straipsnio 3 ar 6 dalyje nurodytus reikalavimus.

7. Atlikdama šio straipsnio 6 dalyje nurodytą vertinimą, pertvarkymo institucija atsižvelgia į neproporcingo poveikio atitinkamo pertvarkytino subjekto verslo modeliui riziką. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma pertvarkytiniems subjektams, kuriems taikomos šio įstatymo 252 straipsnio 10 ir 11 dalys.

8. Pertvarkymo institucija gali nuspręsti, kad pertvarkytiniems subjektams, kurie nėra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos ar kuriems netaikoma šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis, taikoma šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyto reikalavimo dalis, neviršijanti didesnės iš šių sumų – 8 procentų visų subjekto įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, sumos ir sumos, apskaičiuotos taikant šio straipsnio 11 dalyje nurodytą formulę, būtų tenkinama naudojant nuosavas lėšas, subordinuotąsias tinkamas priemones arba įsipareigojimus, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

1) nesubordinuotieji įsipareigojimai, nurodyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, bankroto atveju vykdomi tokiu pačiu eiliškumu, kaip ir tam tikri įsipareigojimai, kuriems taikomos nurašymo ir konvertavimo išimtys pagal šio įstatymo 77 straipsnio 1 ar 5 dalį;

2) yra rizikos, kad dėl planuojamo nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų taikymo nesubordinuotiesiems įsipareigojimams, kuriems netaikomos nurašymo ir konvertavimo išimtys pagal šio įstatymo 77 straipsnio 1 ar 5 dalį, kreditoriai, turintys iš tų įsipareigojimų atsirandančių reikalavimų, patirs didesnių nuostolių, negu jie patirtų bankroto proceso atveju;

3) nuosavų lėšų ir kitų subordinuotųjų įsipareigojimų suma neviršija sumos, kuri būtina siekiant užtikrinti, kad šios dalies 2 punkte nurodyti kreditoriai nepatirs didesnių nuostolių, negu jie patirtų bankroto proceso atveju.

9. Jeigu pertvarkymo institucija nustato, kad kurioje nors kreditorių reikalavimų tenkinimo eilėje, apimančioje tinkamus įsipareigojimus, įsipareigojimų, kuriems nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai pagal šio įstatymo 77 straipsnio 1 ar 5 dalį netaikomi arba pagrįstai tikimasi, kad jie nebus taikomi, bendra suma sudaro daugiau kaip 10 procentų tos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, ji įvertina šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą riziką.

10. Taikant šio straipsnio 5–9 ir 11 dalis, įsipareigojimų, kylančių iš išvestinių finansinių priemonių, suma įtraukiama į visų pertvarkytino subjekto įsipareigojimų sumą, įvertinus, kad sandorio šalies teisės taikyti baigiamąją užskaitą yra pripažintos. Pertvarkytino subjekto nuosavos lėšos, naudojamos jungtinio rezervo reikalavimui tenkinti, yra tinkamos šio straipsnio 5‒9 ir 11 dalyse nurodytiems reikalavimams tenkinti.

11. Pertvarkymo institucija gali nuspręsti, kad pertvarkytinos pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos arba pertvarkytini subjektai, kuriems taikoma šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis, tenkintų šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytą reikalavimą naudodami savo nuosavas lėšas, subordinuotąsias tinkamas priemones arba įsipareigojimus, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, tiek, kiek tų nuosavų lėšų, priemonių ir įsipareigojimų, susijusių su pertvarkytino subjekto prievole tenkinti jungtinio rezervo reikalavimą, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnyje ir šio įstatymo 252 straipsnio 8 ir 9 dalyse ir 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus, suma neviršija didesnės iš šių sumų:

1) 8 procentų visų subjekto įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, sumos;

2) sumos, apskaičiuotos taikant formulę A x 2 + B x 2 + C, kai:

A – suma, gauta taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą reikalavimą;

B – suma, gauta taikant papildomo kapitalo reikalavimą;

C – suma, gauta taikant jungtinio rezervo reikalavimą.

12. Pertvarkymo institucijos gali taikyti šio straipsnio 11 dalyje nurodytus įgaliojimus pertvarkytiniems subjektams, kurie yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos arba kuriems taikoma šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis ir kurie atitinka bent vieną iš šioje dalyje nustatytų sąlygų, neviršydamos 30 procentų visų pertvarkytinų subjektų, kurie yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos arba kuriems taikoma šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis ir kuriems pertvarkymo institucijos nurodo, kad turi būti tenkinamas šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytas reikalavimas, bendro skaičiaus. Pertvarkymo institucijos, prieš priimdamos sprendimą, atsižvelgia į šias sąlygas:

1) atlikus ankstesnį sėkmingo pertvarkymo galimybių įvertinimą, nustatyta esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių ir:

a) pasinaudojus šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodytomis alternatyviomis priemonėmis pagal pertvarkymo institucijos nustatytą esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių pašalinimo priemonių tvarkaraštį, nesiimta taisomųjų veiksmų arba

b) nustatyta esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių, kurios negali būti pašalintos naudojantis jokiomis iš šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių, o pasinaudojus šio straipsnio 11 dalyje nurodyta teise būtų iš dalies arba visiškai kompensuojamas neigiamas esminių kliūčių poveikis sėkmingam pertvarkymui, arba

2) pertvarkymo institucijos nuomone, pertvarkytino subjekto galimybės įgyvendinti pasirinktą pertvarkymo strategiją ir jo patikimumas yra riboti, atsižvelgiant į subjekto dydį, jo tarpusavio sąsajas su kitais subjektais, jo veiklos pobūdį, mastą, riziką ir sudėtingumą, jo teisinį statusą ir jo akcijų paketo struktūrą, arba

3) papildomo kapitalo reikalavimas rodo, kad pertvarkytinas subjektas, kuris yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga arba kuriam taikoma šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis, rizikingumo požiūriu patenka tarp pirmųjų 20 procentų įstaigų, kurioms pertvarkymo institucija nurodo, kad turi būti tenkinamas šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas.

13. Pertvarkymo institucija, apskaičiuodama šio straipsnio 12 dalyje nurodytas procentines dalis, suapvalina gautą skaičių iki artimiausio sveikojo skaičiaus.

14. Pertvarkymo institucija priima šio straipsnio 8 ar 11 dalyje nurodytus sprendimus tik pasikonsultavusi su priežiūros institucija. Pertvarkymo institucija, priimdama šiuos sprendimus, taip pat atsižvelgia į:

1) rinkos, kuri skirta pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų priemonėms ir subordinuotosioms tinkamoms priemonėms, gylį, tokių priemonių, jeigu jų yra, apskaičiuotą kainą ir laiką, kurio reikia sandoriams, kurie būtini siekiant laikytis minėto sprendimo, įvykdyti;

2) tinkamų įsipareigojimų priemonių, kurios atitinka visas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnyje nurodytas sąlygas ir kurių likęs įgyvendinimo terminas yra trumpesnis negu vieni metai, sumą sprendimo, kuriuo siekiama padaryti kiekybinius šio straipsnio 8 ir 11 dalyse nurodytų reikalavimų patikslinimus, priėmimo dieną;

3) turimas priemones, kurios atitinka visas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnyje, išskyrus to reglamento 72b straipsnio 2 dalies d punktą, nurodytas sąlygas, ir jų sumą;

4) įsipareigojimų, kuriems netaikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai pagal šio įstatymo 77 straipsnio 1 ar 5 dalį ir kurie, jeigu būtų iškelta bankroto byla, būtų tokio paties prioriteto kaip ir didžiausio prioriteto tinkami įsipareigojimai arba už juos mažesnio prioriteto, sumos dydį, palyginti su pertvarkytino subjekto nuosavomis lėšomis ir tinkamais įsipareigojimais. Jeigu neįtrauktų įsipareigojimų suma neviršija 5 procentų pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumos, laikoma, kad neįtraukta suma nėra didelė. Jeigu ši riba viršijama, neįtrauktų įsipareigojimų sumos dydį įvertina pertvarkymo institucija;

5) pertvarkytino subjekto verslo modelį, finansavimo modelį ir rizikos modelį, taip pat jo stabilumą ir gebėjimą prisidėti prie ekonomikos;

6) galimo restruktūrizavimo sąnaudų poveikį pertvarkytino subjekto rekapitalizavimui.

 

252 straipsnis.      Pertvarkytinų subjektų minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo apskaičiavimas

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Pertvarkytiniems subjektams taikomo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo suma, nustatyta šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje, gaunama:

1) kai minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas skaičiuojamas taikant šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą išraišką, sudėjus:

a) pertvarkytino subjekto nuostolių sumą, kuri turi būti padengta subjekto pertvarkymo metu ir kuri atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą reikalavimą ir papildomo kapitalo reikalavimą, konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu;

b) rekapitalizavimo sumą, kuri suteikia galimybę pertvarkytinai grupei atkurti bendro kapitalo pakankamumo koeficiento reikalavimo, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punkte, ir papildomo kapitalo reikalavimo tenkinimą konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu įgyvendinus pasirinktą pertvarkymo strategiją;

2) kai minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas skaičiuojamas taikant šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą išraišką, sudėjus:

a) nuostolių, kurie pertvarkymo metu turi būti padengti, sumą, atitinkančią pertvarkytinam subjektui taikomą sverto koeficiento reikalavimą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punkte, konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu;

b) rekapitalizavimo sumą, kuri suteikia galimybę pertvarkytinai grupei atkurti sverto koeficiento reikalavimo, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punkte, tenkinimą konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu įgyvendinus pasirinktą pertvarkymo strategiją.

2. Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju išreiškiamas procentiniu dydžiu, gautu sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, padalijus iš bendros rizikos pozicijos sumos.

3. Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju išreiškiamas procentiniu dydžiu, gautu sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, padalijus iš bendro pozicijų mato, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 ir 429a straipsniuose.

4. Pertvarkymo institucija, nustatydama individualų reikalavimą pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsižvelgia į šio įstatymo 78 straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodytus reikalavimus.

5. Pertvarkymo institucija, nustatydama rekapitalizavimo sumas:

1) naudoja naujausias praneštas atitinkamos bendros rizikos pozicijų sumos arba bendro pozicijų mato, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 ir 429a straipsniuose, vertes, patikslintas atsižvelgiant į bet kokius pokyčius, atsirandančius dėl pertvarkymo plane nustatytų pertvarkymo veiksmų;

2) pasikonsultavusi su priežiūros institucija, patikslina papildomo kapitalo reikalavimą atitinkančią sumą, ją sumažindama ar padidindama, kad nustatytų pertvarkytinam subjektui įgyvendinus pasirinktą pertvarkymo strategiją taikytiną reikalavimą.

6. Pertvarkymo institucija turi teisę padidinti šio straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytą reikalavimą tinkama suma, būtina siekiant užtikrinti, kad po pertvarkymo subjektas tam tikrą laikotarpį, kuris neviršija vienų metų, galėtų išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą. Ši suma lygi jungtinio rezervo reikalavimo, kuris turi būti taikomas įgyvendinus pertvarkymo priemones, sumai atėmus šio įstatymo 2 straipsnio 101 dalies 1 punkte nurodytą sumą.

7. Pertvarkymo institucija gali šio straipsnio 6 dalyje nurodytą sumą sumažinti, jeigu, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustato, kad būtų realu ir tikėtina, jog mažesnės sumos pakanka rinkos pasitikėjimui išlaikyti ir užtikrinti, kad įgyvendinus pertvarkymo strategiją įstaiga arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai galėtų nuolat vykdyti ypač svarbias ekonomines funkcijas ir gauti finansavimą nesinaudodami valstybės pagalba, išskyrus įnašus iš pertvarkymo finansavimo struktūrų pagal šio įstatymo 78 straipsnio 3 ir 6 dalių ir 103 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pertvarkymo institucija gali šio straipsnio 6 dalyje nurodytą sumą padidinti, jeigu, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustato, kad būtina didesnė suma siekiant tam tikrą laikotarpį, kuris neviršija vienų metų, išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą ir užtikrinti, kad įstaiga arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai galėtų nuolat vykdyti ypač svarbias ekonomines funkcijas ir gauti finansavimą nesinaudodami valstybės pagalba, išskyrus įnašus iš pertvarkymo finansavimo struktūrų pagal šio įstatymo 78 straipsnio 3 ir 6 dalis ir 103 straipsnio 4 dalį.

8. Pertvarkytiniems subjektams, kuriems netaikomas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnis ir kurie priklauso pertvarkytinai grupei, kurios bendras turtas viršija 100 000 000 000 eurų, šiame straipsnyje nurodytas reikalavimo lygis turi būti lygus bent:

1) 13,5 procento, kai skaičiuojama pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą;

2) 5 procentams, kai skaičiuojama pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyti pertvarkytini subjektai privalo tenkinti šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus reikalavimo lygius naudodami nuosavas lėšas, subordinuotąsias tinkamas priemones arba įsipareigojimus vadovaudamiesi šio įstatymo 251 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

10. Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, gali nuspręsti taikyti šio straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatas pertvarkytinam subjektui, kuriam nėra taikomas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnis ir kuris priklauso pertvarkytinai grupei, kurios bendras turtas mažesnis negu 100 000 000 000 eurų, ir kuris, pertvarkymo institucijos vertinimu, įsipareigojimų nevykdymo atveju pagrįstai galėtų kelti sisteminę riziką. Prieš priimdama sprendimą, pertvarkymo institucija atsižvelgia į:

1) indėlių vyravimą ir skolos priemonių trūkumą finansavimo modelyje;

2) mastą, kuriuo apribota prieiga prie tinkamų įsipareigojimų kapitalo rinkų;

3) mastą, kuriuo pertvarkytinas subjektas remiasi bendro 1 lygio nuosavu kapitalu, siekdamas užtikrinti šio įstatymo 26 straipsnyje nurodyto reikalavimo tenkinimą.

11. Jeigu pertvarkymo institucija nepriima šio straipsnio 10 dalyje nurodyto sprendimo, ji gali priimti sprendimą pagal šio įstatymo 251 straipsnio 8 dalį.

 

253 straipsnis.      Subjektų, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai, minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo apskaičiavimas

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Subjektams, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai, taikomo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo suma, nustatyta šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje, gaunama:

1) kai skaičiuojama taikant šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą išraišką, sudėjus:

a) subjekto nuostolių, kurie turi būti padengti, sumą, atitinkančią Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą reikalavimą ir papildomo kapitalo reikalavimą;

b) rekapitalizavimo sumą, kuri suteikia galimybę subjektui atkurti bendro kapitalo pakankamumo koeficiento reikalavimo, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punkte, ir jam taikomo papildomo kapitalo reikalavimo tenkinimą, pritaikius atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymą arba konvertavimą pagal šio įstatymo 58 straipsnį arba pertvarkius pertvarkytiną grupę;

2) kai skaičiuojama taikant šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą išraišką, sudėjus:

a) nuostolių, kurie turi būti padengti, sumą, atitinkančią subjektui taikomą sverto koeficiento reikalavimą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punkte;

b) rekapitalizavimo sumą, kuri suteikia galimybę subjektui atkurti sverto koeficiento reikalavimo, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punkte, tenkinimą, pritaikius atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymą arba konvertavimą pagal šio įstatymo 58 straipsnį arba pertvarkius pertvarkytiną grupę.

2. Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju išreiškiamas procentiniu dydžiu, gautu sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, padalijus iš bendros rizikos pozicijos sumos.

3. Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju išreiškiamas procentiniu dydžiu, gautu sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, padalijus iš bendro pozicijų mato, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 ir 429a straipsniuose.

4. Pertvarkymo institucija, nustatydama reikalavimą pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsižvelgia į šio įstatymo 78 straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodytus reikalavimus.

5. Pertvarkymo institucija, nustatydama rekapitalizavimo sumas:

1) naudoja naujausias praneštas atitinkamos bendros rizikos pozicijų sumos arba bendro pozicijų mato, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 ir 429a straipsniuose, vertes, patikslintas atsižvelgiant į bet kokius pokyčius, atsirandančius dėl pertvarkymo plane nustatytų veiksmų;

2) pasikonsultavusi su priežiūros institucija, patikslina taikomo papildomo kapitalo reikalavimą atitinkančią sumą, ją sumažindama arba padidindama, kad nustatytų reikalavimą, kuris būtų taikomas subjektui nurašius arba konvertavus atitinkamas kapitalo priemones ir tinkamus įsipareigojimus pagal šio įstatymo 58 straipsnį arba pertvarkius pertvarkytiną grupę.

6. Pertvarkymo institucija turi teisę padidinti šio straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytą reikalavimą atitinkama suma, kuri būtina siekiant užtikrinti, kad, nurašius arba konvertavus atitinkamas kapitalo priemones ir tinkamus įsipareigojimus pagal šio įstatymo 58 straipsnį, subjektas tam tikrą laikotarpį, kuris neviršija vienų metų, galėtų išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą. Ši suma lygi jungtinio rezervo reikalavimo, kuris būtų taikomas nurašius arba konvertavus atitinkamas kapitalo priemones ir tinkamus įsipareigojimus pagal šio įstatymo 58 straipsnį arba pertvarkius pertvarkytiną grupę, sumai atėmus šio įstatymo 2 straipsnio 101 dalies 1 punkte nurodytą sumą.

7. Pertvarkymo institucija gali šio straipsnio 6 dalyje nurodytą sumą sumažinti, jeigu, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustato, kad būtų realu ir tikėtina, jog mažesnės sumos pakanka rinkos pasitikėjimui išlaikyti ir užtikrinti, kad įstaiga arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai, nurašius arba konvertavus atitinkamas kapitalo priemones ir tinkamus įsipareigojimus pagal šio įstatymo 58 straipsnį arba pertvarkius pertvarkytiną grupę, galėtų nuolat vykdyti ypač svarbias ekonomines funkcijas ir gauti finansavimą nesinaudodami valstybės pagalba, išskyrus įnašus iš pertvarkymo finansavimo struktūrų pagal šio įstatymo 78 straipsnio 3 ir 6 dalių ir 103 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pertvarkymo institucija gali šio straipsnio 6 dalyje nurodytą sumą padidinti, jeigu, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustato, kad būtina didesnė suma pakankamam rinkos pasitikėjimui tam tikrą laikotarpį, kuris neviršija vienų metų, išlaikyti ir užtikrinti, kad įstaiga arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai galėtų nuolat vykdyti ypač svarbias ekonomines funkcijas ir gauti finansavimą nesinaudodami valstybės pagalba, išskyrus įnašus iš pertvarkymo finansavimo struktūrų pagal šio įstatymo 78 straipsnio 3 ir 6 dalis ir 103 straipsnio 4 dalį.

 

254 straipsnis.      Ataskaitų teikimas ir viešas minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo atskleidimas

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Subjektai, kuriems pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalį taikomas minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas, privalo pertvarkymo institucijai ir priežiūros institucijai, vadovaudamiesi Europos Komisijos techninių įgyvendinimo standartų nustatyta tvarka, pateikti šiuos duomenis apie:

1) nuosavų lėšų sumas, kurios, jeigu taikytina, atitinka šio įstatymo 262 straipsnio 5 dalies 2 punkto sąlygas, ir tinkamų įsipareigojimų sumas, tų sumų išraišką procentinėmis dalimis pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatas pritaikius bet kokius taikytinus atskaitymus pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72e–72j straipsnius;

2) kitų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, sumas;

3) dėl šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų nurodydami:

a) jų sudėtį, įskaitant vykdymo terminų struktūrą;

b) jų vykdymo eiliškumą, taikytiną, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui būtų iškeliama bankroto byla;

c) ar taikoma trečiosios valstybės teisė ir, jeigu taikoma, kurios trečiosios valstybės teisė taikoma, ir ar jie apima sutartines sąlygas, nurodytas šio įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 52 straipsnio 1 dalies p ir q punktuose bei 63 straipsnio n ir o punktuose.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga pateikti duomenis apie kitų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, sumas netaikoma subjektams, kurių turimos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumos, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, tų duomenų pateikimo dieną tenkina bent 150 procentų šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus duomenis privalo pateikti bent kartą per pusę metų, o šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus duomenis – bent kartą per metus.

4. Pertvarkymo institucija ir priežiūros institucija turi teisę motyvuotai reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis pateiktų dažniau.

5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, vadovaudamiesi 2021 m. balandžio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/763, kuriuo nustatomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES taikymo techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su priežiūros ataskaitų teikimu ir viešu informacijos apie minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą atskleidimu, nustatyta tvarka, privalo bent kartą per metus viešai paskelbti informaciją (duomenis) apie:

1) nuosavų lėšų, kurios, jeigu taikoma, atitinka šio įstatymo 262 straipsnio 5 dalies 2 punkto sąlygas, ir tinkamų įsipareigojimų sumas;

2) šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sudėtį, įskaitant jų vykdymo terminų struktūrą ir eiliškumą, taikytiną, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui būtų iškeliama bankroto byla;

3) šio įstatymo 26 straipsnyje arba 262 ir 28 straipsniuose nurodytą taikytiną reikalavimą, išreikštą, kaip nustatyta šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje.

6. Šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalys netaikomos subjektams, kurių pertvarkymo plane nustatyta, kad toks subjektas turi būti likviduojamas iškeliant bankroto bylą.

7. Jeigu buvo atlikti pertvarkymo veiksmai arba kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymas ar konvertavimas pagal šio įstatymo 58 straipsnį, šio straipsnio 5 dalyje nurodyti viešo informacijos atskleidimo reikalavimai taikomi nuo šio įstatymo 266 straipsnyje nurodytos datos, iki kurios turi būti užtikrintas šio įstatymo 26 straipsnyje ar 262 ir 28 straipsniuose nustatytų reikalavimų tenkinimas.

KEISTA:

2022 12 20 įstatymu Nr. XIV-1692 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27549)

 

INFOLEX PASTABA: 2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (TAR, 2021, Nr. 2021-26903) nustatyta, kad 254 straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija (duomenys) privalo būti pirmą kartą viešai skelbiama (skelbiami) 2024 01 01, išskyrus šioje dalyje nustatytas išimtis. Kai pertvarkymo institucija, vadovaudamasi Finansinio tvarumo įstatymo 266 straipsnio 3 dalimi, priima sprendimą nustatyti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo įvykdymo terminą, kuris baigiasi po 2024 01 01, tokių duomenų viešo skelbimo pradžios data yra ta pati, kokia nurodyta pertvarkymo institucijos sprendime.

 

26 straipsnis.       Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo taikymas pertvarkytiniems subjektams

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Pertvarkytini subjektai turi tenkinti reikalavimus, nustatytus pagal šio įstatymo 25, 251, 252 ir 261 straipsnius, konsoliduotu pagrindu pertvarkytinos grupės lygmeniu.

2. Pertvarkymo institucija nustato pertvarkytinam subjektui taikytiną minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą konsoliduotu pagrindu pertvarkytinos grupės lygmeniu šio įstatymo 263 straipsnyje nustatyta tvarka. Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas nustatomas vadovaujantis šio įstatymo 25, 251, 252 ir 261 straipsniuose nustatytais reikalavimais ir tuo, ar pagal pertvarkymo planą grupės trečiosios valstybės patronuojamosios įmonės turi būti pertvarkomos atskirai.

3. Jeigu pertvarkomos šio įstatymo 2 straipsnio 162 dalies 2 punkte nurodytos pertvarkytinos grupės, pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į solidarumo mechanizmo ir pasirinktos pertvarkymo strategijos ypatybes, nusprendžia, kurie pertvarkytinos grupės subjektai turi tenkinti šio įstatymo 252 straipsnio 1–8 dalyse ir 261 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, kad visa pertvarkytina grupė tenkintų šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, ir kokiu būdu tie subjektai turi užtikrinti šių reikalavimų tenkinimą pagal pertvarkymo planą.

 

261 straipsnis.      Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo taikymas pertvarkytinoms pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms ir ES reikšmingoms trečiosiose valstybėse įsteigtų pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų patronuojamosioms įmonėms

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą, taikomą subjektui, kuris yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga arba pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos dalis, sudaro:

1) Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a ir 494 straipsniuose nurodyti reikalavimai;

2) pertvarkymo institucijos nustatyti papildomi nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai pagal šio straipsnio 3 dalį.

2. Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą, taikomą ES reikšmingoms trečiosiose valstybėse įsteigtų pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų patronuojamosioms įmonėms, sudaro:

1) Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a ir 494 straipsniuose nurodyti reikalavimai;

2) pertvarkymo institucijos nustatyti patronuojamajai įmonei taikytini papildomi nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai pagal šio straipsnio 3 dalį, kurie turi būti tenkinami iš nuosavų lėšų ir įsipareigojimų pagal šio įstatymo 262 straipsnyje ir 108 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas.

3. Pertvarkymo institucija nustato papildomų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 2 punkte, kai:

1) reikalavimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalies 1 punkte arba 2 dalies 1 punkte, nepakanka šio įstatymo 25, 252 ir 253 straipsniuose nustatytoms sąlygoms tenkinti;

2) nustatomas papildomas nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas tokiu mastu, kad būtų tenkinamos šio įstatymo 25, 252 ir 253 straipsniuose nustatytos sąlygos.

4. Taikant šio įstatymo 263 straipsnio 2 dalį, jeigu pertvarkytinų subjektų yra daugiau negu vienas pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos subjektas, priklausantis tai pačiai pasaulinės sisteminės svarbos įstaigai, atitinkamos pertvarkymo institucijos apskaičiuoja šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sumą:

1) kiekvienam pertvarkytinam subjektui;

2) ES patronuojančiajam subjektui, kuris laikomas vieninteliu pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos pertvarkytinu subjektu.

5. Pertvarkymo institucijos sprendime nurodomos papildomo nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą arba šio straipsnio 2 dalies 2 punktą nustatymo priežastys, įskaitant šio straipsnio 3 dalyje nurodytų elementų įvertinimą. Savo sprendimą pertvarkymo institucija, be priežasties nedelsdama, turi peržiūrėti, siekdama atsižvelgti į priežiūros institucijos pertvarkytinai grupei ar ES reikšmingoms trečiosiose valstybėse įsteigtų pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų patronuojamosioms įmonėms taikomo papildomo kapitalo reikalavimo lygio pokyčius.

 

262 straipsnis.      Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo taikymas subjektams, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Įstaigos, kurios yra pertvarkytino subjekto arba trečiosiose valstybėse įsteigto subjekto partronuojamosios įmonės, bet pačios nėra pertvarkytini subjektai, šio įstatymo 25, 252 ir 253 straipsniuose nustatytus reikalavimus privalo tenkinti individualiu pagrindu. Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, turi teisę šio straipsnio reikalavimus taikyti šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui, kuris yra pertvarkytino subjekto patronuojamoji įmonė, bet pats nėra pertvarkytinas subjektas.

2. Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė, kuri nėra pertvarkytinas subjektas, bet yra trečiųjų valstybių subjektų patronuojamoji įmonė, šio įstatymo 25, 252, 253 ir 261 straipsniuose nustatytus reikalavimus privalo tenkinti konsoliduotu pagrindu.

3. Kai pertvarkytini subjektai yra šio įstatymo 2 straipsnio 162 dalies 2 punkte nurodytos įstaigos, tos kredito įstaigos, kurias nuolat kontroliuoja centrinė įstaiga, bet kurios pačios nėra pertvarkytini subjektai, centrinė įstaiga, kuri pati nėra pertvarkytinas subjektas, ir visi pertvarkytini subjektai, kuriems nėra taikomas šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas, tenkina šio įstatymo 253 straipsnyje nustatytus reikalavimus individualiu pagrindu.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytiems subjektams taikomas minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas nustatomas pagal šio įstatymo 263 straipsnyje ir, kai taikytina, 108 straipsnyje nustatytą tvarką ir remiantis šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytais reikalavimais.

5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams taikomas šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas turi būti tenkinimas taikant vieną ar abi šias priemones:

1) įsipareigojimus, kurie atitinka šias sąlygas:

a) jie išleidžiami pertvarkytinam subjektui ir yra jo įsigyti tiesiogiai arba netiesiogiai per kitus subjektus, priklausančius pertvarkytinai grupei, kurie įsipareigojimus įsigijo iš subjekto, kuriam taikomos šio straipsnio nuostatos, arba yra išleidžiami ir įsigyti esamo akcininko, kuris nepriklauso pertvarkytinai grupei, jeigu, vykdant šio skyriaus penktajame skirsnyje nurodytus įpareigojimus, nedaromas poveikis Lietuvos Respublikoje licencijuotos patronuojamosios įmonės kontrolei;

b) jie tenkina tinkamumo kriterijus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnyje, išskyrus šio reglamento 72b straipsnio 2 dalies b, c, k, l ir m punktus ir 72b straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus kriterijus;

c) subjektui iškėlus bankroto bylą, jie būtų įvykdyti tik patenkinus reikalavimus, kylančius iš kitų įsipareigojimų, neatitinkančių šios dalies a punkto sąlygos, ir jie nėra tinkami nuosavų lėšų reikalavimams tenkinti;

d) jiems taikomi nurašymo ar konvertavimo įgaliojimai pagal šio įstatymo 58, 59 ir 60 straipsnius tokiu būdu, kuris atitinka pertvarkytinos grupės pertvarkymo strategiją, nedarant poveikio pertvarkytino subjekto vykdomai patronuojamosios įmonės kontrolei;

e) jų nuosavybės teisių įsigijimo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja subjektas, kuriam taikomas šis straipsnis;

f) juos reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad subjektas, kuriam taikomas šis straipsnis, atitinkamai pareikalautų, išpirktų, atpirktų ar prieš terminą padengtų įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai tas subjektas tampa nemokus ar pradedama subjekto bankroto byla ir kai tas subjektas nenurodo kitaip;

g) jų turėtojui nesuteikiama teisė paspartinti palūkanų ar pagrindinės sumos būsimų suplanuotų mokėjimų, išskyrus atvejus, kai subjektas, kuriam taikomas šis straipsnis, tampa nemokus ar pradedama jo bankroto byla;

h) jų mokėtinų palūkanų arba dividendų sumų dydis nėra keičiamas, remiantis subjekto, kuriam taikomas šis straipsnis, arba jo patronuojančiosios įmonės kreditingumu;

2) nuosavas lėšas:

a) bendro 1 lygio nuosavą kapitalą;

b) kitas nuosavas lėšas, kurios išleidžiamos subjektams, priklausantiems tai pačiai pertvarkytinai grupei, ir yra jų įsigytos arba kurios išleidžiamos subjektams, nepriklausantiems tai pačiai pertvarkytinai grupei, ir yra jų įsigytos, jeigu, vykdant šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje nurodytus įpareigojimus, nedaromas poveikis Lietuvos Respublikoje licencijuoto pertvarkytino subjekto vykdomai patronuojamosios įmonės kontrolei.

 

263 straipsnis.      Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo nustatymo tvarka

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija, grupės pertvarkymo institucija, kai ji nesutampa su pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija, taip pat pertvarkymo institucijos, atsakingos už atskiras pertvarkytinos grupės patronuojamąsias įmones, kurioms minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas taikomas individualiu pagrindu pagal šio įstatymo 262 straipsnį, privalo dėti visas pastangas, kad kartu su atitinkamomis kitų valstybių narių pertvarkymo institucijomis būtų pasiektas bendras sprendimas dėl:

1) konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu pertvarkytinam subjektui taikomo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo;

2) pertvarkytinai grupei priklausantiems subjektams, kurie nėra pertvarkytini subjektai, individualiu pagrindu taikomo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo.

2. Bendru sprendimu užtikrinama, kad būtų tenkinami šio įstatymo 26 ir 262 straipsniuose nustatyti reikalavimai. Šis sprendimas turi būti visapusiškai pagrįstas ir jį pateikia:

1) pertvarkymo institucija pertvarkytinam subjektui;

2) pertvarkytinos grupės subjektų, kurie nėra pertvarkytini subjektai, pertvarkymo institucijos tiems subjektams;

3) pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija grupės ES patronuojančiajai įmonei, kai ta ES patronuojančioji įmonė pati nėra tos pačios pertvarkytinos grupės pertvarkytinas subjektas.

3. Pagal šį straipsnį priimtame bendrame sprendime gali būti nustatyta, kad, jeigu tai neprieštarauja pertvarkymo strategijai ir pertvarkytinas subjektas nėra tiesiogiai ar netiesiogiai nusipirkęs pakankamai įsipareigojimus atitinkančių priemonių pagal šio įstatymo 262 straipsnį, patronuojamoji įmonė turi teisę iš dalies tenkinti šio įstatymo 253 straipsnyje nustatytus reikalavimus subjektams, kurie nepriklauso pertvarkytinai grupei, išleistomis ir jų nupirktomis priemonėmis.

