BK 39 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. <...> Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, t. y. tai, kad kaltinamosios smurtinį protrūkį prieš jos vyrą lėmė didelis susijaudinimas tiesiogiai pamačius jį lovoje su kita moterimi ir nesavikritiška vyro reakcija į šią situaciją, ją kaltinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad santuokinės neištikimybės faktas, ypač kai sutuoktinis (partneris, sugyventinis) tiesiogiai aptinkamas su kitu asmeniu tokiomis aplinkybėmis, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje (lovoje su kita moterimi), gali stipriai paveikti žmogų, sukelti jam šoką, susijaudinimą ir nulemti neadekvačias, neapgalvotas reakcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad santuokinė neištikimybė šeimos teisėje traktuojama ne tik kaip moralės požiūriu nepriimtinas, bet ir kaip neteisėtas elgesys. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti. Jeigu santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio neištikimybės, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl šio sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Todėl nagrinėjamoje byloje nustatytas akivaizdus sutuoktinio neištikimybės faktas gali būti vertinamas kaip didelį kaltinamosios susijaudinimą sukėlusi priežastis, kuri atitinka atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 10 punkte, turinį. Konstatuodamas šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į kaltinamosios pabrėžiamas aplinkybes, paaiškinančias jos neadekvatų elgesį įvykio metu (filmavimą, kupiną sarkazmo kalbėjimo manierą, ginčą dėl daiktų, agresiją), t. y. kad ji su vyru santuokoje gyveno 10 metų, anksčiau su vyro neištikimybe nebuvo susidūrusi, neištikimybės aktas įvyko sutuoktiniams bendrai priklausančiame bute, dieną prieš jų bendro vaiko gimtadienį. Kaip teigė kaltinamoji, dėl to, pamačiusi lovoje savo vyrą su kita moterimi, ji buvo labai susijaudinusi, jautėsi išduota ir apgauta, dėl šoko net tiksliai nepamena, kaip išėjo iš buto. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas didelį susijaudinimą, pagal bylos aplinkybes turėjo pagrindą tikėti tokiais kaltinamosios parodymais. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nustatant didelio susijaudinimo aplinkybę, psichologinis-psichiatrinis kaltinamosios būklės tyrimas nebuvo būtinas.