NAUJA REDAKCIJA nuo 2017 01 01

(TAR, 2016, Nr. 2016-20300)

 

INFOLEX PASTABOS:

1. 2016 06 30 įstatymu Nr. XII-2573 (TAR, 2016, Nr. 2016-20300) nustatyta, kad:

– iki įstatymo Nr. XII-2573 įsigaliojimo pradėtos specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, statinių statybos užbaigimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus;

– iki įstatymo Nr. XII-2573 įsigaliojimo dienos išduoti kvalifikacijos atestatai ir teisės pripažinimo dokumentai turi tokią pačią teisinę galią kaip įstatymu Nr. XII-2573 keičiamame LR statybos įstatyme nurodyti kvalifikacijos atestatai ir teisės pripažinimo dokumentai;

– architektai ir statybos inžinieriai gali eiti neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas neturėdami kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų, išduotų LR statybos įstatymo 12 str. nustatyta tvarka, iki 2018 01 01;

– teisę eiti įstatyme Nr. XII-2573 išdėstyto LR statybos įstatymo 12 str. 20 ir 21 d., 17 str. 12 d., 18 str. 6 d. nurodytas pareigas ypatinguosiuose statiniuose turi ir asmenys iki įstatymo Nr. XII-2573 įsigaliojimo LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, įstatymu Nr. XII-2573 keičiamo LR statybos įstatymo, jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Ši teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos.

2. 2017 06 08 įstatymu Nr. XIII-426 (TAR, 2017, Nr. 2017-10248) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XIII-426 įsigaliojimo pradėti rengti statinių projektai baigiami rengti pagal iki įstatymo Nr. XIII-426 įsigaliojimo galiojusias statybą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.

3. 2018 06 27 įstatymu Nr. XIII-1321 (TAR, 2018, Nr. 2018-11315) nustatyta, kad visuomenės informavimo apie numatomą statinių ar statinių dalių projektavimą krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, šių statinių ar statinių dalių statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir statybos užbaigimo procedūros, pradėtos iki įstatymo Nr. XIII-1321 įsigaliojimo (2018 11 01), atliekamos pagal iki įstatymo Nr. XIII-1321 įsigaliojimo galiojusius teisės aktus.

4. 2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (TAR, 2021, Nr. 2021-12948) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XIV-340 įsigaliojimo pradėtos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus.

5. 2021 11 23 įstatymu Nr. XIV-703 (TAR, 2021, Nr. 2021-25132) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XIV-703 įsigaliojimo (2022 05 01) pradėtos pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo, statinių statybos užbaigimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus.

6. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (TAR, 2023, Nr. 2023-25634) (2024 03 28 įstatymo Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309) redakcija) nustatyta, kad:

– iki 2024 11 01 pradėtos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios (prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą užregistravimo dienos) metu galiojusius teisės aktus. Kitos to paties objekto statybos procedūros atliekamos pagal šių procedūrų vykdymo pradžios (prašymo užregistravimo dienos) metu galiojusius teisės aktus;

– taikant įstatymo Nr. XIV-2413 (TAR, 2023, Nr. 2023-25634) (2024 03 28 įstatymo Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309) redakcija) nuostatas, kai statinio projektavimas pradėtas iki 2024 11 01 ir:

1) kai statytojas (užsakovas) ir statinio projektuotojas yra pasirašę techninio projekto arba techninio darbo projekto rengimo sutartį ir yra atliktos visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūros (kai jos privalomos), teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, vietoj projektinių pasiūlymų gali būti pateikiamas techninis projektas arba techninis darbo projektas;

2) kai siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateiktas techninis projektas, pranešant apie statybos pradžią vietoj techninio darbo projekto gali būti pateikiamas darbo projektas, techninio projekto ir darbo projekto ekspertizės (kai jos privalomos);

3) kai savivaldybei pateiktas prašymas patvirtinti projektinių pasiūlymų užduotį, visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūros (kai jos privalomos) gali būti baigiamos iki 2024 11 01 galiojusia tvarka. Tokiu atveju procedūrų pabaiga laikoma visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūrų ataskaitos parengimas ir paviešinimas.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

STATYBOS

ĮSTATYMAS

 

1996 m. kovo 19 d. Nr. I-1240

Vilnius

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statinio gyvavimo ciklo skaitmeninių duomenų reglamentavimą, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

2. Šis įstatymas netaikomas nustatant:

1) žemės gelmių naudojimo (kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme) paskirties statinių reikalavimus, išskyrus esminius statinių reikalavimus, nustatytus 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 305/2011);

2) nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų ir kultūros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir su jais susijusių procedūrų reikalavimus, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, išskyrus Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus ir šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

3) naudojamame statinyje vykdomos ūkinės komercinės ar kitos veiklos reikalavimus.

3. Šio įstatymo normos santykiams, susijusiems su naujos branduolinės (atominės) elektrinės projektu ir su juo susijusiais klausimais, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas.

4. Šio įstatymo nuostatos suderintas su šio įstatymo 2 priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Architektas – fizinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme nustatytą apibrėžtį.

KEISTA:

2017 06 08 įstatymu Nr. XIII-426 (nuo 2017 11 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-10248)

 

2. Architekto veikla – Architektūros įstatyme nustatyta veikla.

KEISTA:

2017 06 08 įstatymu Nr. XIII-426 (nuo 2017 11 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-10248)

 

3. Architektūra – sritis, kaip ji apibrėžta Architektūros įstatyme.

KEISTA:

2017 06 08 įstatymu Nr. XIII-426 (nuo 2017 11 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-10248)

 

4. Atskirosios statinio inžinerinės sistemos – vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti skirtos inžinerinės sistemos, nesusijusios su tos pačios paskirties bendrosiomis statinio inžinerinėmis sistemomis.

5. Bendrosios statinio inžinerinės sistemos – statinio inžinerinės sistemos, skirtos daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti.

6. Darnioji techninė specifikacija – kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 305/2011.

7. Darnusis standartas – kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 305/2011.

7¹. Deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimas – dalis statinio statybos užbaigimo procedūros, per kurią statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas, turintis teisę būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu, ar statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas, turintis teisę būti ypatingojo ar neypatingojo statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu, savo ekspertine išvada pritaria statytojo (užsakovo) parengtai statinio užbaigimo deklaracijai, kuria deklaruojama, kad pastatytas statinys atitinka statinio projektą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

KEISTA:

1. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

8. Ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė – laikotarpis, per kurį tikslinga naudoti statinį palaikant jo naudojimo savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus, atsižvelgiant į visus tarpusavyje susijusius aspektus: statinio projektavimo, statybos, naudojimo ir naudojamo statinio draudimo išlaidas, išlaidas, kurių reikia siekiant išvengti naudojimo sutrikimų; statinio griūties riziką ir pasekmes jo naudojimo laikotarpiu; planuojamą dalinį atnaujinimą; valymo, statinio priežiūros ir remonto išlaidas.

9. Ekspertizės rangovas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

10. Esminės charakteristikos – kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 305/2011.

11. Esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio išvaizda, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.), nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis (pastatų ir patalpų) ir įgyvendinami specialieji architektūros reikalavimai, specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, specialieji paveldosaugos reikalavimai.

KEISTA:

1. 2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

12. Europos techninis įvertinimas – kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 305/2011.

13. Europos vertinimo dokumentas – kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 305/2011.

14. Gamintojas – kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 305/2011.

15. Importuotojas – kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 305/2011.

16. Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.

17. Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

18. Įgaliotasis atstovas – kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 305/2011.

19. Įrenginiai – mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti.

20. Ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija.

KEISTA:

2019 11 28 įstatymu Nr. XIII-2557 (nuo 2020 05 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-19865)

 

21. Kita užsienio organizacija – užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus.

22. Komunaliniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai kartu su bendrais maitinimo šaltiniais, skirti miesto, miestelio, kaimo (ar atskirų jų dalių, zonų) vartotojų poreikiams tenkinti.

23. Laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą.

24. Laikinasis statinys – statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą.

24¹. Nacionalinis statybos informacijos klasifikatorius – susistemintas šalies statinių ir su jais susijusių įrenginių gyvavimo ciklo duomenų grupių (klasių) sąrašas, į kurį įeina šių duomenų ar jų grupių (klasių) pavadinimai, pagal tam tikrą struktūrą sudaryti kodai ir požymių aprašymai.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

25. Nacionalinis techninis įvertinimas – techninio vertinimo įstaigos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir išduotas statybos produkto eksploatacinių savybių vertinimo, atsižvelgiant į jo esmines charakteristikas, dokumentas.

26. Naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį.

27. Nebaigtas statinys – statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti.

28. Neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių.

29. Nekilnojamojo turto vystytojas – statytojas (užsakovas), kuris investuodamas vysto nekilnojamąjį turtą ir (ar) infrastruktūrą miestuose, miesteliuose ar kitose urbanizuojamose (urbanizuotose) teritorijose: formuoja statinių statybai skirtus sklypus, juose stato statinius ir juos parduoda.

30. Nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

31. NETEKO GALIOS:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

32. Normatyviniai statinio saugos ir paskirties dokumentai – dokumentai, kuriais kitų teisės aktų pagrindu nustatomi statinio apsaugos ir saugos, žmonių, kurie juo naudojasi, apsaugos ir saugos, statinio aplinkos apsaugos ir saugos reikalavimai pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas sritis, atsižvelgiant į statinio paskirtį (statinio tipą) ir jame planuojamą veiklą. Šiais dokumentais taip pat nustatomi statinio paskirties reikalavimai: statinio matmenų (priklausančių nuo statinio paskirties) apskaičiavimo, funkcinių ryšių tarp statinio dalių (patalpų) ir statinių, technologinių ir energetikos įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų, technologijos ir energetikos procesų patikimumo, efektyvumo ir saugos; inžineriniais tinklais tiekiamų ir statinio inžinerinėse sistemose naudojamų vandens, nuotekų, energijos nešiklių ir pan.; žemės ūkio melioracijos sistemų reguliuojamo dirvožemio drėgmės režimo ir agrotechnikos.

33. Normatyvinis statybos techninis dokumentas – dokumentas, kuriuo nustatomi statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimai, taisyklės, bendrieji principai ir charakteristikos. Tai statybos techninis reglamentas, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartas, techninis įvertinimas, metodiniai nurodymai, rekomendacija.

34. Paskirtoji įstaiga – Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, aplinkos ministro nustatyta tvarka Vyriausybės įgaliotos institucijos ar įstaigos paskirtas atlikti trečiosios šalies užduotis vertinant ir tikrinant statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumą.

KEISTA:

1. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

35. Paslėpti statybos darbai – vėliau atliktais darbais (tarp jų – statybos darbais, kuriais sumontuotos (įrengtos) paslėptos statinio konstrukcijos) paslėptas statybos darbų rezultatas.

36. Paslėptos statinio konstrukcijos – vėliau sumontuotomis kitomis konstrukcijomis ar viršutiniu apdailos sluoksniu paslėptos konstrukcijos.

37. Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos.

38. Pastato atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas.

39. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas – teisės aktų reglamentuota procedūra, apimanti pastato energijos suvartojimo nustatymą, pastato energinio naudingumo įvertinamą ir priskyrimą prie energinio naudingumo klasės, taip pat pastato energinio naudingumo sertifikato išdavimą.

40. Pastato energinis naudingumas – apskaičiuotas arba išmatuotas energijos kiekis, reikalingas patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamą energijos poreikį, įskaitant energiją pastato šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir pastato apšvietimo reikmėms;

40¹. Pastatų duomenų banko informacinė sistema – valstybės informacinė sistema, skirta duomenims apie pastatus, jų naudojimą, techninę priežiūrą, naudojimo priežiūrą, pastatų bendrojo naudojimo objektus, šių objektų valdymą ir valdymo priežiūrą tvarkyti.

KEISTA:

2024 10 01 įstatymu Nr. XIV-2994 (nuo 2025 01 01)

(TAR, 2024, Nr. 2024-17764)

 

41. Patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė.

42. Pateikimas į rinką – kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 305/2011.

42¹. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tvirtinimas – esant nebaigtai statinio statybai atliekama procedūra, per kurią statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas, turintis teisę būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu, ar statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas, turintis teisę būti ypatingojo ar neypatingojo statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu, savo ekspertine išvada pritaria statytojo (užsakovo) parengtai pažymai apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kuria patvirtinama, kad statomas statinys atitinka statinio projektą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

KEISTA:

1. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

43. Platintojas – kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 305/2011.

44. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos (toliau – prisijungimo sąlygos) – statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose.

45. Projektiniai pasiūlymai – statinio projekto rengimo pirmuoju etapu rengiamas aplinkos ministro nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami projektuojamo statinio architektūros, infrastruktūros, želdynų ir kiti aplinkos ministro nustatyti pagrindiniai sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir (ar) visuomenei informuoti apie numatomą statinių projektavimą.

KEISTA:

1. 2017 06 08 įstatymu Nr. XIII-426 (nuo 2017 11 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-10248)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

46. Savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, kai dėl jų pakeitimų privaloma iš naujo gauti statybą leidžiantį dokumentą.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

INFOLEX PASTABA: 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (TAR, 2023, Nr. 2023-25634) (2024 03 28 įstatymo Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309) redakcija) nustatyta, kad įsigaliojus įstatymu Nr. XIV-2413 keičiamai sąvokai „savavališka statyba“, jos apibrėžtis taikoma visai savavališkai statybai, taip pat ir pradėtai iki šios sąvokos apibrėžties įsigaliojimo (2024 05 01).

 

47. Specialieji reikalavimai – statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį statytojui (užsakovui) išduoda savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas.

KEISTA:

1. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 04 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

48. Statinio architektas – architektas, kuris yra statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius ir (ar) statinio projekto architektūrinės dalies vadovas. Statinio architektu gali būti ir fizinių asmenų grupė, sudaryta iš architektų.

KEISTA:

2017 06 08 įstatymu Nr. XIII-426 (nuo 2017 11 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-10248)

 

49. Statinio architektūra – statinio, kaip meno kūrinio, vidaus erdvės ir išorės pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų formų meninė išraiška ir visų statinio elementų tarpusavio santykis.

50. Statinio ekspertizė – esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas, turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus.

50¹. Statinio gyvavimo ciklas – visuma procesų, sudarančių statinio raidos ciklą (planavimas, projektavimas, statyba, naudojimas ir griovimas) per šio statinio gyvavimo laiką.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

51. Statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus).

51¹. Statinio informacinis modeliavimas – statinio ir jo aplinkos bendrinamos skaitmeninės pateikties kūrimas ir tvarkymas per statinio gyvavimo ciklą.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

52. Statinio inžinerinės sistemos – statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti skirtos sistemos: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, šiukšlių šalinimo, signalizacijos, liftų ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga.

52¹. Statinio išvaizda – vizualiai suvokiama statinio architektūrinė išraiška, grindžiama to statinio architektūros sprendinių visuma: statinio, jo dalių formomis ir proporcijomis, fasadų, stogų medžiagiškumu ir spalva, architektūrinių ir inžinerinių elementų forma, išdėstymu, kiekiu ir dydžiu.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

53. Statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).

54. Statinio naudojimas – esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio panaudojimas statinio naudotojo poreikiams tenkinti.

55. Statinio naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto veikla, kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus ir ar statinys naudojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

56. Statinio naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu.

57. Statinio normatyvinė kokybė – statinio projekto, statybos darbų ir pastatyto statinio kokybė, atitinkanti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ir normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytus reikalavimus.

58. Statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.

59. Statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

60. Statinio priežiūra – šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių ir viešojo administravimo priemonių visuma vykdant statinio techninę priežiūrą ir statinio naudojimo priežiūrą.

61. Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio ir jo aplinkos sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai ir (ar) jų erdviniai duomenys), visuma.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

62. Statinio projektavimas – architektūrinė inžinerinė veikla, kurios tikslas – parengti statinio projektą.

63. Statinio projektavimo valdymas – statinio projektavimo ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbų organizavimas, kurį atlieka statinio projektavimo valdytojas pavedimo sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio projektavimo valdytojo pagrindu.

64. Statinio projektavimo valdytojas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija ar jų padalinys, veikiantys kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio projektavimą, organizuojantis statinio projektavimo ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija.

65. Statinio projekto dalies rengėjas – architektas ar statybos inžinierius, kuris rengia statinio projekto dalį ir yra šios statinio projekto dalies vadovas arba rengia statinio projekto dalį, vadovaujamas šios statinio projekto dalies vadovo. Statinio projekto dalies rengėju gali būti ir fizinių asmenų grupė, sudaryta iš architektų ir statybos inžinierių.

66. Statinio projekto ekspertizė – įvertinimas, kaip statinio projekte yra įgyvendinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai, taip pat kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai.

67. Statinio projekto rengėjas – architektas ar statybos inžinierius, kuris rengia statinio projektą ir yra šio statinio projekto vadovas arba rengia statinio projektą, vadovaujamas šio statinio projekto vadovo. Statinio projekto rengėju gali būti statinio projekto vadovo vadovaujama fizinių asmenų grupė, sudaryta iš statinio projekto dalių vadovų, kitų architektų ir statybos inžinierių.

68. Statinio projekto tvirtinimas – statytojo (užsakovo) pritarimas parengtam statinio projektui, įforminamas tvarkomuoju dokumentu, kai statytojas (užsakovas) yra Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija arba statytojo (užsakovo) žyma „tvirtinu“ ir parašu statinio projekte, kai statytojas (užsakovas) yra Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo. Abiem atvejais nurodomi pagrindiniai statinio techniniai ir ekonominiai rodikliai, aplinkos ir kraštovaizdžio reikalavimai.

69. Statinio projekto vadovas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojo interesams, normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto rengimą, koordinuoja statinio projekto dalių sprendinius ir statinio projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri ir atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai.

70. Statinio projekto vykdymo priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota statinio projektuotojo atliekama statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą ir kad būtų įgyvendinta statinio projekte sukurta statinio architektūra.

71. Statinio projektuotojas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai (tarp jų statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir studijų institucija), turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statinio projektavimu.

72. Statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

73. Statinio remontas – statinio kapitalinis ar paprastasis remontas.

74. Statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos – valstybės institucijos, turinčios valdymo įgaliojimus ir vykdančios Lietuvos Respublikos įstatymų ar Vyriausybės nutarimų nustatytą tam tikros srities veiklą ar atliekančios statybos darbų, kuriais įgyvendinami statinio saugos ir paskirties reikalavimai, valstybinę priežiūrą.

75. Statinio statybos rangovas (toliau – rangovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija arba jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statyba ir vykdantys statybą rangos sutarties pagrindu. Statybos rangos sutartis nesudaroma, kai statytojas (užsakovas) kartu yra ir statybos rangovas.

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

76. Statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuojama statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

77. Statinio statybos techninės priežiūros rangovas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija arba jų padalinys, statytojo (užsakovo) pavedimu organizuojantys statinio statybos techninę priežiūrą.

78. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę.

79. Statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę.

80. Statinio statybos valdymas – statinio statybos ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbų organizavimas, kurį atlieka statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio statybos valdytojo pagrindu.

81. Statinio statybos valdytojas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija ar jų padalinys, veikiantys kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio statybą, organizuojantis statinio statybos ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys.

82. Statinio techninė priežiūra – statinio naudotojo organizuojama šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių priemonių visuma, užtikrinanti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę.

83. Statinio techninis prižiūrėtojas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, šio įstatymo 48 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais ir pagal to paties straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atliekantys statinio techninę priežiūrą.

84. Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

85. Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose.

86. Statyba ūkio būdu – fizinio asmens pagal šio įstatymo reikalavimus pasirinktas statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo (užsakovo) rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo (užsakovo) darbo jėgą.

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

87. Statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą.

88. Statybinės atliekos – atliekos, susidarančios atliekant statybos darbus.

89. Statybiniai tyrimai – statinio statybos žemės sklype (ar, kai reikia, gretimose teritorijose) atliekami normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyti geodezijos ir kartografijos darbai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai ir kiti tyrimai; aplinkos, kraštovaizdžio, higieniniai tyrimai; kai rekonstruojamas ar remontuojamas esamas statinys arba pristatomas prie esamo statinio naujas statinys, taip pat esamo ir gretimų statinių, kuriems gali turėti įtakos numatomi statybos darbai, tyrimai.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

90. Statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.

91. Statybos inžinieriaus veikla – veikla, kuriai vykdyti reikia statybos inžinieriaus profesinės kvalifikacijos.

92. Statybos inžinierius – fizinis asmuo, turintis statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties (šakos) kvalifikacinį laipsnį arba šių studijų krypčių (šakų) studijų rezultatus atitinkančios kitos krypties (šakos) kvalifikacinį laipsnį, arba kitą išsilavinimą ir teisės aktų nustatytą darbo patirtį, atitinkančius ne žemesnį kaip šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sistemos lygį ir leidžiančius užsiimti veikla, aprėpiančia vieną, kelias ar visas statybos techninės veiklos pagrindines sritis, nustatytas šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje.

93. Statybos pradžia – diena, kai rangovas po statybvietės priėmimo iš statytojo (užsakovo) pradėjo vykdyti statybos darbus (vykdant darbus rangos būdu) arba kai statytojas (užsakovas) pradėjo vykdyti statybos darbus ūkio būdu.

94. Statybos produktas – kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 305/2011.

95. Statybos produkto eksploatacinės savybės – kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 305/2011.

96. Statybos sklypas – nustatytų ribų žemės sklypas (teritorijos dalis), kuriame atliekami statybos darbai.

97. Statybos sklypo tvarkymas – sklypo reljefo formavimas (žeminimas, aukštinimas, lyginimas), sklypo inžinerinių tinklų ir sklypo susisiekimo komunikacijų tiesimas, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimas, tvorų tvėrimas, apželdinimas.

98. Statybvietė – statinio statybos darbų vieta, kurios ribos nustatomos statinio projekte atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus ir gali sutapti ar nesutapti su statybos sklypo ribomis. Nesutapimo atveju statybvietės dalimi taip pat laikomas žemės plotas, kurio statytojas nevaldo nuosavybės teise arba nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir kurio ribas nustato statytojo ir šio žemės ploto savininko (ar asmens, disponuojančio žeme) sutartis, ir statinys, kai visi statybos darbai atliekami statinio viduje.

99. Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis (fiziniai) asmuo (asmenys), juridinis (juridiniai) asmuo (asmenys) ar kita (kitos) užsienio organizacija (organizacijos), kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai).

KEISTA:

2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

 

100. Susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimui skirti statiniai.

101. Techninė specifikacija – dokumentas (atskira dokumento dalis), kuriame pateikiami produkto, proceso ar paslaugos techniniai reikalavimai. Statybos produktų techninės specifikacijos yra standartai, Europos vertinimo dokumentai ir nacionaliniai techniniai įvertinimai.

102. Techninė užduotis (atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nurodytą techninę specifikaciją) – dokumentas, kuriame nurodomos visos statinio projekto rengimo paslaugos ir planuojamo statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai, kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant statinio projektą.

102¹. Techninis darbo projektas – statinio projekto rengimo antruoju etapu rengiamų aplinkos ministro nustatytos sudėties dokumentų, skirtų statybos darbams vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

103. Techninis įvertinimas – techninio vertinimo įstaigos parengtas ir išduotas statybos produkto eksploatacinių savybių vertinimo, atsižvelgiant į jo esmines charakteristikas, dokumentas.

104. Technologinės inžinerinės sistemos – gamybinės paskirties sistemos statinyje vykstantiems technologijos procesams ir technologinių įrenginių normaliam darbui užtikrinti. Tai technologinėms reikmėms skirtos vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, kuro tiekimo, elektros, elektroninių ryšių ir informacijos, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, dūmų, buitinių atliekų šalinimo, krovininių liftų ir kitos sistemos.

105. Tiekimas rinkai – kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 305/2011.

106. Tipinis konstrukcinis elementas – statiniuose pasikartojantis konstrukcinis statybos produktų ir technologinių sprendinių derinys (sienų ir stogų detalės, kampai, parapetai ir kiti elementai).

107. Tipinis statinio projektas – statybos techniniuose reglamentuose nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami kartotinių statinių sprendiniai, visuma.

108. Tyrėjas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kuriems tam tikrą tyrimų sritį reglamentuojantys Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teisę atlikti šiuos tyrimus.

109. Universalus dizainas – gaminių ir aplinkos forma, kai jais be specialaus pritaikymo gali naudotis vaikai, suaugę, vyrai, moterys, senyvo amžiaus, asmenys su negalia, įvairių tautybių ir kitų grupių žmonės.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

110. Viešasis pastatas – viešbutis ar kitas trumpalaikio apgyvendinimo pastatas; įstaigos pastatas; didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatas; oro uosto, geležinkelio, autobusų keleivių stoties pastatas; pramoginių renginių pastatas; švietimo ar gydymo ir slaugos įstaigos pastatas; maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatas.

111. Vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai kartu su maitinimo šaltiniais, skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti.

112. Ženklas CE – kaip apibrėžta 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008, nustatančiame su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 339/93.

113. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Architektūros įstatyme, Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

3 straipsnis. Teisė būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimas

1. Teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos.

2. Statytojo teisė įgyvendinama, kai:

1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) naujai statomas ar rekonstruojamas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir (ar) naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, išskyrus aplinkos ministro nustatytus atvejus, kai nėra suformuoti žemės sklypai, bet yra gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas; atliekant kitus statybos darbus (atnaujinant (modernizuojant), remontuojant ar griaunant statinį) ar statinių pakeitimus (keičiant statinio (jo dalies) paskirtį, formuojant nekilnojamojo turto kadastro objektus) privaloma gauti žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimą šiame įstatyme ar kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais;

KEISTA:

1. 2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas);

3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

2¹. Statytojo teisė vykdyti statybos darbus įgyvendinama pranešus apie statybos pradžią (kai tai privaloma) ir įvykdžius kitus šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi, jeigu:

1) statinio griovimą priverstinai vykdant teismo sprendimą arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą organizuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos;

2) statinį teismo sprendimu arba vykdant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą griauna (atstato), jo dalis išardo (atstato) ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

4. Jeigu statybos darbai atliekami pagal šio straipsnio 3 dalį, statinio projektas rengiamas tik aplinkos ministro numatytais atvejais.

KEISTA:

2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

 

5. Jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.

 

4 straipsnis. Esminiai statinių reikalavimai

1. Statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus.

2. Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai (vienas, keli ar visi) išsamiai apibrėžiami ir statinio techniniai parametrai pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatomi pagal Vyriausybės nustatytą kompetenciją Vyriausybės įgaliotų institucijų teisės aktuose.

3. Statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį pagal jai būdingus funkcinius, inžinerinius, socialinius, nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekio, užimamo sklypo ir kitus požymius, statinių paskirties grupes, atsižvelgiant į pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdus, nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

KEISTA:

1. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

5 straipsnis. Esminiai statinio architektūros reikalavimai

1. Statinio architektūra turi būti tokia, kad:

1) ji neprieštarautų esminiams statinių reikalavimams, nustatytiems Reglamente (ES) Nr. 305/2011;

2) atitiktų Architektūros įstatyme nurodytus architektūros kokybės kriterijus;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

3) ji atitiktų statinio paskirtį;

4) architektūriniai, inžineriniai ir technologiniai inžineriniai sprendiniai derėtų tarpusavyje;

5) architektūriniai sprendiniai sudarytų darnią, bendrą visumą;

6) statiniai atitiktų universalaus dizaino reikalavimus, nustatomus normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

2. Už esminių architektūros reikalavimų įgyvendinimą statinio projekte atsako statinio architektas. Šio įstatymo, Architektūros įstatymo ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nustatyta tvarka statytojas (užsakovas) privalo užtikrinti statinio architekto dalyvavimą atliekant visus statinio projektavimo ir projekto įgyvendinimo darbus, kad būtų išlaikyti statinio architektūriniai sprendiniai.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

6 straipsnis.         Aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir kita apsauga (sauga), trečiųjų asmenų interesų apsauga

KEISTA (pavadinimas):

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

1. Atliekant statinio statybinius tyrimus, rengiant statinio projektą, statant statinį, jį naudojant ir prižiūrint, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais:

1) aplinkos apsaugą ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą;

2) saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų teritorijų apsaugą;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

3) civilinę saugą;

4) sveikatos apsaugą ir visuomenės sveikatos priežiūrą;

5) darbuotojų saugą ir sveikatą, visuomenės sveikatos saugą;

6) branduolinę saugą ir energetikos objektų, įrenginių techninę saugą;

7) potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą;

8) statinio priežiūrą;

9) asmenų socialinę apsaugą.

2. Normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų, atsižvelgdama į Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.

3. Jeigu pastatuose ir inžineriniuose statiniuose statybos darbai vykdomi pagal statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus, kapitalinio remonto aprašą, paprastojo remonto projektą ar paprastojo remonto aprašą statiniuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, arba keičiama statinių paskirtis į šiame sąraše nurodytą paskirtį, tokius pastatus ir inžinerinius statinius būtina pritaikyti asmenų su negalia individualiesiems pagalbos poreikiams, vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais, o viešuosiuose pastatuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus būtina įrengti patalpą kūdikiams žindyti ir pervystyti.

KEISTA:

1. 2017 11 07 įstatymu Nr. XIII-706 (nuo 2018 05 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-17968)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

4. Statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra:

1) statinių esamos techninės būklės nepabloginimas;

2) galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves;

3) galimybė naudotis inžineriniais tinklais;

4) patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas;

5) gaisrinę saugą reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytų saugos priemonių išsaugojimas;

6) apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdžių ir pavojingos spinduliuotės;

7) apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos; aplinkos apsaugos statinių ir priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro gesinimo sistemų išsaugojimas;

8) hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

STATYBOS TECHNINIS NORMAVIMAS

 

7 straipsnis. Statybos techninio normavimo pagrindiniai principai

Nacionalinių normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos sudarymo nuostatos turi neprieštarauti Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos principams ir reikalavimams, šiam ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

 

8 straipsnis. Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema

1. Normatyviniai statybos techniniai dokumentai yra:

1) statybos techniniai reglamentai – Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai (branduolinės energetikos objekto statiniams – šios institucijos ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos teisės aktai), kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles;

2) statybos taisyklės, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės – ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ar juridinių asmenų dokumentai, kuriuose nurodomi statybos techninių reglamentų įgyvendinimo būdai ir metodai;

3) pripažintos nacionalinės standartizacijos institucijos nustatyta tvarka parengti ir priimti statybos srityje taikomi Lietuvos standartai, taip pat kaip Lietuvos standartai perimti Europos ir tarptautiniai standartai;

4) techniniai įvertinimai – Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytais atvejais ir tvarka parengti ir išduoti Europos techniniai įvertinimai arba aplinkos ministro nustatyta tvarka parengti ir išduoti nacionaliniai techniniai įvertinimai. Pastarieji rengiami, kai nėra parengtų atitinkamų Lietuvos ar Europos ir tarptautinių standartų, neplanuojama šių standartų rengti, taip pat kai juose numatytas vertinimo metodas yra netinkamas bent vienos esminės statybos produkto charakteristikos atžvilgiu arba kai atitinkamame standarte nenumatomas bent vienos esminės statybos produkto charakteristikos vertinimo metodas;

KEISTA:

2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

 

5) metodiniai nurodymai, rekomendacijos – statinio projektavimo ir statybos įmonių, valstybės, mokslo, studijų ir kitų institucijų paskelbti savanoriškai taikomi dokumentai, kuriuose nurodomi būdai ir metodai, kaip įgyvendinti statybos techninius reglamentus;

6) šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti Vyriausybės įgaliotų institucijų teisės aktai.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodyti teisės aktai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kitoms organizacijoms, kurių veiklą reglamentuoja šis įstatymas.

3. Statybos taisyklės, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės, Lietuvos standartai ir techniniai įvertinimai taikomi savanoriškai, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytą atvejį ir atvejus, kai statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nurodoma, kad šias taisykles, standartus, įvertinimus taikyti privaloma. Statybos taisyklės, Lietuvos standartai, techniniai įvertinimai, į kuriuos pateikiamos nuorodos statinio projektavimo ar rangos sutartyse, privalomi sutartį sudariusioms šalims.

4. Į statybos techninius reglamentus taip pat įrašomi normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimai, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, išreiškiant juos techniniais parametrais arba nuorodomis į normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus.

5. Normatyvinių statybos techninių dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarką (išskyrus statyboje taikomus Lietuvos standartus, Europos techninius įvertinimus ir šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus teisės aktus) nustato Vyriausybės įgaliota institucija Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus tvirtina juos parengusi pagal kompetenciją valstybės institucija, o šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus teisės aktus – pagal Vyriausybės nustatytą kompetenciją Vyriausybės įgaliota institucija, suderinusios su Vyriausybės įgaliota institucija, kuriai pavesta tvirtinti statybos techninius reglamentus. Normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymą tarp valstybės institucijų nustato Vyriausybė.

6. Statybos techniniai reglamentai rengiami valstybės biudžeto lėšomis.

7. Teisę Lietuvos Respublikoje rengti ir išduoti Europos techninius įvertinimus turi Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus reikalavimus atitinkančios ir aplinkos ministro nustatyta tvarka paskirtos ir paskelbtos techninio vertinimo įstaigos.

KEISTA:

2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

 

8. Teisę rengti ir išduoti nacionalinius techninius įvertinimus turi aplinkos ministro nustatyta tvarka paskirtos techninio vertinimo įstaigos, kurios yra Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniai, atitinkantys aplinkos ministro nustatytus nepriklausomumo, nešališkumo, darbuotojų kompetencijos, bendros administracinės tvarkos, turėtinų priemonių ir įrenginių, būtinų statybos produktų eksploatacinėms savybėms tose produktų srityse, kurioms paskirta įstaiga, vertinti, reikalavimus.

KEISTA:

1. 2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

2. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

9 straipsnis.         Tarptautinių, Europos organizacijų ir užsienio valstybių normatyvinių statybos techninių dokumentų taikymas

1. Lietuvos Respublikoje gali būti taikomi (jeigu neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams) perimti tarptautinių ir Europos organizacijų, užsienio valstybių (nacionaliniai), užsienio valstybių organizacijų normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jie įteisinami kaip Lietuvos Respublikos normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

2. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų tiesioginio taikymo, neperėmus jų Lietuvos Respublikos normatyviniais statybos techniniais dokumentais, Lietuvos Respublikoje tvarką šiais atvejais:

1) kai reikia nustatyti Lietuvos Respublikoje retai pasitaikančių statinių techninius reikalavimus ir todėl netikslinga rengti normatyvinius statybos techninius dokumentus;

2) kai dėl investicijų į statybą panaudojimo trumpų terminų nėra galimybės perimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų normatyvinių statybos techninių dokumentų;

3) kai Lietuvos Respublikoje nėra kai kurių paskirčių statinių techninius reikalavimus nustatančių normatyvinių statybos techninių dokumentų – iki tų dokumentų parengimo ir patvirtinimo.

 

10 straipsnis. Statybos srities gaminių kontaktinis centras

1. Reglamente (ES) Nr. 305/2011 numatytas Statybos srities gaminių kontaktinio centro (toliau – kontaktinis centras) funkcijas Lietuvos Respublikoje atlieka Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo.

2. Lėšos kontaktinio centro funkcijoms atlikti skiriamos ir administruojamos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Šios lėšos skiriamos iš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai numatytų bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų.

KEISTA:

2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

 

11 straipsnis. Kontaktinio centro ir valstybės institucijų bendradarbiavimas

1. Atlikdamas savo funkcijas, kontaktinis centras bendradarbiauja su valstybės institucijomis, pagal Vyriausybės priskirtą kompetenciją nustatančiomis esminius statinių reikalavimus ir statinių techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases (toliau – esminius statinių reikalavimus ir statinių techninius parametrus nustatančios institucijos). Kontaktinio centro ir šių institucijų bendradarbiavimo tvarką nustato Vyriausybė.

2. Kontaktinis centras turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka iš esminius statinių reikalavimus ir statinių techninius parametrus nustatančių institucijų gauti Reglamento (ES) Nr. 305/2011 10 straipsnio 3 dalyje nustatytą informaciją.

3. Esminius statinių reikalavimus ir statinių techninius parametrus nustatančios institucijos privalo Vyriausybės nustatyta tvarka kontaktiniam centrui pagal kompetenciją teikti Reglamento (ES) Nr. 305/2011 10 straipsnio 3 dalyje nustatytą informaciją.

 

11¹ straipsnis.      Statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politiką įgyvendinanti Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga

KEISTA:

1. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

2. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 02 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

3. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

KEISTA (pavadinimas):

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

INFOLEX PASTABA: 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (TAR, 2022, Nr. 2022-27572) nustatyta, kad LR statybos įstatymas papildomas 11¹ straipsniu nuo 2023 05 01. Tačiau 11¹ straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 12 punktai įsigalioja 2023 02 01, o 11¹ straipsnio 3 dalis įsigalioja 2023 01 01.

 

1. Statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politiką pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

2. 

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga atlieka šias funkcijas:

1) dalyvauja planuojant, koordinuojant ir (ar) įgyvendinant su planavimo, statybos technine veikla susijusius paramos atkuriant nuo karo, stichinių ir kitų nelaimių nukentėjusių valstybių infrastruktūros ir kitus objektus, teritorijas, projektus ir priemones;

2) rengia, įgyvendina arba dalyvauja rengiant ir (ar) įgyvendinant statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo projektus ir priemones, statybos sektoriaus skaitmeninimo, statybos dalyvių kompetencijos didinimo, statinių tvarumo vertinimo srityse nacionaliniu ir (ar) tarptautiniu lygmeniu;

3) atlieka statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų (išskyrus architektus), pastatų energinio sertifikavimo ekspertų, statybos rangovų veiklos priežiūrą, apimančią šių subjektų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams tikrinimą, privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją ir dokumentus, pašalinti tikrinant nustatytas neatitiktis teikimą;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

4) atlieka statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų (išskyrus architektus), įrašytų į teismo ekspertų sąrašą ir teikiančių teismo ekspertizės paslaugas, kvalifikacijos, kurios pagrindu asmuo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, patikrinimą;

5) pripažįsta užsienyje įgytas statybos inžinieriaus profesines kvalifikacijas aplinkos ministro nustatyta tvarka;

6) kuria, tvarko, plėtoja priemones, klasifikatorius, paslaugas ir (ar) informacines sistemas, reikalingus statybos sektoriui skaitmeninti, statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo plėtrai, jų naudai vertinti ir stebėti;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

7) kuria, tvarko ir teikia su statybos sektoriaus skaitmeninimu susijusius duomenis, klasifikatorius, informaciją, jų tvarkymo priemones ir paslaugas, jas plėtoja ir techniškai aptarnauja;

8) vykdo statybos ir su juo susijusiuose sektoriuose vykstančių procesų stebėseną ir vertinimą, atsižvelgdama į statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo poreikius, rengia ir teikia pasiūlymus politiką formuojančioms institucijoms dėl statybos sektoriaus pažangos ir plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo;

9)  atlieka tyrimus, reikalingus visuomenei aktualiems sektoriaus pažangos ir plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo sprendimams pagrįsti ir priimti;

10) aplinkos ministro nustatyta tvarka skiria paskirtąsias įstaigas, sustabdo jų paskyrimo galiojimą, panaikina paskyrimo galiojimo sustabdymą ir paskyrimą;

11) aplinkos ministro nustatyta tvarka vertina ir stebi techninio vertinimo įstaigų veiklą, skiria techninio vertinimo įstaigas, sustabdo jų paskyrimo galiojimą, panaikina paskyrimo galiojimo sustabdymą ir paskyrimą;

12) atlieka šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas funkcijas.

3.  Vyriausybės įgaliotos institucijos ar įstaigos funkcijos, nurodytos šio straipsnio 2 dalyje, finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, pajamomis, gautomis iš įstaigos vykdomos veiklos, fizinių ar juridinių asmenų teikiamos paramos, kitomis teisėtai gautomis lėšomis.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

4. Asmuo, pageidaujantis, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse, Šveicarijos Konfederacijoje ar trečiosiose valstybėse įgyta statybos inžinieriaus profesinė kvalifikacija būtų pripažinta Lietuvos Respublikoje, turi sumokėti Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai jos nustatytą įmoką, suderintą su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Nustatytas įmokos dydis turi padengti ekonomiškai pagrįstas statybos inžinieriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimo metu patirtas sąnaudas.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

11² straipsnis. Statinio gyvavimo ciklo skaitmeninių duomenų reglamentavimas

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

1. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais statinio gyvavimo ciklą apibūdinantys duomenys kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami skaitmenine forma.

2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Nacionalinį statybos informacijos klasifikatorių ir nustato reikalavimus, taikomus statinio gyvavimo cikle naudojamiems duomenims kurti, tvarkyti, valdyti, viešinti, duomenų struktūrai sudaryti. Nustatydama šiuos reikalavimus, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nurodo atvejus ir tvarką, kada skaitmeniniai duomenys kuriami, tvarkomi, valdomi taikant statinio informacinį modeliavimą ir Nacionalinį statybos informacijos klasifikatorių.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

STATYBOS TECHNINĖS VEIKLOS PAGRINDINĖS SRITYS

 

12 straipsnis. Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys

1. Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys yra:

1) statybiniai tyrimai;

2) statinio projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra;

3) statinio projekto ekspertizė, statinio ekspertizė;

4) statybos darbai;

5) statinio statybos techninė priežiūra.

2. Statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims gali vadovauti: statinio projekto vadovas, statinio projekto dalies vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovas, statinio statybos vadovas, statinio specialiųjų statybos darbų vadovas, statinio statybos techninės priežiūros vadovas, specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovas, statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto dalies ekspertizės vadovas, statinio ekspertizės vadovas, statinio dalies ekspertizės vadovas.

3. Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų funkcijas nustato aplinkos ministras.

4. Eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje, – atestuoti architektai (išskyrus statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas) ir statybos inžinieriai (išskyrus statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas). Šias pareigas siekiantiems eiti asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 ir 18 dalyse ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais reikalavimais. Atestavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga, išskyrus architektų atestavimą, kurių atestavimą atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai (toliau – atestavimą atliekanti organizacija).

KEISTA:

1. 2021 06 10 įstatymu Nr. XIV-383 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-13827)

2. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 02 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

3. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

5. Fiziniai asmenys, pageidaujantys eiti ypatingojo ir neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, turi atitikti minimalius kvalifikacinius reikalavimus:

1) turėti šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodytą išsilavinimą;

2) turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo ar ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo – 5 metai; ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo – 3 metai; neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo – 2 metai profesinės patirties atitinkamoje statybos techninės veiklos srityje; turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje vadovaujant statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo kvalifikacijos atestato (bent vieno iš ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo) įgijimo dienos: statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo – 2 metai; darbo patirties valstybės ir savivaldybių institucijose vykdant veiklą architektūros, statybos ir (ar) statybos valstybinės priežiūros srityse, jeigu pagal einamas pareigas jis tiesiogiai dalyvavo išduodant, rengiant, tikrinant ar tvirtinant tam tikrus statinio projektavimo ar statybos sričių dokumentus (projektinius pasiūlymus, specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius reikalavimus, statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo aktus), vykdant statybos valstybinę priežiūrą, rengiant normatyvinius statybos techninius ar normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus, rengiant architektus ar statybos inžinierius studijų ir mokslo įstaigoje, turint mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą. Kai šie asmenys siekia eiti ypatingojo ir neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, išskyrus statinio projekto ekspertizės, statinio projekto dalies ekspertizės, statinio ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės vadovų pareigas, darbo patirties valstybės ir savivaldybių institucijose trukmė skaičiuojama kaip ir profesinės patirties trukmė.

KEISTA:

1. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

3. 2024 10 01 įstatymu Nr. XIV-2994 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2024, Nr. 2024-17764)

 

6. Fizinis asmuo, pageidaujantis gauti vienos ar kelių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo kvalifikacijos atestatą, turi atitikti šio straipsnio 5 dalyje nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, pateikti aplinkos ministro nustatytos formos prašymą ir būtinus dokumentus atestavimą atliekančiai organizacijai.

7. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turi teisę eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, kai atestavimą atliekanti organizacija pripažįsta jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla. Teisės pripažinimo tvarką, išduoto teisės pripažinimo dokumento papildymo, patikslinimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir keitimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 10, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytais reikalavimais.

8. Asmenys, turintys ypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo atestatą, turi teisę eiti neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas pagal atitinkamą statinio statybos techninės veiklos sritį.

9. Vadovauti nesudėtingojo statinio projektavimui, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai ir statybai turi teisę asmenys, įgiję šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodytą išsilavinimą.

10. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, pageidaujantis Lietuvos Respublikoje gauti teisės pripažinimo dokumentą, patvirtinantį jo kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimą, turi pateikti aplinkos ministro nustatytos formos prašymą, jo kilmės valstybėje galiojančius dokumentus ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas kartu su vertimu į Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir išlaikyti šio straipsnio 11 dalyje nurodytą teisinių žinių egzaminą.

11. Asmenys, siekiantys eiti ypatingųjų ar neypatingųjų statinių techninės veiklos sričių vadovų pareigas, turi išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminus pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką. Profesinių žinių egzaminų programas rengti ir profesinių žinių egzaminavimą vykdyti turi teisę aukštosios mokyklos, asociacijos, sąjungos, kitos visuomeninės organizacijos ar mokymo įstaigos, išskyrus architektus, kurių profesines žinias tikrina Lietuvos Respublikos architektų rūmai. Teisinių žinių egzaminų programas rengia ir teisinių žinių egzaminavimą vykdo atestavimą atliekančios organizacijos. Profesinių ir teisinių žinių egzaminų programas tvirtina aplinkos ministras. Profesinių žinių egzaminų rezultatai nustatyta tvarka kėlusiems kvalifikaciją atestuotiems architektams, neturintiems administracinių nuobaudų profesinėje srityje ir kurių atžvilgiu nėra nustatyta profesinės etikos pažeidimų, galioja neterminuotai.

12. Priėmus sprendimą išduoti arba neišduoti kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, jis išduodamas arba pateikiamas motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos. Kvalifikacijos atestatas ir teisės pripažinimo dokumentas išduodami neterminuotam laikui. Asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su atestavimą atliekančia organizacija. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai šios organizacijos nustatyta tvarka.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

13. Asmuo, pageidaujantis gauti, papildyti arba pakeisti vienos ar kelių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, turi sumokėti atestavimą atliekančiai organizacijai jos nustatytą įmoką, suderintą su Aplinkos ministerija. Nustatytas įmokos dydis turi padengti ekonomiškai pagrįstas atestavimo, teisės pripažinimo, kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento papildymo ar keitimo metu patirtas sąnaudas.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

14. Atestavimą atliekanti organizacija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, pasekmes, aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, išskyrus šios dalies 3 punktą, sustabdo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą 6 mėnesiams ir nustato jo turėtojui terminą pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas, pašalinti šiais atvejais:

1) kai asmuo, vadovaudamas statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, vykdydamas teismo eksperto veiklą arba tvirtindamas pažymą  apie  statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą, pažeidė šio įstatymo, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesusijusius su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais ar susijusius su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, tačiau dėl to neatsirado ar negalėjo atsirasti žala;

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

2) kai asmuo netobulino kvalifikacijos pagal šio straipsnio 12 dalyje nustatytus reikalavimus ir po atestavimą atliekančios organizacijos įspėjimo per 2 mėnesius nepateikė kvalifikacijos tobulinimą įrodančių dokumentų;

3) kai teisė, asmeniui pripažinta išduodant teisės pripažinimo dokumentą, sustabdyta jo kilmės valstybėje (turimos teisės eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas pripažinimo atvejais);

4) architektams, kai jų veikloje nustatomi Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso pažeidimai, taip pat kai paaiškėja, kad jie padarė pažeidimus, nurodytus Architektūros įstatyme;

KEISTA:

2021 06 30 įstatymu Nr. XIV-501 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-15877

 

5) kai nustatoma, kad kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtojas nevykdo valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų.

14¹. Atestavimą atliekanti organizacija, gavusi informaciją, kad statybos valstybinės priežiūros pareigūnas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka sustabdė kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą, šią informaciją per 3 darbo dienas paskelbia viešai ir per 20 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo dienos priima šio straipsnio 14, 15 ar 18 dalyse nustatytą sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo. Statybos valstybinės priežiūros pareigūno priimtas sprendimas dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo netenka galios nuo atestavimą atliekančios organizacijos sprendimo priėmimo dienos.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

15. Atestavimą atliekanti organizacija kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą panaikina šiais atvejais:

1) už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius pažeidimus vadovaujant pagrindinėms statybos techninės veiklos sritims, vykdant teismo eksperto veiklą ar tvirtinant pažymą  apie  statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą. Šiurkščiais pažeidimais laikomi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai, susiję su esminiais statinio projekto sprendiniais arba esminiais statinių reikalavimais, dėl kurių atsirado ar galėjo atsirasti žala;

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 02 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

2) kai paaiškėja, kad kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti buvo pateikti suklastoti, melagingi dokumentai ar duomenys;

3) kai to prašo jo turėtojas;

4) kai jo turėtojas, šio straipsnio 14 dalyje nurodytais pagrindais sustabdžius jo kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, išskyrus šio straipsnio 14 dalies 3 punkte nurodytą atvejį, dėl kurių pastarojo galiojimas sustabdytas;

5) kai, sustabdžius kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą, asmuo tęsia veiklą neturėdamas tam teisės;

6) kai teisė, pripažinta asmeniui išduodant teisės pripažinimo dokumentą, panaikinta jo kilmės valstybėje (teisės eiti ypatingųjų ir (ar) neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas pripažinimo atvejais);

7) kvalifikacijos atestato, teisės pripažinimo dokumento turėtojui mirus;

8) kai asmuo ypatingajame statinyje vykdė veiklą, kuri nėra nurodyta kvalifikacijos atestate ar teisės pripažinimo dokumente;

9) jeigu po kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo per 2 metus buvo padaryti pakartotiniai pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimas;

10) kai paaiškėja, kad jo turėtojas padarė pažeidimus, nurodytus Architektūros įstatyme;

KEISTA:

2021 06 30 įstatymu Nr. XIV-501 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-15877

 

11) kai asmenys, kurie statant statinį vadovavo statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims ir atliko veiksmus ar priėmė sprendimus, dėl kurių statyba tapo savavališka.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

16. Kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas panaikinamas, dėl naujo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo panaikinti kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą priėmimo dienos, išskyrus šio straipsnio 15 dalies 3 punkte nurodytą atvejį, kai prašymas išduoti kvalifikacijos atestatą ir (ar) teisės pripažinimo dokumentą gali būti teikiamas nepraėjus vienų metų laikotarpiui.

17. Kai kilmės valstybėje nebelieka aplinkybių, dėl kurių sustabdyta teisė eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statytos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, asmuo gali kreiptis į teisės pripažinimo dokumentą išduodančią instituciją, prašydamas panaikinti sprendimą dėl teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo. Kitais atvejais, pasibaigus kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento sustabdymo terminui, jo galiojimas atsinaujina be papildomų procedūrų, jeigu asmuo įvykdė atestavimą atliekančios organizacijos nurodymus pašalinti pažeidimus, jų pasekmes ar priežastis.

18. Atestavimą atliekanti organizacija pareiškia įspėjimą, kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas vykdydamas veiklą (veikimu ar neveikimu) padaro neesminių (nenurodytų šio straipsnio 14 dalies 1 punkte ir 15 dalies 1 punkte) pažeidimų, kuriais nepadarė žalos viešajam interesui ar žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai ir kitiems su statybos sritimi susijusiems interesams. Jeigu kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui per 3 metus, terminą skaičiuojant nuo dienos, kai atestavimą atliekanti organizacija pareiškė pirmąjį įspėjimą kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui, pareiškiami du rašytiniai įspėjimai, kvalifikacijos atestatą ir (ar) teisės pripažinimo dokumentą išduodanti institucija sustabdo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą šio straipsnio 14 dalyje nurodytam laikotarpiui ir nurodo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui nedelsiant pašalinti pažeidimus, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas. Pašalinęs pažeidimus, kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas gali kreiptis į atestavimą atliekančią organizaciją, prašydamas panaikinti sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo nesuėjus 6 mėnesių terminui. Sprendimas panaikinti sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo turi būti priimtas ar motyvuotai nepriimtas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų dokumentų, būtinų sprendimui panaikinti sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo priimti, gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos.

KEISTA:

2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

 

INFOLEX PASTABA: 2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (TAR, 2021, Nr. 2021-12948) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str. 18 d. ir 22 str. 9 d. nuostatos taikomos nagrinėjant kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojo padarytus pažeidimus, kai atestavimą atliekanti organizacija pažeidimų nagrinėjimo procedūras, po kurių pareikštas pirmasis įspėjimas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui, pradėjo po įstatymo Nr. XIV-340 įsigaliojimo (2021 11 01). Nagrinėjant kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojo padarytus pažeidimus, kai atestavimą atliekanti organizacija pažeidimų nagrinėjimo procedūras, po kurių pareikštas pirmasis įspėjimas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui, pradėjo iki įstatymo Nr. XIV-340 įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str. 18 d. ir (ar) 22 str. 9 d. nuostatos, galiojusios iki įstatymo Nr. XIV-340 įsigaliojimo.

 

19. Eiti branduolinės energetikos objekto statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Šias pareigas einantiems asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytais reikalavimais. Atestavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.

KEISTA:

1. 2021 06 10 įstatymu Nr. XIV-383 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-13827)

2. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 02 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

3. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

20. Eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, ypatinguosiuose ar neypatinguosiuose statiniuose (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Šias pareigas einančių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytų reikalavimų. Atestavimą atlieka atestavimą atliekanti organizacija.

KEISTA:

2021 06 10 įstatymu Nr. XIV-383 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-13827)

 

21. Eiti statinio projekto vadovo, statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas kultūros paveldo objekte ir kultūros paveldo statinyje turi teisę šio straipsnio 20 dalyje nustatyta tvarka atestuoti architektai ir statybos inžinieriai, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatyta tvarka įgiję teisę vadovauti atitinkamai kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio tvarkybos darbų projektavimui ar tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai. Eiti kitas kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę šio straipsnio 20 dalyje nustatyta tvarka atestuoti architektai ir statybos inžinieriai.

21¹. Architektai ar statybos inžinieriai, siekiantys būti įrašyti į teismo ekspertų sąrašą ir teikti teismo ekspertizės paslaugas Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nustatyta tvarka, turi būti atestuoti architektai ar statybos inžinieriai, turinys teisę eiti statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas. Teismo ekspertai gali teikti teismo ekspertizės paslaugas tik pagal kvalifikacijos atestate įrašytą sritį.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

INFOLEX PASTABA: 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (TAR, 2023, Nr. 2023-25634) (2024 03 28 įstatymo Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309) redakcija) nustatyta, kad iki 2024 05 01 į teismo ekspertų sąrašą įrašyti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai (išskyrus statinio projekto ekspertizės, statinio projekto dalies ekspertizės, statinio ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės vadovų pareigas galinčius eiti asmenis) per 5 metus nuo 12 straipsnio 21¹ dalies įsigaliojimo turi įgyti teisę eiti statinių projekto ekspertizės vadovo, projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas. Neįvykdę šio reikalavimo, šie asmenys išbraukiami iš teismo ekspertų sąrašo.

 

22. Fiziniai asmenys, pageidaujantys gauti vienos ar kelių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, turi teisę prašymą ir nustatytus dokumentus atestavimą atliekančios organizacijos nustatyta tvarka pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis arba tiesiogiai kreipdamiesi į atestavimą atliekančią organizaciją, o jeigu yra techninių galimybių, elektroninėmis priemonėmis atlikti ir kitas su atestavimu susijusias procedūras bei gauti kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą elektronine forma.

23. Atestavimą atliekančios organizacijos sprendimas dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas atestavimą atliekančiai organizacijai, Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

KEISTA:

2021 06 10 įstatymu Nr. XIV-383 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-13827)

 

24. Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga aplinkos ministro nustatyta tvarka šviečia, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis ir nagrinėja prašymus, skundus statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikacinių reikalavimų, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo klausimais, atlieka šių vadovų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams stebėseną.

KEISTA:

1. 2021 06 10 įstatymu Nr. XIV-383 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-13827)

2. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

3. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

INFOLEX PASTABA: 2021 06 10 įstatymu Nr. XIV-383 (TAR, 2021, Nr. 2021-13827) nustatyta, kad:

– iki įstatymo Nr. XIV-383 įsigaliojimo dienos (2022 05 01) išduoti kvalifikacijos atestatai ir teisės pripažinimo dokumentai turi tokią pačią teisinę galią kaip įstatymu Nr. XIV-383 keičiamame Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str. nurodyti kvalifikacijos atestatai ir teisės pripažinimo dokumentai;

– skundai dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo, pateikti iki įstatymo Nr. XIV-383 įsigaliojimo, baigiami nagrinėti aplinkos ministro sudarytoje komisijoje aplinkos ministro iki įstatymo Nr. XIV-383 įsigaliojimo nustatyta tvarka.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

STATYBOS DALYVIAI, JŲ PAREIGOS IR TEISĖS. STATYBOS DARBUS ATLIEKANČIŲ IR STATYBVIETĖJE ESANČIŲ ASMENŲ IDENTIFIKAVIMAS

 

KEISTA (skirsnio pavadinimas):

1. 2021 06 29 įstatymu Nr. XIV-462 (nuo 2022 04 01 – remiantis

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-858 (TAR, 2021, Nr. 2021-27753))

(TAR, 2021, Nr. 2021-15521)

2. 2024 05 16 įstatymu Nr. XIV-2654 (nuo 2024 07 01)

(TAR, 2024, Nr. 2024-09692)

 

13 straipsnis. Statybos dalyviai

1. Statybos dalyviai yra:

1) statytojas (užsakovas);

2) tyrėjas;

3) statinio projektuotojas;

4) statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas;

5) rangovas;

6) statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio statybos techninės priežiūros rangovas;

7) statybos produktų gamintojas, importuotojas, platintojas, įgaliotasis atstovas.

2. Statybos dalyviai taip pat yra statinio projektavimo valdytojas, kai statytojas (užsakovas) pasirenka statinio projektavimo valdymą kaip statinio projektavimo organizavimo būdą, ir statinio statybos valdytojas, kai statytojas (užsakovas) pasirenka statinio statybos valdymą kaip statybos organizavimo būdą.

 

14 straipsnis. Statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės

1. Statytojas (užsakovas) privalo:

1) pateikti statinio projektuotojui privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus;

2) organizuoti (arba pavesti tai padaryti statinio projektuotojui) statinio statybos sklypo, statybvietės ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali daryti neigiamą poveikį, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus statybinius tyrimus ir sudaryti sąlygas tyrėjui juos atlikti;

3) turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva (draudžiama statinio projekto ekspertizę pavesti organizuoti statinio projektuotojui);

4) gauti statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas);

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

5) organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą;

6) organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą, kai ji privaloma arba savo iniciatyva;

7) užsakyti (arba pavesti, kad tai padarytų rangovas) normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus geodezijos ir kartografijos darbus;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

8) šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka organizuoti statybos užbaigimo procedūras;

9) sustabdžius statybos darbus, kuriems pirkti taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas arba Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas (toliau – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas) neatsižvelgiant į sustabdymo priežastis, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoti statomo statinio konservavimo darbus;

KEISTA:

2017 05 02 įstatymu Nr. XIII-336 (nuo 2017 07 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-07559)

 

10) kai statyba vykdoma ūkio ar mišriuoju būdu, leisti statybos valstybinės priežiūros pareigūnams ir statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų pareigūnams, statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims (kai tai susiję su jų pareigų vykdymu) netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus), šiame punkte nurodytų asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

11) jeigu projektuojant arba statant statinį dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, paskirti vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius ir užtikrinti, kad jų pareigos būtų vykdomos; vykdyti kitas darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose jam nustatytas pareigas;

KEISTA:

2024 06 13 įstatymu Nr. XIV-2705 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2024, Nr. 2024-11229)

 

12) šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais pranešti apie statybos pradžią;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

13) kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento ir (ar) pranešimo apie statybos pradžią, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Jeigu reikalingas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, valstybinės žemės patikėtinis jį teikia Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;

KEISTA:

1. 2023 06 29 įstatymu Nr. XIV-2130 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-14321)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

14) nepradėti statybos, kol apie statybos pradžią nepateikta informacija šios dalies 12 punkte nustatyta tvarka;

15) kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento ir (ar) pranešimo apie statybos pradžią, iki statybos pradžios dėl statinio statybos kitų statinių apsaugos zonose arba kitose teritorijose, kuriose taikomi teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki kitų statinių ar kitokie teisės aktuose nustatyti statinių statybos ribojimai dėl kitų (esamų) statinių, gauti tų statinių savininkų arba statinių valdytojų, naudotojų sutikimus, kai jie įgalioti tokius sutikimus suteikti. Kai pastato (patalpos, patalpų) ar kito statinio paskirties keitimui nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, tokius sutikimus privaloma gauti iki pastato (patalpos, patalpų) ar kito statinio paskirties pakeitimo;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

16) šio įstatymo 34 straipsnio 4 ir 4¹ dalyse nustatytais atvejais užsakyti statinio ekspertizę.

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

2. Statytojas (užsakovas) turi teisę:

1) pasirinkti statinio projektavimo organizavimo būdą – statinio projektavimą pavesti statinio projektuotojui pagal su juo sudarytą statinio projektavimo darbų rangos sutartį arba statinio projektavimo organizavimą pavesti statinio projektavimo valdytojui pagal pavedimo sutartį, arba pasirinkti kitus statinio projektavimo organizavimo būdus, kurie neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams; paskirti statinio projekto vadovą ar pavesti tai atlikti statinio projektuotojui;

2) pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu), kuris neprieštarautų šiam įstatymui ir jo įgyvendinamiesiems teisės aktams. Ūkio ar mišrų statybos organizavimo būdą turi teisę pasirinkti fiziniai asmenys, atliekantys statinių paprastąjį remontą, fiziniai asmenys, statantys naują, rekonstruojantys, remontuojantys ar griaunantys vieną vieno buto iki 300 m² statinio projekte nurodyto statinio bendrojo ploto gyvenamąjį namą ar nesudėtingąjį statinį ir jų priklausinius viename žemės sklype;

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

3) pasirinkti statinio projektuotojus, statinio projektavimo valdytojus, rangovus, statinio statybos valdytojus ir statybos produktų gamintojus, importuotojus, platintojus savo nuožiūra ar konkurso tvarka (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), o statinio projektavimo ir statybos darbams, kurių pirkimas yra privalomas, – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nustatyta tvarka;

KEISTA:

2017 05 02 įstatymu Nr. XIII-336 (nuo 2017 07 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-07559)

 

4) pavesti šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytas pareigas vykdyti statinio projektavimo valdytojui ir (ar) statinio statybos valdytojui.

KEISTA:

2024 06 13 įstatymu Nr. XIV-2705 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2024, Nr. 2024-11229)

 

3. Statytojas (užsakovas) turi ir kitų teisių bei pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.

4. Statytojas (užsakovas) už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

 

INFOLEX PASTABA: 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (TAR, 2022, Nr. 2022-27572) nustatyta, kad 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos taikomos Statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytoms procedūroms ir darbams, pradėtiems po įstatymo Nr. XIV-1754 įsigaliojimo dienos (2023 05 01).

 

15 straipsnis. Teisė būti tyrėju. Tyrėjo pareigos ir teisės

1. Statybinius tyrimus atlikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:

1) normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus geodezijos ir kartografijos darbus – Geodezijos ir kartografijos įstatyme nurodyti asmenys;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

2) statybinius inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus – Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos;

3) esamų statinių tyrimus (konstrukcijų, statinio inžinerinių sistemų tyrimus, matavimus) – fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, nurodyti šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje;

4) kitus tyrimus (aplinkos, kraštovaizdžio, higieninius, archeologinius, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir kt.) – kituose šiuos tyrimus reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos.

2. Tyrėjas privalo:

1) atlikti tyrimus pagal tyrimų užduotį ir normatyvinius tyrimų dokumentus ir pateikti tyrimų rezultatus tyrimų užsakovui;

2) atliekant tyrimų darbus, laikytis saugos taisyklių.

3. Tyrėjas turi ir kitų teisių bei pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.

4. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą tyrėjas atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

 

16 straipsnis. Teisė būti statinio projektuotoju. Statinio projektuotojo pareigos ir teisės

1. Būti statinio projektuotoju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:

1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo;

2) Lietuvos Respublikoje įsteigta statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir studijų institucija;

3) užsienio valstybės juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai (tarp jų statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir studijų institucija), kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio projektavimu;

4) architektas ar statybos inžinierius.

2. Būti ypatingųjų ar neypatingųjų statinių projektuotojais turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodyti architektai ir statybos inžinieriai, pagal šio įstatymo 12 straipsnio nuostatas turintys teisę atitinkamai būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto vadovais, taip pat juridiniai asmenys, šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai, jeigu juose darbo ar kitų sutartinių santykių pagrindu dirba architektai ar statybos inžinieriai, turintys teisę atitinkamai būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto vadovais.

KEISTA:

2021 06 10 įstatymu Nr. XIV-383 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-13827)

 

3. Vadovauti ypatingųjų statinių projektams (eiti statinio projekto dalių vadovų pareigas) turi teisę architektai ir statybos inžinieriai, atitinkantys šio įstatymo 12 straipsnio 4 ir 7 dalyse nustatytus reikalavimus.

4. NETEKO GALIOS:

2021 06 10 įstatymu Nr. XIV-383 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-13827)

 

5. Statinio projektuotojas privalo:

1) statytojo (užsakovo) pavedimu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio projekto vadovą;

2) vadovaudamasis šiame įstatyme nurodytais dokumentais, parengti statinio projektą;

3) pasirašyti statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto vadovo parašai, o kai statinio projektuotojas yra fizinis asmuo, – tik statinio projekto vadovo parašas), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas;

4) pataisyti statinio projektą pagal statytojo (užsakovo) pastabas, jeigu jos neprieštarauja normatyviniams statybos techniniams dokumentams ir normatyviniams statinio saugos ir paskirties dokumentams;

5) pataisyti statinio projektą pagal statinio projekto ekspertizės akto privalomas pastabas;

6) pataisyti statinio projektą pagal šį statinio projektą tikrinusių institucijų, subjektų (jų padalinių) pastabas;

7) statytojo (užsakovo) užsakymu pagal sutartį atlikti statinio projekto vykdymo priežiūrą.

6. Statinio projektuotojas turi teisę:

1) įgalioti statinio projekto rengėjus (kai tai susiję su jų pareigomis) statinio projektavimo ir statybos metu statybvietėje patikrinti, kaip laikomasi statinio projekto sprendinių, ir apie tai įrašyti į statybos darbų žurnalą;

2) jeigu statybos darbai atliekami pažeidžiant statinio projektą arba nustatoma avarijos grėsmė, iš rangovo (jeigu statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojo (jeigu statyba vykdoma ūkio būdu) reikalauti šiuos darbus sustabdyti ir pranešti apie tai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos;

3) atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus paties parengto statinio projekto ir pagal jį pastatyto ar statomo statinio ekspertizę.

7. Statinio projektuotojas turi ir kitų teisių ir pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.

8. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą statinio projektuotojas atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

 

INFOLEX PASTABA: 2021 06 10 įstatymu Nr. XIV-383 (TAR, 2021, Nr. 2021-13827) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XIV-383 įsigaliojimo dienos (2022 05 01) išduoti kvalifikacijos atestatai ir teisės pripažinimo dokumentai turi tokią pačią teisinę galią kaip įstatymu Nr. XIV-383 keičiamame Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 str. nurodyti kvalifikacijos atestatai ir teisės pripažinimo dokumentai.

 

17 straipsnis. Teisė būti ekspertizės rangovu. Ekspertizės rangovo pareigos ir teisės

1. Būti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu ir statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi teisę:

1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla;

2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti atitinkama veikla;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

3) architektas ar statybos inžinierius.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

1¹. Būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu ir (ar) ypatingojo ar neypatingojo statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodyti architektai ir statybos inžinieriai, pagal šio įstatymo 12 straipsnio nuostatas turintys teisę atitinkamai būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto ekspertizės vadovais, statinio projekto dalies ekspertizės vadovais, statinio ekspertizės vadovais, statinio dalies ekspertizės vadovais, taip pat juridiniai asmenys, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, jeigu juose darbo ar kitų sutartinių santykių pagrindu dirba architektai ar statybos inžinieriai, turintys teisę būti statinio projekto ekspertizės vadovais, statinio projekto dalies ekspertizės vadovais, statinio ekspertizės vadovais, statinio dalies ekspertizės vadovais.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

2. NETEKO GALIOS:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

3. NETEKO GALIOS:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

4. Vadovauti statinio projekto (jo dalies) ekspertizei ir statinio (jo dalies) ekspertizei (eiti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės arba statinio (jo dalies) ekspertizės vadovo pareigas) turi teisę statybos inžinieriai ir architektai, atitinkantys šio įstatymo 12 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalyse nustatytus reikalavimus.

5. Statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas privalo:

1) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovą (vadovus);

2) pateikti statytojui (užsakovui), statinio projektuotojui (ar statinio projektavimo valdytojui) statinio projekto ekspertizės aktą ekspertizės rangos sutartyje nustatytu laiku;

3) pasirašyti statinio projekto ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto ekspertizės vadovo parašai, o kai statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra fizinis asmuo, – tik statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovo parašas), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projekto ekspertizės aktas, o kai statinio projekto ekspertizės akte pateikiama išvada, kad statinio projektą galima tvirtinti, – ir statinio projektas (jo dalys, kurių ekspertizė atlikta) atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

3¹) užregistruoti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės aktą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir pridėti dokumentą, patvirtinantį, kad statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

4) patikrinti, ar pateiktas ekspertizei statinio projektas yra nustatytos sudėties, ar pridėti statinio projekto rengimo dokumentai ir dalinių statinio projekto ekspertizių aktai (kai dalines statinio projekto ekspertizes atlieka ne pats ekspertizės rangovas), specialiųjų statinio projektų ekspertizių aktai;

5) paskirstyti statinio projekto dalis dalinių statinio projekto ekspertizių vadovams, kad jie patikrintų statinio projekto dalių komplektiškumą, atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatoms;  kai statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas turi  patvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą, – paskirti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ patvirtinti šią pažymą arba deklaraciją. Statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas ar statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovas privalo nusišalinti nuo pažymos apie  statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimo, jeigu jį sieja artimų asmenų, kurie suprantami taip, kaip apibrėžiami Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, ryšiai su statytoju (užsakovu), kai statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo, arba su statytojo (užsakovo) vadovu ar dalininku, kai statytojas (užsakovas) yra juridinis asmuo. Statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovui nusišalinus nuo pažymos apie  statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba  deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės  rangovas turi paskirti kitą statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovą. Jeigu to padaryti negalima, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas privalo informuoti apie tai statytoją (užsakovą);

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

6) statytojo (užsakovo) ar statinio projektavimo valdytojo, statinio projekto vadovo ar statinio projekto dalių vadovų pageidavimu organizuoti pasitarimą ir jo metu supažindinti statytoją (užsakovą) ar statinio projektavimo valdytoją, statinio projekto vadovą ar statinio projekto dalių vadovus su ekspertizės privalomomis pastabomis (nurodymais), jas aptarti prieš pasirašant statinio projekto ekspertizės aktą (aptarimo eiga ir rezultatai protokoluojami);

7) per statinio projekto ekspertizės rangos sutartyje nustatytą terminą išnagrinėti statytojo (užsakovo) ar statinio projektavimo valdytojo, statinio projekto vadovo, statinio projekto dalių vadovų prieštaravimus, kuriais užginčijamos statinio projekto ekspertizės privalomos pastabos ir statinio projekto (statinio projekto dalių) įvertinimas, gautus iš šių asmenų po statinio projekto ekspertizės akto pateikimo jiems, ir atsakyti jiems raštu;

8) per statinio projekto ekspertizės rangos sutartyje nustatytą terminą patikrinti pagal statinio projekto ekspertizės pastabas pataisytą statinio projektą, atitinkamai pataisyti statinio projekto ekspertizės aktą ir jį perduoti šios dalies 2 punkte nurodytiems asmenims;

9) atliekant statinio projekto bendrąją ekspertizę (kai nerengiama statinio projekto gaisrinės saugos dalis), gaisrinės saugos dalies ekspertizės vadovas privalo patikrinti, ar statinio projekto sprendiniai atitinka gaisrinės saugos reikalavimus ir pateikti bendrosios ekspertizės vadovui privalomas pastabas;

10) kai statinio projekto (jo dalies) ekspertizė atliekama pakartotinai, išnagrinėti pateiktas pastabas pirminės ekspertizės akte, užregistruotame Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, į jas atsižvelgti arba jas atmesti, nurodant argumentus.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

6. Statinio ekspertizės rangovas privalo:

1) atlikti statinio ekspertizę pagal ją inicijavusio viešojo administravimo subjekto (ar kito asmens) parengtą užduotį aplinkos ministro nustatyta tvarka;

2) šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą (vadovus); kai statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas turi patvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą, paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą (vadovus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ patvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą. Statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas ar statinio (jo dalies) ekspertizės vadovas privalo nusišalinti nuo pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimo, jeigu jį sieja artimų asmenų, kurie suprantami taip, kaip apibrėžiami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, ryšiai su statytoju (užsakovu), kai statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo, arba su statytojo (užsakovo) vadovu ar dalininku, kai statytojas (užsakovas) yra juridinis asmuo;

KEISTA:

1. 2021 11 23 įstatymu Nr. XIV-703 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-25132)

2. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

3) pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai, o kai statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas yra fizinis asmuo, – tik statinio (jo dalies) ekspertizės vadovo parašas), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

3¹) užregistruoti statinio (jo dalies) ekspertizės aktą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir pridėti dokumentą, patvirtinantį, kad statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

4) nustatyti, kokius statybinius tyrimus būtina atlikti statinio techninei būklei įvertinti;

5) parengti užduotis reikalingiems statybiniams tyrimams atlikti subrangos pagrindu (jeigu tai numatyta statinio ekspertizės rangos sutartyje);

6) įvertinti statybinių tyrimų rezultatus;

7) pateikti statinio ekspertizės aktą viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, inicijavusiam statinio ekspertizę;

8) išnagrinėti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, inicijavusio statinio ekspertizę, prieštaravimus dėl statinio ekspertizės akto, gautus po statinio ekspertizės akto pateikimo jiems, ir atsakyti jiems raštu;

9) kai statinio (jo dalies) ekspertizė atliekama pakartotinai, išnagrinėti pateiktas pastabas pirminės ekspertizės akte, užregistruotame Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, į jas atsižvelgti arba jas atmesti, nurodant argumentus.

KEISTA:

1. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

7. Statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas turi teisę:

1) reikalauti iš statinio projekto ar statinio ekspertizės užsakovo pateikti dokumentus ir informaciją, reikalingus statinio projekto ar statinio ekspertizei atlikti;

2) statinio ekspertizės atveju reikalauti iš statinio ekspertizės užsakovo įrašyti į statinio ekspertizės rangos sutartį sąlygas, kuriomis vadovaujantis bus atliekami reikalingi statinio ir statybos sklypo statybiniai tyrimai, kas ir kokiomis sąlygomis suteiks reikalingą įrangą ir darbo jėgą;

3) užsakyti statinio projekto dalies ar statinio dalies ekspertizes atlikti subrangovams, sudarydamas su jais projekto (statinio) ekspertizės subrangos sutartis.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

8.

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

Statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas (subrangovas) neturi teisės:

1) atlikti jo ar jo subrangovų parengto statinio projekto ar jo dalių ekspertizės;

2) atlikti statinio, pastatyto ar statomo pagal jo ar jo subrangovų parengtą statinio projektą, ekspertizės;

3) atlikti statinio, kurio statybos rangovas (subrangovas) jis yra (buvo), ekspertizės;

4) atlikti statinio, kurio savininkas (naudotojas) jis yra (buvo), ekspertizės;

5) atlikti statinio, kurio statytojas (užsakovas) yra jis, jo vadovas ar jo dalininkai, ekspertizės;

6) tvirtinti statinio, kurio statytojas (užsakovas) yra jis, jo vadovas ar jo dalininkai, pažymos  apie  šio statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba  deklaracijos apie šio statinio statybos užbaigimą.

9. Statinio projekto ir statinio ekspertizės rangovas turi ir kitų teisių ir pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir rangos sutartyse.

10. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą statinio projekto ir statinio ekspertizės rangovas atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo, o statinio projekto ir statinio ekspertizės aktą pasirašantys asmenys – šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

11. NETEKO GALIOS:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

12. NETEKO GALIOS:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

18 straipsnis. Teisė būti rangovu. Rangovo pareigos ir teisės

1. Būti rangovu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:

1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla;

2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla;

3) statybos inžinierius.

2. Būti ypatingųjų statinių statybos rangovu turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti atestuoti juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai turi teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovais, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogiškų statinių statybos veikla. Šis reikalavimas netaikomas ypatingųjų statinių paprastojo remonto atveju.

3. Ypatingojo statinio statybos rangovas turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:

1) neturi būti pradėtas bankroto procesas (šią informaciją patikrina Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo;

KEISTA:

1. 2021 06 10 įstatymu Nr. XIV-383 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-13827)

2. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 02 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

3. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

2) darbams turi vadovauti aplinkos ministro nustatyta tvarka atestuoti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai, dirbantys pagal darbo sutartį ypatingojo statinio statybos vadovas ir (ar) ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovai pagrindiniams specialiesiems statybos darbams;

3) privalo turėti vykdomo darbo srities darbuotojų;

4) turi būti įdiegęs kokybės vadybos sistemą;

5) privalo turėti nustatyta tvarka patvirtintas ir galiojančias įmonės statybos taisykles vykdomiems darbams atlikti;

6) rangovas, siekiantis turėti teisę atlikti visus bendruosius statybos darbus, privalo turėti ne mažesnę kaip 2 metų veiklos patirtį statybos srityje, kiti rangovai – ne mažesnę kaip vienų metų veiklos patirtį statybos srityje. Rangovas atitinka veiklos patirties statybos srityje reikalavimą, jeigu jam po reorganizavimo perėjo rangovo, kuris iki reorganizavimo atitiko šį reikalavimą, teisės ir pareigos.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.

KEISTA:

1. 2021 06 10 įstatymu Nr. XIV-383 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-13827)

2. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 02 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

3. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

5. Būti branduolinės energetikos objekto statinių statybos rangovais gali juridiniai asmenys, turintys teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovu. Branduolinės energetikos objekto statinių statybos rangovams taikomus kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, laikydamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

6. Būti ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovu gali juridiniai asmenys, turintys teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovu. Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovų kvalifikacijos atestatų išdavimo ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.

KEISTA:

1. 2021 06 10 įstatymu Nr. XIV-383 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-13827)

2. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 02 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

3. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

7. Rangovas privalo:

1) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą;

2) pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) ir statinio projektą, šio įstatymo nustatyta tvarka pranešė apie statybos pradžią ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė);

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

3) vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus;

4) aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka įrengti prie statybos sklypo (statybvietės) stendą su informacija apie statomą statinį;

5) užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje ir statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje;

6) įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui (užsakovui) (jeigu šiuos dokumentus rangovas praranda, jis turi savo lėšomis juos atkurti); atlikti konstrukcijų tyrimus ir atidengti paslėptas konstrukcijas ir paslėptus darbus;

7) leisti statybos valstybinės priežiūros pareigūnams bei statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims, kai tai susiję su jų pareigų vykdymu, netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus) ir šių asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

8) jeigu vykdant statybos darbus pasitelkiami kiti rangovai (subrangovai), pranešti apie juos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ arba įrašant į elektroninį statybos darbų žurnalą, jeigu yra jame esančių duomenų sąsajos su Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ (vienoje statybvietėje taikomas tik vienas pranešimo būdas).

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

8. Rangovas turi teisę:

1) konkurso tvarka arba savo nuožiūra pasirinkti subrangovus, jeigu to nedraudžia statybos rangos sutartis;

2) gauti iš statytojo (užsakovo) šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą, statinio tyrimų dokumentus, statinio projektą, prisijungimo sąlygas, specialiuosius reikalavimus, statytojo (užsakovo) rangovui perduodamų statybos produktų dokumentus, kuriuos rengia ir išduoda statybos produktų gamintojas pagal šių produktų teikimo Lietuvos Respublikos rinkai ar tiekimo jai reikalavimus nustatančius teisės aktus, statytojo (užsakovo) rangovui perduodamų įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą rangos sutarties sąlygoms vykdyti;

3) atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus statytojo (užsakovo) pareigą paskirti vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, paties statomo statinio statybos techninę priežiūrą ir šio statinio projekto bei šio statinio ekspertizę.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

9. Jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą, jeigu statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo. Kai statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo ir vykdo statybą ūkio būdu, jo, kaip statytojo (užsakovo), darbo jėga laikytina jo ir jo artimų asmenų, kurie suprantami taip, kaip apibrėžiami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, darbo jėga.

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

9¹. Kai statyba vykdoma rangos būdu, statytojas (užsakovas) privalo paskirti vieną už visų statinių statybą atsakingą rangovą, kuris turi atitikti šiame įstatyme nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir vykdyti šiame straipsnyje nustatytas rangovo pareigas. Jeigu statybos rangos sutartyje nenustatyta kitaip, rangovas (generalinis rangovas) savo prievolėms įvykdyti turi teisę pasitekti kitus rangovus (subrangovus).

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

10. Rangovas turi ir kitų teisių bei pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.

11. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą rangovas atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

 

INFOLEX PASTABA: 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (TAR, 2023, Nr. 2023-25634) (2024 03 28 įstatymo Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309) redakcija) nustatyta, kad 18 str. 7 d. 8 p., 8 d. 3 p. ir 9¹ d. nuostatos taikomos, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas po 2024 05 01. 18 str. 7 d. 8 p., 8 d. 3 p. ir 9¹ d. nuostatos taikomos statinių, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, statybai, kuri pradedama po 2024 05 01.

 

19 straipsnis. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir teisės

1. Statinio statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo:

1) tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat, jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai;

2) tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų;

3) tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas;

4) kartu su rangovu rengti dokumentus, reikalingus statybai užbaigti;

5) atlikti bendrosios (bendrųjų statybos darbų) statinio statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoti specialiąją statinio statybos (specialiųjų statybos darbų) techninę priežiūrą ir jos vadovų veiklą.

3. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti (įrašydamas į statybos darbų žurnalą), kad rangovas:

1) pateiktų atliktų statybos ir montavimo darbų, panaudotų statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodytus dokumentus ir įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus;

2) pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimus;

3) ištaisytų statinio normatyvinės kokybės pažeidimus.

4. Jeigu rangovas nevykdo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo apie tai pranešti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir pareikalauti sustabdyti statybos darbus.

