Advokatai
Sėkmingai nukopijuota.
Įdėkite į dokumentą, naudodamiesi Ctrl+V kombinacija
Kopijuoti Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (Žin., 2004, Nr. 73-2539)
  • 2024-06-08 Galiojantis
    2004-04-30 Paskelbta
    2004-04-30 Įsigalioja
    2004-04-29 Priimta
Santrumpa: ĮUTP
 
Sėkmingai nukopijuota.
Įdėkite į dokumentą, naudodamiesi Ctrl+V kombinacija

INFOLEX PASTABOS:

1. 2011 12 08 įstatymu Nr. XI-1786 (Žin., 2011, Nr. 156-7384) nustatyta, kad procedūros dėl neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvykusių ar neteisėtai joje esančių užsieniečių, pradėtos iki įstatymo Nr. XI-1786 įsigaliojimo (2012 02 01), užbaigiamos pagal iki įstatymo Nr. XI-1786 įsigaliojimo galiojusią tvarką.

2. 2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (Žin., 2012, Nr. 85-4450) nustatyta, kad prašymai, pateikti iki įstatymo Nr. XI-2189 įsigaliojimo dienos (2013 01 01), baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoti iki įstatymo Nr. XI-2189 įsigaliojimo (2013 01 01), galioja leidimuose nurodytą laiką.

3. 2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (TAR, 2014, Nr. 2014-09973) nustatyta, kad:

– užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki įstatymo Nr. XII-965 įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki įstatymo Nr. XII-965 įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitų teisės aktų nuostatomis, išskyrus žemiau nustatytą atvejį. Šiems užsieniečiams leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodami ar keičiami tokiam terminui, kuris buvo nustatytas iki įstatymo Nr. XII-965 įsigaliojimo, o, pasibaigus jų galiojimui, – keičiami pagal jų keitimo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus.

– jeigu užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas iki įstatymo Nr. XII-965 įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, šio užsieniečio prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateiktas iki 2015 m. gegužės 1 d., nagrinėjamas ir sprendimas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamas vadovaujantis iki įstatymo Nr. XII-965 įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitų teisės aktų nuostatomis. Šiam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje keičiamas tokiam terminui, kuris buvo nustatytas iki įstatymo Nr. XII-965 įsigaliojimo, o, pasibaigus jo galiojimui, – keičiamas pagal jo keitimo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus.

– pagal prašymus, pateiktus iki įstatymo Nr. XII-965 įsigaliojimo, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimus dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priima pagal iki įstatymo Nr. XII-965 įsigaliojimo dienos galiojusių teisės aktų reikalavimus.

4. 2015 06 25 įstatymu Nr. XII-1894 (TAR, 2015, Nr. 2015-11180) nustatyta, kad:

– užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, pateikti iki įstatymo Nr. XII-1894 įsigaliojimo (2015 09 01), baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priimami vadovaujantis iki įstatymo Nr. XII-1894 įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitų teisės aktų nuostatomis;

– teismui iki įstatymo Nr. XII-1894 įsigaliojimo pateikti prašymai priimti sprendimą baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis iki įstatymo Nr. XII-1894 įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitų teisės aktų nuostatomis.

5. 2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (TAR, 2015, Nr. 2015-18919) nustatyta, kad užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį, pateikti iki įstatymo XII-2080 įsigaliojimo (2015 12 01), baigiami nagrinėti ir atitinkami sprendimai priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitų teisės aktų nuostatomis.

6. 2016 09 14 įstatymu Nr. XII-2609 (TAR, 2016, Nr. 2016-23714) nustatyta, kad:

– užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki įstatymo Nr. XII-2609 įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki įstatymo Nr. XII-2609 įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

– leidimų dirbti išdavimo, panaikinimo ir sprendimų, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, priėmimo procedūros, kurios pradėtos iki įstatymo Nr. XII-2609 įsigaliojimo, baigiamos vadovaujantis iki įstatymo Nr. XII-2609 įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

7. 2017 03 14 įstatymu Nr. XIII-219 (TAR, 2017, Nr. 2017-04613) nustatyta, kad užsieniečių prašymai išduoti leidimą dirbti sezoninį darbą, pateikti iki įstatymo Nr. XIII-219 įsigaliojimo (2017 05 01), baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl leidimo dirbti sezoninį darbą priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

8. 2017 05 25 įstatymu Nr. XIII-382 (TAR, 2017, Nr. 2017-09471) nustatyta, kad:

– užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prašymai išduoti nacionalinę vizą, pateikti iki įstatymo Nr. XIII-382 įsigaliojimo (2017 09 01), baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei sprendimai išduoti nacionalinę vizą priimami vadovaujantis iki įstatymo Nr. XIII-382 įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis;

– leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotas užsieniečiui pagal iki įstatymo Nr. XIII-382 įsigaliojimo dienos (2017 09 01) galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 58 straipsnio 5 punktą, gali būti keičiamas, jeigu šis užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 442 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir bendras jo perkėlimo įmonės viduje laikotarpis nebus ilgesnis kaip 3 metai;

– Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai taikomi tiems leidimams laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie buvo išduoti ar pakeisti taikant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytus reikalavimus;

– nacionalinės vizos ir leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoti pagal iki įstatymo Nr. XIII-382 įsigaliojimo (2017 09 01) nustatytus reikalavimus, galioja iki juose numatyto termino pabaigos.

9. 2018 06 27 įstatymu Nr. XIII-1310 (TAR, 2018, Nr. 2018-10963) nustatyta, kad užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki įstatymo Nr. XIII-1310 įsigaliojimo (2018 07 01), baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki įstatymo Nr. XIII-1310 įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

10. 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1864 (TAR, 2019, Nr. 2019-00220) nustatyta, kad:

– iki 2019 02 28 išduotos pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti galioja iki jose nurodytos galiojimo datos. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo gavimo gali kreiptis į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepasibaigus pažymos jo teisei gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti galiojimo terminui;

– sprendimus dėl užsieniečių prašymų, pateiktų policijos įstaigoms iki 2019 06 30, po 2019 06 30 priima Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

11. Atkreipiame dėmesį, kad 2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2338 (remiantis 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3390 (TAR, 2020, Nr. 2020-24539)) (TAR, 2019, Nr. 2019-12401) keičiamo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 įgyvendinimui ir taikymui yra svarbios įstatymo Nr. XIII-2338 28 straipsnio nuostatos.

12. 2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2348 (TAR, 2019, Nr. 2019-12439) nustatyta, kad Registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojai, kurie tvarko duomenis apie užsieniečius, neįregistruotus Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir Užsieniečių registre, siekiant užtikrinti vienodą visų užsieniečių tapatumo nustatymą ir patvirtinimą, išvengti užsieniečių registravimo dubliavimo, ne visų ar perteklinių, netikslių ar klaidingų duomenų tvarkymo, per 6 mėnesius nuo įstatymo Nr. XIII-2348 įsigaliojimo (2021 01 01) perduoda šiuos duomenis Užsieniečių registrui.

13. 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (TAR, 2020, Nr. 2020-24582) nustatyta, kad:

– užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki įstatymo Nr. XIII-3412 įsigaliojimo (2021 03 01), baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki įstatymo Nr. XIII-3412 įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis;

– leidimų dirbti išdavimo, panaikinimo ir sprendimų, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius priėmimo procedūros, kurios pradėtos iki įstatymo Nr. XIII-3412 įsigaliojimo (2021 03 01), baigiamos vadovaujantis iki įstatymo Nr. XIII-3412 įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis;

– užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki įstatymo Nr. XIII-3412 įsigaliojimo (2021 03 01), baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos suteikimo arba nesuteikimo priimami vadovaujantis iki įstatymo Nr. XIII-3412 įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

– užsieniečių skundai dėl prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki įstatymo Nr. XIII-3412 įsigaliojimo (2021 03 01), baigiami nagrinėti vadovaujantis iki įstatymo Nr. XIII-3412 įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis.

14. 2021 07 13 įstatymu Nr. XIV-506 (TAR, 2021, Nr. 2021-16266) nustatyta, kad:

– užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki įstatymo Nr. XIV-506 įsigaliojimo (2021 07 23), baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis įstatymo Nr. XIV-506 nuostatomis;

– užsieniečių skundai, pateikti iki įstatymo Nr. XIV-506 įsigaliojimo, baigiami nagrinėti vadovaujantis iki įstatymo Nr. XIV-506 įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis.

15. 2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-816 (TAR, 2021, Nr. 2021-27706) nustatyta, kad:

– užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki įstatymo Nr. XIV-816 įsigaliojimo dienos (2022 01 01), baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis iki įstatymo Nr. XIV-816 įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis.

– užsieniečių skundai, iki įstatymo Nr. XIV-816 įsigaliojimo dienos paduoti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudarytam kolegialiam organui, šio kolegialaus organo baigiami nagrinėti vadovaujantis iki įstatymo Nr. XIV-816 įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaryto kolegialaus organo sprendimai, kurie priimti įsigaliojus įstatymui Nr. XIV-816 arba kurių apskundimo terminas baigiasi įsigaliojus įstatymui Nr. XIV-816, gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. Apygardų administracinių teismų sprendimai dėl vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaryto kolegialaus organo sprendimų, priimti įsigaliojus įstatymui Nr. XIV-816, gali būti skundžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ X2 skyriaus 14024 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

– skundai dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125, 126 ir 133 straipsniuose nurodytų sprendimų, priimtų iki įstatymo Nr. XIV-816 įsigaliojimo dienos, gali būti paduodami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

– sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki įstatymo Nr. XIV-816 įsigaliojimo dienos, išskyrus sprendimus, nurodytus 15 pastabos 1 ir 2 punktuose, priimami vadovaujantis įstatymo Nr. XIV-816 nuostatomis.

16. 2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2427 (TAR, 2023, Nr. 2023-25931) nustatyta, kad užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki įstatymo Nr. XIV-2427 įsigaliojimo (2023 12 30), baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis įstatymo Nr. XIV-2427 nuostatomis.

17. 2024 05 30 įstatymu Nr. XIV-2673 (TAR, 2024, Nr. 2024-10549) nustatyta, kad kituose įstatymuose vartojama sąvoka „Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelė“ atitinka sąvoką „leidimo gyventi šalyje kortelė“, o sąvoka „Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo nuolat gyventi šalyje kortelė“ atitinka sąvoką „leidimo nuolat gyventi šalyje kortelė“.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES

 

2004 m. balandžio 29 d. Nr. IX-2206

Vilnius

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

KEISTA:

1. 2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

2. 2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2348 (nuo 2021 01 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-12439)

 

2. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede, nuostatomis.

21. Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams taikomos šio Įstatymo I, II, V, VI, VII, IX, X ir XI skyrių nuostatos, o jų šeimos nariams ir kitiems asmenims, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – ir šio Įstatymo III skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos.

KEISTA:

2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

 

3. Šis Įstatymas netaikomas užsieniečiams, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus.

4. Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos šio Įstatymo reglamentuojamiems teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytas išimtis.

KEISTA:

1. 2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2190 (nuo 2012 07 10)

(Žin., 2012, Nr. 80-4146)

2. 2019 04 26 įstatymu Nr. XIII-2078 (nuo 2019 06 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-07317)

3. 2020 06 26 įstatymu Nr. XIII-3162 (nuo 2021 01 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-15493)

 

5. Šio Įstatymo normos, reglamentuojančios leidimus dirbti ir leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, santykiams, susijusiems su naujos branduolinės (atominės) elektrinės projekto įgyvendinimu, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas.

KEISTA:

2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2190 (nuo 2012 07 10)

(Žin., 2012, Nr. 80-4146)

 

6. Šio Įstatymo normos, reglamentuojančios leidimus dirbti ir leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje ir užsieniečių integraciją, santykiams, susijusiems su užsieniečių perkėlimu iš humanitarinės krizės ištiktos užsienio valstybės ar jos dalies į Lietuvos Respubliką nuolat gyventi ir šių užsieniečių integracija, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymas.

KEISTA:

2019 04 26 įstatymu Nr. XIII-2078 (nuo 2019 06 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-07317)

 

7. Šio Įstatymo normos, reglamentuojančios leidimus dirbti ir leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, teisiniams santykiams, susijusiems su investicijų sutarčių, sudarytų Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 131 straipsnyje nustatyta tvarka, ar stambaus projekto investicijų sutarčių, sudarytų Investicijų įstatymo 155 straipsnyje nustatyta tvarka, įgyvendinimu, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Investicijų įstatymas.

KEISTA:

1. 2020 06 26 įstatymu Nr. XIII-3162 (nuo 2021 01 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-15493)

2. 2021 06 08 įstatymu Nr. XIV-378 (nuo 2021 06 15)

(TAR, 2021, Nr. 2021-13520)

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. NETEKO GALIOS:

2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

 

2. Asmens be pilietybės kelionės dokumentas – asmeniui, neturinčiam užsienio valstybės pilietybės, tačiau turinčiam dokumentą, suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, pagal 1954 m. Konvencijos dėl asmenų be pilietybės statuso nuostatas išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į Lietuvos Respubliką dokumento galiojimo laikotarpiu.

21. Atstovas fizinis arba juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas neveiksnaus užsieniečio ar nelydimo nepilnamečio užsieniečio globėju (rūpintoju).

KEISTA:

2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

 

3. Aukšta profesinė kvalifikacija – kvalifikacija, kurią liudija aukštojo mokslo diplomas arba aukštojo mokslo kvalifikacijai prilyginta informacinių technologijų ir ryšių technologijų paslaugų srities vadovų ir informacinių technologijų ir ryšių technologijų specialistų ne mažesnė kaip trejų metų profesinė patirtis, kuri įgyta per pastaruosius septynerius metus ir kuri yra būtina profesijai ar sektoriui, nurodytiems darbdavio įsipareigojime įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba darbo sutartyje, arba aukštojo mokslo kvalifikacijai prilyginta ne mažesnė kaip penkerių metų profesinė patirtis, kuri yra būtina profesijai ar sektoriui, nurodytiems darbdavio įsipareigojime įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba darbo sutartyje.

