Advokatai
Sėkmingai nukopijuota.
Įdėkite į dokumentą, naudodamiesi Ctrl+V kombinacija
Kopijuoti Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas (Žin., 2007, Nr. 17-627; 2011, Nr. 145-6818; TAR, 2018-06-14, Nr. 2018-09854)
 
Sėkmingai nukopijuota.
Įdėkite į dokumentą, naudodamiesi Ctrl+V kombinacija

NAUJA REDAKCIJA nuo 2018 06 15

(TAR, 2018, Nr. 2018-09854)

 

INFOLEX PASTABA: atkreipiame dėmesį, kad 2018 06 05 įstatymu Nr. XIII-1234 (TAR, 2018, Nr. 2018-09854) nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 įgyvendinimui ir taikymui yra svarbios įstatymo Nr. XIII-1234 2 straipsnio nuostatos.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ

ĮSTATYMAS

 

2007 m. sausio 18 d. Nr. X-1024

Vilnius

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šio įstatymo paskirtis – reglamentuoti visuomeninius santykius, siekiant užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsaugą ir sisteminės rizikos ribojimą.

2. Šiuo įstatymu siekiama suderinti finansinių priemonių rinkų reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

 

2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

1. Šis įstatymas nustato reikalavimus, kurių turi laikytis finansų maklerio įmonės, reguliuojamos rinkos operatoriai, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjai, trečiųjų valstybių įmonės, teikiančios investicines paslaugas ar vykdančios investicinę veiklą, centriniai vertybinių popierių depozitoriumai, įgaliotieji konsultantai, instituciniai investuotojai ir turto valdytojai.

KEISTA:

2019 06 27 įstatymu Nr. XIII-2252 (nuo 2019 07 06)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11172)

 

2. Šio straipsnio 7 dalies ir šio įstatymo 12, 16, 2124 straipsnių, II skyriaus trečiojo skirsnio (išskyrus 36 straipsnio 4 dalį), ketvirtojo, penktojo ir šeštojo skirsnių, 93, 96, 101, 102, 109, 110, 112, 113, 114, 115 straipsnių nuostatos mutatis mutandis taikomos kredito įstaigoms, teikiančioms investicines paslaugas ir (arba) vykdančioms investicinę veiklą.

3. Šio įstatymo 12 straipsnio, 16 straipsnio 1–8 ir 12 dalių, 2832, 34, 35 straipsnių, 36 straipsnio (išskyrus 4 dalį), 39, 93, 94, 101, 102, 112, 113, 114 straipsnių nuostatos mutatis mutandis taikomos finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms, platinančioms struktūrizuotus indėlius arba teikiančioms konsultacijas dėl jų įsigijimo.

KEISTA:

2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1877 (nuo 2019 02 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00227)

 

4. Šio įstatymo 21 straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos reguliuojamų rinkų ir daugiašalių prekybos sistemų nariams arba dalyviams, nurodytiems šio straipsnio 5 dalies 1, 5, 9 ir 10 punktuose, net ir tuo atveju, jeigu jie pagal šį įstatymą neprivalo turėti veiklos licencijos.

41. Šio įstatymo 89 ir 891 straipsniai taikomi sąskaitų tvarkytojams (taip pat sąskaitų tvarkytojams, kurie neturi nei registruotos, nei pagrindinės buveinės Europos Sąjungoje), kai jie akcininkams ar kitiems sąskaitų tvarkytojams teikia paslaugas, susijusias su bendrovių, kurių registruota buveinė yra valstybėje narėje ir kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, akcijomis.

KEISTA:

2019 06 27 įstatymu Nr. XIII-2252 (nuo 2019 07 06)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11172)

 

42.

KEISTA:

2019 06 27 įstatymu Nr. XIII-2252 (nuo 2019 07 06)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11172)

 

Šio įstatymo 411, 412, 413, 414 straipsniai taikomi:

1) instituciniams investuotojams, kai jie tiesiogiai arba per turto valdytoją investuoja į akcinių bendrovių akcijas, kuriomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje;

2) turto valdytojams, kai jie investuoja į šios dalies 1 punkte nurodytas akcijas investuotojų naudai;

3) įgaliotiesiems konsultantams, kai jie akcininkams teikia paslaugas, susijusias su bendrovių, kurių registruota buveinė yra valstybėje narėje ir kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, akcijomis.

5. Šis įstatymas, išskyrus IV skyriuje nustatytus reikalavimus, netaikomas:

1) draudimo įmonėms, taip pat subjektams, turintiems teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti perdraudimo ar pakartotinio perdraudimo (retrocesijos) veiklą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme;

2) asmenims, teikiantiems investicines paslaugas išimtinai jų patronuojančiosioms įmonėms, savo patronuojamosioms įmonėms arba jų patronuojančiųjų įmonių kitoms patronuojamosioms įmonėms;

3) asmenims, kurie pavieniais atvejais, kaip nustatyta 2016 m. balandžio 25 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/565, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma nuostatomis dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų bei veiklos sąlygų ir toje direktyvoje apibrėžtų terminų, 4 straipsnyje, teikia investicines paslaugas užsiimdami profesine veikla, reglamentuojama teisės aktais ar etikos kodeksais, nedraudžiančiais teikti investicinių paslaugų;

KEISTA:

2020 05 21 įstatymu Nr. XIII-2974 (nuo 2020 05 30)

(TAR, 2020, Nr. 2020-11674)

 

4) asmenims, savo sąskaita sudarantiems sandorius dėl finansinių priemonių ir neteikiantiems kitų investicinių paslaugų, taip pat ne finansų įstaigoms, prekybos vietoje vykdančioms sandorius, kuriuos galima objektyviai įvertinti ir nustatyti, kad jie mažina tiesiogiai su tų ne finansų įstaigų ar jų grupių komercine ar iždo finansavimo veikla susijusią riziką. Išimtis netaikoma asmenims, sudarantiems sandorius ar teikiantiems investicines paslaugas dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų (toliau – apyvartinis taršos leidimas) arba su apyvartiniais taršos leidimais susietų išvestinių finansinių priemonių, rinkos formuotojams, reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos nariams ir dalyviams, tiesioginę elektroninę prieigą prie prekybos vietos turintiems asmenims, didelio dažnio algoritminės prekybos metodą taikantiems asmenims ir asmenims, kurie, vykdydami klientų pavedimus, sudaro sandorius savo sąskaita;

5) veiklos vykdytojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo reikalavimai ir kurie sudarydami sandorius dėl apyvartinių taršos leidimų nevykdo savo klientų pavedimų, neteikia kitų investicinių paslaugų ir nevykdo investicinės veiklos, išskyrus sandorių sudarymą savo sąskaita, o sudarydami sandorius savo sąskaita netaiko didelio dažnio algoritminės prekybos metodo;

6) asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, kurias sudaro tik investicinių programų, kuriose dalyvauja jų darbuotojai, administravimas;

7) asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, kurias sudaro tik investicinių programų, kuriose dalyvauja jų darbuotojai, administravimas ir investicinių paslaugų teikimas jų patronuojančiosioms įmonėms, savo patronuojamosioms įmonėms arba jų patronuojančiųjų įmonių kitoms patronuojamosioms įmonėms;

8) Europos centrinių bankų sistemos nariams ir kitiems panašias funkcijas Europos Sąjungoje atliekantiems nacionaliniams subjektams, kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, vykdantiems arba dalyvaujantiems vykdant valstybės skolos valdymą Europos Sąjungoje, taip pat tarptautinėms finansų institucijoms, kurias įsteigė dvi ar daugiau valstybių narių ir kurioms pavesta skirstyti finansavimą ir teikti finansinę paramą savo nariams, patiriantiems ar galintiems patirti finansinių sunkumų;

9) kolektyvinio investavimo subjektams ir pensijų fondams, neatsižvelgiant į tai, ar jų veikla reguliuojama Europos Sąjungos mastu, taip pat jų depozitoriumams ir valdytojams;

10) asmenims, įskaitant ir rinkos formuotojus, savo sąskaita sudarantiems sandorius dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, apyvartinių taršos leidimų arba su apyvartiniais taršos leidimais susietų išvestinių finansinių priemonių, išskyrus asmenis, kurie, vykdydami klientų pavedimus, sudaro sandorius savo sąskaita, taip pat asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, kitas negu sandorių sudarymas savo sąskaita, dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, apyvartinių taršos leidimų arba su apyvartiniais taršos leidimais susietų išvestinių finansinių priemonių savo pagrindinės veiklos klientams ar paslaugų teikėjams. Šiame punkte nustatytos išimtys taikomos, jeigu yra visi šie požymiai:

a) vertinant kiekvieną veiklą individualiai ir bendrą vykdomą veiklą, tai visos įmonių grupės mastu yra papildoma veikla greta vykdomos pagrindinės veiklos, kai pagrindinė veikla nėra investicinių paslaugų ar banko paslaugų teikimas arba rinkos formuotojo paslaugų dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių teikimas;

b) šie asmenys netaiko didelio dažnio algoritminės prekybos metodo;

c) šie asmenys, gavę priežiūros institucijos prašymą, praneša priežiūros institucijai, kad naudojasi šiame punkte nustatyta išimtimi, ir pateikia pagrindimą, kodėl šiame punkte nurodytą savo vykdomą veiklą priskiria prie papildomos veiklos;

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

11) asmenims, teikiantiems rekomendacijas dėl investavimo, kai jie verčiasi kitos rūšies profesine veikla, nepatenkančia į šio įstatymo reglamentavimo sritį, jeigu tokių rekomendacijų teikimas nėra atskirai atlyginamas;

12) Danijos ir Suomijos pensijų fondų įsteigtoms asociacijoms, kurių vienintelis tikslas yra šių asociacijų nariais esančių pensijų fondų turto valdymas;

13) agenti di cambio, kurių veikla reglamentuojama 1998 m. vasario 24 d. Italijos įstatyminio dekreto Nr. 58 201 straipsnyje;

14) perdavimo sistemos operatoriams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, (toliau – perdavimo sistemos operatorius) vykdantiems šiuose įstatymuose, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005, arba tinklo kodeksuose ar gairėse, priimtose įgyvendinant šiame punkte nurodytų reglamentų nuostatas, nurodytą perdavimo sistemos operatorių veiklą, taip pat balansavimo energijos tiekėjams, skirstomųjų tinklų operatoriams ir skirstymo sistemos operatoriams, suskystintų gamtinių dujų sistemos operatoriams ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriams. Šiame punkte nustatyta išimtis taikoma tik pavestas funkcijas siekiantiems atlikti šiame punkte nurodytiems asmenims, vykdantiems investicinę veiklą ar teikiantiems investicines paslaugas, susijusias su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Išimtis netaikoma antrinės apyvartos rinkos operatoriams, įskaitant operatorius, vykdančius antrinės prekybos platformų, kuriose prekiaujama finansinėmis perdavimo teisėmis, veiklą;

KEISTA:

2020 05 21 įstatymu Nr. XIII-2974 (nuo 2020 05 30)

(TAR, 2020, Nr. 2020-11674)

 

15) centriniams vertybinių popierių depozitoriumams ir kitiems analogiškas funkcijas valstybėse narėse atliekantiems ir Europos Sąjungos teisės reglamentuojamiems subjektams tokiu mastu, kiek jų veikla reglamentuojama Europos Sąjungos teisės.

6. Šio įstatymo nuostatos netaikomos asmenims, nurodytiems šio straipsnio 5 dalies 1, 9 ir 10 punktuose, nesvarbu, ar jie atitinka šio straipsnio 5 dalies 4 punkto antrajame sakinyje nustatytas sąlygas.

61. Šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalys, 13, 14, 141, 142, 15, 151, 152, 153, 154, 155, 156, 441 straipsniai, 50 straipsnio 3 ir 4 dalys ir 97 straipsnio 7–12 dalys netaikomi Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytoms finansų maklerio įmonėms. Tokioms finansų maklerio įmonėms mutatis mutandis taikomi riziką ribojantys reikalavimai, kurie nurodomi Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 5 dalies šeštojoje pastraipoje ir taikomi kredito įstaigoms.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

62. Šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalys, 441, 154 straipsnio 7–10 dalys, 155 ir 156 straipsniai netaikomi mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

7. Šis įstatymas nesuteikia teisės teikti investicinių paslaugų sandorio šalies teisėmis, kai sandorius sudaro viešieji juridiniai asmenys, atliekantys valstybės skolos valdymo funkcijas, taip pat Europos centrinių bankų sistemos nariai, atliekantys Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo ir Protokole (Nr. 4) dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto nustatytas funkcijas ar atliekantys analogiškas funkcijas pagal valstybių narių nacionalinę teisę.

8. Visos daugiašalės sistemos privalo veikti arba pagal šio įstatymo II skyriaus nuostatas, reglamentuojančias daugiašalių prekybos sistemų ar organizuotos prekybos sistemų veiklą, arba pagal šio įstatymo III skyriaus nuostatas, reglamentuojančias reguliuojamos rinkos veiklą.

9. Finansų maklerio įmonės ir kredito įstaigos, kurios organizuotai, dažnai, sistemingai ir dideliu mastu, vykdydamos klientų pavedimus, sudaro sandorius savo sąskaita už reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos sistemos arba organizuotos prekybos sistemos ribų, turi laikytis Reglamento (ES) Nr. 600/2014 III antraštinėje dalyje nustatytų reikalavimų.

10. Nepažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsniuose nustatytų reikalavimų, visiems finansinių priemonių sandoriams, kurie sudaromi ne daugiašalėse sistemose arba ne sisteminę prekybą vykdančių finansų maklerio įmonių, kaip nurodyta šio straipsnio 8 ir 9 dalyse, taikomi Reglamento (ES) Nr. 600/2014 III antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.

101. Patvirtinti informacijos apie sandorius skelbimo subjektai ir patvirtinti pranešimų apie sandorius teikimo subjektai, kuriems, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 3 dalies nuostata, taikoma Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos priežiūros išimtis ir kurie turi priežiūros institucijos licenciją, kuria suteikiama teisė teikti informacijos apie sandorius paslaugas, privalo laikytis šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytų veiklos sąlygų.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

102. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo VII skyriaus pirmojo ir ketvirtojo skirsnių nuostatas, netaikomas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/1503 2 straipsnio 1 dalies e punkte.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

11. Finansų maklerio įmonėms, taip pat pagrindinėms sandorio šalims Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

KEISTA:

2022 10 27 įstatymu Nr. XIV-1455 (nuo 2022 12 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-22566)

 

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Algoritminė prekyba – prekyba finansinėmis priemonėmis, kai kompiuteriniu algoritmu automatiškai nustatomi atskiri pavedimų parametrai, tokie kaip pavedimo iniciatyvos laikas, vykdymo kaina arba mastas, vykdymo būdas ir pan., o žmogaus įsikišimas ribotas arba jo visai nėra. Prekyba nelaikoma algoritmine, kai sistemos naudojamos tik pavedimams perduoti į vieną ar daugiau prekybos vietų, pavedimams apdoroti, kai nenustatomi jokie prekybos parametrai, pavedimams patvirtinti arba įvykdytiems sandoriams apdoroti po prekybos.

11. Alternatyviojo įmonių grupės konsolidavimo reikalavimas – finansų maklerio įmonių grupės patronuojančiajai įmonei taikomas Reglamento (ES) 2019/2033 8 straipsnio reikalavimas.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

2. Biržoje prekiaujamas fondas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio bent vienos klasės investiciniais vienetais ar akcijomis prekiaujama visą dieną bent vienoje prekybos vietoje dalyvaujant bent vienam rinkos formuotojui, kuris imasi veiksmų siekdamas užtikrinti, kad šio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų kaina toje prekybos vietoje labai nesiskirtų nuo grynųjų aktyvų vertės ir, jei taikoma, nuo orientacinės grynųjų aktyvų vertės, tenkančios to kolektyvinio investavimo subjekto vienam investiciniam vienetui ar akcijai.

3. Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte.

4. Buveinės valstybė narė:

1) valstybė narė, kurioje registruota finansų maklerio įmonės buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės arba finansų maklerio įmonės teisėmis veikia fizinis asmuo, – valstybė narė, kurioje yra įmonės buveinė arba fizinio asmens gyvenamoji vieta;

2) valstybė narė, kurioje registruota reguliuojamos rinkos buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigta reguliuojama rinka pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės, – valstybė narė, kurioje yra reguliuojamos rinkos buveinė;

3) valstybė narė, kurioje registruota daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigtas daugiašalės prekybos sistemos operatorius pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės, – valstybė narė, kurioje yra daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus buveinė;

4) NETEKO GALIOS:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

5. Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (toliau – centrinis depozitoriumas) – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 909/2014 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

6. Daugiašalė prekybos sistema – finansų maklerio įmonės arba reguliuojamos rinkos operatoriaus administruojama daugiašalė sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles suderinami trečiųjų asmenų ketinimai pirkti ir parduoti finansines priemones, lemiantys sandorių dėl finansinių priemonių sudarymą.

7. Daugiašalė sistema – sistema, kurioje tarpusavyje derinami daugelio trečiųjų asmenų ketinimai dėl finansinių priemonių pirkimo ir pardavimo.

8. Depozitoriumo pakvitavimas – kapitalo rinkoje cirkuliuojantis perleidžiamasis vertybinis popierius, kurio turėtojui priklauso nuosavybės teisės į kitoje valstybėje įsteigto emitento vertybinius popierius, kuris gali būti įtrauktas į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir kuriuo prekiaujama, nepaisant prekybos kitoje valstybėje įsteigto emitento vertybiniais popieriais.

9. Didelio dažnio algoritminės prekybos metodas – algoritminės prekybos metodas, kuriam būdingi visi šie požymiai:

1) infrastruktūra, skirta kuo mažesnei tinklo ir kitų rūšių delsai užtikrinti, įskaitant bent vieną iš šių priemonių algoritminės prekybos pavedimui įvesti: kolokaciją (angl. co-location), artiveikos prieglobą (angl. proximity hosting) ar sparčiąją tiesioginę elektroninę prieigą;

2) pavedimų inicijavimas, generavimas, perdavimas ar vykdymas per sistemą, žmogui nesikišant į atskirus sandorius ar pavedimus;

3) didelis per dieną gaunamų pranešimų srautas, kurį sudaro pavedimai, kotiruotės ar panaikinimai.

10. Didmeninis energetikos produktas – kaip tai apibrėžta 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1227/2011) 2 straipsnio 4 punkte.

KEISTA:

2020 05 21 įstatymu Nr. XIII-2974 (nuo 2020 05 30)

(TAR, 2020, Nr. 2020-11674)

 

101. Elektroninis formatas – patvariojoje laikmenoje, išskyrus popierių, laikomų duomenų pavidalas.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

11. Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra – 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 713/2009, įsteigiančiu Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, įsteigta institucija.

KEISTA:

2020 05 21 įstatymu Nr. XIII-2974 (nuo 2020 05 30)

(TAR, 2020, Nr. 2020-11674)

 

12. Europos bankininkystės institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB, įsteigta institucija.

KEISTA:

2020 05 21 įstatymu Nr. XIII-2974 (nuo 2020 05 30)

(TAR, 2020, Nr. 2020-11674)

 

121. Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė įmonė – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 56 punkte.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

122. Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 57 punkte.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

123. Europos Sąjungos patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 58 punkte.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

13. Europos sisteminės rizikos valdyba – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo įsteigta institucija.

KEISTA:

2020 05 21 įstatymu Nr. XIII-2974 (nuo 2020 05 30)

(TAR, 2020, Nr. 2020-11674)

 

14. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010), įsteigta institucija.

KEISTA:

2020 05 21 įstatymu Nr. XIII-2974 (nuo 2020 05 30)

(TAR, 2020, Nr. 2020-11674)

 

15.

KEISTA:

2023 04 25 įstatymu Nr. XIV-1893 (nuo 2023 06 30)

(TAR, 2023, Nr. 2023-08612)

 

Finansinės priemonės – bet kuri iš šių priemonių, įskaitant priemonę, kuri išleista naudojant paskirstytojo registro technologiją, kaip ji apibrėžta Reglamento (ES) 2022/858 2 straipsnio 1 punkte:

1) perleidžiamieji vertybiniai popieriai;

2) pinigų rinkos priemonės;

3) kolektyvinio investavimo subjektų vertybiniai popieriai;

4) su perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, valiutomis, palūkanų normomis ar pajamingumu susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir kitos išvestinės finansinės priemonės, taip pat apyvartiniai taršos leidimai ir kitos su apyvartiniais taršos leidimais susietos išvestinės finansinės priemonės, finansiniai indeksai ir kitos priemonės, už kurias gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba prekėmis;

5) su biržos prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai sandoriai ir kitos su biržos prekėmis susietos išvestinės finansinės priemonės, už kurias atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais vienos iš šalių pasirinkimu (išskyrus nemokumo ir veiklos nutraukimo atvejus);

6) su biržos prekėmis susieti ir į prekybą reguliuojamoje rinkoje, daugiašalėje prekybos sistemoje arba organizuotos prekybos sistemoje įtraukti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai ir kitos su biržos prekėmis susietos išvestinės finansinės priemonės, už kurias gali būti atsiskaitoma prekėmis, išskyrus didmeninius energetikos produktus, kuriais prekiaujama organizuotos prekybos sistemoje ir už kuriuos privalo būti atsiskaitoma prekėmis;

7) su biržos prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai sandoriai ir kiti su biržos prekėmis susieti išvestiniai susitarimai, už kuriuos gali būti atsiskaitoma prekėmis ir kurie nėra nurodyti šios dalies 6 punkte, su sąlyga, kad jie nėra skirti komerciniams tikslams, tačiau turi kitų išvestinių finansinių priemonių požymių;

8) kredito rizikos perkėlimo išvestinės finansinės priemonės;

9) finansiniai susitarimai dėl skirtumų;

10) su klimato sąlygų pokyčiais, krovinių gabenimo įkainiais, infliacijos rodikliais ar kitais oficialiais ekonominės statistikos rodikliais susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir kitos išvestinės finansinės priemonės, už kurias atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais vienos iš sandorio šalių pasirinkimu (neįskaitant nemokumo ir veiklos nutraukimo atvejų), taip pat kiti išvestiniai susitarimai, susieti su turtu, teisėmis, įsipareigojimais, indeksais ir kitomis priemonėmis, nenurodytomis šioje dalyje, kurios turi kitų išvestinių finansinių priemonių požymių, atsižvelgiant į tai, ar, inter alia, jos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, daugiašalėje prekybos sistemoje ar organizuotos prekybos sistemoje;

11) apyvartiniai taršos leidimai, kuriuos sudaro bet kurie apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos tikslais pripažinti vienetai.

16. Finansinių priemonių portfelio valdymas – kliento portfelio, į kurio sudėtį įeina viena ar daugiau finansinių priemonių, valdymas savo nuožiūra pagal individualų kliento pavedimą.

17. Finansinių priemonių portfelis – investuotojo turimų finansinių priemonių rinkinys.

171. Finansų institucija – finansų įstaiga, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

18. Finansų maklerio įmonė – juridinis asmuo, kurio nuolatinė veikla yra profesionalus vienos ar kelių investicinių paslaugų teikimas tretiesiems asmenims ir (arba) profesionalus vienos ar kelių rūšių investicinės veiklos vykdymas. Kitose valstybėse narėse įsteigtos finansų maklerio įmonės gali neturėti juridinio asmens statuso.

19. Finansų maklerio įmonės filialas – su įmonės buveinės vieta nesutampantis ir juridinio asmens teisių neturintis finansų maklerio įmonės padalinys, kuris teikia tik tas investicines paslaugas ir (arba) vykdo investicinę veiklą ir gali teikti tik tas papildomas paslaugas, kurias leidžiama teikti pagal finansų maklerio įmonės licenciją. Visos veiklos vietos, kurias finansų maklerio įmonė įsteigė toje pačioje priimančiojoje valstybėje narėje, yra laikomos vienu filialu.

20. Finansų maklerio įmonės kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalis – tiesiogiai arba netiesiogiai valdoma finansų maklerio įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, kuri sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžia daryti esminį poveikį finansų maklerio įmonės valdymui ir kuriai apskaičiuoti naudojama Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 15 straipsnyje nurodyta informacija ir taikoma Vertybinių popierių įstatymo 16 straipsnyje nustatyta balsų skaičiavimo tvarka.

KEISTA:

1. 2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2358 (nuo 2019 07 21)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11980)

2. 2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

201. Finansų maklerio įmonės licencija – šio įstatymo nustatyta tvarka finansų maklerio įmonei išduodamas veiklos leidimas.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

21. Finansų maklerio įmonės priklausomas tarpininkas (toliau – priklausomas tarpininkas) – fizinis ar juridinis asmuo, kuris, veikdamas išimtinai vienos finansų maklerio įmonės vardu ir šiai finansų maklerio įmonei esant visapusiškai ir besąlygiškai atsakingai už jos priklausomo tarpininko veiksmus, siūlo klientams ar potencialiems klientams investicines ir (arba) papildomas paslaugas, priima ir perduoda klientų nurodymus ar pavedimus dėl investicinių paslaugų ar finansinių priemonių, platina finansines priemones arba teikia investavimo rekomendacijas klientams arba potencialiems klientams dėl finansinių priemonių ar investicinių ir (arba) papildomų paslaugų. Kitose valstybėse narėse įsteigtos finansų maklerio įmonės tarpininkas gali neturėti juridinio asmens statuso.

211. Finansų maklerio įmonių grupė – investicinių įmonių grupė, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 25 punkte.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

22. Glaudūs ryšiai – padėtis, kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių sieja:

1) dalyvavimo ryšiai, kai ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių yra valdoma tiesiogiai arba kontrolės būdu;

2) kontrolės ryšiai, apimantys patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonių santykius, atsirandančius kontrolės pagrindu, taip pat kitus panašius santykius tarp fizinio ar juridinio asmens ir įmonės, atsižvelgiant į tai, kad įmonės patronuojamosios įmonės patronuojamoji įmonė kartu yra laikoma ir pirmosios įmonės patronuojamąja įmone;

3) nuolatiniai kontrolės ryšiai su tuo pačiu asmeniu, kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų yra nuolat susiję kontrolės ryšiu su tuo pačiu asmeniu, laikoma, kad glaudūs ryšiai yra tarp visų šių asmenų.

221. Įgaliotasis konsultantas – juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kuris profesinės ir verslo veiklos pagrindu analizuoja akcinių bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, atskleistą ir prireikus kitą šių bendrovių informaciją, kad pateiktų tyrimus, konsultacijas ar balsavimo rekomendacijas, reikalingas investuotojui priimant balsavimo sprendimus, susijusius su naudojimusi balsavimo teisėmis.

KEISTA:

2019 06 27 įstatymu Nr. XIII-2252 (nuo 2019 07 06)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11172)

 

23. Įmonių grupė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

231. Įmonių grupės priežiūros institucija – institucija, atsakinga už Europos Sąjungos patronuojančiosios investicinės įmonės ir finansų maklerio įmonės, kurias kontroliuoja Europos Sąjungos patronuojančiosios investicinės kontroliuojančiosios bendrovės arba Europos Sąjungos patronuojančiosios mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, alternatyviojo įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo laikymosi priežiūrą.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

24. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas – duomenų teikimo paslaugų teikėjas, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 36a punkte.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

241. Institucinis investuotojas – įmonė, turinti teisę vykdyti gyvybės draudimo veiklą ir (ar) perdraudimo veiklą, kaip tai apibrėžta Draudimo įstatyme, taip pat profesinių pensijų asociacija, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatyme.

KEISTA:

2019 06 27 įstatymu Nr. XIII-2252 (nuo 2019 07 06)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11172)

 

25. Investavimo rekomendacija – finansų maklerio įmonės arba kliento iniciatyva klientui teikiama asmeninio pobūdžio rekomendacija dėl vieno ar kelių sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis.

251. Investicinė kontroliuojančioji bendrovė – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 23 punkte.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

26. Investicinės paslaugos ir investicinė veikla (toliau – investicinės paslaugos) – su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis susijusios šios paslaugos ir veikla:

1) pavedimų priėmimas ir perdavimas;

2) pavedimų vykdymas klientų sąskaita;

3) sandorių sudarymas savo sąskaita;

4) finansinių priemonių portfelio valdymas;

5) investavimo rekomendacijų teikimas;

6) finansinių priemonių pasirašymas ir (arba) platinimas įsipareigojant jas išplatinti;

7) finansinių priemonių platinimas neįsipareigojant jų išplatinti;

8) daugiašalės prekybos sistemos administravimas;

9) organizuotos prekybos sistemos administravimas.

27. Investuotojas – asmuo, nuosavybės teise turintis finansinių priemonių arba ketinantis jų įsigyti.

28. Įsigyjantysis asmuo – tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti turimą finansų maklerio įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį nusprendęs fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys.

29. Išvestinės finansinės priemonės – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 29 punkte.

30. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.

31. Kartu veikiantys asmenys – du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi savo aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, suteikiamas turimos finansų maklerio įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies.

32. Klientas – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, kuriam finansų maklerio įmonė, turto valdytojas ar institucinis investuotojas teikia investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas.

KEISTA:

2019 06 27 įstatymu Nr. XIII-2252 (nuo 2019 07 06)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11172)

 

33. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

331. Komercinės veiklos grupė – grupė, kurios pagrindinė veikla nėra investicinių paslaugų ar banko paslaugų teikimas arba biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkų formuotojų veikla.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

332.

KEISTA:

1. 2019 06 27 įstatymu Nr. XIII-2252 (nuo 2019 07 06)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11172)

2. 2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

Kompetentinga valstybė narė:

1) institucinių investuotojų ir turto valdytojų atveju – buveinės valstybė narė, kaip tai apibrėžta konkrečiam sektoriui taikytiname Europos Sąjungos teisės akte ar Europos Sąjungos teisės aktą įgyvendinančiame nacionalinės teisės akte;

2) įgaliotųjų konsultantų atveju – valstybė narė, kurioje yra įgaliotojo konsultanto registruota buveinė, arba, jeigu įgaliotasis konsultantas neturi registruotos buveinės valstybėje narėje, ta valstybė narė, kurioje yra įgaliotojo konsultanto pagrindinė buveinė, arba, jeigu įgaliotasis konsultantas neturi nei registruotos, nei pagrindinės buveinės valstybėje narėje, ta valstybė narė, kurioje įgaliotasis konsultantas yra įsisteigęs.

333. Konsoliduota būklė – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

34. NETEKO GALIOS:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

35. Kontrolė – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

36. Kredito įstaiga – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

361. Lyčių atžvilgiu neutrali atlygio politika – darbo užmokesčio politika, grindžiama vienodu darbo užmokesčiu vyriškosios ir moteriškosios lyties darbuotojams už vienodą arba vienodos vertės darbą.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

37. Lyginamojo indekso administratorius – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

38. Likvidžioji rinka – finansinės priemonės ar tam tikros klasės finansinių priemonių rinka, kurioje nuolat yra pasirengusių ir norinčių sudaryti sandorį pirkėjų ir pardavėjų. Ši rinka vertinama atsižvelgiant į specifines tam tikros finansinės priemonės arba tam tikros klasės finansinių priemonių rinkos struktūras ir remiantis šiais kriterijais:

1) vidutiniu sandorių dažniu ir dydžiu įvairiomis rinkos sąlygomis, atsižvelgiant į tam tikros klasės finansinės priemonės produktų pobūdį ir gyvavimo ciklą;

2) rinkos dalyvių skaičiumi ir tipu, įskaitant konkretaus produkto rinkos dalyvių ir finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, santykį;

3) vidutiniu siūlomos ir prašomos kainos skirtumų dydžiu, kai jis žinomas.

381. Lotas – bazinis skaičius, kaip tai apibrėžta 2016 m. gruodžio 1 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/591, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimų taikymo techniniais reguliavimo standartais, 9 straipsnio 2 dalyje.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

382. Mažos ir tarpusavio sąsajų neturinčios finansų maklerio įmonės – finansų maklerio įmonės, kurios atitinka visas Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalies sąlygas.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

39. Mažos ir vidutinės įmonės – įmonės, kurių vidutinė rinkos kapitalizacija per pastaruosius 3 kalendorinius metus kiekvienų metų pabaigoje nesiekė 200 milijonų eurų.

40. Mažų ir vidutinių įmonių augimo rinka – daugiašalė prekybos sistema, kuriai suteiktas mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkos statusas pagal šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

401. Mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji įmonė, kurios nors viena patronuojamoji įmonė yra finansų maklerio įmonė, išskyrus finansų kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę, investicinę kontroliuojančiąją bendrovę, kredito įstaigą, finansų maklerio įmonę ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

402. Mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

41. Nepriekaištingos reputacijos asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, kurio reputacija, remiantis šio įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatomis, abejoti nėra pagrįstos priežasties.

42. Neprofesionalusis klientas – klientas, kuris nepriskiriamas nei prie profesionaliųjų klientų, nei prie tinkamų sandorio šalių.

43. Organizuotos prekybos sistema – daugiašalė sistema, kuri nėra reguliuojama rinka ar daugiašalė prekybos sistema ir kurioje daugiašaliai trečiųjų asmenų ketinimai dėl obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų arba išvestinių finansinių priemonių pirkimo ir pardavimo derinami siekiant sudaryti sandorius.

44. Pagrindinė sandorio šalis – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 punkte.

KEISTA:

2022 10 27 įstatymu Nr. XIV-1455 (nuo 2022 11 08)

(TAR, 2022, Nr. 2022-22566)

 

45. Papildomos paslaugos:

1) finansinių priemonių saugojimas, apskaita ir valdymas klientų sąskaita, įskaitant turto saugojimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas, tokias kaip pinigų ar finansinio užstato valdymas, išskyrus vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą aukščiausiu lygiu pagal šio įstatymo VI skyrių;

2) suteikimas investuotojui kredito ar paskolos, kuriais naudodamasis investuotojas gali sudaryti sandorį dėl vienos ar kelių finansinių priemonių, o kreditą ar paskolą suteikianti įmonė pati dalyvauja sudarant sandorį;

3) įmonių konsultavimas kapitalo struktūros, verslo strategijos ir kitais su tuo susijusiais klausimais, taip pat patarimai ir paslaugos, susijusios su įmonių reorganizavimu ir įsigijimu;

4) užsienio valiutos keitimo paslaugos, kai jos yra susijusios su investicinių paslaugų teikimu;

5) investiciniai tyrimai, finansinė analizė ar kitos bendro pobūdžio rekomendacijos, susijusios su sandoriais dėl finansinių priemonių;

6) su finansinių priemonių platinimu susijusios paslaugos;

7) investicinės paslaugos, investicinė veikla ir papildomos paslaugos, susijusios su finansinėmis priemonėmis, turtu ar kitais objektais, su kuriais yra susietos išvestinės finansinės priemonės, nurodytos šio straipsnio 15 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktuose, su sąlyga, kad teikiamos investicinės paslaugos ar papildomos paslaugos arba vykdoma investicinė veikla yra susijusi su šiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

46. Patronuojamoji įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

47. Patronuojančioji įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

48. Patvarioji laikmena – priemonė, kuri suteikia galimybę klientui saugoti ir be pakeitimų atkurti asmeniškai jam skirtą informaciją taip, kad ji būtų prieinama per visą informacijos paskirtį atitinkantį laikotarpį.

49. Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas – patvirtintas skelbimo subjektas, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 34 punkte.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

50. Patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas – patvirtintas pranešimų teikimo subjektas, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 36 punkte.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

51. Pavedimų vykdymas kliento sąskaita – veikla, kuria siekiama kliento sąskaita sudaryti pirkimo-pardavimo sandorius dėl vienos ar kelių finansinių priemonių, įskaitant sandorių dėl finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos išleidžiamų finansinių priemonių pardavimo sudarymą finansinių priemonių išleidimo metu.

52. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai – kapitalo rinkoje galintys cirkuliuoti vertybiniai popieriai (išskyrus mokėjimo priemones):

1) akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – bendrovė) akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, lygiaverčiai bendrovių, partnerystės pagrindu veikiančių bendrijų ir kitų subjektų akcijoms (dalims, pajams), taip pat depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų;

2) obligacijos ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai, įskaitant depozitoriumo pakvitavimus dėl ne nuosavybės vertybinių popierių;

3) kiti vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę įsigyti ar perleisti perleidžiamuosius vertybinius popierius arba lemiantys piniginius atsiskaitymus, nustatomus atsižvelgiant į perleidžiamuosius vertybinius popierius, valiutas, palūkanų normas, pajamingumą, biržos prekes arba kitus indeksus ar priemones.

53. Pinigų rinkos priemonės – priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje – iždo vekseliai, indėlio sertifikatai, bendrovių išleisti trumpalaikiai skoliniai įsipareigojimai ir kita, išskyrus mokėjimo priemones.

531. Pradinis kapitalas – kapitalas, kurio reikalaujama siekiant gauti finansų maklerio įmonės licenciją ir kurio suma bei rūšys nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

532. Prekiautojas biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 150 punkte.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

54. Prekybos vieta – reguliuojama rinka, daugiašalė prekybos sistema arba organizuotos prekybos sistema.

55. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atliekantis finansinių priemonių rinkų priežiūros ar kitas šio įstatymo priede nurodytuose teisės aktuose pavestas funkcijas.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

56. Priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kuri nėra buveinės valstybė narė ir kurioje finansų maklerio įmonė yra įsteigusi filialą arba teikia investicines paslaugas ir (arba) vykdo investicinę veiklą nesteigdama filialo, arba ta valstybė narė, kurioje reguliuojama rinka aprūpina savo nutolusius narius ar dalyvius, įsteigtus toje valstybėje narėje, priemonėmis, kurios palengvina prieigą prie reguliuojamos rinkos prekybos sistemos.

57. Prižiūrimas duomenų teikėjas – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

58. Profesionalusis klientas – klientas, kuris atitinka profesionaliesiems klientams nustatytus kriterijus, nurodytus šio įstatymo II skyriaus ketvirtajame skirsnyje.

59. Reguliuojama rinka – rinkos operatoriaus valdoma ir (arba) administruojama nuolat veikianti daugiašalė licencijuota sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles palengvinama suderinti arba yra suderinami trečiųjų asmenų ketinimai pirkti ir parduoti finansines priemones, lemiantys sandorių dėl finansinių priemonių, kurios įtrauktos į prekybą šioje sistemoje ir (arba) kuriomis prekiaujama pagal šios sistemos taisykles, sudarymą.