4. Jeigu keli pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos subjektai, priklausantys tai pačiai pasaulinės sisteminės svarbos įstaigai, yra pertvarkytini subjektai, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pertvarkymo institucijos aptaria Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72e straipsnio taikymą ir bet kokį patikslinimą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 45d straipsnio 4 dalies a punkte ir 12a straipsnyje nurodytų atskiriems pertvarkytiniems subjektams taikomų sumų sumos ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 12a straipsnyje ir 45d straipsnio 4 dalies b punkte nurodytų sumų sumos skirtumui sumažinti arba panaikinti ir, kai tai tinkama ir atitinka pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos pertvarkymo strategiją, susitaria dėl to. Patikslinimas gali būti taikomas laikantis šių sąlygų:

1) patikslinimas gali būti taikomas atitinkamų valstybių narių apskaičiuotų sumų skirtumams, siekiant patikslinti reikalavimo lygį, sumažinti ar pašalinti;

2) patikslinimas netaikomas skirtumui, atsirandančiam dėl pertvarkytinų grupių tarpusavio pozicijų, pašalinti.

5. Šio įstatymo 261 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 12a straipsnyje nurodytoms pertvarkytinoms įstaigoms taikomų sumų suma turi būti ne mažesnė negu šio įstatymo 261 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 12a straipsnyje nurodytų sumų suma.

6. Jeigu pertvarkymo institucijos nepriima bendro sprendimo per keturis mėnesius nuo pasiūlymo priimti bendrą sprendimą gavimo dienos, sprendimas priimamas šio straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse nustatyta tvarka.

7. Jeigu per keturis mėnesius nuo pasiūlymo priimti bendrą sprendimą gavimo dienos nepriimamas bendras sprendimas dėl šio įstatymo 26 straipsnyje nurodyto konsoliduoto pertvarkytinos grupės reikalavimo, pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija priima sprendimą atsižvelgdama į:

1) atitinkamų pertvarkymo institucijų atlikto pertvarkytinos grupės subjektų, kurie nėra pertvarkytini subjektai, vertinimo išvadas;

2) grupės pertvarkymo institucijos nuomonę, kai grupės pertvarkymo institucija ir pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija nesutampa.

8. Jeigu per keturis mėnesius nuo pasiūlymo priimti bendrą sprendimą gavimo dienos pertvarkytino subjekto ar grupės pertvarkymo institucija kreipėsi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms priimti bendrą sprendimą dėl minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo lygio taikymo pertvarkytiniems subjektams, pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo dėl minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo lygio taikymo pertvarkytiniems subjektams priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 1093/2010. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, pertvarkymo institucija priima savo sprendimą dėl pertvarkytino subjekto. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui ar priėmus bendrą sprendimą, pertvarkymo institucija negali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją dėl pagalbos sprendžiant šioje dalyje nurodytus klausimus.

9. Jeigu per keturis mėnesius nuo pasiūlymo priimti bendrą sprendimą gavimo dienos nėra priimamas bendras sprendimas dėl pertvarkytinos grupės subjektui individualiu pagrindu taikomo šio įstatymo 262 straipsnyje nustatyto reikalavimo lygio, to subjekto pertvarkymo institucija priima sprendimą, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

1) tinkamai atsižvelgiama į pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucijos raštu pateiktą nuomonę ir išlygas;

2) tinkamai atsižvelgiama į grupės pertvarkymo institucijos raštu pateiktą nuomonę ir išlygas, kai grupės pertvarkymo institucija ir pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija nesutampa.

10. Jeigu per keturis mėnesius nuo pasiūlymo priimti bendrą sprendimą gavimo dienos pertvarkytino subjekto ar grupės pertvarkymo institucija kreipėsi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms priimti bendrą sprendimą dėl minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo lygio taikymo subjektams, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai, pertvarkymo institucijos, atsakingos už patronuojamąsias įmones, individualiu pagrindu atideda savo sprendimo dėl minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 1093/2010. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, taikomi patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų sprendimai. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui ar priėmus bendrą sprendimą, pertvarkymo institucija negali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją dėl pagalbos sprendžiant šioje dalyje nurodytus klausimus. Bendras sprendimas ir kiti sprendimai, priimti nepriėmus bendro sprendimo, reguliariai peržiūrimi ir prireikus atnaujinami. Pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija arba grupės pertvarkymo institucija neperduoda klausimo spręsti Europos bankininkystės institucijai, jeigu patronuojamosios įmonės pertvarkymo institucijos nustatytas lygis yra ne didesnis kaip 2 procentai bendros rizikos pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį ir laikantis šio įstatymo 262 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir tenkina šio įstatymo 253 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

11. Jeigu per keturis mėnesius nuo pasiūlymo priimti bendrą sprendimą gavimo dienos nėra priimamas bendras sprendimas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų lygių, laikomasi šios tvarkos:

1) sprendimas dėl pertvarkytinos grupės patronuojamajai įmonei individualiu pagrindu taikytino reikalavimo lygio priimamas pagal šio straipsnio 9 ir 10 dalis;

2) sprendimas dėl pertvarkytinai grupei konsoliduotu pagrindu taikytino reikalavimo lygio priimamas pagal šio straipsnio 7 ir 8 dalis.

12. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bendras sprendimas ir, jeigu bendras sprendimas nepriimtas, šio straipsnio 7–11 dalyse nurodyti pertvarkymo institucijų priimti sprendimai atitinkamoms pertvarkymo institucijoms yra privalomi. Bendras sprendimas ir kiti sprendimai, priimti nepriėmus bendro sprendimo, reguliariai peržiūrimi ir prireikus atnaujinami.

13. Pertvarkymo institucija, derindama savo veiksmus su priežiūros institucija, tikrina, kaip įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai tenkina minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą, ir, vadovaudamasi šiuo straipsniu, priima sprendimus atsižvelgdama į pertvarkymo planų rengimo ir peržiūros veiksmus.

 

264 straipsnis.      Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo pažeidimai

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Kai nustatomas šio įstatymo 26 straipsnyje ar 262 ir 28 straipsniuose nustatyto minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo pažeidimas, pertvarkymo institucija ar priežiūros institucija pagal kompetenciją turi teisę:

1) imtis veiksmų, skirtų sėkmingo pertvarkymo kliūtims įveikti ar pašalinti pagal šio įstatymo 22, 23 ir 24 straipsnius;

2) taikyti paskirstymų apribojimus pagal šio įstatymo 211 straipsnį;

3) taikyti privalomus nurodymus pagal Bankų įstatymo 67 straipsnio 2 dalį, Centrinių kredito unijų įstatymo 49 straipsnio 2 dalį ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo 102 straipsnio 3 dalį;

4) taikyti ankstyvosios intervencijos priemones;

5) taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones.

2. Pertvarkymo institucija ar priežiūros institucija, atsižvelgdama į konkretų atvejį ir aplinkybes, taip pat turi teisę atlikti vertinimą pagal šio įstatymo 42 straipsnį ir nustatyti, ar įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas subjektas žlunga arba galėtų žlugti.

3. Pertvarkymo institucija ir priežiūros institucija, taikydamos šio straipsnio 1 dalyje nustatytas priemones, bendradarbiauja tarpusavyje.

 

265 straipsnis.      Reikalavimų netaikymas centrinei įstaigai ir centrinės įstaigos nuolat kontroliuojamoms kredito įstaigoms

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

Pertvarkymo institucija turi teisę visiškai ar iš dalies netaikyti šio įstatymo 262 straipsnyje nurodyto minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

1) priežiūros institucija prižiūri Lietuvos Respublikoje įsteigtą kredito įstaigą ir centrinę įstaigą, kurios priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei;

2) centrinės įstaigos ir jos kontroliuojamos kredito įstaigos atsako solidariai arba centrinė įstaiga visiškai garantuoja savo nuolat kontroliuojamų kredito įstaigų įsipareigojimus;

3) centrinės įstaigos ir jos kontroliuojamų kredito įstaigų minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas, mokumas ir likvidumas yra prižiūrimi bendrai pagal teikiamas konsoliduotąsias finansines ataskaitas;

4) jeigu netaikomas reikalavimas dėl centrinės įstaigos nuolat kontroliuojamos kredito įstaigos, centrinė įstaiga turi teisę duoti nurodymus kontroliuojamų įstaigų vadovybei;

5) atitinkama pertvarkytina grupė tenkina šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą;

KEISTA:

2022 12 20 įstatymu Nr. XIV-1692 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27549)

 

6) nėra ir nenumatyta esminių praktinių ar teisinių kliūčių pertvarkymo atveju skubiai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus tarp centrinės įstaigos ir nuolat kontroliuojamų kredito įstaigų.

 

266 straipsnis. Pereinamasis laikotarpis ir laikotarpis po pertvarkymo

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Pertvarkymo institucija nustato pereinamuosius laikotarpius, per kuriuos įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai atlieka atitikties šio įstatymo 26 straipsnyje ar 262 ir 28 straipsniuose nustatytiems reikalavimams arba pagal šio įstatymo 251 straipsnio 5–9 ar 11 dalį atsirandantiems reikalavimams užtikrinimo veiksmus. Terminas įstaigoms ir subjektams, nurodytiems šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose, pradėti atitikties užtikrinimo veiksmus yra 2024 m. sausio 1 d.

2. Pertvarkymo institucija nustato tarpinius tikslinius šio įstatymo 26 straipsnyje ar 262 ir 28 straipsniuose nustatytų reikalavimų arba pagal šio įstatymo 251 straipsnio 5–9 ar 11 dalį atsirandančių reikalavimų lygius, kuriuos įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai turi tenkinti nuo 2022 m. sausio 1 d. Nustatant tarpinius tikslinius lygius, turi būti siekiama užtikrinti linijinį nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų, skirtų reikalavimui tenkinti, formavimą.

3. Pertvarkymo institucija gali nustatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį, kurio terminas baigiasi po 2024 m. sausio 1 d., remdamasi šio straipsnio 9 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgdama į:

1) subjekto finansinės būklės raidą;

2) galimybę, kad subjektas per pagrįstą laikotarpį galės užtikrinti šio įstatymo 26 straipsnyje ar 262 ir 28 straipsniuose nustatytų reikalavimų arba pagal šio įstatymo 251 straipsnio 5–9 ar 11 dalį atsirandančių reikalavimų tenkinimą;

3) tai, ar subjektas pajėgus pakeisti įsipareigojimus, kurie nebeatitinka tinkamumo arba įvykdymo terminų kriterijų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72b ir 72c straipsniuose ir šio įstatymo 251 straipsnyje ar 262 straipsnio 5 dalyje, o jeigu yra nepajėgus, – tai, ar tas nepajėgumas nėra išskirtinio pobūdžio ir ar jo nelemia rinkos masto sutrikdymas.

4. Pertvarkytini subjektai turi tenkinti šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalyje nurodytus minimalius reikalavimų lygius nuo 2022 m. sausio 1 d.

5. Pertvarkymo institucija nustato pereinamąjį laikotarpį, per kurį įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai, kuriems buvo taikytos pertvarkymo priemonės arba kapitalo priemonių nurašymas ar konvertavimas pagal šio įstatymo 58 straipsnį, turi užtikrinti šio įstatymo 26 straipsnyje ar 262 ir 28 straipsniuose nustatytų reikalavimų arba reikalavimo, atsirandančio dėl šio įstatymo 251 straipsnio 5–9 arba 11 dalies taikymo, tenkinimą.

6. Šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalyje nurodyti minimalūs reikalavimų lygiai netaikomi dvejų metų laikotarpiu nuo dienos:

1) kai pertvarkymo institucija pritaiko gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę arba

2) kai pertvarkytinas subjektas pagal šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 2 punktą pradeda taikyti alternatyvią privataus sektoriaus priemonę, kurią taikant kapitalo priemonės ir kiti įsipareigojimai buvo nurašyti arba konvertuoti į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, arba kai tam pertvarkytinam subjektui pritaikomas nurašymas ar konvertavimas pagal šio įstatymo 58 straipsnį, siekiant rekapitalizuoti pertvarkytiną subjektą netaikant pertvarkymo priemonių.

7. Šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ir 10 dalių ir 251 straipsnio 5, 6, 7 ir 11 dalių reikalavimai netaikomi trejus metus nuo tos dienos, kurią pertvarkytinas subjektas ar grupė, kuriai priklauso pertvarkytinas subjektas, nustatomi kaip pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga arba pertvarkytinam subjektui pradeda galioti šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalies nuostatos.

8. Kai taikomos šio straipsnio 1‒7 dalys, pertvarkymo institucija įstaigoms ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytiems subjektams praneša apie planuojamą minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą kiekvienam pereinamojo laikotarpio 12 mėnesių laikotarpiui, kad būtų palengvintas nuoseklus nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumų suformavimas. Pereinamojo laikotarpio pabaigoje minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydis turi būti lygus atitinkamai šio įstatymo 251 straipsnio 5–9 ar 11 dalyje, 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalyje ir 26 straipsnyje ar 262 ir 28 straipsniuose nustatytai sumai.

9. Pertvarkymo institucija, nustatydama pereinamuosius laikotarpius, atsižvelgia į:

1) indėlių vyravimą ir skolos priemonių nebuvimą finansavimo modelyje;

2) prieigą prie tinkamų įsipareigojimų kapitalo rinkų;

3) mastą, kuriuo pertvarkytinas subjektas pasikliauna bendro 1 lygio nuosavu kapitalu tenkindamas šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytą reikalavimą.

10. Pertvarkymo institucijos gali vėliau peržiūrėti pereinamąjį laikotarpį arba bet kokį planuojamą minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą, apie kurį pranešama pagal šio straipsnio 8 dalį.

 

27 straipsnis.       Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo taikymas individualiai patronuojamosioms įmonėms

NETEKO GALIOS:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

28 straipsnis.       Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo taikymo išimtis

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Pertvarkymo institucija turi teisę visiškai atleisti Lietuvos Respublikoje licencijuotos patronuojančiosios įmonės, kuri yra pertvarkytinas subjektas, patronuojamąją įmonę, kuri nėra pertvarkytinas subjektas ir kuri yra taip pat licencijuota Lietuvos Respublikoje, nuo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo, nustatyto pagal šio įstatymo 262 straipsnį, laikymosi, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

1) patronuojamoji įmonė ir patronuojančioji įmonė, kuri yra pertvarkytinas subjektas, priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei;

2) patronuojančioji įmonė, kuri yra pertvarkytinas subjektas, tenkina minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą, nustatytą pagal šio įstatymo 26 straipsnį;

3) pertvarkymo institucijos nuomone, nėra ir nenumatoma, kad patronuojančiajai įmonei, kuri yra pertvarkytinas subjektas, gali kilti reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių nedelsiant pervesti nuosavas lėšas tai patronuojamajai įmonei, dėl kurios padaryta išvada pagal šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, visų pirma tais atvejais, kai imamasi patronuojančiosios įmonės, kuri yra pertvarkytinas subjektas, pertvarkymo veiksmų;

4) yra gauta priežiūros institucijos išvada, kad patronuojančioji įmonė, kuri yra pertvarkytinas subjektas, jai įrodė, kad patronuojamosios įmonės rizika nėra svarbi arba kad riziką ribojantis patronuojamosios įmonės valdymas yra tinkamas ir prireikus patronuojančioji įmonė bus pajėgi įvykdyti patronuojamosios įmonės įsipareigojimus;

5) patronuojamoji įmonė įtraukta į patronuojančiosios įmonės, kuri yra pertvarkytinas subjektas, rizikos vertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūras;

6) patronuojančiajai įmonei, kuri yra pertvarkytinas subjektas, priklauso daugiau negu 50 procentų balsavimo teisių, kurias suteikia turimos patronuojamosios įmonės akcijos, arba patronuojančioji įmonė turi teisę skirti arba nušalinti daugumą patronuojamosios įmonės valdymo organo narių.

2. Pertvarkymo institucija taip pat turi teisę visiškai atleisti Lietuvos Respublikoje licencijuotos patronuojančiosios įmonės, kuri turi tenkinti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą konsoliduotu pagrindu, patronuojamąją įmonę, kuri nėra pertvarkytinas subjektas ir kuri taip pat licencijuota Lietuvos Respublikoje, nuo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo tenkinimo, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

1) patronuojamoji įmonė ir jos patronuojančioji įmonė priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei;

2) pertvarkymo institucijos nuomone, nėra ir nenumatoma, kad patronuojančiajai įmonei gali kilti reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių nedelsiant pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus tai patronuojamajai įmonei, dėl kurios padaryta išvada pagal šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, visų pirma tais atvejais, kai imamasi patronuojančiosios įmonės pertvarkymo veiksmų arba naudojamasi šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytais įgaliojimais;

KEISTA:

2022 12 20 įstatymu Nr. XIV-1692 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27549)

 

3) yra gauta priežiūros institucijos išvada, kad patronuojančioji įmonė jai įrodė, kad patronuojamosios įmonės rizika nėra svarbi arba kad riziką ribojantis patronuojamosios įmonės valdymas yra tinkamas ir prireikus patronuojančioji įmonė bus pajėgi įvykdyti patronuojamosios įmonės įsipareigojimus;

4) patronuojamoji įmonė yra įtraukta į patronuojančiosios įmonės rizikos vertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūras;

5) patronuojančiajai įmonei priklauso daugiau negu 50 procentų balsavimo teisių, kurias suteikia turimos patronuojamosios įmonės akcijos, arba patronuojančioji įmonė turi teisę skirti arba nušalinti daugumą patronuojamosios įmonės valdymo organo narių.

3. Kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos, pertvarkymo institucija turi teisę leisti Lietuvos Respublikoje licencijuotos patronuojančiosios įmonės, kuri yra pertvarkytinas subjektas, patronuojamajai įmonei, kuri nėra pertvarkytinas subjektas ir kuri yra taip pat licencijuota Lietuvos Respublikoje, minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą visiškai ar iš dalies tenkinti jai suteikta patronuojamosios įmonės garantija, kuri atitinka šias sąlygas:

1) garantija teikiama dėl sumos, kuri lygi reikalavimo, kurį garantija pakeičia, sumai arba yra už ją didesnė;

2) garantija panaudojama, kai patronuojamoji įmonė negali sumokėti savo skolų arba įvykdyti kitų įsipareigojimų, kai sueina jų įvykdymo terminas, arba kai dėl patronuojamosios įmonės padaryta išvada pagal šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė;

3) bent 50 procentų garantijos sumos užtikrinama finansiniu užstatu pagal finansinio užtikrinimo susitarimą;

4) finansinis užstatas, kuriuo užtikrinama garantija, tenkina Reglamento (ES) Nr. 575/2013 197 straipsnio reikalavimus ir, konservatyviai sumažinus jo vertę, yra pakankamas, kad finansiniu užstatu būtų padengta šios dalies 3 punkte nurodyta suma;

5) finansinis užstatas, kuriuo užtikrinama garantija, nėra įkeistas jokiai kitai garantijai užtikrinti;

6) teisės į finansinį užstatą pabaigos terminas atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72c straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą;

7) patronuojančiajai įmonei, kuri yra pertvarkytinas subjektas, nėra teisinių, reguliavimo ar veiklos kliūčių perleisti finansinį užstatą atitinkamai patronuojamajai įmonei, įskaitant atvejus, kai imamasi patronuojančiosios įmonės, kuri yra pertvarkytinas subjektas, pertvarkymo veiksmų. Taikant šį punktą, pertvarkymo institucijos prašymu patronuojančioji įmonė, kuri yra pertvarkytinas subjektas, raštu pateikia nepriklausomą pagrįstą teisinę nuomonę arba kitu priimtinu būdu įrodo, kad patronuojančiajai įmonei, kuri yra pertvarkytinas subjektas, nėra teisinių, reguliavimo ar veiklos kliūčių perleisti finansinį užstatą atitinkamai patronuojamajai įmonei.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

FINANSINĖS GRUPĖS SUBJEKTŲ TARPUSAVIO FINANSINĖ PARAMA IR PREVENCINĖ VIEŠOJI FINANSINĖ PARAMA

 

29 straipsnis. Grupės finansinės paramos susitarimas

1. Vadovaujantis šio skirsnio nuostatomis, susitarimą dėl finansinės grupės subjektų tarpusavio finansinės paramos (toliau – grupės finansinės paramos susitarimas), kuri būtų teikiama, kai bet kuri iš susitarimo šalių tenkina ankstyvosios intervencijos sąlygas, gali sudaryti:

1) Lietuvos Respublikoje licencijuota patronuojančioji įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas – su kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuota tos pačios finansinės grupės įstaiga ar finansų įmone, kuriai taikoma patronuojančiosios įmonės jungtinė (konsoliduota) priežiūra;

2) Lietuvos Respublikoje licencijuota patronuojamoji įstaiga ar patronuojamoji finansų įmonė, kuriai taikoma kitoje valstybėje narėje licencijuotos patronuojančiosios įmonės jungtinė (konsoliduota) priežiūra, – su kitoje valstybėje narėje licencijuotais tos pačios finansinės grupės patronuojančiąja įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytu subjektu.

2. Šio skirsnio reikalavimai netaikomi finansinės grupės subjektų tarpusavio finansiniams susitarimams, pagal kuriuos bet kokios formos finansinė parama teikiama kitais atvejais negu tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių atitinka ankstyvosios intervencijos sąlygas.

3. Grupės finansinės paramos susitarimas negali būti laikomas būtina sąlyga vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje.

4. Priežiūros institucija gali leisti įstaigai teikti finansinę paramą tos pačios finansinės grupės bet kuriam sunkumų patiriančiam subjektui ir nesudarius grupės finansinės paramos susitarimo, jeigu konkrečiu atveju ta parama atitinka finansinės grupės politiką, nekelia grėsmės visai finansinei grupei ir mutatis mutandis tenkinamos šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytos sąlygos.

5. Grupės finansinės paramos susitarimas gali:

1) apimti vieną ar daugiau finansinės grupės patronuojamųjų įmonių ir numatyti patronuojančiosios įmonės finansinę paramą patronuojamosioms įmonėms, patronuojamųjų įmonių finansinę paramą patronuojančiajai įmonei, susitarimo šalimis esančių finansinės grupės patronuojamųjų įmonių tarpusavio finansinę paramą arba bet kokio nurodytų subjektų derinio tarpusavio finansinę paramą;

2) numatyti finansinę paramą suteikiant paskolą, garantiją, įkaito tikslais naudotiną turtą arba bet kurį nurodytų finansinės paramos formų derinį, sudaromą vienu ar keliais atskirais sandoriais, įskaitant sandorius tarp finansinės paramos gavėjo ir trečiojo asmens.

6. Grupės finansinės paramos susitarimas gali numatyti abipusės finansinės grupės subjektų finansinės paramos sąlygas, kai susitarimo šalys gali būti tiek finansinės paramos gavėjos, tiek teikėjos.

7. Grupės finansinės paramos susitarime turi būti numatyti atlyginimo už finansinę paramą apskaičiavimo principai, įskaitant reikalavimą, kad atlyginimas būtų nustatomas finansinės paramos teikimo metu. Grupės finansinės paramos susitarimas privalo atitikti šias sąlygas:

1) sudarydama susitarimą ir nustatydama atlyginimą už finansinę paramą, kiekviena susitarimo šalis turi vadovautis savo pačios interesais, kurie gali būti susiję su bet kokia tiesiogine ar netiesiogine nauda, kurią susitarimo šalis gali gauti dėl finansinės paramos teikimo;

2) prieš nustatant atlyginimą už finansinę paramą ir prieš priimant sprendimą suteikti finansinę paramą, kiekviena finansinę paramą gaunanti susitarimo šalis privalo finansinę paramą teikiančiai šaliai atskleisti visą susijusią informaciją;

3) nustatant atlyginimą už finansinę paramą, gali būti atsižvelgiama į visą informaciją, kurią turi finansinę paramą teikianti šalis dėl to, kad ji priklauso tai pačiai finansinei grupei kaip ir finansinę paramą gaunanti šalis, įskaitant ir viešai neatskleistą informaciją;

4) nustatant atlyginimo už finansinę paramą apskaičiavimo principus, nėra privaloma atsižvelgti į tikėtiną laikiną rinkos kainų pokytį, kuris susijęs su išoriniais, nuo finansinės grupės nepriklausančiais įvykiais.

8. Grupės finansinės paramos susitarimas gali būti sudaromas tik tuo atveju, jeigu rengiant siūlomą susitarimą nė viena iš siūlomo susitarimo šalių neatitinka ankstyvosios intervencijos sąlygų.

9. Iš grupės finansinės paramos susitarimo kylančių jo šalių teisėms ir pareigoms įgyvendinti negali būti pasitelkiamos trečiosios šalys.

 

30 straipsnis.       Grupės finansinės paramos susitarimų peržiūra, kai priežiūros institucija atlieka jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą

1. Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įstaiga privalo priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, pateikti prašymą leisti sudaryti šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytą grupės finansinės paramos susitarimą. Prašyme turi būti pateikiamas siūlomo susitarimo tekstas ir nurodomi finansinės grupės subjektai, kurie ketina prisijungti prie sudaromo grupės finansinės paramos susitarimo.

2. Priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, nedelsdama perduoda šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą kiekvienos patronuojamosios įmonės, ketinančios prisijungti prie grupės finansinės paramos susitarimo, priežiūros institucijoms, kad būtų pasiektas bendras sprendimas.

3. Vadovaudamasi šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis, priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, suteikia leidimą sudaryti siūlomą grupės finansinės paramos susitarimą, jeigu jo sąlygos atitinka šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytas grupės finansinės paramos teikimo sąlygas.

4. Vadovaudamasi šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis, priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, gali uždrausti sudaryti siūlomą grupės finansinės paramos susitarimą, jeigu nustato, kad susitarimas neatitinka šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytų grupės finansinės paramos sąlygų.

5. Priežiūros institucija deda visas pastangas, kad per keturis mėnesius nuo tada, kai gavo prašymą leisti sudaryti grupės finansinės paramos susitarimą, būtų priimtas bendras sprendimas dėl siūlomo grupės finansinės paramos susitarimo sąlygų atitikties šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytoms grupės finansinės paramos teikimo sąlygoms. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsniu, padėtų pertvarkymo institucijoms pasiekti bendrą sprendimą. Bendrame sprendime atsižvelgiama į galimą siūlomo grupės finansinės paramos susitarimo vykdymo poveikį visose valstybėse narėse, kuriose veikia atitinkama finansinė grupė, ir į galimus fiskalinius atitinkamo susitarimo vykdymo padarinius. Priežiūros institucija bendrą sprendimą raštu pateikia pareiškėjui, nurodydama priimto sprendimo priežastis.

6. Jeigu per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai priežiūros institucija gavo prašymą leisti sudaryti grupės finansinės paramos susitarimą, nepavyksta pasiekti bendro sprendimo, priežiūros institucija šiuo klausimu priima savo sprendimą. Sprendimas išdėstomas raštu, nurodant sprendimo priežastis ir atsižvelgiant į kitų priežiūros institucijų per keturių mėnesių laikotarpį išsakytas nuomones ir išlygas.

7. Jeigu per keturių mėnesių laikotarpį kuri nors iš kitų valstybių narių priežiūros institucijų ar pati priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, kreipiasi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms pasiekti bendrą sprendimą, priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, priima savo sprendimą, vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1093/2010. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti priežiūros institucija priima savo sprendimą dėl to, ar leisti sudaryti grupės finansinės paramos susitarimą. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai nebegali būti perduodamas.

8. Priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, praneša apie savo vienašališkai arba vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtą sprendimą pareiškėjui ir kitoms priežiūros institucijoms.

 

31 straipsnis.       Grupės finansinių susitarimų peržiūra, kai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka kitos valstybės narės priežiūros institucija

1. Kai priežiūros institucija gauna kitos valstybės narės priežiūros institucijos, atliekančios jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, perduotą prašymą dėl grupės finansinės paramos susitarimo, prie kurio ketina prisijungti jos prižiūrima patronuojamoji įmonė, sudarymo, priežiūros institucija deda visas pastangas, kad būtų pasiektas bendras sprendimas su priežiūros institucija, atliekančia jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir kitomis priežiūros institucijomis dėl leidimo sudaryti minėtą susitarimą. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsniu, padėtų pertvarkymo institucijoms pasiekti bendrą sprendimą.

2. Per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija, atliekanti finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, pateikė priežiūros institucijai prašymą dėl grupės finansinės paramos susitarimo, priežiūros institucija turi teisę kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms pasiekti bendrą sprendimą. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai nebegali būti perduodamas.

3. Tiek priimtas bendras sprendimas dėl leidimo sudaryti grupės finansinės paramos susitarimą, tiek, kai jo nėra, priežiūros institucijos, atliekančios jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, vienašališkai ar vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtas sprendimas yra privalomas pertvarkymo institucijai.

 

32 straipsnis. Akcininkų pritarimas grupės finansinės paramos susitarimui

1. Šio įstatymo 30 ir 31 straipsniuose nustatyta tvarka leistas sudaryti siūlomas grupės finansinės paramos susitarimas privalo būti teikiamas tvirtinti kiekvieno finansinės grupės subjekto, kuris ketina prisijungti prie šio susitarimo, dalyvių susirinkimui. Grupės finansinės paramos susitarimas galioja tik tiems finansinės grupės subjektams, kurių akcininkai pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas pritarė siūlomam grupės finansinės paramos susitarimui.

2. Grupės finansinės paramos susitarimas konkretiems finansinės grupės subjektams galioja tik tada, kai, vadovaudamiesi grupės finansinės paramos susitarimo sąlygomis ir šio skirsnio nuostatomis, finansinės grupės subjekto akcininkai savo sprendimu suteikė finansinės grupės subjekto valdymo organui įgaliojimus priimti sprendimus dėl finansinės paramos suteikimo arba gavimo ir iki finansinės paramos teikimo momento nėra jų atšaukę.

3. Finansinės grupės subjekto, kuris yra grupės finansinės paramos susitarimo šalis, valdymo organai to subjekto akcininkams kartą per metus teikia grupės finansinės paramos susitarimo vykdymo ir pagal šį susitarimą valdymo organų priimtų sprendimų įgyvendinimo ataskaitą.

 

33 straipsnis. Grupės finansinės paramos susitarimų perdavimas pertvarkymo institucijoms

Priežiūros institucija perduoda visus leistus sudaryti grupės finansinės paramos susitarimus ir visus jų pakeitimus pertvarkymo institucijai.

 

34 straipsnis. Grupės tarpusavio finansinės paramos teikimo sąlygos

Grupės subjektas šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka gali teikti finansinę paramą tik tada, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

1) galima pagrįstai tikėtis, kad suteikus finansinę paramą galima reikšmingai sumažinti finansinius sunkumus, su kuriais susiduria finansinę paramą gaunantis finansinės grupės subjektas;

2) finansinės paramos teikimas atitinka ją teikiančio grupės subjekto interesus, o finansinės paramos tikslas – išsaugoti ar atkurti visos finansinės grupės ar kurio nors tos grupės subjekto finansinį veiklos stabilumą;

3) finansinė parama teikiama už atlygimą ir laikantis kitų šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nurodytų sąlygų;

4) remiantis informacija, kuria finansinę paramą teikiančio finansinės grupės subjekto valdymo organai disponuoja sprendimo suteikti finansinę paramą priėmimo metu, galima pagrįstai tikėtis, kad finansinę paramą gaunantis finansinės grupės subjektas atlygins už jam suteiktą finansinę paramą, o kai finansinė parama suteikiama kaip paskola – grąžins paskolą. Jeigu finansinė parama suteikiama kaip garantija arba bet kokia užtikrinimo priemonė, šiame punkte nurodyta finansinės paramos sąlyga taikoma finansinės paramos gavėjo gebėjimui įvykdyti savo prievoles paramos teikėjui, kai pastarasis įvykdo savo prievoles pagal garantiją ar bet kurią kitą užtikrinimo priemonę;

5) finansinės paramos teikimas nekelia grėsmės finansinę paramą teikiančio finansinės grupės subjekto likvidumui ar mokumui;

6) finansinės paramos teikimas nekelia grėsmės finansiniam stabilumui finansinę paramą teikiančio finansinės grupės subjekto valstybėje narėje;

7) finansinę paramą teikiantis finansinės grupės subjektas paramos teikimo metu laikosi visų jam taikomų kapitalo pakankamumo ir likvidumo reikalavimų ir finansinės paramos suteikimas neturės įtakos šių reikalavimų pažeidimui, išskyrus atvejus, kai už finansinę paramą teikiančio finansinės grupės subjekto individualią priežiūrą atsakinga priežiūros institucija šiuo tikslu atleidžia finansinės grupės subjektą nuo tam tikrų reikalavimų laikymosi;

8) paramą teikiantis finansinės grupės subjektas paramos teikimo metu laikosi visų jam taikomų didelių pozicijų apribojimo reikalavimų ir suteikus finansinę paramą nebus pažeisti šie reikalavimai, išskyrus atvejus, kai už paramą teikiančio finansinės grupės subjekto individualią priežiūrą atsakinga priežiūros institucija atleidžia tą subjektą nuo tam tikrų reikalavimų laikymosi;

9) finansinės paramos teikimas nepakenks finansinę paramą teikiančio finansinės grupės subjekto sėkmingo pertvarkymo galimybei.