KEISTA:

1. 2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

2. 2016 09 14 įstatymu Nr. XII-2609 (nuo 2017 01 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-23714)

3. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

4. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją.

KEISTA:

2006 11 28 įstatymu Nr. X-924 (nuo 2006 12 16)

(Žin., 2006, Nr. 137-5199)

 

41. NETEKO GALIOS:

2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

 

5. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis – užsienietis, turintis vienos iš Europos Sąjungą sudarančių valstybių pilietybę.

6. Fiktyvi įmonė – Juridinių asmenų registre įregistruotas juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos (toliau – užsienio valstybėje įsteigta įmonė) filialas ar atstovybė, kurie buvo įsteigti ar įsigyti siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

KEISTA:

1. 2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-09973)

2. 2016 09 14 įstatymu Nr. XII-2609 (nuo 2017 01 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-23714)

3. 2017 05 25 įstatymu Nr. XIII-382 (nuo 2017 09 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-09471)

4. 2018 06 27 įstatymu Nr. XIII-1310 (nuo 2018 07 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-10963)

 

61. Fiktyvi registruota partnerystė – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, registruota partnerystė, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų registruotos partnerystės teisinių pasekmių.

KEISTA:

1. 2006 11 28 įstatymu Nr. X-924 (nuo 2006 12 16)

(Žin., 2006, Nr. 137-5199)

2. 2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-09973)

 

62. Fiktyvi santuoka – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, santuoka, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių.

KEISTA:

2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-09973)

 

63. Fiktyvus įvaikinimas – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atlikta įvaikinimo procedūra, kai tai atliekama siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų įvaikinimo teisinių pasekmių.

KEISTA:

1. 2006 11 28 įstatymu Nr. X-924 (nuo 2006 12 16)

(Žin., 2006, Nr. 137-5199)

2. 2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-09973)

 

64. Galutinis sprendimas šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti.

KEISTA:

2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

 

7. Grąžinimas į užsienio valstybę – procedūra, kai užsienietis prievolę išvykti iš Lietuvos Respublikos įvykdo savanoriškai arba iš jos išsiunčiamas į valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė.

KEISTA:

2011 12 08 įstatymu Nr. XI-1786 (nuo 2012 02 01)

(Žin., 2011, Nr. 156-7384)

 

71. Humanitarinės priežastys – liga, kitoks ūmus sveikatos sutrikimas ar organizmo būklė, asmeninė priežastis, kurios užsienietis negalėjo numatyti ir išvengti, nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos.

KEISTA:

1. 2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 02 23)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

2. 2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

 

8. Išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos – priverstinis užsieniečio išvežimas ar išvesdinimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savanoriškai privalo išvykti į tą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę, kurioje jis turi teisę būti ar gyventi.

KEISTA:

2011 12 08 įstatymu Nr. XI-1786 (nuo 2012 02 01)

(Žin., 2011, Nr. 156-7384)

 

10. Kelionės dokumentas – užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje.

101. Kelionės leidimas – sprendimas, priimtas pagal Reglamentą (ES) 2018/1240.

KEISTA:

2022 01 11 įstatymu Nr. XIV-893 (nuo 2022 01 20)

(TAR, 2022, Nr. 2022-00750)

 

11. Kilmės valstybė valstybė, kurios pilietybę turi užsienietis, o jei užsieniečio pilietybės nustatyti neįmanoma arba jis neturi jokios pilietybės, – valstybė, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta.

111. Kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys, bet yra sugyventinis, su kuriuo Europos Sąjungos valstybės narės pilietis pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius, kurie tinkamai įrodomi dokumentais, taip pat asmuo, kuris yra išlaikomas Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ar tvarko bendrą namų ūkį su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba kuriam dėl rimtų sveikatos priežasčių būtinai reikalinga asmeninė Europos Sąjungos valstybės narės piliečio priežiūra, jeigu tai tinkamai įrodoma dokumentais.

KEISTA:

1. 2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

2. 2013 06 27 įstatymu Nr. XII-436 (nuo 2013 07 16)

(Žin., 2013, Nr. 76-3844)

 

112. NETEKO GALIOS:

2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1864 (nuo 2019 07 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00220)

 

12. NETEKO GALIOS:

2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

 

121. Laikinoji apsauga – šio Įstatymo nustatyta tvarka užsieniečiui suteikiama neatidėliotina ribotos trukmės apsauga Lietuvos Respublikoje, esant užsieniečių, negalinčių grįžti į savo kilmės valstybę, antplūdžiui į Europos Sąjungą arba kylant tokio antplūdžio pavojui.

KEISTA:

2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

 

13. Leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje (toliau leidimas dirbti) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę dirbti Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką.

KEISTA:

2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

 

14. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką.

KEISTA:

2006 11 28 įstatymu Nr. X-924 (nuo 2006 12 16)

(Žin., 2006, Nr. 137-5199)

 

141. Leidimo gyventi šalyje kortelė – dokumentas, kuriuo patvirtinama Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, arba kito asmens, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise ir nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

KEISTA:

2024 05 30 įstatymu Nr. XIV-2673 (nuo 2024 06 08)

(TAR, 2024, Nr. 2024-10549)

 

142. Leidimo nuolat gyventi šalyje kortelė – dokumentas, kuriuo patvirtinama Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, arba kito asmens, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise ir nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, teisė nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

KEISTA:

2024 05 30 įstatymu Nr. XIV-2673 (nuo 2024 06 08)

(TAR, 2024, Nr. 2024-10549)

 

143. Lietuvos Respublikos elektroninis rezidentas (toliau – e. rezidentas) – užsienietis, kuris siekia naudotis Lietuvos Respublikoje teikiamomis administracinėmis, viešosiomis ar komercinėmis elektroniniu (nuotoliniu) būdu teikiamomis paslaugomis ir kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktas e. rezidento statusas.

KEISTA:

1. 2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2348 (nuo 2021 01 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-12439)

2. 2024 05 30 įstatymu Nr. XIV-2673 (nuo 2024 06 08)

(TAR, 2024, Nr. 2024-10549)

 

15. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą.

KEISTA:

1. 2006 11 28 įstatymu Nr. X-924 (nuo 2006 12 16)

(Žin., 2006, Nr. 137-5199)

2. 2013 06 27 įstatymu Nr. XII-436 (nuo 2013 07 16)

(Žin., 2013, Nr. 76-3844)

 

151. Materialinės priėmimo sąlygos – šio Įstatymo nustatytais atvejais būsto, maisto ir aprangos suteikimas užsieniečiams Lietuvos Respublikoje ir (arba) socialinių išmokų skyrimas šioms reikmėms, taip pat piniginė pašalpa.

KEISTA:

1. 2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

2. 2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-816 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27706)

 

152. Nacionalinė viza – Lietuvos Respublikos išduodama viza, kuria užsieniečiui leidžiama atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir būti joje visą vizos galiojimo laikotarpį.

KEISTA:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2023 07 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

16. Nelydimas nepilnametis užsienietis – nepilnametis užsienietis, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų arba kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be jų tol, kol tie asmenys pradeda juo veiksmingai rūpintis.

KEISTA:

2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

 

161. Nepilnametis užsienietis – 18 metų nesukakęs užsienietis.

KEISTA:

2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

 

17. Pabėgėlio kelionės dokumentas – pabėgėliui pagal 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso nuostatas išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę jam išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir grįžti į Lietuvos Respublikos teritoriją dokumento galiojimo laikotarpiu.

171. Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kurie yra pažeidžiami asmenys, kol jie laukia sprendimo dėl grąžinimo ar išsiuntimo įgyvendinimo, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Pabėgėlių priėmimo centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

KEISTA:

1. 2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

2. 2017 05 25 įstatymu Nr. XIII-382 (nuo 2017 09 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-09471)

3. 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

4. 2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-816 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27706)

5. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

18. Pabėgėlis – užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas.

181. Paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas arba priimtas sprendimas nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nebėra galimybės atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

KEISTA:

1. 2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

2. 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

 

182. Pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą).

KEISTA:

1. 2011 12 08 įstatymu Nr. XI-1786 (nuo 2012 02 01)

(Žin., 2011, Nr. 156-7384)

2. 2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

3. 2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

4. 2019 01 11 įstatymu Nr. XIII-1921 (nuo 2019 05 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00854)

 

183. Perkėlimas įmonės viduje – užsieniečio, prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu gyvenančio užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, ir dirbančio pagal darbo sutartį užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, laikinas siuntimas darbo arba mokymo tikslais į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ir šio Įstatymo nustatytomis sąlygomis šio užsieniečio judėjimas tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse.

KEISTA:

2017 05 25 įstatymu Nr. XIII-382 (nuo 2017 09 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-09471)

 

184. Prašymas suteikti prieglobstį – užsieniečio bet kokia forma išreikštas kreipimasis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

KEISTA:

1. 2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

2. 2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

3. 2017 05 25 įstatymu Nr. XIII-382 (nuo 2017 09 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-09471)

 

19. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės tyrimas, kurio tikslas –nustatyti, ar prieglobsčio prašytojui turi būti suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga ir ar nėra priežasčių, dėl kurių pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga nesuteikiama.

20. Prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas.

KEISTA:

2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 02 23)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

 

21. NETEKO GALIOS:

2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

 

22. Prieglobsčio prašytojo šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo prieglobsčio prašytojas yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį, šių porų arba vieno iš jų nesusituokę nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, nepaisant to, ar jie įvaikinti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus), taip pat nesusituokusio nepilnamečio prieglobsčio prašytojo tėvas (įtėvis), motina (įmotė) (toliau – tėvas, motina) ar globėjas (rūpintojas), jeigu šeiminiai santykiai jau buvo kilmės valstybėje ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos arba šio Įstatymo IV skyriaus antrojo skirsnio įgyvendinimo tikslais – kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje.

KEISTA:

1. 2006 11 28 įstatymu Nr. X-924 (nuo 2006 12 16)

(Žin., 2006, Nr. 137-5199)

2. 2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

3. 2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

4. 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

 

23. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje – šiame Įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka užsieniečiui suteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

KEISTA:

2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

 

231. Priėmimo sąlygos – prieglobsčio prašytojams Lietuvos Respublikoje teikiamų garantijų visuma.

KEISTA:

2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

 

232. Priimančioji įmonė – užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtos įmonės atstovybė, filialas ar tai pačiai įmonių grupei, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, priklausanti įmonė, jos atstovybė ar filialas (toliau – tai pačiai įmonių grupei priklausanti įmonė), kurie įsteigti Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir į kuriuos užsienietis perkeliamas įmonės viduje.

KEISTA:

2017 05 25 įstatymu Nr. XIII-382 (nuo 2017 09 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-09471)

 

233. Priimantysis subjektas – Lietuvos mokslo ir studijų institucija (toliau – mokslo ir studijų institucija), savanoriškos veiklos organizatorius ar kita įmonė, įstaiga ar organizacija, priimantys užsienietį studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, stažuotės ar savanoriškos veiklos tikslu.

KEISTA:

2018 06 27 įstatymu Nr. XIII-1310 (nuo 2018 07 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-10963)

 

24. Saugi kilmės valstybė – užsieniečio kilmės valstybė, kurioje teisės sistema, taikomos teisės normos ir politiniai santykiai yra tokie, kad asmuo nepersekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų ir niekas nėra kankinamas, su niekuo nesielgiama žiauriai, nežmoniškai ar žeminamai ir taip nebaudžiama, taip pat nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, nėra beatodairiško smurto veiksmų, galinčių kilti tarptautinio arba vidaus ginkluoto konflikto metu, grėsmės.

KEISTA:

1. 2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 02 23)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

2. 2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

3. 2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

 

25. Saugi trečioji valstybė valstybė, kuri nėra užsieniečio kilmės valstybė, tačiau yra 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir (arba) 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso, taip pat 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir (arba) 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto dalyvė, įgyvendinanti šių dokumentų nuostatas ir pagal nacionalinius įstatymus suteikianti realią galimybę prašyti prieglobsčio bei nustatyta tvarka jį gauti.

251. NETEKO GALIOS:

2024 05 30 įstatymu Nr. XIV-2673 (nuo 2024 06 08)

(TAR, 2024, Nr. 2024-10549)

 

252. Sezoninis darbas – darbas, susijęs su sezoninėmis sąlygomis ar tam tikru metų periodu pasikartojančiais įvykiais ar veiklomis, kai darbuotojų reikia daugiau negu vykdant įprastą veiklą.

KEISTA:

2017 03 14 įstatymu Nr. XIII-219 (nuo 2017 05 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-04613)

 

26. Šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) (toliau – vaikai), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, jeigu jie nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama.

KEISTA:

1. 2006 11 28 įstatymu Nr. X-924 (nuo 2006 12 16)

(Žin., 2006, Nr. 137-5199)

2. 2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

 

27. Šeimos susijungimas – Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančio užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, šeimos narių atvykimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje, kad būtų išsaugota šeima, nepaisant to, ar šeimos santykiai atsirado prieš atvykstant užsieniečiui, ar jam atvykus.

271. Šengeno teisynas – teisės aktų visuma, kurią sudaro 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimas tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, Šengeno konvencija, valstybių narių prisijungimo prie Šengeno susitarimo ir Šengeno konvencijos protokolai ir susitarimai, Šengeno vykdomojo komiteto sprendimai ir deklaracijos, kiti teisės aktai, priimti Šengeno susitarimo ir Šengeno konvencijos pagrindu.

KEISTA:

1. 2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 03 30)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

2. 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

 

272. Šengeno konvencija1990 m. birželio 19 d. Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo.

KEISTA:

2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 03 30)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

 

273. Šengeno valstybė – prie Šengeno konvencijos prisijungusi valstybė arba valstybė, kurioje taikomas visas Šengeno teisynas.

KEISTA:

1. 2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 03 30)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

2. 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

 

274. Šengeno viza – vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 810/2009 ir Šengeno teisyno nuostatomis, Šengeno valstybės išduodama viza, kuria užsieniečiui leidžiama atvykti į Šengeno valstybių teritoriją ir būti joje ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį arba vykti tranzitu per Šengeno valstybių teritoriją.