60. Reguliuojamos rinkos operatorius (toliau – rinkos operatorius) – asmuo ar asmenys, kurie valdo ir (arba) administruoja reguliuojamą rinką. Rinkos operatorius gali būti pati reguliuojama rinka.

61. Ribinis pavedimas – pavedimas pirkti ar parduoti pavedime nurodytą finansinę priemonę už pavedime nurodytą ar geresnę kainą ir pavedime nurodytais kiekiais.

62. Rinkos formuotojas – juridinis asmuo, kuris nuolat veikia finansų rinkose įsipareigodamas savo sąskaita ir savo lėšomis sudaryti pirkimo-pardavimo sandorius dėl finansinių priemonių savo paties nustatytomis kainomis.

63. Sandorio sudarymas savo sąskaita – sandorio dėl vienos ar kelių finansinių priemonių sudarymas savo lėšomis.

64. Sertifikatai – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 27 punkte.

65. Sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė – finansų maklerio įmonė, kuri, vykdydama klientų pavedimus už reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos sistemos ar organizuotos prekybos sistemos ribų, organizuotai, dažnai, sistemingai ir dideliu mastu sudaro sandorius savo sąskaita, tačiau neveikia kaip daugiašalės sistemos operatorius. Dažnumas ir sistemingumas vertinami pagal nebiržinės prekybos sandorių, kuriuos savo sąskaita sudaro finansų maklerio įmonė vykdydama klientų pavedimus dėl finansinės priemonės, skaičių. Didelis mastas vertinamas arba pagal finansų maklerio įmonės vykdomos nebiržinės prekybos mastą, lyginant su visa finansų maklerio įmonės prekyba tam tikra finansine priemone, arba pagal finansų maklerio įmonės vykdomos nebiržinės prekybos mastą, lyginant su prekyba tam tikra finansine priemone visoje Europos Sąjungoje. Sisteminę prekybą vykdančios finansų maklerio įmonės apibrėžtis taikoma tik tada, kai tenkinami dažnumo, sistemingumo ir didelio masto kriterijai arba kai pati finansų maklerio įmonė pasirenka veikti pagal sisteminę prekybą vykdančioms finansų maklerio įmonėms taikomą tvarką.

66. Sisteminė rizika – finansų sistemos sutrikimo rizika, kuri gali turėti didelių neigiamų pasekmių vienos ar kelių valstybių finansų sistemai ir ekonomikai.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

67. Siūlomasis įsigijimas – numatomas finansų maklerio įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimas arba padidinimas, dėl kurio įsigyjančiajam asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų didėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė taptų to asmens patronuojamąja įmone.

68. Struktūrizuotas indėlis – indėlis, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, kuris, suėjus indėlio terminui, grąžinamas kartu su palūkanomis arba kitomis išmokomis laikantis palūkanų ir išmokų mokėjimo sąlygų ir pagal formulę, į kurią įtraukiami šie veiksniai:

1) finansinis indeksas ar finansinių indeksų derinys, išskyrus kintamosios palūkanų normos indėlius, kurių grąža tiesiogiai susieta su palūkanų normos indeksais, tokiais kaip EURIBOR arba LIBOR;

2) finansinė priemonė arba finansinių priemonių derinys;

3) biržos prekė ar biržos prekių derinys arba kitas materialusis ar nematerialusis nepakeičiamas turtas;

4) užsienio valiutos keitimo kursas arba užsienio valiutos keitimo kursų derinys.

69. Struktūrizuoti finansiniai produktai – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 28 punkte.

70. Su anglimis ar nafta susietos išvestinės finansinės priemonės – šio straipsnio 15 dalies 6 punkte nurodyti su anglimis ar nafta susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai ir kitos išvestinės finansinės priemonės, kuriomis prekiaujama organizuotos prekybos sistemoje ir už kurias privaloma atsiskaityti prekėmis.

71. Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas – kaip tai apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

72. Sudėtinio investicinių produktų ir (arba) paslaugų paketo pardavimas – investicinės paslaugos siūlymas kartu su kita paslauga ar produktu pristatant ją kaip to paties paketo dalį arba kaip to paties susitarimo sudarymo ar paketo įsigijimo sąlygą.

73. Tarpininko suderintas sandoris – sandoris, sudaromas laikantis šių sąlygų:

1) tarpininkas dalyvauja sudarant pirkėjo ir pardavėjo sandorį, kad vykdant sandorį jam niekada nekiltų rinkos rizika ir abiejų šalių pavedimai būtų vykdomi vienu metu, ir

2) sandoris sudaromas tokia kaina, iš kurios tarpininkas negauna pelno ir nepatiria nuostolių, išskyrus iš anksto nurodytą komisinį atlyginimą ar sandorio mokestį.

74. Tiesioginė elektroninė prieiga – prekybos vietos nario, dalyvio ar kliento leidimas pagal susitarimą kitam asmeniui pasinaudoti savo prekybos kodu, kad šis asmuo galėtų elektroniniu būdu perduoti su finansine priemone susijusius pavedimus tiesiogiai į prekybos vietą. Tiesiogine elektronine prieiga laikomas leidimas pagal susitarimus asmeniui naudotis prekybos vietos nario, dalyvio ar kliento infrastruktūra arba kokia nors kita nario, dalyvio ar kliento prisijungimo sistema pavedimams perduoti (tiesioginė rinkos prieiga) ir leidimas pagal susitarimus, pagal kuriuos asmuo nesinaudoja šia infrastruktūra (suteiktoji prieiga).

75. Trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra valstybė narė.

76. Trečiosios valstybės įmonė – įmonė, kuri būtų laikoma finansų maklerio įmone ar kredito įstaiga, jei jos buveinė arba registruota buveinė būtų Europos Sąjungos teritorijoje.

77. Trečiosios valstybės priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme nurodytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas ne valstybėje narėje.

771. Turto valdytojas – finansų maklerio įmonė ir kredito įstaiga, teikianti investuotojams finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugas, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, turinti licenciją pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir (arba) Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą.

KEISTA:

2019 06 27 įstatymu Nr. XIII-2252 (nuo 2019 07 06)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11172)

 

78. Vadovai:

1) vienasmenis juridinio asmens vadovas ir jo pavaduotojas;

2) valdybos nariai;

3) stebėtojų tarybos nariai.

79. Valstybė narė – valstybė Europos Sąjungos narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.

80. Valstybės narės priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme nurodytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas valstybėje narėje.

81. Valstybės skolos finansinė priemonė – skolos finansinė priemonė, kurią išleido valstybės skolos finansinių priemonių emitentas.

82. Valstybės skolos finansinių priemonių emitentas – bet kuris iš nurodytų skolos finansines priemones išleidžiančių subjektų:

1) Europos Sąjunga;

2) valstybė narė arba valstybės narės įstaiga, agentūra, specialiosios paskirties įmonė;

3) federacinės valstybės narės federacijos narė;

4) kelių valstybių narių specialiosios paskirties įmonė;

5) dviejų arba daugiau valstybių narių įsteigta tarptautinė finansų institucija, kurios paskirtis – teikti finansavimą ir finansinę paramą savo nariams, kurie patiria arba gali patirti didelių finansinių sunkumų;

6) Europos investicijų bankas.

821. Vienos finansinės priemonės pakeitimas kita – vienos finansinės priemonės pardavimas ir kitos finansinės priemonės pirkimas arba pasinaudojimas teise pakeisti esamą finansinę priemonę kita priemone.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

83. NETEKO GALIOS:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

84. Vyresnioji vadovybė – asmuo arba asmenys, kurie vadovauja rinkos operatoriaus, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo arba finansų maklerio įmonės veiklai ir yra atsakingi ir atskaitingi rinkos operatoriaus, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo arba finansų maklerio įmonės valdymo organui už kasdienį valdymą, įskaitant reikalavimų, taikomų rinkos operatoriui, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjui arba finansų maklerio įmonei ir jų darbuotojams vykdant produktų ir paslaugų platinimą klientams, įgyvendinimą.

KEISTA:

2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2358 (nuo 2019 07 21)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11980)

 

841. Visos sumos sąlyga – sąlyga, kuria siekiama apsaugoti investuotoją užtikrinant, kad išperkant obligaciją nesuėjus terminui emitentas obligaciją turinčiam investuotojui sumokėtų sumą, lygią likusių atkarpos mokėjimų, numatytų iki išpirkimo termino, grynosios dabartinės vertės sumos ir obligacijos, kuri išperkama, pagrindinės sumos sudėtinei sumai.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

85. Žemės ūkio biržos prekių išvestinės finansinės priemonės – išvestinių finansinių priemonių sandoriai, susiję su 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007, 1 straipsnyje ir I priedo I–XX dalyse bei XXIV/1 dalyje išvardytais produktais, taip pat su produktais, išvardytais 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000, su visais pakeitimais, I priede.

KEISTA:

1. 2020 05 21 įstatymu Nr. XIII-2974 (nuo 2020 05 30)

(TAR, 2020, Nr. 2020-11674)

2. 2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

86. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatyme, Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 596/2014, Reglamente (ES) Nr. 909/2014, Reglamente (ES) Nr. 600/2014, Reglamente (ES) Nr. 2015/2365, Reglamente (ES) Nr. 2016/1011, Reglamente (ES) 2019/2033 ir Reglamente (ES) 2020/1503.

KEISTA:

1. 2019 06 27 įstatymu Nr. XIII-2252 (nuo 2019 07 06)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11172)

2. 2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

II SKYRIUS

INVESTICINIŲ PASLAUGŲ LICENCIJAVIMAS IR ASMENŲ, TEIKIANČIŲ INVESTICINES PASLAUGAS, VEIKLAI KELIAMI REIKALAVIMAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

4 straipsnis. Teisė teikti investicines paslaugas

1. Nuolat ir profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje gali tik finansų maklerio įmonės, turinčios priežiūros institucijos ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, taip pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito įstaigos, jeigu kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas, ir finansų patarėjo įmonės, turinčios priežiūros institucijos išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją.

2. Finansų maklerio įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų maklerio įmone. Terminą „finansų maklerio įmonė“ ar kitas šio termino gramatines formas arba žodžių junginius su šiuo terminu gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi teisę teikti investicines paslaugas. Įmonės, kurios specializuojasi valdyti kitų asmenų finansinių priemonių portfelius, gali savo pavadinime vartoti terminą „investicijų valdymo įmonė“ ar kitas šio termino gramatines formas arba žodžių junginius su šiuo terminu.

3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma rinkos operatoriui, administruojančiam daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą ir neketinančiam teikti kitų investicinių paslaugų. Tokiu atveju rinkos operatoriui licencija neišduodama, tačiau jis turi teisę administruoti daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą tik po to, kai priežiūros institucija įsitikina, kad rinkos operatorius atitinka šiame skyriuje (išskyrus šio įstatymo 12 straipsnį) nustatytus reikalavimus, ir apie tai praneša rinkos operatoriui.

4. Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ir finansų patarėjo įmonė privalo turėti buveinę Lietuvos Respublikoje.

5. Priežiūros institucija kaupia duomenis ir informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus bei investicines ir papildomas paslaugas, kurias jie turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje. Ši informacija yra nuolat atnaujinama ir viešai skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

6. Finansų patarėjo įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų patarėjo įmone. Terminą „finansų patarėjo įmonė“ ar kitas šio termino gramatines formas arba žodžių junginius su šiuo terminu gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi teisę verstis finansų patarėjo įmonės veikla.

7. Finansų patarėjo įmonė turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytas investicines paslaugas, susijusias su perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ir kolektyvinio investavimo subjektų vertybiniais popieriais, ir papildomas paslaugas, jeigu įmonė nesaugo klientų lėšų ir finansinių priemonių ir dėl to negali tapti klientų skolininke, o klientų pavedimus gali perduoti tik:

1) valstybėje narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms;

2) valstybėje narėje licencijuotoms kredito įstaigoms;

3) trečiosiose valstybėse įsteigtiems finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų filialams, kuriems taikomi ne mažiau griežti riziką ribojantys reikalavimai, negu nustatyti šiame įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ar kituose finansų maklerių įmonių ir kredito įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose;

4) kolektyvinio investavimo subjektams, kurie, vadovaudamiesi jų buveinės valstybės narės teisės aktais, turi teisę viešai platinti kolektyvinio investavimo subjekto vertybinius popierius, taip pat jų valdymo įmonėms;

5) nekintamojo kapitalo investicinėms bendrovėms, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą valstybėje narėje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje.

8. Finansų patarėjo įmonei mutatis mutandis taikomi šio įstatymo II skyriuje nustatyti reikalavimai, taikomi finansų maklerio įmonėms, išskyrus išimtis, nustatytas šiame įstatyme.

9. Finansų patarėjo įmonei netaikomi šio įstatymo 13 ir 18 straipsniuose nustatyti reikalavimai, tačiau ji privalo apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 29 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 145 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Finansų patarėjo įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką.

10. Finansų patarėjo įmonė turi teisę teikti licencijoje nurodytas investicines paslaugas ir jas reklamuoti tik Lietuvos Respublikoje. Finansų patarėjo įmonė neturi šio įstatymo II skyriaus šeštajame skirsnyje nustatytų teisių.

11. Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga teikti investicines paslaugas gali tik įkūrusi specializuotą vidaus struktūrinį padalinį. Priežiūros institucija turi įvertinti kredito įstaigos, įkūrusios specializuotą vidaus struktūrinį padalinį, pasirengimą teikti investicines paslaugas.

12. Lietuvos Respublikoje veikiančių kredito įstaigų teises teikti investicines ir papildomas paslaugas taip pat nustato kredito įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖS LICENCIJA

 

5 straipsnis. Finansų maklerio įmonės licencijos apimtis

1. Finansų maklerio įmonės licencijoje yra nurodomos investicinės paslaugos, kurias turi teisę teikti finansų maklerio įmonė. Licencijoje taip pat gali būti nurodytos viena ar kelios papildomos paslaugos. Finansų maklerio įmonės licencija nėra išduodama vien tik papildomoms paslaugoms teikti.

2. Finansų maklerio įmonė, ketinanti teikti investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, kurios nėra numatytos jai išduotoje licencijoje, turi kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu papildyti galiojančią licenciją ketinamomis teikti investicinėmis ir (arba) papildomomis paslaugomis.

3. Finansų maklerio įmonės licencija, kuria suteikiama teisė teikti joje nurodytas investicines ir papildomas paslaugas įgyvendinant įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas šio įstatymo II skyriaus šeštajame skirsnyje numatytomis sąlygomis, galioja visose kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse.

 

6 straipsnis. Finansų maklerio įmonės licencijos išdavimo tvarka

1. Priežiūros institucija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją Lietuvos Respublikoje įsteigtoms įmonėms, ketinančioms užsiimti finansų maklerio įmonės veikla.

2. Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, turi pateikti priežiūros institucijai prašymą ir numatomos vykdyti veiklos programą (verslo planą), kurioje turi būti aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys, finansų maklerio įmonės verslo rizikos ir veiklos verslo modeliui, mastui ir sudėtingumui tinkama ir proporcinga organizacinė struktūra, nurodoma tiksliai apibrėžta, skaidri ir nuosekli atsakomybė, vidaus valdymo tvarka, taip pat pateikiama informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo reikalavimų tenkinimą ir kita priežiūros institucijos nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus finansų maklerio įmonės licencijai gauti.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

3. Priežiūros institucija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją tik įsitikinusi, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus licencijai gauti.

4. Apie sprendimą dėl licencijos išdavimo priežiūros institucija praneša paraišką pateikusiai įmonei ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos pateikimo.

5. Apie licencijos išdavimą ar galiojimo panaikinimą priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir apie tai paskelbia savo interneto svetainėje.

KEISTA:

2020 05 21 įstatymu Nr. XIII-2964 (nuo 2020 06 15)

(TAR, 2020, Nr. 2020-11343)

 

6. Nustatant šio straipsnio 2 dalyje nurodytą vidaus valdymo tvarką, atsižvelgiama į šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalyse, 154, 155 ir 156 straipsniuose nustatytus kriterijus.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

7 straipsnis. Atsisakymo išduoti licenciją pagrindai

1. Priežiūros institucija atsisako išduoti finansų maklerio įmonės licenciją, jeigu:

1) įmonė pagal pateiktus duomenis, dokumentus, informaciją neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų atitinkamai veiklai vykdyti arba pateikti ne visi ar tikrovės neatitinkantys duomenys;

2) įmonės vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos arba neturi pakankamos patirties;

3) planuojami įmonės vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui;

4) įmonė nepateikė informacijos apie įmonės akcininkus, jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas kvalifikuotąsias įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis ir šių dalių dydžius;

5) yra pagrindas manyti, kad įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus įmonės valdymo;

6) įmonę siejantys glaudūs ryšiai su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas;

7) bent vienas įmonės darbuotojas yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos ar centrinio depozitoriumo darbuotojas;

8) nuosavybės teise turimos ar kitais pagrindais valdomos patalpos ar įranga nėra tinkamos investicinių paslaugų teikimo veiklai vykdyti;

9) Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės nuolatinio valdymo organo buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje;

10) trečiosios valstybės fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais įmonę sieja glaudūs ryšiai, statusą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai arba šių reikalavimų įgyvendinimas gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas;

11) įmonė netenkina šiame įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir kituose teisės aktuose nustatytų kapitalo ir (arba) kitų riziką ribojančių reikalavimų;

12) įmonė nėra įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, kuriai suteiktas veiklos leidimas, arba kompensavimo investuotojams sistemų narė;

13) įmonė nėra patvirtinusi priemonių ir procedūrų, užtikrinančių finansų maklerio įmonei keliamų organizacinių reikalavimų laikymąsi;

14) įmonė, jos vadovai ar akcininkai įvertinti kaip netinkami pagal šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytus vertinimo kriterijus.

2. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti apskųstas teismui.

 

8 straipsnis.         Įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir įspėjimo apie galimą sustabdymą panaikinimas, licencijos galiojimo sustabdymas ir sustabdymo panaikinimas, licencijos galiojimo panaikinimas

1. Finansų maklerio įmonė turi būti įspėta apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus.

2. Priežiūros institucija, nustačiusi licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną priima sprendimą, kuriuo finansų maklerio įmonė įspėjama apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, ir per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo apie tai praneša finansų maklerio įmonei, nurodo pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą, per kurį finansų maklerio įmonė privalo pašalinti nurodytus pažeidimus.

3. Finansų maklerio įmonė, pašalinusi pažeidimus, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, o ši per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pašalintus pažeidimus gavimo patikrina šią informaciją ir priima sprendimą panaikinti įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu visi pažeidimai per nustatytą terminą buvo pašalinti, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai informuoja finansų maklerio įmonę.

4. Licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu finansų maklerio įmonė, kuri buvo įspėta apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, laiku nepašalina nurodytų pažeidimų.

5. Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo apie tai praneša finansų maklerio įmonei, nurodo pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą, per kurį finansų maklerio įmonė privalo nurodytus pažeidimus pašalinti.

6. Finansų maklerio įmonė, pašalinusi pažeidimus, dėl kurių buvo priimtas sprendimas sustabdyti licencijos galiojimą, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, o ši per 5 darbo dienas nuo finansų maklerio įmonės pranešimo apie pašalintus pažeidimus gavimo patikrina informaciją apie pažeidimų pašalinimą ir priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu visi pažeidimai buvo pašalinti, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai informuoja finansų maklerio įmonę.

7. Priežiūros institucija turi teisę panaikinti savo išduotos finansų maklerio įmonės licencijos galiojimą, jeigu finansų maklerio įmonė:

1) pati kreipėsi dėl licencijos galiojimo panaikinimo;

2) per 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo nepradėjo teikti licencijoje nustatytų investicinių paslaugų;

3) per paskutinius 6 mėnesius neteikė investicinių paslaugų;

4) gavo licenciją pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis, dokumentus ar informaciją arba pasinaudojusi kitomis neteisėtomis priemonėmis;

5) nebeatitinka reikalavimų finansų maklerio įmonės licencijai gauti;

6) šiurkščiai ir nuolat pažeidė šiame įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 600/2014 ar Reglamente (ES) 2019/2033 nustatytus finansų maklerio įmonės veiklos reikalavimus;

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

7) nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje;

8) per nustatytą terminą nepašalina nurodytų pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas finansų maklerio įmonės licencijos galiojimas;

9) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

 

9 straipsnis. Finansų maklerio įmonės vadovai

1. Finansų maklerio įmonės vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą kvalifikaciją ir patirties, leidžiančių tinkamai eiti pareigas. Finansų maklerio įmonės vadovų kvalifikacija ir patirtis vertinama atsižvelgiant į asmens išsilavinimą, kvalifikacijos kėlimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Finansų maklerio įmonės vadovų reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Jeigu rinkos operatoriui, kuris siekia gauti leidimą administruoti daugiašalę prekybos sistemą, ir jo ketinamai administruoti daugiašalei prekybos sistemai vadovauja tie patys asmenys, kurie vadovauja reguliuojamai rinkai, laikoma, kad šie asmenys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

3. Lietuvos Respublikoje licencijuota finansų maklerio įmonė privalo iš anksto pranešti priežiūros institucijai apie visus būsimus įmonės vadovų pasikeitimus, kartu pateikdama priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar naujai išrinkti arba planuojami rinkti vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos ir pakankamos kvalifikacijos bei patirties reikalavimus. Naujai išrinkti finansų maklerio įmonės vadovai gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jų kandidatūroms.

4. Priežiūros institucija turi teisę nepritarti naujai išrinktų vadovų kandidatūroms, jeigu vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos kvalifikacijos ir patirties arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami įmonės vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam, sisteminės rizikos ribojimu pagrįstam įmonės valdymui, klientų interesams arba rinkos vientisumui. Priežiūros institucija priima sprendimą dėl naujai išrinktų vadovų kandidatūrų tinkamumo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

5. Finansų maklerio įmonėje turi būti vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas ir kolegialus valdymo organas – valdyba. Finansų patarėjo įmonėje valdyba gali būti nesudaroma.

6. Asmens reputacija vertinama atsižvelgiant į:

1) atliktus ar atliekamus ikiteisminius tyrimus, pareikštus įtarimus, kaltinimus nusikalstamos veikos padarymu arba asmens nuteisimą, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;

2) taikytas administracines nuobaudas arba kitas poveikio priemones (sankcijas), nepaisant to, kada jos taikytos;

3) priežiūros ar kitų institucijų atliktus arba atliekamus patikrinimus dėl teisės aktų pažeidimo;

4) taikytas drausmines, tarnybines nuobaudas, nušalinimą arba atleidimą iš skiriamų ar renkamų pareigų, nepaisant to, kada tai taikyta;

5) atsisakymą išduoti leidimą (licenciją) arba kitaip nesuteiktą teisę atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla, taip pat išduoto leidimo (licencijos) ar kitaip suteiktos teisės atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla sustabdymą arba panaikinimą;

6) tai, ar buvo atvejų, kai asmuo nevykdė pareigos gauti teisės aktuose nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus, pritarimus, sprendimus neprieštarauti arba laiku nevykdė pareigos teikti informaciją priežiūros institucijoms, pateikė joms ne visą būtiną informaciją arba pateikta informacija buvo neteisinga;

7) tai, kaip asmuo vykdė ir vykdo pinigines ar kitas prievoles, įskaitant duomenis apie jam vykdytus arba vykdomus bankroto procesus, pareikštus ieškinius civilinėse bylose;

8) šios dalies 1–7 punktuose nurodytus duomenis apie juridinį asmenį, kurio vadovu asmuo buvo ar yra arba kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) įstatinio kapitalo dalį jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė.

7. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;

2) jis yra pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 3 metai;

3) buvo nušalintas ar atleistas iš pareigų ar darbo arba praradęs teisę verstis tam tikra veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams arba dėl finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir nuo nušalinimo ar atleidimo iš pareigų ar darbo arba teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;

4) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ar alkoholiu;

5) priežiūros institucija pripažįsta, kad kitos šio straipsnio 6 dalyje nurodytos aplinkybės yra reikšmingos ir leidžia pagrįstai abejoti asmens gebėjimu užtikrinti patikimą ir apdairų įmonės valdymą arba tinkamą kitų šiame įstatyme nustatytų funkcijų atlikimą.

8. Finansų maklerio įmonės vadovai atsako už patikimą ir saugią įmonės veiklą, nustato įmonės strateginius tikslus, rizikos, su kuria įmonė susiduria arba gali susidurti, įskaitant su verslo ciklu susijusią makroekonominės aplinkos ir verslo ciklo riziką, valdymo strategiją ir politiką, užtikrina efektyvų nuolatinį įmonės strateginių tikslų, rizikos valdymo strategijos ir politikos vykdymą ir patikimą įmonės vidaus valdymą bei reguliariai peržiūri įmonės strateginius tikslus, rizikos valdymo strategiją ir politiką. Įmonės vidaus dokumentuose turi būti nustatyta atskaitomybė vadovams ir jų informavimo apie įmonei reikšmingą riziką, šios rizikos valdymo strategiją ir politiką, taip pat jų pakeitimus tvarka.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

9. Finansų maklerio įmonės vadovai turi skirti laiko tam, kad būtų užtikrintas šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių įgyvendinimas. Finansų maklerio įmonės vadovai turi skirti išteklių tam, kad būtų valdomos rizikos, su kuriomis susiduria finansų maklerio įmonė.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

10. Finansų maklerio įmonės stebėtojų tarybai, o jeigu ji nesudaroma, – valdybai ir rizikos komitetui, jeigu jis įsteigtas, suteikiama prieiga prie informacijos apie įmonės rizikos padėtį ir, jeigu būtina ir tikslinga, galimybė konsultuotis su išorės ekspertais.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

10 straipsnis.       Informavimo apie šaukiamą finansų maklerio įmonės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ypatumai

1. Finansų maklerio įmonės, kuriai taikomas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas, visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažesne kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma gali nuspręsti, kad, jeigu pagal šio įstatymo 104 straipsnį yra paskiriamas laikinasis administratorius arba, priežiūros institucijos vertinimu, yra tenkinamos šio įstatymo 102 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos ir būtina padidinti įstatinį kapitalą, siekiant išvengti Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnyje nustatytų pertvarkymo sąlygų, apie šaukiamą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą dėl įstatinio kapitalo didinimo būtų pranešama per trumpesnį laikotarpį, negu nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse ar 261 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, arba priimti sprendimą dėl įstatų keitimo, numatant tokio trumpesnio pranešimo laikotarpio galimybę. Pranešimas apie šaukiamą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą bet kokiu atveju turi būti paskelbtas likus ne mažiau kaip 10 dienų iki susirinkimo.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju sutrumpintais terminais šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą netaikoma: Akcinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos; Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas pateikti siūlymą papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę ir 5 dalyje nustatyta pareiga ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo pranešti akcininkams apie visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymus; Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas gauti visų akcininkų rašytinį sutikimą norint sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą nesilaikant Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų terminų.

 

11 straipsnis. Finansų maklerio įmonės akcijų įsigijimas ir perleidimas

1. Įsigyjantysis asmuo turi gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomajam įsigijimui. Tokio reikalavimo nesilaikymas nepadaro sandorio negaliojančio, tačiau sukelia šio straipsnio 23 dalyje nustatytas pasekmes.

2. Nustatant, ar tenkinami finansų maklerio įmonės kvalifikuotajai įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių daliai pagal šį straipsnį taikomi kriterijai, neatsižvelgiama į balsavimo teises ar akcijas, kurias finansų maklerio įmonės gali turėti, suteikusios finansinių priemonių pasirašymo ir (arba) platinimo, įsipareigojant išplatinti, investicines paslaugas, jeigu šiomis teisėmis nesinaudojama ar jos kitaip nenaudojamos siekiant kištis į emitento valdymą ir jeigu jos perleidžiamos per vienus metus nuo jų įsigijimo.

3. Įsigyjantysis asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie siūlomąjį įsigijimą, nurodydamas ketinamo įsigyti finansų maklerio įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį, ir pateikti pagrindimo dokumentus ir kitą priežiūros institucijos nustatytą informaciją ir duomenis.

4. Asmuo, nusprendęs tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti arba sumažinti jam priklausančią finansų maklerio įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, jeigu dėl to asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų mažėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė nustotų būti to juridinio asmens patronuojamąja įmone, turi pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą ir nurodyti ketinamos perleisti arba sumažinti finansų maklerio įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį.

5. Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomąjį įsigijimą pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše dokumentai ir duomenys turi būti nurodomi laikantis proporcingumo principo ir turi būti pritaikyti įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui atlikti. Sąraše neturi būti nurodomi dokumentai ir duomenys, kurie nėra būtini įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus atlikti.

6. Priežiūros institucija, gavusi pranešimą apie siūlomąjį įsigijimą, taip pat vėliau gavusi šio straipsnio 8 dalyje nurodytus dokumentus ir duomenis, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, raštu patvirtina jų gavimą ir praneša įsigyjančiajam asmeniui datą, kada baigiasi įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimo laikotarpis (toliau šiame straipsnyje – vertinimo laikotarpis).

7. Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad gauti pranešimas ir visi dokumentai bei duomenys, nurodyti šio straipsnio 5 dalyje nustatytame sąraše, pateikimo dienos atlieka vertinimą.

8. Vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija prireikus, bet ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti papildomų vertinimui užbaigti reikalingų dokumentų ir duomenų. Šis prašymas pateikiamas raštu ir nurodoma, kokios papildomos informacijos reikia. Vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas stabdomas nuo dienos, kurią priežiūros institucija pateikia prašymą pateikti papildomų dokumentų ir duomenų, ir atnaujinamas tą dieną, kurią gaunamas įsigyjančiojo asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Priežiūros institucija turi teisę savo nuožiūra pakartotinai prašyti pateikti papildomus dokumentus ir duomenis ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas.

9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo sustabdymą priežiūros institucija gali pratęsti ne ilgiau kaip 30 darbo dienų tuo atveju, kai įsigyjantysis asmuo yra įsisteigęs ar jo veikla reglamentuojama trečiojoje valstybėje arba kai įsigyjančiajam asmeniui netaikoma priežiūra pagal valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius finansų maklerio įmonių, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių, kredito įstaigų, draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių veiklą.

10. Nagrinėdama šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomąjį įsigijimą ir dokumentus bei duomenis, būtinus įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui atlikti, priežiūros institucija vertina įsigyjančiojo asmens tinkamumą ir siūlomojo įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus šiuos kriterijus:

1) įsigyjančiojo asmens nepriekaištingą reputaciją;

2) asmens, kuris įvykus siūlomajam įsigijimui bus finansų maklerio įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį. Tai vertindama priežiūros institucija vadovaujasi šio įstatymo 9 straipsnio nuostatomis;

3) įsigyjančiojo asmens finansinį patikimumą, visais atvejais vertindama ir finansų maklerio įmonės, kurios kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį siūloma įsigyti ar padidinti, vykdomos ar numatomos vykdyti tam tikros rūšies veiklą;

4) ar finansų maklerio įmonė galės nuolat laikytis riziką ribojančių reikalavimų, ar grupės, kurios dalimi finansų maklerio įmonė taps įvykus siūlomajam įsigijimui, struktūra sudaro sąlygas atlikti veiksmingą priežiūrą, priežiūros institucijai ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms veiksmingai keistis informacija ir apibrėžti priežiūros institucijos ir kitų valstybių narių priežiūros institucijų atsakomybės pasiskirstymą;

5) ar yra pagrindas įtarti, kad, siekiant įgyvendinti siūlomąjį įsigijimą, vykdoma ar įvykdyta arba buvo bandyta įvykdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikla, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, ar kad siūlomasis įsigijimas gali padidinti šios veiklos pavojų.

11. Priežiūros institucija neturi teisės nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo įsigyti finansų maklerio įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydžio ir nenagrinėja siūlomojo įsigijimo pagal rinkos ekonominius poreikius.

12. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti siūlomajam įsigijimui tik remdamasi šio straipsnio 10 dalyje nurodytais kriterijais arba tuo atveju, jeigu įsigyjantysis asmuo pateikė ne visus pagal šio straipsnio 5 ar 8 dalį priežiūros institucijos sąraše nurodytus pateikti dokumentus ir duomenis arba įsigyjančiojo asmens pateikta informacija yra neišsami ar klaidinga.

13. Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą dėl siūlomojo įsigijimo, konsultuojasi su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantysis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė, kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba bet kurio iš šių subjektų patronuojančioji įmonė ar kontroliuojantis asmuo.

14. Priežiūros institucija, konsultuodamasi pagal šio straipsnio 13 dalį, kitų priežiūros institucijų prašo pateikti visą įsigyjančiojo asmens tinkamumui ir siūlomojo įsigijimo finansiniam patikimumui vertinti svarbią informaciją ir pati nedelsdama kitoms priežiūros institucijoms teikia jų prašomą atliekamam vertinimui svarbią informaciją, o visą atliekamam vertinimui reikalingą esminę informaciją teikia savo iniciatyva.

15. Jeigu priežiūros institucija per vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomajam įsigijimui, laikoma, kad ji siūlomajam įsigijimui neprieštarauja. Jeigu priežiūros institucija nepasibaigus vertinimo laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti siūlomajam įsigijimui, apie tai ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiajam asmeniui.

16. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą neprieštarauti siūlomajam įsigijimui, ji gali nustatyti ir prireikus pratęsti asmens ketinimo įsigyti arba padidinti finansų maklerio įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įgyvendinimo terminą.

17. Jeigu baigusi vertinimą priežiūros institucija priima sprendimą prieštarauti siūlomajam įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir neviršydama vertinimo laikotarpio termino raštu apie tai praneša įsigyjančiajam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus.

18. Priežiūros institucijos sprendime dėl siūlomojo įsigijimo nurodomos visos po konsultacijų pagal šio straipsnio 13 ir 14 dalis gautos kitų priežiūros institucijų nuomonės ir išlygos. Priežiūros institucijos sprendimas prieštarauti siūlomajam įsigijimui gali būti skundžiamas teismui. Priežiūros institucija viešai paskelbia sprendimą ir jo motyvus, nepaisydama to, ar yra gautas įsigyjančiojo asmens sutikimas. Priežiūros institucija turi teisę viešai neskelbti sprendimo ir jo motyvų tais atvejais, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos suinteresuotiems asmenims.

19. Jeigu priežiūros institucija gauna daugiau negu vieną pranešimą apie siūlomąjį įsigijimą iš tos pačios finansų maklerio įmonės, visi pranešimai nagrinėjami tokia pačia tvarka, nediskriminuojant įsigyjančiųjų asmenų.

20. Jeigu finansų maklerio įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įgijimą ar netekimą, dėl kurio įmonės akcininkų turimos kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalys peržengia nustatytas siūlomojo įsigijimo ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, ji privalo nedelsdama apie tai pranešti priežiūros institucijai.

21. Finansų maklerio įmonė privalo ne rečiau kaip kartą per metus pateikti priežiūros institucijai pranešimą, kuriame nurodomi įmonės akcininkai, valdantys įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, ir jų valdomų kvalifikuotųjų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių dydžiai. Informacija pateikiama pagal duomenis, turimus eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną, o jeigu įmonės akcijos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, – laikantis bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, taikomų teisės aktų reikalavimų.

22. Jeigu įsigyjančiųjų asmenų daroma įtaka kelia grėsmę patikimam ir skaidriam finansų maklerio įmonės valdymui, priežiūros institucija turi teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones vadovams ir kitiems asmenims, atsakingiems už įmonės valdymą.

23. Asmens, įsigijusio finansų maklerio įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba padidinusio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, peržengiančią nustatytas siūlomojo įsigijimo ribas negavus priežiūros institucijos sprendimo neprieštarauti siūlomajam įsigijimui arba nepasibaigus šio straipsnio 7 dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai anksčiau priimamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomajam įsigijimui), visos turimos akcijos praranda balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balso teisė vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomajam įsigijimui arba jeigu priežiūros institucija vertinimo laikotarpiu nepareiškia prieštaravimo siūlomajam įsigijimui.

 

12 straipsnis. Narystė pripažintoje įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemoje

Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo apdrausti įmonės įsipareigojimus investuotojams Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

 

13 straipsnis. Riziką ribojantys reikalavimai

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

1. Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo tenkinti kapitalo ir kitus riziką ribojančius reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme, Reglamente (ES) 2019/2033 ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose finansų maklerio įmonėms nustatytus kapitalo ir kitus riziką ribojančius reikalavimus.

2. Priežiūros institucijos sprendimu finansų maklerio įmonei, kuri vykdo šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytą veiklą, kai jos konsoliduoto turto vertė, apskaičiuota kaip praėjusių 12 iš eilės einančių mėnesių vidurkis, yra lygi arba didesnė negu 5 milijardai eurų ir atitinka bent vieną iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, mutatis mutandis gali būti taikomi Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 5 dalies šeštojoje pastraipoje nurodyti riziką ribojantys reikalavimai, kurie taikomi ir kredito įstaigoms. Tokiai finansų maklerio įmonei taikomi šiame įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Lietuvos Respublikos bankų įstatyme ir kituose kredito įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti riziką ribojantys reikalavimai.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimas priimamas tik tuo atveju, jeigu finansų maklerio įmonė vykdo toje dalyje nurodytą veiklą tokiu mastu, kad jos negalėjimas vykdyti įsipareigojimų arba patiriami sunkumai galėtų sukelti sisteminę riziką, ir (ar) finansų maklerio įmonė yra tarpuskaitos narė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir (ar), priežiūros institucijos pagrįstu vertinimu, atsižvelgiant į finansų maklerio įmonės veiklos dydį, pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir į proporcingumo principą, nustatoma, kad sprendimą priimti būtina dėl finansų maklerio įmonės svarbos šalies ar Europos Sąjungos ekonomikai ir (ar) jos tarpvalstybinės veiklos svarbos, ir (ar) jos tarpusavio sąsajų su finansų sistema.

4. Priežiūros institucijos sprendimas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, panaikinamas, jeigu finansų maklerio įmonės konsoliduoto turto vertė nebeatitinka toje dalyje nurodytos ribos per 12 iš eilės einančių mėnesių.

5. Kai priežiūros institucija priima arba panaikina šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą, ji nedelsdama apie tai praneša finansų maklerio įmonei ir Europos bankininkystės institucijai.