5. Jeigu statinys ar statinio statybos darbai kelia pavojų žmonėms ir aplinkai, statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę pats sustabdyti statybą ir kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kad ši priimtų sprendimą, kuriuo patvirtinamas ar atšaukiamas statinio statybos techninio prižiūrėtojo reikalavimas.

6. Statinio statybos techninės priežiūros tvarką nustato aplinkos ministras.

KEISTA:

2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

 

7. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi ir kitų teisių ir pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.

8. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą statinio statybos techninis prižiūrėtojas atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

 

20 straipsnis.       Teisė būti statinio projektavimo valdytoju ir statinio statybos valdytoju. Statinio projektavimo valdytojo ir statinio statybos valdytojo pareigos ir teisės

1. Būti statinio projektavimo valdytoju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:

1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo;

2) užsienio valstybės juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai, kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio projektavimo valdymo veikla;

3) architektas ar statybos inžinierius.

2. Būti statinio statybos valdytoju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:

1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo;

2) užsienio valstybės juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai, kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio statybos valdymo veikla;

3) architektas ar statybos inžinierius.

3. Jeigu fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, jie gali verstis ir statinio projektavimo valdymo, ir statinio statybos valdymo veikla.

4. Statinio projektavimo valdytojas veikia statytojo (užsakovo) vardu ir darbus organizuoja pagal šias statybos techninės veiklos pagrindines sritis: statybinių tyrimų, statinio projektavimo, statinio projekto vykdymo priežiūros, statinio projekto ekspertizės. Šių sričių darbų mastas ir statytojo (užsakovo), kaip įgaliotojo, pavedamos įgaliotiniui – statinio projektavimo valdytojui teisės ir pareigos nustatomi pavedimo sutartimi.

5. Statinio statybos valdytojas veikia statytojo (užsakovo) vardu ir darbus organizuoja pagal šias statybos techninės veiklos pagrindines sritis: statybos darbai ir statinio statybos techninė priežiūra. Šių sričių darbų mastas ir statytojo (užsakovo), kaip įgaliotojo, pavedamos įgaliotiniui – statinio statybos valdytojui teisės ir pareigos nustatomi pavedimo sutartimi.

6. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų, kurias statytojas (užsakovas), kaip įgaliotojas, pavedimo sutartimi nustatė įgaliotiniui – statinio projektavimo valdytojui ar statinio statybos valdytojui, nevykdymą ar netinkamą vykdymą statinio projektavimo valdytojas ir statinio statybos valdytojas atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

 

21 straipsnis.       Statybos produktų gamintojo, importuotojo, platintojo ir įgaliotojo atstovo teisės ir pareigos

1. Statybos produktų, turinčių darniąsias technines specifikacijas, gamintojas, importuotojas, platintojas ir įgaliotasis atstovas šiuos statybos produktus pateikia į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekia jai Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyta tvarka.

2. Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, gamintojas, importuotojas, platintojas ar įgaliotasis atstovas šiuos statybos produktus pateikia į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekia jai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šių statybos produktų gamintojas, importuotojas, platintojas ar įgaliotasis atstovas pateikia į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekia jai statybos produktus, atitinkančius teisės aktų nuostatas, kuriomis siekiama užtikrinti esminių statinių reikalavimų įgyvendinimą.

3. Gamintojas, tiekdamas Lietuvos Respublikos rinkai statybos produktą, neturintį darniųjų techninių specifikacijų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais dalyvaujant paskirtajai įstaigai, atlieka statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą ir tikrinimą, nustato statybos produkto tipą ir parengia: techninius dokumentus, kuriuose apibūdinami visi elementai, susiję su reikalaujama statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema; statybos produkto eksploatacinių savybių deklaraciją, kuria prisiima atsakomybę už statybos produkto atitiktį deklaruotoms jo eksploatacinėms savybėms; montavimo, instaliavimo, surinkimo ar naudojimo instrukcijas ir saugos informaciją.

4. Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, gamintojai šio straipsnio 3 dalyje nurodytus techninius dokumentus ir eksploatacinių savybių deklaracijas saugo visą statybos produkto garantinį laikotarpį, tačiau ne trumpiau kaip 10 metų po statybos produkto pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką dienos.

5. Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, gamintojas užtikrina, kad ant šių statybos produktų būtų nurodyti jiems taikomoje techninėje specifikacijoje numatyti pateikti duomenys ir (ar) šių statybos produktų naudojimo paskirtis, eksploatacinių savybių deklaracijos numeris, joje deklaruotų eksploatacinių savybių lygiai arba klasės, nuoroda į taikomą techninę specifikaciją, paskirtosios įstaigos pavadinimas (jeigu taikoma). Ant statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, taip pat turi būti nurodyti tipo, partijos ar serijos numeriai ar kiti duomenys, iš kurių būtų galima identifikuoti produktą. Jeigu dėl statybos produkto dydžio ar pobūdžio šioje dalyje nurodytos informacijos ant paties statybos produkto nurodyti nėra galimybių, gamintojas užtikrina, kad ši informacija būtų nurodyta ant statybos produkto pakuotės arba kartu su juo teikiamame dokumente.

6. Gamintojas ant Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamo statybos produkto, neturinčio darniųjų techninių specifikacijų, nurodo savo pavadinimą, registruotą komercinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir savo adresą. Jeigu šios informacijos nurodyti ant statybos produkto nėra galimybių, ji nurodoma ant statybos produkto pakuotės arba kartu su juo teikiamame dokumente.

7. Importuotojas, pateikdamas į Lietuvos Respublikos rinką statybos produktą, neturintį darniųjų techninių specifikacijų, užtikrina, kad jo gamintojas būtų įvertinęs ir patikrinęs statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumą, parengęs ir kartu su juo pateikęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus.

8. Importuotojas ant į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamo statybos produkto, neturinčio darniųjų techninių specifikacijų, nurodo savo pavadinimą, registruotą komercinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir savo adresą. Jeigu šios informacijos nurodyti ant statybos produkto nėra galimybių, ji nurodoma ant statybos produkto pakuotės arba kartu su juo teikiamame dokumente.

9. Statybos produkto, neturinčio darniųjų techninių specifikacijų, importuotojas užtikrina, kad laikotarpiu, per kurį jis atsako už šį į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamą produktą, šio statybos produkto saugojimo arba transportavimo sąlygos nekeltų pavojaus jo atitikčiai statybos produkto eksploatacinių savybių deklaracijai ir kitiems nustatytiems reikalavimams.

10. Statybos produkto, neturinčio darniųjų techninių specifikacijų, importuotojas šio statybos produkto eksploatacinių savybių deklaracijos kopiją saugo visą statybos produkto garantinį laikotarpį, tačiau ne trumpiau kaip 10 metų po jo pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką dienos.

11. Platintojas, Lietuvos Respublikos rinkai tiekdamas statybos produktą, neturintį darniųjų techninių specifikacijų, užtikrina, kad prie statybos produkto būtų pridėta jo eksploatacinių savybių deklaracija, montavimo, instaliavimo, surinkimo ar naudojimo instrukcijos ir saugos informacija.

12. Statybos produkto, neturinčio darniųjų techninių specifikacijų, platintojas šio straipsnio 4 dalyje nurodytu laikotarpiu rinkos priežiūrą vykdančios institucijos prašymu pateikia statybos produkto eksploatacinių savybių deklaraciją ir atitiktį jai įrodančius dokumentus.

13. Statybos produkto, neturinčio darniųjų techninių specifikacijų, platintojas užtikrina, kad laikotarpiu, per kurį jis atsako už šį Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamą statybos produktą, šio statybos produkto saugojimo arba transportavimo sąlygos nekeltų pavojaus jo atitikčiai statybos produkto eksploatacinių savybių deklaracijai ir kitiems nustatytiems reikalavimams.

14. Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, importuotojas arba platintojas laikomas gamintoju ir jam taikomos šio straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 16 dalyse nurodytos gamintojo pareigos, jeigu jis į Lietuvos Respublikos rinką pateikia statybos produktą naudodamas savo pavadinimą ar prekių ženklą arba taip pakeičia jau į Lietuvos Respublikos rinką pateiktą statybos produktą, kad tai gali turėti įtakos to statybos produkto atitikčiai deklaruotoms jo eksploatacinėms savybėms.

15. Lietuvos Respublikoje veikiantys įgaliotieji atstovai turi teisę vykdyti tik gamintojo rašytiniame įgaliojime nurodytas užduotis. Pagal statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, gamintojų įgaliojimus Lietuvos Respublikoje veikiantys įgaliotieji atstovai turi saugoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus techninius dokumentus ir eksploatacinių savybių deklaracijas šio straipsnio 4 dalyje nurodytą laikotarpį.

16. Pateikdami į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekdami jai statybos produktą, gamintojai, importuotojai ir platintojai užtikrina, kad statybos produkto eksploatacinių savybių deklaracija, prie produkto pridedamos montavimo, instaliavimo, surinkimo ar naudojimo instrukcijos ir saugos informacija būtų parengtos Lietuvos Respublikos valstybine kalba.

17. Kiekvienas statybos produktas, kuris neturi darniųjų techninių specifikacijų, įvežtas iš Europos Sąjungos valstybės narės, iš valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, iš Šveicarijos Konfederacijos arba iš Turkijos Respublikos, gali būti be apribojimų tiekiamas Lietuvos Respublikos rinkai, jeigu jis buvo pagamintas Europos Sąjungos valstybėje narėje, valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, Šveicarijos Konfederacijoje arba Turkijos Respublikoje, teisėtais būdais arba teisėtai importuotas į šias valstybes iš trečiųjų šalių ir jį leidžiama tiekti rinkai toje valstybėje. Šio statybos produkto laisvo judėjimo apribojimai pateisinami, jeigu neužtikrinamas lygiavertis jo apsaugos lygis arba visuomenės dorovės, viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos ir gyvybės apsaugos, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais.

18. Gamintojų, importuotojų, platintojų ir įgaliotųjų atstovų pateikiamų į rinką ar tiekiamų jai statybos produktų rinkos priežiūrą vykdo Vyriausybės įgaliota institucija.

19. Statybos produktų gamintojas, importuotojas, platintojas ir įgaliotasis atstovas turi ir kitų teisių ir pareigų, nustatytų kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.

20. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą statybos produktų gamintojas, importuotojas, platintojas ir įgaliotasis atstovas atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

 

22 straipsnis.       Ypatingųjų statinių statybos rangovo kvalifikaciniai reikalavimai ir atestavimas

KEISTA (pavadinimas):

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

1. Juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, pageidaujantys gauti ar pakeisti kvalifikacijos atestatą, turi atitikti šio įstatymo 18 straipsnyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos prašymą ir nustatytus dokumentus atestavimą atliekančiai organizacijai.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

2. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniai, pageidaujantys gauti arba pakeisti teisės pripažinimo dokumentą, patvirtinantį jų kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimą, turi pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos prašymą, kilmės valstybėje galiojančius dokumentus ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas kartu su vertimu į Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą atestavimą atliekančiai organizacijai.

3. Kvalifikacijos atestatas ar teisės pripažinimo dokumentas išduodamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos. Kvalifikacijos atestatas ir teisės pripažinimo dokumentas išduodami neterminuotam laikui. Atestavimą atliekanti organizacija Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu atlieka išduotų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų peržiūrą. Kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtojas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu turi pateikti atestavimą atliekančiai organizacijai jos prašomus peržiūrai reikalingus dokumentus.

4. Juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, pageidaujantys gauti arba pakeisti kvalifikacijos atestatą ir (ar) teisės pripažinimo dokumentą, turi sumokėti atestavimą atliekančiai organizacijai jos nustatytą įmoką, suderintą su Aplinkos ministerija.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

5.

KEISTA:

2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

 

Atestavimą atliekanti organizacija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, pasekmes, aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, išskyrus šios dalies 7 punktą, sustabdo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą 6 mėnesiams ir nurodo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui nedelsiant pašalinti pažeidimus, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas, šiais atvejais:

1) kai nustatoma, kad asmuo, vykdydamas kvalifikacijos atestate ir (ar) teisės pripažinimo dokumente nurodytą veiklą, pažeidė normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, kurie nesusiję su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, tačiau dėl to neatsirado ar negalėjo atsirasti žala;

KEISTA:

1. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

2) už statybos defektų, paaiškėjusių statinio garantiniu laikotarpiu, nepašalinimą po atestavimą atliekančios organizacijos įspėjimo per ne ilgesnį kaip 3 mėnesių terminą (ypatingojo statinio statybos rangovo atveju);

3) NETEKO GALIOS:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

4) kai nustatoma, kad kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas nevykdo valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų;

5) jeigu kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas po atestavimą atliekančios organizacijos įspėjimo per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą nepašalina neatitikčių nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams;

6) kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas po atestavimą atliekančios organizacijos įspėjimo per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu nepateikė atestavimą atliekančiai organizacijai jos prašomų peržiūrai reikalingų dokumentų;

7) kai teisė, kuri buvo pripažinta išduodant teisės pripažinimo dokumentą, sustabdyta asmens, gavusio teisės pripažinimo dokumentą, kilmės valstybėje.

5¹. Atestavimą atliekanti organizacija, gavusi informaciją, kad statybos valstybinės priežiūros pareigūnas, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka sustabdė kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą, šią informaciją per 3 darbo dienas paskelbia viešai ir per 20 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo dienos priima šio straipsnio 5, 7 ar 9 dalyse nustatytą sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo. Statybos valstybinės priežiūros pareigūno priimtas sprendimas dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo netenka galios nuo atestavimą atliekančios organizacijos sprendimo priėmimo dienos.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

6. Kai kilmės valstybėje nebelieka aplinkybių, dėl kurių sustabdyta teisė eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statytos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, asmuo gali kreiptis į teisės pripažinimo dokumentą išduodančią instituciją, prašydamas panaikinti sprendimą dėl teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo. Pasibaigus kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento sustabdymo terminui, jo galiojimas atsinaujina be papildomų procedūrų, jeigu asmuo įvykdė atestavimą atliekančios organizacijos nurodymus pašalinti pažeidimus, jų pasekmes ar priežastis.

7. Atestavimą atliekanti organizacija panaikina kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą šiais atvejais:

1) už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius pažeidimus vykdant kvalifikacijos atestate ir (ar) teisės pripažinimo dokumente nurodytą veiklą. Šiurkščiais pažeidimais laikomi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai, susiję su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas, atsirado ar galėjo atsirasti žala;

KEISTA:

1. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

2) kai paaiškėja, kad buvo pateikti suklastoti, melagingi duomenys kvalifikacijos atestatui gauti;

3) jeigu po kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo per 2 metus buvo padaryti pakartotiniai pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas kvalifikacijos atestato galiojimas;

4) kai teisė, kuri buvo pripažinta išduodant teisės pripažinimo dokumentą, panaikinta asmens, gavusio teisės pripažinimo dokumentą, kilmės valstybėje;

5) kai to prašo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas;

6) kai paaiškėja, kad kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas bankrutavo ar išregistruotas iš Juridinių asmenų registro;

7) kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas ypatingajame statinyje vykdė veiklą, kuri nėra nurodyta kvalifikacijos atestate ir (ar) teisės pripažinimo dokumente;

8) NETEKO GALIOS:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

9) kai, sustabdžius kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą, asmuo tęsia veiklą neturėdamas tam teisės;

10) kai kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtojas per 6 mėnesius nepašalina šio straipsnio 5 dalies 2, 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodytų kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo priežasčių;

11) kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas, vykdydamas veiklą ypatingajame statinyje, samdo neatestuotus statybos rangovus;

12) kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas statant statinį atliko veiksmus, dėl kurių statyba tapo savavališka.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

8. Panaikinus kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą, dėl naujo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo panaikinti kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą priėmimo dienos, išskyrus šio straipsnio 7 dalies 5 punkte nurodytą atvejį, kai prašymas išduoti kvalifikacijos atestatą ir (ar) teisės pripažinimo dokumentą gali būti teikiamas nepraėjus vienų metų laikotarpiui.

9. Atestavimą atliekanti organizacija gali pareikšti įspėjimą, kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas padaro neesminių (nenurodytų šio straipsnio 5 ir 7 dalyse) pažeidimų. Jeigu kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui per 3 metus, terminą skaičiuojant nuo dienos, kai atestavimą atliekanti organizacija pareiškė pirmąjį įspėjimą kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui, pareiškiami du įspėjimai, atestavimą atliekanti organizacija sustabdo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą šio straipsnio 5 dalyje nustatytam laikotarpiui ir nurodo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui nedelsiant pašalinti pažeidimus, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas. Pašalinęs pažeidimus, kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas gali kreiptis į atestavimą atliekančią organizaciją, prašydamas panaikinti sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo nesuėjus 6 mėnesių terminui. Sprendimas panaikinti sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo turi būti priimtas ar motyvuotai nepriimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų, būtinų sprendimui panaikinti sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo priimti, gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos.

KEISTA:

2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

 

INFOLEX PASTABA: 2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (TAR, 2021, Nr. 2021-12948) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str. 18 d. ir 22 str. 9 d. nuostatos taikomos nagrinėjant kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojo padarytus pažeidimus, kai atestavimą atliekanti organizacija pažeidimų nagrinėjimo procedūras, po kurių pareikštas pirmasis įspėjimas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui, pradėjo po įstatymo Nr. XIV-340 įsigaliojimo (2021 11 01). Nagrinėjant kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojo padarytus pažeidimus, kai atestavimą atliekanti organizacija pažeidimų nagrinėjimo procedūras, po kurių pareikštas pirmasis įspėjimas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui, pradėjo iki įstatymo Nr. XIV-340 įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str. 18 d. ir (ar) 22 str. 9 d. nuostatos, galiojusios iki įstatymo Nr. XIV-340 įsigaliojimo.

 

10. Juridiniai asmenys, pageidaujantys gauti arba pakeisti kvalifikacijos atestatą ir (ar) teisės pripažinimo dokumentą, turi teisę prašymą ir nustatytus dokumentus atestavimą atliekančios organizacijos nustatyta tvarka pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis arba tiesiogiai kreipdamiesi į atestavimą atliekančią organizaciją, o jeigu yra techninių galimybių, elektroninėmis priemonėmis atlikti ir kitas su atestavimu susijusias procedūras bei gauti kvalifikacijos atestatą ir (ar) teisės pripažinimo dokumentą elektronine forma.

11. Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga aplinkos ministro nustatyta tvarka šviečia, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis ir nagrinėja prašymus, skundus statinių projektuotojų, statybos rangovų, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų, statinio statybos techninių prižiūrėtojų, statinio statybos techninės priežiūros rangovų kvalifikacinių reikalavimų, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo klausimais, atlieka statinių projektuotojų, statybos rangovų, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų, statinio statybos techninių prižiūrėtojų, statinio statybos techninės priežiūros rangovų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams stebėseną.

KEISTA:

1. 2021 06 10 įstatymu Nr. XIV-383 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-13827)

2. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 02 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

3. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

22¹ straipsnis. Statybos darbus atliekančių ir statybvietėje esančių asmenų identifikavimas

 

KEISTA:

1. 2021 06 29 įstatymu Nr. XIV-462 (nuo 2022 04 01 – remiantis

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-858 (TAR, 2021, Nr. 2021-27753))

(TAR, 2021, Nr. 2021-15521)

2. 2024 05 16 įstatymu Nr. XIV-2654 (nuo 2024 07 01)

(TAR, 2024, Nr. 2024-09692)

 

1. Statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje, privalo turėti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – kodas), o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) ir pateikti jį (juos):

1) patikrinimo metu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms;

2) statybos patikrinimo metu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos;

3) statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims, jam (jiems) pareikalavus.

2. Statybvietėje gali būti asmenys, kurie:

1) atlieka statybos darbus ir turi suformuotą galiojantį kodą arba, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus, arba

2) statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatyta tvarka užregistravo atvykimo į statybvietę pradžios laiką ir priežastį ir turi statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytą identifikavimo priemonę.

3. Statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas nustato kitų statybvietėje esančių asmenų, kurie neatlieka statybos darbų, identifikavimo priemonę, prireikus – jos išdavimo tvarką, registruoja šių asmenų buvimo statybvietėje pradžios ir pabaigos laiką ir priežastį.

4. Statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus (kai jiems kodas negali būti suformuojamas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus), o kiti statybvietėje esantys asmenys turėtų statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytas identifikavimo priemones ir juos (jas) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka.

5. Statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, nevykdantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų pareigų arba netinkamai jas vykdantis, atsako Užimtumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

6. Jeigu statytojui (užsakovui) fiziniam asmeniui statybos darbus atlieka vienas rangovas juridinis asmuo, tai šis juridinis asmuo yra laikomas įgaliotu rangovu ir turi vykdyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas. Visais kitais atvejais įgaliotu rangovu laikomas sutartimi ar kitu rašytiniu dokumentu įgaliotas rangovas.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

STATYBINIAI TYRIMAI. STATINIO PROJEKTAVIMAS

 

23 straipsnis. Statybiniai tyrimai

1. Statybiniai tyrimai atliekami vadovaujantis:

1) tyrimų užsakovo – statytojo (užsakovo), statinio projektuotojo ar rangovo – patvirtinta tyrimų užduotimi ir tyrimų darbų rangos sutartimi;

2) Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, statybos techniniais reglamentais, Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintais tyrimų normatyviniais dokumentais.

2. Tyrimai atliekami iki statinio projekto rengimo pradžios, o tam tikrais atvejais – statinio projektavimo ir statybos metu (kai vykdant statybos darbus paaiškėja statinio projekte nenumatytos aplinkybės).

3. Tyrėjas privalo pateikti tyrimų užsakovui tyrimų dokumentus. Jų turinį pagal kiekvieną tyrimų rūšį nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos.

 

24 straipsnis. Statinio projektas. Prisijungimo sąlygos

1.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

Atsižvelgiant į statinio kategoriją ir statybos darbų rūšį, rengiami statinio projektai:

1) statybos projektas – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai;

2) rekonstravimo projektas – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui, taip pat kai nesudėtingasis statinys rekonstruojamas į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;

3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas – pastato atnaujinimui (modernizavimui). Toks projektas gali būti rengiamas pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinio projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams (kai tai nėra kultūros paveldas), arba pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius konstrukcinius elementus;

4) kapitalinio remonto projektas – ypatingojo ar neypatingojo statinio kapitaliniam remontui; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui;

5) paprastojo remonto projektas – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui;

6) supaprastintas statybos projektas – naujo nesudėtingojo statinio statybai;

7) supaprastintas rekonstravimo projektas – nesudėtingojo statinio rekonstravimui;

8) kapitalinio remonto aprašas – nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui;

9) paprastojo remonto aprašas – statinio, išskyrus šios dalies 5 punkte nurodytus branduolinės energetikos objekto ir kultūros paveldo statinius, paprastajam remontui;

KEISTA:

2017 11 07 įstatymu Nr. XIII-706 (nuo 2018 05 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-17968)

 

10) griovimo projektas – ypatingajam statiniui griauti;

11) griovimo aprašas – neypatingajam statiniui griauti;

12) pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas –keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai;

13) nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo projektas – šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtame statyti statinyje atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojant naujas patalpas, atliekant atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuotų patalpų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją), taip pat atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtų statyti pastatų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

2. Jeigu numatoma atlikti statybos darbus, priskiriamus skirtingoms statybos rūšims, arba numatoma atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus, tvarkomuosius paveldosaugos darbus, gali būti rengiamas vienas skirtingas statybos rūšis, tvarkomuosius statybos ir paveldosaugos darbus jungiantis statinio projektas, statinio projekto pavadinime nurodant atliekamų darbų rūšis.

2¹. Jeigu rekonstruojamo pastato tūris padidėja daugiau negu 100 procentų, jam taikomi įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti naujo statinio projektavimui ir statybai keliami reikalavimai.

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 11 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

2². Nekilnojamojo turto registre registruotiems statiniams (jų dalims), kurie, turint statybą leidžiantį dokumentą, pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d. ir neužbaigti ir kurių statybą leidžiantis dokumentas nebegalioja, leidžiama parengti statinių (jų dalių) rekonstravimo arba remonto projektus, aprašus ir pagal juos gauti statybą leidžiančius dokumentus. Statinių (jų dalių), kurie pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d., statybos pradžia nustatoma vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

2³. Kai projektiniuose pasiūlymuose numatyta atskirus statinius statyti etapais, galima rengti atskirų statinių techninius darbo projektus.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

2⁴. Kai rengiamas šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytas statinio projektas ir šio įstatymo nustatyta tvarka privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas rengiamas dviem etapais: pirma rengiami projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, vėliau – techninis darbo projektas. Kai rengiamas šio straipsnio 1 dalies 5–13 punktuose nurodytas statinio projektas ar kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, statinio projektą galima rengti vienu etapu, kuris atitinka abu statinio projekto rengimo etapus ir šiems etapams taikomus reikalavimus. Jeigu statinio projektas rengiamas vienu etapu, kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pranešant apie statybos pradžią arba atliekant statybos užbaigimo procedūras, pateikiamas šio straipsnio 1 dalies 5–13 punktuose nurodytas statinio projektas ar aprašas. Statinio projekto ir jo rengimo etapų sudėtį nustato aplinkos ministras.

KEISTA:

1. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

2. 2024 10 01 įstatymu Nr. XIV-2994 (nuo 2024 11 02)

(TAR, 2024, Nr. 2024-17764)

 

3. Statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, šio įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalyje nurodytais atvejais, taip pat kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinių griovimo projektai vykdant teismų sprendimus ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus rengiami tik aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais arba, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, Vyriausybės nutarimais, kuriais patvirtinti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialieji planai ir pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma) medžiaga; specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie gauti); prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.

KEISTA:

1. 2018 06 27 įstatymu Nr. XIII-1321 (nuo 2018 11 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-11315)

2. 2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

3. 2022 04 28 įstatymu Nr. XIV-1066 (nuo 2022 07 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-09675)

4. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

4. Specialiesiems reikalavimams gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijai prašymą ir aplinkos ministro nustatytą užpildytą formą su žemės sklypo ir projektuojamo statinio (statinių grupės) duomenimis.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

5. Jeigu pateikti ne visi specialiesiems reikalavimams išduoti privalomi pateikti dokumentai ar prašantis išduoti specialiuosius reikalavimus asmuo negali įgyvendinti statytojo (užsakovo) teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte (išskyrus atvejus, kai įgyvendinamas ypatingos valstybinės svarbos projektas ir yra priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo patvirtintas ypatingos valstybinės svarbos projekto specialusis planas ir pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra) ir 3 punkte nustatytus reikalavimus, apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus pateikimo dienos pranešama prašymą pateikusiam asmeniui. Trūkstamiems dokumentams pateikti nustatomas 30 darbo dienų terminas. Jeigu per šį terminą prašymą pateikęs asmuo nepateikia trūkstamų dokumentų, jis per 3 darbo dienas nuo šio termino pabaigos dienos informuojamas, kad, norėdamas gauti specialiuosius reikalavimus, privalo teikti naują prašymą.

KEISTA:

2022 04 28 įstatymu Nr. XIV-1066 (nuo 2022 07 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-09675)

 

6.

KEISTA:

1. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 04 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

Savivaldybės administracija, gavusi šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis, per 3 darbo dienas pateikia aplinkos ministro patvirtintos formos paraiškas:

1) Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (jo teritoriniam padaliniui) – specialiesiems paveldosaugos reikalavimams, taikomiems kultūros paveldo objektui ar jo teritorijai, kultūros paveldo objekto teritorijoje esančiam statiniui, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose, parengti;

2) saugomos teritorijos direkcijai – specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, taikomiems konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, parengti.