KEISTA:

1. 2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 03 30)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

2. 2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

3. 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

4. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2023 07 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

275. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje – užsieniečiui suteikiama teisė laikinai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol pagal šį Įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas.

KEISTA:

2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

 

28. Teisėtas atstovas – tėvai ar kiti asmenys, pagal valstybės, kurios pilietis ar nuolatinis gyventojas yra nepilnametis užsienietis, teisės aktus atsakingi už nepilnametį, esantį Lietuvos Respublikoje.

281. Tinkama gyvenamoji patalpa – gyvenamoji patalpa, kuri atitinka statybos, higienos ir priešgaisrinės saugos reikalavimus.

KEISTA:

2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-09973)

 

282. Tyrėjas – užsienietis, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją, suteikiančią teisę dalyvauti doktorantūros programose, arba mokslo daktaro laipsnį ir ketinantis pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslo ir studijų institucija, atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus.

KEISTA:

2018 06 27 įstatymu Nr. XIII-1310 (nuo 2018 07 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-10963)

 

29. Užsieniečio pasas – užsienio valstybės piliečiui, turinčiam teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir dėl objektyvių priežasčių negalinčiam gauti kelionės dokumento iš savo kilmės valstybės, išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę jam išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į Lietuvos Respubliką dokumento galiojimo laikotarpiu.

291. Užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją – Europos Sąjungos mastu arba pagal dvišalius susitarimus su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis arba trečiosiomis valstybėmis vykdomas užsieniečių, atitinkančių šiame Įstatyme nustatytus kriterijus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, perkėlimas iš Europos Sąjungos valstybės narės arba trečiosios valstybės teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją.

KEISTA:

2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

 

292. NETEKO GALIOS:

2016 09 14 įstatymu Nr. XII-2609 (nuo 2016 09 20)

(TAR, 2016, Nr. 2016-23714)

 

30. Užsieniečio registracijos pažymėjimas dokumentas, kuriuo patvirtinama užsieniečio teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir teisė dirbti (kai tokia teisė įgyjama).

KEISTA:

1. 2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

2. 2019 12 03 įstatymu Nr. XIII-2582 (nuo 2020 01 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-20018)

 

31. Užsieniečio sulaikymas – užsieniečio laikinas apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), apribojant jo judėjimo laisvę šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir terminais.

KEISTA:

2016 09 14 įstatymu Nr. XII-2609 (nuo 2016 09 20)

(TAR, 2016, Nr. 2016-23714)

 

32. Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.

33. Viza – į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu.

KEISTA:

2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 02 23)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

 

34. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Reglamente (EB) Nr. 810/2009 (toliau – Vizų kodeksas), 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, ir Reglamente (ES) 2018/1240.

KEISTA:

1. 2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2348 (nuo 2021 01 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-12439)

2. 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

3. 2022 01 11 įstatymu Nr. XIV-893 (nuo 2022 01 20)

(TAR, 2022, Nr. 2022-00750)

4. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2023 07 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

3 straipsnis. Užsieniečių teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje

1. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai.

2. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras.

3. Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

4. Užsienietis teisėsaugos institucijos pareigūnų ar Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) valstybės tarnautojų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai.

KEISTA:

2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1864 (nuo 2019 07 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00220)

 

5.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-816 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27706)

 

Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turi šias teises:

1) nemokamai jiems suprantama kalba gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje;

2) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu;

3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;

4) nepilnamečiai užsieniečiai mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Teisė mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nepilnamečių užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje nustatymo dienos;

5) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą, o pažeidžiami asmenys – teisę naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis. Ši nuostata taikoma užsieniečiams, sulaikytiems arba apgyvendintiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose vietose;

6) gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka tol, kol jie gyvena Pabėgėlių priėmimo centre;

7) kitų teisių, jiems garantuojamų pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.

 

4 straipsnis.         Užsieniečių buvimo, gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolė

KEISTA:

1. 2009 07 22 įstatymu Nr. XI-392 (nuo 2009 08 04)

(Žin., 2009, Nr. 93-3984)

2. 2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-09973)

3. 2015 06 25 įstatymu Nr. XII-1894 (nuo 2015 09 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-11180)

4. 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1864 (nuo 2019 07 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00220)

 

1. Valstybės politiką užsieniečių trumpalaikio atvykimo į Lietuvos Respubliką kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

KEISTA:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2023 07 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

2. Valstybės politiką užsieniečių ilgalaikio buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Vidaus reikalų ministerija.

KEISTA:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2023 07 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

3. Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę atlieka policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

KEISTA:

1. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2023 07 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

2. 2024 05 30 įstatymu Nr. XIV-2673 (nuo 2024 06 08)

(TAR, 2024, Nr. 2024-10549)

 

4. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

KEISTA (dalies numeris):

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2023 07 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

5. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų teikiamos išvados, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai ar visuomenei, turi būti motyvuotos.

KEISTA:

1. 2023 04 20 įstatymu Nr. XIV-1889 (nuo 2023 05 03)

(TAR, 2023, Nr. 2023-08041)

2. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2023 07 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

3. 2024 05 30 įstatymu Nr. XIV-2673 (nuo 2024 06 08)

(TAR, 2024, Nr. 2024-10549)

 

6. Policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusios, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdamos apie tai informuoja Migracijos departamentą. Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

KEISTA:

1. 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

2. 2023 04 20 įstatymu Nr. XIV-1889 (nuo 2023 05 03)

(TAR, 2023, Nr. 2023-08041)

3. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2023 07 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

7. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

KEISTA:

1. 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

2. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

3. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2023 07 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

8. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, papildoma arba laikinoji apsauga, kelia grėsmę valstybės saugumui, policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusios, kad užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga, kelia grėsmę visuomenei, užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą, pateikdami motyvuotą išvadą. Migracijos departamentas, gavęs motyvuotą išvadą, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei, ir užsieniečio paaiškinimus žodžiu arba raštu, sprendimą dėl pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo priima ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos. Migracijos departamentui priėmus sprendimą panaikinti pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, užsieniečiui turi būti išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka.

KEISTA:

1. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2023 07 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

2. 2024 05 30 įstatymu Nr. XIV-2673 (nuo 2024 06 08)

(TAR, 2024, Nr. 2024-10549)

 

41 straipsnis.        Fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimas dėl į Lietuvos Respubliką kviečiamo užsieniečio

KEISTA:

2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1864 (nuo 2019 07 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00220)

 

Fizinis ar juridinis asmuo (kaip kviečiantysis asmuo), kviesdamas užsienietį į Lietuvos Respubliką, įsipareigoja pasirūpinti, kad užsienietis jo buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu turėtų atitinkamai Vizų kodekse arba šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantį sveikatos draudimą, ir atlyginti šio Įstatymo 131 straipsnio 3 dalyje nurodytas valstybės išlaidas bei valstybės išlaidas, patirtas dėl užsieniečio sveikatos priežiūros.

 

II SKYRIUS

UŽSIENIEČIŲ ATVYKIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ

 

5 straipsnis. Užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką ir laikinas jų apgyvendinimas

KEISTA (pavadinimas):

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2427 (nuo 2023 12 30)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25931)

 

KEISTA:

1. 2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 03 30)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

2. 2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

3. 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

4. 2021 07 13 įstatymu Nr. XIV-506 (nuo 2021 07 23)

(TAR, 2021, Nr. 2021-16266)

 

1. Užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos Reglamento (ES) 2016/399 (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nuostatos.

2. Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonose (toliau – tranzito zonos) nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, buvimas šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, iki priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-816 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27706)

 

3. Jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikia prašymą suteikti prieglobstį, per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio Įstatymo 79 straipsnyje nustatyta tvarka neribojant jo teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus šio straipsnio 31 dalyje nurodytus atvejus.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2427 (nuo 2023 12 30)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25931)

 

31. Jeigu Migracijos departamentas nustato, kad yra šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje arba 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ir nėra su prieglobsčio prašytojo amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi susijusių ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis priima sprendimą prieglobsčio prašytoją, pateikusį prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, laikinai apgyvendinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki priimamas sprendimas jį įleisti į Lietuvos Respubliką. Šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali trukti ilgiau kaip 28 dienas, o nelydimam nepilnamečiam prieglobsčio prašytojui, dėl kurio nurodyto amžiaus kyla pagrįstų abejonių, – iki bus nustatytas jo amžius, bet ne ilgiau kaip 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2427 (nuo 2023 12 30)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25931)

 

32. Skundas dėl šio straipsnio 31 dalyje nurodyto Migracijos departamento sprendimo laikinai apgyvendinti prieglobsčio prašytoją šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas gali būti skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.

KEISTA:

2023 12 19 įstatymu Nr. XIV-2427 (nuo 2023 12 30)

(TAR, 2023, Nr. 2023-25931)

 

4. Užsieniečiai, išskyrus prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikusius prieglobsčio prašytojus, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalį. Prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo arba kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas pagal šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šioje dalyje nurodytos teisės nesuteikiamos, jeigu užsienietis pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nėra naujų esminių motyvų, tik siekdamas atidėti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, kuriuo remiantis jis būtų artimiausiu metu išsiųstas, arba jeigu užsienietis pateikia naują paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai dėl ankstesnio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, ir nėra šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių negalima jo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

KEISTA:

2024 05 30 įstatymu Nr. XIV-2673 (nuo 2024 06 08)

(TAR, 2024, Nr. 2024-10549)

 

5. Šio straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos tuo atveju, kai užsieniečio, išskyrus prieglobsčio prašytoją, buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba visuomenei. Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, šio straipsnio 4 dalies nuostata netaikoma, kai jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia labai rimtą grėsmę valstybės saugumui.

6. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-816 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27706)

 

7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo toje pačioje dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

8. Jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-816 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27706)

 

9. Kai pagal šio straipsnio 3 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.

KEISTA:

2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-816 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27706)

 

10. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis išvyko dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo ir kuri atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebegalioja arba užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi toje Europos Sąjungos valstybėje narėje nagrinėjimo laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri užsieniečiui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą.

11. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatytu pagrindu, išskyrus leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 442 straipsnio 9 dalį, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje į priimančiąją įmonę užsienietis buvo perkeltas įmonės viduje, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebegalioja arba užsieniečio perkėlimo įmonės viduje į priimančiąją įmonę kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis buvo perkeltas įmonės viduje, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą.

12. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 ar 13 punkte nustatytu pagrindu, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis išvyko tęsti dalį studijų arba vykdyti dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpiu tapo negaliojantis arba buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri užsienietį įpareigojo išvykti, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą.

 

6 straipsnis. Pareiga turėti galiojantį kelionės dokumentą

1. Atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip.

2. Užsienietis, kirsdamas išorinę Europos Sąjungos sieną arba vidinę Europos Sąjungos sieną, kai jos kontrolė laikinai atnaujinama, pasienio kontrolės punkte privalo pateikti galiojantį kelionės dokumentą.

KEISTA:

2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

 

3. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių galiojančių kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimą, nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų ministru.

KEISTA:

2006 11 28 įstatymu Nr. X-924 (nuo 2006 12 16)

(Žin., 2006, Nr. 137-5199)

 

61 straipsnis. Reikalavimai užsieniečio sveikatos draudimui

KEISTA:

2016 09 14 įstatymu Nr. XII-2609 (nuo 2017 01 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-23714)

 

Užsieniečio sveikatos draudimas, kai pagal šio Įstatymo reikalavimus jį turi turėti užsienietis, atvykstantis į Lietuvos Respubliką ar siekiantis joje apsigyventi, turi garantuoti būtinosios medicinos pagalbos, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, išlaidų ir išlaidų, galinčių atsirasti dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę dėl sveikatos priežasčių (transportavimo, įskaitant asmens sveikatos priežiūros specialisto (specialistų) palydą), apmokėjimą ir galioti visą užsieniečio buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį.

 

7 straipsnis. Užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos

NETEKO GALIOS:

2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 03 30)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

 

8 straipsnis. Užsieniečio neįleidimas į Lietuvos Respubliką

KEISTA:

2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 03 30)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

 

1. Užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu.

2. Sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Sprendimas neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką nepriimamas dėl užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

KEISTA:

1. 2009 07 22 įstatymu Nr. XI-392 (nuo 2009 08 04)

(Žin., 2009, Nr. 93-3984)

2. 2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

 

3. NETEKO GALIOS:

2009 07 22 įstatymu Nr. XI-392 (nuo 2009 08 04)

(Žin., 2009, Nr. 93-3984)

 

9 straipsnis. Atvykstančių į Lietuvos Respubliką užsieniečių kontrolė

1. Užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką per išorinę Europos Sąjungos sieną, taip pat per vidinę Europos Sąjungos sieną, kai jos kontrolė laikinai atnaujinama, kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

KEISTA:

2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

 

2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų Šengeno sienų kodekse, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.

KEISTA:

2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

 

3. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kontroliuodama atvykstančius užsieniečius, bendradarbiauja su atitinkamomis Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ir įstaigomis, užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikai įsigaliojusiomis tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.

 

10 straipsnis. Neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką

KEISTA:

1. 2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

2. 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1864 (nuo 2019 07 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00220)

 

Užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką laikomas neteisėtu, jeigu jis:

1) atvyko pažeisdamas Šengeno sienų kodekso nuostatas;

2) atvyko, nors yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

 

III SKYRIUS

UŽSIENIEČIŲ BUVIMAS IR GYVENIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE

 

PIRMASIS SKIRSNIS

KELIONĖS LEIDIMAS IR VIZOS

KEISTA (skirsnis):

2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 03 30)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

 

KEISTA (skirsnio pavadinimas):

2022 01 11 įstatymu Nr. XIV-893 (nuo 2022 01 20)

(TAR, 2022, Nr. 2022-00750)

 

11 straipsnis.       Reikalavimas turėti kelionės leidimą taikant bevizį režimą ir reikalavimas turėti vizą

KEISTA:

1. 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

2. 2022 01 11 įstatymu Nr. XIV-893 (nuo 2022 01 20)

(TAR, 2022, Nr. 2022-00750)

 

1. Užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis.

2. Užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje turėdamas galiojantį kelionės leidimą, jeigu to reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2018/1240, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Užsienietis, turintis riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimą, išduotą pagal Reglamento (ES) 2018/1240 44 straipsnį, suteikiantį teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ne ilgiau kaip 90 dienų nuo pirmo atvykimo su šiuo leidimu dienos.