6. Jeigu finansų maklerio įmonė nustato, kad ji nebeatitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, nedelsdama apie tai praneša priežiūros institucijai ir privalo pradėti laikytis šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalyse, 154, 155 ir 441 straipsniuose nurodytų reikalavimų ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo tos dienos, kai ji pati nustatė, kad neatitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų.

7. Šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalys, 154, 155, 156 ir 441 straipsniai ir Reglamento (ES) 2019/2033 8 straipsnis finansų maklerio įmonei taikomi individualiai.

8. Jeigu finansų maklerio įmonei taikomos Reglamento (ES) 2019/2033 7 straipsnio nuostatos, šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalyse, 154, 155, 156 ir 441 straipsniuose nurodyti reikalavimai jai taikomi individualiai ir konsoliduotai.

9. Šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalyse, 10, 154, 155, 156 ir 441 straipsniuose nurodyti reikalavimai netaikomi konsoliduotos būklės patronuojamosioms įmonėms, kurios įsteigtos trečiosiose valstybėse, jeigu finansų maklerio įmonės patronuojančioji įmonė, veikianti ar įsteigta Europos Sąjungoje, priežiūros institucijai gali įrodyti, kad taikyti šiuos reikalavimus tai patronuojamajai įmonei yra neteisėta pagal trečiosios valstybės, kurioje ji yra, teisės aktus.

10. Šio straipsnio 2–5 dalys netaikomos prekiautojams biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais.

11. Jeigu finansų maklerio įmonė nustato, kad ji atitinka visas Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, nedelsdama apie tai praneša priežiūros institucijai ir, praėjus 6 mėnesių nepertraukiamam sąlygų atitikties laikotarpiui, jai nebetaikomi šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalyse, 154, 155, 156 ir 441 straipsniuose nurodyti reikalavimai.

 

14 straipsnis. Pradinio kapitalo reikalavimai

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

1. Finansų maklerio įmonės pradinis kapitalas sudaromas pagal Reglamento (ES) 2019/2033 9 straipsnio reikalavimus.

2. Finansų maklerio įmonės, kuri gali teikti vieną ar kelias šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytas investicines paslaugas ar vykdyti investicinę veiklą, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 750 tūkstančių eurų.

3. Finansų maklerio įmonės, kuri gali teikti vieną ar kelias šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 1, 2, 4, 5 ir 7 punktuose nurodytas investicines paslaugas ar vykdyti investicinę veiklą, tačiau neturi teisės saugoti klientų pinigų ar jiems priklausančių finansinių priemonių, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 75 tūkstančiai eurų.

4. Finansų maklerio įmonės, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytas įmones, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 tūkstančių eurų.

5. Finansų maklerio įmonės, kuri teikia investicines paslaugas ar vykdo šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 9 punkte nurodytą veiklą ir turi teisę sudaryti sandorius savo sąskaita arba vykdo šią veiklą, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 750 tūkstančių eurų.

 

141 straipsnis. Vidaus kapitalo ir likvidžiojo turto reikalavimai

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

1. Finansų maklerio įmonėje, atsižvelgiant į šios įmonės veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, turi būti sukurta proporcinga, veiksminga ir funkcionali vidaus kapitalo ir likvidžiojo turto poreikio nustatymo tvarka, strategija ir procesai. Šią tvarką, strategiją ir procesus nustato ir reguliariai peržiūri finansų maklerio įmonės vadovai.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, strategija ir procesais turi būti užtikrinama, kad finansų maklerio įmonės vidaus kapitalo ir likvidžiojo turto vertė, rūšys ir paskirstymas nuolat padengtų jos prisiimtą riziką, kuri kyla ar gali kilti pačiai finansų maklerio įmonei arba kitiems subjektams ar asmenims.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms.

4. Priežiūros institucija gali reikalauti, kad mažos ir tarpusavio sąsajų neturinčios finansų maklerio įmonės laikytųsi šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų reikalavimų, kai, priežiūros institucijos pagrįstu vertinimu, tai būtina.

5. Priežiūros institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytos vidaus kapitalo ir likvidžiojo turto poreikio nustatymo tvarkos, strategijos ir procesų reikalavimus.

 

142 straipsnis. Papildomas likvidumo reikalavimas

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

1. Priežiūros institucija gali finansų maklerio įmonei taikyti papildomą likvidumo reikalavimą tik kai, atlikusi šio įstatymo 152 straipsnyje nurodytą priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą ir (ar) šio įstatymo 153 straipsnyje nurodytą vertinimą dėl vidaus modelių taikymo, nustato, kad:

1) finansų maklerio įmonei kyla likvidumo rizika ir ji nėra padengta, kaip tai nustatyta Reglamento (ES) 2019/2033 V antraštinėje dalyje;

2) finansų maklerio įmonė nesilaiko šio įstatymo 6 straipsnio 2 ir 6 dalyse, 141 straipsnyje, 16 straipsnio 1 ir 11 dalyse nustatytų reikalavimų ir kitomis priežiūros priemonėmis nepavyktų per tinkamą laikotarpį pagerinti finansų maklerio įmonės tvarkos, strategijos ir procesų.

2. Papildomo likvidumo dydis nustatomas kaip skirtumas tarp pakankamu laikomo likvidumo reikalavimo, nustatyto priežiūros institucijos, pagal šio straipsnio 1 dalį ir likvidumo reikalavimo, nurodyto Reglamento (ES) 2019/2033 V antraštinėje dalyje.

3. Finansų maklerio įmonė papildomo likvidumo reikalavimo laikosi turėdama likvidžiojo turto, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/2033 43 straipsnyje.

4. Priežiūros institucija peržiūri sprendimą dėl papildomo likvidumo reikalavimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų vertinimų metu ir privalo jį panaikinti, kai finansų maklerio įmonė ištaiso veiklos trūkumus, dėl kurių buvo priimtas sprendimas.

5. Šio straipsnio reikalavimai netaikomi mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms, kurioms priežiūros institucija taiko likvidumo reikalavimo taikymo išimtį, nustatytą Reglamento (ES) 2019/2033 43 straipsnio 1 dalyje.

 

15 straipsnis. Papildomų nuosavų lėšų reikalavimas

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

1. Priežiūros institucija gali reikalauti, kad finansų maklerio įmonė turėtų papildomų nuosavų lėšų tik kai, atlikusi šio įstatymo 152 straipsnyje nurodytą priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą ir (ar) šio įstatymo 153 straipsnyje nurodytą vertinimą dėl vidaus modelių taikymo, nustato, kad:

1) finansų maklerio įmonei kyla rizika arba ji kelia ją klientams, rinkai, ir rizika nėra padengta privalomu nuosavų lėšų reikalavimu, ypač K veiksnių reikalavimais, kaip tai nurodyta Reglamento (ES) 2019/2033 III ar IV antraštinėje dalyje;

2) finansų maklerio įmonė nesilaiko šio įstatymo 6 straipsnio 2 ir 6 dalyse, 141 straipsnyje ir 16 straipsnio 1 ir 11 dalyse nustatytų reikalavimų, o kitomis priežiūros priemonėmis nepavyktų per tinkamą laikotarpį pagerinti šios įmonės tvarkos, strategijos ir procesų;

3) finansų maklerio įmonės atliktų koregavimų dėl prekybos knygos rizikos ribojančiu principu pagrįsto pozicijų vertinimo nepakanka, kad ši įmonė, nepatirdama reikšmingų nuostolių, esant įprastoms rinkos sąlygoms, per trumpą laikotarpį galėtų parduoti arba apdrausti pozicijas;

4) vidaus modeliai, kuriuos pagal šio įstatymo 153 straipsnį leidžiama taikyti, neatitinka vidaus modeliams taikomų reikalavimų ir taip bus nustatomas netinkamas nuosavų lėšų dydis;

5) finansų maklerio įmonė pakartotinai nenustato arba nesilaiko papildomo nuosavų lėšų dydžio, kaip nustatyta šio įstatymo 151 straipsnyje.

2. Papildomų nuosavų lėšų dydis nustatomas kaip skirtumas tarp nuosavų lėšų reikalavimo, kurį priežiūros institucija nustato pagal šio straipsnio 1 dalį, ir nuosavų lėšų reikalavimo, nurodyto Reglamento (ES) 2019/2033 III ar IV antraštinėse dalyse.

3. Papildomas nuosavas lėšas sudarantis 1 lygio kapitalas turi būti ne mažesnis kaip trys ketvirtadaliai papildomų nuosavų lėšų, o bendras 1 lygio kapitalas turi sudaryti bent tris ketvirtadalius 1 lygio kapitalo. Papildomos nuosavos lėšos negali būti naudojamos siekiant laikytis Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuosavų lėšų reikalavimų.

4. Priežiūros institucija, nustačiusi šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą atvejį, privalo pateikti konkretų paaiškinimą, kodėl šio įstatymo 151 straipsnio 1 dalyje nurodytos nuosavos lėšos nėra laikomos pakankamomis.

5. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą papildomą nuosavų lėšų reikalavimą, nustatytą Finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytai finansų maklerio įmonei, priežiūros institucija nedelsdama praneša pertvarkymo institucijai.

6. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įpareigojimų taikymo metodiką priežiūros institucija praneša Europos bankininkystės institucijai.

7. Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti reikalavimai mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms taikomi tik kai priežiūros institucija pagrįstu finansų maklerio įmonės vertinimu nustato, kad tai būtina.

 

151 straipsnis. Nuosavos lėšos dėl ekonominio ciklo svyravimų

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

1. Priežiūros institucija, vadovaudamasi proporcingumo principu, atsižvelgdama į finansų maklerio įmonės dydį, sisteminę svarbą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir laikydamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 432 straipsnyje nustatytų reikalavimų, gali reikalauti, kad finansų maklerio įmonė turėtų daugiau nuosavų lėšų, įskaitant papildomas nuosavas lėšas, nei tai nustatyta šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2019/2033, jeigu reikia užtikrinti, kad dėl ekonominio ciklo svyravimų nebūtų pažeisti šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2019/2033 nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai ar nekiltų rizika dėl nesklandaus finansų maklerio įmonės veiklos nutraukimo.

2. Apie šio straipsnio 1 dalyje nustatytą nuosavų lėšų reikalavimą dėl ekonominio ciklo svyravimų priežiūros institucija nedelsdama praneša pertvarkymo institucijai.

3. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įpareigojimų taikymo metodiką priežiūros institucija praneša Europos bankininkystės institucijai.

4. Šio straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms.

 

152 straipsnis. Priežiūrinis tikrinimas ir vertinimas

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

1. Priežiūros institucija atlieka finansų maklerio įmonės priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą, atsižvelgdama į finansų maklerio įmonės dydį, rizikos profilį ir verslo modelį. Atliekant priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą įvertinami procesai, kuriuos įdiegė finansų maklerio įmonė, laikydamasi šio įstatymo ir Reglamento (ES) 2019/2033 reikalavimų bei juos įgyvendinančių priežiūros institucijos teisės aktų. Atliekant priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą įvertinamos finansų maklerio įmonės rizikos, nurodytos šio įstatymo 154 straipsnyje, finansų maklerio įmonės turimų finansinių priemonių pozicijų geografinė padėtis, verslo modelis, taip pat finansų maklerio įmonės keliama sisteminė rizika, kaip tai nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 23 straipsnyje ir Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijose, tinklo ir informacinių sistemų saugumui kylanti rizika, kad būtų užtikrintas jų procesų, duomenų ir turto slaptumas, vientisumas ir prieinamumas, taip pat palūkanų normos rizika, kylanti iš ne prekybos knygos, vidaus valdymo tvarka ir vadovų gebėjimas vykdyti savo funkcijas. Priežiūros institucija priima teisės aktus, nustatančius priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo tvarką.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priežiūrinis tikrinimas ir vertinimas turi būti proporcingi atsižvelgiant į tai, ar finansų maklerio įmonė turi profesinės civilinės atsakomybės draudimą.

3. Priežiūros institucija finansų maklerio įmonės priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo dažnumą ir išsamumą nustato savo priimtų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgdama į finansų maklerio įmonės dydį, sisteminę svarbą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą bei vadovaudamasi proporcingumo principu.

4. Priežiūros institucija savo priimtų teisės aktų nustatyta tvarka gali atlikti mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių finansų maklerio įmonių priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą tik įvertinusi ir pagrindusi, kad tai būtina dėl konkrečios finansų maklerio įmonės dydžio, veiklos pobūdžio, masto ir veiklos sudėtingumo.

5. Apie priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą priežiūros institucija praneša Europos bankininkystės institucijai.

 

153 straipsnis. Sprendimo leisti taikyti vidaus modelius peržiūra

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

1. Priežiūros institucija reguliariai, bent kartą per trejus metus, įvertina finansų maklerio įmonės atitiktį priežiūros institucijos suteiktam leidimui naudoti vidaus modelius apskaičiuojant nuosavas lėšas rinkos rizikai, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/2033 22 straipsnyje.

2. Atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą, pirmiausia atsižvelgiama į finansų maklerio įmonės veiklos pokyčius, vidaus modelių taikymą naujiems produktams, vertinama, ar finansų maklerio įmonės taiko tinkamai parengtus naujausius metodus ir praktiką.

3. Priežiūros institucija, nustačiusi reikšmingų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų modelių taikymo trūkumų, finansų maklerio įmonei duoda šio įstatymo 102 straipsnio 3 ir 7 dalyje nurodytus privalomus nurodymus.

4. Priežiūros institucija panaikina leidimą taikyti vidaus modelius ar duoda šio įstatymo 102 straipsnio 3 ir 7 dalyse ir 93 straipsnio 5 dalies 8 punkte nurodytus privalomus nurodymus finansų maklerio įmonei, jeigu daugelis nukrypimų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 366 straipsnyje, rodo, kad vidaus modeliai nebėra tikslūs.

5. Kai finansų maklerio įmonė nebeatitinka leidimui taikyti vidaus modelius išduoti ar privalomiems nurodymams, įtvirtintiems šio įstatymo 102 straipsnyje, duoti nustatytų reikalavimų, priežiūros institucija reikalauja, kad finansų maklerio įmonė įrodytų, kad neatitiktis yra nereikšminga, arba pateiktų planą ir terminą, kada bus laikomasi reikalavimų. Priežiūros institucija gali reikalauti pakoreguoti planą, jeigu jis nevisiškai atitinka reikalavimus, ir reikalauti nustatyti kitą terminą.

6. Jeigu, priežiūros institucijos vertinimu, finansų maklerio įmonė nesilaiko reikalavimų dėl vidaus modelių taikymo per šio straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą ar neįrodo, kad neatitiktis reikalavimams yra nereikšminga, finansų maklerio įmonei atšaukiamas leidimas taikyti vidaus modelius arba leidžiama juos taikyti tik tose srityse, kurios atitinka reikalavimus, arba tose srityse, kurios atitiks reikalavimus per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą.

 

154 straipsnis. Rizikos valdymas

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

1. Finansų maklerio įmonė privalo taikyti patikimą rizikos valdymo politiką ir strategiją, kurios apimtų šių veiksnių nustatymą, vertinimą ir valdymą:

1) reikšmingų klientams kylančios rizikos šaltinių ir padarinių, taip pat bet kokio reikšmingo poveikio nuosavoms lėšoms;

2) reikšmingų rinkai kylančios rizikos šaltinių ir padarinių, taip pat bet kokio reikšmingo poveikio nuosavoms lėšoms;

3) reikšmingų finansų maklerio įmonei kylančios rizikos šaltinių ir padarinių, visų pirma rizikos, dėl kurios gali sumažėti turimų nuosavų išteklių lygis, įskaitant reikšmingą turto buhalterinės vertės pokytį, priklausomų tarpininkų reikalavimus, klientų ar sandorio šalių įsipareigojimų nevykdymą, finansinių priemonių, užsienio valiutos, biržos prekių pozicijas, iš pensijų kaupimo kylančius įsipareigojimus;

4) likvidumo rizikos pagal laikotarpius, įskaitant vienos dienos laikotarpį, siekiant užtikrinti, kad finansų maklerio įmonė išlaikytų pakankamo dydžio likvidumo reikalavimą, be kita ko, galėtų šalinti šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus reikšmingus rizikos šaltinius.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta rizikos valdymo politika ir strategija privalo būti proporcingos finansų maklerio įmonės sudėtingumui, rizikos profiliui, veiklos mastui ir rizikos tolerancijai, kurią nustato finansų maklerio įmonės vadovai, ir privalo atitikti finansų maklerio įmonės svarbą kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje finansų maklerio įmonė vykdo veiklą.

3. Priežiūros institucija gali nustatyti kitus reikalavimus, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje, atsižvelgdama į klientų lėšų saugojimui atskirai nuo finansų maklerio įmonės lėšų taikomus reikalavimus.

4. Tinkama priemone šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems rizikos veiksniams valdyti gali būti laikomas profesinės civilinės atsakomybės draudimas.

5. Finansų maklerio įmonė privalo įvertinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą reikšmingą poveikį nuosavoms lėšoms, kai rizika klientams ir rizika rinkai nėra pakankamai padengtos nuosavomis lėšomis, atitinkančiomis Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

6. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad likviduojama arba veiklą nutraukianti finansų maklerio įmonė, atsižvelgiant į jos gyvybingumą ir verslo modelio bei strategijų tvarumą, tinkamai laikytųsi šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2019/2033 nurodytų nuosavų lėšų ir likvidžiojo turto reikalavimų visą laikotarpį, kol finansų maklerio įmonė bus likviduota ar pasibaigs kitokiu būdu.

7. Finansų maklerio įmonė privalo įsteigti rizikos komitetą, kai jos 4 metų, einančių prieš paskutinę finansinių metų dieną, laikotarpio vidutinė balansinio ir nebalansinio turto vertė viršija 100 milijonų eurų. Šio komiteto nariai, kai komitetą įsteigti privaloma pagal šį straipsnį, gali būti tik finansų maklerio įmonės stebėtojų tarybos nariai. Finansų maklerio įmonė nustato rizikos komiteto sudarymo tvarką ir struktūrą, atsižvelgdama į savo dydį, vidaus organizacinę struktūrą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

8. Finansų maklerio įmonė privalo užtikrinti, kad rizikos komiteto nariai būtų tinkami eiti šio komiteto narių pareigas ir atlikti priskirtas funkcijas, atsižvelgiant į jų reputaciją, išsilavinimą, žinias, patirtį.

9. Rizikos komitetas pataria finansų maklerio įmonės vadovams dėl įmonės prisiimtos rizikos, rizikos valdymo strategijos ir padeda jiems prižiūrėti, kaip šią strategiją įgyvendina įmonės vyresnioji vadovybė. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos rizikos valdymo strategijos ir politikos taikymą atsakingi finansų maklerio įmonės vadovai.

10. Finansų maklerio įmonė užtikrina, kad priežiūros funkciją atliekantys vadovai ir rizikos komitetas būtų aprūpinti ištekliais, reikalingais pareigoms atlikti, taip pat gautų visą reikiamą informaciją ir galėtų kreiptis į išorės ekspertus savo kompetencijai priklausančiais klausimais.

11. Šio straipsnio 7−10 dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms.

 

155 straipsnis. Atlygio politika

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

1. Atlygio politika nustatoma ir taikoma tų kategorijų finansų maklerio įmonės darbuotojams, kurių profesinė veikla turi reikšmingą įtaką finansų maklerio įmonės rizikos profiliui arba turtui, kurį ji valdo, taip pat turi būti laikomasi šio straipsnio reikalavimų, taikomų šių kategorijų darbuotojų atlygio politikai. Šioms darbuotojų kategorijoms priskiriama bent vyresnioji vadovybė, riziką prisiimantys darbuotojai, kontrolės funkcijas atliekantys darbuotojai ir darbuotojai, kurių kintamasis ir pastovusis atlygis yra ne mažesnis negu mažiausias vyresniosios vadovybės darbuotojų arba prisiimančių riziką darbuotojų atlygis.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta atlygio politika privalo būti nustatyta atsižvelgiant į finansų maklerio įmonės dydį, vidaus organizacinę struktūrą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

3. Atlygio politika privalo būti dokumentuota ir proporcinga finansų maklerio įmonės dydžiui, vidaus organizacinei struktūrai, veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui, neutrali lyčių atžvilgiu, turi skatinti patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą, atitikti ilgalaikius finansų maklerio įmonės tęstinės veiklos interesus, verslo strategiją, tikslus, padėti išvengti interesų konflikto, neskatinti darbuotojų prisiimti pernelyg didelės rizikos.

4. Stebėtojų taryba arba, jeigu ji nesudaroma, – valdyba yra atsakinga už atlygio politikos įgyvendinimą, patvirtinimą ir periodinę peržiūrą.

5. Finansų maklerio įmonės vidaus audito tarnyba, jeigu ji neįsteigta, – finansų maklerio įmonės kontrolės funkcijas atliekantys asmenys ne rečiau kaip kartą per metus privalo atlikti nepriklausomą vidinį atlygio politikos įgyvendinimo vertinimą.

6. Kontrolės funkcijas atliekantys darbuotojai privalo būti nepriklausomi nuo finansų maklerio įmonės padalinių, kurių vertinimą atlieka. Kintamasis atlygis šiems darbuotojams skiriamas už atliktus darbus ir rezultatus, susijusius su jiems priskirtų funkcijų atlikimu, ir negali priklausyti nuo veiklos finansų maklerio įmonės padaliniuose, kurių vertinimą atlieka, rezultatų.

7. Darbuotojo pastovioji atlygio dalis privalo sudaryti gana didelę viso atlygio dalį ir atitikti profesinę darbuotojo patirtį ir organizacinę atsakomybę. Atlygio politikoje nustatomas aiškus kintamosios ir pastoviosios atlygio dalių santykis, atsižvelgiant į finansų maklerio įmonės veiklos pobūdį, susijusias rizikas, skirtingų kategorijų darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, rizikos profilius. Atlygio politikoje turi būti numatyta galimybė finansų maklerio įmonei lanksčiai taikyti kintamojo atlygio politikos reikalavimus, įskaitant galimybę nemokėti kintamojo atlygio.

8. Darbuotojo kintamasis atlygis privalo atitikti tvarius ir pagal riziką pakoreguotus darbuotojo veiklos rezultatus, taip pat papildomus veiklos rezultatus, viršijančius jo pareiginiuose nuostatuose nustatytas pareigas.

9. Finansų maklerio įmonės, gaunančios valstybės pagalbą, vadovams negali būti mokamas kintamasis atlygis. Darbuotojams, kurie nėra vadovai, kintamasis atlygis, kai jis nėra suderintas su finansų maklerio įmonės patikima kapitalo baze ir trukdo laiku nutraukti finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymą, gali būti mokamas tik jį sumažinus iki priežiūros institucijos nustatyto dydžio, kuris turi būti proporcingas finansų maklerio įmonės grynosioms pajamoms.

10. Finansų maklerio įmonė privalo įsteigti atlygio komitetą, kai 4 metų, einančių prieš paskutinę finansinių metų dieną, laikotarpio vidutinė balansinio ir nebalansinio turto vertė viršija 100 milijonų eurų, išskyrus atvejus, kai atlygio komitetui pavestas funkcijas atlieka patronuojančiojoje įmonėje įsteigtas atlygio komitetas. Atlygio komiteto nariais ir pirmininku privalo būti skiriami tik finansų maklerio įmonės stebėtojų tarybos nariai. Skiriant atlygio komiteto narius ir pirmininką turi būti užtikrinama lyčių pusiausvyra.

11. Atlygio komitetas privalo tiesiogiai patikrinti, kaip įgyvendinami atlygio reikalavimai darbuotojams, kurie atsakingi už rizikos valdymą ir atitikties funkcijas.

12. Atlygio komitetas kompetentingai ir savarankiškai vertina taikomą atlygio politiką ir praktiką, taip pat jų poveikį finansų maklerio įmonės rizikai, kapitalo ir likvidumo būklei.

13. Atlygio komitetas yra atsakingas už sprendimų, priimamų pagal šį straipsnį ir finansų maklerio įmonės atlygio politikoje nustatytus reikalavimus, rengimą, įskaitant finansų maklerio įmonės vadovų priimtus sprendimus, turinčius poveikį finansų maklerio įmonės prisiimamai rizikai ir jos valdymui. Rengiant sprendimus atsižvelgiama į finansų maklerio įmonės, akcininkų, investuotojų ir kitų suinteresuotų asmenų ir subjektų ilgalaikius interesus ir viešąjį interesą.

14. Jeigu finansų maklerio įmonėje atlygio komitetas nesudaromas, šiame straipsnyje nurodytas atlygio komitetui priskirtas funkcijas atlieka finansų maklerio įmonės stebėtojų taryba, o jeigu ji nesudaroma, – valdyba.

15. Finansų maklerio įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais pateikti priežiūros institucijai informaciją apie asmenų, kurių atlygis per finansinius metus sudaro ar viršija 1 milijoną eurų, skaičių ir tų asmenų atsakomybės sritis, veiklos sritį ir pastovųjį atlygį, premijas, ilgalaikes premijas ir įmokas į pensijų fondus.

 

156 straipsnis. Kintamasis atlygis

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

1. Kintamasis atlygis finansų maklerio įmonės darbuotojams, nurodytiems šio įstatymo 155 straipsnio 1 dalyje, įskaitant ir atidėtąją dalį, nustatytą šio straipsnio 11 dalyje, išmokamas arba suteikiamas tik tada, jeigu tenkinami šio straipsnio 2–15 dalyse nustatyti reikalavimai.

2. Kai kintamasis atlygis nustatomas vertinant darbuotojo ir finansų maklerio įmonės veiklos rezultatus, visa šio atlygio suma grindžiama kelerių metų individualiu darbuotojo vertinimu ir finansų maklerio įmonės padalinio, kuriame darbuotojas dirba, taip pat visos finansų maklerio įmonės rezultatų vertinimu. Atliekant individualų darbuotojų vertinimą, atsižvelgiama į finansų maklerio įmonės verslo ciklą ir rizikas.

3. Individualus darbuotojo vertinimas apima finansų maklerio įmonės finansinius ir nefinansinius rezultatus.

4. Finansų maklerio įmonė turi užtikrinti, kad kintamasis atlygis neturės neigiamo poveikio įmonės tvariajam kapitalui.

5. Kintamasis atlygis negali būti garantuojamas, išskyrus atvejus, kai jis mokamas tik naujiems darbuotojams ir tik pirmais darbo metais ir kai finansų maklerio įmonės kapitalas yra tvarus. Darbo teisės normose nurodytais atvejais su darbo santykių nutraukimu susijusios išmokos skaičiuojamos įvertinant mokamą kintamąjį atlygį, kurio dydis priklauso nuo darbo laikotarpio ir darbuotojo veiklos rezultatų ir kuris nemokamas, kai yra darbo pareigų pažeidimų arba darbuotojui nustatyti veiklos rezultatai nepasiekti.

6. Pagal darbuotojo ir darbdavio sudarytas sutartis dėl kompensacijos nutraukus darbo sutartį su kompensacija arba mokėjimais susiję atlygio paketai turi būti suderinti su ilgalaikiais finansų maklerio įmonės interesais.

7. Nustatant veiklos rezultatų vertinimo priemones, kurios naudojamos kintamojo atlygio fondui apskaičiuoti, turi būti įvertinamos esamos ir būsimos rizikos ir su kapitalo ir likvidumo reikalavimais susijusios sąnaudos, kaip tai nurodyta Reglamente (ES) 2019/2033.

8. Ne mažiau kaip 50 procentų kintamojo atlygio turi sudaryti finansų maklerio įmonės akcijos, kitos nuosavybės priemonės, su akcijomis susijusios priemonės arba kitos lygiavertės nepiniginės priemonės, nepiniginės priemonės, kurios nustatomos atsižvelgiant į valdomų portfelių sudėtį, papildomo 1 lygio arba 2 lygio kapitalo priemonės, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, arba kitos priemonės, kurios gali būti konvertuojamos į 1 lygio kapitalą arba nurašomos ir kurios tinkamai parodo finansų maklerio įmonės kredito kokybę.

9. Kintamajam atlygiui, mokamam šio straipsnio 8 dalyje nurodytomis priemonėmis, turi būti nustatytas šių priemonių perleidimo teisės terminas, siekiant, kad individualūs darbuotojo tikslai derėtų su finansų maklerio įmonės, jos kreditorių, klientų ilgalaikiais tikslais. Priežiūros institucijos leidimu kintamasis atlygis gali būti mokamas šio straipsnio 8 dalyje nenurodytomis priemonėmis, jeigu finansų maklerio įmonė neišleidžia šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių.

10. Priežiūros institucija nustato priemonių, nurodytų šio straipsnio 8 dalyje, tipui ir struktūrai taikomus reikalavimus.

11. Ne mažiau kaip 40 procentų kintamojo atlygio turi būti atidėta nuo 3 iki 5 metų laikotarpiui, atsižvelgiant į finansų maklerio įmonės verslo ciklą, veiklos pobūdį, rizikas ir darbuotojo, kuriam skiriamas kintamasis atlygis, veiklą. Kai kintamojo atlygio suma didelė, bent 60 procentų kintamojo atlygio atidedama. Atidėta kintamojo atlygio dalis turi būti išmokama vadovaujantis pro rata principu.

12. Kintamasis atlygis mažinamas, nemokamas ar nesuteikiamas, jeigu finansų maklerio įmonės finansinės veiklos rezultatai yra neigiami ar pablogėja. Mažinant kintamąjį atlygį, taikomi finansų maklerio įmonės nustatyti sumažinimo ar išmokėtų lėšų susigrąžinimo susitarimai, kuriuose numatytos situacijos, kai darbuotojas, kuriam skirtas kintamasis atlygis, savo veikla yra prisidėjęs prie reikšmingų finansų maklerio įmonės nuostolių atsiradimo arba yra atsakingas už nuostolius ar nėra laikomas tinkamu eiti savo pareigas.

13. Finansų maklerio įmonės nuožiūra kaupiamųjų pensijų įmokų skaičiavimo principai turi atitikti finansų maklerio įmonės verslo strategiją, tikslus, vertybes ir ilgalaikius tęstinės veiklos interesus. Kai darbuotojas finansų maklerio įmonėje nebedirba, finansų maklerio įmonės nuožiūra sukauptos kaupiamosios pensijų įmokos, iki jam sukanka pensinis amžius, laikomos finansų maklerio įmonėje 5 metus šio straipsnio 8 dalyje nurodytomis priemonėmis. Kai darbuotojas sulaukia pensinio amžiaus ir išeina į pensiją, darbuotojo savo nuožiūra kaupiamos pensijų įmokos jam išmokamos šio straipsnio 8 dalyje nurodytomis priemonėmis ir taikomas 5 metų šių priemonių perleidimo teisės terminas.

14. Pagal šio straipsnio 1–13 dalių reikalavimus finansų maklerio įmonė turi užtikrinti, kad šio įstatymo 155 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys nesinaudotų asmeniniais draudimo sandoriais ar bet kokios kitos formos su atlygio įsipareigojimais susijusiu draudimu.

15. Kintamasis atlygis negali būti mokamas tokiais būdais ir priemonėmis, kad būtų nesilaikoma šio įstatymo ir Reglamento (ES) 2019/2033 reikalavimų.

16. Finansų maklerio įmonei netaikomos šio straipsnio 8, 11 ir 13 dalys, kai įmonės vidutinė balansinio ir nebalansinio turto vertė, apskaičiuota per 4 metų, einančių prieš paskutinę finansinių metų dieną, laikotarpį, neviršija 100 milijonų eurų.

17. Finansų maklerio įmonė netaiko šio straipsnio 8, 11 ir 13 dalių asmenims, kurių metinis kintamasis atlygis neviršija 50 tūkstančių eurų ir sudaro mažiau nei ketvirtadalį jų metinio atlygio.

18. Finansų maklerio įmonė, nurodyta šio įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje, turi laikytis šio straipsnio reikalavimų nuo finansinių metų, einančių po tų finansinių metų, kai buvo atliktas šio įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje nurodytas vertinimas.

 

16 straipsnis. Organizaciniai reikalavimai

1. Finansų maklerio įmonė privalo taikyti tinkamas ir savo veiklos verslo modeliui, mastui ir sudėtingumui proporcingas savo prisiimtos verslo rizikos ir veiklos organizavimo, lyčių atžvilgiu neutralią atlygio politiką ir procedūras, kurios užtikrintų, kad pati įmonė, jos vadovai, darbuotojai ir priklausomi tarpininkai laikytųsi šiame įstatyme ir kituose finansų maklerio įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ir dokumentą, reglamentuojantį finansų maklerio įmonės vadovų, darbuotojų ir priklausomų tarpininkų sandorių sudarymo savo sąskaita tvarką.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

2. Finansų maklerio įmonė privalo nusistatyti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus.

3. Finansų maklerio įmonė, išleidžianti klientams parduoti skirtas finansines priemones, privalo nustatyti ir taikyti kiekvienos finansinės priemonės išleidimo ar išleistos finansinės priemonės esminio pakeitimo patvirtinimo procedūras prieš pradėdama šias finansines priemones reklamuoti arba platinti klientams.

4. Taikydama finansinės priemonės patvirtinimo procedūrą, finansų maklerio įmonė privalo nustatyti kiekvienos finansinės priemonės tikslinę galutinių klientų, kuriems skirta finansinė priemonė, grupę (toliau – tikslinė klientų grupė), įvertinti šiai grupei būdingas rizikas ir užtikrinti, kad finansinės priemonės platinimo strategija yra tinkama nustatytai tikslinei klientų grupei.

5. Finansų maklerio įmonė privalo periodiškai peržiūrėti, ar jos siūloma arba platinama finansinė priemonė ir jos platinimo strategija atitinka tikslinės klientų grupės poreikius, atsižvelgdama į visus galimus tikslinei klientų grupei būdingų rizikų esminius pokyčius.

6. Finansines priemones išleidžianti finansų maklerio įmonė privalo pateikti visiems asmenims, platinantiems jos išleistą finansinę priemonę, pakankamai informacijos apie išleistą finansinę priemonę ir jos patvirtinimo procedūrą, įskaitant informaciją apie tikslinę klientų grupę.

61. Šio straipsnio 3–6 dalyse ir šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi finansų maklerio įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas, kurios susijusios su obligacijomis, neturinčiomis jokios kitos įterptosios išvestinės finansinės priemonės, išskyrus visos sumos sąlygą, arba platinančioms ar parduodančioms finansines priemones tik tinkamoms sandorio šalims.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

7. Finansų maklerio įmonė, siūlanti ar rekomenduojanti klientams finansinę priemonę, kurią išleido kitas subjektas, privalo imtis priemonių, kad gautų pakankamai informacijos apie siūlomą finansinę priemonę, jos tvirtinimo procedūrą, tikslinę klientų grupę, kad galėtų suprasti finansinės priemonės esmę ir įvertinti tikslinę klientų grupę.

8. Šio straipsnio 3–7 dalyse nustatyti reikalavimai nepanaikina kitų šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 finansų maklerio įmonei nustatytų pareigų, kurių ji privalo laikytis teikdama klientams investicines paslaugas.

9. Finansų maklerio įmonė privalo turėti ir naudoti reikiamas sistemas, išteklius, administravimo procedūras ir kitas priemones, kad būtų užtikrintas nuolatinis ir nenutrūkstamas investicinių paslaugų teikimas.

10. Finansų maklerio įmonė, patikėdama trečiajam asmeniui atlikti tokias įmonės funkcijas, kurios turi ypatingą reikšmę užtikrinant nuolatinį ir kokybišką investicinių paslaugų teikimą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta papildomos nepateisinamos veiklos rizikos. Svarbių įmonės funkcijų atlikimas negali būti perduodamas kitiems asmenims, jeigu tai galėtų iš esmės pabloginti finansų maklerio įmonės vidaus kontrolės kokybę ar priežiūros institucijos galimybes atlikti veiksmingą priežiūrą.

11. Finansų maklerio įmonė privalo taikyti tinkamas ir savo veiklos verslo modeliui, mastui ir sudėtingumui proporcingas savo prisiimtos verslo rizikos, administravimo ir apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmą, veiksmingas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras, veiksmingas informacijos apdorojimo sistemų kontrolės ir apsaugos priemones. Finansų maklerio įmonė privalo taikyti patikimas informacijos perdavimo saugumo priemones, kurios užtikrintų perduodamos informacijos saugumą, konfidencialumą, patikimumą, sumažintų duomenų iškraipymo ir neteisėtos prieigos rizikas, taip pat užtikrintų, kad informacija būtų atpažįstama ir duomenys būtų apsaugoti nuo nutekėjimo.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

12. Finansų maklerio įmonė privalo užtikrinti duomenų apie suteiktas paslaugas, vykdytą veiklą ir sudarytus sandorius saugojimą, kad priežiūros institucija galėtų atlikti veiksmingą priežiūrą, vadovaudamasi šiuo įstatymu, Reglamentu (ES) Nr. 600/2014, Reglamentu (ES) Nr. 596/2014 ir Reglamentu (ES) 2019/2033, ypač tais atvejais, kai reikia įsitikinti, kad finansų maklerio įmonė laikosi šiame įstatyme nustatytų pareigų įmonės klientams ir potencialiems klientams, taip pat pareigos užtikrinti rinkų vientisumą.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

13. Finansų maklerio įmonė, kurios teikiamos investicinės paslaugos apima sandorių sudarymą savo sąskaita, pavedimų vykdymą klientų sąskaita ir (arba) pavedimų priėmimą ir perdavimą, vykdydama šio straipsnio 12 dalyje nurodytus reikalavimus, privalo saugoti telefoninių pokalbių įrašus ir elektroninius pranešimus. Finansų maklerio įmonė taip pat privalo saugoti telefoninių pokalbių įrašus ir elektroninius pranešimus, kuriais buvo ketinama teikti šioje dalyje nurodytas investicines paslaugas, tačiau šios paslaugos suteiktos nebuvo. Finansų maklerio įmonė, priėmusi kitais būdais pateiktus klientų pavedimus, privalo užtikrinti, kad pavedimai būtų pateikiami patvariojoje laikmenoje (laiškas, faksograma, elektroninis laiškas, susitikimų protokolai ar užrašai). Finansų maklerio įmonė privalo užtikrinti, kad jos darbuotojai ar jos vardu dirbantys asmenys naudotų tik tokią techninę įrangą (įskaitant finansų maklerio įmonės darbuotojų arba jos vardu veikiančių asmenų privačią techninę įrangą), kuri leidžia išsaugoti ir kopijuoti telefoninių pokalbių įrašus ir elektroninius pranešimus.

