Esminės citatos iš aukščiausiųjų teismų išaiškinimų
1
44945 svarbiausios citatos iš LRKT, LAT civilinių, LVAT sprendimų
2
Ieškokite citatų įrašę žodžius, įstatymo straipsnį ar bylos kategoriją
3
Paspauskite ant citatos pavadinimo ir rasite panašias citatas
Teisės aiškinimo taisyklė
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra suformavęs praktikos, pagal kurią užsienio valstybės teismo sprendimą turi būti atsisakyta pripažinti vien dėl to, kad dėl pripažinimo kreipiasi Rusijos Federacijos subjektas, esantis šios valstybės mokesčių mokėtoju. Teisinės pagalbos teikimas Rusijos Federacijos subjektams kasacinio teismo praktikoje siejamas su būtinybe užtikrinti konkretiems subjektams taikomų sankcijų realumą, be kita ko, akcentuojant, kad konkrečių priemonių parinkimas yra susijęs su faktinės ir galinčios kisti situacijos vertinimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-611/2023 48 punktą). Sprendžiant dėl valstybių, kurioms yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos), teismų priimtų sprendimų pripažinimo, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama teismų pareiga imtis reikiamų priemonių, kad sankcijų nebūtų išvengta prisidengiant kontroliuojamais subjektais, kurie formaliai nėra įtraukti į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, 33 punktas), tačiau nėra pateikta išaiškinimų, kad tokių valstybių teismų priimtus sprendimus turi būti besąlygiškai atsisakyta pripažinti viešosios tvarkos pagrindu.
 
Teisės aiškinimo taisyklė
[J]uridinio asmens turto pardavimą iš varžytynių bankroto procese reglamentuojančios nuostatos, taip pat lyginamuoju aspektu aptartos turto pardavimą iš varžytynių reglamentuojančios proceso teisės normos ir teismų praktika leidžia spręsti, kad nemokumo administratorius, kaip varžytynių vykdytojas, privalo įsitikinti tuo, kad šis turtas priklauso bankrutuojančiam asmeniui, ir prie varžytynių skelbimo pridėti nekilnojamojo turto planą bei šio turto nuotrauką. JANĮ nuostatose expressis verbis nenustatyta administratoriaus pareiga detaliai patikrinti visas parduodamo nekilnojamojo turto patalpas, gauti jų raktus, domėtis galimybe patekti į visas patalpas, tikrinti faktinių tokio turto duomenų atitiktį įregistruotiems viešame registre duomenims ir pan. Teisės normose nustatytas reikalavimas pateikti planą ir tokio nekilnojamojo turto nuotrauką sudaro pagrindą spręsti, kad nemokumo administratorius turi įsitikinti tokio turto realumu, t. y. varžytynių objektas turi būti apžiūrėtas. <....> bendrojo pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti aiškinama, paneigiant CK 4.262 straipsnio, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio nuostatas, t. y. kaip verčianti nemokumo administratorių suabejoti pastato registracijos Nekilnojamojo turto registre duomenų patikimumu.
 
Teisės aiškinimo taisyklė
[S]prendžiant dėl valstybinės žemės pardavimo teisiškai reikšmingas gali būti ne tik pastato eksploatacijos, bet ir ketinimo naudoti pastatą pagal tiesioginę paskirtį faktas. Vis dėlto ketinimas naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį turi būti realus, o ne imituojamas: statinio bendraturtis, siekiantis įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį ne aukciono būdu, privalo pagrįsti, kad jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį, t. y. ketina imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu – statinio naudingųjų savybių pritaikymu, ir kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra būtina turėti valstybinės žemės sklypą nuosavybės teise. Įrodinėjimo pareiga <...> tokio tipo ginčuose tenka asmeniui, norinčiam lengvatine tvarka įsigyti valstybinę žemę nuosavybės teise, o ne atvirkščiai – institucijai, priimančiai dėl to sprendimą. [V]ien teorinė galimybė eksploatuoti tokį statinį nėra pakankama, kad valstybinės žemės sklypas, ant kurio yra toks statinys, būtų parduodamas lengvatine tvarka. Galiojančio teisinio reglamentavimo tikslų akivaizdžiai neatitiktų situacija, kai valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka įgyjamas ketinant ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį eksploatuoti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu esančius statinius, o šių statinių vietoje statyti naujus statinius ar vykdyti tik kitą, su esamų statinių eksploatavimu nesusijusią, žemės sklype leidžiamą veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021, 31 punktas). [T]ais atvejais, kai statinys yra nusidėvėjęs ir savininkas jį siekia remontuoti ar rekonstruoti, tokie savininko veiksmai reiškia ketinimą statinį naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022, 39 punktas).

  • Santrauka
    • LAT sprendė dėl asmens, kuriam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso avarinės būklės pastato dalis, teisėtų lūkesčių ir teisės įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį ne aukciono tvarka
 
Norėdami gauti atsakymą, įveskite savo elektroninio pašto adresą
Dėkojame.
Pranešimas išsiųstas
Sutinku gauti Infolex el. laišką pagalbos atsakymui įvertinti.
Atšaukti
Į pagalbos centrą >
Pagalba
Mobili ver.