 

35 straipsnis. Sprendimas suteikti finansinę paramą

1. Sprendimą suteikti grupės tarpusavio finansinę paramą pagal sudarytą grupės finansinės paramos susitarimą priima finansinę paramą teikiančio finansinės grupės subjekto valdymo organai. Šis sprendimas privalo būti pagrįstas ir jame turi būti nurodomas siūlomos finansinės paramos tikslas. Sprendime nurodoma, kaip finansinės paramos teikimas atitinka šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytas sąlygas.

2. Sprendimą priimti pagal grupės finansinės paramos susitarimą teikiamą grupės tarpusavio finansinę paramą priima finansinę paramą gaunančio finansinės grupės subjekto valdymo organai.

 

36 straipsnis. Priežiūros institucijos prieštaravimo teisė

1. Prieš teikiant finansinę paramą pagal grupės finansinės paramos susitarimą, finansinę paramą ketinančio teikti finansinės grupės subjekto valdymo organas privalo apie tai pranešti:

1) priežiūros institucijai;

2) priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, kai ji nėra šios dalies 1 ar 3 punkte nurodyta institucija;

3) finansinę paramą gaunančio finansinės grupės subjekto priežiūros institucijai ir

4) Europos bankininkystės institucijai.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama informacija apie valdymo organo šio įstatymo 35 straipsnio pagrindu priimtą sprendimą ir išsamiai apibūdinamas siūlomas finansinės paramos teikimas ir kartu su pranešimu pateikiama grupės finansinės paramos susitarimo kopija.

3. Priežiūros institucija per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos priima sprendimą pritarti siūlomam finansinės paramos teikimui arba uždrausti teikti finansinę paramą ar ją apriboti, jeigu, priežiūros institucijos nuomone, nėra tinkamai vykdomos šio įstatymo 34 straipsnyje įtvirtintos grupės tarpusavio finansinės paramos teikimo sąlygos. Priežiūros institucijos sprendimas uždrausti ar apriboti finansinę paramą turi būti motyvuotas.

4. Priežiūros institucija apie savo sprendimą pritarti finansinei paramai, ją uždrausti ar apriboti nedelsdama praneša:

1) priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jeigu jos nesutampa;

2) finansinę paramą gaunančio finansinės grupės subjekto priežiūros institucijai, jeigu jos nesutampa;

3) Europos bankininkystės institucijai;

4) finansinę paramą ketinančiam teikti finansinės grupės subjektui.

5. Kai priežiūros institucija atlieka jungtinę (konsoliduotą) finansinės grupės priežiūrą, ji nedelsdama informuoja kitus priežiūros institucijų kolegijos ir pertvarkymo kolegijos narius apie šio straipsnio 4 dalyje nurodytą savo arba kitos valstybės narės priežiūros institucijos sprendimą.

6. Kai priežiūros institucija gauna pranešimą apie kitos valstybės narės priežiūros institucijos sprendimą uždrausti ar apriboti finansinę paramą ir nesutinka su tokiu sprendimu, ji gali per dvi dienas nuo pranešimo gavimo dienos kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsniu, padėtų rasti bendrą sutarimą.

7. Jeigu priežiūros institucija nedraudžia ir neriboja siūlomos finansinės paramos teikimo per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį arba sutinka, kad siūloma finansinė parama būtų teikiama nepasibaigus šiam laikotarpiui, finansinės grupės subjektas gali teikti finansinę paramą pranešime priežiūros institucijai nurodytomis sąlygomis.

8. Finansinės grupės valdymo organo sprendimas suteikti finansinę paramą privalo būti pateiktas:

1) priežiūros institucijai;

2) priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, kai ji nėra šios dalies 1 ar 3 punkte nurodyta institucija;

3) finansinę paramą gaunančio finansinės grupės subjekto priežiūros institucijai ir

4) Europos bankininkystės institucijai.

9. Kai priežiūros institucija atlieka jungtinę (konsoliduotą) finansinės grupės priežiūrą, ji nedelsdama informuoja kitus priežiūros institucijų kolegijos ir pertvarkymo kolegijos narius apie šio straipsnio 8 dalyje nurodytą sprendimą.

10. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą apriboti ar uždrausti grupės tarpusavio finansinės paramos teikimą, kuris yra numatytas to subjekto individualiame gaivinimo plane, pertvarkymo institucija reikalauja, kad tas subjektas pateiktų atitinkamai pakoreguotą gaivinimo planą.

11. Kai kitos valstybės narės priežiūros institucija priima sprendimą apriboti ar uždrausti grupės tarpusavio finansinės paramos teikimą Lietuvos Respublikoje licencijuotam finansinės grupės subjektui, kuris yra numatytas grupės gaivinimo plane, priežiūros institucija gali prašyti priežiūros institucijos, atliekančios jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, inicijuoti naują grupės gaivinimo plano vertinimą pagal šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas.

 

37 straipsnis. Informacijos atskleidimas

Finansinės grupės subjektai privalo viešai skelbti informaciją apie vadovaujantis šiuo skirsniu sudarytus grupės finansinės paramos susitarimus: šių susitarimų bendrųjų sąlygų aprašymą ir informaciją apie tokių susitarimų šalimis esančius finansinės grupės subjektus. Šiame straipsnyje nurodyta informacija privalo būti atnaujinama kiekvienais metais.

 

38 straipsnis. Grupės finansinės paramos susitarimų keitimas

Grupės finansinės paramos susitarimas keičiamas tokia pačia tvarka, kaip ir sudaromas.

 

39 straipsnis. Prevencinė viešoji finansinė parama

1. Siekiant užtikrinti finansų sektoriaus stabilumą, visų pirma, esant sisteminio likvidumo trūkumui, ir pašalinti didelį valstybės ekonomikos sutrikimą, įstaigoms gali būti teikiama šių formų prevencinė viešoji finansinė parama:

1) valstybės garantijos;

2) kapitalo priemonių pirkimas.

2. Teikiant prevencinę viešąją finansinę paramą, vadovaujamasi šiais principais:

1) įstaiga, jos akcininkai ir vadovai atsako už savo veiklos padarinius ir įsipareigojimus, kurie leistų sustiprinti įstaigos veiklos stabilumą bei patikimumą ir užtikrinti, kad suteikta finansinė parama bus naudojama efektyviai ir racionaliai;

2) turi būti atsižvelgiama į valstybės finansines galimybes ir siekiama valstybės piniginius išteklius ir turtą naudoti efektyviai ir racionaliai;

3) turi būti vadovaujamasi valstybės pagalbą reglamentuojančiais teisės aktais;

4) prevencinė viešoji finansinė parama turi būti laikina, o jos dydis turi būti proporcingas siekiamų pašalinti didelio ekonomikos sutrikimo pasekmių mastui;

5) prevencinė viešoji finansinė parama turi būti teikiama laiku.

3. Prevencinė viešoji finansinė parama gali būti teikiama tik mokioms įstaigoms, ji negali būti teikiama siekiant kompensuoti įstaigos patirtus arba artimiausiu metu tikėtinus patirti nuostolius. Prevencinė viešoji finansinė parama gali būti teikiama, jeigu yra įvykdytos šios sąlygos:

1) suteikti prevencinę viešąją finansinę paramą prašo įstaiga ir (arba) jos akcininkai, turintys įstaigos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti įstaigos veiklą;

2) priežiūros institucija pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) išvadą, kad prevencinės viešosios finansinės paramos prašanti įstaiga turi likvidumo problemų arba kyla reali grėsmė, kad turės likvidumo problemų, ir Lietuvos banko pagal teisės aktus galimos taikyti priemonės yra nepakankamos įstaigos likvidumo problemoms spręsti, arba išvadą, kad kyla reali grėsmė, kad įstaiga taps nemoki;

3) už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakinga institucija nustato ir Vyriausybei pateikia išvadą, kad prašomos prevencinės viešosios finansinės paramos suteikimas yra būtinas siekiant užtikrinti finansų sektoriaus stabilumą.

4. Sprendimą dėl prevencinės viešosios finansinės paramos teikimo pagal šį straipsnį priima Vyriausybė.

5. Valstybės garantijos gali būti teikiamos tik įstaigos naujiems pirmaeiliams įsipareigojimams ir tik jeigu šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytoje priežiūros institucijos išvadoje konstatuojama, kad įstaiga neturi kapitalo trūkumo. Draudžiama teikti valstybės garantijas dėl reikalavimų pagal nuosavybės vertybinius popierius.

6. Vyriausybė, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustato šiame straipsnyje numatytų valstybės garantijų teikimo ir vykdymo sąlygas ir tvarką, įskaitant garantinės įmokos nustatymo principus ir reikalavimą prievolių, galinčių atsirasti valstybei įvykdžius garanto įsipareigojimus, įvykdymą užtikrinti garantijos teikėjui priimtino įstaigos turto įkeitimu ir (arba) kitomis priimtinomis prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, laikantis nuostatos, kad įkeičiamo turto, įvertinto nepriklausomo turto vertintojo, vertė turi būti ne mažesnė negu suteikiamos paskolos suma.

7. Kapitalo priemonių pirkimas gali būti vykdomas tik siekiant pašalinti kapitalo trūkumą, nustatytą Europos Centriniam Bankui, priežiūros institucijai arba Europos bankininkystės institucijai atlikus testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, turto kokybės patikrinimus arba kitus lygiaverčius veiksmus. Kapitalo priemonių pirkimas gali būti vykdomas tik tokiomis kainomis ir sąlygomis, dėl kurių įstaiga neįgyja pranašumo rinkoje, ir jeigu šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytoje priežiūros institucijos išvadoje konstatuojama, kad nėra susidariusios šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose arba šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Kapitalo priemonių pirkimas vykdomas valstybės investicijas reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

8. Nupirktos kapitalo priemonės patikėjimo teise perduodamos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnyje nurodytiems subjektams.

9. Teikiant prevencinę viešąją finansinę paramą šiame straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos.

 

III SKYRIUS

PERTVARKYMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

PERTVARKYMO TIKSLAI, SĄLYGOS IR PRINCIPAI

 

40 straipsnis. Pertvarkymo tikslai

1. Pertvarkymo institucija, atlikdama pertvarkymo veiksmus, atsižvelgia į šiuos tikslus:

1) užtikrinti pertvarkomo subjekto ypač svarbių funkcijų tęstinumą;

2) išvengti didelių neigiamų pasekmių finansų sistemai, visų pirma užkertant kelią problemų plitimui, ypač rinkos infrastruktūrose, ir palaikant rinkos drausmę;

3) apsaugoti viešąsias lėšas, kiek įmanoma sumažinant valstybės pagalbos teikimo būtinybę;

4) apsaugoti indėlius ir įsipareigojimus investuotojams, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas;

5) apsaugoti klientų lėšas ir turtą.

2. Pertvarkymo tikslai yra lygiaverčiai. Pertvarkymo institucija, taikydama pertvarkymo priemones, šiuos tikslus derina, atsižvelgdama į konkretaus atvejo pobūdį ir aplinkybes.

 

41 straipsnis. Bendrieji pertvarkymo principai

1. Atliekant pertvarkymo veiksmus, laikomasi šių principų:

1) nuostoliai pirmiausia tenka pertvarkomo subjekto akcininkams;

2) nuostoliai pertvarkomo subjekto kreditoriams paskirstomi po akcininkų atvirkščiai jų reikalavimų tenkinimo eiliškumui, taikomam tuo atveju, jeigu būtų keliama bankroto byla, jeigu kitos šio įstatymo nuostatos nenustato kitaip;

3) pertvarkomo subjekto valdymo organai ir vyresnioji vadovybė pakeičiami, išskyrus atvejus, kai būtina išlaikyti visus valdymo organus ar vyresniąją vadovybę arba jų dalį, siekiant šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų;

4) pertvarkomo subjekto valdymo organai ir vyresnioji vadovybė teikia visą reikiamą pagalbą siekiant šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų;

5) už pertvarkomo subjekto žlugimą atsakingiems fiziniams ar juridiniams asmenims taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;

6) tos pačios kreditorių reikalavimų eilės kreditoriai traktuojami vienodai, jeigu kitos šio įstatymo nuostatos nenustato kitaip;

7) nė vienas kreditorius nepatiria didesnių nuostolių negu nuostoliai, kurie būtų patirti, jeigu įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas būtų likviduojami iškeliant bankroto bylą;

8) užtikrinama visapusiška apdraustųjų indėlių apsauga;

9) sprendimai priimami ir pertvarkymo veiksmų imamasi derama skuba, laikantis skaidrumo principo ir taikant šio skyriaus šeštajame skirsnyje nurodytas apsaugos priemones.

2. Kai įstaiga priklauso finansinei grupei, pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytus pertvarkymo tikslus, atlieka pertvarkymo veiksmus, siekdama kiek įmanoma sumažinti poveikį kitiems finansinės grupės subjektams ir visai finansinei grupei bei neigiamas pasekmes ES ir jos valstybių narių, visų pirma valstybių, kuriose ta grupė veikia, finansiniam stabilumui.

3. Pertvarkymo institucija stengiasi kiek įmanoma sumažinti išlaidas pertvarkymo veiksmams ir išvengti pertvarkomo subjekto vertės praradimo, išskyrus atvejus, kai tai būtina siekiant šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų.

4. Imdamasi pertvarkymo veiksmų, pertvarkymo institucija vadovaujasi pertvarkymo planais, nebent, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, nustato, kad imantis pertvarkymo plane nenumatytų veiksmų pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau.

5. Vykdant pertvarkymo veiksmus, laikomasi valstybės pagalbą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Pertvarkymo institucija turi visas šiuo įstatymu jai suteiktas teises, imdamasi priemonių užtikrinti Reglamento (ES) Nr. 806/2014 19 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytų Europos Komisijos sprendimų įgyvendinimą.

6. Kai įstaigai ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui taikoma bet kuri iš šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų pertvarkymo priemonių, darbuotojai informuojami ir su jais konsultuojamasi pagal tos įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto bankroto procedūras reglamentuojančius teisės aktus. Prireikus pertvarkymo institucija informuoja darbuotojų atstovus ir su jais konsultuojasi.

7. Iškėlus bankroto bylą subjektui, kuriam vadovaujantis šiuo įstatymu buvo atlikti pertvarkymo veiksmai, bankroto administratorius neturi teisės tikrinti sandorių, sudarytų pagal šį įstatymą vykdant pertvarkomo subjekto turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą, ir reikšti ieškinių teisme dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais.

 

42 straipsnis. Pertvarkymo priemonės ir jų taikymas

1. Pertvarkymo priemonės yra:

1) verslo perleidimas;

2) laikinoji įstaiga;

3) turto atskyrimas;

4) gelbėjimas privačiomis lėšomis.

2. Pertvarkymo priemones įstaigoms pertvarkymo institucija taiko, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

1) priežiūros institucija, pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija, arba pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustatė, kad įstaiga žlunga arba galėtų žlugti;

2) atsižvelgiant į laiką ir kitas svarbias aplinkybes, pertvarkymo institucijos nuomone, nėra pagrindo tikėtis, kad kitomis alternatyviomis įstaigai taikomomis privataus sektoriaus priemonėmis arba priežiūros veiksmais, įskaitant kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymą arba konvertavimą pagal šio įstatymo 58 straipsnį, per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta įstaigos žlugimo;

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

3) pertvarkymo institucija nustato, kad pertvarkymo veiksmai yra būtini vienam ar daugiau šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų pasiekti ir kad jie yra proporcingi tiems tikslams, o įstaigą likvidavus iškeliant bankroto bylą, tų pertvarkymo tikslų būtų pasiekta mažesniu mastu.

3. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkto tikslais laikoma, kad įstaiga žlunga arba gali žlugti, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:

1) įstaiga pažeidžia arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, artimiausiu metu pažeis licencijai išlaikyti taikomus reikalavimus taip, kad priežiūros institucija turėtų pagrindo atšaukti licenciją, įskaitant atvejus ir dėl to, kad įstaiga patyrė arba, tikėtina, patirs nuostolių, kuriems padengti reikės visų jos nuosavų lėšų arba didelės jų dalies;

2) įstaigos turtas yra arba, remiantis objektyviais veiksniais, nustatoma, kad artimoje ateityje bus mažesnis už jos įsipareigojimus;

3) įstaiga negali arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, nustatoma, kad artimoje ateityje negalės suėjus terminui apmokėti savo skolų arba įvykdyti kitų įsipareigojimų;

4) įstaigos gyvybingumui, likvidumui arba mokumui išsaugoti arba atkurti reikalinga valstybės pagalba, kuri nėra prevencinė viešoji finansinė parama, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 39 straipsnyje.

4. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms finansų įmonėms pertvarkymo priemonės gali būti taikomos, kai šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos tenkinamos tiek dėl finansų įmonės, tiek dėl patronuojančiosios įmonės, kuriai taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra.

5. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytiems subjektams pertvarkymo priemonės gali būti taikomos, kai tie subjektai tenkina šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

6.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

Nepaisant to, kad dėl šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto subjekto nėra tenkinamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, pertvarkymo institucija gali imtis šio subjekto pertvarkymo veiksmų, kai nustato, kad yra tenkinamos visos šios sąlygos:

1) subjektas yra pertvarkytinas subjektas;

2) viena ar daugiau to subjekto patronuojamųjų įmonių, kurios yra įstaigos, bet nėra pertvarkytini subjektai, tenkina šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas;

3) šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytų patronuojamųjų įmonių turtas ir įsipareigojimai yra tokie, kad šių įmonių žlugimas kelia grėsmę visai pertvarkytinai grupei, ir imtis subjekto pertvarkymo veiksmų yra būtina, kad būtų pertvarkytos tokios patronuojamosios įmonės, kurios yra įstaigos, arba visa pertvarkytina grupė.

7. Kai mišrios veiklos kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamąsias įstaigas tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė, tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė pertvarkymo plane turi būti nurodoma kaip pertvarkytinas subjektas ir finansinės grupės pertvarkymo veiksmai turi būti taikomi šiai tarpinei finansų kontroliuojančiajai bendrovei ir netaikomi mišrios veiklos kontroliuojančiajai bendrovei.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

8. Pertvarkymo institucija gali taikyti pertvarkymo priemones centrinei įstaigai ir jos nuolat kontroliuojamoms kredito įstaigoms, kurios priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei, jeigu visa pertvarkytina grupė atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

9. Pertvarkymo priemonės gali būti panaudojamos individualiai arba taikant bet kokį jų derinį, išskyrus turto atskyrimo priemonę, kuri visada taikoma kartu su bent viena iš šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 4 punkte nurodyta priemone.

10. Kai pertvarkymo priemonių taikymas gali lemti tai, kad kreditoriai turės padengti nuostolius arba jų reikalavimai bus konvertuojami, pertvarkymo institucija, laikydamasi šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytų reikalavimų, nurašo arba konvertuoja kapitalo priemones ir tinkamus įsipareigojimus pagal šio įstatymo 58 straipsnį, prieš pat taikydama atitinkamą pertvarkymo priemonę arba kartu taikydama tą priemonę.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

11. Kai taikomos tik verslo perleidimo arba laikinosios įstaigos priemonės ir perduodama tik dalis pertvarkomo subjekto turto, teisių ar įsipareigojimų, likusi įstaiga ar subjektas, kurių turtas, teisės arba įsipareigojimai perduoti, likviduojami iškeliant bankroto bylą. Toks likvidavimas įvykdomas per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, ar įstaiga ar subjektas turi teikti paslaugas arba leisti naudotis savo infrastruktūra pagal šio įstatymo 47 straipsnį tam, kad turto, teisių ar įsipareigojimų gavėjas (toliau – gavėjas) galėtų vykdyti jam perduotą veiklą ar teikti jam perduotas paslaugas, ir į kitas priežastis, dėl kurių būtina tęsti likusios įstaigos ar subjekto veiklą, kad būtų pasiekti šio įstatymo 40 straipsnyje nurodyti pertvarkymo tikslai arba būtų laikomasi šio įstatymo 41 straipsnyje nurodytų principų.

12. Pertvarkymo institucija ir Pertvarkymo fondas turi siekti susigrąžinti visas pagrįstas išlaidas, faktiškai patirtas vykdant pertvarkymo veiksmus bet kuriuo iš šių būdų arba jų deriniu:

1) kaip atskaitymą iš atlygio, gavėjo sumokėto pertvarkomam subjektui arba prireikus nuosavybės priemonių savininkams;

2) iš pertvarkomo subjekto kaip privilegijuotasis kreditorius;

3) iš pajamų, gautų nutraukus laikinosios įstaigos arba turto valdymo įmonės veiklą, kaip privilegijuotasis kreditorius.

13. Šio straipsnio 12 dalyje nurodytų susigrąžintinų išlaidų nustatymo ir susigrąžinimo tvarką nustato pertvarkymo institucija.

 

43 straipsnis. Pertvarkomo subjekto valdymo organų ir vyresniosios vadovybės keitimas

1. Pertvarkymo institucija gali nuspręsti pertvarkomam subjektui paskirti vieną ar daugiau specialiųjų valdytojų, pakeisiančių pertvarkomo subjekto valdymo organus. Paskyrusi specialųjį valdytoją, pertvarkymo institucija ne vėliau negu kitą darbo dieną apie tai paskelbia savo interneto svetainėje.

2. Specialiuoju valdytoju gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Specialiuoju valdytoju skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi atitinkamos įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto vadovams teisės aktuose nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacijos bei patirties reikalavimai, jo neturi saistyti joks interesų konfliktas.

3. Specialusis valdytojas turi visus pertvarkomo subjekto dalyvių susirinkimo ir valdymo organų įgaliojimus. Nuo sprendimo skirti specialųjį valdytoją priėmimo dienos, nebent tame sprendime numatyta vėlesnė data, pertvarkomo subjekto valdymo organų įgaliojimai sustabdomi. Visi pertvarkomo subjekto valdymo organų sprendimai, priimti po sprendimo paskirti specialųjį valdytoją įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys ir nevykdytini. Specialiojo valdytojo įgaliojimai, funkcijos, veiksmai, kuriuos specialusis valdytojas gali atlikti tik pertvarkymo institucijai iš anksto pritarus, specialiojo valdytojo paskyrimo terminas ir kitos išsamios specialiojo valdytojo veiklos sąlygos nustatomi specialiojo valdymo veiklos sutartyje, sudarytoje tarp pertvarkymo institucijos ir specialiojo valdytojo. Tokia sutartis gali nustatyti pertvarkymo institucijos įsipareigojimus, susijusius su specialiojo valdytojo veiksmais tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimu, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normoms. Bet kuriuo atveju specialusis valdytojas neatsako už žalą, atsiradusią dėl veiksmų, atliktų vadovaujantis pertvarkymo institucijos duotais nurodymais. Tokiu atveju už padarytą žalą, kai yra įstatymuose nustatytos sąlygos, atsako pertvarkymo institucija.

4. Specialusis valdytojas privalo tik pradėjęs ir baigęs vykdyti savo pareigas, taip pat reguliariai, kaip nustatyta specialiojo valdymo veiklos sutartyje, rengti pertvarkymo institucijai pertvarkomo subjekto ekonominės ir finansinės būklės bei veiksmų, kuriuos jis vykdo atlikdamas savo pareigas, ataskaitas.

5. Specialusis valdytojas savo nuožiūra turi teisę pasitelkti paslaugų teikėjų (įskaitant teisės, apskaitos, audito ir valdymo konsultantus), reikalingų savo funkcijoms tinkamai atlikti. Atlyginimas ir kitos išlaidos (įskaitant išlaidas paslaugų teikėjams) specialiajam valdytojui, atsižvelgiant į specialiojo valdytojo veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustatomi specialiojo valdymo veiklos sutartyje. Atlyginimas išmokamas ir išlaidos (įskaitant išlaidas paslaugų teikėjams) apmokamos iš pertvarkomo subjekto lėšų prieš atliekant bet kokius kitus pertvarkomo subjekto mokėjimus. Tuo atveju, jeigu pertvarkomas subjektas nesumoka specialiajam valdytojui laiku, specialiajam valdytojui privalo sumokėti pertvarkymo institucija, kuri turi teisę reikalauti sumokėtų sumų iš pertvarkomo subjekto.

6. Pertvarkymo institucija bet kuriuo metu gali nutraukti specialiojo valdymo veiklos sutartį su specialiuoju valdytoju arba esant svarbioms aplinkybėms reikalauti, kad specialusis valdytojas nutrauktų sutartį (sutartis) su vienu ar keliais jo pasitelktais paslaugų teikėjais. Specialusis valdytojas, apie tai prieš protingą terminą raštu įspėjęs pertvarkymo instituciją, specialiojo valdymo veiklos sutartyje nustatyta tvarka turi teisę vienašališkai nutraukti specialiojo valdymo veiklos sutartį.

7. Specialusis valdytojas privalo savo funkcijas atlikti apdairiai ir sąžiningai, imtis visų būtinų priemonių pertvarkymo tikslams pasiekti ir įgyvendinti pertvarkymo institucijos nurodytus pertvarkymo veiksmus. Specialusis valdytojas negali jam suteiktų teisių panaudoti savo ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Specialiojo valdytojo ir pertvarkomo subjekto, kurį valdyti jis paskirtas, negali sieti pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, jis neturi pareigos veikti pertvarkomo subjekto ar jo akcininkų interesais, jeigu tai kliudytų efektyviai pasiekti pertvarkymo tikslus ir įgyvendinti pertvarkymo veiksmus.

8. Specialusis valdytojas skiriamas ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui. Išimtiniais atvejais, kai nustatoma, kad specialiojo valdytojo skyrimo pagrindu galinčios būti aplinkybės nėra išnykusios, specialiojo valdytojo paskyrimo terminas motyvuotu pertvarkymo institucijos sprendimu gali būti pratęstas.

9. Kai viena ar daugiau kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų ketina paskirti specialųjį valdytoją kitam subjektui, priklausančiam tai pačiai finansinei grupei kaip ir pertvarkomas subjektas, kuriam pertvarkymo institucija ketina paskirti specialųjį valdytoją, pertvarkymo institucija kartu su tomis kitų valstybių narių pertvarkymo institucijomis apsvarsto, ar nebūtų tikslingiau paskirti tą patį specialųjį valdytoją visiems susijusiems subjektams.

10. Paskirto bankroto administratoriaus veikla pertvarkymo institucijos sprendimu gali būti laikoma šiame straipsnyje nurodyta specialiojo valdytojo veikla.

11. Pertvarkomo subjekto vyresniosios vadovybės nušalinimui ar pakeitimui mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 75 straipsnio nuostatos.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PERTVARKYMO INSTITUCIJA, JOS TEISĖS, ĮGALIOJIMAI IR PAREIGOS

 

44 straipsnis. Pertvarkymo institucija

1. Pertvarkymo institucija savo funkcijas atlieka vadovaudamasi šiuo įstatymu, Reglamentu (ES) Nr. 806/2014, jo įgyvendinamaisiais ir kitais taikytinais ES bei Lietuvos Respublikos teisės aktais.

2. Lietuvos bankas užtikrina pertvarkymo institucijos funkcijas vykdančio struktūrinio padalinio veiklos nepriklausomumą, įskaitant atskirą atskaitomybę, užkertantį kelią pertvarkymo institucijos ir Lietuvos banko interesų konfliktui dėl teisės aktais priskirtų funkcijų. Pertvarkymo institucija tvirtina ir viešai skelbia šį funkcijų atskyrimą reglamentuojančias vidaus taisykles, kuriose taip pat nustato profesinės paslapties saugojimo ir keitimosi informacija, susijusia su skirtingomis funkcinėmis sritimis, tvarką.

3. Rengiant, planuojant ir taikant pertvarkymo veiksmus, pertvarkymo ir priežiūros institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, o kai pertvarkymo veiksmai gali turėti poveikio vienoje ar daugiau kitų valstybių narių, – ir su atitinkamų valstybių narių pertvarkymo ir priežiūros institucijomis, siekdamos užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami ir veiksmų būtų imamasi koordinuotai ir veiksmingai. Kai dėl pertvarkymo veiksmų sudaromi sandoriai gali daryti įtaką sisteminei rizikai Lietuvos Respublikoje, pertvarkymo institucija taip pat bendradarbiauja su už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakinga institucija.

KEISTA:

2022 12 20 įstatymu Nr. XIV-1692 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27549)

 

45 straipsnis. Pertvarkomo subjekto kontrolė

1. Ketindama imtis pertvarkymo veiksmų, pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į pertvarkymo tikslus ir bendruosius pertvarkymo principus bei įvertinusi konkrečias pertvarkomo subjekto aplinkybes ir galimybes kuo veiksmingiau pritaikyti pertvarkymo priemones tam subjektui ar tarpvalstybinėms finansinėms grupėms, gali nuspręsti:

1) perimti pertvarkomo subjekto kontrolę, kad galėtų:

a) valdyti pertvarkomą subjektą ir vykdyti jo veiklą bei teikti paslaugas, naudodamasi visais pertvarkomo subjekto akcininkų ir valdymo organų įgaliojimais, ir

b) valdyti, naudoti pertvarkomo subjekto turtą ir nuosavybę ir jais disponuoti;

2) imtis pertvarkymo veiksmų neperimdama pertvarkomo subjekto kontrolės.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai kontrolei įgyvendinti pertvarkymo institucija gali pasitelkti trečiuosius asmenis.

3. Pertvarkymo veiksmų vykdymo laikotarpiu pertvarkomo subjekto akcininkai negali naudotis nuosavybės priemonių suteiktomis balsavimo teisėmis.

4. Pertvarkymo institucijos ir jos darbuotojų ar kitų jos funkcijas atliekančių asmenų ir pertvarkomo subjekto nesieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, jie neturi pareigos veikti pertvarkomo subjekto ir jo akcininkų interesais.

 

46 straipsnis. Pertvarkymo institucijos teisės ir pareigos

1. Pertvarkymo institucija turi teisę:

1) reikalauti, kad bet kuris asmuo pateiktų informaciją, reikalingą, kad pertvarkymo institucija galėtų spręsti dėl pertvarkymo veiksmo ir jam pasirengti, įskaitant informaciją, būtiną pertvarkymo planams papildyti ir atnaujinti. Ši teisė apima ir teisę reikalauti informacijos atliekant patikrinimus vietoje;

2) perimti pertvarkomo subjekto kontrolę ir naudotis visomis teisėmis ir įgaliojimais, suteiktais pertvarkomo subjekto akcininkams, kitiems savininkams ir valdymo organui;

3) perduoti pertvarkomo subjekto išleistas nuosavybės priemones;

4) kitam subjektui jo sutikimu perduoti pertvarkomo subjekto teises, turtą ar įsipareigojimus;

5) sumažinti, įskaitant sumažinimą iki nulio, pertvarkomo subjekto įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, pagrindinę sumą arba negrąžintą mokėtiną sumą;

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

6) pertvarkomo subjekto įsipareigojimus, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, konvertuoti į to subjekto, jo patronuojančiosios įmonės arba laikinosios įstaigos, kuriai perduodamas įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto turtas, teisės ar įsipareigojimai, nuosavybės priemones;

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

7) panaikinti pertvarkomo subjekto išleistas skolos priemones – obligacijas ar kitų formų perduodamą skolą, finansines priemones, kuriomis sukuriama ar pripažįstama skola arba kuriomis suteikiamos teisės įsigyti skolos priemonių (toliau bet kuri (kurios) iš jų atskirai ar visos kartu – skolos priemonės), išskyrus šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus;

8) sumažinti, įskaitant sumažinimą iki nulio, pertvarkomo subjekto nuosavybės priemonių nominaliąją vertę ir panaikinti tokias nuosavybės priemones;

9) reikalauti, kad pertvarkomas subjektas arba jo patronuojančioji įmonė išleistų naujų nuosavybės priemonių arba kitų kapitalo priemonių;

10) koreguoti ar keisti pertvarkomo subjekto išleistų skolos priemonių ir kitų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, terminą arba koreguoti tokių priemonių ir kitų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, mokėtinų palūkanų sumą arba datą, kurią pradedamos mokėti palūkanos, be kita ko, laikinai sustabdydama mokėjimą, išskyrus šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus;

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

11) užbaigti ir nutraukti finansines sutartis arba sutartis dėl išvestinių finansinių priemonių šio įstatymo 81 straipsnio taikymo tikslais;

12) nušalinti arba pakeisti pertvarkomo subjekto valdymo organus ir vyresniąją vadovybę;

13) prašyti, kad priežiūros institucija per trumpesnius negu Bankų įstatymo 25 straipsnyje ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo 10 straipsnyje nustatytus terminus įvertintų kvalifikuotąją akcijų paketo dalį įsigyjantįjį asmenį;

14) nustatyti, kad finansinių priemonių, teisių, turto ar įsipareigojimų perdavimas vykdomas netaikant jokių kitų suvaržymų dėl perduodamų finansinių priemonių, teisių, turto ar įsipareigojimų, negu nustatyti šiame įstatyme;

15) panaikinti teisę įsigyti papildomų nuosavybės priemonių;

16) prašyti, kad priežiūros institucija nutrauktų ar sustabdytų finansinės priemonės įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje ar viešą siūlymą pagal Vertybinių popierių įstatymą;

17) nustatyti, kad gavėjas perimtų pertvarkomo subjekto teises ir pareigas, įskaitant atsirandančias dėl pertvarkomo subjekto dalyvavimo rinkų infrastruktūroje, kai taikomos verslo perleidimo ar laikinosios įstaigos priemonės;

18) įpareigoti pertvarkomą subjektą arba gavėją teikti vienas kitam informaciją ir pagalbą;

19) panaikinti arba pakeisti sutarties, kurios šalis yra pertvarkomas subjektas, sąlygas arba vietoj pertvarkomo subjekto kaip sutarties šalį nustatyti gavėją;

20) prašyti teismo sustabdyti visų teismo bylų, kurių šalis yra pertvarkomas subjektas ar kurių šalimi jis taptų, nagrinėjimą;

21) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų finansų sektoriaus subjektų patikrinimo, kad būtų nustatyta jų turto vertė, finansinė būklė ar patikrintos kitos jų veiklos sritys. Šių asmenų darbą ir kitas su tuo susijusias išlaidas apmoka atitinkamas finansų sektoriaus subjektas;

22) atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

2. Atliekant pertvarkymo veiksmus, pertvarkymo institucijai netaikomi šie reikalavimai:

1) gauti kitų institucijų ar asmenų, įskaitant pertvarkomo subjekto akcininkus arba kreditorius, leidimą arba sutikimą, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą reikalavimą gauti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pritarimą ir Bankų įstatymo 771 straipsnyje nurodytą priežiūros institucijos sutikimą;

KEISTA:

2022 12 20 įstatymu Nr. XIV-1692 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27549)

 

2) pranešti kitiems asmenims, paskelbti pranešimą ar prospektą arba kitai institucijai pateikti dokumentą arba jį užregistruoti prieš atliekant pertvarkymo veiksmus, išskyrus šio įstatymo 96 ir 98 straipsniuose nurodytus atvejus ir pranešimo reikalavimus pagal valstybės pagalbą reglamentuojančius teisės aktus;

3) jokie kiti teisės aktuose ar sutartyse nustatyti apribojimai arba reikalavimai gauti sutikimą, susiję su konkrečių finansinių priemonių, teisių, turto ar įsipareigojimų perdavimu.