7. Specialieji paveldosaugos reikalavimai ir specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai parengiami per 7 darbo dienas gavus savivaldybės administracijos paraišką ir pateikiami savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, atliekančiam savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas (toliau – savivaldybės vyriausiasis architektas). Savivaldybės vyriausiasis architektas, gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis, per 10 darbo dienų parengia specialiuosius architektūros reikalavimus. Savivaldybės vyriausiasis architektas gali konsultuotis su visuomene dėl specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo, jeigu rengdamas šiuos reikalavimus nustato papildomos informacijos, kurią gali suteikti visuomenė, poreikį. Tokiu atveju specialiųjų architektūros reikalavimų projektas paskelbiamas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir konsultuojamasi su visuomene aplinkos ministro nustatyta tvarka. Konsultuojantis su visuomene, savivaldybės vyriausiojo architekto sprendimu specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo terminas pratęsiamas ne ilgiau kaip 20 darbo dienų.

KEISTA:

1. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 04 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

8. Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus nagrinėja, jeigu reikia, šiuos reikalavimus nustačiusioms institucijoms siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) savivaldybės vyriausiasis architektas. Jeigu dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų pakeitimo nekyla poreikis kreiptis į juos išdavusias institucijas, specialieji reikalavimai išduodami per 3 darbo dienas nuo specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo dienos. Jeigu savivaldybės vyriausiasis architektas priima sprendimą teikti siūlymus dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ar specialiųjų architektūros reikalavimų pakeitimo, šie reikalavimai turi būti suderinti per 3 darbo dienas nuo jų gavimo dienos. Jeigu per šį terminą specialieji paveldosaugos reikalavimai, specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ar specialieji architektūros reikalavimai su juos išdavusiomis institucijomis suderinti, specialieji reikalavimai išduodami per 3 darbo dienas nuo suderintų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo dienos. Jeigu šių reikalavimų suderinti nepavyksta, savivaldybės vyriausiasis architektas perduoda ginčą dėl specialiųjų reikalavimų suderinamumo nagrinėti savivaldybės mero sudarytai komisijai. Išnagrinėjus ginčą, savivaldybės vyriausiasis architektas išduoda specialiuosius reikalavimus per 3 darbo dienas nuo ginčą išsprendusios komisijos sprendimo priėmimo dienos.

KEISTA:

1. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 04 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

9.

KEISTA:

1. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 04 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

Savivaldybės mero sudarytoje komisijoje, kurios darbo nuostatus tvirtina aplinkos ministras, turi dalyvauti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus išduodančių institucijų atstovai. Savivaldybės mero sudaryta komisija per 10 darbo dienų balsų dauguma gali nuspręsti:

1) siūlyti savivaldybės vyriausiajam architektui išduoti specialiuosius reikalavimus vadovaujantis šios komisijos suderintais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais ir (ar) specialiaisiais architektūros reikalavimais;

2) perduoti ginčą nagrinėti aplinkos ministro ir kultūros ministro sudarytai komisijai (jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas ar atsiranda bent vieno komisijos nario asmeninis suinteresuotumas ginčo baigtimi ar kitoks pagrindas nusišalinti arba to motyvuotai prašo statytojas (užsakovas)).

10. Šio straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytu atveju savivaldybės mero sudaryta komisija per 3 darbo dienas ginčą perduoda nagrinėti aplinkos ministro ir kultūros ministro sudarytai komisijai. Aplinkos ministras ir kultūros ministras tvirtina šios komisijos nuostatus ir sudėtį.

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 04 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

11. Per 10 darbo dienų išnagrinėjusi ginčą dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų suderinamumo, aplinkos ministro ir kultūros ministro sudaryta komisija gali nurodyti savivaldybės vyriausiajam architektui išduoti specialiuosius reikalavimus vadovaujantis šios komisijos suderintais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais ir (ar) specialiaisiais architektūros reikalavimais. Kilus ginčui dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų suderinamumo, specialiųjų reikalavimų išdavimo procedūros sustabdomos ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminas neskaičiuojamas, kol ginčas išsprendžiamas.

KEISTA:

1. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 04 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

11¹. Specialieji architektūros reikalavimai, taikomi statinio projektui, privalomi šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. Kitais atvejais specialieji architektūros reikalavimai išduodami statytojo (užsakovo) iniciatyva.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

11². Kai specialieji reikalavimai (specialieji architektūros reikalavimai, specialieji paveldosaugos reikalavimai, specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai) yra privalomi šio įstatymo, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo nustatytais atvejais, savivaldybės administracija viešai paskelbia specialiuosius reikalavimus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, neskelbiant statytojo (užsakovo), jeigu jis yra fizinis asmuo, vardo ir pavardės, asmens kodo, ir informuoja apie šių reikalavimų paskelbimą toje gyvenamojoje vietovėje ar jos dalyje įsteigtos seniūnijos seniūną ir seniūnaitį (seniūnaičius). Visuomenė, sužinojusi apie numatomą statybą, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi teisę Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ teikti siūlymus statytojui (užsakovui) iki viešo susirinkimo dėl projektinių pasiūlymų svarstymo.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

12. Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti paslaugų teikėją – inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininką ar naudotoją, jeigu tokia galimybė yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.

13. Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu tokia galimybė yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose arba jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais terminais neįgyvendinti šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, numatantys komunalinių tinklų, priskirtų prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai, tiesimą.

KEISTA:

2020 05 07 įstatymu Nr. XIII-2899 (nuo 2021 01 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-10873)

 

14. Prisijungimo sąlygose draudžiama nustatyti reikalavimą, kad statytojas (užsakovas) atliktų esamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų remonto ar rekonstravimo darbus. Šiuos darbus privalo atlikti šių tinklų ar komunikacijų savininkas ar naudotojas.

15. Nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu.

16. Energijos pirkimo-pardavimo sutartys su naujai pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų atskirų butų ar kitų patalpų savininkais (naudotojais) gali būti sudaromos tik šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus naujo statinio (jo dalies) statybą.

KEISTA:

2021 11 23 įstatymu Nr. XIV-703 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-25132)

 

17. Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas, išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos.

18. Už prisijungimo sąlygų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams pagal kompetenciją atsako juos parengę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka.

19. Statinio projektą pasirašo statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo, statinio projekto vadovas, statinio projekto dalių vadovai, statinio architektai ir statinio projekto rengėjai.

20. Statinio projekto rengimo tvarką ir jo sudedamąsias dalis, statybos darbų priskyrimo atskiroms statybos rūšims ypatumus, nesudėtingųjų statinių sąrašą nustato aplinkos ministras.

21.

KEISTA:

2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

 

Už statinio projekto atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako:

1) statinio projektą ir statinio projekto (jo dalies) ekspertizės aktą (kai statinio projekto (jo dalies) ekspertizė privaloma) pasirašę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka;

2) šiame įstatyme nurodyti projektinius pasiūlymus tikrinantys subjektai, kai pagal šio įstatymo 27¹ straipsnyje nurodytą kompetenciją jie privalėjo tikrinti projektinius pasiūlymus. Šiuo atveju projektinius pasiūlymus tikrinantys subjektai atsako už projektinių pasiūlymų atitiktį įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, kiek tai susiję su šio įstatymo 27¹ straipsnyje nurodyta jų kompetencija.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

22. Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūrą nustato aplinkos ministras. Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinį nustato kultūros ministras.

23. Specialieji reikalavimai ir prisijungimo sąlygos galioja 5 metus nuo jų išdavimo dienos, jeigu statybą leidžiantis dokumentas negautas. Gavus statybą leidžiantį dokumentą, specialieji reikalavimai ir prisijungimo sąlygos galioja iki statybos užbaigimo procedūrų užbaigimo dienos.

24. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo dienos ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Jeigu specialieji reikalavimai buvo gauti iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo, jie turi atitikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju statytojas (užsakovas) kreipiasi į savivaldybės vyriausiąjį architektą dėl specialiųjų reikalavimų, atitinkančių Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus, gavimo. Kai teisės aktų numatytais atvejais yra privaloma parengti statinio projektą, tačiau nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas turi atitikti normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo statinio projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dieną.

KEISTA:

1. 2019 06 06 įstatymu Nr. XIII-2187 (nuo 2020 01 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-09971)

2. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 04 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

3. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

25 straipsnis. Statinio projekto architektūriniai sprendiniai. Statinio architektas

1. Visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nedirba, o būna tik atlikdami tų statinių priežiūrą (inžineriniai tinklai, techniniai tuneliai ir pan.), be kitų nustatytų statinio projekto dalių, statinio projekto architektūrinė dalis yra privaloma.

2. Statinio architektas, jeigu jis atitinka šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra statinio projekto architektūrinės dalies vadovas ir kartu gali būti statinio projekto vadovas.

3. Atliekant statinio projekto ekspertizę, tikrinami tik tie architektūriniai sprendiniai, kuriuos reglamentuoja normatyviniai statybos techniniai dokumentai ir statinio projekto rengimo privalomieji dokumentai.

4. Statinio architektas, rengdamas statinio projekto architektūrinę dalį, privalo vadovautis šio įstatymo 5 straipsniu.

 

26 straipsnis. Statinio projekto tvirtinimas

1. Statinio projektas iki statybą leidžiančio dokumento (kai jis privalomas) gavimo ir (ar) pranešimo apie statybos pradžią pateikimo turi būti patvirtintas statytojo (užsakovo).

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

2. Statinio projekto tvirtinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

STATYBĄ LEIDŽIANTYS DOKUMENTAI. PRANEŠIMAS APIE STATYBOS PRADŽIĄ. STATYBOS UŽBAIGIMAS

 

KEISTA (skirsnio pavadinimas):

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

27 straipsnis. Statybą leidžiantys dokumentai

1.

KEISTA:

1. 2018 06 27 įstatymu Nr. XIII-1321 (nuo 2018 11 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-11315)

2. 2022 11 17 įstatymu Nr. XIV-1534 (nuo 2022 12 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-24179)

3. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

Statybą leidžiantys dokumentai yra:

1) leidimas statyti naują statinį:

a) naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai;

b) naujo nesudėtingojo gyvenamosios paskirties statinio statybai;

c) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai mieste;

d) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje (sodyba suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Saugomų teritorijų įstatyme);

e) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;

f) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;

2) leidimas rekonstruoti statinį:

a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui rekonstruoti;

b) nesudėtingajam gyvenamosios paskirties statiniui rekonstruoti;

c) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti mieste;

d) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje (sodyba suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Saugomų teritorijų įstatyme);

e) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;

f) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;

g) rekonstruojant nesudėtingąjį statinį į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;

3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą;

4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą:

a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas (esminiu statinio išvaizdos keitimu laikomi pakeitimai, kurie pagal aplinkos ministro nustatytus kriterijus reikšmingai paveikia statinio architektūrinę išraišką);

b) kultūros paveldo statiniui;

c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;

d) atliekant nesudėtingojo statinio kapitalinį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;

5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą:

a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;

b) kultūros paveldo statiniui, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;

c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;

d) valstybei svarbaus kultūrinio objekto statiniui, patvirtintam Vyriausybės nutarimu;

e) branduolinės energetikos objekto statiniui;

f) atliekant nesudėtingojo statinio paprastąjį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;

6) leidimas pakeisti statinio arba jo dalies paskirtį, kai dėl to keičiasi statinio ar jo dalies priskyrimas atitinkamai statinių paskirties grupei;

6¹) leidimas formuoti nekilnojamojo turto kadastro objektus:

a) atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigto pastato padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);

b) šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtame statinyje atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojant naujas patalpas, atliekant atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuotų patalpų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);

7) leidimas nugriauti statinį:

a) ypatingąjį statinį;

b) neypatingąjį statinį, pastatytą anksčiau kaip prieš 50 metų arba patenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę;

8) leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius.

1¹.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

Nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, bet privaloma pranešti apie statybos pradžią, pateikiant šio įstatymo 27² straipsnio 5 dalyje išvardytus dokumentus šiais atvejais:

1) daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus atvejus (kai privalomas statybą leidžiantis dokumentas);

2) daugiabučiame name ar viešajame pastate įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo, aprūpinimo karštu vandeniu ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas;

3) statant naują nesudėtingąjį II grupės statinį kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje;

4) statant naują nesudėtingąjį II grupės statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje;

5) rekonstruojant nesudėtingąjį II grupės statinį kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje;

6) rekonstruojant nesudėtingąjį II grupės statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje;

7) griaunant neypatingąjį statinį, pastatytą ne anksčiau kaip prieš 50 metų arba nepatenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę.

1². Šio įstatymo nustatyta tvarka nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento ir (ar) pranešti apie statybos pradžią, kai statyba vykdoma krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose arba kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei ar jos padariniams pašalinti.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

2. Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius arba administracijos direktorius paveda tai atlikti kitiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams (toliau – meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduodamas statyti ir (ar) rekonstruoti valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo savivaldybė, statybą leidžiančiame dokumente turi būti įrašytas savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinio, pritarimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius. Kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame įrašomas šio statinio naudojimo terminas. Laikinųjų statinių naudojimo termino nustatymo sąlygas ir tvarką nustato aplinkos ministras.

KEISTA:

1. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 04 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

2. 2023 06 29 įstatymu Nr. XIV-2130 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-14321)

3. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

3. Statybą leidžiančius dokumentus Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe (įskaitant atvejus, kai projektuojami statiniai (jų dalys) yra ir jūrinėje dalyje, ir sausumoje), taip pat įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ir leidimus tęsti sustabdytą statybą išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

3¹. Naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostos sausumos dalyje (nuo Latvijos Respublikos valstybės sienos iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio molo ir Kuršių nerijoje iki Rusijos Federacijos valstybės sienos) statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą privalo tikrinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

4. Jeigu statinys statomas kelių savivaldybių teritorijoje, kiekvienos savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas išduoda statinio dalies, kuri yra tos savivaldybės teritorijoje, statybą leidžiantį dokumentą.

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 04 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

5.

KEISTA:

2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

 

Statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti pateikiami šie dokumentai:

1) prašymas;

2) šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas atitinkamas statinio projektas (statinio projekto rengimo pirmuoju etapu rengiamas dokumentas – projektiniai pasiūlymai), – aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

3) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, sudaromos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, išvada arba regioninės architektūros tarybos rekomendacija ar išvada, kai tai taikoma pagal Architektūros įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalis ar šio straipsnio 9¹ dalį;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

4) žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus, taip pat kai atliekami paprastojo ar kapitalinio remonto darbai;

5) statytojo (užsakovo) įgaliojimas raštu pateikti prašymą – jeigu prašymą teikia įgaliotas asmuo;

6) kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus ir šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais neprivaloma žemės sklypo (teritorijos), kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius, arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju arba šio žemės sklypo (teritorijos) savininko, valdytojo sutikimas ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Jeigu reikia sutarties ar susitarimo su valstybinės žemės patikėtiniu ar jo sutikimo, valstybinės žemės patikėtinis jį teikia Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Šis reikalavimas netaikomas, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus, taip pat atliekant statinio paprastąjį ir (ar) kapitalinį remontą;

KEISTA:

1. 2023 06 29 įstatymu Nr. XIV-2130 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-14321)

2. 2024 10 01 įstatymu Nr. XIV-2994 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2024, Nr. 2024-17764)

 

7) statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį pastatą asmenims su negalia, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje), taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatyto galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo atvejus ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą, – šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

8) statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytiniai pritarimai projektiniams pasiūlymams statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

9) statinio kadastro duomenų byla, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį;

10) šio straipsnio 18 ir 19 dalyse nustatytais atvejais dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos atveju;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

11) statinio projekto pakeitimų pagal gautus motyvuotus nepritarimo statinio projektui argumentus aprašymas (pakartotinio prašymo teikimo atveju);

12) statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento kopija (kai toks draudimas privalomas). Kai statytojas (užsakovas) sudaro sutartis su skirtingais statinio projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, bet nesudaro su statinio projektuotoju statinio projektavimo sutarties visam statinio projektui parengti, pateikiamos visų statinio projektuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumentų kopijos;

13) NETEKO GALIOS:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

14) žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimo Nekilnojamojo turto registre, kai šiam sklypui dėl statytojo žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos šios teritorijos turi būti nustatytos, arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, kai dėl šios veiklos atsiranda apribojimų valstybinėje ar savivaldybės žemėje. Jeigu reikia valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, valstybinės žemės patikėtinis jį teikia Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;

KEISTA:

1. 2019 06 06 įstatymu Nr. XIII-2187 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-09971)

2. 2023 06 29 įstatymu Nr. XIV-2130 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-14321)

 

15) visuomenės informavimo apie numatomą statinių projektavimą dokumentai;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

16) kai valstybinės žemės patikėtinis yra statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, statytojo prašymas pritarti statinių valstybinėje žemėje statybai, jeigu šis pritarimas negautas iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo dienos;

KEISTA:

1. 2021 11 25 įstatymu Nr. XIV-718 (nuo 2022 03 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-25447)

2. 2023 06 29 įstatymu Nr. XIV-2130 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-14321)

3. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

17) Vyriausybės įgaliotos institucijos išduota pažyma dėl pajamų iš žemės ūkio veiklos, kai prašoma statybą leidžiančio dokumento ūkininko sodybos statybai pagal Ūkininko ūkio įstatymo nuostatas.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

6. NETEKO GALIOS:

2018 11 15 įstatymu Nr. XIII-1643 (nuo 2019 01 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-18930)

 

7. Leidimui tęsti sustabdytą statybą gauti pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad statybos sustabdymo priežastys pašalintos.

8. Jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ir (ar) prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, ar nepateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nenagrinėjamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui, nurodant prašymo nenagrinėjimo priežastis.

KEISTA:

1. 2020 05 07 įstatymu Nr. XIII-2899 (nuo 2021 01 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-10873)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

9. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytų statinio projektų (statinio projekto rengimo pirmuoju etapu rengiamo dokumento – projektinių pasiūlymų) sprendinių atitiktį įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina šio įstatymo 27¹ straipsnyje nurodyti subjektai.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

9¹. Jeigu savivaldybės vyriausiasis architektas, prieš priimdamas sprendimą pritarti ar nepritarti projektiniams pasiūlymams, padaro išvadą, kad statinio architektūros sprendiniams įvertinti pagal Architektūros įstatyme nustatytus architektūros kokybės kriterijus ar kitus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus statinio architektūros reikalavimus reikalingas papildomas ekspertinis vertinimas, jis kreipiasi į regioninę architektūros tarybą, sudaromą Architektūros įstatymo nustatyta tvarka, su prašymu įvertinti ir pateikti išvadą, ar projektiniai pasiūlymai atitinka architektūros kokybės kriterijus ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju regioninės architektūros tarybos išvados parengimas finansuojamas Architektūros įstatymo nustatyta tvarka.

KEISTA:

1. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

10. Savivaldybių administracijos paveldosaugos padaliniai tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami savivaldybės tarybos saugomais paskelbtuose kultūros paveldo objektuose, saugomais paskelbtuose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose esančiuose statiniuose (išskyrus ten esančius regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus, valstybės saugomus kultūros paveldo objektus, paminklus). Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami valstybės saugomais paskelbtuose objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose, regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektuose ir jų teritorijose, valstybės saugomomis paskelbtose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus), regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus), kultūriniuose rezervatuose ir draustiniuose, kompleksiniuose (kraštovaizdžio) draustiniuose, istoriniuose nacionaliniuose, istoriniuose regioniniuose parkuose esančiuose statiniuose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus).

KEISTA:

1. 2017 11 07 įstatymu Nr. XIII-706 (nuo 2018 05 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-17968)

2. 2019 06 06 įstatymu Nr. XIII-2187 (nuo 2020 01 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-09971)

3. 2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

4. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 04 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

5. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

11. Kai šio įstatymo nustatytais atvejais statybą leidžiančius dokumentus išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras ji atlieka aplinkos ministro nustatyta tvarka.

12.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

Projektiniams pasiūlymams patikrinti, skaičiuojant nuo juos privalančių patikrinti subjektų paskelbimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ dienos, skiriama:

1) 20 darbo dienų – ypatingojo statinio statybos ir rekonstravimo atveju;

2) 10 darbo dienų – kitais, negu nurodyti šios dalies 1 punkte, atvejais.

12¹. Šio straipsnio 9¹ dalyje nurodytu atveju, kai savivaldybės vyriausiasis architektas kreipiasi į regioninę architektūros tarybą, šio straipsnio 12 dalyje nurodytas savivaldybės administracijai skirtas projektinių pasiūlymų tikrinimo terminas pratęsiamas 20 darbo dienų aplinkos ministro nustatyta tvarka.

KEISTA:

1. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

13. Šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas, praėjus nustatytam projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui, registruojant ir šio straipsnio 15¹ dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu gauti visų projektinius pasiūlymus turėjusių patikrinti subjektų pritarimai. Kai valstybinės žemės patikėtinis yra statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, statybą leidžiančio dokumento išdavimas laikomas ir pritarimu statinių valstybinėje žemėje statybai. Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme nustatytais atvejais savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dydį ir pateikia jį statytojui (užsakovui). Gavus nepritarimą (nepritarimų) ir (ar) kai valstybinės žemės nuomos sutartyje nėra nuostatų, suteikiančių galimybę valstybinėje žemėje statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, ir (ar) kai Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme nustatytais atvejais statytojas (užsakovas) privalo sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, bet jos nesudaro iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo (projektinių pasiūlymų patikrinimo termino pabaigos), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teiktų pagal pastabas pakeistų projektinių pasiūlymų tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę projektiniams pasiūlymams, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – projektinių pasiūlymų sprendinių, kuriems įtaką daro pakeistų projektinių pasiūlymų sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas.

KEISTA:

1. 2018 11 15 įstatymu Nr. XIII-1643 (nuo 2019 01 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-18930)

2. 2021 11 25 įstatymu Nr. XIV-718 (nuo 2022 03 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-25447)

3. 2023 06 29 įstatymu Nr. XIV-2130 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-14321)

4. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

14. Kai statybą leidžiančius dokumentus šio įstatymo nustatytais atvejais išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, šio straipsnio 13 dalyje nurodytas procedūras atlieka jos įgaliotas valstybės tarnautojas.

15. Laikoma, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas ir galiojantis, jeigu jo duomenys įregistruoti ir apie jo išdavimą visuomenė informuota paskelbiant šio straipsnio 15¹ dalyje nurodytus duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (apie įregistruotą statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas asmuo turi būti informuojamas). Įregistravus statybą leidžiančio dokumento duomenis ir apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą informavus visuomenę, tik statytojo (užsakovo) ar jo įgalioto asmens prašymu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išduodamas įgalioto valstybės tarnautojo pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas ar nuotoliniu būdu pateikiamas įgalioto valstybės tarnautojo elektroniniu parašu pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas. Pasikeitus statytojui (statytojams) (užsakovui (užsakovams), statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros gali būti vykdomi statybą leidžiančiame dokumente atnaujinus informaciją apie statytoją (statytojus) (užsakovą (užsakovus). Kai prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą pasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, ši sutartis turi būti pakeista iki šių statybos darbų ir (ar) statybos užbaigimo procedūrų pradžios.

KEISTA:

1. 2018 11 15 įstatymu Nr. XIII-1643 (nuo 2019 01 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-18930)

2. 2020 05 07 įstatymu Nr. XIII-2899 (nuo 2021 01 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-10873)

3. 2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

 

15¹. Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintus statinio projekto dokumentus ir informaciją bei statinio, kuris skirtas Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nurodytiems stambiems projektams, Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose ir kuriame bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, statybą leidžiantį dokumentą, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (toliau – TPS „Vartai“) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ statybą leidžiančio dokumento duomenis (statybą leidžiančio dokumento tipą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, registracijos numerį, registracijos datą, statinių adresus, dokumento būseną (galiojantis, negaliojantis), dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), projektinių pasiūlymų duomenis (projekto pavadinimą, numerį, parengimo metus), statinių duomenis (statinio pavadinimą, statybos rūšį, naudojimo paskirtį, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis)), laikinojo statinio požymį, savavališkos statybos požymį, adresą, žemės sklypo registracijos duomenis (unikalų numerį), statinio registracijos duomenis (unikalų numerį), statinio statybos metus, planuojamų statyti naujų ar rekonstruoti esamų pastatų rodiklius (pastatų skaičių, butų skaičių, bendrą plotą, naudingą plotą, tūrį), projektinių pasiūlymų patikrinimo išvadas (rezultatus) ir prie jų pridėtus dokumentus, statinio, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendruosius rodiklius (sklypo užstatymo intensyvumą, sklypo užstatymo tankį, pastato bendrą plotą, aukštų skaičių, pastato aukštį). Kai išduodamas leidimas statyti naują statinį, leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, be šioje dalyje nurodytų duomenų (dokumentų), per TPS „Vartai“ Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ turi būti paskelbti šio straipsnio 5 dalies 2, 3, 8, 11 punktuose nurodyti dokumentai. Per TPS „Vartai“ Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – TIIIS) skelbiami suprojektuotų ir numatomų įrengti objektų erdviniai duomenys, nurodyti Geodezijos ir kartografijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje. Draudžiama skelbti statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą, vardą ir pavardę. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys skelbti duomenis (dokumentus) informacinėse sistemose. Šioje dalyje nurodytų duomenų (dokumentų) skelbimą ir jo užbaigimą užtikrina informacinių sistemų tvarkytojai. Apie statinio, kuris skirtas Investicijų įstatyme nurodytiems stambiems projektams, Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose ir kuriame bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, statybą leidžiančio dokumento išdavimą visuomenė informuojama per TPS „Vartai“ paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ statybą leidžiančio dokumento duomenis (statybą leidžiančio dokumento tipą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, registracijos numerį, registracijos datą, statinių adresus, dokumento būseną (galiojantis, negaliojantis), dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), statinių duomenis (statinio pavadinimą, statybos rūšį, naudojimo paskirtį, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis)) ir teikiant nuorodą į sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai.

KEISTA:

1. 2018 11 15 įstatymu Nr. XIII-1643 (nuo 2019 01 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-18930)

2. 2021 11 23 įstatymu Nr. XIV-703 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-25132)

3. 2024 04 23 įstatymu Nr. XIV-2566 (nuo 2024 05 01)

(TAR, 2024, Nr. 2024-07719)

4. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01 – remiantis

2024 04 23 įstatymu Nr. XIV-2567 (TAR, 2024, Nr. 2024-07720))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

15². Šio straipsnio 15¹ dalyje nurodytų duomenų (dokumentų) skelbimas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir TIIIS baigiamas po vienų metų nuo statinio statybos užbaigimo.

KEISTA:

1. 2018 11 15 įstatymu Nr. XIII-1643 (nuo 2019 01 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-18930)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

16.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

Šiame straipsnyje nurodytos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu:

1) iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys) ar statinyje (jo dalyje, jeigu statinį nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys ir statinio dalys suformuotos atskirais turtiniais vienetais), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems ir kitiems statybos darbams atlikti. Kai statinį nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys ir statinio dalys suformuotos atskirais turtiniais vienetais, šis reikalavimas taikomas statinio daliai, kurioje nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti;

2) prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus;

3) kai nepateiktas žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimo Nekilnojamojo turto registre, kai šiam sklypui dėl statytojo žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos šios teritorijos turi būti nustatytos, arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, kai dėl šios veiklos atsiranda apribojimų valstybinėje ar savivaldybės žemėje.

17. NETEKO GALIOS:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

18. Savivaldybės meras ar jo įgaliotas išduoti statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, privalo statybos techniniame reglamente nustatyta tvarka patikrinti, ar nėra požymių, kad prašymą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas. Nustatęs tokius požymius, jis privalo sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras ir informuoti apie tai Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašymą pateikusį asmenį. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros sustabdymo atlieka gautos informacijos patikrinimą ir apie patikrinimo rezultatus informuoja informaciją pateikusį asmenį. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros atnaujinamos praėjus 20 darbo dienų nuo jų sustabdymo arba anksčiau, kai yra gaunamas atsakymas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gaunama informacija apie surašytą savavališkos statybos aktą ir yra nustatoma, kad nėra pateiktas dokumentas, patvirtinantis nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą šio įstatymo 1 priede, sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas.

