Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 760 straipsnį, yra išskyręs tokius sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto taikymo pagrindus: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas (netenka teisinės galios) atnaujinus procesą byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2010; 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014; 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-423-219/2017 27 punktą). Kasacinio teismo nurodyta ir tai, kad sprendimo įvykdymo atgręžimas nukreipiamas tik į tą asmenį, kurio naudai išieškota. Sprendimo įvykdymo atgręžimas negali būti nukreipiamas į kitu materialiuoju teisiniu (ne panaikinto teismo sprendimo) pagrindu lėšas (turtą) įgijusį asmenį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties byloje Nr. e3K-3-74-381/2024 95 punktą). Aptartos teisės normos ir teismų praktika leidžia padaryti išvadą, kad sprendimo vykdymo atgręžimas taikomas tik kai panaikinamas jau įvykdytas teismo sprendimas. Šis institutas negali būti taikomas siekiant išreikalauti lėšas, nurašytas iš skolininko sąskaitos kitu materialiuoju teisiniu pagrindu (ne panaikintu teismo sprendimu, o antstolio sudaromu vykdymo išlaidų apskaičiavimu). Teisėjų kolegijai nutarties 27 punkte konstatavus, kad 30 000 Eur atlygis antstoliui iš pareiškėjos sąskaitos buvo nurašytas ne teismo sprendimo, o nustatytos formos antstolio procesinio dokumento pagrindu, pagrįsta pripažintina apeliacinės instancijos teismo išvada netaikyti CPK 760 straipsnio normos antstolio vykdymo išlaidoms, nurašytoms iš pareiškėjos sąskaitos, grąžinti. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų (galimai netinkamai apskaičiuotų vykdymo išlaidų) ir panaikinęs vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei įpareigojęs antstolį perskaičiuoti vykdomojoje byloje susidariusias vykdymo išlaidas, paprastai turėtų nustatyti terminą, per kurį antstolis turėtų įvykdyti tokį įpareigojimą. Teismui tokio termino nenustačius, antstolis pagal teismo nurodymus naujus vykdymo išlaidų skaičiavimus turėtų atlikti nedelsdamas, per įmanomai trumpiausią terminą. Vis dėlto, susiklosčius procesinei situacijai, kai antstolis nevykdo jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo perskaičiuoti vykdomojoje byloje susidariusias vykdymo išlaidas, toks antstolio neveikimas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų (neveikimo) ir nustatęs, kad antstolis nepateisinamai (neprotingai) ilgą laiką neįvykdo dėl jo priimto įpareigojimo ir neperskaičiuoja vykdomojoje byloje susidariusių vykdymo išlaidų arba jas perskaičiuoja aiškiai nepagrįstai, teismas turi teisę savo iniciatyva arba suinteresuotos šalies prašymu spręsti dėl proceso įstatyme nustatytų poveikio priemonių antstoliui taikymo (pvz., CPK 95 straipsnis, 273 straipsnio 3 dalis, 611 straipsnio 5 dalis ir kt.).