14. Finansų maklerio įmonė privalo esamus ir naujus klientus, su kuriais ketinama sudaryti arba yra sudaromi sandoriai, įspėti, kad įrašo telefoninius pokalbius su klientais ir saugo jų elektroninius pranešimus. Įspėjimas gali būti vienkartinis, tačiau turi būti pateikiamas esamam ar naujam klientui prieš finansų maklerio įmonei pradedant teikti jam investicines paslaugas. Finansų maklerio įmonė neturi teisės telefonu teikti investicinių paslaugų, apimančių pavedimų vykdymą klientų sąskaita ir (arba) pavedimų priėmimą ir perdavimą, klientams, kurie nebuvo iš anksto įspėti apie telefoninių pokalbių įrašymą.

15. Finansų maklerio įmonė privalo saugoti šio straipsnio 13 dalyje nurodytus duomenis ne trumpiau kaip 5 metus, o priežiūros institucijai nustačius – 7 metus, taip pat privalo pateikti duomenis susijusiam klientui, jeigu jis to reikalauja.

16. Finansų maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias finansines priemones, privalo imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą, ypač kai finansų maklerio įmonė yra nemoki. Finansų maklerio įmonė privalo atskirai įtraukti į apskaitą savo ir kiekvieno kliento finansines priemones. Finansų maklerio įmonė neturi teisės naudotis klientui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis, jeigu nėra gautas aiškiai išreikštas kliento sutikimas.

17. Finansų maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias lėšas, privalo imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą ir užkertančių kelią neteisėtam naudojimuisi klientams priklausančiomis lėšomis. Draudimas naudotis kliento lėšomis netaikomas kredito įstaigoms. Finansų maklerio įmonė klientų lėšas kredito įstaigoje privalo laikyti patikėjimo pagrindais atskirai nuo nuosavų lėšų. Klientų lėšos, perduotos finansų maklerio įmonei finansinėms priemonėms pirkti, ir klientų lėšos, gautos pardavus klientui priklausančias finansines priemones, yra kliento nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas finansų maklerio įmonės skolų išieškojimas.

18. Finansų maklerio įmonė neturi teisės sudaryti su neprofesionaliaisiais klientais finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę susitarimų, kurių tikslas – užtikrinti esamus, būsimus, sąlyginius arba numatomus kliento įsipareigojimus.

19. Kai investicines paslaugas teikia kitoje valstybėje narėje įsteigtos finansų maklerio įmonės filialas, priežiūros institucija prižiūri, kaip filialas laikosi šio straipsnio 12–15 dalyse nustatytų pareigų, nepažeisdama įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijos teisės tiesiogiai gauti šio straipsnio 12–15 dalyse nurodytus duomenis.

20. Priežiūros institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos, vadovaujantis šio straipsnio 15 dalimi, šio straipsnio 13 dalyje nurodyti duomenys privalo būti saugomi 7 metus.

 

17 straipsnis. Finansų makleriai

1. Finansų maklerio įmonė privalo užtikrinti, o priežiūros institucijos reikalavimu – įrodyti, kad vieną ar kelias šio straipsnio 4 dalyje numatytas finansų maklerių operacijas vykdytų tik fizinis asmuo – atestuotas finansų makleris arba finansų rinkos dalyvių asociacijos arba jos pasitelkto trečiojo asmens pripažintos kvalifikacijos asmuo, atitinkantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Atestuotas finansų makleris privalo nuolat tobulinti savo kvalifikaciją, laikydamasis šio straipsnio 10 dalyje nurodytų reikalavimų.

2. Finansų makleris laikomas tinkamu vykdyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytas operacijas, jeigu:

1) per paskutinius 10 metų nebuvo nuteistas už nusikaltimus arba per paskutinius 5 metus nebuvo nuteistas už baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, valdymo tvarkai ar nusižengimus, susijusius su dokumentų klastojimu;

2) praėjo daugiau negu vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar kitos įstatymuose numatytos poveikio priemonės pritaikymo už pažeidimus, susijusius su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, ekonomika ir verslo tvarka, prekyba, finansų sistema ir statistika;

3) per paskutinius 10 metų jam nebuvo iškelta fizinio asmens bankroto byla.

3. Finansų maklerio įmonė turi kontroliuoti, kad finansų makleris dirbdamas finansų maklerio įmonėje atitiktų nustatytus reikalavimus. Finansų maklerio tinkamumo nustatymo tikslais finansų maklerio įmonė turi teisę gauti asmens duomenis iš Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse įsteigtų registrų ar informacinių sistemų. Asmens duomenys finansų maklerio įmonėje turi būti tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Finansų makleris gali vykdyti šias operacijas:

1) konsultuoti investavimo klausimais ir teikti investavimo rekomendacijas;

2) valdyti klientų finansinių priemonių portfelius.

5. Finansų maklerių atestaciją vykdo finansų rinkos dalyvių asociacija arba jos pasitelktas trečiasis asmuo. Finansų rinkos dalyvių asociacija atsako už finansų maklerių atestaciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nepaisant to, kad atestacijos vykdymą perdavė trečiajam asmeniui.

6. Finansų makleris atestuojamas egzamino būdu. Finansų rinkos dalyvių asociacija kvalifikacinį egzaminą išlaikiusiam asmeniui išduoda tai patvirtinantį pažymėjimą. Egzaminai rengiami pagal poreikį, tačiau ne rečiau kaip kartą per 4 mėnesius. Finansų maklerių atestavimo tvarką nustato šis įstatymas, priežiūros institucijos ir finansų rinkos dalyvių asociacijos arba jos pasitelkto trečiojo asmens teisės aktai.

7. Vykdydama finansų maklerių atestaciją, finansų rinkos dalyvių asociacija ir jos pasitelktas trečiasis asmuo privalo užtikrinti savo veiklos kokybę bei tęstinumą, atestuojamų asmenų atžvilgiu veikti nešališkai ir objektyviai. Šiam tikslui finansų rinkos dalyvių asociacija privalo turėti vidinę veiklos kokybės užtikrinimo sistemą, numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančias finansų maklerių atestacijos kokybę, tęstinumą ir nešališkumą. Finansų rinkos dalyvių asociacija kartą per metus turi pateikti priežiūros institucijai informaciją apie finansų maklerių egzaminavimo kokybės užtikrinimo reikalavimų laikymąsi. Priežiūros institucijos prašymu ši informacija gali būti teikiama ir dažniau.

8. Finansų rinkos dalyvių asociacija ne rečiau kaip kartą per metus savo interneto svetainėje skelbia per metus įvykusių finansų maklerio egzaminų skaičių, juose dalyvavusių asmenų skaičių, atestuotų finansų maklerių skaičių, gautus skundus dėl egzaminavimo ir išvadas dėl skundų pagrįstumo, vidinio veiklos kokybės vertinimo rezultatus, nustatytus pažeidimus, suinteresuotų šalių nuomonę apie šios veiklos kokybę, taip pat kitus reikšmingus duomenis. Šioje dalyje nurodyti duomenys ir informacija skelbiami tik juos apibendrinus ar nuasmeninus.

9. Finansų maklerio egzaminą išlaikiusių asmenų sąrašas, nurodant vardus ir pavardes, skelbiamas finansų rinkos dalyvių asociacijos interneto svetainėje.

10. Atestuotas finansų makleris privalo mokytis ir kelti savo kvalifikaciją ne mažiau kaip 15 valandų per metus. Finansų maklerio įmonė turi užtikrinti, o priežiūros institucijos reikalavimu – įrodyti, kad fiziniai asmenys, įmonės vardu teikiantys klientams informaciją apie finansines priemones, įmonės teikiamas investicines ar papildomas paslaugas, turi tinkamą kvalifikaciją šio įstatymo nustatytų reikalavimų laikymuisi užtikrinti ir nuolat tobulina savo kvalifikaciją.

 

18 straipsnis. Finansų maklerio įmonių apskaita, auditas ir pelno paskirstymas

1. Finansų maklerio įmonė privalo tvarkyti apskaitą ir sudaryti finansines ataskaitas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais finansinę atskaitomybę, ir tarptautiniais apskaitos standartais.

2. Finansų maklerio įmonių audito atlikimo tvarka, reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, auditoriaus ir audito įmonės pareigos ir atsakomybė reglamentuojami Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir šio įstatymo 100 straipsnyje.

3. Šio straipsnio 1 dalis mutatis mutandis taikoma rinkos operatoriui ir centriniam depozitoriumui.

4. Finansų maklerio įmonės pelno paskirstymo tvarka reglamentuojama Finansų įstaigų įstatyme.

 

19 straipsnis.       Priežiūros institucijų tarpusavio konsultavimasis prieš išduodant finansų maklerio įmonės licenciją

1. Priežiūros institucija, prieš išduodama finansų maklerio įmonės licenciją, atsiklausia kitos valstybės narės priežiūros institucijos nuomonės, jeigu finansų maklerio įmonės licencijos siekianti įmonė yra:

1) kitoje valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos patronuojamoji įmonė;

2) kitoje valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė;

3) kontroliuojama tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja kitoje valstybėje narėje licencijuotą finansų maklerio įmonę ar kredito įstaigą.

2. Priežiūros institucija, prieš išduodama finansų maklerio įmonės licenciją, atsiklausia kitos valstybės narės kredito įstaigų ar draudimo įmonių priežiūrą atliekančios priežiūros institucijos nuomonės, jeigu licencijos siekianti finansų maklerio įmonė yra:

1) valstybėje narėje licencijuotos kredito įstaigos ar draudimo įmonės patronuojamoji įmonė;

2) valstybėje narėje licencijuotos kredito įstaigos ar draudimo įmonės patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė;

3) kontroliuojama tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja Europos Sąjungoje licencijuotą kredito įstaigą ar draudimo įmonę.

3. Priežiūros institucija atsiklausia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežiūros institucijų nuomonės vertindama licencijos siekiančios įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies savininkų tinkamumą ir tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją ir patirtį. Priežiūros institucija su kitos valstybės narės priežiūros institucija keičiasi informacija, reikalinga akcininkų tinkamumui įvertinti, taip pat tai pačiai įmonių grupei priklausančių įmonių vadovų reputacijai ir tinkamumui įvertinti tiek prieš išduodama finansų maklerio įmonės licenciją, tiek ir vėliau atlikdama finansų maklerio įmonės veiklos reikalavimų laikymosi priežiūrą.

 

20 straipsnis.       Priežiūros institucijos įgaliojimai detalizuoti finansų maklerio įmonių ir finansų patarėjo įmonių licencijavimo tvarką ir licencijos gavimo reikalavimus

Priežiūros institucija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas:

1) nustato finansų maklerio įmonių licencijų išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarką;

2) nustato pranešimų apie finansų maklerio įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įgijimą ar netekimą ir pranešimų apie šiame įstatyme nustatytų akcijų suteikiamų balsavimo teisių ribų peržengimą pateikimo tvarką;

3) patvirtina finansų maklerio įmonių kapitalo reikalavimų ir kitų riziką ribojančių aplinkybių aprašą;

4) nustato finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo tvarką, detalizuojančią šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytus organizacinius reikalavimus;

5) nustato finansų patarėjo įmonių licencijų išdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei veiklos organizavimo ir vykdymo tvarką;

6) patvirtina aprašą, kuriame detalizuojami finansų maklerio įmonės vadovams ir vidaus valdymui taikomi reikalavimai.

 

21 straipsnis. Algoritminė prekyba

1. Algoritmine prekyba užsiimanti finansų maklerio įmonė turi taikyti savo vykdomai veiklai tinkamas ir veiksmingas sistemas ir rizikos kontrolės priemones, siekdama užtikrinti, kad jos prekybos sistemos būtų atsparios, pakankamai pajėgios, joms būtų taikomi atitinkami prekybos apribojimai ir būtų išvengta klaidingų pavedimų siuntimo ar kitokių sistemos klaidų, galinčių sukelti arba padidinti sumaištį rinkoje.

2. Finansų maklerio įmonė turi taikyti veiksmingas sistemas ir rizikos kontrolės priemones, siekdama užtikrinti, kad jos prekybos sistemos nebūtų naudojamos tikslams, kurie prieštarauja Reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatoms arba prekybos vietos, su kuria ji yra susijusi, taisyklėms.

3. Finansų maklerio įmonė turi taikyti veiksmingas verslo tęstinumo priemones, kad būtų šalinami visi jos prekybos sistemų trikdžiai, ir užtikrinti, kad jos sistemos būtų visapusiškai išbandytos ir tinkamai prižiūrimos.

4. Finansų maklerio įmonė, užsiimanti algoritmine prekyba Lietuvos Respublikoje, apie tai praneša priežiūros institucijai, taip pat informuoja priežiūros instituciją apie prekybos vietą, kurioje finansų maklerio įmonė užsiima algoritmine prekyba kaip prekybos vietos narė ar dalyvė.

5. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad finansų maklerio įmonė reguliariai arba prireikus (ad hoc pagrindu) pateiktų taikomų algoritminės prekybos strategijų pobūdžio aprašą, informaciją apie sistemai taikomus prekybos kriterijus ar apribojimus, pagrindinius reikalavimus, kurių laikomasi, ir taikomas rizikos kontrolės priemones, kuriomis siekiama užtikrinti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų laikymąsi, taip pat informaciją apie atliktus savo sistemų bandymus. Priežiūros institucija gali bet kuriuo metu paprašyti finansų maklerio įmonės suteikti papildomos informacijos apie jos vykdomą algoritminę prekybą ir tos prekybos sistemas.

6. Gavusi kitos valstybės narės prekybos vietos, kurioje finansų maklerio įmonė kaip prekybos vietos narė ar dalyvė užsiima algoritmine prekyba, priežiūros institucijos prašymą, priežiūros institucija nedelsdama perduoda šio straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją, gautą iš finansų maklerio įmonės kaip prekybos vietos narės ar dalyvės, užsiimančios algoritmine prekyba.

7. Finansų maklerio įmonė imasi priemonių, kad išsaugotų informaciją, susijusią su šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais reikalavimais, ir užtikrina, kad, priežiūros institucijai paprašius, būtų nedelsiant pateikiami įrodymai, jog finansų maklerio įmonė laikosi šio įstatymo reikalavimų.

8. Didelio dažnio algoritminės prekybos metodą taikanti finansų maklerio įmonė saugo visų savo pateiktų pavedimų tikslius laiko sekos formato įrašus, įskaitant anuliuotus pavedimus, įvykdytus pavedimus ir kotiruotes prekybos vietose, ir pateikia juos priežiūros institucijai, jeigu ji to paprašo.

9. Algoritmine prekyba užsiimanti finansų maklerio įmonė, kuri siekia vykdyti rinkos formavimo strategiją, atsižvelgdama į konkrečios rinkos likvidumą, mastą ir pobūdį bei priemonės, kuria prekiaujama, ypatybes, privalo:

1) nepertraukiamai formuoti rinką nustatytomis prekybos vietos prekybos valandomis (išskyrus išimtines aplinkybes), siekdama, kad būtų užtikrintas reguliarus ir iš anksto numatomas prekybos vietos likvidumas;

2) sudaryti su prekybos vieta privalomą rašytinį susitarimą, kuriuo nustatomos bent tos finansų maklerio įmonės pareigos, kurios susijusios su šios dalies 1 punkte nurodytomis pareigomis;

3) taikyti veiksmingas sistemas ir kontrolę, siekdama užtikrinti, kad bet kuriuo metu galėtų įvykdyti pareigas pagal šios dalies 2 punkte nurodytą susitarimą.

10. Šio straipsnio ir šio įstatymo 70 straipsnio tikslais algoritmine prekyba užsiimanti finansų maklerio įmonė laikoma vykdančia rinkos formavimo strategiją, kai jai būnant vienos ar daugiau prekybos vietų nare ar dalyve jos strategija, veikiant savo sąskaita, apima sinchronišką pastovių lyginamojo dydžio pasiūlos ir paklausos kursų, susijusių su viena ar daugiau finansinių priemonių vienoje arba įvairiose prekybos vietose, skelbimą konkurencingomis kainomis, taip reguliariai ir nuolat užtikrinant visos rinkos likvidumą.

11. Finansų maklerio įmonė, teikianti tiesioginę elektroninę prieigą prie prekybos vietos, taiko veiksmingą sistemą ir kontrolės priemones, kuriomis užtikrina, kad:

1) šia paslauga besinaudojančių klientų tinkamumas būtų tinkamai įvertintas ir prižiūrimas;

2) klientai negalėtų pažeisti iš anksto nustatytų atitinkamų prekybos ir kredito apribojimų;

3) šia paslauga besinaudojančių klientų vykdoma prekyba būtų tinkamai stebima;

4) tinkama kontrole būtų užkirstas kelias prekybai, kuri gali kelti riziką pačiai finansų maklerio įmonei, rinkoje sukelti ar padidinti sumaištį arba gali pažeisti Reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatas ar prekybos vietos taisykles.

12. Tiesioginė elektroninė prieiga prie prekybos vietos, netaikant šio straipsnio 11 dalyje nurodytos sistemos ir kontrolės priemonių, yra draudžiama.

13. Finansų maklerio įmonė, teikianti tiesioginę elektroninę prieigą prie prekybos vietos, atsako už tai, kad šia paslauga besinaudojantys klientai laikytųsi šio įstatymo reikalavimų ir prekybos vietos taisyklių. Finansų maklerio įmonė stebi sandorius, siekdama nustatyti šių taisyklių pažeidimus, neįprastas prekybos sąlygas ar elgesį, kurie gali būti susiję su piktnaudžiavimu rinka, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 596/2014, ir apie kuriuos turi būti pranešama priežiūros institucijai. Finansų maklerio įmonė užtikrina, kad būtų sudarytas privalomas finansų maklerio įmonės ir šia paslauga besinaudojančio kliento rašytinis susitarimas, kuriuo nustatomos pagrindinės teisės ir pareigos, susijusios su paslaugos teikimu, ir kad pagal šį susitarimą finansų maklerio įmonė liktų atsakinga už šiame įstatyme nustatytų pareigų vykdymą.

14. Apie teikiamą tiesioginę elektroninę prieigą prie prekybos vietos finansų maklerio įmonė praneša priežiūros institucijai ir prekybos vietos, kurioje finansų maklerio įmonė atitinkamai teikia tiesioginę elektroninę prieigą, priežiūros institucijai.

15. Priežiūros institucija gali reikalauti, kad finansų maklerio įmonė reguliariai arba prireikus (ad hoc pagrindu) pateiktų šio straipsnio 11 dalyje nurodytos sistemos ir kontrolės priemonių aprašą ir įrodymus, kad jos buvo taikomos.

16. Priežiūros institucija prekybos vietos, prie kurios finansų maklerio įmonė teikia tiesioginę elektroninę prieigą, priežiūros institucijos prašymu nedelsdama perduoda šio straipsnio 15 dalyje nurodytą informaciją, gautą iš finansų maklerio įmonės.

17. Finansų maklerio įmonė imasi priemonių, kad išsaugotų su šio straipsnio 11–16 dalyse nurodyta veikla susijusią informaciją, ir užtikrina, kad šios informacijos pakanka, jog priežiūros institucija galėtų prižiūrėti, kaip laikomasi šio įstatymo reikalavimų.

18. Finansų maklerio įmonė, teikianti bendrosios tarpuskaitos narės paslaugas kitiems asmenims, turi taikyti veiksmingas sistemas ir kontrolės priemones, užtikrinančias, kad tarpuskaitos paslaugos būtų teikiamos tik tiems asmenims, kurie yra tinkami ir atitinka aiškius kriterijus, ir kad šiems asmenims būtų taikomi atitinkami reikalavimai siekiant sumažinti riziką finansų maklerio įmonei ir rinkai. Finansų maklerio įmonė užtikrina, kad būtų sudarytas privalomas finansų maklerio įmonės ir asmens rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos pagrindinės teisės ir pareigos, susijusios su šios paslaugos teikimu.

 

22 straipsnis.       Sandorių sudarymas ir vykdymas daugiašalėje prekybos sistemoje ir organizuotos prekybos sistemoje

1. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, be šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo patvirtinti ir taikyti skaidrias taisykles ir procedūras, kurios užtikrintų sąžiningą ir sklandžią prekybą, ir nustatyti objektyvius kriterijus veiksmingam pavedimų vykdymui užtikrinti. Turi būti nustatytos patikimos prekybos sistemų veikimą užtikrinančios valdymo priemonės, įskaitant nenumatytais atvejais taikomas veiksmingas priemones, kad būtų galima pašalinti tinkamo prekybos sistemų veikimo trikdžių riziką.

2. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, privalo patvirtinti skaidrias taisykles, nustatančias kriterijus, pagal kuriuos finansinės priemonės gali būti įtrauktos į prekybą šiose sistemose.

3. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, turi suteikti pakankamai informacijos arba užtikrinti, kad būtų suteikta prieiga prie viešai skelbiamos informacijos, kurios pagrindu sistemos naudotojai ir dalyviai galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, atsižvelgdami į sistemos naudotojų ir dalyvių padėtį rinkoje ir finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama toje sistemoje, tipus.

4. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, turi turėti aprašą, kuriame reglamentuojama prieiga prie sistemos infrastruktūros ir nustatyti reikalavimai rinkos dalyviams, siekiantiems tapti sistemos nariais. Šis aprašas turi atitikti šio įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

5. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, turi turėti priemonių, kad galėtų nustatyti ir valdyti galimas neigiamas pasekmes daugiašalės prekybos sistemos ar organizuotos prekybos sistemos veiklai arba sistemos nariams, dalyviams ir naudotojams dėl galimų interesų konfliktų tarp daugiašalės prekybos sistemos, organizuotos prekybos sistemos, šių sistemų savininkų, finansų maklerio įmonės ar rinkos operatoriaus, administruojančių daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, interesų ir interesų siekiant užtikrinti patikimą daugiašalės prekybos sistemos arba organizuotos prekybos sistemos veikimą.

6. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, turi laikytis šio įstatymo 67 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir taikyti visas reikalingas veiksmingas sistemas, procedūras ir susitarimus, kad būtų užtikrintas nustatytų reikalavimų laikymasis.

7. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, turi suteikti sistemos nariams ir dalyviams visą reikalingą informaciją apie jų pareigas, susijusias su atsiskaitymais dėl toje sistemoje sudarytų sandorių. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, privalo imtis visų reikalingų priemonių, kurios palengvintų veiksmingą atsiskaitymą už šiose sistemose sudarytus sandorius.

8. Daugiašalė prekybos sistema ir organizuotos prekybos sistema privalo turėti ne mažiau kaip tris aktyvius narius arba naudotojus, iš kurių kiekvienas turi turėti galimybę bendrauti su kitais nariais ar naudotojais nustatant finansinės priemonės kainą.

9. Jeigu perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, kurie buvo įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, yra prekiaujama daugiašalėje prekybos sistemoje arba organizuotos prekybos sistemoje be jų emitento sutikimo, šių vertybinių popierių emitentui netaikomi pradinio, periodinio ir einamojo informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi toje sistemoje.

10. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, privalo nedelsdami vykdyti priežiūros institucijos privalomus nurodymus dėl prekybos finansinėmis priemonėmis sustabdymo ar nutraukimo.

11. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, privalo pateikti priežiūros institucijai detalų administruojamos sistemos veikimo aprašą, įskaitant informaciją apie kontrolės arba dalyvavimo ryšius reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos sistemos, organizuotos prekybos sistemos arba sisteminę prekybą vykdančios finansų maklerio įmonės, priklausančių tai pačiai investicines paslaugas teikiančiai įmonei ar tam pačiam rinkos operatoriui, veikloje, taip pat jų narių, dalyvių ir (arba) naudotojų sąrašus. Priežiūros institucija šią informaciją perduoda Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, jeigu ji paprašo. Priežiūros institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie finansų maklerio įmonės licencijos išdavimą, pakeitimą ar panaikinimą arba teisės verstis rinkos operatoriaus veikla suteikimą ar panaikinimą. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija sudaro ir skelbia visų Europos Sąjungoje veikiančių daugiašalių prekybos sistemų ir organizuotos prekybos sistemų sąrašą, informaciją apie jų teikiamas paslaugas ir kiekvienos daugiašalės prekybos sistemos ir organizuotos prekybos sistemos unikalų kodą.

12. Sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai. Šią informaciją priežiūros institucija perduoda Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, administruojančiai visose valstybėse narėse veikiančių ir sisteminę prekybą vykdančių finansų maklerių įmonių sąrašą.

 

23 straipsnis. Specialieji daugiašalės prekybos sistemos reikalavimai

1. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, be šio įstatymo 16 ir 22 straipsniuose nustatytų reikalavimų, privalo patvirtinti neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles, reglamentuojančias pavedimų vykdymo tvarką šioje sistemoje.

2. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi:

1) būti tinkamai pasirengę valdyti riziką, su kuria susiduria arba gali susidurti, įgyvendinti tinkamas priemones ir palaikyti sistemas, skirtas bet kokiai reikšmingai veiklos rizikai nustatyti, taip pat turėti veiksmingų priemonių kylančiai rizikai valdyti;

2) turėti veiksmingų priemonių, kurios palengvintų veiksmingą ir laiku atliekamą atsiskaitymą už sistemoje sudarytus sandorius;

3) turėti pakankamai finansinių išteklių, kurie palengvintų tinkamą sistemos veikimą, atsižvelgiant į rinkoje sudaromų sandorių pobūdį ir mastą bei su tuo susijusios rizikos pobūdį ir dydį.

3. Šio įstatymo 29, 30, 31, 33 straipsniuose (išskyrus 33 straipsnio 41 dalį) ir 34 straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi sandoriams, sudarytiems pagal daugiašalės prekybos sistemos veiklą reglamentuojančias taisykles, kai sudarant sandorį dalyvauja tik tos sistemos nariai ar dalyviai arba tik pati sistema ir jos nariai ar dalyviai. Tačiau daugiašalės prekybos sistemos nariai ar dalyviai turi laikytis šio įstatymo 29, 30, 31, 33 ir 34 straipsniuose nustatytų reikalavimų dėl savo klientų, kai, veikdami kliento sąskaita, vykdo jo pavedimus daugiašalėje prekybos sistemoje.

KEISTA:

1. 2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

2. 2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2023 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

4. Finansų maklerio įmonės arba rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, neturi teisės vykdyti savo klientų pavedimų, jeigu vykdydami klientų pavedimus finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius sudaro sandorį nuosavomis lėšomis, arba dalyvauti sudarant tarpininko suderintus sandorius.

 

24 straipsnis. Specialieji organizuotos prekybos sistemų reikalavimai

1. Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys organizuotos prekybos sistemą, imasi reikiamų priemonių, užkertančių kelią klientų pavedimų vykdymui organizuotos prekybos sistemoje, jeigu vykdydami klientų pavedimus finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius sudaro sandorį nuosavomis lėšomis arba sandorį nuosavomis lėšomis sudaro kitas subjektas, priklausantis tai pačiai įmonių grupei, kuriai priklauso finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius.

2. Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys organizuotos prekybos sistemą, turi teisę dalyvauti sudarant tarpininko suderintus sandorius dėl obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ir tam tikrų išvestinių finansinių priemonių tik tada, kai yra gavę kliento pritarimą.

3. Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys organizuotos prekybos sistemą, neturi teisės dalyvauti sudarant tarpininko suderintus sandorius vykdydami kliento pavedimus organizuotos prekybos sistemoje dėl išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma tarpuskaitos pareiga pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnį.

4. Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys organizuotos prekybos sistemą, turi imtis priemonių, užtikrinančių šiame įstatyme nustatytų sąlygų, taikomų tarpininko suderintiems sandoriams, laikymąsi.

5. Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys organizuotos prekybos sistemą, turi teisę savo sąskaita sudaryti sandorius, kurie nepriskiriami prie tarpininko suderintų sandorių, tik dėl išleistų valstybės skolos finansinių priemonių, kurių rinka nėra likvidi.

6. Sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė neturi teisės administruoti organizuotos prekybos sistemos. Organizuotos prekybos sistema neturi būti susijusi su sisteminę prekybą vykdančia finansų maklerio įmone tokiais ryšiais, kurie leistų sąveikauti organizuotos prekybos sistemoje teikiamiems pavedimams su sisteminę prekybą vykdančios finansų maklerio įmonės teikiamais (skelbiamais) pavedimais ar kotiruotėmis. Organizuotos prekybos sistema negali būti susijusi su kita organizuotos prekybos sistema taip, kad skirtingose sistemose pateikiami pavedimai sąveikautų tarpusavyje.

7. Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys organizuotos prekybos sistemą, turi teisę pasitelkti kitą finansų maklerio įmonę vykdyti nepriklausomo rinkos formuotojo veiklą toje organizuotos prekybos sistemoje.

8. Finansų maklerio įmonė nebus laikoma vykdančia nepriklausomo rinkos formuotojo veiklą organizuotos prekybos sistemoje, jeigu ji glaudžiais ryšiais susijusi su finansų maklerio įmone arba rinkos formuotoju, administruojančiais organizuotos prekybos sistemą.

9. Pavedimai organizuotos prekybos sistemoje vykdomi įgyvendinant diskrecijos teisę. Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys organizuotos prekybos sistemą, turi diskrecijos teisę bet kuriuo iš šių atvejų:

1) priimdami sprendimą dėl pavedimo pateikimo savo administruojamoje organizuotos prekybos sistemoje arba pavedimo atšaukimo iš jos;

2) priimdami sprendimą nederinti konkretaus kliento pavedimo su kitais tuo metu sistemoje pateiktais pavedimais, jeigu toks sprendimas neprieštarauja iš kliento gautiems specialiems nurodymams ir šio įstatymo 33 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.

10. Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys organizuotos prekybos sistemą, kurioje suderinami klientų pavedimai, turi teisę nustatyti, ar du arba daugiau pateiktų pavedimų bus suderinami sistemoje, kada ir kokiu mastu tai bus padaryta. Sistemą, kurioje sudaromi sandoriai dėl ne nuosavybės finansinių priemonių, administruojanti finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius gali imtis priemonių, palengvinančių derybas tarp klientų, siekiančių suderinti du arba daugiau potencialiai suderinamų interesų sudaryti sandorį.

11. Jeigu finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius kreipiasi su prašymu išduoti arba papildyti licenciją, kad būtų suteikta teisė administruoti daugiašalę prekybos sistemą, taip pat prireikus kitais atvejais (ad hoc pagrindu) priežiūros institucija turi teisę reikalauti pateikti:

1) detalų paaiškinimą, kodėl prekybos sistema neketina veikti kaip reguliuojama rinka, daugiašalė prekybos sistema arba sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė;

2) detalų paaiškinimą, kaip bus įgyvendinama diskrecijos teisė, – ypač tada, kai organizuotos prekybos sistemoje pateiktas pavedimas gali būti atmestas, taip pat kada ir kaip du arba daugiau klientų pavedimų bus tarpusavyje suderinami organizuotos prekybos sistemoje;

3) informaciją, kaip bus vykdomi tarpininko suderinti sandoriai.

12. Priežiūros institucija stebi finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriaus vykdomus tarpininko suderintus sandorius siekdama užtikrinti, kad ši veikla atitiktų jai keliamus reikalavimus ir kad vykdomi tarpininko suderinti sandoriai nesudarytų prielaidų kilti interesų konfliktui tarp finansų maklerio įmonės arba rinkos operatoriaus ir jų klientų.

13. Sandoriams, sudaromiems organizuotos prekybos sistemoje, taikomi šio įstatymo 29, 30, 31, 33 ir 34 straipsniuose nustatyti reikalavimai.

 

25 straipsnis. Mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkos

1. Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi teisę kreiptis su prašymu į priežiūros instituciją, kad daugiašalei prekybos sistemai būtų suteiktas mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkos statusas.

2. Priežiūros institucija gali suteikti daugiašalei prekybos sistemai mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkos statusą, jeigu priežiūros institucija gauna šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą ir yra įsitikinusi, kad daugiašalė prekybos sistema laikosi šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų.

3. Daugiašalėje prekybos sistemoje turi būti patvirtintos ir taikomos veiksmingos taisyklės, sistemos ir procedūros, kuriomis užtikrinamas šių reikalavimų laikymasis:

1) ne mažiau kaip 50 procentų emitentų, kurių finansinės priemonės yra įtrauktos į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje, yra mažos ir vidutinės įmonės tiek tuo metu, kai daugiašalei prekybos sistemai suteikiamas mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkos statusas, tiek ir visais paskesniais kalendoriniais metais;

2) nustatyti atitinkami kriterijai, kuriais remiantis suteikiamas leidimas pirminiam ir paskesniam emitentų finansinių priemonių įtraukimui į prekybą šioje rinkoje;

3) vykdant pirminį finansinių priemonių įtraukimą į prekybą rinkoje, apie šias finansines priemones paskelbiama pakankamai informacijos, kad investuotojai galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą dėl investavimo į finansines priemones, – turi būti skelbiamas atitinkamas leidimo prekiauti dokumentas arba prospektas, jeigu taikomi Vertybinių popierių įstatymo ir (arba) Reglamento (ES) 2017/1129 nustatyti reikalavimai, keliami viešajam siūlymui, kai finansinė priemonė pirmą kartą įtraukiama į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje;

KEISTA:

2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2358 (nuo 2019 07 21)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11980)

 

4) emitentas periodiškai pats atskleidžia arba jo vardu tinkamai periodiškai atskleidžiama informacija, tokia kaip rengiamos audituotos metinės ataskaitos ir kita šio įstatymo numatyta viešai skelbti informacija;

5) rinkoje veikiantys emitentai, kaip jie apibrėžti Reglamento (ES) Nr. 596/2014 3 straipsnio 1 dalies 21 punkte, vadovaujamas pareigas emitento valdymo organuose einantys asmenys, kaip jie apibrėžti Reglamento (ES) Nr. 596/2014 3 straipsnio 1 dalies 25 punkte, ir su šiais asmenimis glaudžiai susiję asmenys, kaip jie apibrėžti Reglamento (ES) Nr. 596/2014 3 straipsnio 1 dalies 26 punkte, laikosi atitinkamų reikalavimų, kurie jiems taikomi pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014;

6) priežiūrai reikalinga informacija apie rinkoje veikiančius emitentus yra saugoma ir viešai prieinama;

7) taikomos veiksmingos sistemos ir kontrolės priemonės, kuriomis siekiama nustatyti piktnaudžiavimo rinka atvejus ir užkirsti jiems kelią toje rinkoje, kaip to reikalaujama Reglamente (ES) Nr. 596/2014.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų taikymas nedaro įtakos finansų maklerio įmonės ar rinkos operatoriaus, administruojančių daugiašalę prekybos sistemą, pareigai laikytis kitų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, susijusių su daugiašalės prekybos sistemos veikimu. Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, gali nustatyti papildomus reikalavimus, negu nurodyti šio straipsnio 3 dalyje.

5. Priežiūros institucija gali panaikinti daugiašalei prekybos sistemai suteiktą mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkos statusą bet kuriuo iš šių atvejų:

1) kai finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys mažų ir vidutinių įmonių augimo rinką, kreipiasi dėl šio statuso panaikinimo;

2) kai daugiašalė prekybos sistema nebeatitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų.

6. Priežiūros institucija, šiame straipsnyje nustatyta tvarka suteikusi daugiašalei prekybos sistemai mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkos statusą arba šį statusą panaikinusi, apie atitinkamą sprendimą nedelsdama praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

7. Jeigu emitento finansinė priemonė įtraukta į prekybą vienoje mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkoje, šia finansine priemone galima prekiauti kitoje mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkoje tik tada, kai apie tai informuojamas emitentas ir jis nepareiškia prieštaravimų. Šiuo atveju emitentui netaikomos toje kitoje mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkoje taikomos pareigos, susijusios su įmonių valdymo reikalavimais arba su pirminiu, vėlesniu ar ad hoc informacijos apie emitentą ir jo išleistas finansines priemones atskleidimu.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ VEIKLAI KELIAMI REIKALAVIMAI

 

26 straipsnis. Pareiga nuolat laikytis licencijos gavimo reikalavimų

1. Lietuvos Respublikoje licencijuotos finansų maklerio įmonės privalo nuolat laikytis šiame įstatyme nustatytų reikalavimų finansų maklerio įmonės licencijai gauti.

2. Kaip laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, prižiūri priežiūros institucija. Finansų maklerio įmonė turi pranešti priežiūros institucijai apie visus aplinkybių, buvusių licencijos išdavimo metu, esminius pasikeitimus.

 

27 straipsnis.       Pareiga nuolat laikytis finansų maklerio įmonės veiklai keliamų reikalavimų ir teikti periodinę informaciją

1. Lietuvos Respublikoje licencijuotos finansų maklerio įmonės, teikiančios investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje, taip pat kitoje valstybėje narėje licencijuotų finansų maklerio įmonių filialai, teikiantys investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo nuolat laikytis šiame skirsnyje nustatytų finansų maklerio įmonės veiklai keliamų reikalavimų.

2. Kaip laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, prižiūri priežiūros institucija. Priežiūros institucija, atlikdama priežiūros funkcijas, naudojasi šio įstatymo 93 ir 102 straipsniuose suteiktomis teisėmis.

3. Finansų maklerio įmonės privalo teikti prašomus dokumentus priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir atvejais.

4. Finansų maklerio įmonės privalo priežiūros institucijos nustatytais atvejais ir tvarka atskleisti visuomenei informaciją apie savo veiklą.

 

28 straipsnis. Pareiga vengti interesų konfliktų

1. Finansų maklerio įmonė privalo vengti interesų konfliktų ir imtis visų reikalingų priemonių, skirtų nustatyti ir valdyti interesų konfliktus, kylančius tarp įmonės, jos vadovų, darbuotojų, priklausomų tarpininkų, taip pat kitų su įmone tiesiogiai ar netiesiogiai kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir įmonės klientų arba vien tik tarp įmonės klientų, kai interesų konfliktai kyla įmonei teikiant investicines paslaugas, papildomas paslaugas arba jų derinį, taip pat kai interesų konfliktai kyla dėl trečiojo asmens finansų maklerio įmonei mokamo bet kokio pobūdžio užmokesčio, komisinio atlyginimo arba dėl finansų maklerio įmonės atlyginimų politikos ir kitų skatinimo priemonių.