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 04 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

19. Jeigu asmuo, siekiantis gauti statybą leidžiantį dokumentą, prašyme ar su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodo, kad atliko savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas, statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros nestabdomos ir, asmeniui sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, atliekamos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apie tokį prašymą informuojama per 3 darbo dienas nuo jo gavimo.

20. Prašymų išduoti statybą leidžiantį dokumentą turinį, prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikiamo statinio projekto apimtį, esminių statinio architektūros reikalavimų kriterijus, statybą leidžiančių dokumentų turinį ir jų atnaujinimo ir skelbimo tvarką nustato aplinkos ministras.

KEISTA:

1. 2018 11 15 įstatymu Nr. XIII-1643 (nuo 2019 01 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-18930)

2. 2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

 

21. Statybą leidžiančių dokumentų apskaitą ir statistines ataskaitas tvarko šiuos dokumentus išduodančios institucijos. Leidimų statyti, rekonstruoti, atlikti kapitalinį remontą ar griauti branduolinės energetikos objekto statinius apskaita ir sąrašas tvarkomas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

22. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento (kai jis privalomas) ir (ar) nepranešus apie statybos pradžią (kai tai privaloma) draudžiama.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

23. Statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas:

1) įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

2) viešojo administravimo subjekto, išdavusio šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, sprendimu šiais atvejais: jeigu, pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, šis subjektas išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą; jeigu buvo pakeisti žemės sklypo matmenys jį padalijant į atskirus žemės sklypus, sujungiant žemės sklypus, atlikus žemės sklypų perdalijimą (amalgamaciją) ir dėl to pažeidžiami leidžiami žemės sklypo užstatymo rodikliai ir kiti teisės aktai; jeigu pasikeitė savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai) (statytojas) ir pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnio 8 dalį nepakeista savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis iki šių statybos darbų ir (ar) statybos užbaigimo procedūrų pradžios; jeigu nutraukiama savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis; statytojo (užsakovo) prašymu;

KEISTA:

2020 05 07 įstatymu Nr. XIII-2899 (nuo 2021 01 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-10873)

 

3) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimu – leidimo tęsti sustabdytą statybą, jeigu statinio statyba po šio statybą leidžiančio dokumento išdavimo pakartotinai sustabdyta;

4) NETEKO GALIOS:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

24. Kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba teismą. Jeigu nustatomi pažeidimai tik Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos, kitų institucijų kompetencijos srityje, į teismą savo iniciatyva ar kitų asmenų kreipimosi pagrindu kreipiasi ši institucija. Jeigu nustatoma pažeidimų, susijusių su kelių institucijų kompetencija, į teismą kreipiasi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai.

KEISTA:

2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

 

25. Statytojas (užsakovas) turi teisę teikti prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Su prašymu teikiami dokumentai (išskyrus atitinkamą statinio projektą) turi būti patvirtinti statytojo (užsakovo) arba jo įgalioto asmens elektroniniu parašu.

26. Už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę projektinius pasiūlymus ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Žala, atsiradusi dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento, atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

27. Sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas.

28. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso metu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtai priimtus administracinius sprendimus administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas.

29. Leidimas statyti, rekonstruoti, atlikti kapitalinį remontą ar griauti branduolinės energetikos objekto statinius išduodamas Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka. Leidimas atlikti branduolinės energetikos objekto statinio atnaujinimą (modernizavimą), paprastąjį remontą, pakeisti branduolinės energetikos objekto statinio ar jo dalies paskirtį, tęsti sustabdytą branduolinės energetikos objekto statinio statybą išduodamas šio įstatymo nustatyta tvarka.

30. Statybą leidžiantis dokumentas kultūros paveldo statinio tvarkomiesiems statybos darbams atlikti išduodamas šio įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į statybos rūšį.

31. Laikinųjų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas suinteresuotųjų asmenų prašymu. Laikinųjų statinių naudojimo termino pratęsimo tvarką nustato aplinkos ministras. Laikinasis statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

32. Statybą leidžiantis dokumentas išduodamas visų statytojų (užsakovų) vardu.

KEISTA:

2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

 

33.

KEISTA:

1. 2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

2. 2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2022 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

3. 2023 06 08 įstatymu Nr. XIV-2041 (nuo 2023 06 23)

(TAR, 2023, Nr. 2023-12405)

4. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

Jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), iš naujo pranešti apie statybos pradžią, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų, esminių statinio architektūros reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:

1) dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis;

2) iki 2 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);

3) iki 2 m didinami arba neribotai mažinami statinio ar jo dalių išorės matmenys ir nedidinamas statinio aukštų skaičius, neįrengiami papildomi antstatai, mansardos, antresolės, rūsiai, pusrūsiai;

4) keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas ir nesikeičia statinio kategorija;

5) neatliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;

6) mažinamas pastatų ir (ar) patalpų nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis.

33¹. Kai statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, bet privaloma pranešti apie statybos pradžią šio įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalyje nurodytais atvejais, jeigu po pranešimo apie statybos pradžią keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai, išskyrus šio straipsnio 33 dalyje nurodytus pakeitimus, privaloma iš naujo pranešti apie statybos pradžią pateikiant šio įstatymo 27² straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

33². Pakeitus statinio projekto sprendinius (įskaitant atvejus, kai dėl sprendinių pakeitimo neprivaloma gauti naujo statybą leidžiančio dokumento ir (ar) iš naujo pranešti apie statybos pradžią), prieš vykdant ar tęsiant statybos darbus, statinio projekto pakeitimus būtina užregistruoti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

34.

KEISTA:

2024 04 23 įstatymu Nr. XIV-2566 (nuo 2024 05 01)

(TAR, 2024, Nr. 2024-07719)

 

Neturint statybą leidžiančio dokumento gali būti pradėti statyti:

1) statiniai, kurie, priėmus sprendimą Lietuvos Respublikoje įvesti nepaprastąją padėtį, Vyriausybės sprendimu pripažinti tiesiogiai susijusiais su nepaprastosios padėties įvedimo tikslų ir priemonių įgyvendinimu;

2) statiniai, skirti Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nurodytiems stambiems projektams, Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose. Informuoti visuomenę apie numatomą šių statinių ir statinių dalių projektavimą, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant tokių statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus neprivaloma. Viešai skelbti šiam statiniui išduotų specialiųjų reikalavimų ir konsultuotis su visuomene dėl specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo tokiam statiniui neprivaloma. Informacijos apie šių statinių statybos dalyvių pateiktus prašymus, viešojo administravimo subjektų ir prisijungimo sąlygas išduodančių subjektų priimtus sprendimus viešinti neprivaloma. Informacijos apie šiems statiniams išduotą statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus informaciją apie statinio, kuriame bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, statybą leidžiantį dokumentą, ir apie statybos pradžią viešinti neprivaloma. Informacija apie išduotą šiame punkte nurodyto statinio, kuriame bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, statybą leidžiantį dokumentą viešinama šio straipsnio 15¹ dalyje nustatyta tvarka.

KEISTA:

2024 04 23 įstatymu Nr. XIV-2566 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2024, Nr. 2024-07719)

 

INFOLEX PASTABOS:

1. 2018 11 15 įstatymo Nr. XIII-1643 (TAR, 2018, Nr. 2018-18930) nuostatos dėl visuomenės informavimo apie statybą leidžiančių dokumentų išdavimą taikomos tais atvejais, kai statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros pradėtos po įstatymo Nr. XIII-1643 įsigaliojimo.

2. 2021 11 25 įstatymu Nr. XIV-718 (TAR, 2021, Nr. 2021-25447) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XIV-718 įsigaliojimo (2022 03 01) pradėtos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros baigiamos vykdyti pagal teisės aktus, galiojusius pradėjus vykdyti šias procedūras.

 

27¹ straipsnis. Projektinius pasiūlymus tikrinančių subjektų kompetencija

KEISTA:

1. 2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

2. 2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

1. Savivaldybių administracijos tikrina projektinius pasiūlymus. Sprendimą pritarti ar nepritarti projektiniams pasiūlymams priima savivaldybės vyriausiasis architektas. Tikrinama:

1) ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus statytojui (užsakovui) (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);

2) ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus;

3) ar pateikti visi privalomi dokumentai (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);

4) ar pateikti projektiniai pasiūlymai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), ar projektinių pasiūlymų sudėtis atitinka aplinkos ministro nustatytą projektinių pasiūlymų sudėtį, ar projektinius pasiūlymus pasirašė visi pasirašyti privalėję asmenys;

5) ar statinio projekto vadovas ir statinio projekto dalių vadovai turėjo teisę rengti projektinius pasiūlymus;

6) ar statinio projektuotojas yra apsidraudęs šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;

7) ar atliktas šio įstatymo 37 straipsnyje numatytas visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą ir ar jis atitinka teisės aktų reikalavimus;

8) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, kai šį statinį planuojama statyti išnuomotame valstybinės žemės sklype;

9) ar statinio architektūra atitinka architektūros kokybės kriterijus ir ar projektiniai pasiūlymai atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (jeigu jie išduoti);

10) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai, susiję su teisės aktuose nustatytais norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitinka teisės aktų reikalavimus;

11) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, išskyrus tas, kurias pagal kompetenciją privalo patikrinti kiti šiame straipsnyje nurodyti subjektai;

12) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka nurodytą statybos rūšį, statinio paskirtį ir kategoriją;

13) ar Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka paskelbta informacija apie ketinamus vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo darbus (jeigu tai privaloma pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą);

14) ar nustatytos ir projektiniuose pasiūlymuose pažymėtos dėl statytojo (užsakovo) žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos statinio projekte suprojektuotų statinių gretimų žemės sklypų ir (ar) teritorijų, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos;

15) ar projektinių pasiūlymų, kuriuose numatyta keisti patalpų ar statinių paskirtį, sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus;

16) ar projektinių pasiūlymų, kuriuose planuojamas naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas ar esamų pertvarkymas (padalijimas, atidalijimas, sujungimas, perdalijimas (amalgamacija)), sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus;

17) kaip savivaldybės saugomais paskelbtų kultūros paveldo statinio, taip pat statinio, suprojektuoto savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto teritorijoje, savivaldybės saugoma paskelbtoje kultūros paveldo vietovėje, savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose, projektiniai pasiūlymai atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus; kaip projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip projektiniai pasiūlymai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti);

18) ar projektuojamų susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų vietos (trasos) iki sklypo ribų (jeigu sklypas nesuformuotas, – iki projektuojamo statinio) atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir (ar) prisijungimo sąlygų reikalavimus ir nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų.

2. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:

1) statinių, suprojektuotų valstybiniuose parkuose, saugomų teritorijų direkcijoms priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose rezervatuose, biosferos rezervatuose, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonose, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, projektinius pasiūlymus. Tikrinama projektinių pasiūlymų sprendinių atitiktis reikalavimams, nustatytiems:

a) saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui);

b) valstybinių parkų nuostatuose (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, panaudotų medžiagų);

c) kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose;

2) atliekų tvarkymo objektų, kuriuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios atliekos ar planuojama jas naudoti, projektinius pasiūlymus;

3) projektinius pasiūlymus, kai statinio statyba arba statiniuose planuojama vykdyti ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo sritį. Tikrinama:

a) ar atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šioje dalyje – atrankos išvada), ar yra galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šioje dalyje – sprendimas);

b) kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, ar projektiniai pasiūlymai atitinka atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, arba

c) kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, ar projektiniai pasiūlymai atitinka sprendime nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jam sumažinti, atkurti tai, kas pažeista, ir (ar) jam kompensuoti.

3. Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina, kaip kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse arba jų apsaugos zonose, projektiniai pasiūlymai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytus atvejus, atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti); kaip projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip projektiniai pasiūlymai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:

1) ypatingųjų ir neypatingųjų statinių projektinių pasiūlymų, rengiant šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 12, 13 punktuose nurodytus statinių projektus, atitiktį teisės aktuose nustatytiems visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, išskyrus reglamentuojamus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, ar projektuojamų statinių paskirtis atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio nuostatas, ar teisės aktuose nustatyta tvarka atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, ar dėl statytojo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos nustatyta sanitarinės apsaugos zona. Statinių, kurių projektinius pasiūlymus privalo patikrinti Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, sąrašą pagal jų naudojimo paskirtį nustato aplinkos ministras;

2) statinių projektinius pasiūlymus, kai statiniuose numatyta gaminti, naudoti (ir pakartotinai naudoti), saugoti (išskyrus jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius, kurių sudėtyje nėra radioaktyviųjų medžiagų), perdirbti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir (ar) tvarkyti (atlikti pradinį radioaktyviųjų atliekų ir (ar) pagrindinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, jas saugoti) radioaktyviąsias atliekas.

5. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar valstybės valdoma įmonė tikrina:

1) projektinius pasiūlymus, kuriuose suprojektuota geležinkelių, valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra, statinys geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelių želdinių apsaugos zonoje ar susisiekimo ministerijos įgaliotos institucijos, įstaigos ar valstybės valdomos įmonės, atsakingos už geležinkelių transporto eismo ir eismo keliuose saugą valdomame žemės sklype bei šioje zonoje ar šiame žemės sklype planuojami bet kokios rūšies statinio statybos darbai. Tikrinama pagal geležinkelių transporto saugai svarbius kriterijus ir saugaus eismo automobilių keliais reikalavimus;

2) projektinius pasiūlymus, kai jiems parengti išduotos prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sąlygos arba kai projektiniuose pasiūlymuose suprojektuoti statiniai, inžineriniai tinklai ar kitos susisiekimo komunikacijos patenka į šio kelio statinį, kelio juostą ar kelio apsaugos zoną;

3) pagal Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 13 straipsnį jos kompetencijai priskirtų statinių projektinius pasiūlymus;

4) Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste esančių statinių projektinius pasiūlymus pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatas.

6. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina statomų naujų ar rekonstruojamų energetikos objektų (statinių) projektinius pasiūlymus (projektinių pasiūlymų sprendinių atitiktį energetikos objektų (išskyrus pastatus), įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos reikalavimams). Statinių, kurių projektinius pasiūlymus privalo patikrinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, sąrašą pagal jų naudojimo paskirtį nustato aplinkos ministras.

7. Susisiekimo komunikacijų savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina projektinius pasiūlymus, kai jie rengiami kelių juostose ar kelių apsaugos zonose.

8. Lietuvos kariuomenės vadas tikrina pagal Aviacijos įstatymo 13 straipsnį jo kompetencijai priskirtų statinių projektinius pasiūlymus.

9. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina pagal Aviacijos įstatymo 13 straipsnį jos kompetencijai priskirtų statinių projektinius pasiūlymus.

10. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:

1) projektinius pasiūlymus objektų, kuriuose planuojama įrengti šilumos gamybos ir (arba) šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracinius) įrenginius, tiekiančius šilumą į centralizuoto šilumos tiekimo sistemas ir naudojančius atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius;

2) projektinius pasiūlymus statinių, kuriuose suprojektuotas naujas centrinio šilumos ar vėsumos perdavimo tinklas ir (ar) statinyje įrengiami nauji ir (ar) atnaujinami šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos ar pramoniniai įrenginiai (kai šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos įrenginių atnaujinimo išlaidos viršija 50 procentų investicijų, reikalingų naujam tos pačios galios šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos įrenginiui statinyje įrengti), kurių bendra vardinė šiluminė galia ar pramoninės gamybos technologinio proceso metu nepanaudota šiluminė galia yra didesnė kaip 20 MW.

11. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija, ar įstaiga tikrina krašto apsaugos objektų apsaugos zonose projektuojamų statinių statybos, rekonstravimo ar statinių paskirties keitimo projektinius pasiūlymus pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 134 straipsnio nuostatas.

12. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba tikrina projektinius pasiūlymus statinių, kurie patenka į Vadovybės apsaugos tarnybos saugomų objektų apsaugos zonas, ir (ar) šiose zonose keičiama statinių (patalpų) paskirtis, neatsižvelgiant į atliekamų statybos darbų rūšį.

13. Magistralinio dujotiekio savininkas arba jo įgaliojimą turintis magistralinio dujotiekio valdytojas ar naudotojas tikrina projektinius pasiūlymus statinių, kurie patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas.

 

27² straipsnis. Pranešimas apie statybos pradžią

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

1. Statytojas (užsakovas) privalo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pranešti apie statybos pradžią, kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais privalomas statybą leidžiantis dokumentas, arba šio įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalyje nurodytais atvejais.

2. Statytojas (užsakovas) gali pradėti statybos darbus, kai pranešant apie statybos pradžią jo pateikti šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai aplinkos ministro nustatyta tvarka užregistruojami Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.

3. Kai išduodant statybą leidžiantį dokumentą projektinius pasiūlymus patikrina Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga pagal šio įstatymo 27¹ straipsnio 3 dalį arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga pagal šio įstatymo 27¹ straipsnio 4 dalies 2 punktą, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė pagal šio įstatymo 27¹ straipsnio 5 dalies 1 punktą, statytojas (užsakovas) gali pradėti statybos darbus ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo pranešimo apie statybos pradžią (šio straipsnio 5 dalyje nurodytų privalomų dokumentų) užregistravimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šioje dalyje nurodytais atvejais apie statytojo (užsakovo) užregistruotą pranešimą apie statybos pradžią ir pateiktus privalomus dokumentus Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė informuojamos per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė turi teisę patikrinti techninį darbo projektą ir, nustačiusios, kad techninio darbo projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų ar kitų statinio projektui keliamų reikalavimų, privalo apie tai informuoti statytoją (užsakovą) ir kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl patikrinimo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu atveju statytojas (užsakovas) negali pradėti arba tęsti pradėtų statybos darbų ir privalo vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka priimtus sprendimus.

4. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais privaloma pranešti apie statybos pradžią, statybos darbus galima vykdyti tik pagal statinio projekto, užregistruoto Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, sprendinius.

5. Pranešimą apie statybos pradžią sudaro šie dokumentai:

1) statybą leidžiantis dokumentas (kai jis privalomas pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį). Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, turi būti pateikti šio įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9, 12, 14 punktuose nurodyti dokumentai;

2) projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduotas statybą leidžiantis dokumentas, parengti aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, projektiniai pasiūlymai neteikiami;

3) techninis darbo projektas, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai, parengtas aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis;

4) techninio darbo projekto ekspertizės aktas ir dokumentas, patvirtinantis, kad statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (kai statinio projekto ekspertizė privaloma pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį);

5) susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų išvada, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos). Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti išvadą, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos), per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šią išvadą gavimo ir atitinkamos techninio darbo projekto dalies pateikimo dienos;

6) statinio projekto priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo statinio projektuotojas perdavė statinio projektą statytojui (užsakovui);

7) informacija apie pasirašytą savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį ar sumokėtą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, kai tai privaloma vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis;

8) dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kaip nustatyta Žemės įstatymo 10 straipsnyje;

9) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, savavališkos statybos atveju;

10) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią sumokėjimą, jeigu dėl tokios įmokos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka buvo pateiktas privalomasis nurodymas;

11) informacija apie paskirtą statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją, statinio statybos vadovą, rangovą (generalinį rangovą) (kai jie turi būti šio įstatymo nustatyta tvarka);

12) informacija apie statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrųjį (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu).

6. Už šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų tikrumą atsako statytojas (užsakovas).

7. Apie pradedamus statybos darbus, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per TPS „Vartai“ paskelbus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ techninio darbo projekto (kai rengiama dviem etapais) sklypo sutvarkymo ir architektūrinę dalis arba statinio projektą (kai rengiama vienu etapu), išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintus statinio projekto dokumentus. Draudžiama skelbti vardą ir pavardę statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą, statinio projekto dalių ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys duomenis (dokumentus) informacinėms sistemoms. Šioje dalyje minėtų duomenų ir (ar) dokumentų paskelbimą ir jo užbaigimą užtikrina informacinių sistemų tvarkytojai.

 

28 straipsnis. Statybos užbaigimas

KEISTA:

2021 11 23 įstatymu Nr. XIV-703 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-25132)

 

1. Statyba laikoma užbaigta šiais atvejais:

1) atlikus visus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą (kai jis privalomas). Statybos užbaigimo aktas surašomas tik tuo atveju, kai statytojas pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo suderintą statinio kadastro duomenų bylą, taip pat atnaujintą žemės sklypo, kuriame pastatytas ar rekonstruotas statinys, kadastro duomenų bylą, suderintą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309),

2024 04 23 įstatymu Nr. XIV-2567 (TAR, 2024, Nr. 2024-07720))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

2) atlikus visus statybos darbus, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai ji privaloma), statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovui arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinama tik tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo suderintą statinio kadastro duomenų bylą, taip pat atnaujintą žemės sklypo, kuriame pastatytas ar rekonstruotas statinys, kadastro duomenų bylą, suderintą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka;

KEISTA:

1. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309),

2024 04 23 įstatymu Nr. XIV-2567 (TAR, 2024, Nr. 2024-07720))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

3) atlikus visus statybos darbus, statytojo (užsakovo) ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens pageidavimu aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi) ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“;

4) atlikus visus statybos darbus, kai statytojas (užsakovas) ar jo teises ir pareigas perėmęs asmuo nepageidauja surašyti deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi).

2.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

Statybos užbaigimo aktas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka surašomas šiais atvejais:

1) užbaigus ypatingųjų statinių, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;

2) užbaigus statinių, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą.

3.  Deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas tvirtina deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ši deklaracija Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ registruojama užbaigus kitus, negu nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, statybos darbus, kuriems buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytus branduolinės energetikos objekto statinių paprastojo remonto ir aplinkos ministro nustatytus atvejus.

KEISTA:

1. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

3. 2024 10 01 įstatymu Nr. XIV-2994 (nuo 2024 11 02)

(TAR, 2024, Nr. 2024-17764)

 

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma ir registruojama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ tik statytojo (užsakovo) ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens pageidavimu.

5. Atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą įregistravimo dienos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Statybos užbaigimo aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimą surašomi visų statytojų (užsakovų) vardu.

6.  Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta deklaracija apie statybos užbaigimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruojama, kai statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas šioje informacinėje sistemoje patvirtina deklaraciją.

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

7. Statybos užbaigimo aktas neišduodamas, jeigu:

1) asmuo neturi teisės būti šio statinio statytoju;

2) yra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, per nustatytą terminą nepašalinti statybos užbaigimo procedūrų metu nustatyti pažeidimai ar trūkumai arba konstatuota savavališka statyba;

KEISTA:

2022 04 28 įstatymu Nr. XIV-1066 (nuo 2022 06 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-09675)

 

3) statybos užbaigimo aktą išduodančiam subjektui nepateikti visi privalomi pateikti dokumentai;

4) pagrįstai įtariama, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai (procedūrą sustabdžius, aplinkos ministro nustatyta tvarka atliekamas statybą leidžiančio dokumento patikrinimas), arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo akte konstatuota, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai;

5) dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo teisme yra priimtų nagrinėti viešojo administravimo subjektų ar prokuratūros prašymų, tokiais atvejais statybos užbaigimo procedūros nutraukiamos iki teismo sprendimo;

6) Nekilnojamojo turto registre arba Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ yra registruota juridinių faktų dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymo arba draudimo vykdyti statybą;

7) šio įstatymo nustatyta tvarka statytojas (užsakovas) nepranešė apie statybos pradžią arba pranešdamas nepateikė visų privalomų dokumentų.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

8.

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

 Deklaracija apie statybos užbaigimą negali būti surašoma ir statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas negali tvirtinti deklaracijos apie statybos užbaigimą, jeigu:

1) asmuo neturi teisės būti šio statinio statytoju;

2) yra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba konstatuota savavališka statyba;

3) deklaraciją tvirtinančiam subjektui nepateikti visi privalomi pateikti dokumentai;

4) pagrįstai įtariama, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai (procedūrą sustabdžius, kreipiamasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl statybą leidžiančio dokumento patikrinimo), arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo akte konstatuota, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai;

5) teisme nagrinėjamas statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimas;

6) Nekilnojamojo turto registre arba Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ yra registruota juridinių faktų dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymo arba draudimo vykdyti statybą;

7) šio įstatymo nustatyta tvarka statytojas (užsakovas) nepranešė apie statybos pradžią arba pranešdamas nepateikė visų privalomų dokumentų.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

9. Statybos užbaigimo akto galiojimą panaikina:

1) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos statytojo prašymu, išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos ne tik statytojo vardu;

2) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu nustatoma, kad statybos užbaigimo aktas pasirašytas nesilaikant teisės aktų nustatytų šios procedūros reikalavimų ar nustačius techninio pobūdžio klaidų, – iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre;

3) teismas.

10. Deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą panaikina:

1) statytojas (užsakovas), išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos ne tik statytojo (užsakovo) vardu, apie tai nedelsiant raštu informuodamas subjektus, kuriems ši deklaracija pateikta;

2) teismas.

11. Kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto, deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo, šių dokumentų ir statinių įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba teismą. Jeigu nustatomi pažeidimai tik Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos, kitų institucijų kompetencijos srityje, į teismą savo iniciatyva ar kitų asmenų kreipimosi pagrindu kreipiasi ši institucija. Jeigu nustatoma pažeidimų, susijusių su kelių institucijų kompetencija, į teismą kreipiasi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

12. Statybos užbaigimo procedūros vykdomos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose nustatyta tvarka.

13. Branduolinės energetikos objekto statinių statybos užbaigimo tvarką ir reikalavimus nustato aplinkos ministras, suderinęs su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija.

14. Aplinkos ministro nustatyta tvarka ir atvejais statytojas (užsakovas) ar kitas statybos dalyvis iki statybos užbaigimo procedūrų užbaigimo dienos privalo suformuoti (ar užtikrinti, kad būtų suformuoti) statinio statybos elektroninius dokumentus (jų kopijas) ar statinio statybos dokumentų skaitmenines kopijas, kurias (kuriuos) statytojas (užsakovas) privalo saugoti kartu su statybos užbaigimo aktu ar deklaracija apie statybos užbaigimą iki statinio perleidimo arba išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro dienos. Statinio statybos elektroninių dokumentų (jų kopijų) ar statinio statybos dokumentų skaitmeninių kopijų, kurios (kurie) turi būti suformuoti ir saugomi, rūšis nustato aplinkos ministras. Jeigu perleidžiamas nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys (jo dalis), statinio statybos elektroniniai dokumentai (jų kopijos) ar dokumentų skaitmeninės kopijos turi būti suformuojami ir perduodami statinio (jo dalies) įgijėjui iki statinio perleidimo įforminimo momento. Šioje dalyje nustatyta statytojo (užsakovo) pareiga nepanaikina jo pareigos saugoti ir perduoti dokumentų originalų, jeigu tokią pareigą nustato teisės aktai.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

STATINIO AVARIJA

 

29 straipsnis. Statinio avarija

1. Statinio avarija (toliau – avarija) yra statinio ar jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių nevaldoma griūtis, taip pat žemės nuošliaužos statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose, statybų iškasose ar pylimuose. Įrenginių avarijos sąvoką apibrėžia konkrečių įrenginių reikalavimus nustatančios Vyriausybės įgaliotos institucijos.