3. Pertvarkymo institucija gali numatyti pertvarkomo subjekto veiklos tęstinumo užtikrinimo priemones, būtinas siekiant užtikrinti pertvarkymo veiksmų efektyvumą ir prireikus galimybę gavėjui valdyti jam perduotą verslą. Tokias tęstinumo priemones, be kita ko, sudaro:

1) pertvarkomo subjekto sudarytų sutarčių tęstinumas, kad gavėjas perimtų jo teises ir įsipareigojimus, susijusius su visomis perduotomis finansinėmis priemonėmis, teisėmis, turtu ar įsipareigojimais, ir pakeistų pertvarkomą subjektą, tiesiogiai arba netiesiogiai tai nurodant visuose atitinkamuose sutartiniuose dokumentuose;

2) pertvarkomo subjekto procesinių teisių perleidimas gavėjui visuose teisiniuose procesuose, kiek tai susiję su perduotomis finansinėmis priemonėmis, teisėmis, turtu ar įsipareigojimais.

4.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

Teisės, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 17 punkte ir 3 dalies 2 punkte, nedaro poveikio:

1) pertvarkomo subjekto darbuotojų teisei nutraukti darbo sutartį;

2) sutarties šalies teisei pasinaudoti sutartyje numatytomis teisėmis, įskaitant teisę nutraukti sutartį, kai tokia teisė atsiranda pagal sutarties sąlygas dėl pertvarkomo subjekto veiksmų arba neveikimo iki atitinkamo turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimo dienos arba gavėjo veiksmų arba neveikimo po atitinkamo turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimo dienos, kiek tai neprieštarauja šio įstatymo 50, 51 ir 52 straipsnių nuostatoms.

5. Prieš atlikdama veiksmus, kurie turėtų tiesioginį fiskalinį poveikį ar sukeltų sisteminius padarinius valstybei, pertvarkymo institucija privalo gauti Finansų ministerijos pritarimą šiems veiksmams.

6. Bendrai pertvarkymo valdybai vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 806/2014 priėmus sprendimą skirti baudą Lietuvos Respublikoje licencijuotam finansų sektoriaus subjektui (toliau – Bendros pertvarkymo valdybos sprendimas skirti baudą), paskirta bauda turi būti sumokėta per Bendros pertvarkymo valdybos sprendime skirti baudą nustatytą terminą, o kai baudos sumokėjimo terminas nenustatytas, – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo dienos, kurią asmuo gauna sprendimą skirti baudą.

KEISTA:

2020 12 22 įstatymu Nr. XIV-112 (nuo 2020 12 30)

(TAR, 2020, Nr. 2020-28970)

 

INFOLEX PASTABA: iki 2020 12 22 įstatymo Nr. XIV-112 (TAR, 2020, Nr. 2020-28970) įsigaliojimo dienos finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos pradėtos, bet nebaigtos Bendros pertvarkymo valdybos sprendimo skirti baudą Lietuvos Respublikoje licencijuotam finansų sektoriaus subjektui autentiškumo patvirtinimo ir baudos išieškojimo procedūros atliekamos pagal iki įstatymo Nr. XIV-112 įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 46 str. 6 d. nuostatas.

 

7. Lietuvos banko ir (arba) Bendros pertvarkymo valdybos pateiktus prašymus patikrinti Bendros pertvarkymo valdybos sprendimo skirti baudą autentiškumą nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas mutatis mutandis taikydamas Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas tiek, kiek šioje dalyje nenustatyta kitaip. Lietuvos apeliacinis teismas patikrina Bendros pertvarkymo valdybos sprendimo skirti baudą autentiškumą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo teisme dienos. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria išsprendžiamas Bendros pertvarkymo valdybos sprendimo skirti baudą autentiškumo klausimas, kasacine tvarka neskundžiama. Bendros pertvarkymo valdybos sprendimas skirti baudą ir įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria išspręstas Bendros pertvarkymo valdybos sprendimo skirti baudą autentiškumo klausimas, yra vykdomieji dokumentai.

KEISTA:

2020 12 22 įstatymu Nr. XIV-112 (nuo 2020 12 30)

(TAR, 2020, Nr. 2020-28970)

 

47 straipsnis. Reikalavimas teikti paslaugas ir leisti naudotis infrastruktūra

1. Pertvarkymo institucija turi teisę įpareigoti pertvarkomą subjektą arba bet kurį iš jo finansinės grupės subjektų, įskaitant atvejus, kai jiems yra iškelta bankroto byla, teikti visas būtinas paslaugas ar leisti naudotis visa reikiama savo infrastruktūra, kad gavėjas galėtų veiksmingai valdyti jam perduodamą verslą.

2. Pertvarkymo institucija imasi priemonių užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigti finansinės grupės subjektai vykdytų šio straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas, kai tai daryti juos įpareigoja kitų valstybių narių pertvarkymo institucijos. Šiuo tikslu pertvarkymo institucija turi visas šiuo įstatymu jai suteiktas teises, nustatytas jai pačiai atliekant pertvarkymo veiksmus.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos paslaugos ir infrastruktūra neapima jokios finansinės paramos. Šios paslaugos teikiamos ir infrastruktūra leidžiama naudotis šiomis sąlygomis:

1) kai pertvarkomam subjektui paslaugos buvo teikiamos ir buvo leidžiama naudotis infrastruktūra pagal sutartį prieš pat imantis pertvarkymo veiksmų tos sutarties galiojimo laikotarpiu, – sutartyje nustatytomis sąlygomis;

2) kai sutartis dėl paslaugų teikimo ar naudojimosi infrastruktūra nebuvo sudaryta arba kai sutarties galiojimas yra pasibaigęs, – pertvarkymo institucijos nustatytomis pagrįstomis sąlygomis.

 

48 straipsnis.       Tarpvalstybinių krizių valdymo priemonių arba krizių prevencijos priemonių taikymas

1. Kai perduodamos nuosavybės priemonės arba turtas, teisės ar įsipareigojimai apima turtą, esantį kitoje valstybėje narėje, arba teises ar įsipareigojimus, reglamentuojamus pagal kitos valstybės narės teisės aktus, šių nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimas vykdomas toje kitoje valstybėje narėje arba pagal tos kitos valstybės narės teisės aktus.

2. Kai kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos vykdomi pertvarkymo veiksmai apima nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų, esančių Lietuvos Respublikoje arba reglamentuojamų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, perdavimą, šių nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimas vykdomas Lietuvos Respublikoje ir (arba) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Akcininkai, kreditoriai ir tretieji asmenys, kurių nuosavybės priemonės, turtas, teisės ar įsipareigojimai perduodami pagal šią dalį, Lietuvos Respublikoje neturi teisės neleisti perdavimo, jo ginčyti ar atidėti.

3. Pertvarkymo institucija teikia visą reikalingą pagalbą kitos valstybės narės pertvarkymo institucijai, kuri atlieka arba ketina atlikti Lietuvos Respublikoje esančių arba pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus reglamentuojamų nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, kad užtikrintų šių nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą gavėjui pagal šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taikytinus pertvarkant Lietuvos Respublikoje licencijuotas įstaigas. Šiuo tikslu pertvarkymo institucija turi visas šiuo įstatymu jai suteiktas teises, nustatytas jai pačiai atliekant nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą.

4. Kai kitos valstybės narės pertvarkymo institucija taiko kapitalo priemonių nurašymą arba konvertavimą, o pertvarkomo subjekto įsipareigojimai, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, arba atitinkamos kapitalo priemonės apima priemones ar įsipareigojimus, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai, arba įsipareigojimus kreditoriams, esantiems Lietuvos Respublikoje, pertvarkymo institucija imasi priemonių užtikrinti, kad, kitos valstybės narės pertvarkymo institucijai vykdant kapitalo priemonių nurašymą arba konvertavimą, tų priemonių arba įsipareigojimų pagrindinė suma būtų sumažinta arba kad priemonės ar įsipareigojimai būtų konvertuoti. Kreditoriai, dėl kurių taikomas kapitalo priemonių nurašymas arba konvertavimas pagal šią dalį, Lietuvos Respublikoje neturi teisės ginčyti kapitalo priemonės ar įsipareigojimo pagrindinės sumos sumažinimo arba jų konvertavimo.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

5. Vadovaujantis šio įstatymo 101 straipsnio nuostatomis, teismui gali skųsti:

1) akcininkai, kreditoriai ir tretieji asmenys – šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą;

2) kreditoriai – finansinės priemonės arba įsipareigojimo pagrindinės sumos sumažinimą arba jų konvertavimą, jeigu priemonei arba įsipareigojimui taikomi kitos valstybės narės teisės aktai arba jie yra kitoje valstybėje narėje, bet dėl jų nurašymo ar konvertavimo sprendžia pertvarkymo institucija.

 

49 straipsnis.       Nuosavybės priemonių, turto, teisių ir įsipareigojimų, esančių trečiosiose valstybėse, perdavimas, nurašymas ir konvertavimas

1. Kai pertvarkymo veiksmai apima veiksmus, taikomus turtui, esančiam trečiojoje valstybėje, arba nuosavybės priemonėms, teisėms arba įsipareigojimams, kuriuos reglamentuoja trečiosios valstybės teisė, pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad:

1) laikinasis administratorius, bankroto administratorius arba kitas asmuo, kontroliuojantis pertvarkomą subjektą, ir gavėjas imtųsi visų priemonių, būtinų nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimui, nurašymui, konvertavimui ar kitiems turtui, nuosavybės priemonėms, teisėms arba įsipareigojimams taikytiniems veiksmams įvykdyti;

2) laikinasis administratorius, bankroto administratorius arba kitas asmuo, kontroliuojantis pertvarkomą subjektą, turėtų nuosavybės priemones, turtą ar teises arba vykdytų įsipareigojimus gavėjo vardu tol, kol įvykdomi perdavimas, nurašymas, konvertavimas ar kiti taikytini veiksmai;

3) pagrįstos gavėjo išlaidos, faktiškai patirtos vykdant veiksmus, privalomus pagal šios dalies 1 ir 2 punktus, būtų apmokamos bet kuriuo iš šio įstatymo 42 straipsnio 12 dalyje nurodytų būdų.

2. Kai pertvarkymo institucija nustato, kad, nepaisant visų būtinų veiksmų, kurių pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą ėmėsi laikinasis administratorius, bankroto administratorius ar kitas asmuo, yra labai maža tikimybė, kad tam tikros nuosavybės, esančios trečiojoje valstybėje, arba tam tikrų nuosavybės priemonių, teisių ar įsipareigojimų, reglamentuojamų pagal trečiosios valstybės teisę, perdavimas, konvertavimas ar kitas jiems taikytinas veiksmas bus atliktas, pertvarkymo institucija turi nevykdyti to perdavimo, nurašymo, konvertavimo ar kito taikytino veiksmo. Jeigu pertvarkymo institucija davė nurodymą vykdyti nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą, nurašymą, konvertavimą ar kitą taikytiną veiksmą, tas nurodymas negalioja susijusiam turtui, nuosavybės priemonėms, teisėms ar įsipareigojimams.

 

491 straipsnis. Tam tikrų įsipareigojimų vykdymo sustabdymas

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, kuri į prašymą dėl konsultacijos privalo atsakyti nedelsdama, turi teisę sustabdyti bet kokių mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų vykdymą pagal sutartis, kurių šalis yra įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) vadovaujantis šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punktu nustatyta, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti;

KEISTA:

2022 12 20 įstatymu Nr. XIV-1692 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27549)

 

2) nėra galimybės nedelsiant taikyti alternatyvių privataus sektoriaus priemonių, nurodytų šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kad būtų išvengta įstaigos ar subjekto žlugimo;

3) sustabdymas būtinas siekiant išvengti tolesnio įstaigos ar subjekto finansinės padėties blogėjimo ir šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytoms aplinkybėms nustatyti, tinkamiems pertvarkymo veiksmams pasirinkti arba veiksmingam vienos ar daugiau pertvarkymo priemonių taikymui užtikrinti.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sustabdymas netaikomas mokėjimo ir perdavimo įsipareigojimams mokėjimo ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoms ar sistemų valdytojams, pagrindinėms sutarties šalims, kurioms ES suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį, trečiųjų valstybių pagrindinėms sandorio šalims, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pripažintoms pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, ir centriniams bankams.

3. Pertvarkymo institucija, nustatydama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sustabdymo apimtį, turi atsižvelgti į konkretų atvejį ir aplinkybes. Pertvarkymo institucija pirmiausia turi įvertinti, ar taikyti sustabdymą tinkamiems drausti indėliams, kaip jie suprantami pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, ypač fizinių asmenų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, turimiems apdraustiesiems indėliams. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sustabdymas taikomas tinkamiems drausti indėliams, pertvarkymo institucija gali nustatyti tinkamą kiekvienai sustabdymo dienai skirtą sumą, kurią indėlininkai turėtų galimybę iš tų indėlių pasiimti.

4. Sustabdymo laikotarpis turi būti kuo trumpesnis, ne ilgesnis negu laikotarpis nuo pranešimo apie sustabdymą paskelbimo pagal šio straipsnio 9 dalį momento iki kitos darbo dienos po paskelbimo dienos vidurnakčio. Pasibaigus mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų vykdymo sustabdymo laikotarpiui, sustabdymas nustoja galioti.

5. Pertvarkymo institucija, atlikdama šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, privalo atsižvelgti į tai, kokį poveikį jie galėtų turėti tinkamam finansų rinkų veikimui, ir į Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, įskaitant priežiūros institucijų ir teismų įgaliojimus, kad būtų apsaugotos kreditorių teisės ir užtikrintas vienodas požiūris į kreditorius bankroto procese. Pertvarkymo institucija įvertina galimą bankroto proceso taikymą įstaigai ar subjektui dėl šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų aplinkybių ir savo veiksmus koordinuoja su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ar įstaigomis.

6. Jeigu įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų vykdymas pagal sutartį sustabdomas pagal šio straipsnio 1 dalį, kitų tos sutarties šalių mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų pagal tą sutartį vykdymas sustabdomas tam pačiam laikotarpiui. Pertvarkymo institucija pirmiausia turi įvertinti, ar taikyti sustabdymą tinkamiems drausti indėliams, kaip jie suprantami pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, ypač fizinių asmenų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, turimiems apdraustiesiems indėliams.

7. Jeigu mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų įvykdymo terminas būtų suėjęs jų sustabdymo laikotarpiu, to mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų įvykdymo terminas sueina pasibaigus jų sustabdymo laikotarpiui.

8. Pertvarkymo institucija turi nedelsdama informuoti įstaigą ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytą subjektą ir šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 1‒7 punktuose nurodytas institucijas apie mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų vykdymo sustabdymą. Ši informacija turi būti pateikiama, kai nustatoma, kad įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas žlunga arba galėtų žlugti, prieš priimant sprendimą dėl tokios įstaigos ar subjekto pertvarkymo.

9. Pertvarkymo institucija privalo šio įstatymo 98 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytomis priemonėmis paskelbti pertvarkymo institucijos sprendimą sustabdyti mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimus, sustabdymo sąlygas ir jo laikotarpį.

10. Kai pertvarkymo institucija pagal šio straipsnio 1 dalį naudojasi teise stabdyti mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų vykdymą dėl įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto, to sustabdymo laikotarpiu ji taip pat turi teisę tokiai pačiai trukmei:

1) apriboti tos įstaigos ar subjekto kreditorių teises į turimas užtikrinimo priemones, susijusias su bet kuriuo tos įstaigos ar subjekto turtu, pagal šio įstatymo 51 straipsnio nuostatas ir

2) sustabdyti bet kurios sutarties su ta įstaiga ar subjektu šalies teises nutraukti sutartį pagal šio įstatymo 52 straipsnio 2–7 dalių nuostatas.

11. Jeigu pertvarkymo institucija, pagal šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punktą nustačiusi, kad įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas žlunga arba galėtų žlugti, pasinaudoja įgaliojimais šio straipsnio 1 ar 10 dalyje nurodytomis aplinkybėmis sustabdyti mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų vykdymą ir jeigu po to imasi tos įstaigos ar subjekto pertvarkymo veiksmų, ji dėl tos įstaigos ar to subjekto negali naudotis savo įgaliojimais pagal šio įstatymo 50, 51 ar 52 straipsnį.

 

50 straipsnis. Tam tikrų įsipareigojimų vykdymo sustabdymas pertvarkymo atveju

KEISTA (pavadinimas):

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Pertvarkymo institucija turi teisę sustabdyti bet kokius mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimus pagal sutartis, kurių šalis yra pertvarkomas subjektas. Toks sustabdymas galioja nuo jo paskelbimo pertvarkymo institucijos interneto svetainėje pagal šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalį momento iki po paskelbimo dienos einančios darbo dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių.

2. Tais atvejais, kai mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų įvykdymo terminas būtų suėjęs jų sustabdymo laikotarpiu, to mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų įvykdymo terminas sueina pasibaigus jų sustabdymo laikotarpiui.

3. Jeigu pertvarkomo subjekto mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimai pagal sutartį sustabdomi pagal šio straipsnio 1 dalį, kitų tos sutarties šalių mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimai pagal tą sutartį sustabdomi tam pačiam laikotarpiui.

4. Sustabdymas pagal šio straipsnio 1 dalį netaikomas mokėjimo ir perdavimo įsipareigojimams mokėjimo ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoms ir sistemų valdytojams, pagrindinėms sutarties šalims, kurioms ES suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį, trečiųjų valstybių pagrindinėms sandorio šalims, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pripažintoms pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, ir centriniams bankams.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

5. Atlikdama šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, pertvarkymo institucija atsižvelgia į tai, kokį poveikį šie veiksmai galėtų turėti tinkamam finansų rinkų veikimui.

6. Pertvarkymo institucija, nustatydama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sustabdymo apimtį, turi atsižvelgti į konkretų atvejį ir aplinkybes. Pertvarkymo institucija pirmiausia turi įvertinti, ar taikyti sustabdymą tinkamiems drausti indėliams, kaip jie suprantami pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, ypač fizinių asmenų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, turimiems apdraustiesiems indėliams. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sustabdymas taikomas tinkamiems drausti indėliams, pertvarkymo institucija gali nustatyti tinkamą kiekvienai sustabdymo dienai skirtą sumą, kurią indėlininkai turėtų galimybę iš tų indėlių pasiimti.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

51 straipsnis. Teisių į užtikrinimo priemones įgyvendinimo apribojimas

1. Pertvarkymo institucija turi teisę apriboti pertvarkomo subjekto užtikrinimo priemonių turinčių kreditorių galimybes įgyvendinti savo teises į užtikrinimo priemones, susijusias su to pertvarkomo subjekto turtu, nuo pranešimo apie apribojimą paskelbimo pagal šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalį momento iki po paskelbimo dienos einančios darbo dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių.

2.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

Pertvarkymo institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytų apribojimų netaiko:

1) mokėjimo ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų arba sistemų valdytojų teisėms į užtikrinimo priemones;

2) pagrindinėms sandorio šalims, kurioms ES suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį, ir trečiųjų valstybių pagrindinėms sandorio šalims, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pripažintoms pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį;

3) centriniams bankams, kiek tai susiję su turtu, kuris pertvarkomo subjekto įkeistas kaip garantinė įmoka arba kaip užstatas.

3. Kai taikomas šio įstatymo 95 straipsnis, pertvarkymo institucija taiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytus apribojimus visiems finansinės grupės subjektams, kurių pertvarkymo veiksmai atliekami.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

4. Atlikdama šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, pertvarkymo institucija atsižvelgia į tai, kokį poveikį šie veiksmai galėtų turėti tinkamam finansų rinkų veikimui.

 

52 straipsnis. Teisių nutraukti sutartį laikinas sustabdymas

1. Pertvarkymo institucija turi teisę sustabdyti su pertvarkomu subjektu sudarytos sutarties bet kurios šalies teises nutraukti sutartį nuo pranešimo paskelbimo pagal šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalį momento iki po paskelbimo dienos einančios darbo dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių tik tuo atveju, kai ir toliau vykdomi mokėjimo ir perdavimo įsipareigojimai ir teikiamas užstatas.

2. Pertvarkymo institucija gali sustabdyti su pertvarkomo subjekto patronuojamąja įmone sudarytos sutarties bet kurios šalies teises nutraukti sutartį, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

1) pareigas pagal tą sutartį užtikrina pertvarkomas subjektas;

2) teisės nutraukti sutartį pagal tą sutartį grindžiamos vien pertvarkomo subjekto nemokumu arba finansine būkle ir

3) tuo atveju, kai buvo arba gali būti atliktas pertvarkomo subjekto nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimas:

a) visas patronuojamosios įmonės turtas ir įsipareigojimai, susiję su ta sutartimi, yra arba gali būti perduoti gavėjui ir yra arba gali būti jo priimti arba

b) pertvarkymo institucija kitaip deramai užtikrina tokių pareigų apsaugą.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sustabdymas galioja nuo pranešimo paskelbimo pagal šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalį momento iki po paskelbimo dienos einančios darbo dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių.

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sustabdymas netaikomas mokėjimo ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoms ar sistemų valdytojams, kuriems ES suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį, ir trečiųjų valstybių pagrindinėms sandorio šalims, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pripažintoms pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, pagrindinėms sutarties šalims ar centriniams bankams.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

5. Asmuo gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį nepasibaigus šio straipsnio 1 arba 3 dalyje nurodytam laikotarpiui, jeigu gauna pertvarkymo institucijos pranešimą, kad iš sutarties kylančios teisės ir įsipareigojimai:

1) neperduodami kitam subjektui arba

2) negali būti nurašyti arba konvertuoti pritaikius gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę.

6. Kai pertvarkymo institucija pasinaudoja šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytais įgaliojimais ir nepateikia pranešimo pagal šio straipsnio 5 dalį, remiantis šio įstatymo 53 straipsniu, tomis teisėmis galima pasinaudoti pasibaigus sustabdymo laikotarpiui šiomis sąlygomis:

1) jeigu sutartyje numatytos teisės ir įsipareigojimai perduoti kitam subjektui, sandorio šalis gali pasinaudoti teisėmis nutraukti sutartį toje sutartyje numatytomis sąlygomis tik tuo atveju, jeigu priverstinio vykdymo įvykis tęsiasi arba kai įvyksta vėliau;

2) jeigu sutartyje numatytos teisės ir įsipareigojimai lieka pertvarkomam subjektui ir pertvarkymo institucija tai sutarčiai netaikė gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės pagal šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sandorio šalis gali pasinaudoti teisėmis nutraukti sutartį toje sutartyje numatytomis sąlygomis.

7. Atlikdama šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, pertvarkymo institucija atsižvelgia į tai, kokį poveikį šie veiksmai galėtų turėti tinkamam finansų rinkų veikimui.

8. Priežiūros arba pertvarkymo institucijos prašymu sandorių duomenų saugykla pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnį priežiūros ir pertvarkymo institucijoms pateikia informaciją, būtiną jų funkcijoms vykdyti.

 

521 straipsnis.      Tam tikrų sutartinių nuostatų apribojimo ir sustabdymo pertvarkymo atvejais pripažinimas

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai privalo į bet kurią savo sudaromą ir trečiosios valstybės teisės reglamentuojamą finansinę sutartį įtraukti sąlygas, pagal kurias sutarties šalys pripažįsta, kad pertvarkymo institucija dėl tokios finansinės sutarties gali pasinaudoti teise sustabdyti ar apriboti sutartines teises pagal šio įstatymo 51 ir 52 straipsnius bei sustabdyti įsipareigojimų vykdymą pagal šio įstatymo 491 ir 50 straipsnius ir kad joms privaloma laikytis šio įstatymo 53 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos visoms finansinėms sutartims, kuriose nustatomas naudojimasis viena ar daugiau nutraukimo teisių arba teisėmis užtikrinti teisių į užtikrinimo priemones įgyvendinimą arba mokėjimo ar perdavimo pareigos, kurioms būtų taikomos atitinkamos šio įstatymo 491, 50, 51, 52 ar 53 straipsnio nuostatos, jeigu finansinė sutartis būtų reglamentuojama valstybės narės teisės aktų.

3. Jeigu įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas subjektas neįtraukia reikalaujamos sutarties sąlygos pagal šio straipsnio 1 dalį, tai neriboja pertvarkymo institucijos teisės dėl finansinės sutarties naudotis šio įstatymo 491, 50, 51, 52 ar 53 straipsnyje nurodytais įgaliojimais.

4. Įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas subjektas, nustatydami pagal šio straipsnio 1 dalį reikalaujamų sąlygų turinį, taip pat turi vadovautis Europos Komisijos techninių reguliavimo standartų reikalavimais.

 

INFOLEX PASTABA: 2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (TAR, 2021, Nr. 2021-26903) nustatyta, kad Finansinio tvarumo įstatymo 521 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos visoms finansinėms sutartims, pagal kurias po įstatymo Nr. XIV-762 įsigaliojimo dienos (2022 01 01) sukuriami nauji įsipareigojimai arba iš esmės keičiami esami įsipareigojimai.

 

53 straipsnis.       Tam tikrų sutartinių nuostatų apribojimas ankstyvosios intervencijos ir pertvarkymo atvejais

1. Krizių prevencijos priemonė arba krizių valdymo priemonė, kuri taikoma pagal šį įstatymą, įskaitant bet kokį įvykį, tiesiogiai susijusį su tokios priemonės taikymu, nelaikoma priverstinio vykdymo įvykiu, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, ar bankroto procesu Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo tikslais, jeigu tęsiamas esminių pareigų pagal sutartį, įskaitant mokėjimo ir perdavimo pareigas ir užstato pateikimą, vykdymas.

2. Krizių prevencijos priemonė arba krizių valdymo priemonė taip pat per se nelaikoma priverstinio vykdymo įvykiu, bankroto procesu arba pakankamu pagrindu manyti, kad sutartis nebus įvykdyta pagal sutartį, kurią sudaro:

1) patronuojamoji įmonė, ir ta sutartis apima pareigas, kurias užtikrina patronuojančioji įmonė arba kitas finansinės grupės subjektas, arba

2) bet kuris finansinės grupės subjektas, ir ta sutartis apima kryžminio įsipareigojimų nevykdymo nuostatas.

3. Kai trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros pripažįstamos pagal šio įstatymo 111 straipsnį arba kai taip nusprendžia pertvarkymo institucija, šio straipsnio tikslais tokios procedūros laikomos krizių valdymo priemone.

4.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

Kai tęsiamas esminių pareigų pagal sutartį, įskaitant mokėjimo ir perdavimo pareigas ir užstato pateikimą, vykdymas, krizių prevencijos priemonės, įsipareigojimų vykdymo sustabdymas pagal šio įstatymo 491 straipsnį arba krizių valdymo priemonės taikymas, įskaitant bet kurį įvykį, tiesiogiai susijusį su tokios priemonės taikymu, neleidžia jokiam subjektui:

1) pasinaudoti nutraukimo, sustabdymo, pakeitimo, užskaitos arba įskaitymo teisėmis, įskaitant pagal sutartį, kurią sudaro:

a) patronuojamoji įmonė, kurios įsipareigojimų vykdymą užtikrina arba kitaip paremia kitas finansinės grupės subjektas;

b) bet kuris finansinės grupės subjektas, kai sutartis apima kryžminio įsipareigojimų nevykdymo nuostatas;

2) įgyti, imti kontroliuoti susijusios įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto nuosavybės ar pasinaudoti sutartine užtikrinimo priemone arba įgyti, imti kontroliuoti bet kurio finansinės grupės subjekto nuosavybės ar pasinaudoti sutarties užtikrinimo priemone pagal sutartį, apimančią kryžminio įsipareigojimų nevykdymo nuostatas;

3) daryti įtakos susijusios įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto sutartinėms teisėms arba bet kurio finansinės grupės subjekto sutartinėms teisėms pagal sutartį, apimančią kryžminio įsipareigojimų nevykdymo nuostatas.

5. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis asmens teisei imtis šio straipsnio 4 dalyje nurodytų veiksmų, kai ta teisė atsiranda dėl įvykio, kuris nėra krizių prevencijos priemonė, krizių valdymo priemonė arba įvykis, tiesiogiai susijęs su tokios priemonės taikymu.

6. Sustabdymas arba apribojimas pagal šio įstatymo 491, 50 ar 51 straipsnį nelaikomas sutartinės pareigos nevykdymu šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse ir šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

7. Šiame straipsnyje išdėstytos nuostatos laikomos viršesnėmis privalomomis nuostatomis, kaip apibrėžta 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (su visais pakeitimais) 9 straipsnyje.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

TREČIASIS SKIRSNIS

VERTINIMAS

 

54 straipsnis. Vertinimas

1. Pertvarkymo priemonės arba kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų pagal šio įstatymo 58 straipsnį nurašymas ar konvertavimas gali būti taikomi tik tada, kai yra atliktas teisingas, ekonomiškai pagrįstas ir faktinę padėtį atitinkantis įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto vertinimas, skirtas šios įstaigos ar atitinkamo subjekto turto ir įsipareigojimų vertei nustatyti. Tokį vertinimą atlieka nuo pertvarkymo institucijos ir kitų pertvarkymo procese dalyvaujančių institucijų, taip pat nuo įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto nepriklausomas asmuo. Vertinimas, atliktas laikantis visų šiame skirsnyje ir kituose taikytinuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikomas galutiniu.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

2. Jeigu nėra galimybės atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantį nepriklausomą vertinimą, gali būti atliekamas preliminarus įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimas. Preliminarus vertinimas taip pat atliekamas, jeigu pertvarkymo priemones būtina taikyti skubiai ir nėra galimybės laikytis šio įstatymo 56 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų.

3. Preliminarus vertinimas gali būti taikomas tik įstaigai ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui, kurie atitinka pertvarkymo sąlygas. Preliminarus vertinimas, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į faktinę situaciją, privalo atitikti šio straipsnio 1 dalyje ir šio įstatymo 56 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus. Atliekant preliminarų vertinimą turi būti numatomas rezervas galimiems papildomiems nuostoliams atlyginti, pagrindžiant šio rezervo dydį.