KEISTA:

2022 01 11 įstatymu Nr. XIV-893 (nuo 2022 01 20)

(TAR, 2022, Nr. 2022-00750)

 

3. Užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą (išskyrus oro uosto tranzitinę vizą ir riboto teritorinio galiojimo vizą, kuri negalioja Lietuvos Respublikos teritorijoje), gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje Šengeno vizoje nurodytą laiką, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

4. Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, bet turi vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą leidimo gyventi šalyje kortelę arba leidimo nuolat gyventi šalyje kortelę, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

KEISTA:

2024 05 30 įstatymu Nr. XIV-2673 (nuo 2024 06 08)

(TAR, 2024, Nr. 2024-10549)

 

5. Užsienietis, kuris nenurodytas šio straipsnio 4 dalyje, bet turi kitos Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, leidimo gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo metu turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

51. Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi kaip ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (toliau – kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduota Europos Sąjungos mėlynoji kortelė), turi teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kurio metu gali vykdyti laikiną veiklą, tiesiogiai susijusią su darbdavio verslo interesais ir profesinėmis užsieniečio pareigomis, numatytomis užsieniečio darbo sutartyje, įskaitant dalyvavimą vidaus ar išorės verslo susitikimuose, konferencijose ar seminaruose, derybose dėl verslo sandorių, pardavimo arba rinkodaros veiklą, verslo galimybių tyrimą arba dalyvavimą mokymuose ir mokymąsi.

KEISTA:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

6. Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje, turi teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, taip pat dirbti priimančiojoje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje. Tuo atveju, jeigu užsienietis turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri nėra Šengeno valstybė, išduotą leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, turi būti raštu pranešusi Migracijos departamentui apie šio užsieniečio perkėlimą įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, trukmę ir priimančiosios (priimančiųjų) įmonės (įmonių) buveinės (buveinių) adresą (adresus).

7. Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą studijų tikslu ir kuriam taikoma Europos Sąjungos arba jos valstybių narių finansuojama programa, kuria skatinamas trečiųjų šalių piliečių judumas Europos Sąjungoje, arba dviejų ar daugiau aukštojo mokslo įstaigų susitarimas, gali atvykti tęsti dalį studijų ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau kaip 360 dienų. Šis užsienietis taip pat turi teisę dirbti.

KEISTA:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

8. Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, gali atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 180 dienų per 360 dienų laikotarpį, kad vykdytų dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų mokslo ir studijų institucijoje. Šis užsienietis taip pat turi teisę dirbti ir kaip dėstytojas.

9. Užsieniečio, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, šeimos nariai, turintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje tuo pačiu laikotarpiu kaip ir užsienietis.

10. Kelionės leidimo ar vizos turėjimas savaime nesuteikia teisės atvykti į Lietuvos Respubliką.

KEISTA:

2022 01 11 įstatymu Nr. XIV-893 (nuo 2022 01 20)

(TAR, 2022, Nr. 2022-00750)

 

11. Į Lietuvos Respublikos jūrų uostus atplaukusių laivų civiliams įgulų nariams, kurie turi jūrininko tapatybės dokumentus, išduotus vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis – 1958 m. gegužės 13 d. Konvencija Nr. 108 dėl jūreivių nacionalinių asmens pažymėjimų arba 2003 m. birželio 16 d. Konvencija Nr. 185 dėl jūrininkų nacionalinių asmens pažymėjimų (pataisyta) – arba 1965 m. balandžio 9 d. Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo, taip pat civiliams jūrininkams, kurie atvyko į laivą vizos galiojimo laiku ir yra įtraukti į laivo įgulos sąrašą ir kurie turi šioje dalyje nurodytus jūrininko tapatybės dokumentus, leidžiama be vizos išlipti į krantą Lietuvos Respublikoje ir būti savivaldybės, į kurią įplaukia jų laivas, teritorijoje tol, kol laivas stovi uoste, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

 

12 straipsnis. Vizų rūšys

Vizų rūšys yra šios:

1) Šengeno viza;

2) nacionalinė viza.

 

121 straipsnis. Šengeno viza

KEISTA:

2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

 

1. Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse.

2. Užsienietis, kuris pagal šio Įstatymo 621 straipsnį gavo leidimą dirbti sezoninį darbą ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui, šiuo pagrindu gali kreiptis dėl Šengeno vizos išdavimo.

KEISTA:

2017 03 14 įstatymu Nr. XIII-219 (nuo 2017 05 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-04613)

 

3. Iš užsieniečio, pateikiančio dokumentus Šengeno vizai gauti, paimami ir į Užsieniečių registrą įrašomi biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dešimties pirštų atspaudai, išskyrus Vizų kodekse numatytus atvejus.

KEISTA (dalies numeris):

2017 03 14 įstatymu Nr. XIII-219 (nuo 2017 05 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-04613)

 

122 straipsnis. Šengeno vizų rūšys

NETEKO GALIOS:

2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

 

13 straipsnis. Oro uosto tranzitinė viza (A)

NETEKO GALIOS:

2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

 

14 straipsnis. Tranzitinė viza (B)

NETEKO GALIOS:

2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

 

15 straipsnis. Trumpalaikė viza (C)

NETEKO GALIOS:

2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

 

16 straipsnis. Grupinė viza ir riboto teritorinio galiojimo viza

NETEKO GALIOS:

2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

 

17 straipsnis. Nacionalinė viza

KEISTA:

2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

 

1. Nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Nacionalinė viza išduodama laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių.

KEISTA:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2023 07 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

2. Iš užsieniečio, pateikiančio prašymą išduoti nacionalinę vizą, paimami ir į Užsieniečių registrą įrašomi biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dešimties pirštų atspaudai, išskyrus atvejus, kai šis reikalavimas netaikomas pateikiant prašymą išduoti Šengeno vizą pagal Vizų kodeksą arba užsieniečiui, turinčiam diplomatinį pasą, taikant abipusiškumo principą.

3. Nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, turinčiam sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Be kitų šio Įstatymo 61 straipsnyje nustatytų užsieniečio sveikatos draudimo reikalavimų, užsieniečio sveikatos draudimas turi galioti visose Šengeno valstybėse ir draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 30 000 eurų. Reikalavimas turėti sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą netaikomas paskirtiems užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių nariams, vykstantiems į Lietuvos Respubliką akreditacijai, ir jų šeimos nariams, taip pat užsieniečiams, turintiems diplomatinius pasus.

 

18 straipsnis. Buvimo Lietuvos Respublikoje turint Šengeno vizą laiko pratęsimo pagrindai

NETEKO GALIOS:

2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

 

19 straipsnis.       Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai

KEISTA:

1. 2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

2. 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1864 (nuo 2019 07 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00220)

 

1. Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu:

1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų;

2) jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo;

3) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai;

4) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės;

5) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai;

6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės;

7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę;

8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;

9) jis neturi sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu;

10) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė;

11) jis nepateikia leidimo dirbti, kai jį būtina turėti;

12) dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas ar perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;

KEISTA:

2022 01 11 įstatymu Nr. XIV-893 (nuo 2022 01 20)

(TAR, 2022, Nr. 2022-00750)

 

13) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį;

14) jis yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis;

15) yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje;

16) yra nustatyta, kad užsienietį kviečia (kvietė) fiktyvi įmonė.

2. Nacionalinė viza gali būti atšaukta vizos turėtojo prašymu.

 

20 straipsnis. Vizos panaikinimo pagrindai

NETEKO GALIOS:

2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

 

201 straipsnis. Sprendimų dėl kelionės leidimų priėmimas

KEISTA:

2022 01 11 įstatymu Nr. XIV-893 (nuo 2022 01 20)

(TAR, 2022, Nr. 2022-00750)

 

Sprendimus dėl kelionės leidimo išdavimo ar atsisakymo jį išduoti, jo panaikinimo arba atšaukimo priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, vadovaudamasi Reglamento (ES) 2018/1240 nuostatomis, vidaus reikalų ministro nustatyta ir su užsienio reikalų ministru suderinta tvarka.

 

202 straipsnis. Lietuvos vizų tarnybos

KEISTA:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2023 07 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

Valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiams yra išduodamos vizos, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru.

 

203 straipsnis.      Šengeno vizos išdavimas, atsisakymas ją išduoti, panaikinimas ir atšaukimas, konsultacijų vykdymas

KEISTA:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2023 07 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

1. Šengeno vizos išduodamos Vizų kodekse nustatytais atvejais. Dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Dokumentai Šengeno vizai gauti taip pat gali būti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai arba per Užsienio reikalų ministerijos pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Dokumentai Šengeno vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatyta tvarka taip pat gali būti pateikti pasienio kontrolės punkte, Migracijos departamente arba Užsienio reikalų ministerijoje.

2. Lietuvos Respublika gali atstovauti kitai (kitoms) Šengeno valstybei (valstybėms) arba būti atstovaujama kitos (kitų) Šengeno valstybės (valstybių) Šengeno vizų išdavimo klausimais pagal su kita (kitomis) Šengeno valstybe (valstybėmis) sudarytus susitarimus.

3. Sprendimus dėl Šengeno vizos priima:

1) Užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas – dėl išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, dėl panaikinimo ir atšaukimo;

2) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos – dėl išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, dėl panaikinimo ir atšaukimo;

3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba – dėl išdavimo ar atsisakymo ją išduoti pasienio kontrolės punkte, dėl panaikinimo ir atšaukimo;

4) Migracijos departamentas – dėl pratęsimo ar atsisakymo pratęsti jos galiojimą, dėl panaikinimo ir atšaukimo;

5) Šengeno valstybės, pagal susitarimą dėl atstovavimo atstovaujančios Lietuvos Respublikai vizų išdavimo klausimais, kompetentinga institucija – dėl išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, dėl panaikinimo ir atšaukimo.

4. Vizų kodekse nustatytais atvejais sprendimas dėl Šengeno vizos išdavimo užsieniečiui priimamas tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis Šengeno valstybėmis.

5. Konsultacijų dėl Šengeno vizų išdavimo su šio Įstatymo 4 straipsnyje nurodytomis institucijomis tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru.

6. Išorės paslaugų teikėjų atrankos Vizų kodekso 43 straipsnio 6 dalyje nustatytoms užduotims atlikti tvarką nustato užsienio reikalų ministras.

 

21 straipsnis.       Nacionalinės vizos išdavimas, atsisakymas išduoti nacionalinę vizą, konsultacijų vykdymas, nacionalinės vizos panaikinimas ir atšaukimas

KEISTA:

1. 2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

2. 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1864 (nuo 2019 07 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00220)

3. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2023 07 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

1. Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti nacionalinę vizą Migracijos departamentui gali pateikti per išorės paslaugų teikėją, o užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, – Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išduota nacionalinė viza.

KEISTA:

2024 05 30 įstatymu Nr. XIV-2673 (nuo 2024 06 08)

(TAR, 2024, Nr. 2024-10549)

 

11. Kriterijus, kuriais vadovaujantis parenkamos užsienio valstybės, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti nacionalinę vizą per išorės paslaugų teikėją, ir užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti nacionalinę vizą per išorės paslaugų teikėją, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras. Išorės paslaugų teikėją, kuris veikia šiame sąraše nurodytose užsienio valstybėse, parenka Migracijos departamentas. Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti nacionalinę vizą per išorės paslaugų teikėją, sąrašas tvirtinamas ar keičiamas motyvuotu Migracijos departamento siūlymu, kuris pateikiamas vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtintais kriterijais ir pasikonsultavus su šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytomis institucijomis.

KEISTA:

2024 05 30 įstatymu Nr. XIV-2673 (nuo 2024 06 08)

(TAR, 2024, Nr. 2024-10549)

 

2. Sprendimus dėl nacionalinės vizos priima:

1) Migracijos departamentas – dėl išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, dėl panaikinimo ir atšaukimo;

2) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos – dėl panaikinimo ir atšaukimo;

3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba – dėl panaikinimo ir atšaukimo.

3. Nacionalinė viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento konsultacijų su šio Įstatymo 4 straipsnyje nurodytomis institucijomis.

4. Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, turi teisę reikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto pateiktą informaciją, taip pat prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis.

5. Dokumentų nacionalinei vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, nacionalinės vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, nacionalinės vizos panaikinimo ir atšaukimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

 

INFOLEX PASTABA: 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (TAR, 2022, Nr. 2022-15427) nustatyta, kad prašymai išduoti nacionalines vizas darbo Lietuvos Respublikoje tikslu priimami iki 2023 06 16. Prašymai išduoti nacionalines vizas, pateikti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui arba Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms iki 2023 06 30, išnagrinėjami, sprendimai dėl nacionalinės vizos išdavimo arba neišdavimo priimami ir nacionalinės vizos išduodamos tose institucijose, kuriose prašymai buvo pateikti.

 

211 straipsnis. Duomenų pranešimas apie užsienietį, turintį nacionalinę vizą

KEISTA:

2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2338 (nuo 2019 09 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-12401)

 

Ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie užsienietį privalo:

1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų;

2) švietimo įstaiga arba priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio nacionalinę vizą, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo, savanoriškos veiklos nutraukimą ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų.

 

22 straipsnis. Negaliojanti viza

KEISTA:

2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

 

1. Viza yra negaliojanti:

1) pasibaigus jos galiojimo laikui;

2) jeigu ji prarasta;

3) jeigu ji panaikinta;

4) jeigu ji turi klastojimo požymių;

5) išdavus naują vizą;

6) išdavus leidimą gyventi;

7) jeigu ji sugadinta dėl techninių ar kitų priežasčių ir dėl to netinkama naudoti;

8) NETEKO GALIOS:

2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

 

9) jeigu ji atšaukta.

KEISTA:

2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1864 (nuo 2019 07 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00220)

 

2. Jeigu galiojanti viza įklijuota negaliojančiame kelionės dokumente, ji pripažįstama galiojančia, jeigu užsienietis kartu pateikia kitą galiojantį kelionės dokumentą.