2. Kai avarija įvyksta statinį statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant, statybos rangovas (kai statyba vykdoma ūkio arba mišriu būdu – statytojas (užsakovas), o kai įvyksta naudojamo statinio avarija – statinio naudotojas ir (arba) statinio techninis prižiūrėtojas privalo nedelsdami:

1) organizuoti ir suteikti pagalbą nukentėjusiems asmenims;

2) imtis skubių priemonių, kad būtų išvengta tolesnių avarijos padarinių;

3) pranešti apie avariją teisėsaugos institucijai, jeigu yra nukentėjusių asmenų;

4) užtikrinti statinio avarijos vietos apsaugą nuo poveikio, galinčio trukdyti tirti avarijos priežastis;

5) pranešti apie avariją savivaldybės merui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui), Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; jeigu avarija įvyko kultūros paveldo statinio, statinio kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą; jeigu avarija įvyko statybos metu, – taip pat statytojui (užsakovui), statinio statybos techninės priežiūros vykdytojui ir statinio projektuotojui; jeigu įvyko avarija, dėl kurios buvo (gali būti) užteršta aplinka, – už aplinkos apsaugą atsakingai institucijai;

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 04 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

6) jeigu statinio avarija įvyko dėl energetikos įrenginio avarijos, avarijos pavojingame objekte ar potencialiai pavojingų įrenginių avarijos arba jeigu dėl statinio avarijos buvo pažeisti šie įrenginiai, šių avarijų tyrimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pranešti apie tai atitinkamoms valstybinės priežiūros bei kontrolės institucijoms, o branduolinės energetikos objektų avarijos atveju – Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai;

7) aprašyti statinio būklę po avarijos, statinio pakitimus ir jų atsiradimo vietas.

3. Avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija (avarijos, susijusios su įrenginiais, – valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją).

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

STATYBOS VALSTYBINIS VALDYMAS. STATYBOS PRIEŽIŪRA

 

30 straipsnis. Statybos valstybinis valdymas

Statybos valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė.

 

31 straipsnis. Statybos valstybinė priežiūra

1. Statybos valstybinė priežiūra atliekama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.

2. Branduolinės energetikos objekto statinių statybos valstybinė priežiūra atliekama Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka.

 

32 straipsnis. Savavališkos statybos padarinių šalinimas

Savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.

 

33 straipsnis.       Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas

1. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į:

1) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta;

2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas.

2. Jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu:

1) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas;

3) leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus;

4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų.

3. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

4. Priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, statinys ar jo dalis, pastatytas (pastatyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunamas (nugriaunama), išardomas (išardoma) ar atstatomas (atstatoma), atkuriamas (atkuriama) statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Jeigu vykdant byloje dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo priimtą sprendimą dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo Lietuvos valstybei atstovaus Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, teismas, priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, savo sprendime nurodo, kad statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis gali būti įvykdytas tik šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas reikalavimas.

5. Asmenys, vykdydami šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą teismo sprendimą, apie statybą leidžiančių dokumentų išdavimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų išdavimo dienos privalo informuoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos.

6. Procedūrų, susijusių su statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimu, atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras.

KEISTA:

2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

 

34 straipsnis. Statinio projekto ekspertizė. Statinio ekspertizė

KEISTA:

2021 11 23 įstatymu Nr. XIV-703 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-25132)

 

1. Ypatingojo statinio, statinio, vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, nurodyto Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame statinių, kurie turi būti pritaikomi asmenų su negalia individualiesiems pagalbos poreikiams, sąraše, ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojami Lietuvos Respublikos (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) biudžeto lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis, ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, kai atliekant remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo, apsirūpinimo karštu vandeniu ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato kultūros ministras, suderinęs su aplinkos ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras. Statinio projekto ekspertizė neprivaloma krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose projektuojant nesudėtingąjį statinį, kurio projektavimas ir statyba finansuojami Lietuvos Respublikos (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) biudžeto lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama dėl naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, kapitalinio remonto, atnaujinimo (modernizavimo) projektų, statinių projektų, kuriuose numatyta nesudėtingąjį ar neypatingąjį statinį pertvarkyti į ypatingąjį statinį, ir statinių projektų, kuriuose numatyti kultūros paveldo statinio tvarkomieji paveldosaugos darbai, taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai gavus statybą leidžiantį dokumentą keičiami šioje dalyje nurodytų projektų sprendiniai, kuriais įgyvendinami aplinkos prieinamumo reikalavimai.

3. Statinio ekspertizę, išskyrus aplinkos ministro nustatytus atvejus, organizuoja statytojas (užsakovas).

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

4. Statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, pagal kompetenciją atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, iniciatyva, kai:

1) įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėta statinio deformacijų;

2) gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas arba yra prielaidų, kad statinys neatitinka esminių statinių reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011.

4¹. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais pagal kompetenciją statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnai surašo statytojui (užsakovui) ar statinio naudotojui privalomąjį nurodymą per nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo, užsakyti atlikti statinio ekspertizę. Šiuo atveju statinio ekspertizė turi būti atlikta per privalomajame nurodyme nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 darbo dienų ir ilgesnis kaip trys mėnesiai nuo statinio ekspertizės užsakymo dienos. Šį terminą valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, gavęs statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo rašytinį motyvuotą prašymą, kad statinio ekspertizės neįmanoma atlikti per tris mėnesius nuo jos užsakymo dienos, gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams. Statytojui (užsakovui) ar statinio naudotojui, neįvykdžiusiam privalomojo nurodymo, taikoma administracinė atsakomybė už statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų nurodymų nevykdymą. Statytojui (užsakovui) ar statinio naudotojui per privalomajame nurodyme nustatytą terminą neužsakius statinio ekspertizės, ją nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas užsako pagal kompetenciją statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas. Už statinio ekspertizės atlikimą moka statytojas (užsakovas) ar statinio naudotojas.

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

5. Kitais, negu nurodyti šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse, atvejais statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė neprivalomos, tačiau šios ekspertizės gali būti atliekamos statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo iniciatyva.

6. Statinio projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras, o kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizės tvarką – kultūros ministras kartu su aplinkos ministru.

7. Statinio projekto ar statinio ekspertizės išlaidas apmoka statytojas (užsakovas) arba statinio naudotojas, išskyrus atvejus, kai statinio projekto ar statinio ekspertizės atliekamos viešojo administravimo subjekto, atliekančio statybos valstybinę priežiūrą, užsakymu.

8. Statinio projekto (jo dalies) ir statinio (jo dalies) ekspertizės aktai registruojami Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

9. Užregistravus statinio projekto (jo dalies) ir statinio (jo dalies) ekspertizės aktus, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyti duomenys ir (ar) dokumentai. Draudžiama skelbti vardą ir pavardę statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą, statinio projekto dalių ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinei sistemai „Infostatyba“.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

35 straipsnis. Statinio statybos techninė priežiūra

1. Statinio statybos techninė priežiūra privaloma (išskyrus atvejus, kai statinių statyba vykdoma ūkio būdu), kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis šiais dokumentais: statybos projektu, rekonstravimo projektu, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kapitalinio remonto projektu, griovimo projektu, griovimo aprašu.

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

2. Statinio statybos techninės priežiūros atlikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

 

36 straipsnis. Statinio projekto vykdymo priežiūra

1. Statant, rekonstruojant ypatingąjį statinį ar statinį saugomoje teritorijoje ar atliekant jo kapitalinį remontą, statinio projekto vykdymo priežiūra yra privaloma, išskyrus atvejus, kai pastatai atnaujinami (modernizuojami) pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinių projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams.

2. Statytojas (užsakovas) turi teisę pavesti statinio projektuotojui statinio projekto vykdymo priežiūrą ir statinio statybos techninę priežiūrą.

3. Statinio projekto vykdymo priežiūrą (statybos metu) statinio projektuotojo pavedimu atlieka statinio projekto rengėjas pagal statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo sutartį. Statinio projektuotojo rašytiniu sutikimu arba kai statinio projektuotojo nebėra (projektavimo įmonės (juridinio asmens) veikla pasibaigusi, statinio projektuotojas fizinis asmuo jau nesiverčia projektavimo veikla, neturi šios veiklos verslo liudijimo ar statinio projekto vadovo atestato arba yra miręs), arba kai statinio projektuotojas atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme ar Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatytus tiekėjo pašalinimo pagrindus, statinio projekto vykdymo priežiūrą gali atlikti kitas statytojo (užsakovo) pasirinktas statinio projektuotojas. Jeigu statinio projektuotojas nevykdo ar pažeidžia statinio projekto vykdymo priežiūros reikalavimus (nustatytus Vyriausybės įgaliotos institucijos), statytojas (užsakovas) turi teisę nutraukti statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį ar pasirinkti kitą statinio projektuotoją (neprojektavusį statomo statinio) atlikti šią priežiūrą.

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

4. Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą samdo (skiria) statytojas (užsakovas) arba statinio projektuotojas (tas, kas skyrė ar pasamdė statinio projekto vadovą).

5. Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o kai atliekami kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ar statinio statyba vykdoma kultūros paveldo objekto teritorijoje, – Vyriausybės įgaliota institucija kartu su Kultūros ministerija.

 

37 straipsnis.       Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių projektinius pasiūlymus

KEISTA:

1. 2018 06 27 įstatymu Nr. XIII-1321 (nuo 2018 11 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-11315)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

1. Savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus. Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), visuomenės informavimo apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras. Draudžiama skelbti vardą ir pavardę statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą.

2. Kai statinio projekto dokumentai įslaptinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta tvarka arba projektuojami statiniai ar statinių dalys krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, informuoti visuomenę apie numatomą šių statinių ir statinių dalių projektavimą, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant tokių statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus neprivaloma.

 

38 straipsnis. Statinio statybos sustabdymas

1. Sustabdyti statybą dėl teisės aktų ir (ar) statinio projekto sprendinių pažeidimų vykdant statybą turi teisę:

1) statinio statybos techninis prižiūrėtojas;

2) statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas;

3) teismas asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, ieškinių pagrindu;

4) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka;

5) viešojo administravimo subjektai jų teises ir pareigas reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

2. Statytojas (užsakovas) turi teisę sustabdyti statinio statybą savo noru.

 

39 straipsnis. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas

KEISTA:

2021 11 23 įstatymu Nr. XIV-703 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-25132)

 

1. Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo pranešimo apie statybos pradžią turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo, pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys gali būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio išardymą pagrindu. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir pažymos apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, išduodamos tik pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo suderintą statinio (patalpos) kadastro duomenų bylą.

KEISTA:

1. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

KEISTA:

2. 2024 04 23 įstatymu Nr. XIV-2566 (nuo 2024 05 01)

(TAR, 2024, Nr. 2024-07719)

3. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01 – remiantis

2024 04 23 įstatymu Nr. XIV-2567 (TAR, 2024, Nr. 2024-07720))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

2. Nebaigtas statyti ar rekonstruoti nesudėtingasis statinys (išskyrus atvejį, kai jis rekonstruojamas į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį) ir daiktinės teisės į jį statytojo (užsakovo) pageidavimu gali būti įregistruojami Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti nesudėtingojo statinio statybą pagrindu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka.

2¹. Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo, pagrindu ir tais atvejais, kai su fiziniais asmenimis sudaromi sandoriai dėl žemės sklypo, kuriame statomas statinys, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

2². Tais atvejais, kai su fiziniais asmenimis sudaromi sandoriai dėl žemės sklypo, kuriame numatomam statiniui statyti gautas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau šio statinio statybos darbai dar nepradėti, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams, žemės sklypo nuosavybės teises perleidžiantis savininkas sutartyje privalo nurodyti (deklaruoti), kad šio statinio statybos darbai dar nepradėti.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

3. Pasikeitę nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenys šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos pagrindu Nekilnojamojo turto registre tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagal šio straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis šio įstatymo 38 straipsniu, sustabdžius statinio statybą, nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registre tikslinti neprivaloma.

4. Pasikeitę nebaigto remontuoti ar griauti statinio kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) pageidavimu gali būti tikslinami nepateikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos.

5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pažyma negali būti pildoma ir tvirtinama, jeigu egzistuoja šio įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nurodytos aplinkybės.

6.

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažymas panaikina:

1) statytojas (užsakovas), išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos ne tik statytojo (užsakovo) vardu;

2) teismas.

7. Kreiptis į teismą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos galiojimo ir jos bei statinių registracijos panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar prašymų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją.

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

STATINIO NUGRIOVIMAS

 

40 straipsnis. Statinio nugriovimas

Pastatytas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, nebaigtas statinys išardomas šiais atvejais:

1) savininko ar statytojo (užsakovo) noru;

2) kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (kai žemės sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas visuomenės poreikiams) – per savivaldybės tarybos sprendime nurodytą terminą arba per savivaldybės ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 04 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

3) kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;

4) kai pastatytas ar nebaigtas statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėjęs (susidėvėjusi) ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas – per šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo administravimo subjektų reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;

5) kai statinys pastatytas ar statomas savavališkai arba kai tokia statyba pagal teisės aktus negalima, – per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavime nurodytą terminą arba per teismo sprendime nurodytą terminą;

6) kai statinys pastatytas ar statomas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą – per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kitų šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodytų viešojo administravimo subjektų ar suinteresuotųjų asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;

7) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

STATINIO GARANTINIS TERMINAS

 

41 straipsnis.       Statinio garantinis terminas. Statinio projektuotojo, statinio projekto ekspertizės rangovo, rangovo, statytojo (užsakovo), statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir nekilnojamojo turto vystytojo prievolės per garantinį terminą

1. Statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. Statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse statinio garantinis terminas gali būti nustatomas ilgesnis už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnyje nurodytą terminą.

2. Rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui). Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos. Šis reikalavimas netaikomas griaunant statinius ir statant nesudėtinguosius statinius. Dokumentas, užtikrinantis garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą pagal pasirašytą rangos sutartį, taip pat turi būti privalomai pateikiamas, kai norima gauti statybos užbaigimo aktą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą.

3. Nekilnojamojo turto vystytojas atsako statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Užtikrindamas šį reikalavimą, nekilnojamojo turto vystytojas turi pateikti statinio (jo dalies) (išskyrus nesudėtingąjį statinį (jo dalį) įgijėjui dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas nekilnojamojo turto vystytojo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statinio (jo dalies) įgijėjui. Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos. Šis reikalavimas nepanaikina rangovo garantinio laikotarpio prievolių nekilnojamojo turto vystytojui kaip statytojui (užsakovui).

4. Statinio projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis atsako už statinio sugriuvimą ar atlygina žalą dėl nustatytų defektų per garantinį terminą.

 

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

STATINIO PROJEKTUOTOJO, STATINIO PROJEKTO (DALIES) IR STATINIO (DALIES) EKSPERTIZĖS RANGOVO, STATINIO STATYBOS TECHNINIO PRIŽIŪRĖTOJO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS BEI STATINIO STATYBOS, REKONSTRAVIMO, REMONTO, GRIOVIMO, ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) IR KULTŪROS PAVELDO STATINIO TVARKOMŲJŲ STATYBOS DARBŲ IR CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS

 

KEISTA (skirsnio pavadinimas):

2021 11 23 įstatymu Nr. XIV-703 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-25132)

 

42 straipsnis. Draudimo objektas ir draudimo sutartys

KEISTA:

2021 11 23 įstatymu Nr. XIV-703 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-25132)

 

1. Statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statytojo (užsakovo) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) civilinė atsakomybė, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiami privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į statinio projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą.

2. Draudžiant statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimas apima ir jų subrangovų civilinę atsakomybę.

3. Draudžiant statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra rangovo vykdomi statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai, jiems atlikti į draudimo objekto vietą pristatyti statybos produktai, taip pat rangovo civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims ir statytojo (užsakovo) turtui, kuris nelaikomas statybos darbų rezultatu. Vykdant statinio statybą pagal pasirašytas rangos sutartis, šis draudimas apima taip pat rangovo pasirinktų subrangovų vykdomus darbus ir jų civilinę atsakomybę. Kai statyba vykdoma ūkio būdu, draudžiama statytojo (užsakovo) civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims.

4. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio projektuotoju statinio projektavimo sutarties visam statinio projektui parengti, bet sudaro sutartis su skirtingais statinio projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, kiekvieno statinio projektuotojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai.

5. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovu paslaugų teikimo sutarties visai statinio projektuotojo parengto statinio projekto ekspertizei atlikti, bet sudaro paslaugų teikimo sutartis su skirtingais statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovais statinio projektuotojo parengto statinio projekto atskirų dalių ekspertizei atlikti, kiekvieno statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai.

6. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio (dalies) ekspertizės rangovu paslaugų teikimo sutarties visai statinio ekspertizei atlikti, bet sudaro paslaugų teikimo sutartis su skirtingais statinio (dalies) ekspertizės rangovais statinio atskirų dalių ekspertizei atlikti, kiekvieno statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai.

7. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio statybos techniniu prižiūrėtoju sutarties viso statinio statybos techninei priežiūrai vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais statinio statybos techniniais prižiūrėtojais atskirų statybos darbų ar statinio dalių statybos techninei priežiūrai vykdyti, kiekvieno statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai.

8. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) sudaro su rangovu rangos sutartį visiems statinio statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro rangovas.

9. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) statinio statybą vykdo mišriu būdu arba nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro statytojas (užsakovas).

10. Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio projektuotojas, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas, statinio (dalies) ekspertizės rangovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas (statinio statybos techninės priežiūros rangovas), rangovas ar statytojas (užsakovas) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ar statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą).

11. Projektuojant, statant, rekonstruojant ir kapitališkai remontuojant nesudėtinguosius statinius, atliekant nesudėtingojo statinio projekto (dalies) ekspertizę, taip pat atliekant visų statinių paprastąjį remontą, išskyrus atvejus, kai paprastojo remonto darbais statiniai atnaujinami (modernizuojami), draustis privalomuoju statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu nebūtina. Taip pat nebūtina draustis statybos darbų draudimu griaunant statinius, tačiau privalu drausti civilinę atsakomybę, atliekant visų statinių (išskyrus nesudėtinguosius) griovimo darbus.

12. Draudimo galiojimo terminai nustatomi draudimo veiklos priežiūros institucijos tvirtinamose statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

13. Statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statytojo (užsakovo) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) civilinės atsakomybės ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles.

14. Jeigu draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas per 10 darbo dienų privalo sudaryti naują draudimo sutartį. Veiklos vykdymas be draudimo sutarties laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla.

15. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai nustatomi draudimo sutartyse pagal atitinkamose draudimo taisyklėse nustatytą draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarką.

 

43 straipsnis. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

1. Pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui.

2. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais.

3. Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

4. Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti atskirai dėl kiekvieno statinio projekto arba atsižvelgdamas į statinio projektuotojo statinių projektavimo darbų mastą per metus.

5. Draudėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma apdraudžiant draudėjo civilinę atsakomybę už vieno statinio projektą turi būti ne mažesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai eurų vienam draudžiamajam įvykiui. Minimali privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma, kai draudžiama atsižvelgus į statinio projektuotojo statinių projektavimo darbų mastą per metus, turi būti ne mažesnė kaip du šimtai aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai eurų.

 

44 straipsnis.       Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

1. Pagal statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą dėl draudėjo atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui.

2. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais.

3. Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

4. Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną vykdomą statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį atskirai arba pagal kiekvieną statytojo (užsakovo) dokumentą, nurodantį draudėjui vykdyti statinio statybos techninę priežiūrą, kai draudėjas yra statytojo (užsakovo) darbuotojas.

KEISTA:

2021 11 23 įstatymu Nr. XIV-703 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-25132)

 

5. Draudėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai eurų vienam draudžiamajam įvykiui.

 

45 straipsnis.       Statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

KEISTA:

2021 11 23 įstatymu Nr. XIV-703 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-25132)

 

1. Pagal statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui.

2. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais.

3. Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

4. Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną vykdomą statinio projekto (dalies) ekspertizės ar statinio (dalies) ekspertizės paslaugų sutartį atskirai arba pagal statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo ar statinio (dalies) ekspertizės rangovo vykdomos veiklos paslaugų mastą per metus.

5. Draudėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali draudimo suma, draudžiant draudėjo civilinę atsakomybę pagal vieną statinio projekto (dalies) ekspertizės ar statinio (dalies) ekspertizės sutartį, turi būti ne mažesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai eurų vienam draudžiamajam įvykiui. Minimali draudimo suma, draudžiant pagal statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo ar statinio (dalies) ekspertizės rangovo vykdomos veiklos paslaugų mastą per metus, turi būti ne mažesnė kaip du šimtai aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai eurų.

 

46 straipsnis.       Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

1. Pagal statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui), draudėjui ir tretiesiems asmenims draudėjo ir apdraustųjų padarytą žalą statiniui, trečiojo asmens sveikatai, žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, arba žalą trečiojo asmens turtui. Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų draudimas privalomas tik statybos laikotarpiu, iki visų rangovo atliktų statybos darbų rezultato perdavimo statytojui (užsakovui) dienos. Kai statyba vykdoma ūkio būdu, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų drausti neprivaloma.

KEISTA:

2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

 

2. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais.

3. Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

4. Draudėjas statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę turi apdrausti atskirai dėl kiekvieno statomo statinio.

5. Draudėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai eurų vienam draudžiamajam įvykiui.

 

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

STATINIŲ NAUDOJIMAS IR PRIEŽIŪRA

 

47 straipsnis. Statinių naudotojų pareigos

1. Statinių naudotojai privalo:

1) naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką;

2) laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus;

3) šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą;

4) suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai;

5) leisti statinių naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų pareigūnams, atliekantiems savo funkcijas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka patekti į naudojamą statinį, butą ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti juos; pateikti šiems pareigūnams su statinio, buto ir kitų gyvenamųjų patalpų naudojimu ir jų technine priežiūra susijusius dokumentus;

6) šio įstatymo 34 straipsnio 4 ir 4¹ dalyse nustatytais atvejais užsakyti statinio ekspertizę;

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

7) naudojant statinį laikytis architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo gairių (toliau – architektūros kokybės gairės), kurias savivaldybės taryba tvirtina Architektūros įstatymo nustatyta tvarka.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

2. Pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (jo dalį) naudoti ir (ar) su fiziniais asmenimis sudaryti sandorius dėl patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastatuose (trijų ir daugiau butų (daugiabučiuose pastatuose), ar gyvenamosios paskirties patalpų, esančių kitų paskirčių pastatuose, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams ir (ar) išduoti jame vykdytinos ūkinės veiklos leidimus, nurodytus Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, galima šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šių statinių (jų dalių) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos statant vieno ir dviejų butų gyvenamuosius pastatus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, išskyrus atvejus, kai yra sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Šios dalies nuostatos dėl vykdytinos ūkinės veiklos leidimų išdavimo netaikomos, kai išduodami Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose nurodyti leidimai.

KEISTA:

1. 2021 11 23 įstatymu Nr. XIV-703 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-25132)

2. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

3. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 02)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

4. 2024 10 01 įstatymu Nr. XIV-2994 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2024, Nr. 2024-17764)

 

3. Rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujas dalis pradėti naudoti ir (ar) sudaryti sandorius dėl naujose dalyse esančių gyvenamųjų patalpų perleidimo kitiems naudotojams ir (ar) išduoti jame vykdytinos ūkinės veiklos leidimus, nurodytus Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, galima šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šio statinio (jo dalies) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos rekonstruojant gyvenamuosius pastatus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, išskyrus atvejus, kai yra sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Šios dalies nuostatos dėl vykdytinos ūkinės veiklos leidimų išdavimo netaikomos, kai išduodami Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose nurodyti leidimai.

KEISTA:

1. 2021 11 23 įstatymu Nr. XIV-703 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-25132)

2. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

3. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 02)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

4. 2024 10 01 įstatymu Nr. XIV-2994 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2024, Nr. 2024-17764)

 

4. Statinio savininkas privalo saugoti šio įstatymo 28 straipsnio 14 dalyje nurodytus statinio statybos elektroninius dokumentus (jų kopijas) ar statinio statybos dokumentų skaitmenines kopijas iki statinio perleidimo arba išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro dienos, o perleisdamas statinį (jo dalį), privalo perduoti jas statinio (jo dalies) įgijėjui iki statinio perleidimo įforminimo momento. Statinio statybos elektroninių dokumentų (jų kopijų) ar statinio statybos dokumentų skaitmeninių kopijų perdavimo tvarką, kai statinys perleidžiamas iš varžytynių arba kai perleidžiamos statinio dalys, suformuotos atskirais turtiniais vienetais, savininkui priklausančiame pastate, nustato aplinkos ministras. Šioje dalyje nustatyta statinio savininko pareiga nepanaikina jo pareigos saugoti ir perduoti dokumentų originalų, jeigu tokią pareigą nustato teisės aktai.

KEISTA:

2021 11 23 įstatymu Nr. XIV-703 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-25132)

 

48 straipsnis. Statinių techninė priežiūra ir techninės priežiūros taisyklės

1. Statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

2. Nesudėtingųjų statinių, vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Šioje dalyje nurodytų statinių naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami.

3. Statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę.

4. Statinių techninės priežiūros taisykles ir kvalifikacinius reikalavimus statinio techniniam prižiūrėtojui nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsižvelgdamos į statinių paskirtį ir jų konstrukcijos sudėtingumą.

5. Statinio techninę priežiūrą sudaro:

1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu;

2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse;

3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas;

4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas.

6. Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių.

7. Kai daugiabučių gyvenamųjų namų techninę priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka savivaldybės paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, statinio techninės priežiūros maksimalų tarifą, vadovaudamasi Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinta daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodika, tvirtina savivaldybės taryba.

 

49 straipsnis. Statinių naudojimo priežiūra

1. Statinių naudojimo priežiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai:

1) energetikos objektų – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pagal Energetikos ministerijos nustatytą tvarką;

KEISTA:

2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

 

2) susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos organizacijos (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą;

3) statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, – savivaldybių administracijos;

4) statinių įrangos ir paskirties reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos.

2. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus, taip pat ar naudojant statinius laikomasi architektūros kokybės gairių.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

3. Viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę:

1) paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje);

2) nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas);

3) kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jeigu kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui;

4) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui;

5) savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus;

6) kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleidžiamos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad butas ar kitos gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė. Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti, – pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Butų ir kitų gyvenamųjų patalpų naudotojams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas turi būti raštu pranešta apie numatytą apžiūros laiką;

7) kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas;

8) pareikalauti, kad naudojant statinį būtų laikomasi architektūros kokybės gairių;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

9) pareikalauti nenaudoti statinio (jo dalies) ir nevykdyti jokios ūkinės ar kitokios veiklos, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas (-a) ar statomas (-a) savavališkai.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

4. Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnai turi teisę reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų privalomuosius statinio techninės priežiūros dokumentus, nurodytus šio įstatymo 50 straipsnyje, su statinio paskirtimi susijusius ūkinės veiklos dokumentus, įrodančius, kad statinyje vykdoma veikla galima atitinkamai paskirties grupei priskirtuose statiniuose, kitus su statinio naudojimu susijusius dokumentus ir leistų atlikti jiems pavestas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas statinio naudojimo priežiūros funkcijas.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

5. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai informaciją apie statinių naudojimo priežiūros vykdymą aplinkos ministro nustatyta tvarka teikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

KEISTA:

2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

 

6. Statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos sudaro ir patvirtina sąrašus kultūros paveldo objektų, kurių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai turi atlikti šių statinių priežiūrą vietoje ne rečiau kaip kartą per metus.

7. Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, prašymai dėl teismo leidimo įeiti į butus ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

8. Jeigu statinyje numatoma vykdyti ūkinė veikla neatitinka statinio naudojimo paskirties, išduoti leidimą, nurodytą Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, atitinkamai ūkinei veiklai vykdyti draudžiama, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

9. Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas (-a) ar statomas (-a) savavališkai, naudotis tokiu statiniu (jo dalimi) draudžiama, įskaitant bet kokią ūkinę ar kitokią veiklą tokiame statinyje (jo dalyje).

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

50 straipsnis. Statinio techninės priežiūros dokumentai

1. Statinio techninės priežiūros dokumentai yra statinio techninis pasas (ar techninės apskaitos kortelė), apšildomų pastatų, kurių naudingasis plotas didesnis kaip 1 000 kvadratinių metrų, – pastato techninis-energetinis pasas, statinio techninės priežiūros žurnalas, statinio periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktai ir kiti Vyriausybės įgaliotų institucijų ar statinio naudotojo nustatyti dokumentai.

