NETEKO GALIOS 2018 04 26 įstatymu Nr. XIII-1120 (nuo 2018 05 09)

(TAR, 2018, Nr. 2018-07474)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ELEKTRONINIO PARAŠO

ĮSTATYMAS

2000 m. liepos 11 d. Nr. VIII-1822

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja elektroninio parašo kūrimą, tikrinimą, galiojimą, parašo naudotojų teises ir atsakomybę, nustato sertifikavimo paslaugas ir reikalavimus jų teikėjams bei elektroninio parašo priežiūros institucijos teises ir funkcijas.

2. Šis įstatymas nereglamentuoja parašo formavimo ir tikrinimo duomenų bei elektroninio parašo įrangos naudojimo elektroninių duomenų konfidencialumui užtikrinti.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Asmuo – įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant ir užsienio asmenis.

2. Elektroniniai duomenys (toliau – duomenys) – visi duomenys, kurie tvarkomi informacinių technologijų priemonėmis.     

3. Duomenų tvarkymas – visos su duomenimis atliekamos operacijos: rinkimas, užrašymas, klasifikavimas, grupavimas, kaupimas, saugojimas, keitimas, kopijavimas, sujungimas, atskleidimas, teikimas, naudojimas, naikinimas.

4. Elektroninis parašas (toliau – parašas) – duomenys, kurie įterpiami, prijungiami ar logiškai susiejami su kitais duomenimis pastarųjų autentiškumui patvirtinti ir (ar) pasirašančiam asmeniui identifikuoti.

5. Saugus elektroninis parašas – elektroninis parašas, kuris atitinka visus šioje dalyje nurodytus reikalavimus:

1) yra vienareikšmiškai susietas su pasirašančiu asmeniu;

2) leidžia identifikuoti pasirašan