Esminės citatos iš aukščiausiųjų teismų išaiškinimų
1
44204 svarbiausios citatos iš LRKT, LAT civilinių, LVAT sprendimų
2
Ieškokite citatų įrašę žodžius, įstatymo straipsnį ar bylos kategoriją
3
Paspauskite ant citatos pavadinimo ir rasite panašias citatas
Teisės aiškinimo taisyklė
<...> pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją SMK grindžiamas deklaravimo sistema, kad būtų kiek įmanoma sumažinta formalumų ir muitinės patikrinimų bei užkirstas kelias sukčiavimui ir pažeidimams, dėl kurių gali būti padaryta žalos Sąjungos biudžetui. Būtent dėl išankstinių deklaracijų svarbos geram muitų sąjungos veikimui SMK 15 straipsnyje yra nustatyta deklarantų pareiga pateikti tikslią ir išsamią informaciją (2020 m. liepos 9 d. sprendimo byloje Unipack, C-391/19, 22 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Ši pareiga neatsiejama nuo priimtos muitinės deklaracijos neatšaukiamumo principo, kurio išimtys griežtai įtvirtintos šios srities Sąjungos teisės aktuose (2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo byloje Baltic Agro, C-3/13, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Nors šis neatšaukiamumo principas pagal SMK sušvelninamas jo 173 straipsnyje nustatyta galimybe pataisyti muitinės deklaraciją, vis dėlto ši galimybė yra šio principo išimtis, aiškintina siaurai (2023 m. birželio 8 d. sprendimo byloje Zes Zollner Electronic, C-640/21, 43 punktas).‏‏‎ ‏‏‎
 
Teisės aiškinimo taisyklė
<...> šiuo atveju susiklostė SMK 173 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta situacija, kai muitinės deklaracijos duomenų neteisingumą nustatė pati muitinė ir deklaracijos taisymas tapo neleidžiamas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikdamas muitinės deklaraciją, A. K. pagal SMK 15 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintą deklaranto pareigą pateikti tikslią ir išsamią informaciją prisiėmė atsakomybę, kad faktiniai duomenys apie deklaruojamą prekę, įskaitant ir jos vertę, atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijoje. Būdamas profesionalus muitinės tarpininkas, t. y. savo srities specialistas, ir turėdamas pareigą tinkamai atlikti su muitiniu įforminimu susijusias pareigas, A. K. privalėjo elgtis rūpestingai ir įsitikinti, kad jo teikiamoje deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi, juolab kad buvo deklaruojama tik viena prekė ir jos tikrajai vertei patikrinti nebuvo būtina atlikti kokių nors išskirtinių, sudėtingų ar didelės apimties veiksmų, objektyviai didinančių riziką suklysti, tačiau to nepadarė. Taigi apeliacinės instancijos teismas A. K. veiksmuose pagrįstai konstatavo būtinąjį ANK 212 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės požymį – neatsargią kaltės formą, pasireiškusią nerūpestingumu.‏‏‎ ‏‏‎
 
Teisės aiškinimo taisyklė
<...> taikant administracinę atsakomybę, svarbu ne tik nustatyti, ar padaryta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, bet ir įvertinti konkrečios veikos pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-719/2023). A. K. deklaracijoje neteisingai nurodžius mažesnę nei tikroji deklaruojamos prekės vertę, sudarytos prielaidos neteisingai apskaičiuoti valstybei mokėtinus mokesčius – atsirado 262 Eur dydžio PVM nepriemoka, o tai sukėlė realias neigiamas pasekmes valstybės biudžetui. <...> neteisingų deklaracijos duomenų nurodymas, kuris daro įtaką teisingam mokesčių apskaičiavimui, yra šiurkšti klaida ir kad šiuo atveju būtent muitinės pareigūno, o ne A. K., iniciatyva buvo nustatyta, jog muitinės deklaracijos duomenys yra neteisingi. Taigi A. K. veiksmai pasiekė pakankamą pavojingumo lygį, kad būtų kvalifikuojami kaip administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 212 straipsnio 3 dalyje.‏‏‎ ‏‏‎
 
Norėdami gauti atsakymą, įveskite savo elektroninio pašto adresą
Dėkojame.
Pranešimas išsiųstas
Sutinku gauti Infolex el. laišką pagalbos atsakymui įvertinti.
Atšaukti
Į pagalbos centrą >
Pagalba
Mobili ver.