2. Jeigu priemonės, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi vadovaudamasi šio įstatymo 16 straipsnio 2–7 dalimis, yra nepakankamos užtikrinti interesų konfliktų, kurie daro neigiamą poveikį klientų interesams, prevencijai, finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas, turi aiškiai atskleisti klientui interesų konflikto turinį ir (arba) priežastis, taip pat priemones, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi siekdama sumažinti neigiamą poveikį klientų interesams.

3. Finansų maklerio įmonė privalo užtikrinti, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija:

1) būtų pateikiama klientui patvariojoje laikmenoje;

2) yra pakankamai išsami, kad klientas galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą dėl paslaugų, kurios susijusios su interesų konfliktais.

 

29 straipsnis. Finansų maklerio įmonės pareigos teikiant klientui investicines paslaugas

1. Finansų maklerio įmonė, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, laikydamasi šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų.

2. Finansų maklerio įmonės, išleidžiančios finansines priemones, skirtas parduoti klientams, turi užtikrinti, kad šios finansinės priemonės būtų sukurtos taip, kad atitiktų tam tikros klientų kategorijos tikslinės klientų grupės poreikius, finansinių priemonių platinimo strategija atitiktų tikslinę klientų grupę, o finansų maklerio įmonė turi imtis reikalingų priemonių, skirtų užtikrinti, kad finansinė priemonė būtų platinama nustatytai tikslinei klientų grupei.

3. Finansų maklerio įmonė turi suprasti finansines priemones, kurias siūlo arba rekomenduoja, įvertinti finansinių priemonių atitiktį klientų, kuriems teikia investicines paslaugas, poreikiams, be kita ko, atsižvelgdama į nustatytą tikslinę klientų grupę, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 6 ir 7 dalyse, ir užtikrinti, kad finansinės priemonės būtų siūlomos arba rekomenduojamos tik tada, kai tai atitinka kliento interesus.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

4. Visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama.

5. Finansų maklerio įmonė turi laiku aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams informaciją apie finansų maklerio įmonę ir jos teikiamas paslaugas, finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, klientų pavedimų vykdymo vietas, pavedimų vykdymo išlaidas ir kitus susijusius mokėjimus.

6. Įgyvendindama šio straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, finansų maklerio įmonė klientams ir potencialiems klientams privalo pateikti šią informaciją:

1) finansų maklerio įmonė, teikianti investavimo rekomendaciją, turi iš anksto, prieš pradėdama teikti investavimo rekomendaciją, pateikti informaciją:

a) ar teikiama investavimo rekomendacija atitinka nepriklausomos investavimo rekomendacijos požymius, ar jų neatitinka;

b) ar investavimo rekomendacija teikiama atlikus išsamią ar ribotą skirtingų tipų finansinių priemonių analizę;

c) ar finansų maklerio įmonės vertintas finansines priemones išleido arba pateikė subjektai, su kuriais finansų maklerio įmonė susijusi glaudžiais ryšiais arba kitokiais artimais sutartiniais, teisiniais ar ekonominiais ryšiais, keliančiais grėsmę teikiamos investavimo rekomendacijos nepriklausomumui;

d) ar finansų maklerio įmonė įsipareigoja periodiškai vertinti klientui rekomenduotų finansinių priemonių tolesnį tinkamumą;

2) informaciją apie finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, kuri turi apimti tinkamą informavimą ir įspėjimus apie riziką, būdingą investicijoms į šias finansines priemones arba susijusią su konkrečiomis investavimo strategijomis, taip pat informaciją apie tai, ar finansinė priemonė skirta neprofesionaliesiems ar profesionaliesiems klientams, atsižvelgdama į numatytą tikslinę klientų grupę pagal šio straipsnio 2 dalį;

3) informaciją apie visas išlaidas ir kitus susijusius mokėjimus, kuri turi apimti informaciją, susijusią su investicinėmis ir papildomomis paslaugomis, įskaitant, jeigu taikoma, investavimo rekomendacijos kainą, su klientui rekomenduota arba platinama finansine priemone susijusias išlaidas ir informaciją klientui apie apmokėjimo sąlygas, įskaitant taikomus mokėjimus tretiesiems asmenims;

4) informaciją, nurodytą Reglamente (ES) 2019/2088 ir Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsniuose.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

7. Informacija apie visas išlaidas ir kitus mokėjimus, įskaitant su investicinėmis paslaugomis ir finansinėmis priemonėmis susijusias išlaidas ir mokėjimus, kurie atsiranda nepaisant būdingos rinkos rizikos, turi būti pateikiama mokėjimus sumuojant, kad klientas galėtų suprasti visas išlaidas ir išlaidų kaupiamąjį poveikį investicijų grąžai, o kliento pageidavimu – išlaidos ir mokėjimai turi būti išdėstomi detaliai. Ši informacija klientui teikiama periodiškai, ne rečiau kaip kartą per metus, ir teikiama visą kliento investavimo laikotarpį.

71.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

Kai sutartis dėl finansinės priemonės pirkimo arba pardavimo sudaroma naudojant nuotolinio ryšio priemones, kuriomis negalima iš anksto pateikti informacijos apie išlaidas ir mokesčius, finansų maklerio įmonė gali nedelsdama po sandorio sudarymo pateikti informaciją apie išlaidas ir mokesčius elektroniniu formatu arba, kai to paprašo neprofesionalusis klientas, popierine forma, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

1) klientas sutinka gauti informaciją nedelsiant po sandorio sudarymo;

2) finansų maklerio įmonė yra suteikusi klientui galimybę atidėti sandorio sudarymą, kol klientas gaus informaciją.

72. Finansų maklerio įmonė privalo suteikti klientui galimybę prieš sudarant sandorį gauti informaciją apie išlaidas ir mokesčius telefonu, išskyrus šio straipsnio 71 dalies 2 punkte nurodytą atvejį.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

8. Šio straipsnio 4–7, 12, 13 ir 14 dalyse nurodyta informacija turi būti teikiama suprantamai ir tokiu būdu, kad klientai arba potencialūs klientai galėtų suprasti investicinės paslaugos ir siūlomo konkretaus finansinių priemonių tipo pobūdį ir riziką ir tik tada priimtų pateikta informacija pagrįstus sprendimus. Šiame straipsnyje nurodyta informacija gali būti teikiama taip pat ir standartizuota forma.

81. Visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė privalo teikti pagal šį įstatymą, teikiama klientams arba potencialiems klientams elektroniniu formatu, išskyrus tuos atvejus, kai klientas arba potencialus klientas yra neprofesionalusis arba potencialus neprofesionalusis klientas ir paprašo teikti informaciją popierine forma, – tada informacija pateikiama popierine forma nemokamai. Finansų maklerio įmonė informuoja neprofesionaliuosius arba potencialius neprofesionaliuosius klientus apie galimybę gauti informaciją popierine forma.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

82. Finansų maklerio įmonė esamus neprofesionaliuosius klientus, kurie gauna privalomą informaciją pagal šį įstatymą popierine forma, ne vėliau kaip per 8 savaites iki informacijos išsiuntimo dienos informuoja, kad informaciją jie gaus elektroniniu formatu. Finansų maklerio įmonė informuoja neprofesionaliuosius klientus, kad jie gali pasirinkti, ar ir toliau nori gauti informaciją popierine forma, ar tik elektroniniu formatu. Finansų maklerio įmonės taip pat informuoja esamus neprofesionaliuosius klientus, kad tuo atveju, jeigu klientas per tas 8 savaites nepareikš pageidavimo, kad informacija jam ir toliau būtų siunčiama popieriuje, automatiškai bus pereita prie elektroninio formato. Esamų neprofesionaliųjų klientų, kurie jau gauna privalomą informaciją pagal šį įstatymą elektroniniu formatu, informuoti neprivaloma.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

9. Kai investicinė paslauga teikiama kaip dalis finansinio produkto, kuriam taikomi kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai dėl kredito įstaigų ir vartojimo kreditų davėjų arba vartojimo kredito tarpininkų pareigų teikiant informaciją klientams, šioms teikiamoms paslaugoms netaikomi šio straipsnio 4–8 dalyse nustatyti reikalavimai.

10. Finansų maklerio įmonė, informavusi klientą, kad teikia nepriklausomas investavimo rekomendacijas, privalo:

1) įvertinti, ar pakankamas kiekis rinkoje prieinamų finansinių priemonių, kurios turi būti skirtingos pagal tipą ir emitentus ar produkto pardavėjus arba platintojus, siekdama užtikrinti, kad tikslai, kurių klientas siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis, galėtų būti tinkamai pasiekti, o vertinamos finansinės priemonės nebūtų ribojamos vien tik priemonėmis, kurias išleido arba pateikė:

a) pati finansų maklerio įmonė;

b) su finansų maklerio įmone glaudžiais ryšiais susiję kiti subjektai arba

c) subjektai, su kuriais finansų maklerio įmonę sieja sutartiniai, teisiniai ar ekonominiai ryšiai, keliantys grėsmę teikiamos nepriklausomos investavimo rekomendacijos objektyvumui;

2) nepriimti, o gavusi – nedelsdama perleisti klientui arba grąžinti užmokestį, komisinį atlyginimą arba kitokią piniginę ar nepiniginę naudą, kurią sumoka arba suteikia tretieji asmenys arba šių trečiųjų asmenų naudai veikiantys kiti asmenys, kai tai susiję su finansų maklerio įmonės teikiamomis investicinėmis paslaugomis klientams. Informacija apie finansų maklerio įmonės gautą nereikšmingą nepiniginę naudą, kuri gali pagerinti klientams teikiamų paslaugų kokybę, jeigu tokia nauda, atsižvelgiant į jos pobūdį ir dydį, negali būti vertinama kaip trukdanti finansų maklerio įmonei veikti geriausiais klientų interesais, turi būti aiškiai atskleista klientui – tokiu atveju kiti šiame punkte nustatyti reikalavimai netaikomi.

11. Jeigu teikiama finansinių priemonių portfelio valdymo paslauga, finansų maklerio įmonė neturi teisės priimti, o gavusi privalo nedelsdama perleisti klientui arba grąžinti mokesčius, komisinį atlyginimą arba kitokią piniginio ar nepiniginio pobūdžio naudą, kurią sumoka arba suteikia tretieji asmenys arba šių trečiųjų asmenų naudai veikiantys kiti asmenys, kai tai susiję su finansų maklerio įmonės teikiamomis investicinėmis paslaugomis klientams. Informacija apie finansų maklerio įmonės gautą nereikšmingą nepiniginę naudą, kuri gali pagerinti klientams teikiamų paslaugų kokybę, jeigu tokia nauda, atsižvelgiant į pobūdį ir dydį, negali būti vertinama kaip trukdanti finansų maklerio įmonei veikti geriausiais klientų interesais, turi būti aiškiai atskleista klientui – tokiu atveju kiti šiame punkte nustatyti reikalavimai netaikomi.

12. Laikoma, kad finansų maklerio įmonė nevykdo šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytų reikalavimų, taip pat ji nelaikoma sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikiančia geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, jeigu finansų maklerio įmonė, teikdama investicines arba papildomas paslaugas, sumoka užmokestį, komisinį atlyginimą arba teikia nepiniginę naudą tretiesiems asmenims, kurie nėra įmonės klientai arba jų naudai veikiantys asmenys, arba jeigu finansų maklerio įmonė gauna užmokestį, komisinį atlyginimą arba nepiniginę naudą iš trečiųjų asmenų, kurie nėra įmonės klientai arba jų naudai veikiantys asmenys, išskyrus atvejus, kai atitinkami mokėjimai arba nauda:

1) yra numatyti klientui skirtų paslaugų kokybei pagerinti ir

2) netrukdo finansų maklerio įmonei laikytis pareigos sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais.

13. Informacija apie šio straipsnio 12 dalyje nurodytų atitinkamų mokėjimų ir naudos pobūdį ir dydį, o jeigu mokėjimų arba naudos dydis negali būti tiksliai nustatytas, informacija apie jo apskaičiavimo metodą turi būti išsamiai, tiksliai, aiškiai ir suprantamai atskleidžiama klientui prieš pradedant teikti investicines arba papildomas paslaugas. Finansų maklerio įmonė turi informuoti klientą apie investicinių paslaugų teikimo metu įmonės gauto užmokesčio, komisinio atlyginimo ir kitos piniginės ar nepiniginės naudos perleidimo klientui procedūras, jeigu toks reikalavimas yra nustatytas.

14. Šio straipsnio 12 dalies nuostatos netaikomos mokėjimams arba naudai, kurie sudaro sąlygas arba yra būtini teikiant investicines paslaugas, įskaitant turto saugojimo, atsiskaitymo už sudarytus sandorius ir biržos mokesčius, su priežiūra susijusias rinkliavas ir teisines išlaidas, jeigu pagal savo pobūdį šie mokėjimai arba nauda negali kelti grėsmės finansų maklerio įmonei sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiais kliento interesais.

141.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

Trečiųjų šalių atliekamas tyrimas finansų maklerio įmonei, teikiančiai klientams portfelio valdymo arba kitas investicines ar papildomas paslaugas, laikomas šio straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų įvykdymu, jeigu:

1) prieš teikiant tyrimo paslaugas finansų maklerio įmonė ir tyrimo paslaugų teikėjas susitaria, kuri bendrų mokesčių ar bendro mokėjimo už pavedimų vykdymo paslaugas ir tyrimus dalis mokama už tyrimus, ir

2) finansų maklerio įmonė informuoja savo klientus apie tyrimų paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims atliktus bendrus mokėjimus už pavedimų vykdymo paslaugas ir tyrimus, ir

3) tyrimai, už kuriuos mokami bendri mokesčiai ar atliekamas bendras mokėjimas, susiję tik su tais emitentais, kurių rinkos kapitalizacija per pastaruosius 3 kalendorinius metus iki tyrimo atlikimo dienos metų pabaigoje, kai jie yra ar buvo įtraukti į biržos sąrašus, arba nuosavo kapitalo vertė tais finansiniais metais, kai jie nėra ar nebuvo įtraukti į biržos sąrašus, nesiekė 1 milijardo eurų.

142. Šio straipsnio 141 dalyje nurodytas tyrimas suprantamas kaip tyrimas, apimantis tyrimo medžiagos parengimą arba paslaugų, susijusių su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis ar kitu turtu arba finansinių priemonių emitentais ar galimais emitentais, teikimą arba apimantis tyrimo medžiagos parengimą arba paslaugų, glaudžiai susijusių su tam tikru sektoriumi ar rinka, teikimą ir padedantis susidaryti nuomonę apie to sektoriaus ar rinkos finansines priemones, turtą ar emitentus. Medžiagos parengimas arba paslaugų, kuriomis tiesiogiai arba netiesiogiai rekomenduojama arba siūloma investavimo strategija ir teikiama pagrįsta nuomonė apie esamą ar būsimą finansinių priemonių ar turto vertę ar kainą arba kitais būdais teikiama analizė bei pradinės įžvalgos ir daromos išvados, grindžiamos nauja ar esama informacija, kuri galėtų būti naudojama pasirenkant investavimo strategiją ir būti aktuali, taip pat galėtų padidinti finansų maklerio įmonės klientų, kurie už tą tyrimą moka mokestį, vardu priimamų sprendimų vertę, teikimas taip pat suprantamas kaip tyrimas.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

15. Finansų maklerio įmonė neturi teisės mokėti atlygio darbuotojams arba vertinti darbuotojų veiklos rezultatų tokiu būdu, kuris trukdo finansų maklerio įmonei veikti geriausiais klientų interesais. Finansų maklerio įmonė neturi teisės nustatyti darbuotojų atlyginimo, siektinų pardavimo tikslų arba kitų priemonių, kurios skatintų įmonės darbuotojus rekomenduoti konkrečią finansinę priemonę neprofesionaliesiems klientams, kai finansų maklerio įmonė turi galimybę pasiūlyti klientui kitą finansinę priemonę, kuri geriau atitiktų kliento poreikius.

16. Jeigu investicinė paslauga siūloma kartu su kita paslauga ar produktu kaip paslaugų ar produktų paketo dalis arba kaip to paties susitarimo arba paslaugų ar produktų paketo įsigijimo sąlyga, finansų maklerio įmonė turi informuoti klientą, ar galima įsigyti skirtingas paslaugų ar produktų paketo sudedamąsias dalis atskirai, taip pat pateikti duomenis ir informaciją apie taikomus mokesčius ir kitas išlaidas įsigyjant kiekvieną sudedamąją dalį atskirai.

17. Jeigu rizika, kylanti iš šio straipsnio 16 dalyje nurodyto susitarimo arba paslaugų ar produktų paketo, siūlomo neprofesionaliajam klientui, tikėtina, skiriasi nuo rizikos, būdingos kiekvienai iš atskirų paketą sudarančių sudedamųjų dalių, finansų maklerio įmonė privalo pateikti tinkamą susitarimo ar paketo sudedamųjų dalių aprašymą ir paaiškinti, kaip sudedamųjų dalių tarpusavio sąveika pakeičia riziką.

18. Finansų maklerio įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti klientų skundus (prašymus), susijusius su teikiamomis investicinėmis ir (arba) papildomomis paslaugomis (toliau šioje dalyje – skundai). Finansų maklerio įmonė privalo išnagrinėti rašytinį kliento skundą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė klientas ir finansų maklerio įmonė. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių finansų maklerio įmonė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti klientui negalutinį atsakymą aiškiai nurodžiusi atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio klientas gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Finansų maklerio įmonė klientų skundus nagrinėja neatlygintinai.

KEISTA:

2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1877 (nuo 2019 02 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00227)

 

19. Finansų maklerio įmonė, teikianti paslaugas profesionaliesiems klientams, išskyrus investavimo rekomendacijų teikimą ir portfelio valdymą, gali nesilaikyti šio straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų. Finansų maklerio įmonė taip pat gali nesilaikyti šio įstatymo 30 straipsnio 21 dalyje ir 31 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų, nebent profesionalieji klientai informuoja finansų maklerio įmonę, kad pageidauja naudotis šiuose straipsniuose numatytomis teisėmis. Finansų maklerio įmonė registruoja šiuos profesionaliųjų klientų prašymus.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

291 straipsnis.      Subordinuotųjų tinkamų įsipareigojimų pardavimas neprofesionaliesiems klientams

KEISTA:

2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-767 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-26896)

 

1. Pardavėjas ‒ finansų maklerio įmonė, kredito įstaiga, valdymo įmonė, kuri turi valdymo įmonės licenciją pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir (arba) Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą, kurioje numatyta šios valdymo įmonės teisė teikti investicines paslaugas, taip pat kitose valstybėse narėse įsteigtos valdymo įmonės, turinčios valdymo įmonės licenciją pagal tų valstybių teisės aktus, perkeliančius 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (su visais pakeitimais), arba pagal 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (su visais pakeitimais), kurioje (valdymo įmonės licencijoje) numatyta teisė teikti investicines paslaugas (toliau kartu šiame straipsnyje – pardavėjas), turi teisę parduoti neprofesionaliajam klientui Lietuvos Respublikoje įsteigtų Finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų įstaigų išleistus tinkamus įsipareigojimus, tenkinančius visas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnyje, išskyrus 72a straipsnio 1 dalies b punktą, ir šio reglamento 72b straipsnio 3–5 dalyse nurodytas sąlygas, jeigu pardavėjas užtikrina, kad pirkimo metu neprofesionaliojo kliento pradinė minimali suma, investuojama į vieną ar kelias šioje dalyje nurodytas įsipareigojimų priemones, ne mažesnė kaip 10 000 eurų.

2. Pardavėjas turi teisę parduoti kitose valstybėse narėse įsteigtų Finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų įstaigų išleistus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus neprofesionaliajam klientui, jeigu tokių įsipareigojimų minimali nominalioji vertė ne mažesnė kaip 50 000 eurų.

 

INFOLEX PASTABA: 2021 12 14 įstatymu Nr. XIV-767 (TAR, 2021, Nr. 2021-26896) nustatyta, kad 291 straipsnio nuostatos taikomos 291 straipsnio 1 dalyje nurodytiems įsipareigojimams, kurie buvo išleisti po įstatymo Nr. XIV-767 įsigaliojimo dienos.

 

30 straipsnis. Tinkamumo ir priimtinumo vertinimas

1. Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento:

1) žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečios rūšies investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis;

2) finansinę padėtį, įskaitant asmens galimybes patirti nuostolių;

3) tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis, įskaitant asmens toleranciją rizikai.

2. Finansų maklerio įmonė, surinkusi ir įvertinusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, turi rekomenduoti klientui ar potencialiam klientui konkrečias investicines paslaugas ir finansines priemones, kurios yra tinkamos klientui atsižvelgiant į jo toleranciją rizikai ir galimybes prisiimti nuostolius.

21. Finansų maklerio įmonė, teikdama investavimo rekomendacijas arba portfelio valdymo paslaugas, apimančias vienų finansinių priemonių pakeitimą kitomis, privalo surinkti informaciją apie kliento investicijas ir išanalizuoti finansinių priemonių pakeitimo kitomis išlaidas ir naudą. Teikdamos investavimo rekomendacijas, finansų maklerio įmonės turi informuoti klientą, ar vienų finansinių priemonių pakeitimo kitomis nauda yra didesnė už išlaidas.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

3. Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines paslaugas, kitas negu nurodytos šio straipsnio 1 ir 6 dalyse, turi pasiūlyti klientui ar potencialiam klientui pateikti informaciją apie jo žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečios rūšies investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, kurias siūlo finansų maklerio įmonė arba dėl kurių kreipiasi pats klientas ar potencialus klientas. Atsižvelgdama į gautą informaciją, finansų maklerio įmonė turi įvertinti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra priimtinos klientui. Jeigu ketinama teikti investicines paslaugas dėl paslaugų ar produktų paketo, kaip tai nustatyta šio įstatymo 29 straipsnio 16 ir 17 dalyse, turi būti vertinamas viso paslaugų ar produktų paketo priimtinumas klientui.

4. Jeigu finansų maklerio įmonė, įvertinusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, nustato, kad investicinė paslauga ar finansinė priemonė konkrečiam klientui ar potencialiam klientui nėra priimtina, ji privalo klientą ar potencialų klientą apie tai įspėti. Įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma.

5. Jeigu klientas ar potencialus klientas atsisako suteikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją arba pateikia nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, finansų maklerio įmonė privalo įspėti klientą ar potencialų klientą, kad kliento atsisakymas pateikti reikalingą informaciją arba ne visos reikalingos informacijos pateikimas neleidžia finansų maklerio įmonei nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra priimtinos klientui. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma.

6. Finansų maklerio įmonė, kurios teikiamos investicinės paslaugos apima tik pavedimų vykdymą klientų sąskaita ir (arba) pavedimų priėmimą ir perdavimą, neatsižvelgdama į tai, ar yra teikiamos papildomos paslaugos, turi teisę teikti šias paslaugas nesurinkusi informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje ir neįvertinusi, ar konkrečios investicinės paslaugos arba finansinės priemonės yra tinkamos klientui, jeigu yra tenkinamos visos šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytos sąlygos. Finansų maklerio įmonė tokios teisės neturi, kai teikiant šioje dalyje nurodytas investicines paslaugas klientui suteikiamas kreditas ar paskola, kaip tai nurodyta šio įstatymo 3 straipsnio 45 dalies 2 punkte, išskyrus susitarimus dėl anksčiau suteiktų kredito ar paskolos limitų, einamųjų sąskaitų ir sąskaitos kreditavimo.

7. Investicinės paslaugos šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka gali būti teikiamos dėl šių finansinių priemonių:

1) bendrovių akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, lygiavertėje rinkoje trečiojoje valstybėje arba daugiašalėje prekybos sistemoje, išskyrus kolektyvinio investavimo subjektų, nepriskiriamų prie suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, išleistas akcijas ir akcijas, apimančias išvestinę finansinę priemonę. Priežiūros institucija kreipiasi į Europos Komisiją su prašymu įvertinti, ar trečiosios valstybės rinka gali būti laikoma lygiaverte, pateikdama tokiam sprendimui priimti reikalingą informaciją;

2) obligacijų ar kitokių įsiskolinimą patvirtinančių finansinių priemonių, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, lygiavertėje rinkoje trečiojoje valstybėje arba daugiašalėje prekybos sistemoje, išskyrus obligacijas ir kitas įsiskolinimą patvirtinančias priemones, kurios apima išvestinę finansinę priemonę arba yra tokios struktūros, dėl kurios klientui gali būti sudėtinga suprasti tokiai finansinei priemonei būdingą riziką. Rinka laikoma lygiaverte rinka trečiojoje valstybėje, jeigu joje laikomasi reikalavimų, analogiškų tiems, kurie nustatyti Vertybinių popierių įstatyme;

3) pinigų rinkos priemonių, išskyrus pinigų rinkos priemones, kurios apima išvestinę finansinę priemonę arba yra tokios struktūros, dėl kurios klientui gali būti sudėtinga suprasti šiai finansinei priemonei būdingą riziką;

4) suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų vienetų ar akcijų, išskyrus struktūrizuotų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, apibrėžtų 2010 m. liepos 1 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 583/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl pagrindinės informacijos investuotojams ir dėl sąlygų, kurių reikia laikytis teikiant pagrindinę informaciją investuotojams ar prospektą patvariojoje laikmenoje, išskyrus popierių, arba svetainėje, 36 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje, išleistus vienetus ar akcijas;

KEISTA:

2020 05 21 įstatymu Nr. XIII-2974 (nuo 2020 05 30)

(TAR, 2020, Nr. 2020-11674)

 

5) struktūrizuotų indėlių, išskyrus struktūrizuotus indėlius, kurie yra tokios struktūros, dėl kurios klientui gali būti sudėtinga suprasti su tokio finansinio produkto grąža susijusią riziką arba išlaidas, patiriamas dėl išankstinio sutarties nutraukimo;

6) kitų nesudėtingų finansinių priemonių, atsižvelgiant į šioje dalyje nustatytą reglamentavimą.

8. Investicinės paslaugos gali būti teikiamos šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, jeigu laikomasi šių papildomų sąlygų:

1) investicinė paslauga teikiama kliento ar potencialaus kliento iniciatyva;

2) klientas ar potencialus klientas buvo įspėti, kad investicines paslaugas teikianti finansų maklerio įmonė neturi pareigos įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siūlomų teikti investicinių paslaugų priimtinumo klientui, todėl klientas nesinaudoja šiame įstatyme nustatyta kliento interesų apsauga, kuri taikoma teikiant investicines paslaugas. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas standartizuota forma;

3) finansų maklerio įmonė laikosi šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytų reikalavimų vengti interesų konfliktų.

9. Finansų maklerio įmonė privalo saugoti dokumentus, kuriuose nustatomi įmonės ir kliento sutartiniai santykiai ir jų tarpusavio teisės ir pareigos bei kitos investicinių paslaugų teikimo sąlygos. Šalių tarpusavio teisės ir pareigos gali būti nustatomos teikiant nuorodas į kitus dokumentus ar teisės aktus.

 

31 straipsnis. Ataskaitų klientams pateikimas

1. Finansų maklerio įmonė patvariojoje laikmenoje turi teikti klientui tinkamus pranešimus apie jam suteiktas paslaugas. Šiuose pranešimuose turi būti periodiškai pateikiama informacija klientams, atsižvelgiant į finansinių priemonių, dėl kurių teikiamos investicinės paslaugos, rūšį ir sudėtingumą, klientui teikiamų paslaugų pobūdį. Taip pat šiuose pranešimuose turi būti pateikiama informacija apie išlaidas, susijusias su sandorių sudarymu ir paslaugų teikimu klientui, bei informacija, nurodyta Reglamente (ES) 2019/2088 ir Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsniuose.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

2. Finansų maklerio įmonė, teikianti investavimo rekomendacijas, prieš sudarydama sandorį privalo patvariojoje laikmenoje pateikti klientui investavimo rekomendacijos tinkamumo įvertinimą – nurodyti klientui suteiktą investavimo rekomendaciją ir kaip ji atitinka neprofesionaliojo kliento prioritetus, investavimo tikslus ir kitas reikšmingas savybes. Jeigu sandoris dėl finansinės priemonės pirkimo ar pardavimo sudaromas naudojantis nuotolinėmis ryšio priemonėmis ir dėl to finansų maklerio įmonė neturi galimybių iš anksto pateikti klientui investavimo rekomendacijos tinkamumo įvertinimo, finansų maklerio įmonė turi pateikti rašytinį tinkamumo įvertinimą patvariojoje laikmenoje iš karto, kai klientas prisiima iš sandorio kylančius įsipareigojimus, su sąlyga, kad yra laikomasi visų šių sąlygų:

1) klientas finansų maklerio įmonei yra pateikęs sutikimą gauti tinkamumo įvertinimą iš karto, kai sudaromas sandoris dėl finansinės priemonės;

2) finansų maklerio įmonė yra suteikusi galimybę klientui atidėti sandorio sudarymą, kad klientas iš anksto gautų tinkamumo įvertinimą.

3. Finansų maklerio įmonė, teikianti finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą arba informavusi klientą, kad vykdys periodinį tinkamumo vertinimą, periodiniame pranešime klientui turi pateikti atnaujintą tinkamumo įvertinimą, nurodydama, kaip investicijos atitinka kliento prioritetus, investavimo tikslus ir kitas neprofesionaliojo kliento savybes.

4. Jeigu su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu susijusio kredito sutartyje, kuriai sudaryti taikomi kreditingumo vertinimo reikalavimai pagal Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą, yra nustatyta privaloma sąlyga, pagal kurią tam pačiam klientui (vartotojui) yra teikiamos investicinės paslaugos dėl nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka) užtikrintų obligacijų, kurios išleidžiamos kredito finansavimui užtikrinti ir kurioms taikomos tokios pačios sąlygos, kaip ir toje kredito sutartyje, siekiant, kad būtų galima už kreditą sumokėti, jį refinansuoti arba grąžinti, tokiai paslaugai netaikomi šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.

 

32 straipsnis. Investicinių paslaugų teikimas tarpininkaujant kitai finansų maklerio įmonei

1. Finansų maklerio įmonė, gavusi kitos finansų maklerio įmonės (tarpininkaujančios įmonės) pavedimą suteikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas tarpininkaujančios įmonės klientui, turi teisę vadovautis tarpininkaujančios įmonės perduota informacija apie klientą. Tarpininkaujanti įmonė atsako už perduodamos informacijos teisingumą ir išsamumą.

2. Finansų maklerio įmonė, gavusi pavedimą suteikti investicines paslaugas tarpininkaujančios įmonės klientui, turi teisę vadovautis rekomendacijomis dėl investicinių paslaugų, kurias klientui suteikė tarpininkaujanti įmonė, ir sandorių. Už klientui suteiktų rekomendacijų tinkamumą atsako tarpininkaujanti įmonė.

3. Tarpininkaujančios įmonės pavedimą gavusi finansų maklerio įmonė atsako už investicinės paslaugos suteikimą ir (arba) sandorio sudarymą šiame skirsnyje nustatyta tvarka, kai paslauga yra teikiama arba sandoris yra sudaromas vadovaujantis informacija ar rekomendacijomis, kaip nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

 

33 straipsnis. Pareiga vykdyti kliento pavedimus geriausiomis klientui sąlygomis

1. Finansų maklerio įmonė, vykdydama kliento pavedimą, privalo veikti taip, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas klientui, atsižvelgiant į finansinių priemonių kainą, pavedimo įvykdymo išlaidas, greitį, pavedimo įvykdymo ir atsiskaitymų tikimybę, pavedimo dydį, pobūdį ir kitas svarbias pavedimo įvykdymo aplinkybes. Jeigu klientas finansų maklerio įmonei pateikia konkretų nurodymą, toks kliento nurodymas turi būti vykdomas tiksliai ir nenukrypstant nuo nurodyme pateiktų sąlygų.

2. Kai finansų maklerio įmonė vykdo pavedimą neprofesionaliojo kliento naudai, geriausias įmanomas rezultatas nustatomas atsižvelgiant į bendrą mokėtiną sumą, kurią sudaro finansinės priemonės kaina ir su pavedimo vykdymu arba sandorio sudarymu susijusios išlaidos, į kurias turi būti įtraukiamos visos išlaidos, kurias patiria klientas ir kurios yra tiesiogiai susijusios su kliento pavedimo vykdymu, įskaitant pavedimų vykdymo vietų taikomus mokesčius, tarpuskaitos ir atsiskaitymų mokesčius bei kitus mokesčius, mokamus tretiesiems asmenims, dalyvaujantiems vykdant kliento pavedimą.

3. Siekdama tinkamai įvykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą tais atvejais, kai yra dvi ar daugiau tarpusavyje konkuruojančių prekybos vietų, kuriose gali būti įvykdytas kliento pavedimas, finansų maklerio įmonė turi įvertinti ir palyginti rezultatus, kurie būtų pasiekti vykdant kliento pavedimą kiekvienoje iš šių pavedimų vykdymo vietų, įtrauktų į finansų maklerio įmonės pavedimų vykdymo politikos aprašą, atsižvelgdama į finansų maklerio įmonei sumokamą komisinį atlyginimą ir pavedimo vykdymo išlaidas, patiriamas vykdant pavedimą kiekvienoje iš tinkamų pavedimo vykdymo vietų.

4. Finansų maklerio įmonė neturi teisės priimti jokio atlygio, nuolaidos ar nepiniginės naudos už tai, kad ji perduoda klientų pavedimus vykdyti į konkrečią prekybos vietą ar pavedimų vykdymo vietą, kai tai pažeistų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, šio įstatymo 16 straipsnio 2–7 dalyse, 28 ir 29 straipsniuose nustatytus užmokesčio, komisinio atlyginimo arba kitokios nepiniginės naudos teikimo ar gavimo reikalavimus arba pareigą vengti interesų konfliktų.

41. Dėl finansinių priemonių, kurioms taikoma prekybos pareiga pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsnius, kiekviena prekybos vieta (įskaitant sisteminę prekybą vykdančias finansų maklerio įmones), o dėl kitų finansinių priemonių – kiekviena pavedimų vykdymo vieta turi ne rečiau kaip kartą per metus viešai skelbti, netaikydama jokių mokesčių ar rinkliavų, duomenis apie sandorių vykdymo kokybę toje prekybos ar sandorių sudarymo vietoje, o sandorį kliento naudai įvykdžiusi finansų maklerio įmonė turi informuoti klientą, kur pavedimas buvo įvykdytas. Periodinėse ataskaitose turi būti pateikiama informacija apie atskirų finansinių priemonių kainą, sandorių sudarymo išlaidas, greitį ir tikimybę.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2023 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

5. NETEKO GALIOS:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

6. Finansų maklerio įmonė, vykdydama šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, turi nustatyti ir įgyvendinti tinkamas priemones ir procedūras. Visų pirma finansų maklerio įmonė turi nustatyti ir įgyvendinti pavedimų vykdymo politiką, pagal kurią kliento pavedimas būtų įvykdytas geriausiomis klientui sąlygomis, taip pat turėti ir naudoti veiksmingas pavedimų vykdymo politikos įgyvendinimo priemones.

7. Nustatant pavedimų vykdymo politiką, turi būti nurodyta informacija apie klientų pavedimų vykdymo vietas (atskirai kiekvieno finansinių priemonių tipo) ir priežastys, lemiančios pavedimų vykdymo vietos pasirinkimą. Pavedimų vykdymo politikos apraše turi būti nurodytos bent jau tos pavedimų vykdymo vietos, kuriose finansų maklerio įmonė gali nuolat pasiekti geriausią klientui rezultatą.

8. Finansų maklerio įmonė privalo išsamiai supažindinti klientus su įmonės patvirtintu pavedimų vykdymo politikos aprašu. Finansų maklerio įmonei pateikiant informaciją klientams, turi būti aiškiai, išsamiai ir suprantamai paaiškinta, kaip finansų maklerio įmonė vykdys klientų pavedimus. Prieš pradėdama vykdyti kliento pavedimus, finansų maklerio įmonė turi gauti išankstinį kliento sutikimą dėl pavedimų vykdymo politikos.

9. Jeigu pavedimų vykdymo politikos apraše nustatyta, kad klientų pavedimai gali būti vykdomi už prekybos vietos ribų, finansų maklerio įmonė privalo apie šią galimybę pranešti klientui papildomai. Prieš pradėdama vykdyti kliento pavedimą už prekybos vietos ribų, finansų maklerio įmonė turi gauti aiškų išankstinį kliento sutikimą. Toks sutikimas gali būti bendro pobūdžio arba dėl kiekvieno sandorio atskirai.

10. Finansų maklerio įmonės, vykdančios klientų pavedimus, pagal sudaromų sandorių mastą ir kiekvieną finansinių priemonių tipą turi viešai skelbti metinį apibendrintą pranešimą apie 5 pagrindines pavedimų vykdymo vietas, kuriose vykdė klientų pavedimus per praėjusius metus, ir informaciją apie pasiektą pavedimų vykdymo kokybę.

11. Finansų maklerio įmonė, vykdanti klientų pavedimus, privalo periodiškai stebėti, ar pavedimams vykdyti naudojamos priemonės ir pavedimų vykdymo politika yra veiksmingos, o nustačiusi jų trūkumų, – nedelsdama, kai tai tampa įmanoma, juos ištaisyti. Finansų maklerio įmonė turi periodiškai stebėti ir analizuoti, ar pavedimų vykdymo vietos, numatytos pavedimų vykdymo politikos apraše, leidžia pasiekti geriausią rezultatą klientui ir ar pavedimams vykdyti naudojamos priemonės neturi būti tobulinamos, atsižvelgiant, inter alia, į pagal šio straipsnio 5 ir 9 dalyse paskelbtą informaciją. Finansų maklerio įmonė privalo pranešti klientams apie visus esminius pavedimams vykdyti naudojamų priemonių arba pavedimų vykdymo politikos pasikeitimus.

12. Finansų maklerio įmonė kliento pageidavimu privalo klientui įrodyti, kad jo pavedimas buvo įvykdytas laikantis pavedimų vykdymo politikos reikalavimų.

13. Finansų maklerio įmonė privalo priežiūros institucijos prašymu įrodyti priežiūros institucijai, kad įmonė laikosi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.