KEISTA:

2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

 

221 straipsnis. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje

KEISTA:

2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

 

1.

KEISTA:

2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

 

Teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyja į Lietuvos Respubliką atvykę užsieniečiai, kurie yra:

1) nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;

2) prieglobsčio prašytojai.

2. Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai ir prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo. Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo, prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki jų perdavimo už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neįgyjama, jeigu užsienietis pateikia naują paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai dėl ankstesnio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, ir nėra šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių negalima jo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

KEISTA:

2024 05 30 įstatymu Nr. XIV-2673 (nuo 2024 06 08)

(TAR, 2024, Nr. 2024-10549)

 

3. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais.

 

23 straipsnis. Neteisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje

Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis:

1) yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką;

KEISTA:

1. 2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

2. 2017 05 25 įstatymu Nr. XIII-382 (nuo 2017 09 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-09471)

3. 2018 06 27 įstatymu Nr. XIII-1310 (nuo 2018 07 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-10963)

4. 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

 

2) yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus kelionės leidimo ar vizos galiojimo laikui;

KEISTA:

2022 01 11 įstatymu Nr. XIV-893 (nuo 2022 01 20)

(TAR, 2022, Nr. 2022-00750)

 

3) yra Lietuvos Respublikoje turėdamas panaikintą arba atšauktą kelionės leidimą ar vizą;

KEISTA:

1. 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1864 (nuo 2019 07 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00220)

2. 2022 01 11 įstatymu Nr. XIV-893 (nuo 2022 01 20)

(TAR, 2022, Nr. 2022-00750)

 

4) turi kelionės dokumentą, kuris yra suklastotas;

5) turi vizą, kuri yra suklastota;

6) yra Lietuvos Respublikoje be kelionės leidimo ar vizos, jeigu jie būtini;

KEISTA:

2022 01 11 įstatymu Nr. XIV-893 (nuo 2022 01 20)

(TAR, 2022, Nr. 2022-00750)

 

7) yra Lietuvos Respublikoje be galiojančio kelionės dokumento;

KEISTA:

2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

 

8) yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką;

9) yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą arba dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas, išskyrus Vizų kodekse numatytą atvejį, kai užsieniečiui išduota riboto teritorinio galiojimo viza, arba Reglamente (ES) 2018/1240 numatytą atvejį, kai užsieniečiui išduotas riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimas, ir šios aplinkybės paaiškėja užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje metu.

KEISTA:

1. 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1864 (nuo 2019 07 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00220)

2. 2022 01 11 įstatymu Nr. XIV-893 (nuo 2022 01 20)

(TAR, 2022, Nr. 2022-00750)

 

ANTRASIS SKIRSNIS

UŽSIENIEČIŲ GYVENIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE

 

24 straipsnis. Leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje

KEISTA:

2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

 

1. Leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu.

KEISTA:

2015 06 25 įstatymu Nr. XII-1894 (nuo 2015 09 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-11180)

 

2. Leidime gyventi elektroniniu būdu fiksuojami užsieniečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus. Leidimo gyventi formą, vadovaudamasis Reglamentu (EB) Nr. 1030/2002, nustato vidaus reikalų ministras.

 

25 straipsnis. Leidimų gyventi rūšys

KEISTA:

2006 11 28 įstatymu Nr. X-924 (nuo 2006 12 16)

(Žin., 2006, Nr. 137-5199)

 

Užsieniečiams išduodami šie leidimai gyventi:

1) leidimas laikinai gyventi;

2) leidimas nuolat gyventi.

 

26 straipsnis. Leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos

KEISTA:

2006 11 28 įstatymu Nr. X-924 (nuo 2006 12 16)

(Žin., 2006, Nr. 137-5199)

 

1. Leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis:

1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas;

KEISTA:

2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 03 30)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

 

2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas;

3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;

4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai;

KEISTA:

1. 2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-09973)

2. 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

 

5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą;

KEISTA:

2015 06 25 įstatymu Nr. XII-1894 (nuo 2015 09 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-11180)

 

6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

KEISTA:

2015 06 25 įstatymu Nr. XII-1894 (nuo 2015 09 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-11180)

 

2. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytu pagrindu, ir šio užsieniečio šeimos nariams. Šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 (kai užsieniečiui yra nustatyta globa (rūpyba)), 8, 10, 11 ar 12 punkte nustatytu pagrindu.

KEISTA:

1. 2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 03 30)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

2. 2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

3. 2013 10 10 įstatymu Nr. XII-548 (nuo 2014 01 01)

(Žin., 2013, Nr. 111-5488)

4. 2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

5. 2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-816 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27706)

6. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

3. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga, taip pat užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos nariams, kurie kreipėsi dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju per 6 mėnesius nuo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

KEISTA:

1. 2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 03 30)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

2. 2013 10 10 įstatymu Nr. XII-548 (nuo 2014 01 01)

(Žin., 2013, Nr. 111-5488)

3. 2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

4. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

5. 2024 05 30 įstatymu Nr. XIV-2673 (nuo 2024 06 08)

 

(TAR, 2024, Nr. 2024-10549)

31. Kai leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina mokytis ar studijuoti, taip pat kai keičiamas šio užsieniečio leidimas laikinai gyventi, tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam asmeniui, ketinančiam toje patalpoje deklaruoti savo gyvenamąją vietą (įskaitant asmenis, jau deklaravusius gyvenamąją vietą toje patalpoje), turi būti ne mažesnis kaip 4 kvadratiniai metrai.

KEISTA:

2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-09973)

 

32. Užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas, jeigu darbdavys jį įdarbina pagal darbo sutartį dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, arba jeigu darbdavys jį išsiunčia dirbti į kitą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo toje valstybėje narėje, šio užsieniečio darbo joje laikotarpiu.

KEISTA:

2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-09973)

 

4. Jeigu užsienietis nepateikia šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos informacijos ar atsisako ją pateikti, jo prašymas išduoti leidimą gyventi nepriimamas.

KEISTA:

2015 06 25 įstatymu Nr. XII-1894 (nuo 2015 09 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-11180)

 

5. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą užsieniečiui turėti galiojantį kelionės dokumentą, netaikomos leidimo nuolat gyventi keitimo atveju.

KEISTA:

2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 03 30)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

 

6. Jeigu išduodant ar keičiant leidimą gyventi nustatoma, kad kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti, Migracijos departamentas turi konsultuotis su šia Šengeno valstybe ir atsižvelgti į jos interesus. Leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas tik dėl humanitarinių priežasčių arba dėl tarptautinių įsipareigojimų.

KEISTA:

1. 2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 03 30)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

2. 2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

3. 2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

4. 2022 01 11 įstatymu Nr. XIV-893 (nuo 2022 01 20)

(TAR, 2022, Nr. 2022-00750)

 

7. Migracijos departamentas konsultuoja kitas Šengeno valstybes dėl leidimo gyventi ar nacionalinės vizos išdavimo užsieniečiui, kai įspėjimą dėl jo neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti yra pateikusi Lietuvos Respublika. Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi ar nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią nacionalinę vizą, įspėjimas dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas ar perspėjimas dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas ištrinamas iš Šengeno informacinės sistemos.

KEISTA:

1. 2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 03 30)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

2. 2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

3. 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1864 (nuo 2019 07 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00220)

4. 2022 01 11 įstatymu Nr. XIV-893 (nuo 2022 01 20)

(TAR, 2022, Nr. 2022-00750)

 

27 straipsnis. Užsieniečio pragyvenimo lėšos leidimui gyventi gauti

Pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

 

28 straipsnis. Leidimo gyventi išdavimas, keitimas ir panaikinimas

KEISTA:

1. 2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2338 (nuo 2019 09 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-12401)

2. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

1. Pirmą kartą išduodant užsieniečiui leidimą gyventi, paprastai išduodamas leidimas laikinai gyventi, išskyrus šiame Įstatyme nustatytus atvejus. Leidimas laikinai gyventi keičiamas šio Įstatymo nustatytais pagrindais.

2. Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui gali pateikti per išorės paslaugų teikėją, o užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, – Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.

KEISTA:

2024 05 30 įstatymu Nr. XIV-2673 (nuo 2024 06 08)

(TAR, 2024, Nr. 2024-10549)

 

21. Kriterijus, kuriais vadovaujantis parenkamos užsienio valstybės, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per išorės paslaugų teikėją, ir užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per išorės paslaugų teikėją, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras. Išorės paslaugų teikėją, kuris veikia šiame sąraše nurodytose užsienio valstybėse, parenka Migracijos departamentas. Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per išorės paslaugų teikėją, sąrašas tvirtinamas ar keičiamas motyvuotu Migracijos departamento siūlymu, kuris pateikiamas vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtintais kriterijais ir pasikonsultavus su šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytomis institucijomis.

KEISTA:

2024 05 30 įstatymu Nr. XIV-2673 (nuo 2024 06 08)

(TAR, 2024, Nr. 2024-10549)

 

3. Užsienietis prašymą pakeisti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui.

4. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.

5. Vidaus reikalų ministras nustato tvarką, reglamentuojančią prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimą ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, vertinimą, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, taip pat vertinimą, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs.

 

INFOLEX PASTABA: 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (TAR, 2022, Nr. 2022-15427) nustatyta, kad užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki įstatymo Nr. XIV-1277 įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki įstatymo Nr. XIV-1277 įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

 

29 straipsnis. Leidimo gyventi keitimas

NETEKO GALIOS:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

30 straipsnis. Šeimos susijungimas

NETEKO GALIOS:

2006 11 28 įstatymu Nr. X-924 (nuo 2006 12 16)

(Žin., 2006, Nr. 137-5199)

 

31 straipsnis.       Leidimo gyventi išdavimas užsieniečio vaikui, gimusiam Lietuvos Respublikoje

1. Turintis leidimą gyventi užsienietis, kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, per 3 mėnesius nuo vaiko gimimo dienos turi kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi vaikui išdavimo.

KEISTA:

2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1864 (nuo 2019 07 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00220)

 

2. Vaikui, gimusiam užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, išduodamas tokios pat rūšies kaip abiejų tėvų arba vieno iš jų turimas leidimas gyventi. Šis leidimas galioja tiek, kiek galioja vieno iš vaiko tėvų leidimas gyventi.

 

32 straipsnis. Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai

KEISTA:

2022 03 17 įstatymu Nr. XIV-946 (nuo 2022 03 23)

(TAR, 2022, Nr. 2022-05124)

 

1. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant skiriamas atstovas.

2. Skiriant atstovą nelydimam nepilnamečiam užsieniečiui, į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nesikreipiama.

3. Jeigu nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovu paskiriamas juridinis asmuo, jis ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo savivaldybės mero potvarkio dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo priėmimo dienos paskiria atsakingą darbuotoją, kuris vykdo nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo pareigas.

KEISTA:

2023 03 28 įstatymu Nr. XIV-1852 (nuo 2023 04 01)

(TAR, 2023, Nr. 2023-05756)

 

INFOLEX PASTABA: 2023 03 28 įstatymu Nr. XIV-1852 (TAR, 2023, Nr. 2023-05756) nustatyta, kad įstatymo Nr. XIV-1852 nuostatos pradedamos taikyti, kai 2023 m. naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmuosius posėdžius. Iki pirmųjų 2023 m. naujai išrinktų savivaldybių tarybų posėdžių taikomos iki įstatymo Nr. XIV-1852 įsigaliojimo dienos (2023 04 01) galiojusios Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos.

 

4. Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, turi šias teises:

1) būti nemokamai aprūpinti gyvenamąja patalpa ir būti išlaikomi Lietuvos Respublikoje socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;

2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Teisė mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelydimo nepilnamečio užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje nustatymo dienos;

KEISTA:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

3) gauti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą;

4) nemokamai gauti socialines paslaugas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį;

5) naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kitaip;

6) susisiekti su Lietuvos Respublikos nevyriausybinių ar tarptautinių organizacijų atstovais;

7) kitų teisių, garantuojamų pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.

5. Leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavusiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams socialinės paslaugos teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu.

6. Migracijos departamentas, gavęs informaciją apie nelydimą nepilnametį užsienietį, privalo kartu su šio straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytomis organizacijomis bei nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovu nedelsdamas organizuoti jo šeimos narių paiešką ir ne vėliau kaip per 2 dienas nuo informacijos apie nelydimą nepilnametį užsienietį gavimo dienos išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą.

7. Atliekant nelydimo nepilnamečio užsieniečio šeimos narių paiešką, sprendžiamas ir jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas.

8. Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu apgyvendinami socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

 

INFOLEX PASTABA: 2022 03 17 įstatymu Nr. XIV-946 (TAR, 2022, Nr. 2022-05124) nustatyta, kad iki 32 straipsnio įsigaliojimo dienos (2022 03 23) pradėtos nelydimų nepilnamečių užsieniečių atstovo skyrimo procedūros baigiamos pagal 32 straipsnyje, pakeistame įstatymu Nr. XIV-946, nustatytas procedūras.

 

33 straipsnis.       Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, naujai įforminti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo ir leidimo gyventi išdavimo, pakeitimo arba atsisakymo išduoti ar pakeisti šį leidimą terminai

KEISTA:

1. 2006 11 28 įstatymu Nr. X-924 (nuo 2006 12 16)

(Žin., 2006, Nr. 137-5199)

2. 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1864 (nuo 2019 07 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00220)

 

1.

KEISTA:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

Užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti:

1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;

2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ‒ ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos:

a) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 442 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytu pagrindu;

b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui;

c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;

d) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pabaigęs Lietuvos Respublikoje;

3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos:

a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;

b) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 442 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;

c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51, 13 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais;

d) šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 21 ir 22 punktuose nustatytais pagrindais;

e) šio punkto a, b, c ir d papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui;

4) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;

5) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.

2. Užsieniečio prašymas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo turi būti išnagrinėtas ir leidimas nuolat gyventi pakeistas arba atsisakyta jį pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.

3. Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas laikinai gyventi naujai įformintas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nurodyto prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.

4. Jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, taip pat jeigu kyla abejonių dėl darbdavio pateiktos informacijos apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba darbo patirtį, Migracijos departamentas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gavimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo gavimo dienos – šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo toje institucijoje dienos.

KEISTA:

2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2338 (nuo 2019 09 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-12401)

 

5. Jeigu nėra gauti prašymą pateikusio užsieniečio šeimos narių ar kitų asmenų paaiškinimai arba Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, užsienio valstybės institucijos atsakymas ir prašoma informacija (paaiškinimai), būtini sprendimui dėl leidimo gyventi priimti, Migracijos departamentas sustabdo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminą iki prašomos informacijos (paaiškinimų) gavimo dienos, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Apie prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo termino sustabdymą užsienietis informuojamas raštu ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo termino sustabdymo dienos.

KEISTA:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

34 straipsnis. Sprendimo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi galiojimas

NETEKO GALIOS:

2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1864 (nuo 2019 07 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00220)

 

341 straipsnis. Leidimo gyventi išdavimas, keitimas ir naujas įforminimas skubos tvarka

KEISTA:

1. 2015 06 25 įstatymu Nr. XII-1894 (nuo 2015 09 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-11180)

2. 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1864 (nuo 2019 07 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00220)

 

1. Užsieniečio prašymu prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gali būti nagrinėjamas ir šis dokumentas gali būti išduodamas ar keičiamas skubos tvarka. Nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi ir šį dokumentą išduodant ar keičiant skubos tvarka, šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai trumpinami per pusę.

2. Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi užsieniečio prašymu išnagrinėjamas ir leidimas laikinai gyventi naujai įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje.

3. Užsieniečio prašymu prašymas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo gali būti nagrinėjamas ir leidimas nuolat gyventi keičiamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje.

4. Atvejus, kai užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi skubos tvarka nenagrinėjamas, nustato vidaus reikalų ministras.

5. NETEKO GALIOS:

2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

 

35 straipsnis. Atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai

1. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu:

1) jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai;

2) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė;

KEISTA:

1. 2006 11 28 įstatymu Nr. X-924 (nuo 2006 12 16)

(Žin., 2006, Nr. 137-5199)

2. 2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 02 23)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

3. 2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-09973)

4. 2016 09 14 įstatymu Nr. XII-2609 (nuo 2017 01 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-23714)

5. 2017 05 25 įstatymu Nr. XIII-382 (nuo 2017 09 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-09471)

6. 2018 06 27 įstatymu Nr. XIII-1310 (nuo 2018 07 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-10963)

 

3) dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;

KEISTA:

1. 2009 07 22 įstatymu Nr. XI-392 (nuo 2009 08 04)

(Žin., 2009, Nr. 93-3984)

2. 2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

3. 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1864 (nuo 2019 07 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00220)

4. 2022 01 11 įstatymu Nr. XIV-893 (nuo 2022 01 20)

(TAR, 2022, Nr. 2022-00750)

 

4) NETEKO GALIOS:

2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 02 23)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

 

5) neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti;

KEISTA:

2006 11 28 įstatymu Nr. X-924 (nuo 2006 12 16)

(Žin., 2006, Nr. 137-5199)

 

6) jis nepateikė rašytinio pasižadėjimo, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą;

KEISTA:

1. 2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-09973)

2. 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

 

7) neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka patvirtinto Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimo apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas;

KEISTA:

1. 2006 11 28 įstatymu Nr. X-924 (nuo 2006 12 16)

(Žin., 2006, Nr. 137-5199)

2. 2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 02 23)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

 

8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;

KEISTA:

2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

 

9) užsienietis pakartotinai neįvykdė šio Įstatymo 36 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų įpareigojimų;

KEISTA:

2016 09 14 įstatymu Nr. XII-2609 (nuo 2017 01 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-23714)

 

10) užsienietis ir jo šeimos narys, kuris atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką šeimos susijungimo pagrindu, daugiau negyvena palaikydami realius santuokinius ar šeimos santykius.

KEISTA:

2006 11 28 įstatymu Nr. X-924 (nuo 2006 12 16)

(Žin., 2006, Nr. 137-5199)

 

11) jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl baudų vyksta ginčas);

KEISTA:

1. 2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-09973)

2. 2017 05 25 įstatymu Nr. XIII-382 (nuo 2017 09 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-09471)

3. 2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2338 (nuo 2019 09 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-12401)

 

12) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė;

KEISTA:

2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-09973)

 

13) per šio Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti;

KEISTA:

2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

 

14) jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu;

KEISTA:

2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

 

15) yra rimtas pagrindas manyti, kad leidimo gyventi prašoma siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai už tokio nusikaltimo padarymą numato baudžiamąją atsakomybę, taikymo užsienio valstybėje ir (arba) užsienietis darys nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikoje;

KEISTA:

2015 06 25 įstatymu Nr. XII-1894 (nuo 2015 09 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-11180)

 

16)

KEISTA:

1. 2017 05 25 įstatymu Nr. XIII-382 (nuo 2017 09 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-09471)

2. 2018 06 27 įstatymu Nr. XIII-1310 (nuo 2018 07 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-10963)

3. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas:

a) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;

KEISTA:

1. 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

2. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

b) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);

KEISTA:

2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2338 (nuo 2019 09 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-12401)

 

c) nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl baudų vyksta ginčas);

KEISTA:

2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2338 (nuo 2019 09 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-12401)

 

d) yra likviduojami, bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos;

17) jis nesilaikė perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui taikomų judėjimo tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse, sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje ir 442 straipsnio 6 dalyje;

KEISTA:

1. 2017 05 25 įstatymu Nr. XIII-382 (nuo 2017 09 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-09471)

2. 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

 

18) užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių arba yra pašalintas iš mokslo ir studijų institucijos pagal jos nustatytą studijų organizavimo tvarką.

KEISTA:

1. 2018 06 27 įstatymu Nr. XIII-1310 (nuo 2018 07 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-10963)

2. 2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2338 (nuo 2019 09 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-12401)

3. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

11. Sprendimą dėl atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja. Mokslo ir studijų institucija per 10 darbo dienų nuo Migracijos departamento paklausimo pateikia informaciją Migracijos departamentui apie pateisinamas priežastis, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, ir kitą su užsieniečio studijomis susijusią reikšmingą informaciją.

KEISTA:

2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2338 (nuo 2019 09 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-12401)

 

2. Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo. Šis apribojimas netaikomas, kai leidimą laikinai gyventi atsisakyta išduoti ar pakeisti šio straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytais pagrindais arba kai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu kreipiasi nepilnametis užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, arba užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos narys, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.

KEISTA:

1. 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

2. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

INFOLEX PASTABA: 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (TAR, 2022, Nr. 2022-15427) nustatyta, kad 35 str. 2. d. nuostatos taikomos ir tiems užsieniečiams, kuriems leidimą laikinai gyventi buvo atsisakyta išduoti iki įstatymo Nr. XIV-1277 įsigaliojimo dienos (2022 08 01).

 

3. NETEKO GALIOS:

2009 07 22 įstatymu Nr. XI-392 (nuo 2009 08 04)

(Žin., 2009, Nr. 93-3984)

 

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos leidimo nuolat gyventi keitimo atveju.

KEISTA:

1. 2006 11 28 įstatymu Nr. X-924 (nuo 2006 12 16)

(Žin., 2006, Nr. 137-5199)

2. 2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 02 23)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

 

5. Šio straipsnio 1 dalies 5–7 punktai netaikomi šio Įstatymo 26 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems užsieniečiams.

KEISTA:

2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

 

36 straipsnis. Duomenų pranešimas

KEISTA:

2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-09973)

 

1.

KEISTA:

1. 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1864 (nuo 2019 07 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00220)

2. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

Užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas privalo pranešti Migracijos departamentui, jeigu:

1) jis pakeičia asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančius dokumentus;

2) pasikeičia jo šeiminė padėtis;

3) jis pakeičia gyvenamąją vietą;

4) pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privačiojo juridinio asmens (toliau – įmonė) arba užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte, 45 straipsnio 1 dalies 1–22 punktuose ar 495 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais arba kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 442 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu kaip vadovui, vadovausiančiam priimančiajai įmonei;

KEISTA:

2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2338 (nuo 2019 09 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-12401)

 

5) jis pateikia prašymą būti priimtas į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 6 dalį.

2. Užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo šio Įstatymo 451 straipsnio 3 dalyje nurodyto startuolio, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, įsteigimo ar tapimo startuolio dalyviu dienos privalo raštu pranešti ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai apie startuolio įsteigimą ir pradėtą vykdyti jo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą arba tapimą startuolio dalyviu.

KEISTA:

1. 2016 09 14 įstatymu Nr. XII-2609 (nuo 2017 01 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-23714)

2. 2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2338 (nuo 2019 09 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-12401)

3. 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

4. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

21. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu, privalo Migracijos departamentui pranešti apie darbą pas kitą darbdavį (kai nekeičiamas darbdavys, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti) ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo. Jeigu nuo pirmą kartą išduoto leidimo laikinai gyventi šiuo pagrindu išdavimo yra praėję 12 mėnesių, užsienietis privalo pranešti Migracijos departamentui apie pakeistą darbdavį ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo.

KEISTA:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

3.

KEISTA:

1. 2016 09 14 įstatymu Nr. XII-2609 (nuo 2017 01 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-23714)

2. 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1864 (nuo 2019 07 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00220)

 

Ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie užsienietį privalo:

1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų, arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jeigu darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas šio Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba darbo funkcijos keitimą;

KEISTA:

1. 2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2338 (nuo 2019 09 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-12401)

2. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

2) ūkio subjektų veiklos priežiūrą atlikti įgalioti subjektai – apie užsienietį, kuriam už Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą pažeidimą skirta didesnė negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio bauda ir ji nėra sumokėta ilgiau kaip vieną mėnesį nuo nustatyto jos sumokėjimo termino pabaigos;

3) švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų;

KEISTA:

2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2338 (nuo 2019 09 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-12401)

 

4) laisvės atėmimo vietų įstaiga – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas ikiteisminio tyrimo laikotarpiui arba atlieka teismo paskirtą bausmę;

KEISTA:

2022 06 28 įstatymu Nr. XIV-1220 (nuo 2023 01 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15585)

 

5) ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija – apie užsienietį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu ir kuris per šio Įstatymo 451 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą neįsteigė startuolio ar nevykdo jo steigimo dokumentuose nurodytos veiklos arba kuris per šio Įstatymo 451 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą netapo startuolio dalyviu, taip pat apie užsienietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu, jeigu paaiškėja, kad jis nebėra startuolio dalyvis ar šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas startuolio veiklai;

KEISTA:

1. 2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2338 (nuo 2019 09 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-12401)

2. 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

3. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

6) priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, – apie sąlygų, kurios pagal šio Įstatymo 442 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis taikomos užsieniečio perkėlimui įmonės viduje, pasikeitimą;

7) mokslo ir studijų institucija – apie bet kokias atsiradusias aplinkybes, kurios galėtų sukliudyti vykdyti darbo sutartį, sudarytą su tyrėju;

8) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės – apie pastebėtus galimus fiktyvios įmonės, fiktyvios santuokos, fiktyvaus įvaikinimo ar fiktyvios registruotos partnerystės požymius.

4. NETEKO GALIOS:

2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1864 (nuo 2019 03 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00220)

 

37 straipsnis. Užsieniečio pasas

KEISTA:

2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

 

1. Užsienio valstybės piliečiui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento arba jis yra pamestas ar sunaikintas, ir dėl objektyvių priežasčių negali jo gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti išduodamas užsieniečio pasas.

2. Užsieniečio pase elektroniniu būdu fiksuojami užsieniečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 2252/2004 numatytus atvejus.

 

38 straipsnis. Asmens be pilietybės kelionės dokumentas

KEISTA:

2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

 

1. Užsienio valstybės pilietybės neturinčiam asmeniui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi užsienio valstybėje galiojančio kelionės dokumento, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti išduodamas 1954 m. Konvencijoje dėl asmenų be pilietybės statuso numatytas asmens be pilietybės kelionės dokumentas.

2. Asmens be pilietybės kelionės dokumente elektroniniu būdu fiksuojami asmens be pilietybės biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 2252/2004 numatytus atvejus.

 

39 straipsnis. Neteisėtas gyvenimas Lietuvos Respublikoje

Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis:

1) gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi;

KEISTA:

2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

 

2) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi;

3) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimą gyventi, kuris yra panaikintas;

4) turi suklastotą leidimą gyventi;

5) turi suklastotą kelionės dokumentą.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

UŽSIENIEČIŲ LAIKINAS GYVENIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE

 

40 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu:

1) jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;

KEISTA:

2013 10 10 įstatymu Nr. XII-548 (nuo 2013 10 24)

(Žin., 2013, Nr. 111-5488)

 

2) jis yra lietuvių kilmės asmuo;

3) yra šeimos susijungimo atvejis;

4) jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas;

KEISTA:

2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

 

41) jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio Įstatymo 441 straipsnio nuostatas;

KEISTA:

2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

 

42) jis perkeliamas įmonės viduje pagal šio Įstatymo 442 straipsnio nuostatas;

KEISTA:

2017 05 25 įstatymu Nr. XIII-382 (nuo 2017 09 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-09471)

 

5) jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas;

KEISTA:

2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-09973)

 

51) jis ketina Lietuvos Respublikoje steigti startuolį ir vykdyti jo veiklą pagal šio Įstatymo 451 straipsnio nuostatas;

KEISTA:

1. 2016 09 14 įstatymu Nr. XII-2609 (nuo 2017 01 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-23714)

2. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

6) jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas;

KEISTA:

2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-09973)

 

7) jam yra nustatyta globa (rūpyba) arba jis yra paskirtas globėju (rūpintoju);

8) nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos arba negali grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 1301 straipsnyje nurodytų aplinkybių, arba užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę, arba išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais, arba užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių;

KEISTA:

1. 2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

2. 2015 11 26 įstatymu Nr. XII-2080 (nuo 2015 12 01)

(TAR, 2015, Nr. 2015-18919)

3. 2021 12 23 įstatymu Nr. XIV-816 (nuo 2022 01 01)

(TAR, 2021, Nr. 2021-27706)

 

9) jam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje;

10) jam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;

11) dėl pavojingos organizmo būklės jis negali išvykti ir jam reikalinga neatidėliotina būtinoji medicinos pagalba. Tokių būklių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras;

12) jam leidžiama pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis;

KEISTA:

1. 2006 11 28 įstatymu Nr. X-924 (nuo 2006 12 16)

(Žin., 2006, Nr. 137-5199)

2. 2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

 

13) jis ketina pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslo ir studijų institucija, dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas;

KEISTA:

1. 2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 02 23)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

2. 2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-09973)

3. 2018 06 27 įstatymu Nr. XIII-1310 (nuo 2018 07 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-10963)

 

14) jis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą ir turi tos valstybės išduotą leidimą gyventi;

KEISTA:

2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

 

15) jis yra studijas arba mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą užbaigęs užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytais atvejais, arba mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus užbaigęs užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šio Įstatymo 492 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju;

KEISTA:

1. 2018 06 27 įstatymu Nr. XIII-1310 (nuo 2018 07 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-10963)

2. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

16) jis yra Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos pilietis, kuris ketina dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

KEISTA:

1. 2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2338 (nuo 2019 09 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-12401)

2. 2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2338 (nuo 2020 02 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-12401)

 

INFOLEX PASTABA: 40 str. 1 d. 16 p. įsigaliojo Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dieną.

