LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSAKOMŲJŲ IR PAPRASTŲJŲ VEKSELIŲ
ĮSTATYMAS
1999 m. kovo 16 d. Nr. VIII-1087
Vilnius
I DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato įsakomųjų ir paprastųjų vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis.
2. Vekselio turėtojas – vekselio savininkas arba kitas šio įstatymo numatytais atvejais vekselį turintis asmuo.
3. Įsakomasis vekselis – vekselis, kurio davėjas įsako kitam asmeniui, kad šis vekselyje įrašytą sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui.
4. Paprastasis vekselis – vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą.
5. Indosamentas – perduodamasis įrašas vekselio antrojoje pusėje arba jo pratąsoje, patvirtinantis visų teisių pagal vekselį perdavimą kitam asmeniui.
6. Indosantas – asmuo, darantis vekselio antrojoje pusėje arba jo pratąsoje perduodamąjį įrašą.
7. Neužpildytas indosamentas – indosamentas, kuriame neįrašytas vekselį priimančio asmens pavadinimas ar vardas, pavar