4. Preliminarus vertinimas yra pakankamas pagrindas pertvarkymo institucijai priimti sprendimą taikyti pertvarkymo priemones, perimti įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto kontrolę arba taikyti kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų pagal šio įstatymo 58 straipsnį nurašymą arba konvertavimą.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

5. Vertinimas, neatitinkantis šio įstatymo ir kitų taikytinų teisės aktų reikalavimų, laikomas preliminariu iki tol, kol nepriklausomas asmuo atlieka visus šiame skirsnyje ir kituose taikytinuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantį vertinimą. Galutinis vertinimas turi būti atliktas kiek įmanoma skubiau ir gali būti atliktas atskirai nuo šio įstatymo 90 straipsnyje nurodyto vertinimo arba kartu su tokiu vertinimu bei to paties nepriklausomo asmens, tačiau jis nėra sudedamoji vertinimo, atlikto pagal šio įstatymo 90 straipsnį, dalis.

6. Vertinimas yra neatskiriama sprendimo taikyti pertvarkymo priemonę arba sprendimo taikyti kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų pagal šio įstatymo 58 straipsnį nurašymą arba konvertavimą dalis. Vertinimas gali būti apskųstas tik kartu su šioje dalyje nurodytu atitinkamu sprendimu šio įstatymo 101 straipsnyje nustatyta tvarka.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

7. Pertvarkymo institucija nustato priemones, skirtas užtikrinti, kad vertinimas būtų grindžiamas kiek įmanoma naujausia ir išsamia informacija apie įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto turtą ir įsipareigojimus, ir prižiūri, kaip jos įgyvendinamos.

 

55 straipsnis. Vertinimo tikslai ir prielaidos

1.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

Šio įstatymo 54 straipsnyje nurodyto vertinimo tikslai yra:

1) suteikti informaciją, reikalingą nustatyti, ar yra tenkinamos pertvarkymo priemonių taikymo arba kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų pagal šio įstatymo 58 straipsnį nurašymo ar konvertavimo sąlygos, ir, jeigu šios sąlygos yra tenkinamos, suteikti informaciją, reikalingą sprendimui dėl tinkamiausių įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto pertvarkymo veiksmų priimti;

2) suteikti informaciją, reikalingą sprendimui dėl nuosavybės priemonių ar kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų pagal šio įstatymo 58 straipsnį nurašymo arba konvertavimo apimties priimti, jeigu būtų taikomas nuosavybės priemonių ar kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų pagal šio įstatymo 58 straipsnį nurašymas arba konvertavimas;

3) suteikti informaciją, reikalingą sprendimui dėl įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, nurašymo arba konvertavimo apimties priimti, jeigu būtų taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė;

4) suteikti informaciją, reikalingą sprendimui dėl perduotino turto, teisių, įsipareigojimų, nuosavybės priemonių ir sprendimui dėl atlygio, mokėtino pertvarkomam subjektui arba, jeigu taikoma, nuosavybės priemonių savininkams, dydžio priimti, jeigu būtų taikoma laikinosios įstaigos priemonė arba turto atskyrimo priemonė;

5) suteikti informaciją, reikalingą sprendimui dėl perduotino turto, teisių, įsipareigojimų, nuosavybės priemonių priimti ir padėti pertvarkymo institucijai nustatyti, kas laikytina rinkos sąlygomis, nurodytomis šio įstatymo 61 straipsnyje, jeigu būtų taikoma verslo perleidimo priemonė;

6) suteikti informaciją, reikalingą galimam Indėlių draudimo fondo lėšų poreikiui nustatyti;

7) visais atvejais užtikrinti, kad bet koks įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto turto vertės sumažėjimas būtų tinkamai įvertintas pritaikius pertvarkymo priemones arba kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų pagal šio įstatymo 58 straipsnį nurašymą arba konvertavimą.

2. Šio įstatymo 54 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nurodytas vertinimas:

1) turi būti paremtas pagrįstomis prielaidomis, įskaitant prielaidas dėl įsipareigojimų nevykdymo ir nuostolių apimties, vadovaujantis valstybės pagalbą reglamentuojančiais teisės aktais;

2) negali būti paremtas prielaida, kad, įstaigai ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui pradėjus taikyti pertvarkymo priemones arba kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų pagal šio įstatymo 58 straipsnį nurašymą ar konvertavimą, jiems bus teikiama valstybės pagalba arba centrinio banko pagalba likvidumui arba mokumui išsaugoti.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

3. Atliekant vertinimą turi būti įvertinama, kad:

1) pertvarkymo institucija ir Pertvarkymo fondas turi teisę pagal šio įstatymo 42 straipsnio 12 dalį atgauti iš pertvarkomo subjekto visas faktiškai patirtas ir pagrįstas išlaidas;

2) Pertvarkymo fondas turi teisę už pertvarkomam subjektui suteiktas paskolas ar garantijas nustatyti palūkanas arba kitus mokėjimus.

 

56 straipsnis. Vertinimo turinys

1. Vertinime, be kita ko, turi būti nurodyta ši įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto informacija:

1) nuo paskutinio finansinių atskaitų rinkinio pateikimo dienos atnaujintas įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita;

2) turto apskaitinės vertės analizė ir vertinimas;

3) įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto balansinių ir nebalansinių įsipareigojimų sąrašas, kartu nurodant atitinkamus įsipareigojimus ir jų tenkinimo eiliškumą, taikytiną, jeigu įstaigai ar subjektui būtų iškeliama bankroto byla.

2. Priimant šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 ar 5 punkte nurodytus sprendimus, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija gali būti papildyta įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų analize ir rinkos vertės įvertinimu.

3. Vertinime turi būti nurodomas kreditorių suskirstymas pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles, taikomas bankroto atveju. Vertinime taip pat nurodomos kreditorių ir akcininkų reikalavimų patenkinimo galimybės, kurių galėtų tikėtis akcininkai arba kiekviena kreditorių eilė, jeigu įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas būtų likviduojami iškeliant bankroto bylą.

 

57 straipsnis. Galutinio vertinimo atlikimo ypatumai

1. Galutinio vertinimo tikslai:

1) užtikrinti, kad bet koks įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto turto vertės sumažėjimas yra nurodytas tos įstaigos ar atitinkamo subjekto apskaitos dokumentuose;

2) suteikti informaciją, reikalingą sprendimui atkurti kreditorių reikalavimus arba padidinti sumokėto atlygio dydį priimti pagal šio straipsnio 2 dalį.

2. Jeigu atliekant galutinį vertinimą nustatoma didesnė įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto grynoji turto vertė, negu buvo nustatyta atliekant preliminarų vertinimą, pertvarkymo institucija gali:

1) taikydama gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę padidinti nurašytų kreditorių arba atitinkamų kapitalo priemonių savininkų reikalavimų vertę;

2) nurodyti laikinajai įstaigai arba turto valdymo įmonei sumokėti atitinkamą papildomą atlygį už perduotą turtą, teises, įsipareigojimus pertvarkomam subjektui, arba, jeigu taikoma, už nuosavybės priemones jų savininkams.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KAPITALO PRIEMONIŲ IR TINKAMŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ NURAŠYMAS IR KONVERTAVIMAS

 

KEISTA (skirsnio pavadinimas):

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

58 straipsnis. Kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymas ir konvertavimas

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Pertvarkymo institucija turi teisę nurašyti įstaigų ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytų subjektų papildomas 1 lygio kapitalo priemones bei 2 lygio kapitalo priemones (toliau kartu – atitinkamos kapitalo priemonės) ir tinkamus įsipareigojimus pagal šio straipsnio 5 dalį arba juos konvertuoti į nuosavybės priemones tiek kartu taikydama pertvarkymo priemones, kai šio įstatymo nustatyta tvarka įstaigą ar subjektą nusprendžiama pertvarkyti, tiek tais atvejais, kai įstaiga ar subjektas nėra pertvarkomi, bet susidaro bent viena iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.

2. Pertvarkymo institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo nedelsdama nurašyti arba konvertuoti įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto išleistas atitinkamas kapitalo priemones ir tinkamus įsipareigojimus pagal šio straipsnio 5 dalį, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:

1) šio įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka nustatoma, kad tenkinamos pertvarkymo sąlygos, – tokiu atveju atitinkamos kapitalo priemonės ir tinkami įsipareigojimai pagal šio straipsnio 5 dalį nurašomi arba konvertuojami prieš imantis pertvarkymo veiksmų, arba;

2) pertvarkymo institucija nustato, kad, nenurašius ar nekonvertavus atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų pagal šio straipsnio 5 dalį, įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas nebebus gyvybingi;

3) šio įstatymo 110 straipsnyje nustatyta tvarka priimtu bendru pertvarkymo institucijos ir kitos valstybės narės, kurioje yra priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, atitinkamos institucijos sprendimu nustatoma, kad, nenurašius ar nekonvertavus finansinei grupei priklausančios Lietuvos Respublikoje licencijuotos patronuojamosios įmonės atitinkamų kapitalo priemonių, kurios yra įtraukiamos apskaičiuojant individualiai ir konsoliduotu pagrindu taikomus reikalavimus nuosavoms lėšoms, finansinė grupė nebebus gyvybinga;

4) pertvarkymo institucija nustato, kad, nenurašius ar nekonvertavus Lietuvos Respublikoje licencijuotos patronuojančiosios įmonės atitinkamų kapitalo priemonių, kurios yra įtraukiamos apskaičiuojant individualiai arba konsoliduotu pagrindu taikomus reikalavimus nuosavoms lėšoms, finansinė grupė nebebus gyvybinga;

5) pertvarkymo institucijos nuomone, įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto gyvybingumui, likvidumui ar mokumui išsaugoti arba atkurti reikalinga valstybės pagalba, išskyrus šio įstatymo 39 straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį.

3. Šio straipsnio 2 dalies tikslais įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas arba finansinė grupė laikomi nebegyvybingais tik tuo atveju, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

1) įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas arba finansinė grupė žlunga arba gali žlugti;

2) atsižvelgiant į laiką ir kitas svarbias aplinkybes, pertvarkymo institucijos nuomone, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiais nors veiksmais, įskaitant alternatyvius privataus sektoriaus arba priežiūros institucijos veiksmus, taip pat ankstyvosios intervencijos priemones, per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto arba finansinės grupės žlugimo, jeigu savarankiškai ar kartu taikant ir pertvarkymo priemones nebus atliktas atitinkamų kapitalo priemonių arba tinkamų įsipareigojimų pagal šio straipsnio 5 dalį nurašymas arba konvertavimas.

4. Kai pertvarkytinas subjektas atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų įsigyja netiesiogiai per kitus tos pačios pertvarkytinos grupės subjektus, tos atitinkamos kapitalo priemonės ir tinkami įsipareigojimai nurašomi arba konvertuojami kartu nurašant arba konvertuojant atitinkamas kapitalo priemones ir tinkamus įsipareigojimus atitinkamo subjekto patronuojančiosios įmonės ar kitų patronuojančiųjų įmonių, kurios nėra pertvarkytini subjektai, lygiu, kad nuostoliai būtų veiksmingai perkelti pertvarkytinam subjektui ir tas pertvarkytinas subjektas atitinkamą subjektą rekapitalizuotų. Kai atitinkama kapitalo priemonė arba tinkami įsipareigojimai nurašomi arba konvertuojami atskirai nuo pertvarkymo veiksmų, turi būti atliekamas nepriklausomas vertinimas vadovaujantis šio įstatymo 90 straipsnyje nustatytais reikalavimais.

5. Tinkami įsipareigojimai gali būti nurašomi arba konvertuojami atskirai nuo pertvarkymo veiksmų, jeigu jie atitinka šio įstatymo 262 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, išskyrus sąlygą, susijusią su likusiu įsipareigojimų galiojimo terminu, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72c straipsnio 1 dalyje. Tinkami įsipareigojimai nurašomi arba konvertuojami laikantis šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyto principo.

6. Kai pertvarkymo veiksmai taikomi pertvarkytinam subjektui arba išimtiniais atvejais nukrypstant nuo pertvarkymo plano, subjektui, kuris nėra pertvarkytinas subjektas, suma, kuri sumažinama, nurašoma arba konvertuojama tokio subjekto lygiu, įskaitoma apskaičiuojant sumą pagal šio įstatymo 78 straipsnio 3 dalies 1 punkte ar 78 straipsnio 6 dalyje nustatytas ribas, kurios taikomos atitinkamam subjektui.

7. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkto tikslais laikoma, kad įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas žlunga arba gali žlugti, jeigu yra viena ar daugiau iš šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių.

8. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkto tikslais laikoma, kad finansinė grupė žlunga arba gali žlugti, jeigu ta grupė pažeidžia arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, nustatoma, kad artimiausiu metu pažeis konsoliduotu pagrindu taikomus rizikos ribojimo reikalavimus taip, kad priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, turėtų imtis veiksmų dėl to, kad finansinė grupė, be kita ko, patyrė arba galėtų patirti nuostolių, kuriems padengti reikės visų arba didelės dalies jos nuosavų lėšų.

9. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju patronuojamosios įmonės atitinkamos kapitalo priemonės negali būti nurašytos didesne apimtimi arba konvertuotos blogesnėmis sąlygomis, negu buvo nurašytos ar konvertuotos tokio paties eiliškumo patronuojančiosios įmonės atitinkamos kapitalo priemonės.

10. Prieš nurašydama ar konvertuodama atitinkamas kapitalo priemones arba tinkamus įsipareigojimus pagal šio straipsnio 5 dalį, pertvarkymo institucija užtikrina, kad, laikantis šio skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytų reikalavimų, būtų atliktas įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimas. Tokiu vertinimu nustatoma atitinkamoms kapitalo priemonėms arba tinkamiems įsipareigojimams pagal šio straipsnio 5 dalį taikytina nurašymo ar konvertavimo apimtis ir taikytinas konvertavimo kursas.

 

59 straipsnis. Kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo ir konvertavimo tvarka

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Pertvarkymo institucija nurašo ir konvertuoja atitinkamas kapitalo priemones, laikydamasi atvirkštinio kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo, negu taikomas iškeliant bankroto bylą, tai yra kai pirmesnės kreditorių reikalavimų eilės įsipareigojimai nurašomi ar konvertuojami tik tuo atveju, jeigu paskesnės kreditorių reikalavimų eilės įsipareigojimų sumažinimo nepakanka šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytiems pertvarkymo tikslams pasiekti taip, kad būtų pasiekti šie rezultatai:

1) pirmiausia proporcingai nuostoliams sumažinami bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai, pertvarkymo institucijai imantis šio įstatymo 82 straipsnio 1 dalyje nurodyto vieno ar abiejų veiksmų, taikomų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių savininkams;

2) papildomų 1 lygio priemonių pagrindinė suma nurašoma ir (arba) konvertuojama į bendro 1 lygio kapitalo priemones;

3) 2 lygio priemonių pagrindinė suma nurašoma ir (arba) konvertuojama į bendro 1 lygio kapitalo priemones;

4) tinkamų įsipareigojimų, nurodytų šio įstatymo 58 straipsnio 5 dalyje, pagrindinė suma nurašoma ir (arba) konvertuojama į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones arba atliekami abu veiksmai tiek, kiek reikia norint pasiekti šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytus pertvarkymo tikslus arba atitinkamų tinkamų įsipareigojimų galimybes, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra mažesnė.

2. Kai nurašoma atitinkamų kapitalo priemonių arba tinkamų įsipareigojimų pagal šio įstatymo 58 straipsnio 5 dalį pagrindinė suma:

1) tos sumos sumažinimas yra nuolatinis, išskyrus atvejus, kai taikomas kapitalo atkūrimo mechanizmas, kaip nustatyta šio įstatymo 80 straipsnio 4 dalyje;

2) atitinkamos kapitalo priemonės savininkas arba tinkamo įsipareigojimo turėtojas nebeturi jokių reikalavimų, kylančių iš nurašytos priemonės sumos ar susijusių su ta suma, išskyrus iki nurašymo dienos atsiradusius reikalavimus ir reikalavimus dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto priemonės nurašymo;

3) atitinkamų kapitalo priemonių savininkams arba tinkamų įsipareigojimų turėtojams neišmokama jokia kita kompensacija, išskyrus kompensaciją, nurodytą šio straipsnio 3 dalyje.

3. Siekdama įvykdyti atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų pagal šio įstatymo 58 straipsnio 5 dalį konvertavimą pagal šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktus pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas išleistų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones atitinkamų kapitalo priemonių savininkams ir tinkamų įsipareigojimų turėtojams. Atitinkamos kapitalo priemonės ir tinkami įsipareigojimai gali būti konvertuoti tik tais atvejais, kai yra tenkinamos šios sąlygos:

1) įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas arba šios įstaigos ar šio subjekto patronuojančioji įmonė išleidžia bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, gavę pertvarkymo institucijos arba, atitinkamais atvejais, patronuojančiosios įmonės pertvarkymo institucijos sutikimą;

2) įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas išleidžia bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones prieš išleisdami nuosavybės priemones, kad galėtų būti suteikta prevencinė viešoji finansinė parama;

3) šios bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės yra suteikiamos ir perduodamos nedelsiant po to, kai atliekamas konvertavimas;

4) konvertavimo kursas, kuriuo nustatoma, kiek bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių suteikiama vietoj kiekvienos atitinkamos kapitalo priemonės ar kiekvieno tinkamo įsipareigojimo pagal šio įstatymo 58 straipsnio 5 dalį, turi atitikti šio įstatymo 85 straipsnyje nustatytus principus ir kitus taikytinų teisės aktų reikalavimus.

4. Siekdama užtikrinti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių pateikimą pagal šio straipsnio 4 dalį, pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai nuolat turėtų išankstinį priežiūros institucijos leidimą, būtiną atitinkamam bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių skaičiui išleisti.

 

60 straipsnis.       Sprendimo dėl tarpvalstybinės finansinės grupės kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo ir konvertavimo priėmimas

KEISTA (pavadinimas):

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

Prieš nusprendžiant dėl šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 2, 3 ar 5 punkte nurodytų aplinkybių buvimo, kuris reikštų būtinybę nurašyti ar konvertuoti Lietuvos Respublikoje licencijuotos patronuojamosios įmonės atitinkamas kapitalo priemones arba tinkamus įsipareigojimus pagal šio įstatymo 58 straipsnio 5 dalį, kurie įtraukiami apskaičiuojant individualiai taikomą šio įstatymo 262 ir 28 straipsniuose nurodytą reikalavimą, arba atitinkamas kapitalo priemones, kurios įtraukiamos apskaičiuojant individualiai ar konsoliduotu pagrindu nuosavoms lėšoms taikomus reikalavimus, pertvarkymo institucija privalo pasikonsultuoti su atitinkamo pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija ir atlikti toliau nurodytus veiksmus:

1) ne vėliau kaip per 24 valandas pranešti apie konsultavimosi rezultatus ir poreikį priimti sprendimą dėl šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 2, 3 ar 5 punkte nurodytų aplinkybių buvimo priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir valstybės narės, kurioje yra priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, atitinkamai dėl tokių aplinkybių buvimo sprendžiančiai institucijai, jeigu jos nesutampa;

2) ne vėliau kaip per 24 valandas pranešti apie konsultavimosi rezultatus ir poreikį priimti sprendimą dėl šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 2, 3 ar 5 punkte nurodytų aplinkybių buvimo kitų tos pačios pertvarkytinos grupės subjektų, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai įsigijo šio įstatymo 262 straipsnio 5 dalyje nurodytus įsipareigojimus iš subjekto, kuriam taikomos šio įstatymo 262 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, pertvarkymo institucijoms;

3) ne vėliau kaip per 24 valandas pranešti apie konsultavimosi rezultatus ir poreikį priimti sprendimą dėl šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų aplinkybių buvimo visoms priežiūros institucijoms, atsakingoms už įstaigas ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytus subjektus, kurių išleistos atitinkamos kapitalo priemonės būtų nurašomos arba konvertuojamos, jeigu būtų nustatytas tų aplinkybių buvimas, ir valstybių narių, kurių priežiūros institucijos yra informuojamos, atitinkamoms dėl tokių aplinkybių buvimo sprendžiančioms institucijoms, jeigu jos nesutampa.

2.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

Prieš nusprendžiant dėl šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 ar 5 punkte nurodytų aplinkybių buvimo, kuris reikštų būtinybę nurašyti ar konvertuoti finansinei grupei, kurios jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka priežiūros institucija, priklausančios kitoje valstybėje narėje licencijuotos patronuojamosios įmonės atitinkamas kapitalo priemones arba tinkamus įsipareigojimus pagal šio įstatymo 58 straipsnio 5 dalį, kurie įtraukiami apskaičiuojant individualiai taikomą šio įstatymo 262 straipsnyje nurodytą reikalavimą, arba atitinkamas kapitalo priemones, kurios įtraukiamos apskaičiuojant individualiai ir konsoliduotu pagrindu nuosavoms lėšoms taikomus reikalavimus, pertvarkymo institucija privalo pasikonsultuoti su atitinkama pertvarkymo institucija ir atlikti toliau nurodytus veiksmus:

1) ne vėliau kaip per 24 valandas pranešti apie konsultavimosi rezultatus ir poreikį priimti sprendimą dėl šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 2, 3 ar 5 punkte nurodytų aplinkybių buvimo priežiūros institucijai;

2) ne vėliau kaip per 24 valandas pranešti apie konsultavimosi rezultatus ir poreikį priimti sprendimą dėl šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 2, 3 ar 5 punkte nurodytų aplinkybių buvimo kitų tos pačios pertvarkytinos grupės subjektų, kurie įsigijo šio įstatymo 262 straipsnio 5 dalyje nurodytus įsipareigojimus iš subjekto, kuriam taikomos šio įstatymo 262 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, pertvarkymo institucijoms;

3) ne vėliau kaip per 24 valandas pranešti apie konsultavimosi rezultatus ir poreikį priimti sprendimą dėl šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų aplinkybių buvimo visoms priežiūros institucijoms, atsakingoms už įstaigas ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytus subjektus, kurių išleistos atitinkamos kapitalo priemonės būtų nurašomos arba konvertuojamos, jeigu būtų nustatytas tų aplinkybių buvimas, ir valstybių narių, kurių priežiūros institucijos yra informuojamos, atitinkamoms dėl tokių aplinkybių buvimo sprendžiančioms institucijoms, jeigu jos nesutampa.

3. Sprendžiant dėl šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 arba 5 punkte nurodytų aplinkybių buvimo, kai tai susiję su tarpvalstybinę veiklą vykdančia įstaiga ar finansine grupe, pertvarkymo institucija įvertina galimą nurašymo ir konvertavimo poveikį visose valstybėse narėse, kuriose įstaiga ar finansinė grupė vykdo veiklą.

4. Pertvarkymo institucija, teikdama šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pranešimą, privalo prie jo pridėti paaiškinimą, kodėl, jos nuomone, reikia spręsti dėl pranešime nurodomų aplinkybių buvimo.

5. Pateikusi šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą pranešimą ir pasikonsultavusi su informuotomis institucijomis, pertvarkymo institucija privalo įvertinti, ar yra nurašymui ar konvertavimui alternatyvių priemonių, kurias ji galėtų taikyti ir kurios leistų pagrįstai tikėtis išvengti šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo. Nustačiusi, kad tokių alternatyvių priemonių yra, pertvarkymo institucija turi užtikrinti, kad jos būtų pritaikytos. Nustačiusi, kad tokių alternatyvių priemonių nėra, pertvarkymo institucija sprendžia, ar būtina nustatyti, ar yra kurių nors iš šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

6. Šio straipsnio 5 dalies tikslais alternatyvios priemonės apima ankstyvosios intervencijos priemones, priežiūros institucijos privalomus nurodymus ir lėšų ar kapitalo perdavimą iš patronuojančiosios įmonės.

7. Kai pertvarkymo institucija nusprendžia, kad būtina nustatyti šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų aplinkybių buvimą, ji apie tai nedelsdama praneša kitų valstybių narių, kuriose licencijuotos patronuojamosios įmonės, kurių kapitalo priemonėms galimai būtų taikomas nurašymas ar konvertavimas, atitinkamoms institucijoms, atsakingoms už tų aplinkybių buvimo nustatymą. Aplinkybių buvimas nustatomas priimant bendrą sprendimą, vadovaujantis šio įstatymo 110 straipsnyje nustatyta tvarka. Pertvarkymo institucijai ir kitų valstybių narių atitinkamoms institucijoms nesutarus dėl bendro sprendimo, laikoma, kad šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės nėra nustatytos.

8. Kai, vadovaujantis šio straipsnio 7 dalimi, priimamas bendras sprendimas, nustatantis Lietuvos Respublikoje licencijuotos patronuojamosios įmonės atitinkamų kapitalo priemonių nurašymo ir (arba) konvertavimo būtinybę, pertvarkymo institucija privalo nedelsdama nurašyti ir (arba) konvertuoti atitinkamas kapitalo priemones, atsižvelgdama į konkrečiu atveju reikalingą veiksmų skubą.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

PERTVARKYMO PRIEMONĖS

 

61 straipsnis. Verslo perleidimo priemonė

1. Verslo perleidimo priemonė yra pertvarkymo priemonė, kai įsigyjančiajam asmeniui, kuris nėra laikinoji įstaiga, perleidžiama:

1) pertvarkomo subjekto visos nuosavybės priemonės arba jų dalis;

2) pertvarkomo subjekto turtas, teisės ar įsipareigojimai arba jų dalis.

2. Pertvarkymo institucija turi imtis reikalingų veiksmų, kad verslo perleidimo priemonė, atsižvelgiant į aplinkybes ir valstybės pagalbą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, būtų įgyvendinama rinkos sąlygomis ir vadovaujantis šio skyriaus trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka atlikto vertinimo išvadomis. Siekdama pasirengti įstaigos pertvarkymui, pertvarkymo institucija gali nurodyti įstaigai, laikantis šio įstatymo 63 straipsnyje nurodytų reikalavimų, susisiekti su potencialiais įsigyjančiaisiais asmenimis.

3. Pertvarkymo institucija turi teisę verslo perleidimo priemonę pritaikyti daugiau negu vieną kartą, kad papildomai būtų perleidžiamos pertvarkomo subjekto išleistos nuosavybės priemonės arba, atitinkamais atvejais, pertvarkomo subjekto turtas, teisės ar įsipareigojimai.

4. Pritaikius verslo perleidimo priemonę, įsigyjančiojo asmens sutikimu pertvarkymo institucija turi teisę priimti sprendimą įsigyjančiajam asmeniui perleistą turtą, teises ar įsipareigojimus grąžinti pertvarkomam subjektui arba įsigyjančiajam asmeniui perleistas pertvarkomo subjekto nuosavybės priemones grąžinti jų ankstesniems savininkams, o pertvarkomas subjektas arba ankstesni savininkai privalo priimti tokį grąžinamą turtą, teises ar įsipareigojimus arba atitinkamai nuosavybės priemones.

5. Nepažeidžiant pertvarkymo institucijos ar Pertvarkymo fondo teisės į pagrįstų išlaidų atlyginimą, kaip numatyta šio įstatymo 42 straipsnio 12 dalyje, įsigyjantysis asmuo atlygį už nuosavybės priemones moka jų savininkams, o atlygį už turtą ar įsipareigojimus moka pertvarkomam subjektui.

6. Pertvarkomo subjekto akcininkai, kreditoriai ir kiti tretieji asmenys, kurių turtas, teisės ar įsipareigojimai nėra perleidžiami įsigyjančiajam asmeniui, neturi tiesioginių arba netiesioginių teisių į perleistą turtą, teises ar įsipareigojimus, išskyrus atvejus, numatytus šio skyriaus šeštajame skirsnyje, o įsigyjantysis asmuo neatsako pertvarkomo subjekto akcininkams, kreditoriams ir kitiems tretiesiems asmenims, kurių turtas, teisės ar įsipareigojimai nebuvo jam perleisti.

 

62 straipsnis. Įsigyjantysis asmuo ir jam keliami reikalavimai

1. Įsigyjantysis asmuo turi turėti teisės aktuose nurodytą veiklos licenciją, kad galėtų užsiimti verslu, įsigyjamu taikant verslo perleidimo priemonę. Jeigu įsigyjantysis asmuo, prieš įsigydamas perleidžiamą verslą, tokios licencijos neturi, jis turi pateikti priežiūros institucijai paraišką reikiamai veiklos licencijai gauti, o priežiūros institucija privalo tokią paraišką kartu su įsigyjančiojo asmens vertinimu svarstyti skubos tvarka, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis.

2. Jeigu, perleidus pertvarkomo subjekto nuosavybės priemones, kvalifikuotoji tokio subjekto įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis būtų įsigyjama arba didinama taip, kaip nurodyta Bankų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje arba Finansinių priemonių rinkų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ir dėl to įsigyjantysis asmuo turėtų gauti minėtuose įstatymuose nustatytą priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, priežiūros institucija turi per trumpesnius negu Bankų įstatymo 25 straipsnyje ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo 10 straipsnyje nustatytus terminus atlikti įsigyjančiojo asmens vertinimą, kad verslo perleidimo priemonė būtų taikoma kuo skubiau ir nebūtų užkertamas kelias tam, kad įgyvendinant pertvarkymo priemones būtų pasiekti pertvarkymo tikslai.

3. Priežiūros institucijai neužbaigus įsigyjančiojo asmens vertinimo iki nuosavybės priemonių perdavimo dienos, kaip tai nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, taikant verslo perleidimo priemonę laikomasi šių reikalavimų:

1) pertvarkomo subjekto nuosavybės priemonių perdavimas įsigyjančiajam asmeniui laikomas įvykusiu nuo perdavimo momento;

2) įsigyjančiojo asmens vertinimo laikotarpiu ir šio straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytu turto pardavimo laikotarpiu įsigyjančiojo asmens balsavimo teisės, kylančios iš perleidžiamų pertvarkomo subjekto nuosavybės priemonių, sustabdomos ir šios balsavimo teisės suteikiamos pertvarkymo institucijai. Pertvarkymo institucija neturi pareigos naudotis tokiomis balsavimo teisėmis. Pertvarkymo institucija neatsako už teisės naudotis suteiktomis balsavimo teisėmis įgyvendinimą ar tokios teisės nepanaudojimą;

3) įsigyjančiojo asmens vertinimo laikotarpiu ir šio straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytu turto pardavimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytos baudos ir kitos poveikio priemonės už kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo ar perleidimo reikalavimų pažeidimus netaikomos;

4) užbaigusi įsigyjančiojo asmens vertinimą, priežiūros institucija nedelsdama raštu praneša pertvarkymo institucijai ir įsigyjančiajam asmeniui apie sprendimą prieštarauti arba neprieštarauti nuosavybės priemonių perdavimui įsigyjančiajam asmeniui.

4. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą neprieštarauti nuosavybės priemonių perdavimui įsigyjančiajam asmeniui pagal šio straipsnio 3 dalies 4 punktą, visos su perleistomis nuosavybės priemonėmis susijusios balsavimo teisės iš karto be apribojimų suteikiamos įsigyjančiajam asmeniui, kai pertvarkymo institucija ir įsigyjantysis asmuo gauna priežiūros institucijos pranešimą dėl neprieštaravimo.

5. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą prieštarauti nuosavybės priemonių perdavimui įsigyjančiajam asmeniui pagal šio straipsnio 3 dalies 4 punktą, taikomi šie reikalavimai:

1) balsavimo teisės toliau lieka pertvarkymo institucijai, kaip numatyta šio straipsnio 3 dalies 2 punkte;

2) pertvarkymo institucija turi teisę reikalauti, kad įsigyjantysis asmuo parduotų nuosavybės priemones, kurios jam buvo perleistos taikant verslo perleidimo priemonę, ir nustatyti jų pardavimo terminą, atsižvelgdama į vyraujančias rinkos sąlygas;

3) įsigyjančiajam asmeniui nepardavus nuosavybės priemonių laikantis šios dalies 2 punkte nurodytų reikalavimų, priežiūros institucija, gavusi pertvarkymo institucijos pranešimą dėl neprieštaravimo, gali įsigyjančiajam asmeniui taikyti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas poveikio priemones.

 

63 straipsnis. Verslo perleidimo procedūra

1. Pertvarkymo institucija, taikydama verslo perleidimo priemonę pertvarkomam subjektui, siūlo įsigyti rinkoje pertvarkomo subjekto nuosavybės priemones ar turtą, teises, įsipareigojimus arba atskiras jų grupes, vykdo ar organizuoja derybas su potencialiais įsigyjančiaisiais asmenimis dėl perleidimo sąlygų, įskaitant šio įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje nurodyto atlygio dydį, arba taiko kitas priemones, reikalingas pertvarkomo subjekto turto, teisių, įsipareigojimų ar nuosavybės priemonių perleidimui atlikti.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas siūlymas pertvarkomo subjekto turtą, teises, įsipareigojimus, nuosavybės priemones įsigyti rinkoje vykdomas laikantis šių principų:

1) atsižvelgiant į aplinkybes ir į poreikį išsaugoti finansinį stabilumą, siūlymas įsigyti turtą, teises, įsipareigojimus, nuosavybės priemones turi būti kuo skaidresnis ir neiškreipti pertvarkomo subjekto turto, teisių, įsipareigojimų, nuosavybės priemonių;

2) negalimas pirmenybės tam tikriems potencialiems įsigyjantiesiems asmenims suteikimas ar jų diskriminacija;

3) negalimas interesų konfliktas;

4) negalimas nesąžiningo pranašumo potencialiam įsigyjančiajam asmeniui suteikimas;

5) turi būti atsižvelgiama į poreikį greitai atlikti pertvarkymo veiksmus;

6) turi būti siekiama kiek įmanoma pakelti atitinkamų nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų pardavimo kainą.