 

2.

KEISTA:

2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

 

Leidimas laikinai gyventi užsieniečio prašymu naujai įforminamas, jeigu:

1) užsienietis pakeičia asmens duomenis;

2) leidimas laikinai gyventi tapo netinkamas naudoti;

3) šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju pasibaigia laikotarpis, kuriam įformintas leidimas laikinai gyventi;

4) leidime laikinai gyventi yra netikslių įrašų;

5) leidimas laikinai gyventi yra prarastas.

3. Užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas.

KEISTA:

1. 2006 11 28 įstatymu Nr. X-924 (nuo 2006 12 16)

(Žin., 2006, Nr. 137-5199)

2. 2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-09973)

 

4. Leidimas laikinai gyventi įforminamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti laikotarpį, kuriam išduodamas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi. Jeigu užsieniečio pateikto kelionės dokumento galiojimas neviršija jam išduodamo ar keičiamo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpio arba jį viršija mažiau negu 3 mėnesiais, leidimas laikinai gyventi įforminamas 3 mėnesiais trumpesniam negu kelionės dokumento galiojimas laikotarpiui ir, užsieniečiui pateikus naują galiojantį kelionės dokumentą, gali būti naujai įformintas likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui.

KEISTA:

2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

 

5. Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

6. Šeimos narys, atvykstantis gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris atitinka šio Įstatymo 43 straipsnio 6 ir 61 dalyse nustatytas sąlygas, dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo gali kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu ir prašymas nagrinėjamas kartu su šio užsieniečio prašymu bei sprendimai dėl leidimo išdavimo priimami tuo pačiu metu, jeigu prašymai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateikti kartu. Leidimas laikinai gyventi jam išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir užsieniečiui, su kuriuo į Lietuvos Respubliką atvyksta šeimos narys.

KEISTA:

1. 2006 11 28 įstatymu Nr. X-924 (nuo 2006 12 16)

(Žin., 2006, Nr. 137-5199)

2. 2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

3. 2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-09973)

4. 2016 09 14 įstatymu Nr. XII-2609 (nuo 2017 01 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-23714)

5. 2017 05 25 įstatymu Nr. XIII-382 (nuo 2017 09 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-09471)

6. 2018 06 27 įstatymu Nr. XIII-1310 (nuo 2018 07 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-10963)

7. 2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2338 (nuo 2019 09 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-12401)

8. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

41 straipsnis.       Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę

KEISTA:

2013 10 10 įstatymu Nr. XII-548 (nuo 2013 10 24)

(Žin., 2013, Nr. 111-5488)

 

1. Užsieniečiui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi, jeigu jis pateikia teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus.

2. Užsieniečiui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, leidimas laikinai gyventi išduodamas 5 metams.

 

42 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas lietuvių kilmės užsieniečiui

1. Lietuvių kilmės užsieniečiui gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, jeigu jis pateikia lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą.

2. Lietuvių kilmės užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas 5 metams.

 

43 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju

KEISTA:

2006 11 28 įstatymu Nr. X-924 (nuo 2006 12 16)

(Žin., 2006, Nr. 137-5199)

 

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai:

1) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio tėvai arba vienas iš jų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai;

2) Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi;

KEISTA:

2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 02 23)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

 

3) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis;

4) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir išduotas leidimas gyventi;

KEISTA:

2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

 

5) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi;

6) jis yra užsieniečio, turinčio leidimą gyventi, pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis;

7) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio tėvai, kurie yra nedarbingi dėl senatvės pensijos amžiaus arba neįgalumo ir turi leidimą nuolat gyventi;

8) atsiranda itin sunkių aplinkybių, susijusių su santuokos ar registruotos partnerystės nutraukimu arba šeimos nario mirtimi, reglamentuotų pagal šio Įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką. Šiuo atveju prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti pateiktas iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsieniečiui dar nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju, arba ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsienietis iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą šeimos susijungimo atveju. Leidimas laikinai gyventi pagal šį punktą gali būti išduotas vieneriems metams.

KEISTA:

1. 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1864 (nuo 2019 07 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00220)

2. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

INFOLEX PASTABA: Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme gautas 2016 12 07 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas Nr. 1B-22/2016 ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 straipsnio (2006 m. lapkričio 28 d. redakcija) 1 dalies 5 punktas tiek, kiek jame nenustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju ir tada, kai Lietuvos Respublikoje gyvena asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, su kuriuo užsieniečio kitoje valstybėje sudaryta santuoka arba registruotos partnerystės sutartis nėra pripažįstama Lietuvos Respublikoje dėl draudimo tuoktis ir sudaryti registruotos partnerystės sutartį tos pačios lyties asmenims, tačiau su kuriuo jis yra sukūręs santykius, savo turiniu atitinkančius šeimos sampratą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1, 4 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

 

2. NETEKO GALIOS:

2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

 

3. Šio straipsnio 1 dalies 2, 4–7 punktuose numatytais atvejais užsieniečiui šeimos nariui leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytas sąlygas (su šio straipsnio 3 dalyje nurodyta išimtimi) arba asmuo, pas kurį atvykstama šeimos susijungimo tikslu, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina, kad jo šeimos narys atitinka minėtas sąlygas.

KEISTA:

2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-09973)

 

4. Jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė, o jeigu nepilnametis užsienietis buvo įvaikintas, – ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įvaikinimas fiktyvus.

KEISTA:

1. 2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 02 23)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

2. 2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-09973)

 

5. Užsieniečiui šeimos susijungimo atveju leidimas laikinai gyventi išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas užsieniečiui, pas kurį atvykstama šeimos susijungimo tikslu. Užsieniečiui, kuris šeimos susijungimo tikslu atvyksta pas užsienietį, turintį leidimą nuolat gyventi, arba pas Lietuvos Respublikos pilietį, leidimas laikinai gyventi išduodamas 2 metams, o keičiamas 4 metams.

KEISTA:

1. 2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-09973)

2. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

6.

KEISTA:

1. 2008 02 01 įstatymu Nr. X-1442 (nuo 2008 02 23)

(Žin., 2008, Nr. 22-803)

2. 2009 07 22 įstatymu Nr. XI-392 (nuo 2009 08 04)

(Žin., 2009, Nr. 93-3984)

3. 2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1864 (nuo 2019 07 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00220)

4. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

Šio straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nurodytas užsienietis, kurio šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, turi būti pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus, turėti ne mažiau kaip vienerius metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, reglamentuojamas pagal šio Įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką. Šis reikalavimas netaikomas, kai šeimos nariai atvyksta pas užsienietį:

1) kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje;

2) kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi arba turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1, 2, 41, 42, 51, 13 ar 16 punkte nustatytais pagrindais;

3) kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi arba turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu. Šia teise užsienietis gali pasinaudoti, jeigu šeima jau buvo sukurta toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje užsienietis įgijo ilgalaikio gyventojo statusą;

4) kuris yra atvykęs stažuoti mokslo ir studijų institucijose pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis arba pagal Europos Sąjungos akademinių mainų su trečiosiomis valstybėmis programas;

5) kuris tiesiogiai dalyvaudamas valstybei svarbiuose projektuose yra investavęs Lietuvos Respublikoje nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą ir naudojamą turtą;

6) kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi arba turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–22 punktuose nustatytais pagrindais.

61.

KEISTA:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

Šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi:

1) kai šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu pas užsienietį, nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi arba turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, ir studijuojantį magistrantūroje arba doktorantūroje, taip pat kai užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 494 straipsnyje nustatytu pagrindu ir yra Lietuvos Respublikoje užbaigęs magistrantūros arba doktorantūros studijas arba mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus;

2) jeigu dėl leidimo laikinai gyventi kreipiasi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas nepilnametis užsienietis, kurio abu tėvai arba vienas iš tėvų, kuriam nustatyta užsieniečio globa, arba turimas vienintelis iš tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba turi leidimą laikinai gyventi.

62. NETEKO GALIOS:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

7. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos dėl šeimos susijungimo taikomos, kai abu užsieniečiai sutuoktiniai arba užsieniečiai, sudarę registruotos partnerystės sutartį, yra ne jaunesni kaip 21 metų, išskyrus atvejus, kai užsienietis, pas kurį atvyksta sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu.

KEISTA:

2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

 

8.

KEISTA:

2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

 

Teisės į šeimos susijungimą neturi užsieniečiai:

1) pateikę prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje tol, kol dėl prieglobsčio suteikimo nepriimtas galutinis sprendimas;

2) kuriems suteikta laikinoji apsauga;

KEISTA:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

3) kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jeigu jų šeimos nariams nebūtų suteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 3–5 punktus arba 3 dalį.

 

44 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti

KEISTA:

1. 2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

2. 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

3. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis:

1) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;

2) atitinka šias sąlygas:

a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;

KEISTA:

2024 05 30 įstatymu Nr. XIV-2673 (nuo 2024 06 08)

(TAR, 2024, Nr. 2024-10549)

 

b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties;

c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.

3. Leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams.

4. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas.

5. Kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbą Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

6. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.

7. Jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, šio straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje numatytą įsipareigojimą pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius.

 

INFOLEX PASTABA: 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (TAR, 2022, Nr. 2022-15427) nustatyta, kad Ukrainos piliečiams, jų šeimos nariams ir asmenims be pilietybės, gyvenusiems Ukrainoje, pasitraukusiems iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir pasinaudojusiems galimybe pradėti dirbti be leidimo dirbti arba be Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimamo sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 str. pagrindu išduodamas ir keičiamas netaikant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 str. 1 d. 2 p. c p. nustatytos sąlygos, jeigu darbo santykiai tęsiami su tuo pačiu darbdaviu.

 

441 straipsnis.      Leidimo laikinai gyventi (Europos Sąjungos mėlynosios kortelės) išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą

KEISTA:

1. 2012 06 30 įstatymu Nr. XI-2189 (nuo 2013 01 01)

(Žin., 2012, Nr. 85-4450)

2. 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

3. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

1. Leidimas laikinai gyventi (Europos Sąjungos mėlynoji kortelė) gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas:

1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, o jeigu pateikiamas darbdavio įsipareigojimas yra įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 7 dalį, – ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio;

2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla, nurodyta darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – darbdavio informacija apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu;

3) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad darbdavys, kuris ketina įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą kaip įmonės vadovą, yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, kurios dalyvio (užsienio valstybėje įsteigtos įmonės ar įmonių grupės) metinės pajamos per paskutinius 3 finansinius metus (jeigu įmonė veikia trumpiau negu 3 metus, – nuo įmonės įsteigimo dienos) iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šį straipsnį pateikimo dienos bent vienais finansiniais metais yra ne mažesnės negu 1 000 000 eurų. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka.

2. Lietuvos Respublikoje teisėtai esantis užsienietis, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu (Europos Sąjungos mėlynąją kortelę), turi teisę pradėti dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytomis sąlygomis, prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiu nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu pateikimo.

3. Profesinės patirties prilyginimo aukštojo mokslo kvalifikacijai ir tai patvirtinančio dokumento išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ši tvarka taikoma tik nereglamentuojamoms Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms priskirtoms profesijoms, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija. Ši tvarka netaikoma užsieniečiui, ketinančiam dirbti juridinio asmens vadovu ar juridinio asmens vadovo pavaduotoju.

4. Užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas 3 metams, o jeigu darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu 3 metų laikotarpiui, – darbo sutarties galiojimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams.

5. Jeigu užsienietis per pirmuosius teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidauja pakeisti darbdavį arba, netekęs darbo ir nepraėjus 6 mėnesiams, ketina dirbti kitą aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti ir pas kitą darbdavį, jeigu nekeičiamas darbdavys, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti.

6. Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Europos Sąjungos mėlynąją kortelę, galiojančią ilgiau negu metus, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir pradėti dirbti. Užsienietis į Lietuvos Respubliką gali atvykti dirbti iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės negu ta, kuri jam išdavė Europos Sąjungos mėlynąją kortelę, jeigu joje pragyveno ne trumpiau kaip 6 mėnesius kaip Europos Sąjungos mėlynosios kortelės turėtojas. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsienietis, turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Europos Sąjungos mėlynąją kortelę, ir jo šeimos nariai, turintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą laikinai gyventi, jeigu šeimos nariai atvyko kartu su užsieniečiu, turi pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo užsieniečio, turinčio kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Europos Sąjungos mėlynąją kortelę, darbo Lietuvos Respublikoje pradžios. Užsieniečiui, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Europos Sąjungos mėlynąją kortelę ir atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką, leidimui laikinai gyventi išduoti taikomos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą, kai užsieniečio profesinė veikla nereglamentuojama.

7. Jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą įsipareigojimą pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius.

8. Šio straipsnio nuostatos netaikomos užsieniečiams, kuriems taikomos šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatos.

