CPK 277 straipsnyje nustatytas reguliavimas taikomas tais atvejais, kai apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas pakeičia žemesnės instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą ir neišsprendžia byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar jų paskirstymo klausimo būtent tame apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme, kuriame žemesnės instancijos teismo sprendimas pakeičiamas arba panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas. Tokiais atvejais dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ar paskirstymo byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę kreiptis, prašydami CPK 277 straipsnio pagrindu priimti papildomą sprendimą, būtent į tą apeliacinės instancijos ar kasacinį teismą, kurio sprendimu žemesnės instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas arba kuris priėmė naują sprendimą. Šiais atvejais atitinkamai apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas priima papildomą sprendimą (nutartį) pagal CPK 277 straipsnyje nustatytas taisykles dėl tokio procesinio sprendimo priėmimo tvarkos ir terminų, atsižvelgiant į konkrečios proceso stadijos (apeliacijos ar kasacijos) reguliavimo ypatumus (CPK 302 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

CPK 93 straipsnio 5 dalis taikoma tais atvejais, kai apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas pakeičia teismo sprendimą ar priima naują sprendimą ir neperskirsto byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir (arba) apeliacinės instancijos teismuose. Šiuo atveju byloje dalyvaujantys asmenys dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą, bet ne į apeliacinės instancijos ar kasacinį teismą ir tokiu atveju CPK 277 straipsnio nuostatos dėl papildomo sprendimo priėmimo tvarkos ir terminų netaikomos. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priima ne papildomą sprendimą (nutartį) pagal CPK 277 straipsnio taisykles, bet teismo nutartį procesiniu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu (CPK 290 straipsnio 1 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimo spręsti pagal CPK 93 straipsnio 5 dalies taisykles negali, jei nebuvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos ir (ar) kasaciniame teisme, kuris ir pakeitė ar panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą.