LIETUVOS RESPUBLIKOS

LAISVŲJŲ EKONOMINIŲ ZONŲ PAGRINDŲ

ĮSTATYMAS

1995 m. birželio 28 d. Nr. I-976

Vilnius

I SKYRIUS.

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Bendroji dalis

Šis įstatymas nustato laisvųjų ekonominių zonų steigimo, funkcionavimo ir likvidavimo Lietuvos Respublikoje tvarką bei sąlygas, taip pat laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančių ūkio subjektų teisinį statusą. Įstatymo tikslas – sudaryti laisvojoje ekonominėje zonoje palankias mokesčių, muitų, valiutines ir finansines, teisines ir kitas lengvatines ūkinės-komercinės veiklos sąlygas užsienio ir šalies ūkio subjektams steigti zonose tarptautinės prekybos, gamybos ir eksporto, finansų, mokslinę-techninę pažangą kuriančias ir diegiančias įmones bei organizacijas, skatinti užsienio investicijas, steigti naujas darbo vietas.

2 straipsnis. Laisvoji ekonominė zona

1. Laisvoji ekonominė zona (toliau – zona) – tai ūkinei-komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra šio įstatymo nustatytos ūkio subjektams specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos. Šioje teritorijoje neturi būti nuolatinių gyventojų.

2. Zonoje, suderinus su Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 15 straipsnyje nurodyta įstaiga, gali būti įrengiamos zonos teritorijos dalys (toliau – laisvosios teritorijos), atitinkančios laisvosioms zonoms taikomus reikalavimus, nustatytus 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 9