3. Nepažeisdama šio straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų, pertvarkymo institucija turi teisę kreiptis į konkrečius potencialius įsigyjančiuosius asmenis, siūlydama įsigyti pertvarkomo subjekto turtą, teises, įsipareigojimus, nuosavybės priemones.

4. Įsigyjantieji asmenys, siekiantys įsigyti pertvarkomo subjekto nuosavybės priemones, turtą, teises ar įsipareigojimus, turi teisę susipažinti su pertvarkomo subjekto finansine informacija, kuri, pertvarkymo institucijos nuomone, reikalinga sprendimui dėl minėtos įstaigos nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų įsigijimo priimti. Tokios informacijos įsigijimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios komercinę paslaptį.

5. Viešai neatskleistos informacijos apie pertvarkomo subjekto planuojamą perleidimą pateikimas visuomenei, kuris būtų privalomas pagal 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (su visais pakeitimais) 17 straipsnio 1 dalį, gali būti atidėtas laikantis šio reglamento 17 straipsnio 4 ar 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

6. Pertvarkymo institucija gali taikyti verslo perleidimo priemonę nesiūlydama įsigyti rinkoje pertvarkomo subjekto nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu nustatoma, kad, tikėtina, nebus visiškai pasiekti vienas ar daugiau pertvarkymo tikslų, nurodytų šio įstatymo 40 straipsnyje, ypač esant šioms sąlygoms:

1) pertvarkymo institucijos nuomone, kyla arba didėja grėsmė finansiniam stabilumui dėl pertvarkomo subjekto esamų finansinių problemų ar galimų finansinių problemų ir

2) pertvarkymo institucijos nuomone, siūlymas įsigyti rinkoje pertvarkomo subjekto nuosavybės priemones, turtą, teises ar įsipareigojimus galėtų neigiamai paveikti verslo perleidimo priemonės veiksmingumą, šalinant realią grėsmę finansiniam stabilumui arba siekiant šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto pertvarkymo tikslo.

7. Taikant verslo perleidimo priemonę:

1) atsižvelgiant į šio įstatymo 62 straipsnio 2 ir 3 dalis, neprašoma pertvarkomo subjekto akcininkų arba kurio nors trečiojo asmens, išskyrus įsigyjantįjį asmenį, sutikimo ir netaikomi Lietuvos Respublikos įstaigų veiklą arba vertybinių popierių perleidimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, kiek tai neprieštarauja kitoms šio straipsnio nuostatoms;

2) netaikomos Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų ar pertvarkomo subjekto sudarytų sandorių nuostatos, numatančios reikalavimus kreditoriams, skolininkams ar kitiems asmenims iš anksto pranešti apie tokius veiksmus, kurie atliekami vykdant verslo perleidimo priemonę, taip pat numatančios reikalavimus gauti kitų asmenų leidimus ar sutikimus tokiems veiksmams atlikti, įskaitant kreditoriaus sutikimą perkelti skolą kitam asmeniui, arba kitaip ribojančios verslo perleidimo priemonės taikymą;

3) verslo perleidimo priemonės taikymas nelaikomas sandorio pažeidimu ir (arba) teisėta priežastimi kreditoriams, skolininkams ar kitiems asmenims nutraukti sandorį, sudarytą su pertvarkomais subjektais. Tuo atveju, jeigu kreditoriai, skolininkai ar kiti asmenys, nesilaikydami šios nuostatos, nutraukia sandorį, toks sandoris gali būti grąžinamas pertvarkomam subjektui.

 

64 straipsnis. Įsigyjančiojo asmens interesų apsauga

1. Kad įsigyjantysis asmuo galėtų naudotis teise teikti paslaugas arba įsisteigti kitoje valstybėje narėje, jis yra laikomas pertvarkomo subjekto teisių perėmėju ir gali toliau naudotis visomis teisėmis, kuriomis naudojosi pertvarkomas subjektas ir kurios susijusios su perleistu turtu, teisėmis ar įsipareigojimais.

2. Taikant verslo perleidimo priemonę, turi būti užtikrinama, kad įsigyjantysis asmuo galėtų toliau naudotis pertvarkomo subjekto teise dalyvauti mokėjimo, tarpuskaitos ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose, reguliuojamose rinkose, indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemose ir turėti galimybę jomis naudotis, jeigu atitinka narystės ir dalyvavimo tokiose sistemose reikalavimus. Jeigu įsigyjantysis asmuo neatitinka tokių reikalavimų, šioje dalyje nurodytomis teisėmis jis naudojasi pertvarkymo institucijos nurodytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai. Pertvarkymo institucija įsigyjančiojo asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą.

3. Negali būti atsisakyta suteikti įsigyjančiajam asmeniui teisę naudotis šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sistemomis dėl to, kad jis neturi kredito reitingų agentūros suteikto reitingo arba kad tas reitingas neatitinka reikalaujamo reitingo lygio, pagal kurį būtų suteikta galimybė naudotis tokiomis sistemomis.

 

65 straipsnis. Laikinosios įstaigos priemonė

1. Laikinosios įstaigos priemonė yra pertvarkymo priemonė, kai pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į poreikį išlaikyti ypač svarbias funkcijas laikinojoje įstaigoje, laikinajai įstaigai perduoda:

1) vienos ar daugiau pertvarkomų įstaigų nuosavybės priemones;

2) visus arba tam tikrus vienos ar daugiau pertvarkomų įstaigų turtą, teises ar įsipareigojimus.

2. Pertvarkymo institucijai taikant laikinosios įstaigos priemonę:

1) nereikalingi pertvarkomo subjekto akcininkų arba trečiųjų asmenų (išskyrus laikinąją įstaigą) sutikimai ir netaikomi Lietuvos Respublikos pertvarkomų įstaigų veiklą arba vertybinių popierių perleidimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai;

2) netaikomos Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų ar pertvarkomo subjekto sudarytų sandorių nuostatos, numatančios reikalavimus kreditoriams, skolininkams ar kitiems asmenims iš anksto pranešti apie tokius veiksmus, kurie atliekami vykdant laikinosios įstaigos priemonę, numatančios reikalavimus tokiems veiksmams atlikti gauti kitų asmenų leidimus ar sutikimus, įskaitant kreditoriaus sutikimą perkelti skolą kitam asmeniui, arba kitaip ribojančios laikinosios įstaigos priemonės taikymą;

3) laikinosios įstaigos priemonės taikymas nelaikomas sandorio pažeidimu ir (arba) teisėta priežastimi kreditoriams, skolininkams ar kitiems asmenims nutraukti sandorį, sudarytą su pertvarkomais subjektais. Tuo atveju, jeigu kreditoriai, skolininkai ar kiti asmenys, nesilaikydami šios nuostatos, nutraukia sandorį, toks sandoris gali būti grąžinamas pertvarkomam subjektui.

3. Pertvarkymo institucijai taikant laikinosios įstaigos priemonę, laikinajai įstaigai perduodamų įsipareigojimų bendra vertė negali viršyti iš pertvarkomo subjekto perduodamų ar iš kitų šaltinių suteikiamų turto ir teisių bendros vertės.

4. Pertvarkymo institucijai taikant laikinosios įstaigos priemonę, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta perdavimo teise gali būti pasinaudojama daugiau negu vieną kartą, kad būtų papildomai perduotos pertvarkomo subjekto išleistos nuosavybės priemonės arba, atitinkamais atvejais, pertvarkomo subjekto turtas, teisės ar įsipareigojimai.

5. Nepažeidžiant pertvarkymo institucijos ar Pertvarkymo fondo teisės į pagrįstų išlaidų, kaip numatyta šio įstatymo 42 straipsnio 12 dalyje, padengimą, laikinosios įstaigos mokamas atlygis yra skiriamas nuosavybės priemonių savininkams, kai laikinajai įstaigai perduodamos pertvarkomo subjekto išleistos nuosavybės priemonės, arba pačiam pertvarkomam subjektui, kai laikinajai įstaigai perduodamas kuris nors arba visas pertvarkomo subjekto turtas ar įsipareigojimai.

6. Taikant laikinosios įstaigos priemonę, laikomasi šio skyriaus šeštajame skirsnyje nustatytų reikalavimų.

7. Pertvarkomo subjekto akcininkai arba kreditoriai ir kiti tretieji asmenys, kurių turtas, teisės ar įsipareigojimai nėra perduodami laikinajai įstaigai, neturi tiesioginių arba netiesioginių teisių į laikinajai įstaigai, jos valdymo organams ar vyresniajai vadovybei perduotą turtą, teises ar įsipareigojimus, išskyrus šio skyriaus šeštajame skirsnyje numatytus atvejus.

 

66 straipsnis. Laikinosios įstaigos steigimas

1. Laikinoji įstaiga yra juridinis asmuo, įsteigtas tam, kad gautų ir valdytų visas pertvarkomo subjekto nuosavybės priemones ar jų dalį arba visą vienos ar daugiau pertvarkomų įstaigų turtą, teises, įsipareigojimus ar jų dalį, siekiant išlaikyti ypač svarbias funkcijas ir perleisti įstaigą ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytą subjektą. Laikinąją įstaigą steigia pertvarkymo institucija arba Vyriausybė, tačiau visais atvejais ją kontroliuoja pertvarkymo institucija. Laikinoji įstaiga nuosavybės teise priklauso valstybei.

2. Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymas šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu tikslu nedaro įtakos šio straipsnio 1 dalyje nurodytai pertvarkymo institucijos galimybei kontroliuoti laikinąją įstaigą.

3. Kad laikinoji įstaiga galėtų naudotis teise teikti paslaugas arba įsisteigti kitoje valstybėje narėje, ji yra laikoma pertvarkomo subjekto teisių perėmėja ir gali toliau naudotis visomis teisėmis, kuriomis naudojosi pertvarkomas subjektas ir kurios susijusios su perduotu turtu, teisėmis ar įsipareigojimais.

4. Pertvarkymo institucija turi teisę reikalauti, kad laikinoji įstaiga kitais negu šio straipsnio 3 dalyje nurodytais tikslais būtų laikoma pertvarkomo subjekto teisių perėmėja ir galėtų toliau naudotis bet kokiomis kitomis teisėmis, susijusiomis su perduotais turtu, teisėmis ar įsipareigojimais, kuriomis naudojosi pertvarkomas subjektas.

5. Laikinoji įstaiga gali ir toliau dalyvauti pertvarkomo subjekto mokėjimo, tarpuskaitos ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose, reguliuojamose rinkose, indėlių ir įsipareigojimų investuotojų draudimo sistemose ir turi galimybę jomis naudotis tuo atveju, jeigu atitinka narystės ir dalyvavimo tokiose sistemose reikalavimus. Jeigu laikinoji įstaiga neatitinka dalyvavimo šioje dalyje nurodytose sistemose reikalavimų, nurodytose sistemose laikinoji įstaiga dalyvauja pertvarkymo institucijos nurodytą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai. Pertvarkymo institucija laikinosios įstaigos prašymu turi teisę pratęsti šį laikotarpį.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

6. Negali būti atsisakyta suteikti laikinajai įstaigai galimybę dalyvauti šio straipsnio 5 dalyje nurodytose sistemose tik dėl to, kad ji neturi kredito reitingų agentūros suteikto reitingo arba kad tas reitingas neatitinka reitingo lygio, pagal kurį būtų suteikta galimybė dalyvauti šio straipsnio 5 dalyje nurodytose sistemose.

 

67 straipsnis. Laikinosios įstaigos veikimas

1. Laikinosios įstaigos veiklai taikomi visi šie reikalavimai:

1) pertvarkymo institucija pritaria laikinosios įstaigos steigimo dokumentams;

2) pertvarkymo institucija skiria arba tvirtina laikinosios įstaigos valdymo organą ir tvirtina valdymo organo narių atlyginimą bei nustato jų pareigas;

3) pertvarkymo institucija tvirtina laikinosios įstaigos veiklos strategiją ir rizikos valdymo modelį;

4) laikinoji įstaiga turi tinkamą licenciją, kad galėtų vykdyti jai perduodamą veiklą;

5) laikinoji įstaiga atitinka Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Bankų įstatyme ir Finansinių priemonių rinkų įstatyme numatytus veiklos reikalavimus ir jai taikoma priežiūra šiuose teisės aktuose nustatyta tvarka;

6) laikinoji įstaiga veikia pagal ES valstybės pagalbos sistemą, o pertvarkymo institucija gali atitinkamai nustatyti jos veiklos apribojimus.

2. Laikinoji įstaiga gali būti įsteigta ir veiklos leidimas jai gali būti suteiktas trumpam laikotarpiui, jos veiklos pradžioje nereikalaujant, kad ji atitiktų Bankų įstatymo arba Finansinių priemonių rinkų įstatymo reikalavimus ir neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytus reikalavimus, kai tai būtina pertvarkymo tikslams pasiekti.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju pertvarkymo institucija priežiūros institucijai pateikia prašymą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų netaikymo ir, jeigu priežiūros institucija nusprendžia suteikti tokį veiklos leidimą, priežiūros institucija nurodo laikotarpį, kuriuo laikinoji įstaiga neprivalo laikytis šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų reikalavimų.

4. Laikinosios įstaigos vadovybė, atsižvelgdama į ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus konkurencijos reikalavimus ir apribojimus, laikinąją įstaigą valdo taip, kad būtų išlaikytas ypač svarbių funkcijų atlikimas ir tinkamomis sąlygomis per šio įstatymo 69 straipsnio 3 dalyje arba, kai taikytina, šio įstatymo 69 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas, jų turtas, teisės ar įsipareigojimai būtų perleisti vienam ar daugiau privataus sektoriaus įsigyjančiųjų asmenų.

 

68 straipsnis. Pertvarkymo institucijos teisės taikant laikinosios įstaigos priemonę

1. Pertvarkymo institucijai taikant laikinosios įstaigos priemonę:

1) turtas, teisės ar įsipareigojimai gali būti grąžinami iš laikinosios įstaigos pertvarkomam subjektui arba nuosavybės priemonės gali būti grąžinamos jų pirminiams savininkams, o pertvarkomas subjektas arba pirminiai savininkai įpareigojami priimti tokį turtą, teises ar įsipareigojimus arba nuosavybės priemones atgal, laikantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų;

2) nuosavybės priemonės arba turtas, teisės ar įsipareigojimai iš laikinosios įstaigos gali būti perduodami tretiesiems asmenims.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti veiksmai gali būti atlikti jeigu:

1) galimybė grąžinti konkrečias nuosavybės priemones, turtą, teises ar įsipareigojimus buvo aiškiai nurodyta atliekant pirminį perdavimą arba

2) paaiškėja aplinkybės, kad konkrečios perduotos nuosavybės priemonės, turtas, teisės ar įsipareigojimai neturėjo būti perduoti, nes nepriklauso atliekant pirminį perdavimą nurodytoms nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų rūšims arba neatitinka atliekant pirminį perdavimą nustatytų sąlygų.

3. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas grąžinimas turi būti atliekamas laikantis pirminio perdavimo metu nustatytų nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų galimo grąžinimo terminų ir kitų sąlygų.

 

69 straipsnis. Laikinosios įstaigos veiklos laikotarpis

1. Pertvarkymo institucija priima sprendimą, kad laikinoji įstaiga nebelaikoma laikinąja įstaiga bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų, priklausomai nuo to, kas įvyksta pirmiau:

1) laikinoji įstaiga yra sujungiama su kitu subjektu;

2) laikinoji įstaiga nebeatitinka šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų;

3) trečiajam asmeniui parduodamas visas arba beveik visas laikinosios įstaigos turtas, teisės ar įsipareigojimai;

4) baigiasi šio straipsnio 3 dalyje arba, kai taikoma, šio straipsnio 4 dalyje nustatytas laikotarpis;

5) visas laikinosios įstaigos turtas yra realizuojamas laikinosios įstaigos likvidavimo metu ir visi jos įsipareigojimai yra įvykdyti.

2. Tais atvejais, kai pertvarkymo institucija siekia parduoti laikinąją įstaigą arba jos turtą, teises ar įsipareigojimus, toks pardavimas turi atitikti visas šias sąlygas:

1) pardavimas turi būti vykdomas rinkos sąlygomis, atsižvelgiant į aplinkybes ir laikantis valstybės pagalbą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų;

2) laikinoji įstaiga arba jos turtas ar įsipareigojimai turi būti siūlomi įsigyti atvirai ir skaidriai ir toks siūlymas neturi iš esmės iškreipti informacijos apie laikinosios įstaigos turtą, teises, įsipareigojimus, nuosavybės priemones;

3) negalimas pirmenybės tam tikriems potencialiems įsigyjantiesiems asmenims suteikimas ar jų diskriminacija.

3. Jeigu neįvyksta nė vienas iš šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nurodytų įvykių, pertvarkymo institucija laikinosios įstaigos veiklą nutraukia kaip įmanoma greičiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau negu praėjus dvejiems metams po paskutinio pertvarkomo subjekto nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimo, atlikto taikant laikinosios įstaigos priemonę.

4. Pertvarkymo institucija turi teisę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą pratęsti vienam ar daugiau papildomų vienų metų laikotarpių, kai toks pratęsimas:

1) padeda įvykti kuriam nors iš šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 arba 5 punkte nurodytų įvykių arba

2) yra būtinas siekiant užtikrinti esminių bankininkystės ar finansinių paslaugų tęstinumą.

5. Bet koks pertvarkymo institucijos sprendimas pratęsti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą turi būti motyvuotas, kartu pateikiant išsamią padėties vertinimo išvadą, kuri turi apimti rinkos sąlygų ir perspektyvų vertinimą, pagrindžiantį tokį pratęsimą.

6. Kai laikinosios įstaigos veikla nutraukiama šio straipsnio 1 dalies 3 arba 4 punkte nurodytomis aplinkybėmis, laikinoji įstaiga likviduojama realizuojant jos turtą.

7. Nepažeidžiant pertvarkymo institucijos ar Pertvarkymo fondo teisės į pagrįstų išlaidų, kaip numatyta šio įstatymo 42 straipsnio 12 dalyje, padengimą, pajamos, gautos nutraukiant laikinosios įstaigos veiklą, skiriamos laikinosios įstaigos akcininkams.

8. Kai laikinoji įstaiga naudojama daugiau negu vieno pertvarkomo subjekto turtui ir įsipareigojimams perduoti, šio straipsnio 6 dalyje nustatyta turto realizavimo pareiga taikoma iš kiekvieno pertvarkomo subjekto perduotiems turtui ir įsipareigojimams, o ne pačiai laikinajai įstaigai.

 

70 straipsnis. Laikinosios įstaigos ir jos darbuotojų atsakomybė

Laikinoji įstaiga neturi pareigos veikti pertvarkomo subjekto akcininkų ir kreditorių interesais. Laikinosios įstaigos valdymo organai ar vyresnioji vadovybė už savo veiksmais ar neveikimu atliekant savo pareigas padarytą žalą nėra atsakingi pertvarkomo subjekto akcininkams ar kreditoriams, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia ar dėl didelio neatsargumo ir tiesiogiai pažeidžiami tokių akcininkų ar kreditorių interesai.

 

71 straipsnis. Turto atskyrimo priemonė

1. Turto atskyrimo priemonė yra pertvarkymo priemonė, kai įstaigos arba laikinosios įstaigos turtas, teisės ar įsipareigojimai perduodami vienai ar daugiau turto valdymo įmonių tik kai yra bent viena iš šių aplinkybių:

1) padėtis konkrečioje to turto rinkoje yra tokia, kad to turto realizavimas iškeliant įstaigai ar laikinajai įstaigai bankroto bylą galėtų turėti neigiamų pasekmių vienai ar daugiau finansų rinkų;

2) toks perdavimas yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamą pertvarkomo subjekto arba laikinosios įstaigos veikimą;

3) toks perdavimas yra būtinas siekiant gauti kuo didesnes turto realizavimo pajamas.

2. Pertvarkymo institucijai taikant turto atskyrimo priemonę:

1) nereikalingi įstaigų, kurioms taikomos pertvarkymo priemonės, akcininkų arba trečiųjų asmenų (išskyrus laikinąją įstaigą) sutikimai ir netaikomi Lietuvos Respublikos įstaigų veiklą arba vertybinių popierių perleidimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai;

2) netaikomos Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų ar pertvarkomo subjekto sudarytų sandorių nuostatos, numatančios reikalavimus kreditoriams, skolininkams ar kitiems asmenims iš anksto pranešti apie tokius veiksmus, kurie atliekami vykdant turto atskyrimo priemonę, numatančios reikalavimus gauti kitų asmenų leidimus ar sutikimus atlikti tokius veiksmus, įskaitant kreditoriaus sutikimą perleisti skolą kitam asmeniui, arba kitaip ribojančios turto atskyrimo priemonės taikymą;

3) turto atskyrimo priemonės taikymas nelaikomas sandorio pažeidimu ir (arba) teisėta priežastimi kreditoriams, skolininkams ar kitiems asmenims nutraukti sandorį, sudarytą su pertvarkomais subjektais. Tuo atveju, jeigu kreditoriai, skolininkai ar kiti asmenys, nesilaikydami šios nuostatos, nutraukia sandorį, toks sandoris gali būti grąžinamas pertvarkomam subjektui.

3. Taikydama turto atskyrimo priemonę, pertvarkymo institucija pagal šio skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytus principus ir ES valstybės pagalbos sistemą nustato atlygį, už kurį turtas, teisės ir įsipareigojimai perduodami turto valdymo įmonei. Nedraudžiama nustatyti, kad atlygis būtų nominalus ar neigiamas.

4. Nepažeidžiant pertvarkymo institucijos ar Pertvarkymo fondo teisės į pagrįstų išlaidų, kaip numatyta šio įstatymo 42 straipsnio 12 dalyje, padengimą, turto valdymo įmonės mokamas atlygis yra skiriamas pertvarkomam subjektui.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytas atlygis už iš pertvarkomo subjekto įgytą turtą, teises ar įsipareigojimus gali būti sumokėtas kaip turto valdymo įmonės išleista skolos priemonė.

6. Turtas, teisės ar įsipareigojimai iš pertvarkomo subjekto gali būti perduoti vienai ar daugiau turto valdymo įmonių daugiau kaip vieną kartą ir turtas, teisės ar įsipareigojimai iš vienos ar daugiau turto valdymo įmonių gali būti grąžinti pertvarkomam subjektui, jeigu laikomasi šio įstatymo 74 straipsnyje nurodytų sąlygų. Pertvarkomas subjektas privalo priimti atgal tokį turtą, teises ar įsipareigojimus.

7. Turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimui tarp pertvarkomo subjekto ir turto valdymo įmonės taikomos šio skyriaus šeštojo skirsnio nuostatos.

8. Pertvarkomo subjekto akcininkai arba kreditoriai ir kiti tretieji asmenys, kurių turtas, teisės ar įsipareigojimai nėra perduodami turto valdymo įmonei, neturi tiesioginių arba netiesioginių teisių į turto valdymo įmonei arba jos valdymo organui ar vyresniajai vadovybei perduotą turtą, teises ar įsipareigojimus, išskyrus šio skyriaus šeštajame skirsnyje numatytus atvejus.

 

72 straipsnis. Turto valdymo įmonė ir jos steigimas

Turto valdymo įmonė yra juridinis asmuo, įsteigtas tam, kad gautų visą vienos ar daugiau pertvarkomų įstaigų arba laikinosios įstaigos turtą, teises ir įsipareigojimus arba jų dalį. Turto valdymo įmonę steigia pertvarkymo institucija arba Vyriausybė, tačiau visais atvejais ją kontroliuoja pertvarkymo institucija. Turto valdymo įmonė nuosavybės teise priklauso valstybei.

 

73 straipsnis. Turto valdymo įmonės veikimas

1. Turto valdymo įmonės veiklai taikomi visi šie reikalavimai:

1) pertvarkymo institucija pritaria turto valdymo įmonės steigimo dokumentams;

2) pertvarkymo institucija skiria arba tvirtina valdymo įmonės valdymo organą ir tvirtina valdymo organo narių atlyginimą bei nustato jų pareigas;

3) pertvarkymo institucija tvirtina turto valdymo įmonės veiklos strategiją ir rizikos valdymo modelį.

2. Turto valdymo įmonė jai perduotą turtą valdo taip, kad būtų kiek įmanoma padidinta jo vertė jį vėliau parduodant, įskaitant turto realizavimą, kai turto valdymo įmonė likviduojama.

3. Turto valdymo įmonė po to, kai buvo pritaikyta laikinosios įstaigos priemonė, turi teisę iš laikinosios įstaigos įsigyti turtą, teises ar įsipareigojimus.

 

74 straipsnis. Pertvarkymo institucijos teisės taikant turto atskyrimo priemonę

1. Pertvarkymo institucija gali grąžinti teises, turtą ar įsipareigojimus iš turto valdymo įmonės pertvarkomam subjektui, jeigu:

1) galimybė grąžinti konkrečias teises, turtą ar įsipareigojimus aiškiai nurodoma taikant turto atskyrimo priemonę, pagal kurią atliktas perdavimas, arba

2) paaiškėja aplinkybės, kad konkrečios teisės, turtas ar įsipareigojimai neturėjo būti perduoti, nes nepriklauso taikant turto atskyrimo priemonę, pagal kurią atliktas perdavimas, nurodytų teisių, turto ar įsipareigojimų klasėms ar rūšims arba toks šiame punkte nurodytų turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimas neatitinka jų perdavimo sąlygų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas grąžinimas atliekamas per laikotarpį, kuris buvo nustatytas taikant turto atskyrimo priemonę, ir turi atitikti taikant tą priemonę nurodytas kitas sąlygas.

 

75 straipsnis. Turto valdymo įmonės ir jos darbuotojų atsakomybė

Turto valdymo įmonė neturi pareigos veikti pertvarkomo subjekto akcininkų ir kreditorių interesais. Turto valdymo įmonės valdymo organai ar vyresnioji vadovybė už savo veiksmais ar neveikimu atliekant savo pareigas padarytą žalą nėra atsakingi pertvarkomo subjekto akcininkams ar kreditoriams, išskyrus atvejus, kai žala padaryta dėl tyčios ar didelio neatsargumo ir tiesiogiai pažeidžiami tokių akcininkų ar kreditorių interesai.

 

76 straipsnis. Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė

1. Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė taikoma siekiant bet kurio iš šių rezultatų:

1) pakeisti pertvarkomo subjekto kapitalo struktūrą. Kapitalo struktūra pakeičiama taip, kad būtų atkurtas pertvarkomo subjekto gebėjimas laikytis licencinės veiklos reikalavimų ir teikti paslaugas ir kad būtų išlaikytas pakankamas rinkos pasitikėjimas pertvarkomu subjektu;

2) konvertuoti įsipareigojimus arba skolos priemones į nuosavybės vertybinius popierius arba atitinkamai sumažinti jų pagrindinę sumą, kai jie perduodami laikinajai įstaigai jos kapitalui sudaryti arba kai jie perduodami taikant verslo perleidimo priemonę arba turto atskyrimo priemonę.

2. Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu tikslu gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra aplinkybių, leidžiančių pagrįstai tikėtis, kad ją taikant kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis, įskaitant priemones, kurios numatytos pagal reorganizavimo planą, nurodytą šio įstatymo 84 straipsnyje, bus pasiekti pertvarkymo tikslai ir atkurtas įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto ilgalaikis finansinės veiklos patikimumas ir stabilumas.

3. Kai nėra tenkinamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu tikslu gali būti taikoma kartu su bet kuria kita ar keliomis kitomis pertvarkymo priemonėmis.

4. Pertvarkymo institucija, taikydama gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, atsižvelgia į pertvarkomo subjekto teisinį statusą ir turi teisę reikalauti pakeisti pertvarkomo subjekto teisinę formą, o pastarasis privalo pakeisti tą formą teisės aktų nustatyta tvarka.

 

77 straipsnis. Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo apimtis

1. Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė gali būti taikoma visiems pertvarkomo subjekto įsipareigojimams, išskyrus šiuos įsipareigojimus, neatsižvelgiant į tai, ar jiems taikoma Lietuvos Respublikos, kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės teisė:

1) apdraustieji indėliai, kaip apibrėžta Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatyme;

2) užtikrinti įsipareigojimai, įskaitant padengtąsias obligacijas ir įstaigos turto portfeliu užtikrintus įsipareigojimus, kylančius iš finansinių priemonių, naudojamų siekiant valdyti riziką;

KEISTA:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1335 (nuo 2022 07 22)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15400)

 

3) bet kokie įsipareigojimai, kylantys pertvarkomam subjektui laikant klientų turtą arba pinigus, įskaitant klientų turtą arba pinigus, laikomus kolektyvinio investavimo subjektų vardu, kai tokių klientų interesai apsaugoti pagal bankroto ir restruktūrizavimo procedūras reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus;

4) bet kokie įsipareigojimai, kylantys iš pertvarkomo subjekto (kaip patikėtinio) ir kito asmens (kaip naudos gavėjo), kurio interesai yra apsaugoti pagal bankroto ir restruktūrizavimo procedūras reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, patikėjimo teisinių santykių;

5) įsipareigojimai įstaigoms, kurių įvykdymo terminas yra trumpesnis negu 7 dienos, išskyrus įsipareigojimus tai pačiai finansinei grupei priklausantiems subjektams;

6) įsipareigojimai, kurių likęs galiojimo terminas yra trumpesnis negu 7 dienos, mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoms ar tokių sistemų operatoriams arba tų sistemų dalyviams, kylantys dėl dalyvavimo tokiose sistemose, arba įsipareigojimai pagrindinėms sandorio šalims, kurioms ES suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį, ir pagal to reglamento 25 straipsnį Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pripažintoms trečiųjų valstybių pagrindinėms sandorio šalims;

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

7) įsipareigojimai, kylantys iš darbo teisinių santykių, kiek tai susiję su darbuotojui mokėtinu darbo užmokesčiu, pensijos įmokomis ar kitais fiksuoto dydžio mokėjimais, išskyrus kintamąją darbo užmokesčio dalį, kuri nėra nustatyta kolektyvine sutartimi, ir visais atvejais išskyrus didelę riziką prisiimančių darbuotojų, kaip nurodyta ES ir pertvarkymo institucijos teisės aktuose, kintamąją darbo užmokesčio dalį;

8) įsipareigojimai, kylantys iš komercinių arba prekybos santykių dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, kurios yra būtinos kasdienei pertvarkomo subjekto veiklai, įskaitant informacinių technologijų paslaugas, komunalines paslaugas ir patalpų nuomą, tvarkymą bei priežiūrą;

9) įsipareigojimai, susiję su mokesčių ir kitų įmokų į valstybės ir savivaldybių biudžetus ir privalomųjų valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimu;

10) privalomos įmokos indėlių draudimo sistemoms;

11) įsipareigojimai įstaigoms arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytiems subjektams, kurie priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei, nors patys nėra pertvarkytini subjektai, nepaisant šių įsipareigojimų įvykdymo terminų, išskyrus atvejus, kai tai įsipareigojimai, iš kurių kylantys reikalavimai, jeigu pertvarkomam subjektui būtų iškeliama bankroto byla, yra tenkinami Bankų įstatymo 87 straipsnio 6–9 dalyse arba Centrinių kredito unijų įstatymo 70 straipsnio 6–9 dalyse nustatytomis šeštąja–devintąja kreditorių reikalavimų tenkinimo eilėmis. Tais atvejais, kai taikoma ta išimtis, atitinkamos patronuojamosios įmonės, kuri nėra pertvarkytinas subjektas, pertvarkymo institucija įvertina, ar priemonių, kurios atitinka šio įstatymo 262 straipsnio 5 dalį, sumos pakanka pasirinktos pertvarkymo strategijos įgyvendinimui užtikrinti.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

2. Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė netaikoma padengtosioms obligacijoms užtikrinti skirto turto portfeliui. Šis užtikrinti skirtas turtas turi būti atskirtas nuo pertvarkomo subjekto turto, užtikrinant pakankamą šio turto finansavimą.