 

442 straipsnis.      Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris perkeliamas įmonės viduje

KEISTA:

2017 05 25 įstatymu Nr. XIII-382 (nuo 2017 09 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-09471)

 

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris perkeliamas įmonės viduje kaip:

1) vadovas, jeigu pateikiami dokumentai, kad jis:

a) vadovaus priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, ar jos struktūriniam padaliniui, turės sau pavaldaus personalo, įgaliojimus kontroliuoti personalo darbą ir atlikti su jo valdymu susijusius veiksmus;

b) turi priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, reikiamą kvalifikaciją ir profesinę patirtį;

c) ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki atvykimo į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, dienos dirbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, kurios atstovybė ar filialas yra ši priimančioji įmonė, arba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje įmonėje;

2) specialistas, jeigu pateikiami dokumentai, kad jis:

a) turi priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, būtinų specialių veiklos srities, metodų arba valdymo žinių, kurias vertinant atsižvelgiama į konkrečiai su šia įmone susijusias žinias, turimą aukštą profesinę kvalifikaciją ir profesinę patirtį, susijusią su specifinių techninių žinių reikalaujančia darbo ar veiklos rūšimi;

b) ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki atvykimo į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, dienos dirbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, kurios atstovybė ar filialas yra ši priimančioji įmonė, arba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje įmonėje;

3) darbuotojas – stažuotojas, jeigu pateikiami dokumentai, kad jis:

a) turi stažuotės sutartį, patvirtinančią, kad užsienietis perkeliamas įmonės viduje karjeros plėtojimo tikslais arba kad įgytų žinių apie verslo metodus ar būdus, ir apimančią stažuotės programą, jos trukmę ir darbuotojo – stažuotojo veiklos priežiūros sąlygas;

b) turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą;

c) perkeltas įmonės viduje gaus darbo užmokestį;

d) ne mažiau kaip pastaruosius 3 mėnesius iki atvykimo į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, dienos dirbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, kurios atstovybė ar filialas yra ši priimančioji įmonė, arba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje įmonėje.

11. NETEKO GALIOS:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

2. Leidimui laikinai gyventi išduoti pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtos įmonės atstovybė, filialas ar tai pačiai įmonių grupei priklausanti įmonė, taip pat užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtos įmonės su perkeliamu įmonės viduje užsieniečiu sudaryta darbo sutartis ir paskyrimo raštas, kuriame nurodoma perkėlimo įmonės viduje trukmė, priimančiosios (priimančiųjų) įmonės (įmonių) buveinės (buveinių) adresas (adresai), pareigos, į kurias užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ir jam paskirtas darbo užmokestis bei įsipareigojama, kad, pasibaigus perkėlimo įmonės viduje laikotarpiui, užsienietis bus perkeltas atgal į užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtą įmonę.

3. Jeigu užsienietis dirbs priimančioje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje, pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą.

4. Lietuvos Respublikoje teisėtai esantis užsienietis, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu, turi teisę pradėti dirbti priimančiojoje įmonėje prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiu nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu pateikimo.

KEISTA:

2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

 

5. Jeigu numatytas perkeliamo įmonės viduje užsieniečio judėjimas tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi gali būti pateiktas, jeigu į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, jis atvyksta pirmiausia arba ilgiausiam laikotarpiui. Apie numatomą perkeliamo įmonės viduje užsieniečio judėjimą į priimančiąsias įmones, įsteigtas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (nepaisant to, ar perkėlimas į priimančiąją įmonę, įsteigtą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, truks ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį ar ilgesnį laikotarpį), turi būti nurodyta pateikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi arba pagal šio Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytus reikalavimus, kai tokios aplinkybės paaiškėjo.

KEISTA:

2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1864 (nuo 2019 07 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00220)

 

6. Užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, negali trukti ilgiau negu 3 metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba kaip specialistas, ir negali trukti ilgiau negu vienerius metus, kai perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. Naujas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nustatytais pagrindais gali būti pateiktas ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams nuo užsieniečio išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, jeigu jo perkėlimas įmonės viduje truko šioje dalyje nurodytą ilgiausią leidžiamą perkėlimo įmonės viduje laikotarpį.

KEISTA:

2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

 

7. Užsieniečiui, kuris perkeliamas įmonės viduje, leidimas laikinai gyventi išduodamas laikotarpiui, kuriam jis perkeliamas į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip 3 metams, kai jis perkeliamas kaip vadovas arba specialistas, ir ne ilgiau kaip vieniems metams, kai jis perkeliamas kaip darbuotojas – stažuotojas.

8. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir jo perkėlimas įmonės viduje netruks ilgiau kaip šio straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis.

9. Užsieniečiui, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje ir atvyksta į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ilgesniam negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpiui, leidimui laikinai gyventi išduoti taikomi šio straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nustatyti reikalavimai.

 

45 straipsnis.       Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla

KEISTA:

1. 2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-09973)

2. 2014 10 07 įstatymu Nr. XII-1193 (nuo 2015 01 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-14279)

 

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis:

1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;

KEISTA:

1. 2016 09 14 įstatymu Nr. XII-2609 (nuo 2017 01 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-23714)

2. 2017 12 21 įstatymu Nr. XIII-943 (nuo 2018 01 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-21629)

3. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

2) yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje;

KEISTA:

2016 09 14 įstatymu Nr. XII-2609 (nuo 2017 01 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-23714)

 

21) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip penkios darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir į kurios nuosavą kapitalą (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turtą) užsienietis investavo ne mažiau kaip 260 000 eurų, ir jis yra šios įmonės vadovas arba akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;

KEISTA:

2016 09 14 įstatymu Nr. XII-2609 (nuo 2017 01 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-23714)

 

22) yra vadovas įmonės, kuri vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 500 000 eurų ir kurioje įsteigtos ne mažiau kaip dešimt darbo vietų ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir šiems darbuotojams mokamas mėnesinis darbo užmokestis, ne mažesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, arba užsieniečiai, kurie turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nurodytu pagrindu, ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje;

KEISTA:

1. 2016 09 14 įstatymu Nr. XII-2609 (nuo 2017 01 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-23714)

2. 2017 12 21 įstatymu Nr. XIII-943 (nuo 2018 01 01)

(TAR, 2017, Nr. 2017-21629)

3. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

3) yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, arba treneris, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos sporto įstatyme, atvykstantys į Lietuvos Respubliką užsiimti sporto veikla;

KEISTA:

1. 2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

2. 2018 10 18 įstatymu Nr. XIII-1557 (nuo 2019 01 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-17473)

 

4) yra atlikėjas, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatyme, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti atlikėjo veikla;

KEISTA:

2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

 

5) yra žurnalistas, akredituotas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti veikla pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą;

KEISTA:

2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

 

6) yra tradicinės Lietuvos religinės bendrijos (bendruomenės) ar valstybės pripažintos religinės bendrijos narys arba Lietuvos Respublikoje juridinio asmens statusą turinčios kitos religinės bendruomenės ar bendrijos dvasininkas, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti veikla pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, jeigu dėl užsieniečio atvykimo tarpininkauja atitinkamos religinės bendrijos (bendruomenės) vadovybė ir patvirtina, kad užsienietis turės lėšų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;

KEISTA:

2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

 

7) atvyksta vykdyti bendrų su užsienio valstybėmis vyriausybinių programų;

KEISTA:

2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

 

8) yra Europos Sąjungos ar jos valstybių narių pripažįstamų savanoriškos veiklos programų, apimančių praktinio solidarumo veiksmų programas, kuriomis siekiama visuotinės svarbos tikslų nesiekiant pelno ir kuriose veiksmai nėra atlyginami, išskyrus išlaidų, susijusių su savanoriška veikla, kompensavimą, dalyvis ir pateikia su savanoriškos veiklos organizatoriumi sudarytą savanoriškos veiklos sutartį, prie kurios pridedama savanoriškos veiklos programa.

KEISTA:

1. 2014 12 09 įstatymu Nr. XII-1396 (nuo 2015 03 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-19923)

2. 2018 06 27 įstatymu Nr. XIII-1310 (nuo 2018 07 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-10963)

 

2. Užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas 2 metams (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus) arba užsieniečio veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu užsieniečio teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu 2 metus.

KEISTA:

2016 09 14 įstatymu Nr. XII-2609 (nuo 2017 01 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-23714)

 

3. Šio straipsnio 1 dalies 21 ir 22 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas 3 metams arba užsieniečio veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu užsieniečio teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu 3 metus.

KEISTA:

2016 09 14 įstatymu Nr. XII-2609 (nuo 2017 01 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-23714)

 

4. Užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

5. Išduodant ar keičiant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui šiame straipsnyje nustatytais pagrindais, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra šis užsienietis, yra fiktyvi.

KEISTA:

2016 09 14 įstatymu Nr. XII-2609 (nuo 2017 01 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-23714)

 

6.

KEISTA:

2018 06 27 įstatymu Nr. XIII-1310 (nuo 2018 07 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-10963)

 

Užsieniečio su savanoriškos veiklos organizatoriumi sudarytoje savanoriškos veiklos sutartyje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta:

1) savanoriškos veiklos programos pavadinimas;

2) savanoriškos veiklos trukmė;

3) savanoriškos veiklos programos įgyvendinimo vieta ir savanoriškos veiklos priežiūros sąlygos;

4) savanoriškos veiklos laikas;

5) užsieniečio turimos lėšos pragyvenimo ir apgyvendinimo išlaidoms padengti ir užsieniečiui kompensuojamos su savanoriška veikla susijusios išlaidos;

6) mokymai, susiję su užsieniečio parengimu numatytai savanoriškai veiklai atlikti (jeigu jie numatyti).

 

451 straipsnis.      Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina Lietuvos Respublikoje steigti startuolį ir vykdyti jo veiklą

KEISTA:

1. 2016 09 14 įstatymu Nr. XII-2609 (nuo 2017 01 01)

(TAR, 2016, Nr. 2016-23714)

2. 2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2338 (nuo 2019 07 27)

(TAR, 2019, Nr. 2019-12401)

3. 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

4. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina Lietuvos Respublikoje steigti startuolį ir vykdyti jo veiklą, jeigu ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad užsienietis įrodė, kad plėtoja startuolio veiklą, kurią ketina vykdyti Lietuvos Respublikoje, ir kad užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomo įsteigti startuolio dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas startuolio veiklai. Startuolio dalyviais gali būti ne daugiau kaip 4 užsieniečiai.

2. Vertinimo tvarką, pagal kurią nustatoma, ar numatomo steigti startuolio veikla turi didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą ir ar užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, nustato ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su švietimo, mokslo ir sporto ministru ir vidaus reikalų ministru.

3. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 120 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo įsteigti startuolį ir pradėti vykdyti jo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą. Jeigu startuolį įsteigė ne visi būsimos įmonės dalyviai, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 51 punkte nustatytu pagrindu ir kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką ketindamas tapti jau įsteigto startuolio dalyviu, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo tapti startuolio dalyviu.

4. Užsieniečiui, kuris ketina Lietuvos Respublikoje steigti startuolį ir vykdyti jo veiklą, leidimas laikinai gyventi išduodamas 2 metams. Šis leidimas, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai patvirtinus, kad užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gali būti pakeistas 3 metams.

5. Užsienietis, nutraukęs startuolio veiklą, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

 

46 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina mokytis

KEISTA:

1. 2014 06 26 įstatymu Nr. XII-965 (nuo 2014 11 01)

(TAR, 2014, Nr. 2014-09973)

2. 2018 06 27 įstatymu Nr. XIII-1310 (nuo 2018 07 01)

(TAR, 2018, Nr. 2018-10963)

 

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis:

1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą;

2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas);

KEISTA:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos;

KEISTA:

1. 2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

2. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui, iki 6 mėnesių ilgesniam negu numatomas studijų laikotarpis. Kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris studijuoja doktorantūroje, leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas 3 metų laikotarpiui. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su šio Įstatymo 26 straipsnio 31 dalyje nurodyta išimtimi), jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus arba yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio Įstatymo 35 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nustatyta pateisinamų priežasčių, nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo.

KEISTA:

1. 2019 07 16 įstatymu Nr. XIII-2338 (nuo 2019 09 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-12401)

2. 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

3. Kai pasibaigia mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpis arba užsienietis nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę ar kvalifikacijos tobulinimą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu arba jeigu užsienietis, užbaigęs mokymąsi arba studijas Lietuvos Respublikoje, pradeda dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu ir kreipiasi dėl leidimo gyventi išdavimo kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

KEISTA:

2020 11 10 įstatymu Nr. XIII-3412 (nuo 2021 03 01)

(TAR, 2020, Nr. 2020-24582)

 

4. NETEKO GALIOS:

2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1277 (nuo 2022 08 01)

(TAR, 2022, Nr. 2022-15427)

 

5. Paskutiniais mokymosi metais užsieniečiui jo prašymu leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas laikotarpiui, neviršijančiam 6 mėnesių termino, skaičiuojant nuo paskutinės mokymosi dienos.

6. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas užsienietis turi teisę pateikti prašymą būti priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, jeigu paaiškėja šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytos aplinkybės. Tokiu atveju sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo nepriimamas tol, kol sprendžiamas klausimas dėl jo priėmimo studijuoti. Apie kitai mokslo ir studijų institucijai pateiktą prašymą užsienietis privalo pranešti Migracijos departamentui pagal šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Jeigu užsienietis per 2 mėnesius nuo pranešimo Migracijos departamentui pateikimo datos nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, leidimas laikinai gyventi panaikinamas pagal šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą.

KEISTA:

2018 12 20 įstatymu Nr. XIII-1864 (nuo 2019 07 01)

(TAR, 2019, Nr. 2019-00220)

 

7. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta stažuotės sutartis sudaroma laikantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintos sutarties formos.

 

47 straipsnis.       Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui globos (rūpybos) nustatymo atveju

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka:

1) jis yra paskirtas asmens, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, globėju (rūpintoju);

2) jo globėju (rūpintoju) yra paskirtas Lietuvos Respublikos pilietis.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas vieneriems metams.