 

34 straipsnis. Kiti klientų pavedimų vykdymo reikalavimai

1. Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama vykdyti klientų pavedimus jų naudai, privalo nustatyti ir įgyvendinti priemones ir procedūras, užtikrinančias greitą, sąžiningą ir operatyvų klientų pavedimų, kurie atitinka kitų klientų pavedimus ar finansų maklerio įmonės prekybinius interesus, vykdymą. Šios priemonės ir procedūros turi užtikrinti, kad ir kitais atžvilgiais panašūs klientų pavedimai yra vykdomi laikantis jų gavimo finansų maklerio įmonėje laiko prioriteto.

2. Kai klientas pateikia ribinį pavedimą dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje arba prekiaujamų prekybos vietoje, ir šis pavedimas iš karto nėra įvykdomas įprastomis rinkos sąlygomis, finansų maklerio įmonė privalo, jeigu klientas nėra nurodęs kitaip, imtis priemonių, palengvinančių kuo greitesnį pavedimo įvykdymą, ir nedelsdama viešai paskelbti apie šį kliento ribinį pavedimą tokiu būdu, kad informacija taptų lengvai prieinama kitiems rinkos dalyviams. Ši pareiga laikoma įvykdyta, jeigu kliento ribinis pavedimas perduodamas į prekybos vietą.

3. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga netaikoma, jeigu kliento ribinis pavedimas yra didelis, palyginti su įprastu rinkos dydžiu, kaip tai nustatyta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnyje.

4. Sutuoktinio įgaliojimas sudaryti sandorius dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų ir finansinių priemonių, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurios viešai siūlomos ir (arba) kuriomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, gali būti išduotas paprasta rašytine forma.

 

35 straipsnis.       Pranešimas apie pažeidimus finansų maklerio įmonėje ir centriniame depozitoriume

KEISTA:

1. 2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2358 (nuo 2019 07 21)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11980)

2. 2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

Finansų maklerio įmonė, centrinis depozitoriumas, patvirtinti informacijos apie sandorius skelbimo subjektai ir patvirtinti pranešimų apie sandorius teikimo subjektai turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jų darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu finansų maklerio įmonės, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo ir centrinio depozitoriumo vadovams ar kitiems įgaliotiesiems asmenims pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, Reglamento (ES) Nr. 596/2014, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, Reglamento (ES) Nr. 909/2014 ar Reglamento (ES) 2019/2033 nuostatų pažeidimą. Šiam reikalavimui įgyvendinti finansų maklerio įmonė, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas ir centrinis depozitoriumas gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi Lietuvos banko įstatymo 437 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.

 

36 straipsnis. Finansų maklerio įmonės pareigos skiriant priklausomus tarpininkus

1. Finansų maklerio įmonė turi teisę paskirti priklausomus tarpininkus, kurie reklamuotų finansų maklerio įmonės teikiamas paslaugas, tiesiogiai siūlytų įmonės paslaugas arba priimtų ir perduotų klientų ar potencialių klientų pavedimus, platintų finansines priemones ir teiktų investavimo rekomendacijas dėl finansinių priemonių ir paslaugų, kurias siūlo finansų maklerio įmonė.

2. Finansų maklerio įmonė visiškai atsako už priklausomo tarpininko veiksmus ar neveikimą, kiek tai susiję su priklausomo tarpininko veikla finansų maklerio įmonės vardu.

3. Finansų maklerio įmonė turi užtikrinti, kad priklausomas tarpininkas atskleistų savo, kaip priklausomo tarpininko, įgaliojimų ribas ir nurodytų finansų maklerio įmonę, kuriai atstovauja, kreipdamasis į klientą arba potencialų klientą arba prieš sudarydamas su jais sandorį.

4. Priklausomas tarpininkas neturi teisės saugoti ir tvarkyti klientų lėšų ir klientams priklausančių finansinių priemonių.

5. Finansų maklerio įmonė nuolat stebi ir prižiūri jos vardu veikiančių priklausomų tarpininkų veiklą, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų finansų maklerio įmonei veikiant per priklausomus tarpininkus.

6. Finansų maklerio įmonė, skirdama priklausomus tarpininkus, turi imtis tinkamų priemonių, kad būtų išvengta neigiamų padarinių veiklai, vykdomai priklausomų tarpininkų atstovaujamos finansų maklerio įmonės vardu, kuriuos gali sukelti priklausomų tarpininkų veikla, nepatenkanti į šio įstatymo reguliavimo sritį.

7. Finansų maklerio įmonė gali paskirti tik tuos priklausomus tarpininkus, kurie yra įrašyti į viešąjį priklausomų tarpininkų sąrašą.

8. Priežiūros institucija įrašo asmenį į viešąjį priklausomų tarpininkų sąrašą, jeigu jis turi priežiūros institucijos pripažintą kvalifikaciją ir nėra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus finansų sistemai ar padaręs sunkių nusikaltimų.

9. Viešasis priklausomų tarpininkų sąrašas tvarkomas priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Priežiūros institucija viešąjį priklausomų tarpininkų sąrašą, nurodydama vardus ir pavardes, skelbia savo interneto svetainėje.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

INVESTICINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS PROFESIONALIESIEMS KLIENTAMS IR TINKAMOMS SANDORIO ŠALIMS

 

37 straipsnis. Profesionalieji klientai be atskiro pripažinimo

1. Profesionaliaisiais klientais be atskiro pripažinimo laikomi:

1) licencijuoti ir (arba) kitu būdu prižiūrimi subjektai, veikiantys finansų rinkose, – kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės, kitos licencijuotos ir (arba) prižiūrimos finansų įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, biržos prekėmis ir biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis prekiaujančios įmonės ir kiti instituciniai investuotojai. Šiame punkte nurodyti profesionalieji klientai apima Europos Sąjungos valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse licencijuotus ir (arba) prižiūrimus subjektus;

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

2) didelės įmonės, atitinkančios bent du iš šių kriterijų: balanse nurodyto turto vertė – ne mažesnė kaip 20 milijonų eurų; pardavimo grynosios pajamos – ne mažesnės kaip 40 milijonų eurų; nuosavos lėšos – ne mažesnės kaip 2 milijonai eurų;

3) šalių vyriausybės ir regioninės valdžios institucijos, valstybės skolos valdymą vykdantys subjektai, centriniai bankai, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos Centrinis Bankas, Europos investicijų bankas ir kitos panašios tarptautinės ir tarpvalstybinės institucijos;

4) kiti instituciniai investuotojai, kurių pagrindinė veiklos sritis yra investavimas į finansines priemones, įskaitant subjektus, kurie verčiasi turto pakeitimu vertybiniais popieriais ar dalyvauja kituose finansavimo sandoriuose.

2. Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas bet kuriam iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, privalo iš anksto jam pranešti, kad finansų maklerio įmonės turimos informacijos pagrindu toks asmuo yra laikomas profesionaliuoju klientu ir jam nebus taikomos tam tikros investuotojų apsaugos priemonės, išskyrus atvejus, kai finansų maklerio įmonė ir klientas susitaria kitaip.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems profesionaliesiems klientams jų pasirinkimu gali būti netaikomos visos investuotojų apsaugos priemonės, nurodytos šio įstatymo 29 straipsnyje (išskyrus 5–8 dalis), 30, 33 straipsniuose ir 34 straipsnio 1 dalyje, ar dalis šių priemonių.

4. Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines paslaugas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, turi juos informuoti, kad finansų maklerio įmonės turimos informacijos pagrindu klientas laikomas profesionaliuoju klientu ir jam nebus taikoma neprofesionaliesiems klientams nustatyta apsauga, nebent būtų susitarta kitaip. Finansų maklerio įmonė, siekdama aukštesnio kliento interesų apsaugos lygio, privalo pranešti profesionaliajam klientui, kad jis turi teisę prašyti pakeisti investicinių paslaugų teikimo sutarties sąlygas.

5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į finansų maklerio įmonę ir atsisakyti savo, kaip profesionaliojo kliento, statuso. Tokiu atveju finansų maklerio įmonė privalo jiems taikyti visas investuotojų apsaugos priemones, kurios taikomos neprofesionaliesiems klientams.

6. Finansų maklerio įmonės klientas, kuris laikomas profesionaliuoju klientu, pats yra atsakingas už jam taikomo investuotojų apsaugos lygio pasirinkimą, jeigu, jo nuomone, jis negali tinkamai įvertinti ir valdyti su investavimu susijusios rizikos.

7. Aukštesnis investuotojų apsaugos lygis profesionaliajam klientui taikomas nuo tada, kai tarp finansų maklerio įmonės ir kliento pasirašomas ir įsigalioja rašytinis susitarimas, kad klientas nebus laikomas profesionaliuoju klientu, kai bus taikomos šiame įstatyme numatytos investuotojų apsaugos priemonės. Tokiame susitarime turi būti nurodyta, ar toks apsaugos lygis taikomas vienai ar keletui paslaugų ir sandorių, taip pat vienam ar keletui finansinių priemonių tipų ar sandorių.

 

38 straipsnis. Asmenys, kurie gali būti pripažinti profesionaliaisiais klientais

1. Finansų maklerio įmonės klientams, kurie nepatenka į šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų sąrašą, įskaitant savivaldybes, vietos valdžios institucijas ir kitus viešuosius juridinius asmenis ir privačius investuotojus, šiame straipsnyje nustatyta tvarka jų pasirinkimu gali būti netaikomos visos investuotojų apsaugos priemonės, nurodytos šio įstatymo 29 straipsnyje (išskyrus 5–8 dalis), 30, 33 straipsniuose ir 34 straipsnio 1 dalyje, ar dalis šių priemonių, jeigu jie pripažįstami profesionaliaisiais klientais, jeigu investuotojai atitinka šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus kriterijus ir yra laikomasi šiame straipsnyje nustatytų procedūrų.

2. Netaikyti kurios nors iš investuotojų apsaugos priemonių profesionaliuoju klientu pripažintam asmeniui leidžiama tik tuo atveju, jeigu finansų maklerio įmonė, įvertinusi kliento žinias, įgūdžius ir patirtį ir atsižvelgdama į jam planuojamų teikti paslaugų ar planuojamų sudaryti sandorių pobūdį, yra pagrįstai įsitikinusi, kad klientas gali savarankiškai ir kompetentingai priimti investicinius sprendimus ir vertinti su tuo susijusią riziką. Laikoma, kad profesionaliaisiais klientais pripažinti asmenys neturi tiek pat žinių ir patirties, kiek jų turi šio įstatymo 37 straipsnyje nurodyti profesionalieji klientai. Žinios ir patirtis gali būti įvertinamos pasitelkiant tinkamumo testą, taikomą finansų įstaigų vadovams. Analogiškai turi būti įvertinamas ir asmuo, įgaliotas sudaryti sandorius mažosios įmonės vardu.

3. Siekiant asmenį pripažinti profesionaliuoju klientu, turi būti tenkinami bent du iš šių kriterijų:

1) per paskutinius keturis metų ketvirčius klientas kiekvieną ketvirtį atitinkamoje rinkoje yra vidutiniškai sudaręs po 10 didelių sandorių;

2) kliento finansinių priemonių portfelis, įskaitant lėšas ir finansines priemones, viršija 500 tūkstančių eurų;

3) klientas profesionaliai dirba arba dirbo finansų sektoriuje ne trumpiau kaip vienus metus eidamas tokias pareigas, kurios reikalauja žinių apie klientui numatomas teikti paslaugas ar numatomus sudaryti sandorius.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantiems klientams gali būti netaikomos kai kurios investuotojų apsaugos priemonės, jeigu:

1) klientas yra raštu pareiškęs finansų maklerio įmonei, kad pageidauja būti pripažintas profesionaliuoju klientu arba dėl visų teikiamų paslaugų ir sudaromų sandorių, arba tik dėl tam tikrų paslaugų ir sudaromų sandorių ar sandorių arba finansinių priemonių tipų;

2) finansų maklerio įmonė yra aiškiai raštu įspėjusi klientą, kurios investuotojų apsaugos ir įsipareigojimų investuotojams draudimo priemonės jam netaikomos;

3) klientas atskiru dokumentu yra raštu patvirtinęs, kad yra susipažinęs su pasekmėmis, kurias sukelia tam tikrų investuotojų apsaugos priemonių atsisakymas, ir jas suvokia.

5. Finansų maklerio įmonė, prieš pripažindama asmenį profesionaliuoju klientu ir nustodama jam taikyti kai kurias investuotojų apsaugos priemones, privalo įsitikinti, kad klientas atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.

6. Finansų maklerio įmonė privalo nustatyti vidaus tvarką ir procedūras, pagal kurias įmonės klientai yra skirstomi į klientų kategorijas. Profesionaliuoju klientu pripažintas asmuo privalo informuoti finansų maklerio įmonę, jeigu pasikeičia informacija, kurios pagrindu klientas buvo priskirtas prie tam tikros klientų kategorijos – profesionaliojo kliento be atskiro pripažinimo, pripažinto profesionaliuoju klientu, neprofesionaliojo kliento. Kai finansų maklerio įmonei tampa žinoma, kad asmuo nebetenkina sąlygų, pagal kurias jis buvo pripažintas profesionaliuoju klientu, finansų maklerio įmonė privalo imtis tam tikrų veiksmų ir taikyti klientui visas investuotojų apsaugos priemones.

 

39 straipsnis. Sandoriai su tinkamomis sandorio šalimis

1. Finansų maklerio įmonė, vykdanti pavedimus klientų naudai ir (arba) sudaranti sandorius savo sąskaita, ir (arba) priimanti ir perduodanti klientų pavedimus, turi teisę sudaryti sandorius arba tarpininkauti sudarant sandorius su tinkamomis sandorio šalimis nesilaikydama šio įstatymo 29 straipsnyje (išskyrus 81 ir 82 dalis), 30 straipsnyje, 31 straipsnio 1–3 dalyse, 33 straipsnyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų dėl sudaromų sandorių ir su šiais sandoriais tiesiogiai susijusių papildomų paslaugų.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

2. Finansų maklerio įmonės turi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti palaikydamos santykius su tinkamomis sandorio šalimis, o informaciją teikti aiškiai, suprantamai ir neklaidinti, atsižvelgdamos į tinkamai sandorio šaliai ir jos vykdomai veiklai būdingas savybes.

3. Šiame straipsnyje tinkamomis sandorio šalimis yra laikomos finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos, draudimo įmonės, suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, kitos Europos Sąjungoje ar atskirose valstybėse narėse pagal Europos Sąjungos teisę arba pagal valstybių narių nacionalinę teisę licencijuotos ar prižiūrimos finansų įstaigos, valstybių narių vyriausybės ir jų įgalioti subjektai, užsiimantys valstybės skolos valdymu nacionaliniu lygiu, taip pat centriniai bankai ir tarpvalstybinės organizacijos.

4. Asmens priskyrimas prie tinkamų sandorio šalių kategorijos nepanaikina šio asmens teisės prašyti jam taikyti visas neprofesionaliųjų investuotojų interesų apsaugos priemones, įskaitant šio įstatymo 29, 30, 31, 33 straipsniuose ir 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas priemones. Toks prašymas gali būti bendro pobūdžio arba pateikiamas kiekvienu konkrečiu atveju.

5. Jeigu planuojamo sudaryti sandorio šalys priklauso skirtingoms jurisdikcijoms, finansų maklerio įmonė pripažįsta tokį subjektų statusą, kokį nustato tos valstybės narės, kurioje sandorio šalis yra įsteigta, teisės aktai.

6. Finansų maklerio įmonė, prieš sudarydama sandorį su tinkama sandorio šalimi, turi gauti aiškų sandorio šalies patvirtinimą, kad ji sutinka būti laikoma tinkama sandorio šalimi. Toks sutikimas gali būti bendro pobūdžio arba dėl kiekvieno sandorio atskirai.

7. Tinkamomis sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir subjektai iš trečiųjų valstybių, jeigu jie atlieka panašias funkcijas ir (arba) verčiasi veikla, panašia į tą, kuri nurodyta šio straipsnio 3 dalyje.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖMS, INSTITUCINIAMS INVESTUOTOJAMS, TURTO VALDYTOJAMS IR ĮGALIOTIESIEMS KONSULTANTAMS TAIKOMI RINKOS SKAIDRUMO REIKALAVIMAI

 

KEISTA (skirsnio pavadinimas):

2019 06 27 įstatymu Nr. XIII-2252 (nuo 2019 07 06)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11172)

 

40 straipsnis.       Daugiašalės prekybos sistemos veiklos taisyklių ir kitų nustatytų pareigų laikymosi priežiūra

1. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, privalo nustatyti priemones ir procedūras, skirtas prižiūrėti, kaip daugiašalės prekybos sistemos arba organizuotos prekybos sistemos nariai, dalyviai ar naudotojai laikosi jos veiklos taisyklių, ir užtikrinti veiksmingą tokių priemonių ir procedūrų taikymą. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, privalo stebėti savo sistemose perduodamus pavedimus (įskaitant atšauktus pavedimus) ir sudaromus sandorius, nustatyti sistemos taisyklių pažeidimus, nesąžiningos prekybos sąlygas, elgesį, kuris draudžiamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, ir su finansine priemone susijusių sistemų trikdžius ir užkirsti jiems kelią, taip pat skirti išteklius, reikalingus tokios stebėsenos veiksmingumui užtikrinti.

2. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, privalo pranešti priežiūros institucijai apie nustatytus šiurkščius sistemos taisyklių pažeidimus, nesąžiningos prekybos sąlygas, elgesio, kuris draudžiamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, atvejus ir su finansine priemone susijusių sistemų trikdžių atvejus. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, privalo nedelsdami pateikti priežiūros institucijai informaciją, susijusią su galimais pažeidimais, taip pat visapusiškai bendradarbiauti tiriant galimo piktnaudžiavimo rinka toje sistemoje atvejus.

3. Priežiūros institucija perduoda Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. Priežiūros institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie elgesio, kuris draudžiamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, atvejus tik būdama įsitikinusi, kad toks elgesys buvo arba yra.

 

41 straipsnis.       Prekybos finansinėmis priemonėmis sustabdymas ir nutraukimas daugiašalėje prekybos sistemoje arba organizuotos prekybos sistemoje

1. Finansų maklerio įmonė ar rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, gali sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine priemone, jeigu finansinė priemonė nebeatitinka daugiašalės prekybos sistemos arba organizuotos prekybos sistemos taisyklių, išskyrus atvejus, kai toks prekybos sustabdymas arba nutraukimas galėtų daryti didelę žalą investuotojų interesams arba sklandžiam rinkos veikimui.

2. Finansų maklerio įmonė ar rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, sustabdę arba nutraukę prekybą finansine priemone, privalo sustabdyti arba nutraukti prekybą šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 4–10 punktuose nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios yra susijusios su šia finansine priemone arba yra sudarytos jos pagrindu, jeigu tai būtina siekiant sustabdyti arba nutraukti prekybą pagrindine finansine priemone.

3. Finansų maklerio įmonė ar rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, turi viešai paskelbti apie savo sprendimą sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir apie tai pranešti priežiūros institucijai.

4. Priežiūros institucija, nustačiusi, kad Lietuvos Respublikoje sustabdyta arba nutraukta prekyba finansine priemone, nurodo Lietuvos Respublikoje veikiančioms reguliuojamoms rinkoms, kitoms daugiašalėms prekybos sistemoms, kitoms organizuotos prekybos sistemoms ir sisteminę prekybą vykdančioms finansų maklerio įmonėms, kuriose prekiaujama ta pačia finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios yra susijusios su ta pačia finansine priemone arba yra sudarytos jos pagrindu, sustabdyti arba nutraukti prekybą ta pačia finansine priemone ar išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kai prekyba sustabdoma arba nutraukiama dėl įtariamo piktnaudžiavimo rinka, perėmimo pasiūlymo arba viešai neatskleistos informacijos apie emitentą ar finansinę priemonę nepaskelbimo pažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 596/2014 7 ir 17 straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks prekybos sustabdymas arba nutraukimas galėtų padaryti didelę žalą investuotojų interesams arba sklandžiam rinkos veikimui. Apie priimtą sprendimą priežiūros institucija nedelsdama paskelbia viešai ir praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms.

5. Priežiūros institucija, iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos gavusi informaciją, analogišką nurodytai šio straipsnio 4 dalyje, nurodo savo prižiūrimoms reguliuojamoms rinkoms, daugiašalėms prekybos sistemoms, organizuotos prekybos sistemoms ir sisteminę prekybą vykdančioms finansų maklerio įmonėms, kuriose prekiaujama ta pačia finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, taip pat sustabdyti arba nutraukti prekybą šia finansine priemone ar išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kai prekyba sustabdoma arba nutraukiama dėl įtariamo piktnaudžiavimo rinka, perėmimo pasiūlymo arba viešai neatskleistos informacijos apie emitentą ar finansinę priemonę nepaskelbimo pažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 596/2014 7 ir 17 straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks prekybos sustabdymas ar nutraukimas galėtų daryti didelę žalą investuotojų interesams arba sklandžiam rinkos veikimui.

6. Priežiūros institucija, gavusi šio straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją, apie priimtą sprendimą praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms, taip pat pateikia sprendimo paaiškinimą, jeigu priimtas sprendimas nestabdyti arba nenutraukti prekybos finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

7. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taip pat taikomi, kai prekybos finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis sustabdymas yra panaikinamas.

8. Priežiūros institucija, pagal šio įstatymo 102 straipsnio 3 dalies 3 punktą priėmusi sprendimą sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apie šį sprendimą paskelbia viešai ir informuoja šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

 

411 straipsnis. Dalyvavimo politika

KEISTA:

2019 06 27 įstatymu Nr. XIII-2252 (nuo 2019 07 06)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11172)

 

1. Instituciniai investuotojai ir turto valdytojai privalo laikytis šioje dalyje nustatytų reikalavimų arba viešai paskelbti aiškų ir pagrįstą paaiškinimą, kodėl jie pasirinko nesilaikyti bent vieno iš šių reikalavimų:

1) instituciniai investuotojai ir turto valdytojai privalo parengti ir viešai paskelbti dalyvavimo politikos dokumentą, kuriame aprašoma, kaip jie įtraukia akcininko dalyvavimo klausimą į savo investavimo strategiją, taip pat nurodoma, kaip jie stebi akcinės bendrovės, į kurią investuoja, bendrąją veiklą, įskaitant veiklos strategiją, finansinius ir nefinansinius rezultatus, riziką, kapitalo struktūrą, socialinį poveikį bei poveikį aplinkai ir bendrovės valdymą, palaiko dialogą su akcinėmis bendrovėmis, į kurias investuoja, naudojasi balsavimo ir kitomis teisėmis, kurias suteikia turimos akcijos, bendradarbiauja su kitais akcininkais, palaiko ryšius su atitinkamais akcinių bendrovių, į kurias investuoja, suinteresuotaisiais asmenimis ir valdo esamus ar galimus interesų konfliktus, susijusius su jų dalyvavimu;

2) instituciniai investuotojai ir turto valdytojai privalo ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo praėjusių kalendorinių metų pabaigos viešai atskleisti, kaip jų dalyvavimo politika buvo įgyvendinama, įskaitant bendrą jų balsavimo apžvalgą, svarbiausių balsavimų paaiškinimą ir tai, kaip jie naudojosi įgaliotųjų konsultantų paslaugomis. Instituciniai investuotojai ir turto valdytojai taip pat privalo viešai atskleisti, kaip jie balsavo akcinių bendrovių, kurių akcijų jie turi, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Atskleidžiant tokią informaciją, galima neįtraukti balsavimo, kuris pagal investuotojų ir turto valdytojų nustatytus kriterijus laikomas nereikšmingu dėl balsavimo dalyko arba turimų akcinės bendrovės akcijų skaičiaus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti nemokamai prieinama institucinio investuotojo ar turto valdytojo interneto svetainėje. Jeigu turto valdytojas įgyvendina dalyvavimo politiką, įskaitant balsavimą, institucinio investuotojo vardu, institucinis investuotojas pateikia nuorodą, kur turto valdytojas paskelbė tokią balsavimo informaciją.

3. Instituciniams investuotojams ir turto valdytojams įgyvendinant dalyvavimo politiką, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 28 straipsnio nuostatos, taip pat Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte išdėstytos interesų konfliktų nustatymo, prevencijos, valdymo ir stebėsenos nuostatos.

 

412 straipsnis.      Institucinių investuotojų investavimo strategija ir susitarimai su turto valdytojais

KEISTA:

2019 06 27 įstatymu Nr. XIII-2252 (nuo 2019 07 06)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11172)

 

1. Instituciniai investuotojai privalo viešai atskleisti, kaip pagrindiniai jų investavimo į akcinės bendrovės, kurios akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, įstatinį kapitalą strategijos elementai dera su jų įsipareigojimų, ypač ilgalaikių, profiliu ir trukme ir kaip jie padeda siekti jų turto vidutinės trukmės ar ilgojo laikotarpio rezultatų.

2. Kai turto valdytojas institucinio investuotojo vardu investuoja, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų klientą arba per kolektyvinio investavimo subjektą, institucinis investuotojas privalo viešai atskleisti šią informaciją apie susitarimus su turto valdytoju:

1) informaciją apie tai, kaip susitarimas su turto valdytoju skatina turto valdytoją suderinti savo investavimo strategiją ir investicinius sprendimus su institucinio investuotojo įsipareigojimų, ypač ilgalaikių, profiliu ir trukme;

2) informaciją apie tai, kaip susitarimas skatina turto valdytoją priimti investicinius sprendimus remiantis akcinės bendrovės, kurios akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, į kurią investuojama, vidutinės trukmės ar ilgojo laikotarpio finansinių ir nefinansinių rezultatų vertinimu ir dalyvauti akcinės bendrovės, kurios akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, į kurią investuojama, veikloje siekiant gerinti jos vidutinės trukmės ar ilgojo laikotarpio rezultatus;

3) informaciją apie tai, kaip turto valdytojo veiklos rezultatų vertinimo būdas ir laikotarpis bei atlyginimas už turto valdymo paslaugas dera su institucinio investuotojo įsipareigojimų, ypač ilgalaikių, profiliu ir trukme ir kaip atsižvelgiama į absoliučius ilgojo laikotarpio rezultatus;

4) informaciją apie tai, kaip institucinis investuotojas stebi turto valdytojo patiriamas finansinių priemonių portfelio apyvartos sąnaudas ir kaip jis apibrėžia ir stebi tikslinę finansinių priemonių portfelio apyvartą ar apyvartos intervalą;

5) susitarimo su turto valdytoju trukmę.

3. Jeigu į susitarimą su turto valdytoju neįtraukiamas bent vienas iš šio straipsnio 2 dalies
1–5 punktuose nurodytų elementų, institucinis investuotojas privalo pateikti aiškų ir pagrįstą to paaiškinimą.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija privalo būti nemokamai prieinama institucinio investuotojo interneto svetainėje ir kiekvienais metais atnaujinama, nebent nėra esminių jos pasikeitimų. Instituciniai investuotojai, kurių veiklą reglamentuoja Draudimo įstatymas, gali įtraukti šią informaciją į mokumo ir finansinės būklės ataskaitą.

 

413 straipsnis. Turto valdytojų skaidrumas

KEISTA:

2019 06 27 įstatymu Nr. XIII-2252 (nuo 2019 07 06)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11172)

 

1. Turto valdytojai ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo praėjusių kalendorinių metų pabaigos turi parengti ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka atskleisti instituciniam investuotojui, su kuriuo yra sudarytas šio įstatymo 412 straipsnyje nurodytas susitarimas, skirtą praėjusių kalendorinių metų skaidrumo ataskaitą. Skaidrumo ataskaitoje turi būti nurodyta:

1) kaip turto valdytojų investavimo strategija ir jos įgyvendinimas atitinka šio įstatymo 412 straipsnyje nurodytą turto valdytojo ir institucinio investuotojo susitarimą ir kaip prisideda prie institucinio investuotojo turto ar fondo vidutinės trukmės ar ilgojo laikotarpio rezultatų;

2) duomenys apie pagrindines esmines vidutinės trukmės ar ilgojo laikotarpio rizikas, susijusias su investicijomis, finansinių priemonių portfelio sudėtį, apyvartą ir apyvartos sąnaudas, naudojimąsi įgaliotųjų konsultantų paslaugomis dalyvavimo veiklos tikslais, vertybinių popierių skolinimo politiką ir tai, kaip ji taikoma siekiant vykdyti dalyvavimo veiklą, jeigu taikytina, ypač tuo metu, kai vyksta akcinės bendrovės, į kurią investuota, visuotinis akcininkų susirinkimas;

3) informacija apie tai, ar turto valdytojai priima investicinius sprendimus remdamiesi akcinės bendrovės, į kurią investuoja, vidutinės trukmės ar ilgojo laikotarpio rezultatų, įskaitant nefinansinius rezultatus, vertinimu, ir, jeigu taip, kaip turto valdytojai priima investicinius sprendimus;

4) informacija apie interesų konfliktus, kurie įvyko vykdant dalyvavimo veiklą, ir kaip turto valdytojas juos išsprendė, jeigu tokių konfliktų buvo.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta skaidrumo ataskaita turi būti prieinama viešai turto valdytojo interneto svetainėje arba pateikiama tiesiogiai instituciniam investuotojui, su kuriuo yra sudarytas šio įstatymo 412 straipsnyje nurodytas susitarimas.

 

414 straipsnis. Įgaliotųjų konsultantų skaidrumas

KEISTA:

2019 06 27 įstatymu Nr. XIII-2252 (nuo 2019 07 06)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11172)

 

1. Įgaliotieji konsultantai privalo viešai skelbti nuorodą į elgesio kodeksą, kuriuo jie vadovaujasi, ir metines elgesio kodekso taikymo ataskaitas.

2. Jeigu įgaliotieji konsultantai elgesio kodekso netaiko, jie turi paskelbti aiškų ir pagrįstą paaiškinimą, kodėl to nedaro. Jeigu įgaliotieji konsultantai taiko elgesio kodeksą, bet nesilaiko kurios nors jo rekomendacijos, įgaliotieji konsultantai turi paskelbti, kurių elgesio kodekso nuostatų nesilaiko, pateikti paaiškinimą, kodėl jie taip daro, ir nurodyti, jeigu taikytina, visas kitas priemones, kurių buvo imtasi.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta praėjusių kalendorinių metų informacija turi būti viešai ir nemokamai paskelbiama įgaliotųjų konsultantų interneto svetainėse ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

4. Siekiant, kad įgaliotieji konsultantai tinkamai informuotų savo klientus apie savo veiklos tikslumą ir patikimumą, įgaliotieji konsultantai turi viešai skelbti šią informaciją, susijusią su praėjusių kalendorinių metų tyrimų, konsultacijų ir balsavimo rekomendacijų parengimu:

1) esmines taikomos metodikos ir modelių savybes;

2) svarbiausius naudojamus informacijos šaltinius;

3) taikomą tvarką, pagal kurią užtikrinama tyrimų, konsultacijų ir balsavimo rekomendacijų kokybė ir atitinkamų darbuotojų kvalifikacija;

4) informaciją apie tai, ar ir kaip įgaliotieji konsultantai atsižvelgia į nacionalinės rinkos, teisines, reguliavimo ir bendrovei būdingas sąlygas;

5) esminius kiekvienai rinkai taikomos balsavimo politikos bruožus;

6) informaciją apie tai, ar įgaliotieji konsultantai palaiko dialogą su bendrovėmis, kurios yra jų tyrimų, konsultacijų ar balsavimo rekomendacijų objektas, ir bendrovės suinteresuotaisiais asmenimis, ir, jeigu taip, informaciją apie šio dialogo mastą ir pobūdį;

7) politiką, susijusią su galimų interesų konfliktų prevencija ir valdymu.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją įgaliotieji konsultantai turi kiekvienais metais ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo praėjusių kalendorinių metų pabaigos viešai ir nemokamai paskelbti savo interneto svetainėse ir užtikrinti, kad ji būtų prieinama ne trumpiau kaip 3 metus nuo jos paskelbimo dienos.

6. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija gali būti neskelbiama šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, jeigu ji yra paskelbta kartu su šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyta informacija.

7. Įgaliotieji konsultantai turi nustatyti bet kokį esamą ar galimą interesų konfliktą ar verslo santykius, galinčius paveikti tyrimų, konsultacijų ar balsavimo rekomendacijų rengimą, ir nedelsdami apie tai informuoti savo klientus. Jie taip pat turi nedelsdami informuoti savo klientus apie veiksmus, kurių jie ėmėsi esamam ar galimam interesų konfliktui pašalinti, sušvelninti ar valdyti.

8. Šis straipsnis taip pat taikomas įgaliotiesiems konsultantams, kurie neturi nei registruotos, nei pagrindinės buveinės Europos Sąjungoje, bet yra joje įsisteigę.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ TEISĖS

 

42 straipsnis.       Lietuvos Respublikoje įsteigtų finansų maklerio įmonių investicinių paslaugų teikimas kitoje valstybėje narėje nesteigiant filialo

1. Finansų maklerio įmonė, ketinanti pirmą kartą pradėti teikti investicines paslaugas kitoje valstybėje narėje arba keisti kitoje valstybėje narėje teikiamų investicinių paslaugų apimtį, turi pranešti priežiūros institucijai, kurioje valstybėje narėje ketinama teikti investicines paslaugas arba keisti jų apimtį, ir pateikti numatomos vykdyti veiklos programą, kurioje nurodomos planuojamos teikti investicinės ir papildomos paslaugos, informacija apie tai, ar finansų maklerio įmonė ketina naudotis priklausomų tarpininkų, įrašytų į viešąjį priklausomų tarpininkų sąrašą Lietuvos Respublikoje, paslaugomis, taip pat informacija apie šių priklausomų tarpininkų tapatybę.

2. Kredito įstaiga, ketinanti pradėti teikti investicines ir papildomas paslaugas kitoje valstybėje narėje, pasinaudodama priklausomų tarpininkų, įrašytų į viešąjį priklausomų tarpininkų sąrašą, tvarkomą priežiūros institucijos, paslaugomis, turi perduoti priežiūros institucijai informaciją apie šių priklausomų tarpininkų tapatybę.

3. Priežiūros institucija, gavusi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, per vieną mėnesį ją perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.

4. Jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys ir informacija keičiasi, finansų maklerio įmonė arba kredito įstaiga privalo apie numatomus pasikeitimus pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo pasikeitimų įsigaliojimo. Šią informaciją priežiūros institucija perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.

5. Lietuvos Respublikoje licencijuota finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, ketinantys kitose valstybėse narėse imtis priemonių, skirtų tose valstybėse narėse įsteigtų asmenų tapimui daugiašalės prekybos sistemos arba organizuotos prekybos sistemos nariais arba naudojimuisi ja nuotoliniu būdu palengvinti, priežiūros institucijai turi pranešti, kurioje valstybėje narėje ketinama imtis tokių priemonių. Šią informaciją priežiūros institucija per vieną mėnesį perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai. Kai yra priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos prašymas, priežiūros institucija per pagrįstą terminą perduoda jai informaciją apie šios daugiašalės prekybos sistemos arba organizuotos prekybos sistemos narius.

 

43 straipsnis.       Kitoje valstybėje narėje įsteigtų finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigiant filialo

1. Kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė arba kredito įstaiga turi teisę teikti investicines ir papildomas paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo, jeigu teisę teikti konkrečias investicines ar papildomas paslaugas suteikia finansų maklerio įmonės arba kredito įstaigos priežiūros institucijos išduota licencija. Papildomos paslaugos gali būti teikiamos tik tuo atveju, jeigu teikiama bent viena investicinė paslauga.

2. Kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę pradėti teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo arba pakeisti Lietuvos Respublikoje teikiamų investicinių paslaugų apimtį po to, kai priežiūros institucija gauna finansų maklerio įmonės priežiūros institucijos pranešimą, kuriame nurodoma, kad finansų maklerio įmonė ketina Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas arba keisti jų apimtį, ir numatomos vykdyti veiklos programą, kurioje nurodomos planuojamos teikti investicinės ir papildomos paslaugos, informaciją, ar finansų maklerio įmonė ketina naudotis priklausomų tarpininkų paslaugomis, taip pat informaciją apie skiriamų priklausomų tarpininkų tapatybes (vardus ir pavardes). Šią informaciją priežiūros institucija paskelbia viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

3. Kitoje valstybėje narėje įsteigta licencijuota kredito įstaiga turi teisę pradėti teikti investicines ir papildomas paslaugas Lietuvos Respublikoje, pasinaudodama kitoje valstybėje narėje įsteigtų priklausomų tarpininkų paslaugomis, po to, kai priežiūros institucija gauna informaciją apie priklausomų tarpininkų tapatybę (vardus ir pavardes) iš kredito įstaigos priežiūros institucijos. Šią informaciją priežiūros institucija paskelbia viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

4. Jeigu šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti duomenys ir informacija pasikeičia, finansų maklerio įmonė arba kredito įstaiga privalo apie numatomus pasikeitimus pranešti savo buveinės valstybės narės priežiūros institucijai. Priežiūros institucija turi teisę gauti tokios informacijos pasikeitimo patvirtinimo dokumentus.

5. Kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi teisę Lietuvos Respublikoje imtis reikiamų priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų tapimą daugiašalės prekybos sistemos nariais arba naudojimąsi ja nuotoliniu būdu.

 

44 straipsnis.       Lietuvos Respublikoje įsteigtų finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas kitoje valstybėje narėje įsteigiant filialą

1. Finansų maklerio įmonė, ketinanti įsteigti filialą kitoje valstybėje narėje arba teikti investicines ir papildomas paslaugas, pasinaudodama kitoje valstybėje narėje įsteigtų priklausomų tarpininkų paslaugomis, privalo pateikti priežiūros institucijai pranešimą, kuriame nurodoma:

1) valstybė narė, kurioje ketinama įsteigti filialą arba kurioje ketinamos teikti investicinės ir papildomos paslaugos nesteigiant filialo, bet pasinaudojant toje valstybėje narėje įsteigtų priklausomų tarpininkų paslaugomis;

2) numatomos vykdyti veiklos programa, kurioje, be kita ko, nurodomos planuojamos teikti investicinės ir papildomos paslaugos;

3) jeigu ketinama steigti filialą, – filialo organizacinė struktūra, informacija apie tai, ar filialas ketina naudotis priklausomų tarpininkų paslaugomis, taip pat informacija apie priklausomų tarpininkų tapatybę;

4) adresas priimančiojoje valstybėje narėje, kuriuo kreipiantis galima gauti filialo dokumentus;

5) filialo vadovų vardai ir pavardės;

6) jeigu ketinama teikti investicines ir papildomas paslaugas nesteigiant filialo, bet pasinaudojant kitoje valstybėje narėje įsteigtų priklausomų tarpininkų paslaugomis, – informacija apie priklausomų tarpininkų organizacinę struktūrą ir numatomą vykdyti veiklą, taip pat apie priklausomų tarpininkų atskaitomybės ryšius ir einamas pareigas finansų maklerio įmonėje.