KEISTA:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1335 (nuo 2022 07 22)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15400)

 

3. Nepaisydama šio straipsnio 2 dalies ir šio straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, pertvarkymo institucija prireikus gali nurašyti ar konvertuoti bet kokią užtikrintų įsipareigojimų arba įsipareigojimų, garantuojamų įkeistu turtu, dalį, kuri viršija užtikrinimui skirto turto, įkeisto turto, sulaikymo teisės ar kitokio užstato, kuriais užtikrinamas toks įsipareigojimas, vertę.

4. Siekdama užtikrinti įstaigų ir finansinių grupių pertvarkymo galimybes, pertvarkymo institucija apriboja įstaigų tarpusavio įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, apimtį, kiek tai neprieštarauja teisės aktuose nustatytiems reikalavimams dėl didelių pozicijų, išskyrus atvejus, kai įstaigos priklauso tai pačiai finansinei grupei.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

5. Išimtiniais atvejais pertvarkymo institucijos sprendimu tam tikri įsipareigojimai gali nebūti nurašomi ar konvertuojami arba gali būti nurašomi ar konvertuojami mažesne apimtimi, jeigu:

1) nepaisant pertvarkymo institucijos pastangų, nėra galimybės gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę atitinkamam įsipareigojimui ar jo daliai pritaikyti per protingą terminą;

2) tai yra būtina ir proporcinga, siekiant užtikrinti ypač svarbių funkcijų ir pagrindinių verslo dalių tęstinumą taip, kad būtų išlaikytas pertvarkomo subjekto gebėjimas tęsti pagrindinę veiklą, teikti paslaugas ir vykdyti sandorius;

3) tai yra būtina ir proporcinga, siekiant užkirsti kelią neigiamų finansinių padarinių išplitimui, ypač fizinių asmenų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, indėliams, jeigu toks išplitimas labai sutrikdytų finansų rinkų, įskaitant finansų rinkų infrastruktūrą, veikimą ir kartu Lietuvos Respublikos arba ES ekonomiką;

4) gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė sumažintų įsipareigojimų vertę taip, kad atsiradę nuostoliai, kuriuos turėtų padengti kiti kreditoriai, viršytų nuostolius, kurie atsirastų tuo atveju, jeigu tokiems įsipareigojimams gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė nebūtų taikoma.

6. Jeigu pertvarkymo institucija pagal šio straipsnio 5 dalį nusprendžia visiškai arba iš dalies nenurašyti ar nekonvertuoti įsipareigojimo, kuriam gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, arba įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, rūšies, kiti įsipareigojimai, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, gali būti nurašomi ar konvertuojami atitinkamai didesne apimtimi.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

7. Prieš pasinaudodama šio straipsnio 5 dalyje nurodytomis išimtimis, pertvarkymo institucija privalo apie tai pranešti Europos Komisijai. Jeigu taikant šias išimtis planuojama pasinaudoti finansavimu iš Pertvarkymo fondo arba alternatyvaus finansavimo šaltinio, vadovaudamasi šio įstatymo 78 straipsnio nuostatomis, pertvarkymo institucija gali pradėti taikyti šias išimtis tik tuo atveju, jeigu Europos Komisija per 24 valandas arba per bendrai pertvarkymo institucijos ir Europos Komisijos sutartą ilgesnį laikotarpį nepareiškia prieštaravimo dėl tokių išimčių taikymo ir nepareikalauja jų pakeisti. Pertvarkymo institucija privalo vadovautis Europos Komisijos reikalavimais pakeisti išimčių taikymą.

8. Taikydama šio straipsnio 5 dalyje nurodytas išimtis, pertvarkymo institucija privalo atsižvelgti į:

1) principą, kad pirmiausia nuostolius dengia pertvarkomo subjekto akcininkai, o tik tada – kreditoriai atvirkštine jų reikalavimų tenkinimo, jeigu subjektui būtų iškeliama bankroto byla, eilės tvarka, pradedant reikalavimais, kurie tenkinami paskiausiai, ir baigiant reikalavimais, kurie tenkinamai pirmiausia;

2) pertvarkomo subjekto galimybes padengti nuostolius tuo atveju, jeigu įsipareigojimai arba įsipareigojimų rūšys nebūtų nurašomi arba konvertuojami, ir

3) lėšų, reikalingų pertvarkymui finansuoti, poreikį.

9. Pertvarkymo institucija privalo įvertinti, ar siekiant užtikrinti veiksmingą pertvarkymo strategijos įgyvendinimą pagal šio straipsnio 5 dalį gali būti visiškai ar iš dalies nenurašomi ar nekonvertuojami įsipareigojimai įstaigoms arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytiems subjektams, kurie priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei, bet patys nėra pertvarkytini subjektai, ir kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies 11 punktą taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

78 straipsnis. Pertvarkymo fondo ir alternatyvių finansavimo šaltinių naudojimas

1.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

Jeigu pertvarkymo institucija pagal šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalį nusprendžia visiškai ar iš dalies nenurašyti ar nekonvertuoti įsipareigojimo, kuriam gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, arba įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, atitinkamos rūšies ir nuostoliai, kurie atsirastų dėl tokių įsipareigojimų nurašymo ar konvertavimo, nėra visiškai perkeliami kitiems kreditoriams, iš Pertvarkymo fondo pertvarkomam subjektui gali būti sumokamas įnašas, kad būtų galima:

1) padengti visus nuostolius, kurie nepadengiami įsipareigojimais, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, bei atkurti pertvarkomo subjekto grynąją turto vertę iki nulio ir (arba)

2) įsigyti pertvarkomo subjekto nuosavybės ar kapitalo priemonių, siekiant atkurti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą.

2. Įnašas iš Pertvarkymo fondo pertvarkomam subjektui gali būti sumokamas taip pat tais atvejais, kai galimų nurašyti ar konvertuoti įsipareigojimų nepakanka šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems tikslams pasiekti, trūkstamai sumai padengti, neatsižvelgiant į tai, ar daliai tinkamų įsipareigojimų buvo taikoma šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nurodyta išimtis.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas įnašas iš Pertvarkymo fondo lėšų gali būti sumokamas tik tuo atveju, kai yra tenkinamos abi šios sąlygos:

1) nuosavybės priemonių savininkai ir įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, turėtojai nurašymo, konvertavimo ar kitu būdu prisiėmė dalį pertvarkomo subjekto nuostolių ar prisidėjo prie rekapitalizavimo dydžiu, ne mažesniu negu 8 procentai visų pertvarkomo subjekto įsipareigojimų sumos, įskaitant pertvarkomo subjekto nuosavas lėšas, apskaičiuotas pertvarkymo priemonių taikymo metu vadovaujantis šio skyriaus trečiajame skirsnyje numatytu vertinimu;

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

2) įnašas iš Pertvarkymo fondo lėšų neviršija 5 procentų visų pertvarkomo subjekto įsipareigojimų sumos, įskaitant pertvarkomo subjekto nuosavas lėšas, apskaičiuotos pertvarkymo priemonių taikymo metu vadovaujantis šio skyriaus trečiajame skirsnyje numatytu vertinimu.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įnašas gali būti sudaromas iš:

1) Pertvarkymo fonde turimų lėšų, sukauptų renkant reguliarias (ex-ante) įmokas;

2) lėšų sumos, kuri gali būti sukaupta Pertvarkymo fonde per trejų metų laikotarpį renkant specialiąsias (ex-post) įmokas, ir

3) kai šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų lėšų nepakanka, – lėšų, kurios gali būti surenkamos vadovaujantis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 33 straipsnio 11 dalimi.

5. Pertvarkymo institucija išimtiniais atvejais gali nuspręsti viršyti šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą 5 procentų visų pertvarkomo subjekto įsipareigojimų sumą ir panaudoti alternatyvius finansavimo šaltinius ir (arba) renkant reguliarias (ex-ante) įmokas Pertvarkymo fonde sukauptas dar nepanaudotas lėšas, jeigu visi neužtikrinti įsipareigojimai, kurie nebūtų tenkinami pirmenybine kreditorių reikalavimų eile, taikytina, jei pertvarkomam subjektui būtų iškelta bankroto byla, išskyrus tinkamus drausti indėlius, buvo visiškai nurašyti arba konvertuoti.

6. Jeigu nėra galimybės įvykdyti šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos, iš Pertvarkymo fondo pertvarkomam subjektui taip pat gali būti sumokamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įnašas, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) akcininkai ir kitų tinkamų įsipareigojimų turėtojai nurašymo, konvertavimo ar kitu būdu prisiėmė dalį pertvarkomo subjekto nuostolių ar prisidėjo prie rekapitalizavimo dydžiu, ne mažesniu negu 20 procentų pertvarkomo subjekto pagal riziką įvertinto turto;

2) iš reguliarių (ex-ante) įmokų (išskyrus įmokas į Indėlių draudimo fondą) Pertvarkymo fonde sukaupta lėšų suma sudaro ne mažiau negu 3 procentus visų Lietuvos Respublikoje licencijuotose įstaigose laikomų apdraustųjų indėlių sumos;

3) pertvarkomo subjekto turimo turto konsoliduotu pagrindu nustatyta vertė yra mažesnė negu 900 000 000 000 eurų.

 

79 straipsnis. Sutartinės gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės

1. Pertvarkymo institucija gali nustatyti, kad minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo laikymasis konsoliduotu pagrindu arba individualiai iš dalies gali būti užtikrintas sutartinėmis gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonėmis.

2. Tam, kad priemonė būtų laikoma sutartine gelbėjimo privačiomis lėšomis priemone, turi būti tenkinamos šios sąlygos:

1) sandoryje dėl priemonės turi būti nustatyta, kad, jeigu pertvarkymo institucija priimtų sprendimą tai įstaigai taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, tokia priemonė būtų nurašoma arba konvertuojama reikiama apimtimi pirmiau negu kiti tinkami įsipareigojimai;

2) sandoryje dėl priemonės arba vadovaujantis kitais privalomais reikalavimais nustatyta, kad, jeigu įstaigai arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui būtų iškelta bankroto byla, iš tokios priemonės kylantys reikalavimai būtų tenkinami tik patenkinus reikalavimus, kylančius iš kitų tinkamų įsipareigojimų, ir negali būti atlyginti tol, kol patenkinami iš kitų tinkamų įsipareigojimų kylantys reikalavimai.

3. Pertvarkymo institucija, derindama savo veiksmus su priežiūros institucija, informuoja Europos bankininkystės instituciją apie sprendimus leisti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo laikymąsi iš dalies užtikrinti sutartinėmis gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonėmis ir tikrina, kaip šių sprendimų yra laikomasi.

 

80 straipsnis. Gelbėjimo privačiomis lėšomis suma

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Taikydama gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, pertvarkymo institucija, remdamasi vertinimu, atliktu pagal šio skyriaus trečiąjį skirsnį, nustato įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė ir kurie turi būti nurašyti ar konvertuoti, bendrą sumą, siekdama atkurti pertvarkomo subjekto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą arba, jeigu taikytina, suformuoti laikinosios įstaigos kapitalą, atitinkantį šį koeficientą, įvertindama iš Pertvarkymo fondo finansuojamą įnašą į kapitalą, taip pat siekdama išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą pertvarkomais subjektais arba laikinąja įstaiga ir sudaryti sąlygas pertvarkomam subjektui arba laikinajai įstaigai bent vienus metus laikytis licencinės veiklos reikalavimų ir toliau vykdyti licencijuojamą veiklą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą sumą sudaro:

1) įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, suma, kuri turi būti nurašoma siekiant užtikrinti, kad pertvarkomo subjekto grynoji turto vertė būtų lygi nuliui;

2) įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, suma, kuri turi būti konvertuojama į akcijas ar kitų rūšių kapitalo priemones, siekiant atkurti pertvarkomo subjekto arba laikinosios įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą.

3. Jeigu pertvarkymo institucija ketina taikyti turto atskyrimo priemonę, nustatydama sumą, kuria reikia sumažinti įsipareigojimus, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, ji turi įvertinti turto valdymo įmonei reikalingo kapitalo poreikį.

4. Jeigu, vadovaujantis preliminariu vertinimu, pagal šio skyriaus ketvirtąjį skirsnį ir taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę pertvarkomo subjekto kapitalas buvo nurašytas didesne apimtimi, negu atlikus šio įstatymo 57 straipsnyje nurodytą galutinį vertinimą nustatyta nurašytina suma, pertvarkymo institucija, siekdama panaikinti šį skirtumą, gali taikyti kapitalo atkūrimo mechanizmą, kai reikiama apimtimi pirmiausia kompensuojami kreditorių, o po to – akcininkų nuostoliai.

 

81 straipsnis. Kapitalo priemonių ir įsipareigojimų nurašymo ir konvertavimo seka

KEISTA (pavadinimas):

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

Pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 77 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatytas išimtis, taikydama gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, nurašo ir konvertuoja įsipareigojimus, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, laikydamasi šios eiliškumo tvarkos, kai paskesniame punkte nurodyti įsipareigojimai nurašomi ar konvertuojami tik tuo atveju, jeigu ankstesniuose punktuose nurodyto sumažinimo nepakanka, kad būtų pasiektos pertvarkymo institucijos nustatytos sumos, būtinos nurašyti vadovaujantis šio įstatymo 59 straipsniu, ir vadovaujantis šio įstatymo 80 straipsnyje nustatyta tinkamų įsipareigojimų, kurie turi būti nurašyti ar konvertuoti, bendra suma:

1) bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai mažinami, kaip nustatyta šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

2) mažinama papildomo 1 lygio kapitalo priemonių pagrindinė suma;

3) mažinama 2 lygio kapitalo priemonių pagrindinė suma;

4) atvirkščiai reikalavimų tenkinimo eiliškumui, taikomam, jeigu pertvarkomam subjektui būtų iškeliama bankroto byla, mažinama subordinuotos skolos dalies, kuri nėra įtraukiama į papildomą 1 lygio arba 2 lygio kapitalą, pagrindinė suma, įvertinant nurašymą pagal šios dalies 1, 2 ir 3 punktus;

5) atvirkščiai reikalavimų tenkinimo eiliškumui, taikomam, jeigu pertvarkomam subjektui būtų iškeliama bankroto byla, likusių įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, pagrindinė suma arba su įsipareigojimu susijusi neišmokėta mokėtina suma mažinama laikantis šio įstatymo 77 straipsnyje nustatytų reikalavimų, įvertinant nurašymą pagal šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktus.

2. Tos pačios kreditorių reikalavimų eilės skirtingų rūšių nuosavybės priemonės ir įsipareigojimai, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, nurašomi ar konvertuojami proporcingai (nurašoma ar konvertuojama tokia pati kiekvienos rūšies nuosavybės priemonių ir tinkamų įsipareigojimų dalis), o tos pačios rūšies nuosavybės priemonių ir įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, pagrindinės sumos ir susijusios neišmokėtos mokėtinos sumos nurašomos ar konvertuojamos proporcingai jų vertei, nebent šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nurodytomis aplinkybėmis pertvarkymo institucija nuspręstų to paties eiliškumo nuosavybės priemones ar įsipareigojimus, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, nurašyti ar konvertuoti nevienodai.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

3. Prieš taikydama šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą nurašymą ar konvertavimą, pertvarkymo institucija privalo konvertuoti arba sumažinti dar nekonvertuotų šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų priemonių pagrindinę sumą, jeigu tos priemonės tenkina šias sąlygas:

1) sandoryje dėl priemonės yra nustatyta, kad atsiradus įvykiui, susijusiam su įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto finansine būkle, mokumu arba nuosavų lėšų dydžiu, priemonės pagrindinė suma turi būti sumažinta;

2) sandoryje dėl priemonės yra nustatyta, kad atsiradus šios dalies 1 punkte nurodytam įvykiui priemonė turi būti konvertuojama į nuosavybės priemones.

4. Kai priemonės pagrindinė suma, laikantis šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų sąlygų, sumažinama ne iki nulio, pertvarkymo institucija, prieš taikydama gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, turi nurašyti ir konvertuoti likusią pagrindinės sumos dalį šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

 

82 straipsnis.       Pertvarkomo subjekto akcininkų traktavimas taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, kapitalo priemonių nurašymą ir konvertavimą

1. Pertvarkymo institucija, taikydama gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę arba pagal šio skyriaus ketvirtąjį skirsnį nurašydama ar konvertuodama akcininkų kapitalo priemones, dėl akcininkų imasi vieno arba abiejų toliau nurodytų veiksmų:

1) panaikina esamas nuosavybės priemones arba perduoda jas kreditoriams, kuriems taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė;

2) jeigu atlikus vertinimą nustatoma, kad pertvarkomo subjekto turto ir įsipareigojimų grynoji vertė yra teigiama, labai sumažina esamų nuosavybės priemonių savininkų kapitalo dalį, konvertuodama į nuosavybės priemones įstaigos išleistas atitinkamas kapitalo priemones arba įsipareigojimus, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė.

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų taip pat turi būti imamasi dėl tų nuosavybės priemonių, kurios buvo išleistos arba suteiktos bet kuriuo iš šių būdų:

1) skolos priemonės buvo konvertuotos į nuosavybės priemones, vadovaujantis sandorių dėl tų skolos priemonių nuostatomis, anksčiau negu nustačius, kad įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas atitinka pertvarkymo sąlygas, arba tuo pačiu metu;

2) atitinkamos kapitalo priemonės buvo konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones pagal šio įstatymo 59 straipsnį.

3. Tais atvejais, kai dėl gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo arba kapitalo priemonių konvertavimo peržengiama kvalifikuotosios pertvarkomo subjekto įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies riba taip, kad kyla įstatymuose nustatyta pareiga atlikti įsigyjančiojo asmens tinkamumo vertinimą, priežiūros institucija, gavusi iš pertvarkymo institucijos reikiamą informaciją, turi nedelsdama atlikti šį vertinimą, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė arba kapitalo priemonių konvertavimas būtų taikomi be nepagrįsto delsimo ir būtų kuo efektyviau pasiekti pertvarkymo tikslai.

4. Jeigu priežiūros institucija neužbaigia šio straipsnio 3 dalyje nurodyto vertinimo iki gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo arba kapitalo priemonių nurašymo dienos, taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę arba konvertuojant kapitalo priemones, nuosavybės priemonių įsigijimui taikomos šio įstatymo 62 straipsnio 3 dalies nuostatos.

 

83 straipsnis.       Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymas išvestinėms finansinėms priemonėms

1. Pertvarkymo institucija gali nurašyti ar konvertuoti įsipareigojimą, atsirandantį iš išvestinės finansinės priemonės, tik tuo atveju, jeigu išvestinės finansinės priemonės sutarties vykdymo laikotarpis yra pasibaigęs. Šiuo tikslu pertvarkymo institucija pati gali užbaigti bet kurios išvestinių finansinių priemonių sutarties vykdymą. Pertvarkymo institucija neprivalo nutraukti arba užbaigti išvestinės finansinės priemonės sutarties vykdymo, jeigu ji šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nusprendžia tai priemonei netaikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės.

2. Kai išvestinių finansinių priemonių sandoriams taikomas užskaitos susitarimas, atliekant vertinimą turi būti nustatyta, koks grynasis įsipareigojimas atsiranda iš tokių sandorių juose nustatytomis sąlygomis.

3. Pertvarkymo institucija įsipareigojimų, kurie atsiranda dėl išvestinių finansinių priemonių, vertę nustato laikydamasi taikytinų ES teisės aktų reikalavimų.

 

84 straipsnis. Verslo reorganizavimo planas

1. Tais atvejais, kai pertvarkomam subjektui buvo pritaikyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė siekiant šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto tikslo, pertvarkomo subjekto valdymo organas arba šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pertvarkymo institucijos paskirtas asmuo privalo parengti pertvarkomo subjekto verslo reorganizavimo planą. Pertvarkomo subjekto verslo reorganizavimo planas turi būti pateiktas pertvarkymo institucijai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo pradžios. Kai taikytina, toks planas turi būti suderintas su restruktūrizavimo planu, kurį pagal valstybės pagalbą reglamentuojančius teisės aktus būtina pateikti Europos Komisijai.

2. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė taikoma Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės dviem ar daugiau patronuojamųjų įmonių, šio įstatymo 8, 9, 10 ir 11 straipsniuose nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė turi parengti ir pertvarkymo institucijai pateikti verslo reorganizavimo planą, apimantį visas finansinės grupės įstaigas. Pertvarkymo institucija planą turi perduoti visų finansinės grupės subjektų pertvarkymo institucijoms ir Europos bankininkystės institucijai.

3. Išimtiniais atvejais ir kai tai būtina pertvarkymo tikslams pasiekti, pertvarkymo institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį gali pratęsti, bet ne daugiau kaip iki dviejų mėnesių nuo gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo pradžios. Kai verslo reorganizavimo planą reikia pateikti vadovaujantis valstybės pagalbą reglamentuojančiais teisės aktais, pertvarkymo institucija gali jo pateikimo terminą pratęsti ne daugiau kaip iki dviejų mėnesių nuo gelbėjimo privačiomis lėšomis taikymo pradžios arba iki valstybės pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto termino, atsižvelgdama į tai, kuri data yra ankstesnė.

4. Verslo reorganizavimo plane nustatomos priemonės, kuriomis per pagrįstą laikotarpį siekiama atkurti ilgalaikį pertvarkomo subjekto arba jo verslo dalių gyvybingumą. Tos priemonės turi būti paremtos realiomis prielaidomis, pagrįstomis ekonomikos ir finansų rinkos sąlygomis, kuriomis veiks pertvarkomas subjektas. Verslo reorganizavimo plane inter alia turi būti atsižvelgiama į esamą finansų rinkų būklę ir jų ateities perspektyvas, įvertinant tiek galimus palankius, tiek nepalankiausius scenarijus, įskaitant įvykių, leidžiančių nustatyti pagrindinius pertvarkomo subjekto pažeidžiamumo veiksnius, derinį. Prielaidos turi būti grindžiamos tinkamais ir tam sektoriui būdingais rodikliais.

5. Į verslo reorganizavimo planą, be kita ko, turi būti įtraukiama:

1) išsamus veiksnių ir problemų, dėl kurių pertvarkomas subjektas žlunga arba gali žlugti, taip pat jo sunkumus lėmusių aplinkybių apibūdinimas;

2) priemonių, kurių reikia imtis ilgalaikiam pertvarkomo subjekto gyvybingumui atkurti, aprašas ir šių priemonių įgyvendinimo terminai.

6. Priemonėmis, skirtomis ilgalaikiam pertvarkomo subjekto gyvybingumui atkurti, gali būti laikoma pertvarkomo subjekto:

1) veiklos reorganizavimas;

2) operacinių sistemų ir infrastruktūros keitimas;

3) nuostolingos veiklos nutraukimas;

4) vykdomos veiklos pertvarkymas taip, kad ji taptų konkurencinga;

5) turto arba verslo dalių pardavimas.

7. Pertvarkymo institucija per vieną mėnesį nuo verslo reorganizavimo plano pateikimo dienos, konsultuodamasi su priežiūros institucija, įvertina, ar plano įgyvendinimas padėtų atkurti ilgalaikį pertvarkomo subjekto gyvybingumą. Jeigu nustatoma, kad įgyvendinus planą pertvarkomo subjekto gyvybingumas bus atkurtas, pertvarkymo institucija patvirtina planą. Jeigu nustatoma, kad plane numatytos priemonės netinkamos ar jų nepakanka pertvarkomo subjekto gyvybingumui atkurti, pertvarkymo institucija pateikia valdymo organui arba pagal šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalį paskirtam asmeniui pastabas ir reikalauja į jas atsižvelgti ir atitinkamai pakeisti parengtą planą.

8. Pertvarkomo subjekto valdymo organas arba pagal šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalį paskirtas asmuo pertvarkymo institucijai turi pateikti atitinkamai pakeistą planą per dvi savaites nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodytų pastabų gavimo dienos. Pertvarkymo institucija įvertina atitinkamai pakeistą planą ir per savaitę valdymo organui arba pagal šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalį paskirtam asmeniui praneša, ar, jos nuomone, buvo tinkamai atsižvelgta į pateiktas pastabas, ar reikia papildomų pakeitimų.

9. Pertvarkomo subjekto valdymo organas arba pagal šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalį paskirtas asmuo turi įgyvendinti pertvarkymo institucijos patvirtintą reorganizavimo planą ir ne rečiau kaip kas šešis mėnesius privalo pertvarkymo institucijai pateikti šio plano įgyvendinimo ataskaitą.

10. Jeigu pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nusprendžia, kad norint pasiekti gyvybingumo atkūrimo tikslą jau įgyvendinamą verslo reorganizavimo planą reikia patikslinti, valdymo organas arba pagal šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalį paskirtas asmuo patikslina planą ir jį pateikia pertvarkymo institucijai tvirtinti.

 

85 straipsnis.       Kapitalo priemonių ir įsipareigojimų konvertavimo į nuosavybės vertybinius popierius kursas

1. Pertvarkymo institucija turi teisę skirtingų rūšių kapitalo priemonėms ir įsipareigojimams taikyti skirtingą konvertavimo kursą, laikydamasi vieno arba abiejų šių reikalavimų:

1) konvertavimo kursas turi užtikrinti tinkamą kompensaciją kreditoriui už visus nuostolius, patirtus dėl jam taikytų nurašymo ir konvertavimo veiksmų;

2) įsipareigojimams, iš kurių kylantys reikalavimai, jeigu įstaigai arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui būtų iškelta bankroto byla, būtų tenkinami pirmesne eile, taikomas didesnis konvertavimo kursas negu įsipareigojimams, iš kurių kylantys reikalavimai, jeigu įstaigai arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui būtų iškelta bankroto byla, būtų tenkinami paskesne eile.

2. Pertvarkymo institucija nustato išsamią skirtingų konvertavimo kursų taikymo tvarką.

 

86 straipsnis. Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo ypatumai

1. Pertvarkymo institucija turi teisę prireikus reikalauti, kad įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai bet kuriuo metu turėtų pakankamą įstatinio kapitalo arba kitų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą, kad, kai pertvarkymo institucija taiko gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę arba kapitalo priemonių nurašymą ar konvertavimą įstaigoms ar minėtiems subjektams arba jų patronuojamosioms įmonėms, jie galėtų išleisti pakankamą kiekį naujų nuosavybės priemonių, kad būtų galima įsipareigojimus veiksmingai konvertuoti į nuosavybės priemones.

2. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo tikslingumo ir apimties pertvarkymo institucija sprendžia rengdama ir atnaujindama konkrečių įstaigų ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytų subjektų ar grupės pertvarkymo planą ir atsižvelgdama į tame plane numatomus pertvarkymo veiksmus. Jeigu pertvarkymo plane numatytas galimas gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymas, pertvarkymo institucija turi patikrinti ir įsitikinti, ar įstatinis kapitalas ar kitos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės yra pakankami pertvarkymo institucijos nustatytoms sumoms, kurios būtų nurašytos vadovaujantis šio įstatymo 59 straipsniu, ir vadovaujantis šio įstatymo 80 straipsniu nustatytinai tinkamų įsipareigojimų, kurie turėtų būti nurašyti ar konvertuoti, bendrai sumai padengti.

3. Įstaigų steigimo dokumentuose negali būti numatyta procedūrinių kliūčių, trukdančių įsipareigojimus pagal šį įstatymą konvertuoti į nuosavybės priemones, įskaitant akcininkų turimas pirmenybės teises arba reikalavimus gauti akcininkų sutikimą didinti kapitalą.

 

87 straipsnis. Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės pripažinimas sandoriuose

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

1. Įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai į sandorius dėl įsipareigojimų, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, privalo įtraukti sąlygą, pagal kurią kreditorius arba susitarimo ar priemonės, kuriais įstaigai ar minėtam subjektui sukuriamas įsipareigojimas, šalis pripažįsta, kad įsipareigojimas gali būti nurašytas ir konvertuotas, ir sutinka, kad atitinkamu pertvarkymo institucijos sprendimu jo reikalavimų pagrindinė suma ir (arba) susijusi neišmokėta mokėtina suma gali būti sumažintos, konvertuotos ar anuliuotos. Pertvarkymo institucija turi teisę reikalauti, kad įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai pateiktų teisinę nuomonę dėl šioje dalyje nurodytos sąlygos teisinio vykdytinumo ir pagrįstumo.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas taikomas susitarimams ar priemonėms, kurios įstaigoms ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui sukuria įsipareigojimą, kuris atitinka visas šias sąlygas:

1) nepatenka į šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis;

2) nėra fizinio asmens ar labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės tinkamas drausti indėlis, taip pat nėra ir fizinio asmens ar labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės indėlis, kuris būtų laikomas tinkamu drausti indėliu, jeigu būtų laikomas Lietuvos Respublikoje licencijuotoje kredito įstaigoje, o ne jos filiale, esančiame trečiojoje valstybėje;

3) jam taikoma trečiosios valstybės teisė;

4) yra išleistas arba prisiimtas po 2015 m. gruodžio 1 d.

3. Jeigu pertvarkymo institucija nustato, kad pagal trečiosios valstybės teisę arba privalomą susitarimą, sudarytą su ta trečiąja valstybe, pertvarkymo institucija gali nurašyti ir konvertuoti įsipareigojimus, tiems įsipareigojimams šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi.

4. Pertvarkymo institucija turi teisę nuspręsti šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos netaikyti įstaigoms ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytiems subjektams, kuriems nustatytas reikalavimas pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalį yra lygus nuostolių padengimo sumai, apibrėžtai pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 1 punktą, jeigu apskaičiuojant nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydį nėra atsižvelgiama į įsipareigojimus, kurie tenkina šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas ir dėl kurių nėra įtraukta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga.

5. Jeigu įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas, vadovaudamiesi 2021 m. gegužės 31 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/1527, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų sutartinio pripažinimo techniniais reguliavimo standartais, nustatytomis sąlygomis, nustato, kad dėl teisinių ar kitų priežasčių neįmanoma į sandorio dėl atitinkamo įsipareigojimo nuostatas įtraukti pagal šio straipsnio 1 dalį reikalaujamos sąlygos, jie privalo, vadovaudamiesi Reglamente (ES) 2021/1527 nustatyta tvarka, apie tai, kas nustatyta, pranešti pertvarkymo institucijai. Pranešime, be kita ko, turi būti nurodytas iš tokio įsipareigojimo kylančio reikalavimo tenkinimo eiliškumas, taikomas, jeigu įstaigai ar subjektui būtų iškelta bankroto byla, ir pateiktas tokio nustatymo pagrindimas. Pranešimo pateikimas pertvarkymo institucijai sustabdo pareigos į sutartines nuostatas įtraukti pagal šio straipsnio 1 dalį reikalaujamą sąlygą vykdymą.

6. Pertvarkymo institucija, gavusi pranešimą pagal šio straipsnio 5 dalį, turi teisę prašyti, kad įstaiga arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas per ne trumpesnį negu 14 dienų terminą nuo prašymo gavimo dienos jai pateiktų visą informaciją (duomenis) ir (ar) dokumentus, kurių reikia tokio pranešimo poveikiui sėkmingam tos įstaigos arba subjekto pertvarkymui įvertinti.

7. Jeigu pertvarkymo institucija, atlikusi vertinimą, nustato, kad dėl teisinių ar kitų priežasčių nėra neįmanoma į sandorio dėl atitinkamo įsipareigojimo nuostatas įtraukti pagal šio straipsnio 1 dalį reikalaujamos sąlygos, atsižvelgdama į būtinybę užtikrinti sėkmingą įstaigos arba subjekto pertvarkymą, ji, kai tenkinamos Reglamente (ES) 2021/1527 nustatytos sąlygos, reikalauja, kad per pagrįstą laikotarpį, kaip jis apibrėžtas Reglamente (ES) 2021/1527, nuo pranešimo pagal šio straipsnio 5 dalį gavimo dienos minėta įstaiga arba subjektas tokią sąlygą įtrauktų. Pertvarkymo institucija taip pat turi teisę reikalauti, kad tokia įstaiga arba toks subjektas iš dalies pakeistų savo praktiką, susijusią su išimties dėl gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės pripažinimo sandoriuose taikymu.

8. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyti įsipareigojimai apima tik tuos įsipareigojimus, iš kurių kylantys reikalavimai, jeigu įstaigai ar subjektui būtų iškeliama bankroto byla, būtų tenkinami Bankų įstatymo 87 straipsnio 5 dalyje arba Centrinių kredito unijų įstatymo 70 straipsnio 5 dalyje nustatyta penktąja kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir kurie nėra skolos priemonės, kaip jos apibrėžtos Bankų įstatymo 87 straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje.

