Esminės citatos iš aukščiausiųjų teismų išaiškinimų
Išvalyti
1
46291 svarbiausios citatos iš LRKT, LAT civilinių, LVAT sprendimų
2
Ieškokite citatų įrašę žodžius, įstatymo straipsnį ar bylos kategoriją
3
Paspauskite ant citatos pavadinimo ir rasite panašias citatas
 
1.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai bylos nagrinėjimas užbaigiamas nepriėmus sprendimo
Citata atrinkta teisininkų
Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). CPK 293 straipsnis nustato bylos nutraukimo atvejus (aptariamu atveju aktualus 8 punkte nustatytas atvejis – jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas). Byla nutraukiama teismo nutartimi (CPK 294 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktą, tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas. <...> Nutraukus bylą dėl to, kad likviduojamas juridinis asmuo, kuris buvo viena iš bylos šalių, o, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas, teismų praktikoje yra pateikti tokie išaiškinimai: likvidavus dėl bankroto atsakovę, byla nutraukiama ir baigiama ne dėl ieškovės kaltės nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019, 36 punktas); kadangi byla nutraukta, t. y. baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, tai nėra pagrindo atsakovę vertinti kaip laimėjusią bylą, todėl atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-313/2021, 37, 39 punktai); atsižvelgiant į tai, kad kasacinės bylos nutraukimą lemia pasikeitusios faktinės aplinkybės, įvertinus ginčo pobūdį, spręstina, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti iš byloje dalyvaujančių asmenų šių išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-611/2021, 24 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-969/2023 nurodė, kad atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, t. y. nelikus proceso šalies – ieškovo (fizinio asmens) ir nesant teisių perėmėjų, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (42 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 46 punktas).
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tuo atveju, kai civilinė byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 str. 1 d., 293 str. 8 p.
     
     
    2.
    Nuoširdus gailėjimasis kaip būtinas atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2 p.) elementas
    Citata atrinkta teisininkų
    Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-511/2022). <...> Neva nuoširdus gailėjimasis atsispindi tik V. Š. parodymuose, tačiau joks kitas baudžiamojo persekiojimo metu pademonstruotas elgesys ir poelgiai šių teiginių nepagrindžia. Nors V. Š. 2023 m. rugsėjo 19 d. teisiamajame posėdyje pripažino, kad reikalavo kyšių, todėl prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, tačiau šis kaltės pripažinimas susijęs su siekiu baigti procesą, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir taip užsitikrinant trečdaliu mažesnę gresiančio terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kuri BK 225 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta kaip vienintelė bausmės rūšis. Tačiau vien tai savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad asmuo, pripažįstantis savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi.
    V. Š. pagal BK 641 str., 225 str.
    • Santrauka
      • LAT išplėstinė kolegija pasisakė dėl BK 64-1 straipsnio taikymo
     
     
    3.
    BK 64-1 straipsnio taikymas, kai pirmosios instancijos teisme įrodymai ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bet įrodymų tyrimas atliekamas apeliacinės instancijos teisme
    Citata atrinkta teisininkų
    Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viena iš BPK 273 straipsnyje įtvirtintų sąlygų siejama su kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, o ne su asmens, kaltinamo dėl nusikalstamos veikos, kritišku savo veiksmų vertinimu bei nuoširdžiu gailėjimusi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-697/2017, 2K-122-699/2018). Prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdus gailėjimasis yra asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir ji yra reikšminga individualizuojant asmeniui bausmę. Tuo tarpu asmens prisipažinimas kaltu, esant visoms kitoms BPK 273 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms, suteikia asmeniui tam tikrų procesinių lengvatų, t. y. atlikti dėl jo sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kartu siekti bausmės sumažinimo vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis). Tarp pripažinimo asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi) bei sutrumpinto įrodymų tyrimo ir bausmės mažinimo yra procesinis skirtumas (procesinių pasekmių prasme), tačiau prisipažinimo kaltu aplinkybės turinys tiek vienu, tiek ir kitu atveju išlieka toks pats (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-942/2017). Taigi nagrinėjamoje byloje vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, savaime nešalina galimybės taikyti BK 641 straipsnio nuostatas. <...> Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju, atlikęs įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar neišnyko BK 641 straipsnio nuostatų taikymo sąlygos. Sprendžiant dėl BK 64-1 straipsnio taikymo svarbu, ar teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, nustatinėjo veikos faktines aplinkybes, ar buvo svarstomas įrodymų pakankamumo klausimas, ar įrodymų tyrimas atliekamas dėl aplinkybių, reikšmingų bausmei skirti, ir atsižvelgiama į kitas konkrečios bylos aplinkybes. Vis dėlto, kaskart sprendžiant klausimą, ar apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas panaikina vieną iš būtinųjų BK 641 straipsnio taikymo sąlygų, privalu užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamas non reformatio in peius principas. <...> Išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokioje procesinėje situacijoje, kai pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, pritaiko BK 641 straipsnį, prokuroras apeliaciniu skundu ir apeliacinio proceso metu prašo paskirti kitos rūšies bausmę ir pritaikyti BK 641 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas, nepriklausomai nuo to, ar jis atliko įrodymų tyrimą, bausmę turi skirti laikydamasis non reformatio in peius principo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje paskirdamas kitokią nei pirmosios instancijos teismas bausmę ir sumažindamas ją trečdaliu pagal BK 641 straipsnio nuostatas, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
    V. Š. pagal BK 641 str., 225 str.
    • Santrauka
      • LAT išplėstinė kolegija pasisakė dėl BK 64-1 straipsnio taikymo
     
    Norėdami gauti atsakymą, įveskite savo elektroninio pašto adresą
    Dėkojame.
    Pranešimas išsiųstas
    Sutinku gauti Infolex el. laišką pagalbos atsakymui įvertinti.
    Atšaukti
    Į pagalbos centrą >
    Pagalba
    Mobili ver.