Esminės citatos iš aukščiausiųjų teismų išaiškinimų
1
45216 svarbiausios citatos iš LRKT, LAT civilinių, LVAT sprendimų
2
Ieškokite citatų įrašę žodžius, įstatymo straipsnį ar bylos kategoriją
3
Paspauskite ant citatos pavadinimo ir rasite panašias citatas
Teisės aiškinimo taisyklė
Pagrindinės taisyklės, susijusios su geografinių pavadinimų registravimu kaip prekių ženklų, suformuluotos [Europos Sąjungos] Teisingumo Teismo 1999 m. gegužės 4 d. sprendime sujungtose bylose Windsurfing Chiemsee prieš Huber, C-108/97 ir C-109/97. Nurodytoje byloje teismas išaiškino, jog nuostata, kuria draudžiama kaip prekių ženklus registruoti aprašomuosius žymenis, yra saugomas bendrasis interesas, kad tokius žymenis galėtų laisvai naudoti visi, ir neleidžiama jų rezervuoti tik vienai bendrovei prekių ženklo registracijos pagrindu. Kalbant konkrečiai apie žymenis ar nuorodas, galinčius žymėti prekių, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, geografinę kilmę, ypač apie geografinius pavadinimus, egzistuoja bendrasis interesas išsaugoti visų asmenų teisę nevaržomai juos naudoti, nes jais galima ne tik nurodyti atitinkamų prekių kokybę bei kitas savybes, bet ir daryti įvairią įtaką vartotojų pasirinkimui, pavyzdžiui, susiejant prekes ar paslaugas su vieta, kuri gali sukelti teigiamą reakciją. Nurodytas registracijos draudimas taikytinas ne tik tada, kai geografinis pavadinimas žymi vietą, kuri suinteresuotos visuomenės jau šiuo metu yra siejama su atitinkama prekių kategorija; jis taip pat taikomas geografiniams pavadinimams, kuriuos atitinkamos įmonės ateityje gali norėti naudoti nurodydamos tos prekių kategorijos geografinę kilmę. Atliekant tokį vertinimą ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kiek konkretus pavadinimas yra žinomas suinteresuotai visuomenei, tuo pavadinimu žymimos vietos ypatybėms ir atitinkamų prekių kategorijai (aptariamo sprendimo 25, 26, 37 paragrafai). Aprašomasis geografinio pavadinimo pobūdis gali būti susijęs ne tik su prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo vieta, bet ir vieta, kurioje prekės buvo sukurtos ir suprojektuotos, ar vieta, kuri turi įtakos vartotojo pasirinkimams (Teisingumo Teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Bundesverband Souvenir, Geschenke, Ehrenpreise prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą, C-488/16, 48 paragrafas; minėtas 1999 m. gegužės 4 d. sprendimas sujungtose bylose C-108/97 ir C-109/97, 26 paragrafas). Geografinių pavadinimų, kaip prekių ženklų, registracija negalima tais atvejais, kai toks geografinis pavadinimas jau yra žymus arba yra žinomas atsižvelgiant į tam tikrų prekių kategoriją, todėl atitinkamos grupės asmenys jį mintyse sieja su tomis prekėmis ar paslaugomis, arba galima pagrįstai teigti, kad pavadinimu, atsižvelgiant į atitinkamą visuomenę, nurodoma atitinkamos kategorijos prekių ir (arba) paslaugų geografinė kilmė (Bendrojo Teismo 2015 m. sausio 15 d. sprendimas byloje MEM prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (MONAKO), T-197/13, 47, 48 paragrafai; Pirmosios instancijos teismo 2005 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Peek & Cloppenburg prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą, T-379/03, 33, 34 paragrafai). Nėra būtina nustatyti, kad pavadinimas iš tikrųjų nurodo tikrąją geografinę prekių ar paslaugų kilmę. Pakanka įrodyti, kad ryšys tarp vietos ir prekių ar paslaugų gali sudaryti sąlygas suinteresuotai visuomenei nagrinėjamą žymenį suvokti kaip tų prekių ar paslaugų kilmės nuorodą (Pirmosios instancijos teismo 2003 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Nordmilch eG prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą, T-295/01, 43 paragrafas).
 
Teisės aiškinimo taisyklė
[S]iekiant nustatyti, ar žymuo dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį, turi būti vertinamas reikšmingų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visetas, siekiant atsakyti į klausimą, ar suinteresuota visuomenė ginčo ženklą suvokia kaip prekių komercinės kilmės nuorodą, t. y. sieja jį su konkrečia įmone. Būtent pastaroji aplinkybė tokio pobūdžio ginčuose yra įrodinėjamas faktas. Akivaizdu, kad ginčo žymeniu pažymėtų prekių pardavimų apimtis ir išlaidos reklamai tiesiogiai neįrodo visuomenės nuomonės apie šį žymenį, todėl šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai teismų pagrįstai buvo vertinami kaip netiesioginiai.
 
Teisės aiškinimo taisyklė
[B]ūtinybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui susiejimas su poreikiu atsikirsti į šalies netenkinančio pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus neatitiktų CPK įtvirtinto ribotos apeliacijos modelio, nes iš esmės lemtų, kad apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama pakartotinai, o ne būtų tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto pagal šalių pateiktus įrodymus, teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 314 straipsnyje įtvirtintos išimties taikymo, minėta, savaime nepagrindžia tai, kad teikiamais naujais įrodymais įrodinėjamos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės ar kad tokių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, – šaliai pažeidus pareigą rūpintis proceso skatinimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), naujus įrodymus turi būti atsisakyta priimti neatsižvelgiant į nurodytus veiksnius.
 
Norėdami gauti atsakymą, įveskite savo elektroninio pašto adresą
Dėkojame.
Pranešimas išsiųstas
Sutinku gauti Infolex el. laišką pagalbos atsakymui įvertinti.
Atšaukti
Į pagalbos centrą >
Pagalba
Mobili ver.