9. Jeigu pertvarkymo institucija pagal šio įstatymo 20 ir 21 straipsnius vertindama sėkmingo įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto pertvarkymo galimybę arba bet kuriuo kitu metu nustato, kad kurioje nors kreditorių reikalavimų tenkinimo eilėje, apimančioje tinkamus įsipareigojimus, įsipareigojimų, dėl kurių pagal šio straipsnio 5 dalį nėra įtraukta pagal šio straipsnio 1 dalį reikalaujama sąlyga, kartu su įsipareigojimais, kuriems taikomos šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nustatytos išimtys arba pagrįstai tikėtina, kad gali būti taikomos šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nustatytos išimtys, bendra suma sudaro daugiau negu 10 procentų tos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, ji nedelsdama turi įvertinti poveikį sėkmingam įstaigos ar subjekto pertvarkymui, įskaitant atsirandančią riziką pažeisti šio įstatymo 89 straipsnyje nurodytas kreditorių apsaugos priemones, kai nurašomi ir konvertuojami tinkami įsipareigojimai.

10. Jeigu pertvarkymo institucija, atlikusi šio straipsnio 9 dalyje nurodytą vertinimą, nustato, kad įsipareigojimai, dėl kurių pagal šio straipsnio 5 dalį nėra įtraukta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga, sudaro esminę sėkmingo pertvarkymo kliūtį, ji turi imtis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų sėkmingo pertvarkymo kliūčių pašalinimo veiksmų.

11. Įpareigojimai, dėl kurių įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas subjektas į sandorio dėl atitinkamo įsipareigojimo nuostatas neįtraukia pagal šio straipsnio 1 dalį reikalaujamos sąlygos arba kuriems pagal šio straipsnio 5 dalį toks reikalavimas nėra taikomas, neturi būti įtraukti į apskaičiuojamą minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydį.

12. Jeigu įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas į sandorio dėl atitinkamo įsipareigojimo nuostatas neįtraukia pagal šio straipsnio 1 dalį reikalaujamos sąlygos, tai neapriboja pertvarkymo institucijos teisės nurašyti ir konvertuoti tą įsipareigojimą.

13. Įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas subjektas, nustatydami pagal šio straipsnio 1 dalį reikalaujamos sąlygos turinį, taip pat turi vadovautis Reglamento (ES) 2021/1527 reikalavimais.

14. Pertvarkymo institucija, vadovaudamasi Reglamento (ES) 2021/1527 reikalavimais, turi teisę, jeigu būtina, nustatyti tam tikrų įsipareigojimų kategorijas, dėl kurių įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas gali nustatyti, kad dėl teisinių ar kitų priežasčių neįmanoma įtraukti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.

 

88 straipsnis. Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės įsigaliojimas

1. Pertvarkymo institucijos sprendimas dėl pagrindinės reikalavimų sumos arba neišmokėtos mokėtinos sumos sumažinimo, konvertavimo ar anuliavimo įsigalioja nedelsiant ir yra privalomas vykdyti.

2. Pertvarkymo institucija turi teisę atlikti arba reikalauti, kad pertvarkomas subjektas ar kiti asmenys nedelsdami, tai yra prireikus greičiau negu per kituose teisės aktuose nustatytus terminus, atliktų visus administracinius ir procedūrinius veiksmus, būtinus kapitalo priemonių nurašymui ir konvertavimui veiksmingai vykdyti, įskaitant:

1) įrašų visuose atitinkamuose registruose ar privalomuose sąrašuose atlikimą;

2) nuosavybės priemonių arba skolos priemonių išbraukimą iš reguliuojamos rinkos prekybos sąrašų;

3) naujų nuosavybės priemonių įtraukimą į reguliuojamos rinkos prekybos sąrašus;

4) skolos priemonių, kurios yra nurašytos, pakartotinį įtraukimą į reguliuojamos rinkos prekybos sąrašus, nereikalaujant išleisti prospekto vadovaujantis Vertybinių popierių įstatymo reikalavimais.

3. Pertvarkymo institucijai priėmus sprendimą įsipareigojimo pagrindinę sumą arba neišmokėtą mokėtiną sumą sumažinti iki nulio, tas įsipareigojimas ir visos su juo susijusios pareigos ar reikalavimų sumos, kurios nėra priskaičiuotos sprendimo priėmimo metu, laikomi visiškai įvykdytais ir jokiose vėlesnėse procedūrose, susijusiose su vėlesniu pertvarkomo subjekto arba jos teises perėmusio subjekto likvidavimu, negali būti ginčijami ar iš naujo įrodinėjami.

4. Pertvarkymo institucijai priėmus sprendimą įsipareigojimo pagrindinę sumą arba neišmokėtą mokėtiną sumą sumažinti tik iš dalies, įsipareigojimas laikomas įvykdytu sumažintos sumos apimtimi, o atitinkama finansinė priemonė arba susitarimas, iš kurių kyla pradinis įsipareigojimas, ir toliau lieka galioti atlikus sumažinimą likusios įsipareigojimo pagrindinės sumos ir neišmokėtos mokėtinos sumos, atitinkančios perskaičiuotą pagrindinę sumą ir pertvarkymo institucijos atliktas korekcijas dėl įsipareigojimo sąlygų, apimtimi.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

APSAUGOS PRIEMONĖS VYKDANT PERTVARKYMĄ

 

89 straipsnis. Akcininkų ir kreditorių teisių apsauga

1. Taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, pertvarkomo subjekto akcininkai ir kreditoriai, kurių reikalavimai buvo nurašyti ar konvertuoti į nuosavybės vertybinius popierius, neturi patirti didesnių nuostolių negu nuostoliai, kuriuos jie būtų patyrę, jeigu tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas įstaigą pertvarkyti, būtų priimtas sprendimas įstaigą likviduoti iškeliant jai bankroto bylą.

2. Kai taikant pertvarkymo priemones, išskyrus gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, perduodama tik dalis pertvarkomo subjekto teisių, turto ir įsipareigojimų, kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo perduoti, ir akcininkams turi būti kompensuojama tiek, kiek jų reikalavimai būtų buvę patenkinti, jeigu tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas įstaigą pertvarkyti, būtų priimtas sprendimas įstaigą likviduoti iškeliant jai bankroto bylą.

 

90 straipsnis. Nepriklausomas įvertinimas

1. Pertvarkymo institucija turi užtikrinti, kad kaip įmanoma greičiau nuo pertvarkymo veiksmų atlikimo būtų atliekamas nepriklausomas įvertinimas, ar pertvarkomo subjekto akcininkai ir kreditoriai, kurių reikalavimai buvo nurašyti ar konvertuoti į nuosavybės vertybinius popierius, nepatyrė didesnių nuostolių negu nuostoliai, kuriuos jie būtų patyrę, jeigu tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas įstaigą pertvarkyti, būtų priimtas sprendimas įstaigą likviduoti iškeliant jai bankroto bylą.

2. Atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą įvertinimą, turi būti nustatyta:

1) kokio dydžio akcininkų ir kreditorių arba indėlių draudimo sistemos reikalavimai būtų buvę patenkinti, jeigu tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas įstaigą pertvarkyti, būtų priimtas sprendimas įstaigą likviduoti iškeliant jai bankroto bylą;

2) pertvarkomo subjekto įsipareigojimų kreditoriams dydis ir pertvarkomo subjekto akcininkų turimų nuosavybės priemonių vertė po įstaigos pertvarkymo;

3) šios dalies 1 punkte nurodyto dydžio ir šios dalies 2 punkte nurodyto dydžio ir vertės skirtumas.

3. Vertinimo metu turi būti remiamasi prielaida, kad pertvarkomam subjektui bankroto byla būtų buvusi iškelta tuo metu, kai pertvarkymo institucija priėmė sprendimą įstaigą pertvarkyti, ir kad pertvarkymo veiksmai nebuvo įvykdyti. Vertinimo metu neatsižvelgiama į pertvarkomam subjektui skirtą valstybės pagalbą.

4. Nustačius, kad pertvarkomo subjekto akcininkai, kreditoriai arba indėlių draudimo sistema patyrė didesnių nuostolių, negu būtų patyrę įstaigą likviduojant iškeliant jai bankroto bylą, jiems yra išmokamas susidaręs skirtumas, lygus jų faktiškai patirtų nuostolių ir nuostolių, kuriuos jie būtų patyrę įstaigą likviduojant iškeliant jai bankroto bylą, skirtumui. Susidaręs skirtumas išmokamas iš Pertvarkymo fondo.

 

91 straipsnis. Sandoriams ir jų šalims taikoma apsauga

1. Kai pertvarkymo institucija dalį pertvarkomo subjekto turto, teisių ar įsipareigojimų perduoda kitam asmeniui arba, taikydama pertvarkymo priemonę, iš laikinosios įstaigos ar turto valdymo įmonės – kitam asmeniui, arba pasinaudoja šio įstatymo 46 straipsnio 19 punkte nurodyta teise, turi būti taikoma šiame įstatyme nurodyta šių sandorių ir jų šalių apsauga:

1) prievolių įvykdymo užtikrinimo sandorių, pagal kuriuos asmuo įgyja reikalavimo teisę, įskaitant sąlyginę, susijusią su turtu, teisėmis arba jų dalimi, neatsižvelgiant į tai, ar reikalavimo teisė užtikrinta konkrečiu turtu, teisėmis, kintamo dydžio turtu arba panašiu susitarimu;

2) finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę sandorių, pagal kuriuos finansinio užstato davėjas, siekdamas užtikrinti savo prievolių finansinio užstato gavėjui įvykdymą, pastarajam perduoda nuosavybės teisę į finansinį užstatą, numatant, kad finansinio užstato gavėjas grąžins finansinį užstatą, jeigu užtikrintos prievolės bus tinkamai įvykdytos;

3) įskaitymo sandorių, pagal kuriuos dvi ar daugiau prievolių, kurias vienas kitam įsipareigojo įvykdyti pertvarkomas subjektas ir kita sandorio šalis, gali būti įskaitytos tarpusavyje;

4) užskaitos sandorių;

5) padengtųjų obligacijų sandorių;

KEISTA:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1335 (nuo 2022 07 22)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15400)

 

6) struktūrizuoto finansavimo sandorių, įskaitant pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius ir sandorius dėl rizikos draudimo priemonių, kurios sudaro neatskiriamą užstato dalį ir pagal teisės aktus yra užtikrintos, prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę pateikiant ir valdant sandorio šaliai, patikėtiniui, agentui ar paskirtajam asmeniui.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sandorių ir jų šalių apsauga taikoma neatsižvelgiant į sandorių šalių skaičių, į tai, ar prievolė kyla iš sandorio ar iš teisės akto, ir į šalių prievolėms taikytiną teisę.

3. Pertvarkymo institucija, siekdama užtikrinti teisę į apdraustuosius indėlius, neatsižvelgdama į šio įstatymo 92, 93 ir 94 straipsniuose nustatytus įpareigojimus, turi teisę:

1) perduoti kitam asmeniui apdraustuosius indėlius neperduodama pertvarkomo subjekto turto, teisių ar įsipareigojimų, kai perduodami apdraustieji indėliai ir pertvarkomo subjekto turtas, teisės ar įsipareigojimai yra šio įstatymo 92, 93 ir 94 straipsniuose nurodytų sandorių objektai;

2) perduoti, pakeisti ar panaikinti pertvarkomo subjekto teises ar įsipareigojimus, perduoti ar pakeisti pertvarkomo subjekto turtą, nurodytus šios dalies 1 punkte, neperduodama apdraustųjų indėlių.

 

92 straipsnis. Finansinio užtikrinimo, įskaitymo ir užskaitos sandorių apsauga

1. Pertvarkymo institucija turi užtikrinti, kad:

1) būtų nedalomai perduodamos visos teisės ir įsipareigojimai, kurių įgyvendinimas ir vykdymas užtikrinti finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę sandoriu, įskaitymo ar užskaitos sandoriu;

2) nebūtų panaikinamos ar keičiamos teisių ir įsipareigojimų, kurių įgyvendinimas ir vykdymas užtikrinti finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę sandoriu, įskaitymo ar užskaitos sandoriu, sąlygos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įpareigojimai yra laikomi įvykdytais, jeigu finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę sandorio, įskaitymo ar užskaitos sandorio šalys turi teisę įskaityti tarpusavio prievoles pagal įskaitymo ar užskaitos sandorius.

 

93 straipsnis. Prievolių įvykdymo užtikrinimo sandorių apsauga

Pertvarkymo institucija turi užtikrinti, kad nebūtų:

1) perduodamas turtas, kuriuo yra užtikrintas prievolės įvykdymas, nebent kartu būtų perduodami ir įsipareigojimai, kylantys iš prievolės, bei iš užtikrinimo priemonės atsirandanti nauda;

2) perduodamas užtikrintas įsipareigojimas, nebent kartu būtų perduodama iš užtikrinimo priemonės atsirandanti nauda;

3) perduodama iš užtikrinimo priemonės atsirandanti nauda, nebent kartu būtų perduodamas užtikrintas įsipareigojimas;

4) nutraukiamas prievolės įvykdymo užtikrinimo sandoris ar pakeičiamos jo įvykdymo sąlygos, jeigu dėl to būtų neįmanoma užtikrinti prievolės įvykdymo.

 

94 straipsnis.       Struktūrizuoto finansavimo sandorių ir padengtųjų obligacijų sandorių apsauga

KEISTA:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1335 (nuo 2022 07 22)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15400)

 

Pertvarkymo institucija turi užtikrinti, kad:

1) būtų nedalomai perduodamas turtas, teisės ir įsipareigojimai, kurie yra struktūrizuoto finansavimo sandorio ar padengtųjų obligacijų sandorio, kurio šalis yra pertvarkomas subjektas, dalis;

2) nebūtų panaikinamos ar pakeičiamos iš struktūrizuoto finansavimo sandorio ar padengtųjų obligacijų sandorio, kurio šalis yra pertvarkomas subjektas, kylančios teisės ir pareigos ar su turtu, kuris yra šių sandorių objektas, susijusios teisės ir pareigos.

 

95 straipsnis. Mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų apsauga

1. Pertvarkymo institucija turi užtikrinti, kad, perduodama dalį pertvarkomo subjekto teisių, turto ar įsipareigojimų, panaikindama ar keisdama sandorio, kurio šalis yra pertvarkomas subjektas, sąlygas arba pakeisdama gavėją kaip sandorio šalį, nedarytų įtakos mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimui.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pertvarkomo subjekto dalies turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimas kitai įstaigai, sandorio, kurio šalis yra pertvarkomas subjektas, sąlygų panaikinimas ar pakeitimas nedaro įtakos pervedimo nurodymų ir įskaitymo sandorių galiojimui, sistemos dalyvio teisių ir įsipareigojimų vykdymui ir teisei į finansinį įkaitą ir jo panaudojimą.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PROCEDŪRINĖS PAREIGOS IR INFORMACIJOS APSAUGA

 

96 straipsnis. Informavimo reikalavimai

1. Paaiškėjus bent vienai šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nurodytai aplinkybei, įstaigos arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto vadovas nedelsdamas privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai.

2. Priežiūros institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo apie tai pranešti pertvarkymo institucijai ir nurodyti, kokių krizių prevencijos priemonių buvo pareikalauta imtis arba kokie Bankų įstatymo 67 straipsnyje, Finansinių priemonių rinkų įstatymo 102 straipsnyje ar Centrinių kredito unijų įstatymo 49 straipsnyje nurodyti privalomi nurodymai buvo duoti įstaigai ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui.

KEISTA:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1249 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09917)

 

3. Pertvarkymo institucija, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą, kad įstaiga arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas atitinka šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas sąlygas, arba savo iniciatyva nustačiusi, kad minėta įstaiga atitinka šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas sąlygas, nedelsdama apie tai turi pranešti šioms institucijoms, jeigu jos nesutampa:

1) įstaigos arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto pertvarkymo institucijai ir priežiūros institucijai;

2) įstaigos arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto bet kurio filialo priežiūros institucijai ir pertvarkymo institucijai;

3) centriniam bankui;

4) Vyriausybės paskirtam juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, kai gali prireikti panaudoti Indėlių draudimo fondo arba Pertvarkymo fondo lėšas;

KEISTA:

2022 12 20 įstatymu Nr. XIV-1692 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27549)

 

5) prireikus grupės pertvarkymo institucijai;

6) Finansų ministerijai;

7) priežiūros institucijai, atliekančiai finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir

8) Europos sisteminės rizikos valdybai;

9) už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakingai institucijai.

4. Pertvarkymo institucija turi nustatyti šiame straipsnyje nurodyto pranešimo perdavimo šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytai įmonei tvarką, užtikrinančią saugų informacijos perdavimą.

5. Pertvarkymo institucija turi pateikti Europos Komisijai ir Bendrai pertvarkymo valdybai Reglamento (ES) Nr. 806/2014 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją dėl kreditorių reikalavimų eiliškumo kiekvienais metais liepos 1 dieną arba nedelsdama, kai šis eiliškumas pasikeičia.

 

97 straipsnis. Pertvarkymo institucijos sprendimas dėl subjekto pertvarkymo

1. Pertvarkymo institucija, informuota pagal šio įstatymo 96 straipsnio 2 dalį arba turėdama atitinkamos informacijos savo iniciatyva, turi įvertinti, ar konkreti įstaiga arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas atitinka šio įstatymo 42 straipsnyje nustatytas pertvarkymo sąlygas, ir priimti sprendimą dėl tos įstaigos ar subjekto pertvarkymo (toliau – sprendimas dėl pertvarkymo).

2. Sprendime dėl pertvarkymo turi būti nurodyta:

1) sprendimo vykdyti pertvarkymo veiksmus arba jų nevykdyti priėmimo priežastys, įskaitant atitikties pertvarkymo sąlygoms įvertinimą;

2) veiksmai, kurių pertvarkymo institucija ketina imtis, įskaitant bankroto proceso inicijavimą ir bet kurias kitas teisės aktų numatytas priemones.

3. Pertvarkymo institucijos sprendimas dėl pertvarkymo turi būti vykdomas nedelsiant.

 

98 straipsnis. Informavimas apie sprendimą dėl pertvarkymo ir pertvarkymo eigą

1. Pertvarkymo institucija, priėmusi sprendimą dėl pertvarkymo, kuriuo nusprendžiama vykdyti pertvarkymo veiksmus, nedelsdama apie jį informuoja pertvarkomą subjektą ir šias institucijas, jeigu jos nesutampa:

1) pertvarkomo subjekto priežiūros instituciją;

2) pertvarkomo subjekto visų filialų, įsteigtų ne Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucijas;

3) centrinį banką;

4) Vyriausybės paskirtą juridinį asmenį, įgyvendinantį valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje;

KEISTA:

2022 12 20 įstatymu Nr. XIV-1692 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27549)

 

5) Finansų ministeriją;

6) prireikus grupės pertvarkymo instituciją;

7) priežiūros instituciją, atliekančią finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą;

8) už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakingą instituciją;

9) jeigu pertvarkomas subjektas dalyvauja mokėjimų ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje, – tos sistemos operatorių;

10) Europos Komisiją, Europos Centrinį Banką, Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros instituciją, Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros instituciją ir Europos bankininkystės instituciją;

11) Europos sisteminės rizikos valdybą.

2. Pertvarkymo institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms taip pat turi pateikti sprendimo dėl pertvarkymo kopiją ir nurodyti, nuo kada vykdomi pertvarkymo veiksmai.

3. Pertvarkymo institucija sprendimo dėl pertvarkymo kopiją arba pranešimą, kuriame apibendrintai būtų nurodytas pertvarkymo veiksmų poveikis, įskaitant poveikį vartotojams, ir, jeigu taikoma, šio įstatymo 50, 51 ir 52 straipsniuose nurodyto sustabdymo ar apribojimo sąlygos ir jo laikotarpis, turi paskelbti savo interneto svetainėje ir šią informaciją pateikti priežiūros institucijai, jeigu ji nesutampa su pertvarkymo institucija, Europos bankininkystės institucijai ir pertvarkomam subjektui, kad šios informaciją paskelbtų savo interneto svetainėse.

4. Pertvarkymo institucija turi užtikrinti, kad tais atvejais, kai pertvarkomo subjekto nuosavybės priemonėmis arba skolos priemonėmis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija, vadovaujantis Vertybinių popierių įstatymo nuostatomis, būtų paskelbta Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje.

5. Pertvarkymo institucija turi užtikrinti, kad tais atvejais, kai pertvarkomo subjekto nuosavybės priemonėmis arba skolos priemonėmis neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija būtų išsiųsta pertvarkomo subjekto akcininkams ir kreditoriams, kurie yra žinomi pertvarkymo institucijai, pasinaudojus pertvarkomo subjekto sąrašais arba duomenų bazėmis, prie kurių pertvarkymo institucija turi prieigą.

6. Pertvarkomas subjektas ir (arba) jo turto, teisių arba įsipareigojimų perėmėjas, gavęs asmens prašymą, turi pateikti jam informaciją apie atliktų pertvarkymo veiksmų poveikį jo nuosavybės priemonėms, turtui, teisėms ir įsipareigojimams.

 

99 straipsnis. Informacijos apsauga

1. Informacija, gauta šio įstatymo tikslais, negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama ar kitokiu būdu padaroma prieinama, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo turi laikytis:

1) pertvarkymo institucija;

2) priežiūros institucija;

3) Finansų ministerija;

4) specialieji valdytojai arba laikinieji administratoriai;

41) specialieji administratoriai, paskirti pagal Pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymą;

KEISTA:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1335 (nuo 2022 07 22)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15400)

 

5) potencialūs įsigyjantieji asmenys, su kuriais priežiūros institucija susisiekė arba kuriems pertvarkymo institucija pateikė pasiūlymą pirkti;

6) auditoriai, buhalteriai, teisės konsultantai, vertintojai ir kiti ekspertai ar konsultantai, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai pasitelkė pertvarkymo institucija, priežiūros institucija arba potencialūs įsigyjantieji asmenys, nurodyti šios dalies 5 punkte;

7) Vyriausybės paskirtas juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje;

KEISTA:

2022 12 20 įstatymu Nr. XIV-1692 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27549)

 

8) laikinoji įstaiga arba turto valdymo įmonė;

9) kitos institucijos, dalyvaujančios pertvarkymo procese;

10) kiti asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai, nuolat ar terminuotai teikiantys ar teikę paslaugas šios dalies 1−9 punktuose nurodytiems asmenims;

11) šios dalies 1−9 punktuose nurodytų asmenų vyresnioji vadovybė, valdymo organai ir darbuotojai prieš juos paskiriant į pareigas, paskyrimo metu ir jau paskyrus ir buvę (atšaukti, atleisti, nušalinti) valdymo organai, vyresnioji vadovybė ir darbuotojai.

3. Šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 7, 8, 9 punktuose nurodyti asmenys privalo nustatyti vidaus tvarkos taisykles, kuriomis būtų užtikrinta, kad su informacija, gauta atliekant šiame įstatyme nustatytas funkcijas, galėtų susipažinti tik tiesiogiai pertvarkymo procese dalyvaujantys asmenys, ir būtų nustatyti kiti tokios informacijos apsaugą užtikrinantys reikalavimai.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas, jeigu informacijos, gautos šio įstatymo tikslais, atskleidimas yra būtinas šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti arba jeigu atskleidžiama informacija yra apibendrinta ir neįmanoma atpažinti atskirų įstaigų arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4, 41 ar 5 punkte nurodytų subjektų, arba jeigu gaunamas aiškus išankstinis informaciją pateikusios institucijos, įstaigos arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4, 41 ar 5 punkte nurodyto subjekto sutikimas.

KEISTA:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1335 (nuo 2022 07 22)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15400)

 

5. Kiekvieno šio straipsnio 2 dalies 1−7 punktuose nurodyto subjekto darbuotojai ir šio subjekto pasitelkti ekspertai ar konsultantai turi teisę tarpusavyje keistis šiame straipsnyje nurodyta saugoma informacija.

6. Pertvarkymo ir priežiūros institucijos, įskaitant jų darbuotojus ir pasitelktus ekspertus ar konsultantus, vykdydamos šiame įstatyme nustatytas funkcijas, turi teisę keistis informacija, gauta šio įstatymo tikslais, tarpusavyje ir su kitomis valstybių narių pertvarkymo institucijomis ir priežiūros institucijomis, valstybių narių centrinės valdžios institucijomis, atsakingomis už valstybės narės ekonomiką, finansus ir biudžetą, centriniais bankais, indėlių draudimo sistemomis, investuotojų kompensavimo sistemomis, institucijomis, atsakingomis už bankroto procedūrą, institucijomis, atsakingomis už finansų sistemų stabilumą valstybėse narėse, taikant makrolygio rizikos ribojimo taisykles, asmenimis, atsakingais už įstatymuose numatyto finansinių ataskaitų audito atlikimą, ir institucijomis, atsakingomis už šių asmenų priežiūrą, Europos bankininkystės institucija pagal šio įstatymo 115 straipsnį, trečiųjų valstybių institucijomis, atliekančiomis analogiškas pertvarkymo institucijų funkcijas, taikant griežtesnius informacijos apsaugos reikalavimus, potencialiais įsigyjančiaisiais asmenimis, Lietuvos Respublikos Seimo laikinosiomis tyrimo komisijomis, veikiančiomis pagal Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą, jeigu informacija būtina jų funkcijoms atlikti, ir kitomis valstybės institucijomis, jeigu tokia informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti ir būtina pertvarkymo veiksmams planuoti ar vykdyti.

7. Informacija, gauta šio įstatymo tikslais, gali būti perduota Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytais pagrindais, jeigu ji reikalinga ikiteisminiam tyrimui atlikti arba baudžiamajai bylai teisme nagrinėti, taip pat teismui, kai įstatymų nustatyta tvarka yra apskųstas pagal šį įstatymą priimtas priežiūros arba pertvarkymo institucijos sprendimas, arba kitais atvejais, kai tokia informacija būtina civilinei arba administracinei bylai teisme išnagrinėti.

8. Vertinant žalos, atsiradusios nesilaikant šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, dydį, turi būti įvertintas poveikis, kurį informacijos, gautos šio įstatymo tikslais, atskleidimas galėtų turėti su finansų, pinigų ar ekonomikos politika susijusiam viešajam interesui, fizinių ir juridinių asmenų, komerciniams interesams, tikrinimų tikslui, tyrimams ir auditui. Vertinant tokios informacijos atskleidimo poveikį turi būti įvertintas ir šio įstatymo 5, 8, 13, 15 ir 16 straipsniuose nurodyto gaivinimo ir pertvarkymo plano turinio ir bet kurio pagal šio įstatymo 7, 10, 11 ir 20 straipsnius atlikto sėkmingo pertvarkymo vertinimo rezultatų atskleidimo poveikis.

 

100 straipsnis.     Pertvarkymo institucijos ir jos darbuotojų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas ir kompensacija pertvarkymo institucijos darbuotojams dėl išlaidų, susijusių su jiems iškeltomis bylomis arba pareikštais ieškiniais

Žalai, atsiradusiai dėl pertvarkymo institucijos arba jos darbuotojų neteisėtų veiksmų, susijusių su pertvarkymo vykdymu ar kitų pagal šį įstatymą priskirtų funkcijų atlikimu, atlyginti ir išlaidoms, susijusioms su pertvarkymo institucijos darbuotojams iškeltomis bylomis ar pareikštais ieškiniais, susijusiais su pertvarkymo vykdymu ar kitų pagal šį įstatymą priskirtų funkcijų atlikimu, kompensuoti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio nuostatos.

 

101 straipsnis. Pertvarkymo institucijos ir priežiūros institucijos sprendimų apskundimas

1. Pertvarkymo institucijos priimtas administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo arba Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

2. Ieškinio ar skundo (prašymo) pateikimas teismui dėl pertvarkymo institucijos sprendimo taikyti krizių valdymo priemonę nesustabdo pertvarkymo institucijos sprendimo vykdymo.

3. Byloje, kurioje nagrinėjamas ieškinys ar skundas (prašymas) dėl pertvarkymo institucijos sprendimo taikyti krizių valdymo priemonę, negali būti taikomos Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 12 punktuose numatytos ar kitos laikinosios apsaugos priemonės, kurios ribotų su pertvarkymo priemonių taikymu susijusių veiksmų atlikimą (kai byla nagrinėjama Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka), arba Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės (kai byla nagrinėjama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka).

KEISTA:

2022 10 27 įstatymu Nr. XIV-1453 (nuo 2022 12 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-22564)

 

4. Teismas, spręsdamas dėl pertvarkymo institucijos priimto sprendimo dėl krizių valdymo priemonės taikymo ir tuo tikslu vertindamas aplinkybių visumą, taip pat turi remtis pertvarkymo institucijos atliktu ekonominiu vertinimu.

5. Teismas ieškinį ar skundą (prašymą) dėl sprendimo taikyti krizių valdymo priemones turi išnagrinėti ir sprendimą pirmosios instancijos teisme priimti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos. Prireikus motyvuota teismo nutartimi minėtas bendras bylos nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui.

6. Tais atvejais, kai būtina apsaugoti trečiųjų asmenų, kurie, pertvarkymo institucijai atliekant pertvarkymo veiksmus, sąžiningai įsigijo pertvarkomo subjekto nuosavybės priemonių, turto, teisių arba įsipareigojimų, interesus, pertvarkymo institucijos sprendimo pripažinimas neteisėtu nedaro įtakos vėliau priimtiems sprendimams ar sudarytiems sandoriams, kuriuos priėmė ar sudarė pertvarkymo institucija ir kurie buvo grindžiami neteisėtu pripažintu sprendimu.

7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju tretieji asmenys gali tik reikalauti, kad pertvarkymo institucija, priėmusi neteisėtu pripažintą sprendimą, atlygintų patirtus nuostolius, atsiradusius dėl tokio sprendimo priėmimo.

8. Priežiūros institucijos veiksmų ar neveikimo apskundimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos banko įstatymo 435 straipsnio nuostatos.

KEISTA:

2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1249 (nuo 2018 06 15)

(TAR, 2018, Nr. 2018-09917)

 

1011 straipsnis.    Sąlygos pripažinti šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytą subjektą nemokiu

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-762 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26903)

 

Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas gali būti pripažintas nemokiu, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas dėl to, kad patyrė arba, tikėtina, patirs nuostolių, kuriems padengti reikės visų jo nuosavų lėšų arba didelės jų dalies, arba dėl kitų su jo finansine būkle susijusių priežasčių pažeidžia arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, artimiausiu metu pažeis licencijai išduoti taikomus reikalavimus taip, kad priežiūros institucija turėtų pagrindą atšaukti licenciją;

2) šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto turtas yra arba, remiantis objektyviais veiksniais, nustatoma, kad artimiausiu metu bus mažesnis už jo įsipareigojimus;

3) šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas negali arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, nustatoma, kad artimiausiu metu negalės suėjus terminui apmokėti savo skolų arba įvykdyti kitų įsipareigojimų.

 

102 straipsnis. Bankroto bylos iškėlimas ir bankroto proceso ypatumai

KEISTA (straipsnio pavadinimas):

2019 03 26 įstatymu Nr. XIII-2021 (nuo 2019 04 04)

(TAR, 2019, Nr. 2019-05387)

 

1. Pertvarkomam subjektui, įstaigai ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui, kurie atitinka šiame įstatyme nustatytas pertvarkymo sąlygas, bankroto byla gali būti iškelta tik pertvarkymo institucijos iniciatyva.

2. Įstaigai ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį, bankroto byla gali būti iškelta pertvarkymo institucijos iniciatyva arba šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais.

3. Asmenys, prieš kreipdamiesi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įstaigai arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui, apie tai turi raštu informuoti priežiūros instituciją ir pertvarkymo instituciją. Pertvarkymo institucija per 7 kalendorines dienas nuo informacijos pateikimo dienos turi informuoti asmenį, ar ketina imtis šioje dalyje nurodytos įstaigos pertvarkymo veiksmų. Jeigu pertvarkymo institucija per 7 kalendorines dienas nuo informacijos pateikimo dienos neinformuoja asmens, laikoma, kad pertvarkymo institucija neketina imtis pertvarkymo veiksmų dėl šioje dalyje nurodytos įstaigos.

4. Pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įstaigai arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui gali būti priimamas tokiu atveju, jeigu jis atitinka kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir asmuo, kuris kreipiasi dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikia teismui įrodymus, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka buvo informuotos priežiūros ir pertvarkymo institucijos, ir:

1) pertvarkymo institucija informavo asmenį, kad neketina imtis šioje dalyje nurodytos įstaigos pertvarkymo veiksmų;

2) nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos pateikimo priežiūros ir pertvarkymo institucijoms dienos praėjo 7 kalendorinės dienos.

5. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų subjektų kreditorių reikalavimų tenkinimui mutatis mutandis taikoma Bankų įstatymo 87 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė.

KEISTA:

2019 03 26 įstatymu Nr. XIII-2021 (nuo 2019 04 04)

(TAR, 2019, Nr. 2019-05387)

 

INFOLEX PASTABA: 2019 03 26 įstatymu Nr. XIII-2021 (TAR, 2019, Nr. 2019-05387) nustatyta, kad 102 str. 5 d. nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė taikoma bankroto proc