BK 270 straipsnio 2 dalyje nurodytas didelės žalos aplinkos komponentui ar kitų sunkių padarinių požymis yra vertinamasis, todėl išvada dėl šio sudėties požymio buvimo turi būti daroma vertinant visas konkrečias bylos aplinkybes. Dėl šio požymio teismų praktikoje nurodyta, kad baudžiamojoje byloje turi būti įvertinta konkrečios žalos ar sunkių padarinių pasireiškimo forma ir dydis bei nuspręsta, ar ši orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams padaryta žala yra didelė, ar padariniai aplinkai sunkūs, ar aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudžiamąją ar administracinę atsakomybę. Apskaičiuotas materialinių nuostolių dydis negali būti vienintelis ir didelę žalą lemiantis kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-489/2020). Pagal teismų praktiką, yra vertinami konkretūs ir realūs nusikalstamos veikos padariniai, todėl, kaip teisingai pažymėjo ir bylą nagrinėję teismai, neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumas, kaip jis suprantamas pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 323 straipsnį, yra tik viena iš bylos aplinkybių, į kurią gali būti atsižvelgiama sprendžiant dėl žalos dydžio, bet tai nėra vienintelis ir lemiamas žalos vertinimo kriterijus. <...> Priešingai nei nurodoma kasaciniuose skunduose, teismai, spręsdami, ar nuteistųjų veiksmais padaryta žala yra didelė, rėmėsi ne tik pagal Metodiką apskaičiuotos žalos pinigine išraiška (5 230 959,42 Eur), bet ir atsižvelgė į kitas reikšmingas bylos aplinkybes: kad frezuotas asfaltas buvo išpiltas ir išstumdytas trijose skirtingose Kuršių nerijos nacionalinio parko vietose, kad buvo išstumdyta daugiau kaip 1000 tonų statybinių atliekų, o jomis buvo užterštas virš 3000 kvadratinių metrų žemės plotas. Įvertinta ir tai, kad frezuoto asfalto atliekos gana didelės, įsispaudė į miško keliukus, miško paklotę, vietomis ir į žolinę dangą, kad jos yra kieto pagrindo, netirpios, todėl pačios savaime iš gamtos nepasišalins. Šios bylą nagrinėjusių teismų nurodytos aplinkybės atitinka bylos medžiagą ir, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai įvertintos kaip didelė žala žemei (jos paviršiui).

Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp BK 270 straipsnio 2 dalies ir 271 straipsnio 1 dalies nėra konkurencijos, o pareiškėjų elgesys vertintinas ne kaip viena nusikalstama veika, o kaip BK 270 straipsnio 2 dalyje ir 271 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sutaptis, nes viso elgesio kaip visumos negalima įvertinti veiką kvalifikavus tik pagal kurį nors vieną iš šių BK straipsnių. BK 271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tik už sunaikinimą ar suniokojimą valstybės saugomos teritorijos, toje teritorijoje esančios natūralios ar rūšies buveinės, ar gamtos paveldo teritorinio komplekso, kurio apsaugos tikslais įsteigta ta teritorija, ar gamtos paveldo objekto, o baudžiamoji atsakomybė už žalą žemei, orui, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams ir pan. ar kitus sunkius padarinius kuriam nors iš aplinkos elementų BK 271 straipsnyje nėra nustatyta. Byloje nustatyta, kad dėl nuteistųjų veiksmų buvo padaryta didelė žala žemei ir sukelta kitų sunkių padarinių aplinkai, o tokių padarinių BK 271 straipsnio 1 dalis nenustato. Atsižvelgtina ir į tai, kad sisteminis ir loginis BK 270 straipsnio 2 dalies ir 271 straipsnio 1 dalies tarpusavio santykio aiškinimas, vertinant straipsnių sankcijas, veda prie išvados, kad tokia nusikalstama veika, kuria padaroma žala aplinkos elementui valstybės parke, rezervate ar kitoje saugomoje teritorijoje, taip ją sunaikinant ar suniokojant, negali būti baudžiama švelniau, nei tokia pati veika padaryta valstybės nesaugomoje teritorijoje. Esant tokiai teisinei situacijai, bylą nagrinėję teismai, kvalifikuodami nuteistųjų veikas kaip BK 270 straipsnio 2 dalyje ir 271 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Kasatorių nurodomoje teismų praktikoje nebuvo sprendžiamas BK 270 straipsnio 2 dalyje ir 271 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sutapties klausimas.