Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas). <...> Minėta, kad deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp ieškovui padarytos žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis). CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys civilinėje byloje nustatomas dviem etapais. Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys – nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Faktinis priežastinis ryšys gali būti įvairaus pobūdžio – gali būti akivaizdu, kad žalingi padariniai kilo tik dėl skolininko veiksmų, bet galimi ir atvejai, kai skolininko veiksmai esmingai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tačiau nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Jei žalą nulėmė kelios priežastys, teismas turi nustatyti, ar nesant skolininko veiksmų žala vis tiek būtų atsiradusi, ir tik tuo atveju, jei nustatoma, kad be skolininko veiksmų, nors ir ne vienintelės žalos atsiradimo priežasties, žala nekiltų, teismas gali daryti pagrįstą išvadą, kad faktinis priežastinis ryšys byloje įrodytas. Nustačius faktinį priežastinį ryšį, antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-823/2023, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo teismo sprendimo 39 punkto matyti, jog apeliacinės instancijos teismas priežastinį ryšį iš esmės nustatė tuo pagrindu, kad ieškovas patyrė žalą dėl to, jog iš atsakovės bute esančių šilumos tiekimo vamzdžių išsiliejo vanduo. Minėta, teismai nustatė, kad atsakovės pasitelktas fizinis asmuo. <...> Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dėl bute esančių centrinio šildymo vamzdžių, taip pat radiatorių tvarkingumo yra atsakingi tik to buto savininkai, kurie, trūkus vamzdžiams, patys turi prisiimti kylančias pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2005). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės neteisėti veiksmai ir ieškovui atsiradę nuostoliai yra susiję priežastiniu ryšiu ir lemia jos civilinę atsakomybę.

[I]eškovas neprašė (o ir negalėjo prašyti) priteisti procesinių palūkanų civilinėje byloje <...> [kurioje buvo priteista pagrindinė skola ir delspinigiai, nes jos nagrinėjimo metu galiojusiame 1964 m. CK nebuvo nustatytas procesinių palūkanų institutas], taip pat nepareiškė tokio reikalavimo ir atskiroje civilinėje byloje, iki atsakovas įvykdė prievolę sumokėdamas <....> teismo 2000 m. gruodžio 27 d. sprendimu priteistas sumas, [todėl] susiklostė tokia situacija, kad ieškovui iš esmės nekompensuojami jo patirti nuostoliai (palūkanų forma) už laikotarpį nuo <...> teismo 2000 m. gruodžio 27 d. sprendimo įsiteisėjimo iki atsakovo visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos. <...> Atsakovas (skolininkas), nesumokėjęs <...> teismo 2000 m. gruodžio 27 d. sprendimu priteistos sumos, ir toliau naudojosi ieškovo (kreditoriaus) pinigais. Tai, kad atsakovas po teismo sprendimo priėmimo ilgą laiką neįvykdė prievolės sumokėti priteistą sumą, reiškia, jog jis darė tęstinį pažeidimą. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai, padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį, nes tai lemia vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Taigi ieškovas šiuo atveju ne tik turėjo teisę reikalauti sumokėti teismo sprendimu priteistą pinigų sumą, bet turėjo ir turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus nesumokėjus teismo sprendimu priteistos sumos. Kadangi atsakovas nesumokėjo teismo sprendimu priteistos sumos, ieškovas įgijo naują teisę – reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovas – naują pareigą – už tęstinį piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą sumokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Darytina išvada, kad, nepaisant to, jog ieškovas neprašė (o ir negalėjo prašyti) priteisti procesinių palūkanų civilinėje byloje <...>, taip pat nepareiškė tokio reikalavimo ir atskiroje civilinėje byloje, jis dėl to, kad atsakovas iki pat 2019 m. gruodžio 30 d. ne(į)vykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo ir toliau naudojasi priteista pinigų suma, turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo (kompensuojamųjų palūkanų forma) už laikotarpį nuo <...> teismo 2000 m. gruodžio 27 d. sprendimo įsiteisėjimo iki visiško piniginės prievolės (šiuo atveju – sumokėti teismo priteistą sumą) įvykdymo, atsižvelgiant į ieškinio senaties terminą (CPK 1.125 straipsnio 10 dalis). <...> Toks ieškovo pareikštas reikalavimas turėjo būti nagrinėjamas ne pagal procesinių (nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) ir (ar) kompensuojamųjų ikiteisminių palūkanų (nuo pagrindinės prievolės pažeidimo iki bylos dėl šios prievolės iškėlimo teisme dienos) priteisimo taisykles, o pagal kompensuojamųjų palūkanų priteisimo taisykles, sprendžiant, ar ieškovas turi teisę CK 6.210, 6.261 straipsnių pagrindais reikalauti tokių palūkanų priteisimo už teismo sprendimu priteistos sumos nesumokėjimą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško prievolės sumokėti teismo priteistą sumą įvykdymo.