2. Jeigu Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė skiria priklausomą tarpininką, kuris yra įsteigtas kitoje valstybėje narėje, toks priklausomas tarpininkas yra prilyginamas įmonės filialui ir jam yra taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios finansų maklerio įmonės filialo veiklą.

3. Kredito įstaigoms, ketinančioms kitoje valstybėje narėje teikti investicines ir papildomas paslaugas nesteigiant filialo, bet pasinaudojant tos valstybės narės teritorijoje įsteigtų priklausomų tarpininkų paslaugomis, šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis.

4. Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo ją perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ir apie tai praneša pranešimą pateikusiai finansų maklerio įmonei arba kredito įstaigai, išskyrus atvejus, kai priežiūros institucija turi pagrindą abejoti finansų maklerio įmonės arba kredito įstaigos valdymo struktūros ar finansinės padėties pakankamumu atsižvelgiant į numatomos vykdyti veiklos pobūdį. Be to, priežiūros institucija priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai perduoda informaciją apie pripažintą įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą, kurios narė yra filialą steigianti finansų maklerio įmonė.

5. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija keičiasi, finansų maklerio įmonė arba kredito įstaiga privalo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo pasikeitimų įsigaliojimo. Šią informaciją priežiūros institucija perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.

6. Jeigu priežiūros institucija nustato, kad finansų maklerio įmonės arba kredito įstaigos valdymo struktūra arba finansinė padėtis, atsižvelgiant į numatomos vykdyti veiklos pobūdį, yra nepakankama, priežiūros institucija atsisako perduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ir apie tai per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą praneša pranešimą pateikusiai finansų maklerio įmonei, nurodydama atsisakymo perduoti informaciją motyvus.

 

441 straipsnis. Informacijos atskleidimas

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

1. Finansų maklerio įmonė kiekvienais metais privalo paskelbti informaciją apie kiekvieną bet kurioje valstybėje, įskaitant ir valstybę narę, veikiantį jos filialą ar finansų maklerio įmonės patronuojamąją įmonę, kuri yra finansų įstaiga, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 26 punkte.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apima filialo ar patronuojamosios įmonės pavadinimą, veiklos pobūdį ir geografinę padėtį, apyvartą, darbuotojų skaičių, išreikštą visos darbo dienos ekvivalentu, pelną arba nuostolius prieš apmokestinant, sumokėtą pelno mokestį, gautas viešąsias subsidijas. Informacija turi būti skelbiama pagal kiekvieną valstybę.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti audituojama ir, kai įmanoma, skelbiama kaip metinių finansinių ataskaitų priedas arba kaip konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, kai rengiamos, priedas.

4. Finansų maklerio įmonė, atitinkanti šio įstatymo 154 straipsnio 7 dalyje nurodytas sąlygas, privalo viešai paskelbti informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2019/2033 52 straipsnyje, tame straipsnyje nustatyta tvarka.

 

45 straipsnis.       Kitose valstybėse narėse įsteigtų finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje įsteigiant filialą

1. Kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė arba kredito įstaiga turi teisę teikti investicines ir papildomas paslaugas Lietuvos Respublikoje įsteigdama filialą arba pasinaudodama Lietuvos Respublikoje įsteigtų priklausomų tarpininkų paslaugomis, jeigu teisė teikti tokias paslaugas numatyta finansų maklerio įmonės arba kredito įstaigos licencijoje. Papildomos paslaugos gali būti teikiamos tik tuo atveju, jeigu teikiama bent viena investicinė paslauga.

2. Finansų maklerio įmonės filialas gali būti įsteigtas ir pradėti veiklą, taip pat priklausomas tarpininkas gali pradėti savo veiklą Lietuvos Respublikoje po to, kai finansų maklerio įmonės priežiūros institucija perduoda priežiūros institucijai pranešimą, kuriame pateikiama šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Gavusi šią informaciją, priežiūros institucija pasiruošia atlikti priežiūrą, nurodo finansų maklerio įmonei arba kredito įstaigai, kurių veiklos reikalavimų, nustatytų viešojo intereso tikslais, ji privalės laikytis, ir apie tai ne vėliau kaip per 2 mėnesius praneša finansų maklerio įmonei arba kredito įstaigai. Filialas gali būti įsteigtas, o priklausomas tarpininkas gali pradėti savo veiklą, kai finansų maklerio įmonė arba kredito įstaiga gauna tokį priežiūros institucijos pranešimą, o jeigu pranešimo negauna, – kai praeina 2 mėnesiai nuo tada, kai finansų maklerio įmonės arba kredito įstaigos priežiūros institucija perdavė priežiūros institucijai šioje dalyje nurodytą informaciją.

 

46 straipsnis.       Finansų maklerio įmonės teisė tapti kitoje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos nare

1. Kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė, licencijuota vykdyti klientų pavedimus arba sudaryti sandorius savo sąskaita, turi teisę tapti reguliuojamos rinkos, veikiančios Lietuvos Respublikoje, nare – tiek tiesiogiai, įsteigdama filialą Lietuvos Respublikoje, tiek netiesiogiai, nesteigdama filialo, o veikdama nutolusio nario teisėmis naudodamasi nuotolinės prieigos prie reguliuojamos rinkos galimybėmis, nebent reguliuojamos rinkos prekybos procedūros ir sistemos yra tokios, kad sandoriams sudaryti šioje rinkoje būtinas tiesioginis fizinis dalyvavimas.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos bet kuriai Lietuvos Respublikoje įsteigtai finansų maklerio įmonei, ketinančiai tapti kitoje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos nare.

 

47 straipsnis.       Finansų maklerio įmonių teisė tapti pagrindinės sandorio šalies ir tarpuskaitos bei atsiskaitymų sistemos nare ir pasirinkti atsiskaitymų sistemą

1. Kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė, siekdama įvykdyti arba organizuoti atsiskaitymus už sandorius dėl finansinių priemonių, turi teisę tapti pagrindinės sandorio šalies ir tarpuskaitos bei atsiskaitymo sistemos, veikiančių Lietuvos Respublikoje, nare. Šios teisės įgyvendinamos vadovaujantis tais pačiais nediskriminaciniais, skaidriais ir objektyviais kriterijais, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų maklerio įmonėms. Narystė šiose sistemose negali būti ribojama tarpuskaita ir atsiskaitymais vien tik už sandorius dėl finansinių priemonių, kurie sudaryti Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje.

2. Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos nariams turi būti užtikrinta teisė pasirinkti atsiskaitymo sistemą atsiskaitymams už sandorius dėl finansinių priemonių, kurie sudaromi toje reguliuojamoje rinkoje, jeigu:

1) pasirinktos atsiskaitymo sistemos ir kitų būtinų sistemų ryšiais ir priemonėmis užtikrinamas veiksmingas ir ekonomiškas atsiskaitymas už sudarytus sandorius ir

2) yra gautas priežiūros institucijos pritarimas, kad pasirinktos sistemos techninėmis sąlygomis, pagal kurias vykdomi atsiskaitymai už toje reguliuojamoje rinkoje sudarytus sandorius, bus užtikrintas veiksmingas ir sklandus rinkos veikimas.

3. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas priežiūros institucijos pritarimas nepažeidžia kitų valstybių narių centrinių bankų ar kitų priežiūros institucijų, atliekančių atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kompetencijos. Priežiūros institucija, siekdama išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, prieš pareikšdama tokį pritarimą, atsižvelgia į valstybių narių centrinių bankų priežiūros rezultatus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su jų atliekama atsiskaitymo sistemų priežiūra.

4. Šiame straipsnyje nustatytos finansų maklerio įmonių teisės nedaro įtakos pagrindinės sandorio šalies, tarpuskaitos ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų operatorių teisei netenkinti finansų maklerio įmonės prašymo leisti naudotis jų teikiamomis paslaugomis, jeigu toks atsisakymas grindžiamas teisėtais verslo interesais.

 

48 straipsnis.       Finansų maklerio įmonių ir rinkos operatorių, administruojančių daugiašalę prekybos sistemą, teisė pasirinkti pagrindinę sandorio šalį bei tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistemą

1. Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi teisę sudaryti susitarimus su kitoje valstybėje narėje įsteigta pagrindine sandorio šalimi ar tarpuskaitos namais ir atsiskaitymo sistema, kurie užtikrintų tarpuskaitą ir (arba) atsiskaitymus dėl visų ar dalies sandorių, kuriuos rinkos dalyviai sudaro jų administruojamoje sistemoje.

2. Priežiūros institucija negali prieštarauti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ar rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, naudotųsi kitoje valstybėje narėje veikiančia pagrindine sandorio šalimi, tarpuskaitos namais ir (arba) atsiskaitymo sistemomis, išskyrus atvejus, kai tai akivaizdžiai būtina siekiant užtikrinti sklandų daugiašalės prekybos sistemos veikimą, atsižvelgiant į šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatas.

3. Siekdama išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, priežiūros institucija atsižvelgia į tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kurią atlieka valstybių narių centriniai bankai ir kitos priežiūros institucijos.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ ĮMONIŲ VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE

 

49 straipsnis. Leidimas verstis filialo veikla

1. Trečiosios valstybės įmonė turi teisę teikti investicines paslaugas neprofesionaliesiems klientams ir klientams, pripažintiems profesionaliaisiais pagal šio įstatymo 38 straipsnį, Lietuvos Respublikoje tik per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą.

2. Trečiųjų valstybių įmonių filialams taikomi tokie patys veiklos ir priežiūros reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonėms, atsižvelgiant į šiame skirsnyje numatytas išimtis ir filialo teisinio statuso bei veiklos ypatumus.

3. Trečiosios valstybės įmonės filialas turi teisę teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje tik trečiosios valstybės įmonei gavus priežiūros institucijos leidimą verstis filialo veikla ir įregistravus filialą Juridinių asmenų registre. Apie trečiosios valstybės įmonės filialo įregistravimo faktą Juridinių asmenų registro tvarkytojas per 5 darbo dienas privalo pranešti priežiūros institucijai.

4. Leidimas verstis filialo veikla išduodamas neribotam laikui ir galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šis leidimas nesuteikia teisės trečiosios valstybės įmonės filialui teikti investicinių paslaugų kitose valstybėse narėse.

5. Leidimas verstis filialo veikla išduodamas tik konkrečiai trečiosios valstybės įmonei, jis negali būti perleidžiamas arba pereiti kitam asmeniui.

6. Leidimas išduodamas tik dėl vieno filialo veiklos. Filialo struktūriniai padaliniai Lietuvos Respublikoje steigiami ir veikia priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

7. Trečiosios valstybės įmonė, kuri kreipiasi dėl leidimo verstis filialo veikla Lietuvos Respublikoje išdavimo, ir jos steigiamas filialas turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) investicinių paslaugų, dėl kurių kreipiasi trečiosios valstybės įmonė, teikimas yra licencijuojama veikla trečiojoje valstybėje, trečiosios valstybės įmonė turi išduotą atitinkamą licenciją ir jos veiklą prižiūri trečiosios valstybės priežiūros institucija, kuri vykdydama savo funkcijas vadovaujasi Finansinių veiksmų darbo grupės (FVDG, angl. FAFT) kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu rekomendacijomis;

2) trečiosios valstybės įmonės valdymo ir priežiūros organų nariai yra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuoti ir patyrę;

3) asmenys, kuriems priklauso trečiosios valstybės įmonės kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, šios įmonės kontroliuojamos įmonės, šioje įmonėje dalyvaujančios įmonės ir asmenys yra nepriekaištingos reputacijos, trečiosios valstybės įmonės finansinė būklė yra stabili ir gera;

4) priežiūros institucija ir trečiosios valstybės priežiūros institucija yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo, be kita ko, įsipareigojama keistis informacija dėl filialo priežiūros, rinkos vientisumo išsaugojimo ir investuotojų apsaugos;

5) filialas turi pradinį kapitalą, kuriuo laisvai disponuoja ir kurio dydžio pakanka investicinėms paslaugoms teikti, bet yra ne mažesnis, negu nurodyta šio įstatymo 14 straipsnyje;

6) filialo kapitalui skirtų lėšų kilmė yra teisėta;

7) trečiosios valstybės įmonė yra paskyrusi šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį filialo vadovą ir jam suteikta pakankamai įgaliojimų, kad galėtų sukurti teises ir pareigas trečiosios valstybės įmonei, atstovauti šiai įmonei Lietuvos Respublikos teisme bei kitose valstybės valdžios ir valdymo institucijose;

8) trečioji valstybė, kurioje įsteigta trečiosios valstybės įmonė, su Lietuvos Respublika yra pasirašiusi susitarimą, kuris visiškai atitinka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pavyzdinės sutarties dėl pajamų ir kapitalo apmokestinimo 26 straipsnyje nustatytus standartus ir kuriuo užtikrinamas veiksmingas keitimasis informacija apie mokesčius, taip pat apie daugiašalius mokesčių susitarimus, jeigu tokių yra;

9) trečiosios valstybės įmonė yra įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos narė;

10) trečiosios valstybės įmonės filialas yra pasirengęs laikytis šio įstatymo 50 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir nėra pagrindo manyti, kad nebus užtikrinamas patikimas ir riziką ribojančiais principais paremtas filialo valdymas, investuotojų interesų apsauga ir investavimo paslaugų teikimo tęstinumas.

8. Trečiosios valstybės įmonė priežiūros institucijai pateikia prašymą išduoti leidimą verstis filialo veikla Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu trečiosios valstybės įmonė pateikia priežiūros institucijai šią informaciją ir dokumentus:

1) informaciją apie trečiosios valstybės priežiūros instituciją, nurodydama jos pavadinimą; jeigu trečiosios valstybės įmonę prižiūri daugiau negu viena priežiūros institucija, informaciją apie funkcijas, kurios pavestos vykdyti kiekvienai šių priežiūros institucijų;

2) trečiosios valstybės priežiūros institucijos rašytinį patvirtinimą, kad trečiosios valstybės įmonė ir trečiosios valstybės institucija atitinka šio straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus reikalavimus;

3) priežiūros institucijos nustatytos formos informaciją apie asmenis, kuriems priklauso trečiosios valstybės įmonės kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, šios įmonės kontroliuojamas įmones, šioje įmonėje dalyvaujančias įmones ar asmenis, priežiūros ir valdymo organų narius;

4) trečiosios valstybės priežiūros institucijos leidimą steigti filialą Lietuvos Respublikoje arba informaciją, kad trečiosios valstybės priežiūros institucija neprieštarauja filialo steigimui Lietuvos Respublikoje;

5) trečiosios valstybės priežiūros institucijos patvirtinimą, kad trečiosios valstybės įmonė pastaruosius 3 metus vykdė trečiosios valstybės teisės aktuose nustatytus veiklos reikalavimus, ir informaciją apie investicines paslaugas, kurias turi teisę teikti trečiosios valstybės įmonė. Jeigu trečiosios valstybės įmonė veikia trumpiau kaip 3 metus, trečiosios valstybės priežiūros institucija turi pateikti patvirtinimą dėl viso trečiosios valstybės įmonės veiklos laikotarpio;

6) trečiosios valstybės įmonės valdymo organo sprendimą steigti filialą Lietuvos Respublikoje, patvirtinti filialo nuostatus ir paskirti filialo vadovą, taip pat šio valdymo organo rašytinį įsipareigojimą, kad įsteigtas filialas buhalterinės apskaitos ir kitus su filialo vykdoma veikla susijusius dokumentus tvarkys ir laikys filialo buveinėje;

7) priežiūros institucijos nustatytos formos informaciją apie asmenį, paskirtą filialo vadovu, ir dokumentus, kuriais įrodoma, kad šis asmuo atitinka šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jam suteikta pakankamai įgaliojimų, kad galėtų sukurti teises ir pareigas trečiosios valstybės įmonei, atstovauti šiai įmonei Lietuvos Respublikos teisme bei kitose valstybės valdžios ir valdymo institucijose;

8) dokumentus, kuriais įrodoma, kad trečiosios valstybės įmonės filialo organizacinė struktūra ir valdymo sistema atitinka šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

9) filialo nuostatus;

10) veiklos rangos sutartis, jeigu tokios yra sudarytos;

11) priežiūros institucijos nustatytos formos verslo planą, kuriame, be kita ko, aprašomos investicinės paslaugos, kurias numatoma teikti, kartu su pastarųjų 3 metų trečiosios valstybės įmonės finansinėmis ataskaitomis, patikrintomis audito įmonės. Trečiosios valstybės įmonė, kuri veikia trumpiau kaip 3 metus, pateikia šio veiklos laikotarpio kiekvienų pasibaigusių finansinių metų finansines ataskaitas, patikrintas audito įmonės;

12) informaciją apie pradinį kapitalą, kuriuo filialas laisvai disponuoja, ir dokumentus, kuriais patvirtinamas trečiosios valstybės įmonės įsipareigojimas suteikti filialo veiklai reikalingas lėšas;

13) dokumentus, kuriais įrodoma, kad trečiosios valstybės įmonė yra įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, kuriai suteiktas veiklos leidimas, arba kompensavimo investuotojams sistemų narė;

14) dokumentus, kuriais įrodoma, kad filialas yra pasirengęs vykdyti šio įstatymo 50 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

15) kitą priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar trečiosios valstybės įmonė ir jos filialas atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.

9. Priežiūros institucija išduoda leidimą verstis trečiosios valstybės įmonės filialo veikla tik įsitikinusi, kad trečiosios valstybės įmonė ir jos filialas atitinka šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus. Priežiūros institucija kiekvienais metais Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai pateikia Lietuvos Respublikoje veikiančių trečiųjų valstybių įmonių filialų sąrašą.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

10. Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą verstis trečiosios valstybės įmonės filialo veikla, jeigu trečiosios valstybės įmonė ir (arba) jos filialas neatitinka reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 7 dalyje, ir (arba) nepateikia šio straipsnio 8 dalyje ir šio įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, taip pat kitais šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytais pagrindais.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

11. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl veiklos leidimo išdavimo ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar duomenų, sprendimas turi būti priimamas per 6 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir duomenų gavimo dienos.

12. Priežiūros institucija nustato leidimų verstis trečiosios valstybės įmonės filialo veikla išdavimo taisykles.

 

50 straipsnis. Filialui taikomi reikalavimai

1. Trečiosios valstybės įmonės filialas, kuriam išduotas leidimas pagal šio įstatymo 49 straipsnį, privalo laikytis šio įstatymo 16, 2124, 2831, 33 straipsniuose, 34 straipsnio 1 dalyje, 35, 39, 40 ir 41 straipsniuose, Reglamento (ES) Nr. 600/2014 3–26 straipsniuose ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytų reikalavimų.

2. Priežiūros institucija prižiūri, kaip trečiosios valstybės įmonės filialas laikosi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų.

3.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

Trečiosios valstybės įmonės filialas, kuriam išduotas leidimas pagal šio įstatymo 49 straipsnį, priežiūros institucijai kiekvienais metais privalo pateikti šią informaciją:

1) duomenis apie filialo Lietuvos Respublikoje teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos mastą;

2) kai trečiosios valstybės įmonė vykdo šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 punkte nurodytą veiklą, – šios įmonės mėnesio mažiausią, vidutinę ir didžiausią pozicijas su Europos Sąjungos sandorio šalimis;

3) kai trečiosios valstybės įmonė teikia šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 6 punkte nurodytą vieną arba abi paslaugas, – per praėjusius 12 mėnesių Europos Sąjungos sandorio šalių išleistų finansinių priemonių, kurių emisija organizuota ir vykdyta arba išplatinta rinkoje prisiimant įsipareigojimus pirkti, bendrą vertę;

4) apyvartą ir apibendrintą turto vertę pagal kiekvieną teikiamą paslaugą ar vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje;

5) išsamų investuotojų apsaugos priemonių, taikomų filialo klientams, aprašymą, įskaitant tų klientų teises pagal šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytą įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą;

6) šios dalies 1 punkte nurodytoms paslaugoms ir veiklai filialo taikomą rizikos valdymo politiką ir priemones;

7) duomenis apie valdymo priemones, taip pat nurodyti asmenis (vardas, pavardė), einančius pagrindines pareigas filiale;

8) kitą informaciją, kuri priežiūros institucijos laikoma būtina pateikti, kad būtų galima išsamiai stebėti filialo veiklą.

4.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

Priežiūros institucija, gavusi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos prašymą, jai pateikia šią informaciją:

1) duomenis apie visus filialų, kuriems išduotas leidimas pagal šio įstatymo 49 straipsnį, veiklos leidimus ir bet kokius vėlesnius tokių veiklos leidimų pakeitimus;

2) duomenis apie filialo, kuriam išduotas veiklos leidimas, Lietuvos Respublikoje teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos mastą ir apimtį;

3) duomenis apie apyvartą ir apibendrintą turto vertę, teikiant šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas paslaugas ir vykdant veiklą;

4) trečiosios valstybės grupės, kuriai priklauso veiklos leidimą turintis filialas, pavadinimą.

 

51 straipsnis. Investicinių paslaugų teikimas išimtine kliento iniciatyva

1. Jeigu klientas ar tinkama sandorio šalis savo išimtine iniciatyva kreipiasi į trečiosios valstybės įmonę dėl investicinių paslaugų teikimo, šiai trečiosios valstybės įmonei netaikomas reikalavimas turėti šio įstatymo 49 straipsnyje nurodytą leidimą norint teikti investicines paslaugas šiems asmenims, įskaitant santykius, susijusius su šių investicinių paslaugų teikimu. Kai trečiosios valstybės įmonė per subjektą, veikiantį jos vardu arba su ja turintį glaudžių ryšių, arba per bet kokį kitą asmenį, veikiantį tokio subjekto vardu, ieško klientų arba galimų klientų Europos Sąjungoje, nedarydama poveikio įmonių grupės vidaus ryšiams, tai nelaikoma paties kliento išimtine iniciatyva teikiama paslauga.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 01 02)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

2. Neprofesionaliojo kliento arba profesionaliuoju pripažinto kliento iniciatyva nesuteikia trečiosios valstybės įmonei teisės kitaip negu per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą siūlyti naujų investicinių produktų ar naujų investicinių paslaugų šiam klientui.

 

52 straipsnis. Leidimo verstis filialo veikla panaikinimas

Priežiūros institucija turi teisę panaikinti leidimo verstis filialo veikla, išduoto trečiosios valstybės įmonės filialui, galiojimą, jeigu trečiosios valstybės įmonė ir (arba) jos filialas nebeatitinka reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje, kai filialą įsteigusios trečiosios valstybės įmonė yra likviduojama ar jai iškeliama bankroto byla ir kitais šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodytais pagrindais.

 

III SKYRIUS

PREKYBA REGULIUOJAMOJE RINKOJE

 

PIRMASIS SKIRSNIS

REGULIUOJAMOS RINKOS LICENCIJAVIMAS

 

53 straipsnis. Licencijavimas ir taikytina teisė

1. Teisę verstis rinkos operatoriaus veikla Lietuvos Respublikoje turi tik tos akcinės bendrovės, kurios turi priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją savo administruojamoms prekybos sistemoms.

2. Reguliuojamos rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija yra visiškai įsitikinusi, kad rinkos operatorius ir reguliuojamos rinkos prekybos ir kitos sistemos atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.

3. Steigiama arba veikianti akcinė bendrovė, ketinanti verstis rinkos operatoriaus veikla, priežiūros institucijai turi pateikti:

1) prašymą, kuriame nurodytas rinkos operatoriaus steigimo tikslas, pavadinimas, buveinė, duomenys, patvirtinantys, kad steigėjai (akcininkai) ir vadovai atitinka šio įstatymo 58 ir 60 straipsniuose nustatytus reikalavimus;

2) steigimo sutartį;

3) numatomos vykdyti veiklos programą, kurioje, inter alia, nurodomos planuojamos vykdyti veiklos rūšys ir rinkos operatoriaus organizacinė struktūra;

4) įstatus;

5) reguliuojamos rinkos taisykles;

6) informaciją ir dokumentus, kuriais patvirtinama, kad laikomasi šio įstatymo 621 straipsnyje nustatytų pradinio kapitalo reikalavimų.

KEISTA:

2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2358 (nuo 2019 07 21)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11980)

 

4. Priežiūros institucija, gavusi visus reikiamus dokumentus, per 3 mėnesius privalo išduoti licenciją arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą. Priežiūros institucija gali pareikalauti, kad akcinė bendrovė pateiktų papildomą informaciją ar paaiškintų jau pateiktus duomenis. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.

5. Reguliuojamos rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija, išnagrinėjusi visus reikiamus dokumentus, konstatuoja, kad licencijos išdavimo metu yra tenkinami šiame skirsnyje nustatyti reguliuojamos rinkos veiklos reikalavimai.

6. Rinkos operatorius privalo laikytis rinkos operatoriui keliamų organizacinių ir veiklos reikalavimų (įskaitant pradinius reikalavimus reguliuojamos rinkos licencijai gauti) ir užtikrinti, kad jo administruojamoje reguliuojamoje rinkoje būtų laikomasi kitų šiame skyriuje nustatytų reikalavimų. Rinkos operatorius naudojasi šiame skyriuje nustatytomis reguliuojamos rinkos teisėmis.

 

54 straipsnis. Atsisakymo išduoti reguliuojamos rinkos licenciją pagrindai

Priežiūros institucija atsisako išduoti reguliuojamos rinkos licenciją, jeigu:

1) rinkos operatoriaus vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamai kvalifikacijos ar patirties arba skiria nepakankamai laiko savo funkcijoms atlikti;

2) yra objektyvių ir akivaizdžių priežasčių manyti, kad rinkos operatoriaus vadovai gali kelti pavojų veiksmingam, patikimam ir apdairiam rinkos operatoriaus valdymui bei rinkos vientisumui;

3) rinkos operatoriaus įstatai, steigimo sutartis, reguliuojamos rinkos taisyklės ar kiti pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose tokių dokumentų sudarymą, reikalavimų;

4) pateiktuose dokumentuose nurodyta neteisinga informacija;

5) pateikta reguliuojamos rinkos veiklos programa yra nepakankama, kad reguliuojama rinka tinkamai atliktų savo funkcijas;

6) pretendento akcijų paketo turėtojai neatitinka šio įstatymo 60 straipsnyje nustatytų sąlygų.

 

55 straipsnis.       Įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir įspėjimo apie galimą sustabdymą panaikinimas, licencijos galiojimo sustabdymas ir sustabdymo panaikinimas, licencijos galiojimo panaikinimas

1. Rinkos operatorius turi būti įspėtas apie galimą reguliuojamos rinkos licencijos galiojimo sustabdymą už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus.

2. Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą, kuriuo rinkos operatorius įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo apie tai praneša rinkos operatoriui, nurodo pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą, per kurį rinkos operatorius privalo nurodytus pažeidimus pašalinti.

3. Rinkos operatorius, pašalinęs pažeidimus, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, o ši per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pašalintus pažeidimus gavimo dienos patikrina šią informaciją ir priima sprendimą panaikinti įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu visi pažeidimai nustatytu terminu buvo pašalinti, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai informuoja rinkos operatorių.

4. Licencijos galiojimas sustabdomas:

1) jeigu rinkos operatorius, kuris buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nustatytu terminu nepašalina nurodytų pažeidimų;

2) kitais šio įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

5. Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo apie tai praneša rinkos operatoriui, nurodo pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą, per kurį rinkos operatorius privalo nurodytus pažeidimus pašalinti.

6. Rinkos operatorius, pašalinęs pažeidimus, dėl kurių buvo priimtas sprendimas sustabdyti licencijos galiojimą, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, o ši per 5 darbo dienas nuo rinkos operatoriaus pranešimo apie pašalintus pažeidimus gavimo dienos patikrina informaciją apie pažeidimų pašalinimą ir priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu visi pažeidimai buvo pašalinti, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai informuoja rinkos operatorių.

7. Priežiūros institucija turi teisę panaikinti savo išduotos reguliuojamos rinkos licencijos galiojimą:

1) jeigu rinkos operatorius nepradeda naudotis licencijos suteikiamomis teisėmis per 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo, savo noru atsisako licencijos arba paskutinius 6 mėnesius nesinaudoja licencijos suteikiamomis teisėmis;

2) jeigu rinkos operatorius gavo licenciją pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją arba pasinaudojęs kitais neteisėtais būdais ar priemonėmis;

3) jeigu rinkos operatorius nebeatitinka sąlygų, pagal kurias licencija buvo išduota;

4) jeigu šiurkštūs šio įstatymo arba Reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatų pažeidimai padaryti pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės pritaikymo;

5) kitais įstatymų nustatytais pagrindais.

8. Taikant šio straipsnio 7 dalies 4 punktą, šiurkščiu pažeidimu laikomi rinkos operatoriaus veiksmai, kuriais pažeidžiamos šio įstatymo arba Reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatos ir dėl kurių už pažeidimą rinkos operatorius savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelės turtinės naudos, arba padarė didelės turtinės žalos tretiesiems asmenims, arba kilo grėsmė finansų rinkos stabilumui ir patikimumui. Turtinė žala, turtinė nauda yra didelė, kai jos vertė viršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą.

9. Priežiūros institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie kiekvieną reguliuojamos rinkos licencijos galiojimo panaikinimo atvejį.

 

56 straipsnis. Rinkos operatoriaus pareigos

1. Rinkos operatorius privalo:

1) organizuoti prekybą finansinėmis priemonėmis, jų įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kotiravimą, saugų ir veiksmingą sandorių sudarymą;

2) skatinti sąžiningą prekybą finansinėmis priemonėmis ir siekti užkirsti kelią manipuliavimui rinka ir kitiems nesąžiningiems veiksmams, nustatyti atsiskaitymų sąlygas;

3) skleisti informaciją, leidžiančią užtikrinti ikiprekybinio ir poprekybinio skaidrumo reikalavimų, taikomų reguliuojamai rinkai, laikymąsi;

4) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę.

2. Rinkos operatorius turi teisę verstis tik tokia veikla, kuri tiesiogiai susijusi su reguliuojamos rinkos licencijoje nurodyta veikla ir šiame įstatyme nustatytomis jo pareigomis.

3. Bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodeksą rengia ir tvirtina rinkos operatorius. Prieš tvirtindamas tokį kodeksą, rinkos operatorius turi gauti priežiūros institucijos pritarimą.

4. Rinkos operatorius privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, informuoti priežiūros instituciją ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informavimo dienos pateikti jai veiksmų ir priemonių padėčiai ištaisyti planą, kai rinkos operatoriaus pradinis kapitalas tampa mažesnis už šiame įstatyme nustatytą minimalų dydį ir (ar) rinkos operatoriaus nuosavos lėšos tampa mažesnės už šiame įstatyme nustatytą minimalų dydį.

KEISTA:

2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2358 (nuo 2019 07 21)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11980)

 

5. Rinkos operatorius turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jo darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu rinkos operatoriaus vadovams arba kitiems įgaliotiems asmenims pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, Reglamento (ES) 2017/1129 ar jų pagrindu priimtų teisės aktų nuostatų pažeidimą. Šiam reikalavimui įgyvendinti rinkos operatorius gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi Lietuvos banko įstatymo 437 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.

KEISTA:

2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2358 (nuo 2019 07 21)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11980)

 

6. Priežiūros institucija prižiūri, kaip rinkos operatorius laikosi reguliuojamos rinkos licencijos gavimo reikalavimų ir kitų rinkos operatoriaus veiklai keliamų reikalavimų.

 

57 straipsnis. Rinkos operatoriaus valdymas

1. Rinkos operatorius privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą.

2. Priežiūros institucijos atstovas turi teisę dalyvauti rinkos operatoriaus valdymo organų posėdžiuose patariamojo balso teise ir gauti posėdžio dalyviams pateikiamą medžiagą.

 

58 straipsnis. Rinkos operatoriaus vadovai

KEISTA:

2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2358 (nuo 2019 07 21)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11980)

 

1. Rinkos operatoriaus vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą kvalifikaciją ir patirties, leidžiančios tinkamai eiti pareigas ir suprasti rinkos operatoriaus veiklą, įskaitant rizikas, su kuriomis rinkos operatorius susiduria ir gali susidurti. Rinkos operatorių vadovų kvalifikacija ir darbo patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir darbo patirčiai. Rinkos operatorius privalo suteikti priežiūros institucijai informaciją apie rinkos operatoriaus vadovus, taip pat pranešti apie vėlesnius pateiktos informacijos pasikeitimus, taip pat pateikti visą informaciją, reikalingą vertinant, ar rinkos operatorius atitinka šiame straipsnyje ir šio įstatymo 59 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2. Rinkos operatorius turi pateikti priežiūros institucijai informaciją apie rinkos operatoriaus vadovų kandidatūras. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti rinkos operatoriaus vadovų kandidatūroms, jeigu yra pagrindas manyti, kad siūlomos vadovų kandidatūros kelia grėsmę skaidriam ir patikimam reguliuojamos rinkos valdymui ir veiklai.

3. Rinkos operatoriaus vadovai privalo:

1) skirti pakankamai laiko savo funkcijoms atlikti. Pareigų, kurias vienu metu gali vykdyti rinkos operatoriaus vadovas, skaičius nustatomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir rinkos operatoriaus veiklos pobūdį, mastą bei sudėtingumą;

2) veikti sąžiningai, dorai ir savarankiškai, kad prireikus galėtų veiksmingai įvertinti ir užginčyti vyresniosios vadovybės sprendimus, veiksmingai prižiūrėti ir stebėti, kaip priimami sprendimai.

4. Rinkos operatoriaus vadovai nustato valdymo priemones, kuriomis būtų užtikrinamas veiksmingas ir rizikos ribojimu pagrįstas rinkos operatoriaus valdymas, įskaitant pareigų atskyrimą ir interesų konfliktų prevenciją, ir prižiūri, ar jos įgyvendinamos taip, kad būtų skatinamas patikimas, saugus ir sąžiningas rinkos veikimas.

5. Rinkos operatoriaus vadovai atlieka rinkos operatoriaus valdymo priemonių veiksmingumo stebėseną ir jas periodiškai vertina, taip pat imasi tinkamų priemonių trūkumams pašalinti.

6. Rinkos operatorius užtikrina, kad reikalingai rinkos operatoriaus vadovų kompetencijai pasiekti būtų užtikrinamas rinkos operatoriaus vadovų mokymo procesas, skiriama pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių rinkos operatoriaus vadovų pradiniam ir vėlesniam mokymui.

7. Rinkos operatorius užtikrina, kad rinkos operatoriaus vadovams būtų suteikiama tinkama prieiga prie informacijos ir galimybė susipažinti su dokumentais, kurių reikia prižiūrint ir stebint, kaip priimami valdymo sprendimai.

8. Rinkos operatorių, pripažintų svarbiais pagal šio įstatymo 59 straipsnio 5 dalį, vadovai vienu metu gali turėti ne daugiau kaip vieną šių pareigų derinį:

1) vieno valdybos nario ir dviejų stebėtojų tarybos narių pareigas;

2) keturių stebėtojų tarybos narių pareigas.

9. Valdybos arba stebėtojų tarybos nario pareigos, einamos toje pačioje įmonių grupėje arba įmonėse, kuriose rinkos operatoriui priklauso kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, laikomos vienomis pareigomis.

10. Priežiūros institucija rinkos operatoriaus vadovo motyvuotu prašymu gali leisti jam papildomai eiti vienas stebėtojų tarybos nario pareigas, jeigu rinkos operatorius priežiūros institucijai įrodo, kad vadovai užtikrins tinkamą šio straipsnio 3 dalyje nurodytų pareigų atlikimą ir tai nesukels interesų konflikto. Priežiūros institucija apie tokių leidimų išdavimą nedelsdama informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją.

11. Valdybos arba stebėtojų tarybos nario pareigos pelno nesiekiančiuose apmokestinamuosiuose vienetuose, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, arba kai atstovaujama valstybei, nelaikomos pareigomis šio straipsnio 8 dalyje nurodytais tikslais.

12. Rinkos operatoriaus organai ir Skyrimo komitetas, atrinkdami kandidatus į rinkos operatoriaus vadovus, privalo atsižvelgti į įvairias asmens savybes ir gebėjimus, taip įgyvendindami rinkos operatoriaus valdymo organų narių įvairovės skatinimo politiką. Atrinkdami kandidatus į rinkos operatoriaus vadovus, rinkos operatoriaus organai ir Skyrimo komitetas vadovaujasi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos rekomendacijomis, kuriomis remiantis nustatomi rinkos operatorių ar duomenų teikimo paslaugų teikėjų valdymo organų nariams taikytini reikalavimai.

 

59 straipsnis. Skyrimo komitetas

1. Rinkos operatoriai, kurie yra svarbūs dėl savo dydžio, vidaus organizacinės struktūros ir veiklos aprėpties bei sudėtingumo, turi įsteigti Skyrimo komitetą. Skyrimo komiteto nariais gali būti tik rinkos operatoriaus stebėtojų tarybos nariai.

KEISTA:

2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2358 (nuo 2019 07 21)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11980)

 

2. Skyrimo komitetas atlieka šias funkcijas:

1) atrenka kandidatus į laisvas vadovų pareigas ir teikia rekomendacijas vadovams arba visuotiniam susirinkimui dėl jų paskyrimo į pareigas. Tai darydamas Skyrimo komitetas turi įvertinti vadovų žinias, įgūdžius, tarpusavio skirtumus ir patirtį. Be to, Skyrimo komitetas turi parengti konkrečių pareigybių aprašymus, nurodydamas konkrečias pareigas ir gebėjimus, ir įvertinti, kiek šiam darbui turėtų būti skiriama laiko. Skyrimo komitetas taip pat turi nuspręsti, koks turi būti siektinas vadovų pasiskirstymas pagal lytį, atsižvelgdamas į nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų skaičių, ir parengti politikos aprašą, kaip padidinti nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų skaičių tarp rinkos operatoriaus vadovų, kad šis tikslas būtų įgyvendintas;

2) periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, vertina valdymo struktūrą, dydį, sudėtį bei darbo rezultatus ir teikia rekomendacijas stebėtojų tarybai dėl pakeitimų;

3) periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, vertina atskirų vadovų ir valdymo organų žinias, įgūdžius bei patirtį ir apie tai informuoja stebėtojų tarybą;

4) periodiškai peržiūri valdymo organo vyresniosios vadovybės narių atrankos ir skyrimo politiką ir teikia valdymo organui rekomendacijas.