2. Statinio techniniame pase (apskaitos kortelėje) turi būti nurodomos statinio techninės ekonominės ir konstrukcijos charakteristikos bei jų pokyčiai po statinio kapitalinio remonto ar rekonstravimo. Pastato techniniame-energetiniame pase papildomai nurodomos statinio energetinės charakteristikos.

3. Statinio techninės priežiūros žurnale turi būti registruojami statinio nuolatinio stebėjimo metu pastebėti konstrukcijų ir inžinerinės techninės įrangos defektai ar deformacijos, jeigu jie (jos) reikalauja statybinių tyrimų ar remonto darbų, taip pat periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktų registravimo duomenys, nurodant jų atlikimo datą, vadovus, pastebėtus defektus ir priemones jiems pašalinti.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų formas, jų pildymo ir saugojimo tvarką nustato normatyviniai statybos ir specialieji techniniai dokumentai, kuriuos, atsižvelgdamos į statinio paskirtį ir jo konstrukcijos sudėtingumą, tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos.

 

51 straipsnis.       Minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimas

1. Minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi:

1) naujiems statomiems pastatams (jų dalims);

2) rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams (jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir ekonomiškai įmanoma.

2. Minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi:

1) pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų jų būdingos savybės ar išvaizda;

2) maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

3) laikiniesiems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;

4) nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams;

5) atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;

6) poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;

7) nešildomiems pastatams;

8) avarinės būklės pastatams, kurių atnaujinimas atsižvelgus į sąnaudas, skaičiuojant per apytikrį avarinės būklės pastatų ekonominio gyvavimo ciklą, būtų nenaudingas.

3. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas:

1) užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus naujo pastato (jo dalies) statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;

2) užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Jeigu kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta kitaip, pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus pastato rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;

3) parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas). Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbimuose apie parduodamus ar išnuomojamus pastatus ir (ar) jų dalis turi būti nurodomas pastato energinio naudingumo sertifikate nurodytas energinio naudingumo rodiklis. Pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema energinio naudingumo sertifikatu; daugiabučio pastato buto energinio naudingumo sertifikatas – tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate energinio naudingumo sertifikatu arba tipiniu Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtu ir paskelbtu energinio naudingumo sertifikatu, priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

4) didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. – didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija. Šio punkto nuostatos taikomos ir pastatams, kurių didesnę kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. – didesnę kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto dalį sudaro viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties patalpos.

4. Energinio naudingumo sertifikavimas neprivalomas šio straipsnio 2 dalyje išvardytiems pastatams.

5. Pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų. Minimalius privalomus pastatų energinio naudingumo reikalavimus, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo tvarką ir sąlygas, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Reikalavimus energijos beveik nevartojantiems pastatams nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Pastatų energinio naudingumo sertifikatai registruojami ir sertifikavimo priežiūra atliekama naudojantis Pastatų energinio naudingumo sertifikatų ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų informacine sistema. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas turi sumokėti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčiai institucijai jos nustatytą įmoką, suderintą su Aplinkos ministerija, už pastato energinio naudingumo sertifikato patikrinimo procedūras kiekvieną kartą, kai šis sertifikatas teikiamas registruoti, taip pat įmoką už Pastatų energinio naudingumo sertifikatų ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų informacinės sistemos tvarkymą kiekvieną kartą, kai registruojamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Nustatytas įmokos dydis turi padengti ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčias institucijas ir jų funkcijas sertifikavimo priežiūros srityje nustato aplinkos ministras. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.

KEISTA:

1. 2021 06 10 įstatymu Nr. XIV-383 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-13827)

2. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 02 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

3. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

6. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinti institucija per 5 darbo dienas nuo pastato energinio naudingumo sertifikato įregistravimo dienos išsiunčia kadastro tvarkytojui pranešimą apie išduotą pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) energinio naudingumo sertifikatą. Šiame pranešime nurodoma:

1) pastato energinio naudingumo sertifikato numeris;

2) pastato energinio naudingumo sertifikato išdavimo data;

3) pastato energinio naudingumo sertifikato galiojimo data;

4) pastato, patalpos unikalus numeris;

5) pastato, patalpos adresas;

6) energinio naudingumo klasė;

7) skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) vieno kvadratinio metro šildomo ploto šildymui per metus.

7. Kadastro tvarkytojas pagal pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos pateiktą pranešimą apie išduotą pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) energinio naudingumo sertifikatą į nekilnojamojo turto kadastrą įrašo pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) energinio naudingumo klasę ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudas pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) vieno kvadratinio metro šildomo ploto šildymui per metus.

8. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti fiziniai asmenys – pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinius reikalavimus, atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Atestavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.

KEISTA:

1. 2021 06 10 įstatymu Nr. XIV-383 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-13827)

2. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 02 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

3. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

9. Fizinis asmuo, norintis įgyti teisę būti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertu, turi atitikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, baigti mokymo kursus ir išlaikyti egzaminą pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą mokymo programą, taip pat pateikti prašymą ir nustatytus dokumentus atestavimą atliekančiai organizacijai. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečių ar kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, kvalifikacija (išsilavinimas ir darbo patirtis) pripažįstama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

10. Kvalifikacijos atestatai išduodami neribotam laikui. Asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulinti savo kvalifikaciją, kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų, ir pateikti atestavimą atliekančiai organizacijai kvalifikacijos tobulinimą įrodančius dokumentus.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

11. Asmuo, pageidaujantis gauti ar pakeisti kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę būti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertu, už atestavimo paslaugas turi sumokėti atestavimą atliekančiai organizacijai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą įmoką.

12. Jeigu paaiškėja, kad pateikti klaidingi pastatų energinio naudingumo sertifikavimo duomenys, pažeista teisės aktų nustatyta sertifikavimo tvarka arba gauti trečiųjų asmenų skundai, atestavimą atliekanti organizacija gali patikrinti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų teisėtumą.

13. Atestavimą atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą 6 mėnesiams šiais atvejais:

1) kai paaiškėja, kad kvalifikacijos atestato turėtojas neatitinka nustatytų kvalifikacinių reikalavimų;

2) kai nustatoma, kad asmuo, vykdydamas kvalifikacijos atestate nurodytą veiklą, pažeidė normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, kurie nesusiję su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais;

3) kai asmuo, turintis kvalifikacijos atestatą, netobulino savo kvalifikacijos pagal šio straipsnio 10 dalyje nurodytus reikalavimus arba nevykdė kitų šio straipsnio 10 dalyje nustatytų reikalavimų.

14. Atestavimą atliekanti organizacija gali panaikinti kvalifikacijos atestato galiojimą šiais atvejais:

1) už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius pažeidimus. Šiurkščiais pažeidimais laikomi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai, dėl kurių atsirado ar galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ar jų turtui;

2) kai paaiškėja, kad buvo pateikti melagingi duomenys kvalifikacijos atestatui gauti;

3) kai to prašo kvalifikacijos atestato turėtojas;

4) kai kvalifikacijos atestato turėtojas, šio straipsnio 13 dalyje nurodytais pagrindais sustabdžius jo kvalifikacijos atestato galiojimą, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių kvalifikacijos atestato galiojimas buvo sustabdytas;

5) kai asmuo, kurio kvalifikacijos atestato galiojimas sustabdytas, tęsia veiklą;

6) kai asmuo per nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir (ar) duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti;

7) kvalifikacijos atestato turėtojui mirus.

15. Kai kvalifikacijos atestato galiojimas panaikinamas, dėl naujo kvalifikacijos atestato išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo panaikinti atestato galiojimą priėmimo dienos, išskyrus šio straipsnio 14 dalies 3 punkte nurodytą atvejį, kai prašymas išduoti kvalifikacijos atestatą gali būti teikiamas nepraėjus vienų metų laikotarpiui.

16. Atestavimą atliekanti organizacija gali pareikšti įspėjimą kvalifikacijos atestato turėtojui, kai kvalifikacijos atestato turėtojas padaro neesminių (nenurodytų šio straipsnio 13 ir 14 dalyse) pažeidimų. Jeigu kvalifikacijos atestato turėtojui per kalendorinius metus pareiškiami du įspėjimai, atestavimą atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą šio straipsnio 13 dalyje nurodytam laikotarpiui.

17. Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga aplinkos ministro nustatyta tvarka šviečia, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis ir nagrinėja prašymus, skundus pastatų energinio naudingumo sertifikavimo, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinių reikalavimų, atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo klausimais, atlieka šių ekspertų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams stebėseną.

KEISTA:

1. 2021 06 10 įstatymu Nr. XIV-383 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-13827)

2. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 02 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

3. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

52 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus

Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

52¹ straipsnis. Su statyba susijęs viešasis interesas

KEISTA:

2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

 

Su statyba susijusį viešąjį interesą sudaro:

1) kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, visuomenės sveikatos apsauga, darnus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas;

2) valstybės, savivaldybės žemės naudojimas, valdymas ar disponavimas ja, statyba saugomose teritorijose, miškuose, visuomeninės paskirties statiniuose ar teritorijose;

3) valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šios infrastruktūros plėtojimas;

4) valstybei svarbūs projektai, kaip jie suprantami pagal Teritorijų planavimo įstatymą;

5) visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus;

6) galima statinių griūties rizika;

7) aplinkos prieinamumas, įskaitant aplinkos atitiktį asmenų su negalia individualiesiems pagalbos poreikiams;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 01 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

8) architektūros kokybė;

9) kiti visuomenės ar jos dalies arba valstybės interesai.

 

INFOLEX PASTABA: 2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (TAR, 2021, Nr. 2021-12948) nustatyta, kad 52¹ straipsnio nuostatos taikomos Statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytoms procedūroms, pradėtoms po įstatymo Nr. XIV-340 įsigaliojimo (2021 11 01).

 

53 straipsnis. Naudojimasis informacinėmis sistemomis ir elektroniniu parašu

1. Šio įstatymo 24, 27, 27², 28, 37 ir 39 straipsniuose nurodytos procedūros atliekamos per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Informacija apie statybos dalyvių pateiktus prašymus, viešojo administravimo subjektų ir prisijungimo sąlygas išduodančių subjektų priimtus sprendimus viešinama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šioje dalyje nurodytos procedūros atliekamos ir informacija skelbiama aplinkos ministro nustatyta tvarka.

KEISTA:

1. 2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

2. Su šio įstatymo 24, 27, 27², 28, 37 ir 39 straipsniuose nurodytomis procedūromis susiję rašytinių dokumentų duomenys turi atitikti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotus šių dokumentų duomenis.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

3. Jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų duomenų ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotų šių dokumentų duomenų neatitikimų ar prieštaravimų, viršenybė teikiama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbtų dokumentų duomenims.

3¹. Informacinėse sistemose esančių duomenų pakartotinai kelti į šias sistemas neprivaloma, jeigu informacinės sistemos tvarkytojas užtikrina informacinėse sistemose esančių duomenų sąsajas. Informacinėse sistemose esančių duomenų sąsajų kūrimo sąnaudos finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

4. Duomenys apie Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbtus statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo ir kitus dokumentus, turinčius įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, naudojantis informacinių sistemų sąveikos mechanizmu, perduodami žymai Nekilnojamojo turto kadastre nemokamai padaryti šio kadastro nuostatuose nustatyta tvarka.

5. Dokumentai, susiję su statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, griovimo ir kitais procesais ir jų viešojo administravimo procedūromis gali būti pasirašomi elektroniniu parašu, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai šie dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka elektroniniu parašu pasirašomi privalomai.

 

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

JURIDINIŲ ASMENŲ ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

 

54 straipsnis.       Juridinių asmenų atsakomybė už statinio projektavimą, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimą, statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint teisės verstis šia veikla

1. Už statinio projektavimą, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimą, statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint teisės verstis šia veikla skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų.

2. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šio straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.

 

55 straipsnis.       Juridinių asmenų atsakomybė už teisės aktų, nustatančių statinio projektavimo, statinio projekto ekspertizės, statinio ekspertizės, deklaracijos apie statybos užbaigimo ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tvirtinimo reikalavimų, pažeidimus

KEISTA (pavadinimas):

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

1. Už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga ar saugiu naudojimu susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovui, tokio statinio projekto ekspertizės akto su teigiamu statinio projekto įvertinimu pateikimą statinio projekto ekspertizės užsakovui, deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, neatitinkančių teisės aktuose nustatytų reikalavimų, patvirtinimą skiriama bauda statinio projektuotojams, statinio (jo dalies) ekspertizės rangovams arba statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

2. Už statinio ekspertizės akto, neatitinkančio teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikimą statinio ekspertizės užsakovui skiriama bauda statinio (jo dalies) ekspertizės rangovams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.

KEISTA:

1. 2021 11 23 įstatymu Nr. XIV-703 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-25132)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

56 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

1. Už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų –cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo penkiolikos tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo trisdešimt dviejų tūkstančių iki vieno šimto tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo keturiasdešimt tūkstančių iki vieno šimto keturiasdešimt tūkstančių eurų.

2. Už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo šešiolikos tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvidešimt tūkstančių iki šešiasdešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo keturiasdešimt tūkstančių iki vieno šimto dvidešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo penkiasdešimt tūkstančių iki vieno šimto šešiasdešimt tūkstančių eurų.

3. Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki devynių tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo trijų tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo devynių tūkstančių iki trisdešimt keturių tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvylikos tūkstančių iki keturiasdešimt penkių tūkstančių eurų.

4. Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki vienuolikos tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo šešių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo keturiolikos tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvidešimt tūkstančių iki septyniasdešimt tūkstančių eurų.

5. Už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų.

6. Už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

7. Už ypatingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo septynių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dvidešimt šešių tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų.

8. Už ypatingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo keturiasdešimt tūkstančių iki septyniasdešimt tūkstančių eurų.

9. Už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių keturių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.

10. Už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt keturių tūkstančių eurų.

11. Už nesudėtingojo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

12. Už nesudėtingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų.

13. Už ypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams nuo trijų tūkstančių penkių šimtų iki šešių tūkstančių penkių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dešimt tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.

14. Už ypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo penkių tūkstančių iki vienuolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo aštuoniolikos tūkstančių iki trisdešimt keturių tūkstančių eurų.

15. Už neypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių keturių šimtų iki penkių tūkstančių keturių šimtų eurų.

16. Už neypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių šešių šimtų iki dvylikos tūkstančių eurų.

17. Už nesudėtingojo statinio savavališką kapitalinį remontą skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

18. Už nesudėtingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių keturių šimtų eurų.

19. Už ypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.

20. Už ypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų iki trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų.

21. Už neypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

22. Už neypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų iki septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

23. Už nesudėtingojo statinio savavališką paprastąjį remontą skiriama bauda statytojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų.

24. Už nesudėtingojo statinio savavališką paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų.

25. Už ypatingojo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo aštuoniolikos tūkstančių iki dvidešimt septynių tūkstančių eurų.

26. Už ypatingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo devynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trisdešimt tūkstančių iki trisdešimt aštuonių tūkstančių eurų.

27. Už neypatingojo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų eurų.

28. Už neypatingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių tūkstančių šešių šimtų iki dvylikos tūkstančių eurų.

29. Už nesudėtingojo statinio savavališką griovimą skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

30. Už nesudėtingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.

 

57 straipsnis.       Juridinių asmenų atsakomybė už pranešimo apie statybos pradžią nepateikimą, informacijos apie pasamdytą subrangovą nepateikimą ar už statybos darbų atlikimą, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

1. Už informacijos apie pasamdytą subrangovą nepateikimą juridiniam asmeniui skiriama bauda nuo trijų šimtų iki septynių tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkiolikos tūkstančių eurų.

2. Už pranešimo apie statybos pradžią, atitinkančio šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, nepateikimą juridiniam asmeniui skiriama bauda nuo šešių šimtų iki dešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dvidešimt tūkstančių eurų.

3. Už juridinio asmens atliekamus statybos darbus, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio įstatymo 54, 56, 58, 64 straipsniuose numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešių šimtų iki keturiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pat veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje nustatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

 

INFOLEX PASTABA: 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (TAR, 2023, Nr. 2023-25634) (2024 03 28 įstatymo Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309) redakcija) nustatyta, kad 57 str. nuostatos taikomos, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas po 2024 05 01. 57 str. nuostatos taikomos statinių, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, statybai, kuri pradedama po 2024 05 01.

 

58 straipsnis.       Juridinių asmenų atsakomybė už statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius

Už statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius, išskyrus esminius statinio projekto sprendinius, skiriama bauda nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

 

59 straipsnis.       Juridinių asmenų atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 05 01 – remiantis

2024 03 28 įstatymu Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309))

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

Už savavališkai pastatyto ar statomo statinio (jo patalpų) naudojimą ir (ar) nebaigto statinio (jo patalpų) naudojimą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, ir (ar) statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant šiame įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus reikalavimus, ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių penkių šimtų iki aštuoniolikos tūkstančių eurų.

 

60 straipsnis.       Juridinių asmenų atsakomybė už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą ir statinio naudotojo pareigų nevykdymą

1. Už trukdymą pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojui ar jo įgaliotiems asmenims įgyvendinant teisės aktų nustatyta tvarka priimtus sprendimus remontuoti, atnaujinti (modernizuoti) ar kitaip tvarkyti juridinio asmens naudojamose patalpose esančius bendrojo naudojimo objektus skiriama bauda nuo šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje nustatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų eurų.

2. Už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą skiriama bauda statinio naudotojams ir (ar) statinio techniniams prižiūrėtojams – juridiniams asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio eurų; ypatingojo statinio atveju skiriama bauda nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų; ypatingojo statinio atveju skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

3. Už priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti nesiėmimą ar prievolių, nustatytų šiame įstatyme, nevykdymą įvykus statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, skiriama bauda statinio naudotojams ir (ar) statinio techniniams prižiūrėtojams – juridiniams asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų; ypatingojo statinio atveju skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų; ypatingojo statinio atveju skiriama bauda nuo keturių tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.

 

61 straipsnis.       Juridinių asmenų atsakomybė už statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas

Už statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas skiriama bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki septynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.

 

62 straipsnis.       Juridinių asmenų atsakomybė už statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas

Už statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas skiriama bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki septynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.

 

63 straipsnis.       Juridinių asmenų atsakomybė už prisijungimo sąlygų ar specialiųjų reikalavimų neišdavimą per nustatytą terminą

Už prisijungimo sąlygų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ar specialiųjų reikalavimų neišdavimą per nustatytą terminą, nepagrįstą atsisakymą juos išduoti ar jų neteisėtą išdavimą skiriama bauda nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

 

64 straipsnis.       Juridinių asmenų atsakomybė už statinių ir daiktinių teisių į juos registravimo ir duomenų Nekilnojamojo turto registre tikslinimo tvarkos pažeidimus

Už šiame įstatyme nustatytos statinių ir daiktinių teisių į juos registravimo ir nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registre tikslinimo tvarkos pažeidimus juridiniams asmenims skiriama bauda nuo dviejų šimtų devyniasdešimt eurų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų.

 

65 straipsnis.       Juridinių asmenų atsakomybė už statinio projekto sprendinio, numatančio statybos sustabdymą naudojamame statinyje ar jo dalyje, pažeidimą

Už statybos darbų atlikimą naudojamame statinyje nesustabdžius ūkinės ar kitokios veiklos statinyje ar jo dalyje, kai ūkinę ar kitokią veiklą statinyje ar jo dalyje sustabdyti numatyta statinio projekte, skiriama bauda statytojui ir (ar) rangovui – juridiniam asmeniui nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki aštuonių tūkstančių septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda statytojui ir (ar) rangovui – juridiniam asmeniui nuo penkių tūkstančių aštuonių šimtų iki septyniolikos tūkstančių keturių šimtų eurų.

 

66 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pareigų nevykdymą

Už šio įstatymo 29 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą skiriama bauda statytojui ir (ar) rangovui nuo dviejų tūkstančių devynių šimtų iki septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių aštuonių šimtų iki aštuonių tūkstančių septynių šimtų eurų.

 

67 straipsnis.       Atsakomybės už šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikymas, šių pažeidimų nagrinėjimo tvarka

KEISTA:

2021 11 23 įstatymu Nr. XIV-703 (nuo 2022 05 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-25132)

 

Atsakomybė už šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridiniams asmenims, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai pradeda minėtų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir teisės aktų nustatyta tvarka surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas.

 

68 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

1. Aplinkos ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas).

2. Atliekant ex post vertinimą, turi būti įvertinama, ar išduodant statybą leidžiantį dokumentą projektinių pasiūlymų pagrindu statinių projektavimo procesas laiko atžvilgiu sutrumpėja, kiek vidutiniškai sumažėja administracinė našta, kokią įtaką statybą leidžiančio dokumento išdavimo projektinių pasiūlymų pagrindu procesas turi statybos valstybinės priežiūros vykdymui, įvertinami kiti tokio teisinio reguliavimo poveikio aspektai, parodantys projektuojamų, statomų statinių atitikties nustatytiems reikalavimams, statybos dalyvių teisių ir pareigų užtikrinimo ir įgyvendinimo pokyčiams.

3. Ex post vertinimo laikotarpis – 10 metų nuo šio straipsnio įsigaliojimo dienos.

4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2035 m. lapkričio 1 d.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                         ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________

 

Lietuvos Respublikos

statybos įstatymo

1 priedas

 

ĮMOKOS UŽ SAVAVALIŠKOS STATYBOS ĮTEISINIMĄ IR ĮMOKOS UŽ NEPRANEŠIMĄ APIE STATYBOS PRADŽIĄ MOKĖJIMO PRINCIPAI

 

KEISTA (pavadinimas):

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

1.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

Šiame priede nustatyti įmokos už savavališkos statybos įteisinimą ir įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią mokėjimo principai. Įmoką už savavališkos statybos įteisinimą moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, įgyvendinantys šiame įstatyme numatytą galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos atveju. Įmoką už nepranešimą apie statybos pradžią moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, kai Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka statybos valstybinės priežiūros pareigūnas, nustatęs, kad statyba vykdoma nepranešus apie statybos pradžią arba nepateikus visų privalomų dokumentų ar informacijos (kai pranešti apie statybos pradžią privaloma), pateikia privalomąjį nurodymą sumokėti įmoką. Įmoka už nepranešimą apie statybos pradžią lygi pusei šiame priede nustatytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą.

2.

KEISTA:

1. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

3. 2024 10 01 įstatymu Nr. XIV-2994 (nuo 2024 11 02)

(TAR, 2024, Nr. 2024-17764)

 

Įmokos už savavališkos statybos įteisinimą (toliau – įmoka) dydis kinta atsižvelgiant į savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant panaudotus statybos produktus, sąnaudų vertę. Įmoka negali viršyti 300 000 eurų ir 70 procentų savavališkai atliktų statybos darbų sąnaudų vertės (V). Įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę Į = x+y+V²/200 000 Eur, čia:

1) Į – įmokos dydis;

2) V – sąnaudų vertė;

3) x – 100 eurų nesudėtingojo statinio atveju, 500 eurų neypatingojo statinio atveju, 5 000 eurų ypatingojo statinio atveju;

4) y – 100 eurų paprastojo remonto atveju, 500 eurų kapitalinio remonto atveju, 1 000 eurų rekonstravimo atveju, 2 000 eurų naujo statinio statybos atveju.

3.

KEISTA:

1. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

3. 2024 10 01 įstatymu Nr. XIV-2994 (nuo 2024 11 02)

(TAR, 2024, Nr. 2024-17764)

 

Kai savavališkos statybos darbai, dėl kurių nesurašytas savavališkos statybos aktas, įteisinti išduodant statybą leidžiantį dokumentą ir (ar) pranešus apie statybos pradžią ir šią aplinkybę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustato, mokėtinos įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę Į = x+y+V²/200 000 Eur * a/b, čia:

1) Į – įmokos dydis;

2) V – sąnaudų vertė;

3) x – 100 eurų nesudėtingojo statinio atveju, 500 eurų neypatingojo statinio atveju, 5 000 eurų ypatingojo statinio atveju;

4) y – 100 eurų paprastojo remonto atveju, 500 eurų kapitalinio remonto atveju, 1 000 eurų rekonstravimo atveju, 2 000 eurų naujo statinio statybos atveju;

5) a – laikotarpis nuo savavališkos statybos darbų pradžios iki pranešimo apie statybos pradžią;

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

6) b – laikotarpis nuo savavališkos statybos darbų pradžios iki statybos užbaigimo, jeigu statybos užbaigimo procedūros neatliktos, – iki fakto, kad nebuvo sumokėta įmoka nustatymo momento.

Šiame punkte nurodyti laikotarpiai a ir b skaičiuojami naudojant tuos pačius laiko matavimo vienetus (pavyzdžiui, dienas, mėnesius ir kt.). Apskaičiuojant įmokos vertę, taikomos šio priedo 2 punkte nustatytos minimalios ir maksimalios įmokų vertės.

4.

KEISTA:

1. 2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

2. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

Sąnaudų vertė nustatoma atliekant statinio (jo dalies) ar statinio projekto (jo dalies) ekspertizę pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas savavališkos statybos akto surašymo metu arba, kai savavališkos statybos aktas nesurašytas, – pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas, kurios buvo nustatant faktą, kad savavališki statybos darbai buvo įteisinti išduodant statybą leidžiantį dokumentą ir (ar) pranešant apie statybos pradžią. Kai savavališkos statybos aktas nesurašytas, sąnaudų vertės apskaičiavimas atliekamas įvertinus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dokumento, kuriame konstatuojamas įmokos už savavališkos statybos įteisinimą nesumokėjimas, surašymo metu esančią statinio būklę.

5.

KEISTA:

2022 12 22 įstatymu Nr. XIV-1754 (nuo 2023 05 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-27572)

 

Statinio (jo dalies) ar statinio projekto (jo dalies) ekspertizė atliekama asmens, kuris siekia įteisinti savavališką statybą, iniciatyva ir lėšomis.

6. Priklausančią mokėti įmoką apskaičiuoja statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija pagal asmens, kuris siekia įteisinti savavališką statybą, pateiktą statinio ar statinio projekto ekspertizės aktą.

7.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

Įmoka sumokama prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) arba prieš pranešant apie statybos pradžią (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas).

8.

KEISTA:

2021 05 20 įstatymu Nr. XIV-340 (nuo 2021 11 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-12948)

 

Įmokos mokėjimo tvarką nustato aplinkos ministras kartu su finansų ministru.

9. Įmoka sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir įskaitoma į valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos.

10. Nustačius, kad buvo sumokėta per maža įmoka arba ji iš viso nesumokėta dėl fizinių, juridinių asmenų, statybą leidžiantį dokumentą išdavusios institucijos ar kitų institucijų kaltės, trūkstama arba visa įmokos suma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka išieškoma atitinkamai iš fizinių, juridinių asmenų, statybą leidžiantį dokumentą išdavusios institucijos ar kitų institucijų į valstybės biudžetą.

11. Nustačius, kad buvo sumokėta per didelė įmoka, jos permoka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka grąžinama įmoką sumokėjusiam asmeniui.

12.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2413 (nuo 2024 11 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25634)

 

Asmenims, prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar pranešime apie statybos pradžią nurodžiusiems, kad jie atliko savavališkos statybos darbus, dėl kurių prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar pranešimo apie statybos pradžią pateikimo metu nėra surašytas savavališkos statybos aktas, šiame priede nustatyta tvarka apskaičiuota įmoka mažinama 50 procentų.

______________

 

Lietuvos Respublikos

statybos įstatymo

2 priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo (aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 71).

2. 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL 2008 L 218, p. 30).

3. 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13).

4. 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL 2011 L 88, p. 5).

5. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2012 m. specialusis leidimas, L 26, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (OL 2014 m. specialusis leidimas, L 124, p. 1).

6. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/61/ES dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti (OL 2014 L 155, p. 1).

______________