3. Vykdydamas savo pareigas Skyrimo komitetas kuo labiau ir nuolat atsižvelgia į poreikį užtikrinti, kad valdymo organui priimant sprendimus nedominuotų atskiras narys ar maža narių grupė taip, jog tai galėtų pakenkti rinkos operatoriaus interesams.

4. Vykdydamas savo pareigas, Skyrimo komitetas gali naudoti visus prieinamus išteklius, kuriuos jis laiko tinkamais, įskaitant galimybę pasitelkti išorės konsultantus.

5. Rinkos operatoriai pripažįstami svarbiais dėl savo dydžio, vidaus organizacinės struktūros ir veiklos aprėpties bei sudėtingumo priežiūros institucijos sprendimu.

KEISTA:

2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2358 (nuo 2019 07 21)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11980)

 

60 straipsnis. Reikalavimai asmenims, darantiems didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui

1. Asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai daro didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui, turi būti tinkami einamoms pareigoms ir priskirtoms funkcijoms atlikti, atsižvelgiant į jų reputaciją, išsilavinimą, žinias, patirtį ir kitas reikšmingas savybes, taip pat galimą įtaką reguliuojamos rinkos valdymui.

2. Rinkos operatorius privalo:

1) pateikti priežiūros institucijai ir viešai paskelbti informaciją apie reguliuojamos rinkos ir rinkos operatoriaus akcininkus, taip pat informaciją apie kitus asmenis, darančius didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui, įskaitant asmenų tapatybės ir suinteresuotumo daryti įtaką valdymui atskleidimą;

2) pateikti priežiūros institucijai ir viešai paskelbti informaciją apie reguliuojamos rinkos akcininkų nuosavybės pasikeitimus, dėl kurių pasikeičia asmenys, darantys didelę įtaką reguliuojamos rinkos veiklai.

3. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti planuojamiems asmenų, darančių didelę įtaką reguliuojamos rinkos ir (arba) rinkos operatoriaus valdymui, pasikeitimams, jeigu yra objektyvus ir akivaizdus pagrindas manyti, kad tokie pasikeitimai kelia grėsmę skaidriam ir patikimam reguliuojamos rinkos valdymui.

 

61 straipsnis.       Rinkos operatoriaus kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimas ir perleidimas

1. Rinkos operatoriaus kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis įsigyjama ir perleidžiama tokia pačia tvarka, kokia šiame įstatyme nustatyta finansų maklerio įmonės kvalifikuotajai įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių daliai įsigyti ar perleisti.

2. Priežiūros institucija vertina asmens, ketinančio įsigyti rinkos operatoriaus kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, tinkamumą ir siūlomojo įsigijimo finansinį patikimumą pagal šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus.

 

62 straipsnis. Rinkos operatoriui taikomi organizaciniai reikalavimai

1. Rinkos operatorius privalo:

1) taikyti tinkamas priemones ir procedūras, skirtas nustatyti ir valdyti situacijoms, galinčioms sukelti neigiamų padarinių reguliuojamos rinkos veikimui ar jos dalyviams, taip pat interesų konfliktus tarp reguliuojamos rinkos, jos akcininkų ar rinkos operatoriaus ir patikimo reguliuojamos rinkos veikimo, ypač tais atvejais, kai tokie interesų konfliktai galėtų sukelti neigiamų padarinių reguliuojamai rinkai atliekant priežiūros institucijos pavestas funkcijas;

2) taikyti tinkamas priemones valdyti rizikai, kuri būdinga reguliuojamos rinkos veiklai, naudoti priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir taikyti veiksmingas priemones potencialiai rizikai sumažinti;

3) taikyti priemones, užtikrinančias sklandų sistemos techninių operacijų valdymą, įskaitant efektyvias priemones, skirtas iš anksto nenumatytiems sistemos funkcionavimo sutrikimams šalinti;

4) taikyti skaidrias ir neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles ir procedūras, skirtas sąžiningai nuolatinei prekybai užtikrinti ir objektyviems veiksmingo pavedimų vykdymo kriterijams nustatyti;

5) taikyti veiksmingas priemones arba būti sudaręs reikiamus susitarimus, kurie palengvintų veiksmingą ir laiku atliekamą sandorių įvykdymą;

6) turėti nuolat pakankamus finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą reguliuojamos rinkos veikimą, atsižvelgiant į šioje reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių pobūdį ir apimtį, taip pat rizikos, kuri būdinga reguliuojamos rinkos veiklai, pobūdį ir laipsnį;

7) turėti priemonių ir procedūrų, kurios užtikrintų, kad nuosavos lėšos būtų investuojamos laikantis saugumo, likvidumo ir diversifikavimo principų.

KEISTA:

2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2358 (nuo 2019 07 21)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11980)

 

2. Rinkos operatorius neturi teisės vykdyti klientų pavedimų sudarydamas sandorius nuosavomis lėšomis, taip pat neturi teisės dalyvauti tarpininko suderintuose sandoriuose toje reguliuojamoje rinkoje, kurios operatorius jis yra.

 

621 straipsnis. Rinkos operatoriui taikomi pradinio kapitalo ir nuosavų lėšų reikalavimai

KEISTA:

2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2358 (nuo 2019 07 21)

(TAR, 2019, Nr. 2019-11980)

 

1. Rinkos operatoriaus pradinį kapitalą sudaro vieno ar daugiau Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų nuosavų lėšų dalių suma.

2. Rinkos operatoriaus pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 730 tūkstančių eurų.

3. Rinkos operatoriaus nuosavos lėšos turi būti ne mažesnės už didesnį iš šių dydžių:

1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pradinį kapitalą;

2) vieną ketvirtadalį reguliuojamos rinkos operatoriaus praėjusių metų pridėtinių išlaidų sumos. Pridėtinės išlaidos apskaičiuojamos Reglamento (ES) 575/2013 97 straipsnyje ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/488, kuriuo iš dalies keičiamos Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 241/2014 nuostatos dėl įmonių nuosavų lėšų, nustatomų pagal pastoviąsias pridėtines išlaidas, reikalavimų, nustatyta tvarka.

KEISTA:

2020 05 21 įstatymu Nr. XIII-2974 (nuo 2020 05 30)

(TAR, 2020, Nr. 2020-11674)

 

4. Nuosavų lėšų sudedamosios dalys nustatomos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antrojoje dalyje.

5. Skaičiuojant rinkos operatoriaus nuosavų lėšų dydį šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytais tikslais, nuosavas lėšas sudarantis 2 lygio kapitalas negali būti didesnis negu trečdalis 1 lygio kapitalo.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PREKYBA REGULIUOJAMOJE RINKOJE. SKAIDRUMO REIKALAVIMAI

 

63 straipsnis.       Reguliuojamos rinkos taisyklės ir jų bei kitų teisės aktuose nustatytų pareigų laikymosi užtikrinimas

1. Reguliuojama rinka privalo veikti pagal objektyviais kriterijais pagrįstas aiškias, skaidrias ir nediskriminacines taisykles, kurias rengia ir tvirtina rinkos operatorius. Prieš tvirtindamas ar keisdamas šias taisykles, rinkos operatorius privalo jas suderinti su priežiūros institucija. Priežiūros institucija turi teisę nesutikti su taisyklėmis ar jų pakeitimais, jeigu jie neatitinka šio įstatymo reikalavimų.

2. Reguliuojamoje rinkoje privalo būti priimtos ir įgyvendintos veiksmingos priemonės ir procedūros, skirtos nuolat stebėti, kaip reguliuojamos rinkos nariai laikosi reguliuojamos rinkos taisyklių, ir turi būti tam reikiamų išteklių. Reguliuojamoje rinkoje privaloma stebėti savo rinkos narių sudaromus sandorius, įskaitant išsiųstus ir panaikintus pavedimus, reguliuojamos rinkos prekybos sistemoje, siekiant nustatyti galimus reguliuojamos rinkos taisyklių pažeidimus, neįprastas prekybos sąlygas arba piktnaudžiavimo rinka požymių turintį elgesį, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 596/2014, taip pat su finansine priemone susijusių sistemos sutrikimų atvejus.

3. Rinkos operatorius priežiūros institucijai privalo nedelsdamas pranešti apie šiurkščius reguliuojamos rinkos taisyklių pažeidimus, neįprastas prekybos sąlygas, piktnaudžiavimo rinka požymių turintį elgesį, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 596/2014, taip pat su finansine priemone susijusių sistemos sutrikimų atvejus. Be to, rinkos operatorius privalo nedelsdamas perduoti priežiūros institucijai visą turimą informaciją, susijusią su galimais reguliuojamos rinkos taisyklių pažeidimais, taip pat bendradarbiauti tiriant piktnaudžiavimo rinka atvejus ir persekiojant dėl jų.

4. Priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją.

5. Priežiūros institucija, prieš pranešdama kitų valstybių narių priežiūros institucijoms ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apie elgesį, kuris yra draudžiamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, turi įsitikinti, kad toks elgesys yra ar buvo.

 

64 straipsnis. Finansinių priemonių įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje

1. Finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje turi reglamentuoti aiškios ir skaidrios taisyklės. Šios taisyklės turi užtikrinti, kad prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyktų sąžiningai, sklandžiai ir veiksmingai, o į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiami perleidžiamieji vertybiniai popieriai būtų be perleidimo apribojimų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės turi užtikrinti, kad išvestinių finansinių priemonių pobūdis leidžia nustatyti teisingą šių finansinių priemonių kainą ir sudaro sąlygas veiksmingam atsiskaitymui.

3. Emitentas, kurio finansinės priemonės įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, rinkos operatoriaus nustatyta tvarka ir laiku turi pateikti jam šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nurodytą informaciją.

4. Reguliuojamoje rinkoje turi būti nustatytos ir taikomos veiksmingos priemonės, leidžiančios patikrinti, ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtrauktų perleidžiamųjų vertybinių popierių emitentai laikosi Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų pradinio, periodinio ir einamojo informacijos atskleidimo reikalavimų.

5. Reguliuojamoje rinkoje turi būti priemonių, palengvinančių galimybę reguliuojamos rinkos nariams gauti pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus viešai skelbiamą informaciją.

6. Reguliuojamoje rinkoje turi būti priemonių, leidžiančių nuolat stebėti, ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukta finansinė priemonė atitinka konkrečiam finansinių priemonių tipui nustatytus įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje reikalavimus.

7. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie buvo įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, gali būti papildomai įtraukiami į prekybą kitose reguliuojamose rinkose, neatsižvelgiant į tai, ar yra šių vertybinių popierių emitento sutikimas dėl tokio įtraukimo, jeigu laikomasi teisės aktų, nustatančių perleidžiamųjų vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, reikalavimų. Vertybinių popierių emitentas turi būti informuojamas, kad jo išleistais vertybiniais popieriais prekiaujama šioje reguliuojamoje rinkoje. Emitentas neturi pareigos tiesiogiai pateikti reguliuojamai rinkai šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos informacijos, jeigu vertybiniai popieriai buvo įtraukti į prekybą šioje reguliuojamoje rinkoje be jų emitento sutikimo.

 

65 straipsnis.       Prekybos finansinėmis priemonėmis sustabdymas ir nutraukimas reguliuojamoje rinkoje

1. Nepažeidžiant šiame įstatyme nustatytos priežiūros institucijos teisės duoti privalomą nurodymą sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine priemone, rinkos operatorius turi teisę sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine priemone savo administruojamoje reguliuojamoje rinkoje, jeigu finansinė priemonė nebetenkina reguliuojamos rinkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai prekybos sustabdymas arba nutraukimas galėtų padaryti didelę žalą investuotojų interesams arba sklandžiam rinkos veikimui.

2. Rinkos operatorius, kuris sustabdo arba nutraukia prekybą finansine priemone, taip pat turi sustabdyti arba nutraukti prekybą šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 4–10 punktuose nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios yra susijusios su ta finansine priemone arba sudarytos jos pagrindu, kai tai būtina siekiant sustabdyti arba nutraukti prekybą pagrindine finansine priemone.

3. Rinkos operatorius, kuris sustabdo ar nutraukia prekybą finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, privalo šį sprendimą paskelbti viešai ir perduoti su šiuo sprendimu susijusią informaciją priežiūros institucijai.

4. Priežiūros institucija, nustačiusi, kad Lietuvos Respublikoje sustabdyta arba nutraukta prekyba finansine priemone, nurodo kitoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms reguliuojamoms rinkoms, daugiašalėms prekybos sistemoms, organizuotos prekybos sistemoms ir sisteminę prekybą vykdančioms finansų maklerio įmonėms, kuriose prekiaujama ta pačia finansine priemone ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, sustabdyti arba nutraukti prekybą ta finansine priemone ar išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kai prekyba sustabdoma arba nutraukiama dėl įtariamo piktnaudžiavimo rinka, perėmimo pasiūlymo arba viešai neatskleistos informacijos apie emitentą ar finansinę priemonę nepaskelbimo pažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 596/2014 7 ir 17 straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks prekybos sustabdymas ar nutraukimas galėtų padaryti didelę žalą investuotojų interesams arba sklandžiam rinkos veikimui.

5. Jeigu priežiūros institucija reikalauja sustabdyti ar nutraukti prekybą finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, toks priežiūros institucijos sprendimas turi būti nedelsiant viešai paskelbtas. Apie šį sprendimą priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms.

6. Priežiūros institucija, iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos gavusi šio straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją, nurodo savo prižiūrimoms reguliuojamoms rinkoms, daugiašalėms prekybos sistemoms, organizuotos prekybos sistemoms ir sisteminę prekybą vykdančioms finansų maklerio įmonėms, kuriose prekiaujama ta pačia finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, taip pat sustabdyti arba nutraukti prekybą ta finansine priemone ar išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kai prekyba sustabdoma arba nutraukiama dėl įtariamo piktnaudžiavimo rinka, perėmimo pasiūlymo arba viešai neatskleistos informacijos apie emitentą ar finansinę priemonę nepaskelbimo pažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 596/2014 7 ir 17 straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks prekybos sustabdymas ar nutraukimas galėtų daryti didelę žalą investuotojų interesams arba sklandžiam rinkos veikimui.

7. Priežiūros institucija, gavusi šio straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją, apie priimtą sprendimą informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir kitų valstybių narių priežiūros institucijas, taip pat pateikia sprendimo paaiškinimą, jeigu priimtas sprendimas nestabdyti arba nenutraukti prekybos finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

8. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taip pat taikomi, kai prekybos finansinėmis priemonėmis arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis sustabdymas panaikinamas.

9. Šiame straipsnyje nustatyta pranešimo procedūra taip pat taikoma, kai priežiūros institucija priima sprendimą sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

 

66 straipsnis. Narystė reguliuojamoje rinkoje

1. Narystę reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuoja objektyviais kriterijais pagrįstos skaidrios ir nediskriminacinės taisyklės.

2. Šiose taisyklėse, kuriose reglamentuojamos reguliuojamos rinkos narių ir dalyvių pareigos, nustatomi:

1) reikalavimai reguliuojamos rinkos nariams;

2) teisės dalyvauti reguliuojamos rinkos prekyboje suteikimo, sustabdymo, pašalinimo iš narių tvarka ir sąlygos;

3) reguliuojamos rinkos narių pareigos, kylančios iš reguliuojamos rinkos įsteigimo ir valdymo, rinkoje sudaromų sandorių; profesijos standartų, taikomų toje rinkoje veikiančių finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų personalui; reikalavimų, taikomų kitiems reguliuojamos rinkos dalyviams, nurodytiems šio straipsnio 3 dalyje; tarpuskaitos ir atsiskaitymų už sandorius, sudarytų toje reguliuojamoje rinkoje, taisyklių;

4) atsakomybė už pareigų neatlikimą;

5) reguliuojamos rinkos narių teisės.

3. Reguliuojamos rinkos nariais turi teisę tapti finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ir kiti asmenys, kurie:

1) yra nepriekaištingos reputacijos;

2) turi pakankamai sugebėjimų ir yra kompetentingi dalyvauti prekyboje;

3) turi tinkamą organizacinę struktūrą;

4) turi pakankamus išteklius savo atliekamoms funkcijoms užtikrinti, atsižvelgiant į finansinio pobūdžio priemones ir procedūras, kurios reguliuojamoje rinkoje yra nustatytos siekiant užtikrinti tinkamą atsiskaitymą už sudarytus sandorius;

5) turi teisę Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 2 ar 3 punkte.

4. Reguliuojamos rinkos nariai neprivalo vienas kito atžvilgiu laikytis šio įstatymo 29, 30, 31, 33 ir 34 straipsniuose nustatytų pareigų dėl toje reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių. Tačiau reguliuojamos rinkos nariai privalo laikytis šio įstatymo 29, 30, 31, 33 ir 34 straipsniuose nustatytų reikalavimų, taikomų klientams, kai, veikdami savo klientų vardu, vykdo jų pavedimus toje reguliuojamoje rinkoje.

5. Narystę reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuojančiose taisyklėse turi būti numatyta galimybė finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms tapti tiesioginiais ar nutolusiais reguliuojamos rinkos nariais.

6. Kitoje valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka turi teisę Lietuvos Respublikoje imtis priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą nutolusiais tos reguliuojamos rinkos nariais ir (arba) prekybą toje reguliuojamoje rinkoje.

7. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta teisė gali būti įgyvendinama po to, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija perduoda priežiūros institucijai informaciją apie ketinimą imtis tam tikrų toje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos priemonių Lietuvos Respublikoje.

8. Lietuvos Respublikoje veikianti reguliuojama rinka, nepažeisdama kitos valstybės narės teisės aktų reikalavimų, turi teisę imtis priemonių, palengvinančių toje valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą reguliuojamos rinkos nariais ir (arba) prekybą joje.

9. Norėdama pasinaudoti šio straipsnio 8 dalyje nurodyta teise, reguliuojama rinka turi perduoti priežiūros institucijai pranešimą ir nurodyti valstybę narę, kurioje ketina imtis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių. Gavusi tokį pranešimą, priežiūros institucija ne vėliau kaip per vieną mėnesį perduoda pranešime pateiktą informaciją valstybės narės, kurioje ketinama imtis atitinkamų priemonių, priežiūros institucijai. Kai gaunamas kitos valstybės narės priežiūros institucijos prašymas, priežiūros institucija perduoda jai informaciją apie reguliuojamos rinkos narius.

10. Rinkos operatorius turi teisę gauti informaciją apie reguliuojamos rinkos narių finansinę ir ūkinę veiklą, tikrinti, kaip reguliuojamos rinkos nariai laikosi rinkos operatoriaus nustatytų reikalavimų, ir taikyti reguliuojamos rinkos taisyklėse numatytas poveikio priemones už nustatytų reikalavimų nesilaikymą.

11. Lietuvos Respublikoje veikiančios rinkos operatorius privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo administruojamos reguliuojamos rinkos narius.

 

67 straipsnis. Prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje

1. Prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyksta pagal taisykles.

2. Prekybos finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje taisyklės turi užtikrinti, kad prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyktų sąžiningai, sklandžiai ir veiksmingai, taip pat nustatyti:

1) prekybos finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje tvarką;

2) atsiskaitymo sąlygas;

3) ginčų, kylančių dėl reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių, sprendimo būdus.

3. Reguliuojamose rinkose turi būti nustatyta akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje prekiaujamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, taip pat kitų finansinių priemonių, kurių kainos kitimo žingsnių dydį reguliuoja Europos Sąjungos teisės aktai, kainos kitimo žingsnio taikymo tvarka. Dėl kainos kitimo žingsnio taikymo reguliuojamose rinkose nedraudžiama didelės apimties pavedimus, kaip jie suprantami pagal 2016 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/587, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su prekybos vietoms ir investicinėms įmonėms taikomais skaidrumo reikalavimais dėl akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių ir su pareiga tam tikrų akcijų sandorius vykdyti prekybos vietoje arba per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką, nustatyti pagal siūlomų pirkimo ir pardavimo kainų vidurkį.

KEISTA:

2020 05 21 įstatymu Nr. XIII-2974 (nuo 2020 05 30)

(TAR, 2020, Nr. 2020-11674)

 

4. Nustatant kainos kitimo žingsnio taikymo tvarką, turi būti įvertinamas finansinės priemonės likvidumo pobūdis įvairiose rinkose ir vidutinis siūlomų ir prašomų kainų skirtumas, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti pakankamai stabilias kainas ir pernelyg neribojant tolesnio kainų skirtumo mažinimo. Ši tvarka nustatoma taip, kad kainos kitimo žingsnis būtų tinkamai pritaikomas kiekvienai finansinei priemonei.

KEISTA:

2020 05 21 įstatymu Nr. XIII-2974 (nuo 2020 05 30)

(TAR, 2020, Nr. 2020-11674)

 

68 straipsnis.       Susitarimai su pagrindine sandorio šalimi, tarpuskaitos ir atsiskaitymo susitarimai

1. Reguliuojamos rinkos turi teisę sudaryti atitinkamus susitarimus su kitos valstybės narės pagrindine sandorio šalimi arba tarpuskaitos namais ir atsiskaitymo sistema, siekiant, kad rinkos dalyviai galėtų pasinaudoti visų arba kai kurių sandorių tarpuskaitos ir (arba) atsiskaitymo paslaugomis.

2. Nepažeisdama Reglamento (ES) Nr. 648/2012 III, IV ar V antraštinės dalies nuostatų, priežiūros institucija turi teisę prieštarauti kreipimuisi į pagrindinę sandorio šalį arba tarpuskaitos ir (arba) atsiskaitymo sistemų naudojimui kitoje valstybėje narėje tik tais atvejais, kai tai akivaizdžiai būtina siekiant užtikrinti sklandų reguliuojamos rinkos veikimą ir atsižvelgiant į šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatytas atsiskaitymo sistemoms taikomas sąlygas.

3. Siekdama išvengti dvigubos kontrolės taikymo, priežiūros institucija atsižvelgia į centrinių bankų ar kitų priežiūros institucijų jau atliekamą tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą.

 

69 straipsnis. Reguliuojamų rinkų sąrašas

Priežiūros institucija sudaro Lietuvos Respublikoje veikiančių reguliuojamų rinkų sąrašą ir persiunčia jį kitoms valstybėms narėms ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Apie visus šio sąrašo pasikeitimus priežiūros institucija praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, o ši sudaro, atnaujina ir savo interneto svetainėje skelbia visų Europos reguliuojamų rinkų sąrašą.

 

70 straipsnis. Sistemų atsparumas, sistemų sustabdymas ir elektroninė prekyba

1. Reguliuojamoje rinkoje turi būti taikomos veiksmingos sistemos, procedūros ir priemonės, kuriomis užtikrinama, kad reguliuojamos rinkos prekybos sistemos būtų atsparios, pakankamai pajėgios susidoroti su didžiausiais pavedimų ir pranešimų kiekiais, galėtų užtikrinti tvarkingą prekybą esant itin dideliam rinkos spaudimui, būtų visapusiškai patikrintos siekiant užtikrinti šių reikalavimų laikymąsi ir jose būtų taikomos veiksmingos veiklos tęstinumo priemonės siekiant užtikrinti paslaugų tęstinumą, jeigu įvyktų bet koks prekybos sistemų gedimas.

2. Reguliuojamoje rinkoje privaloma sudaryti:

1) rašytinius susitarimus su visomis finansų maklerio įmonėmis, vykdančiomis rinkos formavimo strategiją reguliuojamoje rinkoje;

2) schemas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad pakankamai finansų maklerio įmonių pasirašytų šios dalies 1 punkte nurodytus susitarimus, kuriuose būtų reikalavimas pateikti tvirtąsias kotiruotes konkurencingomis kainomis ir dėl to rinkos likvidumas būtų reguliariai užtikrinamas ir nuspėjamas, kai toks reikalavimas, atsižvelgiant į prekybos pobūdį ir mastą, šioje reguliuojamoje rinkoje yra tinkamas.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame privalomame rašytiniame susitarime turi būti nurodytos bent:

1) finansų maklerio įmonės pareigos, susijusios su likvidumo užtikrinimu, ir, jeigu reikia, visos kitos pareigos, kylančios dėl šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos schemos taikymo;

2) bet kokios nuolaidos ar kitos formos skatinimo priemonės, kurios reguliuojamose rinkose siūlomos finansų maklerio įmonei, siekiant užtikrinti reguliarų ir nuspėjamą rinkos likvidumą, ir visos kitos finansų maklerio įmonės dėl šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos schemos taikymo įgytos teisės, jeigu jos yra įgytos.

4. Reguliuojamoje rinkoje prižiūrima, kad finansų maklerio įmonės atitiktų privalomų rašytinių susitarimų reikalavimus, ir užtikrinamas jų vykdymas. Priežiūros institucija turi būti informuojama apie privalomo rašytinio susitarimo turinį ir priežiūros institucijos prašymu jai pateikiama visa papildoma informacija, būtina, kad priežiūros institucija galėtų įsitikinti, jog reguliuojama rinka atitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

5. Reguliuojamoje rinkoje turi būti taikomos veiksmingos sistemos, procedūros ir priemonės, kad būtų atmetami pavedimai, kurie viršija iš anksto nustatytą mastą ir kainų ribas arba yra akivaizdžiai klaidingi.

6. Reguliuojamoje rinkoje turi būti nustatytos priemonės, leidžiančios laikinai sustabdyti arba apriboti prekybą, jeigu šioje ar susijusioje rinkoje per trumpąjį laikotarpį matyti, kad labai svyruoja finansinės priemonės kaina, o išimtiniais atvejais – atšaukti, pakeisti arba koreguoti bet kokį sandorį. Reguliuojamoje rinkoje turi būti užtikrinta, jog prekybos sustabdymo parametrai būtų nustatyti taip, kad būtų atsižvelgiama į skirtingų turto klasių ir poklasių likvidumą, rinkos modelio pobūdį ir naudotojų tipus ir kad jų pakaktų siekiant išvengti didelių prekybos tvarkos sutrikimų.

7. Reguliuojama rinka privalo pateikti nuoseklią ir palyginamą informaciją apie prekybos sustabdymo parametrus ir visus reikšmingus šių parametrų pokyčius priežiūros institucijai. Šią informaciją priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Kai reguliuojama rinka ypač svarbi tos finansinės priemonės likvidumui, laikinai sustabdžius prekybą bet kurioje valstybėje narėje, toje prekybos vietoje turi būti įdiegtos būtinos sistemos ir procedūros, reikalingos priežiūros institucijoms informuoti, kad jos galėtų derinti atsakomuosius veiksmus visoje rinkoje ir nustatyti, ar derėtų laikinai sustabdyti prekybą kitose prekybos vietose, kuriose prekiaujama finansine priemone, kol prekyba bus atnaujinta pradinėje rinkoje.

8. Reguliuojamoje rinkoje privaloma taikyti veiksmingas sistemas, procedūras ir priemones, taip pat reikalauti, kad jos nariai arba dalyviai atliktų tinkamus algoritmų bandymus, ir sudaryti palankias sąlygas šiems bandymams atlikti, siekiant:

1) užtikrinti, kad algoritminės prekybos sistemos negalėtų sukurti neįprastų prekybos sąlygų rinkoje;

2) valdyti neįprastas prekybos sąlygas, atsiradusias dėl algoritminės prekybos sistemų, įskaitant priemones, skirtas neįvykdytų narių arba dalyvių duotų pavedimų ir sudarytų sandorių santykiui sumažinti, siekiant sulėtinti pavedimų srautą iškilus pavojui, kad bus viršytas sistemos pajėgumas, ir nustatyti bei užtikrinti minimalų kainos pokyčio, kuriuo rinkoje gali būti naudojamasi vykdant pavedimus, dydį.

9. Reguliuojamoje rinkoje, kurioje leidžiama naudotis tiesiogine elektronine prieiga, privaloma taikyti veiksmingas sistemas, procedūras ir priemones, kuriomis užtikrinama, kad teikti paslaugas būtų leidžiama tik jos nariams arba dalyviams, turintiems priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, arba licenciją turinčioms kredito įstaigoms.

10. Reguliuojamoje rinkoje privaloma nustatyti ir taikyti tinkamus asmenų, kuriems gali būti suteikta tiesioginė elektroninė prieiga, tinkamumo kriterijus, taip pat užtikrinti, kad reguliuojamos rinkos narys arba dalyvis išliktų atsakingas, kad pavedimai ir prekybos sandoriai, įvykdyti naudojantis tiesiogine elektronine prieiga, atitiktų šio įstatymo reikalavimus.

11. Reguliuojamoje rinkoje turi būti nustatyti tinkami rizikos kontrolės standartai ir prekybos ribos, taikomos tiesioginei elektroninei prieigai, taip pat turi būti galimybė išskirti ir prireikus sustabdyti tiesiogine elektronine prieiga besinaudojančio asmens pavedimus ir prekybos veiklą, atskiriant juos nuo kitų reguliuojamos rinkos nario ar dalyvio pavedimų arba vykdomos prekybos veiklos.

12. Reguliuojamoje rinkoje privaloma turėti priemones, skirtas laikinai sustabdyti arba visiškai nutraukti nario arba dalyvio teisę teikti tiesioginę elektroninę prieigą klientui, kai nesilaikoma šio straipsnio 9–11 dalių reikalavimų.

13. Reguliuojamos rinkos taisyklės dėl kolokacijos paslaugų turi būti skaidrios, sąžiningos ir nediskriminacinės.

14. Reguliuojamoje rinkoje turi būti užtikrinamas joje taikomų mokesčių, įskaitant vykdymo mokesčius, papildomus mokesčius ir visas nuolaidas, skaidrumas, sąžiningumas ir nediskriminacinis pobūdis ir tai, kad šie mokesčiai nekurtų paskatų pavedimus pateikti, keisti ar atšaukti arba sandorius vykdyti tokiu būdu, kuris skatintų neįprastas prekybos sąlygas arba piktnaudžiavimą rinka. Mainais už suteiktas nuolaidas reguliuojamoje rinkoje turi būti nustatyti rinkos formavimo reikalavimai, taikomi tam tikroms akcijoms ar akcijų krepšeliams.

15. Reguliuojamoje rinkoje yra teisė taikyti mokesčius už atšauktus pavedimus atsižvelgiant į laikotarpį, kurį pavedimas buvo sistemoje, ir diferencijuoti mokesčius pagal konkrečią finansinę priemonę, kuriai tie mokesčiai taikomi.

16. Reguliuojamoje rinkoje yra teisė taikyti didesnius mokesčius už pateiktą ir vėliau atšauktą pavedimą negu už įvykdytą pavedimą, taip pat taikyti didesnius mokesčius tiems dalyviams, kurių atšauktų pavedimų skaičius, palyginti su įvykdytų pavedimų skaičiumi, santykinai didelis, taip pat tiems dalyviams, kurie veiklą vykdo taikydami didelio dažnio algoritminės prekybos metodą, atsižvelgiant į papildomą naštą sistemos pajėgumui.

17. Reguliuojamoje rinkoje, kurioje žymimi nariai ar dalyviai, privaloma gebėti nustatyti pavedimus, pateiktus vykdant algoritminę prekybą, įvairius algoritmus, naudojamus pavedimams sukurti, ir tuos pavedimus inicijuojančius asmenis. Priežiūros institucija turi teisę susipažinti su šia informacija.

18. Priežiūros institucijos reikalavimu reguliuojamoje rinkoje turi būti pateikti duomenys, susiję su pavedimų registracijos žurnalu, arba priežiūros institucijai suteikiama prieiga prie pavedimų registracijos žurnalo, kad būtų galima stebėti prekybą.

 

71 straipsnis. Verslo laikrodžių sinchronizavimas

Visos prekybos vietos ir dalyviai turi sinchronizuoti verslo laikrodžius, kuriuos naudoja visų praneštinų įvykių datai ir laikui fiksuoti.

 

IV SKYRIUS

BIRŽOS PREKIŲ IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ POZICIJŲ APRIBOJIMAI, VALDYMO KONTROLĖ IR ATSKAITOMYBĖ

 

72 straipsnis. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimai

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-821 (nuo 2022 02 28)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27710)

 

1. Priežiūros institucija, vadovaudamasi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pateiktais ir Europos Komisijos patvirtintais skaičiavimo metodais, nustato ir taiko žemės ūkio biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, esminių arba svarbių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietose, ir ekonomiškai lygiaverčių nebiržinės prekybos sutarčių grynųjų pozicijų, kurias bet kuriuo metu gali turėti bet kuris asmuo, dydžio apribojimus. Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės laikomos esminėmis arba svarbiomis, jeigu galutinių pozicijų turėtojų visų grynųjų pozicijų suma prilygsta jų atviros pozicijos dydžiui ir jie vidutiniškai turi ne mažiau kaip 300 tūkstančių lotų per vienų metų laikotarpį.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pozicijų apribojimai nustatomi dėl visų vieno asmens turimų pozicijų ir dėl jo vardu bendru grupės lygmeniu turimų pozicijų siekiant:

1) užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka;

2) skatinti tinkamas kainos nustatymo ir atsiskaitymo sąlygas, neleisti, kad susidarytų rinką iškreipiančios pozicijos, ir užtikrinti išvestinių finansinių priemonių pristatymo mėnesio kainų ir neatidėliotino pagrindinės biržos prekės sandorio kainų santykį, kuris nedarytų poveikio kainų susidarymui pagrindinės biržos prekės rinkoje.

3. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimai netaikomi:

1) pozicijoms, kurias laiko ne finansų įstaiga ar kurios laikomos tokios įstaigos vardu ir kurias galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias tiesiogiai su tos ne finansų įstaigos komercine veikla susijusią riziką;

2) pozicijoms, kurias laiko komercinės veiklos grupei priklausanti finansų įstaiga, veikianti komercinės veiklos grupės ne finansų įstaigos vardu, ar kurios laikomos tokios finansų įstaigos vardu, kai tas pozicijas galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias tiesiogiai su tos ne finansų įstaigos komercine veikla susijusią riziką;

3) finansų ir ne finansų sandorių šalių pozicijoms, kurias galima objektyviai įvertinti kaip atsiradusias iš biržos prekių išvestinių finansinių priemonių ir apyvartinių taršos leidimų sandorių, sudarytų siekiant vykdyti pareigas užtikrinti likvidumą prekybos vietoje, kai tokias pareigas vykdyti reikalauja priežiūros institucija pagal Europos Sąjungos arba nacionalinius teisės aktus arba prekybos vietos;

4) bet kokiems kitiems šio įstatymo 3 straipsnio 52 dalies 3 punkte apibrėžtiems vertybiniams popieriams, kurie yra susiję su biržos preke arba šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 10 punkte nurodyta finansine priemone.

4. Nustatant pozicijų apribojimus nurodomos aiškios biržos prekių išvestinės finansinės priemonės pozicijos, kurią asmuo gali turėti, maksimalaus dydžio kiekybinės ribos.

5. Atsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pateiktus ir Europos Komisijos patvirtintus skaičiavimo metodus, priežiūros institucija nustato esminių ar svarbių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių ir žemės ūkio biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietose, pozicijų apribojimus. Tokie pozicijų apribojimai taip pat apima ekonomiškai lygiavertes nebiržinės prekybos sutartis.

6. Nustačiusi esminius biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pateiktinos pasiūlos arba atvirųjų pozicijų pokyčius ar kitus reikšmingus pakeitimus rinkoje, susijusius su pateiktina pasiūla arba atvirosiomis pozicijomis, priežiūros institucija peržiūri ir koreguoja nustatytus pozicijų apribojimus, vadovaudamasi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pateiktais ir Europos Komisijos patvirtintais skaičiavimo metodais.

7. Priežiūros institucija privalo pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai tikslius biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus, kuriuos ketina nustatyti.

8. Priežiūros institucija koreguoja biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus, atsižvelgdama į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nuomonę, arba pateikia šiai institucijai motyvus, kodėl mano, kad pakeitimų nereikia.

9. Priežiūros institucija, nustačiusi biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus, kurie prieštarauja Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nuomonei, nedelsdama savo interneto svetainėje paskelbia pranešimą, kuriame išsamiai paaiškina šių pozicijų apribojimų nustatymo motyvus.

10. Kai žemės ūkio biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios grindžiamos ta pačia pagrindine priemone ir pasižymi tokiomis pat savybėmis, prekiaujama dideliu mastu arba kai esminėmis ar svarbiomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios grindžiamos ta pačia pagrindine priemone ir pasižymi tokiomis pat savybėmis, prekiaujama prekybos vietose, esančiose ne vienoje valstybėje narėje, jeigu prekybos vieta, kurioje prekybos mastas yra didžiausias, yra Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija nustato bendrą pozicijų apribojimą, taikytiną visai prekybai tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Priežiūros institucija, nustatanti bendrą biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimą, laikoma centrine priežiūros institucija.

11. Centrinė priežiūros institucija dėl taikytino bendro biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimo ir jo pakeitimų konsultuojasi su kitų prekybos vietų, kuriose prekiaujama tomis žemės ūkio biržos prekių išvestinėmis priemonėmis dideliu mastu arba kuriose prekiaujama tomis esminėmis ar svarbiomis biržos prekių išvestinėmis priemonėmis, priežiūros institucijomis. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su centrinės priežiūros institucijos siūlomu bendru biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimu, ji raštu išsamiai išdėsto visas priežastis, kodėl, jos nuomone, nesilaikoma šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pozicijų apribojimų reikalavimų. Priežiūros institucijų ginčus dėl bendro biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimo sprendžia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija.

12. Prekybos vietų, kuriose dideliu mastu prekiaujama žemės ūkio biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, grindžiamomis ta pačia biržos preke arba pasižyminčiomis tokiomis pat savybėmis, arba esminėmis ar svarbiomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, grindžiamomis ta pačia biržos preke ir pasižyminčiomis tokiomis pat savybėmis, priežiūros institucijos ir tos biržos prekės išvestinės finansinės priemonės pozicijų turėtojų priežiūros institucijos bendradarbiauja, įskaitant keitimąsi informacija, reikalinga stebint ir taikant bendrus pozicijų apribojimus.